Civilinė byla Nr. e2A-518-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00593-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

dalyvaujant ieškovui A. B. ir jo atstovams advokatams Simonai Drukteinienei, Mariui Brasiūnui ir Vidmantui Drizgai,

ieškovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Group Europa Investment“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Europa Group“ atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,

atsakovui R. B. ir jo atstovams advokatams Vygantui Barkauskui ir Mariui Tamošiūnui,

atsakovų R. B., M. J. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Aderas“ atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, 

trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovui M. P.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo bei atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-656/2017 pagal ieškovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės ,,Group Europa Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Europa Group“ ieškinį atsakovams R. B., M. J. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Aderas“ dėl nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Teniso pasaulis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sitis“ ir akcinė bendrovė ,,Swedbank“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį kelis kartus patikslinęs prašė:

1.1.                      priteisti ieškovei UAB ,,Group Europa Investment“ solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB ,,Aderas“ 1 249 550 Eur nuostolių, patirtų atsakovams neteisėtai perkėlus verslą;

1.2.                      priteisti ieškovei UAB ,,Europa Group“ solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB ,,Aderas“ 4 549 375 Eur nuostolių, patirtų atsakovams neteisėtai perkėlus verslą;

1.3.                      priteisti ieškovei UAB ,,Group Europa Investment“ solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB ,,Aderas“ 599 575 Eur žalos atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. už kiekvieną dieną po 448 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.                      priteisti ieškovei UAB ,,Europa Group“ solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB ,,Aderas“ 1 651 151 Eur žalos atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. už kiekvieną dieną po 1 234 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5.                      priteisti solidariai iš atsakovų procesines palūkanas.  

2.       Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovui R. B. priklauso po 50 proc. UAB „Group Europa Investment“ (toliau – ir GEI) ir UAB „Europa Group“ (toliau – ir EG) akcijų, o iki 2013 m. rugsėjo 17 d. atsakovas R. B. buvo ir šių įmonių vadovas. 2012 m. viduryje tarp akcininkų kilo nesutarimų dėl ieškovui grąžintinos skolos. Vėliau atsakovas R. B. sudarė sandorius, kuriais, veikdamas kartu su atsakove UAB „Aderas“ bei jos vadovu ir vieninteliu akcininku M. J., nuo 2013 m. kovo mėn. iki balandžio mėn. neteisėtai ir neatlygintinai perkėlė bendrovių vykdytą viešbučių ir restoranų paslaugų verslą, kaip turtinį kompleksą, į UAB ,,Aderas“.

3.       Ieškovas teigė, kad verslas buvo perkeltas tokiais veiksmais: nutraukus nuomos sutartį bei ją su nuomotoju sudarius atsakovei UAB ,,Aderas“, taip pat sudarius subnuomos sutartį, kurių pagrindu atsakovei UAB ,,Aderas“ buvo išnuomotos patalpos, kuriose iki tol viešbučių ir maitinimo veiklą vykdė GEI ir EG (toliau – ir Bendrovės); pasirašius franšizės sutartį, pagal kurią atsakovei UAB ,,Aderas“ buvo perleista teisė naudotis Bendrovėms priklausančiais prekių ženklais, išnuomojus veiklai reikalingus baldus bei įrangą; sudarius darbuotojų nuomos sutartį; perleidus nuosavybės teisę į viešbučio baldus patalpų savininkui (buvusiam nuomotojui), o šiam juos pardavus atsakovei UAB „Aderas“; vėliau darbuotojams nutraukus darbo sutartis su EG ir GEI ir įsidarbinus UAB „Aderas“. Verslo perleidimą ieškovas kvalifikuoja kaip faktinį įmonės pardavimą, nors ir nesudarius įstatymo nurodomos formos sutarties. 

