Administracinė byla Nr. eI3-3425-484/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01513-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 24.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos, A. D., A. S. (A. S.), I. S., A. M. ir J. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), A. D., A. S., I. S., A. M. ir J. G. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. A51-52131/20(3.3.2.26E-ENE) (toliau – ginčijamas sprendimas).
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Bendrija, pareiškėjai A. D. ir A. M. 2020 m. balandžio 8 d. su skundais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių požeminės aikštelės prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, įrengimo teisėtumo. Skunduose, adresuotose Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nurodė, kad gyventojai prieštarauja, jog prie jų namo būtų perkelta šiukšlių surinkimo vieta, į kurią būtų nešamos net keliolikos daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyventojų šiukšlės. Skunde buvo akcentuoja, kad požeminės aikštelės vieta parinkta neracionaliai, nutolusi nuo kitų aptarnaujamų namų, pažeidžiant namo gyventojų interesus, tinkamai neinformavus ir nepasikonsultavus su namo gyventojais bei nesilaikant sanitarinių apsaugos normų dėl triukšmo ir kvapų sklaidos.
Pareiškėjai skunde pažymi, kad jie nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. teikė atsakovės atstovams savo siūlymus dėl alternatyvių konteinerių aikštelės įrengimo vietų, taip pat argumentus dėl ginčo aikštelės vietos netinkamumo, akcentuodami būsimas problemas ir pareiškėjų teisių pažeidimą, o 2020 m. balandžio 14 d. Bendrija pateikė pakartotinį skundą, kurį jau adresavo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A51-52131/20 pateikė atsakymą į Bendrijos 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 14 d. skundus, kuriame nurodė, jog požeminių ir pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1330 patvirtinta Preliminaria komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schema, paaiškino, kad kiekvienai aikštelei rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuris nustatyta tvarka derinamas, informavo, kad prieš pradedant aikštelių įrengimo darbus buvo atliekama eilė projektavimo ir derinimo darbų, projektą rengė atviro konkurso būdu atrinktas rangovas, kuris vykdė projektavimo užduotis, skirtas statybos projektui, derino projektą su dujotiekio, apšvietimo, šilumotiekio, vandentiekio, ryšių, elektros, buitinių ir lietaus nuotekų inžinerinių tinklų savininkais pagal parengtą ir suderintą topografinį planą.
Pareiškėjai skunde tvirtina, kad pareiškėjams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1330 patvirtinta Preliminaria komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schema, ginčo aikštelės statybos projektas ir to projekto suderinimo dokumentai pateikti nebuvo. Pareiškėjai skunde pažymi, kad viešame statybos leidimų registre joks statybą leidžiantis dokumentas neregistruotas nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) adresu, o Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytoje informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tokia informacija neskelbiama.
Pareiškėjai skunde atkreipia dėmesį, kad ginčo aikštelės įrengimas nei su Bendrija, nei su namo gyventojais derintas nebuvo. Ginčo aikštelė įrengiama nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, po pareiškėjų gyvenamojo namo langais. Statybos darbai vykdomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.
Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijamu sprendimu, skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjų skundus, ginčijamame sprendime nurodė bendro pobūdžio aprašymą dėl konteinerių aikštelių Vilniaus mieste įrengimo proceso, paminėjo tokiais atvejais rengiamus ir tvirtinamus administracinius aktus, kitus sprendimus, tačiau nei vieno konkretaus sprendimo dėl pareiškėjų skunduose minimo ginčo objekto nepateikė ir juo savo sprendime nesirėmė. Mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsakė į pareiškėjų skundų argumentus. Ginčijamas sprendimas sudaro kliūtis pareiškėjams ginti savo teises.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjų prašymai buvo nagrinėti nuotoliniame Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Vilniaus mieste klausimams spręsti darbo grupės (toliau – Darbo grupė) posėdyje. Darbo grupės 2020 m. balandžio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. A17-283/20(2.1.13-ENE) nutarta ginčo aikštelę Nr. 545 palikti suprojektuotoje vietoje. Apie priimtą Darbo grupės sprendimą gyventojai informuoti ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A51- 52131/20(3.3.2.26E-ENE).