4.       Ieškovas nurodė, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai, veikdami kartu, iš esmės neatlygintinai ir nesąžiningai perėmė EG ir GEI vykdytą verslą, naudojosi ir iki šiol tebesinaudoja Bendrovių sukurtu įdirbiu, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Tokie veiksmai, be kita ko, pripažintini nesąžininga konkurencija. Kadangi perkelto verslo nėra galimybės grąžinti, todėl ieškovas atsisakė pareikštų reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais ir prašė atlyginti šiais neteisėtais veiksmais EG ir GEI padarytą žalą, t. y. priteisti iš atsakovų solidariai neteisėtai perimto verslo vertę ir negautas pajamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

5.1.                      priteisė ieškovei UAB „Group Europa Investment“ solidariai iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. 1 249 550 Eur žalos atlyginimo;

5.2.                      priteisė ieškovei UAB „Europa Group“ solidariai iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. 4 549 375 Eur žalos atlyginimo;

5.3.                      priteisė ieškovų UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2014 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5.4.                      priteisė ieškovui A. B. iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 6 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

5.5.                      priteisė atsakovui UAB „Aderas“ iš ieškovo A. B. 12 090 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

5.6.                      priteisė atsakovui R. B. iš ieškovo A. B. 559 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

5.7.                      priteisė ieškovei UAB „Group Europa Investment“ iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 882 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

5.8.                      priteisė ieškovei UAB „Europa Group“ iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 2 981 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

5.9.                      priteisė trečiajam asmeniui UAB „Sitis“ iš ieškovo A. B. 1671 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 557 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. papildomu sprendimu tenkino trečiojo asmens UAB „Sitis“ prašymą dėl papildomo 5 818,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pakeitė 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Sitis“ atlyginimo priteisimo ir priteisė trečiajam asmeniui UAB „Sitis“ iš ieškovo A. B. 4 580,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 1 526,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovas A. B. ir atsakovas R. B. yra EG ir GEI akcininkai, valdantys po 50 proc. Bendrovių akcijų, o Bendrovių direktoriumi ginčo laikotarpiu (2013 m. kovo–balandžio mėn.) buvo R. B.. Pagrindinė Bendrovių veikla, kurią jos vykdė iki 2013 m. kovo–balandžio mėn., buvo šių viešbučių ir maitinimo įstaigų valdymas ir administravimas: „Europa Royale Vilnius“ – keturių žvaigždučių viešbutis, esantis Aušros Vartų g. 6, Vilniuje; restoranas „Medininkai“ – maitinimo įstaiga, esanti Aušros Vartų g. 6, Vilniuje; „Europa Stay Vilnius“ – trijų žvaigždučių viešbutis, esantis Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, teniso kortų arenoje „SEB Arena“; restoranas „Break Point“ – maitinimo įstaiga, esanti Ąžuolyno g. 7, Vilniuje.

8.       2013 m. kovo–balandžio mėn. R. B., veikdamas kaip Bendrovių direktorius, sudarė sandorius.

9.       2013 m. kovo 5 d. EG, atstovaujamos R. B., iniciatyva buvo nutraukta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Sitis“, dėl dalies patalpų Vilniuje, Aušros Vartų g. 8, ir tą pačią dieną UAB ,,Aderas“ ir UAB „Sitis“ sudarė naują tokio pat turinio Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB ,,Aderas“ pradėjo valdyti dalį viešbučio „Europa Royale Vilnius“ patalpų Vilniuje, Aušros Vartų g. 6, ir kuriose veiklą iki tol vykdė EG. 2013 m. kovo 13 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pagrindu EG subnuomojo atsakovei UAB ,,Aderas“ visas likusias viešbučio „Europa Royale Vilnius“ patalpas Vilniuje, Aušros Vartų g. 6.

10.       2013 m. kovo 7 d. R. B. GEI vardu kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Teniso pasaulis“ su prašymu leisti atsakovei UAB ,,Aderas“ subnuomoti 2016 m. rugpjūčio 26 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nuomojamas patalpas, esančias adresu: Ąžuolyno g. 7, Vilnius. Gavus UAB „Teniso pasaulis“ leidimą 2013 m. kovo 8 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, pagal kurią atsakovė UAB ,,Aderas“ pradėjo valdyti patalpas, kuriose veikia „Europa Stay Vilnius“ viešbutis.

11.       2013 m. kovo 28 d. R. B. GEI ir EG vardu išsiuntė raštus Bendrovių klientams, partneriams ir kitoms suinteresuotoms šalims, kuriuose nurodė, kad keičiasi „Europa Royale Vilnius“ ir „Europa Stay Vilnius“ viešbučių operatorius, naująja operatore tampant atsakovei UAB ,,Aderas“, ir kad visus mokėjimus (įskaitant pagal jau sudarytas sutartis su GEI ir EG) atitinkami asmenys turi atlikti į atsakovės UAB ,,Aderas“ banko sąskaitą, o ne į GEI arba EG sąskaitas.