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo A. M. 2020 m. balandžio 27 d. elektroninį laišką, kuriame pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namas yra senos statybos (pastatytas iki 1940 m.), namo pamatinės konstrukcijos (rūsiai) yra tik po dalimi namo, prie pat namo esanti (duomenys neskelbtini) gatvė yra labai siaura, joje eismas neženklus, o sunkiasvorės transporto priemonės ja pravažiuoja itin retai, tačiau, pravažiuojant sunkiasvoriam automobiliui (duomenys neskelbtini) gatve namo viduje jaučiamos ženklios vibracijos, dėl šių vibracijų nuolat trūkinėja namo sienos tiek išorėje, tiek vidaus patalpose, 2020 m. gegužės 4 d. atliko faktinę daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios metu nustatė, kad namo išorėje vietomis nuskilusios (ištrupėjusios) fasado plytos, vietomis plyšiai tarp plytų užsandarinti sandarinimo putomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad namas yra pastatytas iki 1940 m. ir pamatinės konstrukcijos yra tik po dalimi namo, kad sunkiasvorė šiukšliavežė aptarnaudama ginčo aikštelę Nr. 545 sustoja 1-1,5 m atstumu nuo namo ir į tai, kad siekiant išvengti galimų namo konstrukcijų pažaidų pradėjus eksploatuoti ginčo aikštelę Nr. 545, 2020 m. gegužės 5 d. nusprendė kreiptis į Darbo grupę dėl pakartotino ginčo aikštelės Nr. 545 vietos tinkamumo įvertinimo.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Darbo grupė, atsižvelgusi į gyventojų 2020 m. balandžio 27 d. el. paštu pateiktas aplinkybes ir į 2020 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio pateiktą faktinių duomenų patikrinimo aktą ir rekomendaciją, įvertinusi galimas rizikas dėl papildomų kaštų, nesant atliktos ekspertizės dėl konteinerius aptarnaujančios technikos nuolatinio eismo įtakos pastato konstrukcijoms, 2020 m. gegužės 6 d. posėdyje priėmė sprendimą iškelti ginčo aikštelę Nr. 545 iš suprojektuotos vietos ir įpareigoti SĮ „Vilniaus planas“ parinkti kitą aikštelės Nr. 545 vietą, atsižvelgiant į toje teritorijoje esančių pastatų būklę, gyventojų siūlymus užtikrinant teisės aktų reikalavimus. Apie priimtą sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojus informavo 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. A51- 60645/20(3.3.2.26E-ENE).
Atsakovė teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuolat bendravo ir bendradarbiavo su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojais, vedė dialogą dėl abiem pusėms priimtiniausio sprendimo ir tik objektyviai ištyrusi naujai, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. el. laišku pateiktas aplinkybes, nutarė iškelti ginčo aikštelę iš anksčiau suplanuotos vietos. Atsižvelgdama į tai, mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė ėmėsi veiksmų tik pareiškėjams kreipusis į teismą. Šią aplinkybę atsakovė prašo įvertinti sprendžiant teismo išlaidų atlyginimo klausimą.
Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju skundo reikalavimo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių kitai bylos šaliai. Ginčijamas sprendimas tapo neaktualus, nes Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Vilniaus mieste klausimams spręsti darbo grupė priėmė kitą, pakeičiantį ankstesnįjį, sprendimą. Skundo reikalavimo tenkinimas šioje byloje nepakeistų tarp ginčo šalių, šiuo atveju tarp pareiškėjų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, esančio materialinio teisinio santykio. Dėl nurodytų argumentų prašo pareiškėjų skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamente (toliau – Departamentas) buvo gautas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos 2020 m. balandžio 8 d. skundas (reg. Nr. 1-41293) „Dėl požeminio konteinerio įrengimo vietos pakeitimo“. Atsižvelgiant į tai, jog skunde keliami klausimai nepriskirti Departamento kompetencijai, šis skundas buvo persiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (10-12 4.80 E)2- 16426. Į persiųstą skundą Vilniaus miesto savivaldybė atsakė pareiškėjams 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A51-52131/20(3.3.2.26E-ENE) (gautas Departamente 2020 m. balandžio 20 d).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, jog statybos projekto atitiktį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 24 dalyje nustatytiems reikalavimams Departamentas tikrina, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 14 punkto nuostatomis, pagal Reglamento 5 priedo 4 punkte nurodytą kompetenciją, tai yra ar projekto sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Departamento 2019 m. lapkričio 29 d. Statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymoje Nr. (10-11 14.6.1 E)BSV-23368 pateikta teigiama išvada dėl Projekto sprendinių atitikimo Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ 91.6 papunkčio reikalavimui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. A51-52131/20(3.3.2.26E-ENE) pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Bendrija 2020 m. balandžio 8 d. pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui dėl požeminio konteinerio įrengimo vietos pakeitimo. Skunde nurodė, kad požeminės aikštelės Nr. 545 vieta parinkta neracionaliai, nutolusi nuo kitų aptarnaujamų namų, pažeidžiant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, interesus, tinkamai neinformavus, nepasikonsultavus su gyventojais bei nesilaikant sanitarinių apsaugos normų dėl triukšmo ir kvapų sklaidos.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A51-52131/20(3.3.2.26E-ENE „Dėl pusiau požeminių konteinerių aikštelės Nr.545, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengimo“ Bendrijos pirmininką ir Nacionalinės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą informavo, kad Požeminių ir pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1330 patvirtinta Preliminaria komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schema (toliau – Schema), kurią parengė SĮ „Vilniaus planas“, atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintus Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą. Paaiškino, kad kiekvienai aikštelei rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuris nustatyta tvarka derinamas. Parenkant pusiau požeminių konteinerių aikštelės vietą vertinami šie faktoriai: aptarnaujamų atliekų turėtojų skaičius pagal susidarančių atliekų kiekį, konteinerių aikštelės pasiekiamumas, maksimalus atstumas nuo atliekų turėtojo iki aikštelės vietos ? ne daugiau kaip 100 m, atstumas nuo pastato langų ir durų iki konteinerių aikštelės ? ne mažiau kaip 10 m, atstumas nuo vaikų žaidimo aikštelės iki konteinerių aikštelės ? ne mažiau kaip 10 m, įrengimo vietoje neturi būti požeminių komunikacijų (šildymo, dujų, nuotekų, elektros ir kiti tinklai), konteinerių aikštelė turi būti prieinama atvažiuoti aptarnaujančiam transportui, maksimaliai stengiamasi išsaugoti esančius medžius. Konteinerių aikštelės įrengiamos tik valstybinėje žemėje. Visi konteinerių aikštelių įrengimo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka. Taip pat informavo, kad pagal parengtą aikštelės įrengimo projektą numatyta, kad aikštelė nuo artimiausių pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) langų ir durų bus nutolusi ne mažesniu kaip 10 m atstumu, kaip tą nustato minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai. Darbo grupė, įvertinusi visas aplinkybes bei pasiūlytas alternatyvias aikštelės įrengimo vietas, nusprendė įrengti aikštelę suprojektuotoje vietoje (2020 m. balandžio 16 d. darbo grupės protokolas Nr. A17-283/20). Informavo, jog aikštelės įrengimo darbai artimiausiu metu bus atnaujinti, taip pat nurodė savivaldybės svetainės adresą, kurioje galima susipažinti su Schema.
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ( 2016 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XII-2301 redakcija) atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato savivaldybėms pareigą organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrinti tų sistemų funkcionavimą, organizuoti atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene (Atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).
Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu (Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 6 dalis). Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija (Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 7 dalis).
Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas (toliau – Planas) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 366 redakcija).
Pagal Plano 230 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo kontrolės funkcijos ir toliau išlieka priskirtos savivaldybėms. Plano 246.1 papunktyje nustatyta, kad savivaldybės iki 2015 m. sausio 1 d. privalo patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų reikalavimams – jas atnaujinti. Pagal Plano 246.2.1. papunkčio nuostatas didžiųjų miestų savivaldybės (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) įpareigotos gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Vidutiniai atstumai iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių nustatomi rengiant (atnaujinant) ir tvirtinant konteinerių aikštelių išdėstymo schemas (Plano 246.2.3 papunktis). Savivaldybėms rekomenduota iki 2018 metų užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 100 metrų (Plano 247.2 papunktis).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės, ginčui aktuali Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr.1-225 redakcija), kurių 33 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje gali būti naudojami požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių komplektai, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodomi Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemoje (toliau – Schema), tvirtinamoje Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Schema skelbiama Savivaldybės svetainėje www.vilnius.lt/aiksteles. Pavienių bendrojo naudojimo konteinerių komplektų išdėstymo vietas konteinerių objektams paskirsto ir priskiria savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę. Schemoje fiksuojamos vietos, kuriose įrengtos ar bus įrengiamos konteinerių aikštelės ir (ar) konteinerių statymo vietos. Konteinerių aikštelių vietos ir (ar) konteinerių statymo vietos parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui būtų užtikrinta galimybė naudotis komunalinių atliekų konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 100 metrų atstumu. Esant vietos trūkumui konteineriams pastatyti ar neįmanomam privažiavimui, 100 m konteinerių pasiekiamumo reikalavimas gali būti neišlaikytas (Taisyklių 33 punktas).
Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad konteinerių aikštelės vieta, skirta konteineriui ar konteinerių komplektui pastatyti, nustatoma schema, kuri tvirtinama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Preliminarią komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1330 „Dėl preliminarios komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos tvirtinimo“. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 30-1330 „Dėl preliminarios komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dalyvauja 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto“ Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projekte „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“.
Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai (toliau – Kokybės reikalavimai) patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857. Kokybės reikalavimų 9 punkte (2016 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. D1-16 redakcija) nustatyta, kad atliekoms surinkti naudojami atliekų surinkimo konteineriai. Jeigu nėra galimybės naudoti atliekų surinkimo konteinerių, taikytinos kitos priemonės ir (ar) įrenginiai, pagal paskirtį skirti atitinkamoms atliekoms surinkti. Atliekų surinkimo konteineriai, kitos priemonės ir (ar) įrenginiai (toliau ? Atliekų surinkimo priemonės) turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas turi būti fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, savivaldybė ar Administratorius gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą. Atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai konteineriai turi būti pastatyti 91 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiose komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse. Atliekų turėtojai privalo būti informuoti apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.
Pagal Kokybės reikalavimų 91 punktą (2017 m. lapkričio 9 įsakymo Nr. D1-921 redakcija) komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos vadovaujantis šiomis nuostatomis: atliekos laikinai laikomos uždaruose konteineriuose su uždaromais liukais ir (ar) kitokia būtina apsauga nuo lietaus ir kito neigiamo aplinkos poveikio (91.1.papunktis); kolektyviniams (bendriems) konteineriams įrengiama aikštelė su kieta danga (pvz., asfaltu, grindiniu ar panašiai) (91.2. papunktis); priėjimas prie aikštelės turi būti pritaikytas žmonėms su negalia ir atliekų automobiliams privažiuoti, esant reikalui, – apsisukti (91.3 papunktis); aikštelės dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas atsižvelgiant į Kokybės reikalavimų 10 punkte nustatytus reikalavimus (91.4 papunktis); aikštelės dangos nuolydis formuojamas taip, kad nuo jų kuo greičiau pasišalintų vanduo, pagal galimybes įrengiami latakai vandeniui nutekėti, o vanduo kuo trumpiausiu keliu nukreipiamas į trapus (91.5 papunktis); aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą (91.6 papunktis).
Pareiškėjai jokių nesutikimo motyvų dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 30-1330 „Dėl preliminarios komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemos tvirtinimo“ ir juo patvirtintos Schemos skunde nenurodo. Pareiškėjai taip pat nepateikia jokių argumentų dėl Schemos neatitikimo Kokybės reikalavimams.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas. Naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste būtinas leidimas statyti (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalį laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).
Nors byloje ir nėra duomenų apie išduotą statybos leidimą ginčo aikštelei, tačiau bylos duomenys rodo, jog ginčo aikštelės įrengimas yra pradėtas, t. y. pradėti nesudėtingojo statinio statybos darbai. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta turi kreipti į bendrosios kompetencijos teismą.
Statybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sustabdyti statybą dėl teisės aktų ir (ar) statinio projekto sprendinių pažeidimų vykdant statybą turi teisę: statinio statybos techninis prižiūrėtojas (1 punktas); statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas (2 punktas); teismas asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinių pagrindu (3 punktas); Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (4 punktas); viešojo administravimo subjektai jų teises ir pareigas reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (5 punktas).
Byloje duomenų, jog pareiškėjai pasinaudojo Statybos įstatyme jiems suteikta teise kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos leidimo panaikinimo ar į Statybos įstatymo 38 straipsnyje nurodytus asmenis dėl galimai savavališkos statybos, nėra.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2020 m. gegužės 5 d. nusprendė kreiptis į Darbo grupę dėl pakartotino ginčo aikštelės Nr.545 vietos tinkamumo įvertinimo. Darbo grupė 2020 m. gegužės 6 d. posėdyje priėmė sprendimą iškelti ginčo aikštelę Nr.545 iš suprojektuotos vietos ir įpareigoti savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ parinkti kitą aikštelės Nr. 545 vietą, atsižvelgiant į toje teritorijoje esančių pastatų būklę, gyventojų siūlymus užtikrinant teisės aktų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. A51-60645/20 (3.3.2.26E-ENE) „Dėl komunalinių atliekų surinkimo aikštelės Nr.545“ Bendriją informavo, kad artimiausiu metu bus pradėti ginčo aikštelės Nr.545 demontavimo darbai.
Teismas, įvertinęs ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 17 d. rašto Nr. A51-52131/20(3.3.2.26E-ENE „Dėl pusiau požeminių konteinerių aikštelės Nr.545, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengimo“ turinį, konstatuoja, kad šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjams yra pateikta informacija apie ginčo aikštelės įrengimo vykdomą procesą, teisinį reglamentavimą, išnagrinėjus jų skundą. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir į bylą pateiktų dokumentų, pareiškėjų skundas buvo nagrinėjamas Darbo grupėje ir pareiškėjams apie Darbo grupės protokolinį sprendimą buvo pranešta ginčijamu raštu. Pats savaime ginčijamas raštas nenustato jokios ginčo aikštelės įrengimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams teisines pasekmes sukelia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 30-1330, kuriuo yra patvirtinta Schema, pagal kurią ir buvo numatytas ginčo aikštelės prie namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Vilniuje, sankirtoje, įrengimas bei supaprastinto projekto derinimo dokumentai, tačiau pareiškėjai šių jiems teisines pasekmes sukeliančių aktų neskundžia.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama pareiškėjų skundą ir priimdama ginčijamą sprendimą pagal pareiškėjų skundą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė. Ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus (jame aiškiai išdėstyti jo priėmimo pagrindai, pareiškėjui nebuvo kliūčių suprasti tokio sprendimo priežastis ir savo teises efektyviai ginti teisme). Pareiškėjai išsamiai ir laiku buvo informuoti apie ginčijamos aikštelės įrengimo procesą. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti juos dominančius dokumentus, susijusius su ginčo aikštelės įrengimu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija juos pateikti atsisakė. Priešingai, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamame sprendime nurodė Vilniaus miesto savivaldybės svetainės adresą, kurioje galima susipažinti su Schema.
Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. A51-52131/20(3.3.2.26E-ENE) remiantis pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje pateiktas prašymas priteisti pareiškėjų naudai išlaidas už advokato teisines paslaugas, suteiktas šioje byloje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas atmestas, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos, A. D., A. S. (A. S.), I. S., A. M. ir J. G. E. B. skundą atmesti.
Pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos, A. D., A. S. (A. S.), I. S., A. M. ir J. G. E. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Ina Kirkutienė
Jolanta Vėgelienė
Eglė Žulytė-Janulionienė