12.       2013 m. balandžio 2 d. EG ir atsakovė UAB ,,Aderas“ pasirašė Franšizės sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB ,,Aderas“ įgijo teisę naudotis EG priklausančiais prekių ženklais bei sistema, skirta viešbučių verslui plėsti ir valdyti. Franšizės sutartyje šalys susitarė, kad sutartis galioja viešbučiams, esantiems Vilniuje, Aušros Vartų g. 6 ir 8 bei Ąžuolyno g. 7.

13.       2013 m. balandžio 2 d. EG ir atsakovė UAB ,,Aderas“ sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu EG už 3500 Lt (1013,67 Eur) plius PVM kainą išnuomojo atsakovei UAB ,,Aderas“ visus viešbučio baldus ir susijusią įrangą, esančius viešbutyje „Europa Royale Vilnius“ Vilniuje, Aušros Vartų g. 6. GEI ir atsakovė UAB ,,Aderas“ taip pat sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB ,,Aderas“ už 3000 Lt (868,86 Eur) plius PVM kainą išsinuomojo visus viešbučio baldus ir susijusią įrangą, esančius viešbutyje „Europa Stay Vilnius“ Vilniuje, Ąžuolyno g. 7.

14.       2013 m. balandžio 2 d. atsakovė UAB ,,Aderas“ ir EG sudarė Paslaugų teikimo sutartį – Darbuotojo nuomos sutartį, kurios pagrindu EG išnuomojo atsakovei UAB ,,Aderas“ visus „Europa Royale Vilnius“ dirbančius darbuotojus. Atsakovė UAB ,,Aderas“ ir GEI taip pat sudarė Paslaugų teikimo sutartį – Darbuotojo nuomos sutartį, kurios pagrindu GEI išnuomojo atsakovei UAB ,,Aderas“ visus „Europa Stay Vilnius“ dirbančius darbuotojus.

15.       2013 m. balandžio 19 d. GEI, veikdama per R. B., su UAB „Teniso pasaulis“ sudarė Susitarimą dėl 2009 m. rugpjūčio 26 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo susitarė, kad nuo 2013 m. balandžio 24 d. šalys nutraukia nuomos sutartį. Pagal 2013 m. balandžio 23 d. Baldų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutartį GEI perleido UAB „Teniso pasaulis“ visus baldus ir įrangą, esančius viešbutyje „Europa Stay Vilnius“, juos kitą dieną Baldų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Teniso pasaulis“ už tą pačią kainą perleido atsakovei UAB ,,Aderas“. 2013 m. balandžio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovė UAB ,,Aderas“ išsinuomojo iš UAB „Teniso pasaulis“ patalpas, esančias Vilniuje, Ąžuolyno g. 7, kuriose veikia viešbutis „Europa Stay Vilnius“.

16.       2013 m. spalio–lapkričio mėn. EG darbuotojai organizuotai nutraukė darbo sutartis su EG ir pradėjo dirbti pas atsakovę UAB ,,Aderas“. Tuo pačiu laikotarpiu GEI darbuotojai nutraukė darbo sutartis su GEI ir pradėjo dirbti pas atsakovę UAB ,,Aderas“.

17.       UAB „Aderas“ įsteigta 2012 m. spalio 5 d., jos vienintelis akcininkas ir vadovas yra atsakovas M. J.. 

18.       Teismo ekspertė 2015 m. rugsėjo 4 d. pateiktame ekspertizės akte ir 2016 m. gegužės 19 d. pateiktame papildomos ekspertizės akte nurodė, kad GEI vykdyto verslo vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 4 314 448 Lt (1 249 550 Eur); EG vykdyto verslo vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 15 708 084 Lt (4 549 375 Eur); GEI 2013 m. negavo 571 379 Lt (165 482 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Stay Vilnius“ ir restorano „Break Point“ verslo; EG 2013 m. negavo 1 596 775 Lt (462 458 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Royale Vilnius“ ir restorano „Medininkai“ verslo; GEI 2014 m. negavo 558 352 Lt (161 709 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Stay Vilnius“ ir restorano „Break Point“ verslo; EG 2014 m. negavo 1 513 782 Lt (438 421 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Royale Vilnius“ ir restorano „Medininkai“. Atsižvelgdamas į teismo ekspertės nustatytas verslo vertes ir negauto grynojo pelno sumas, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus.

19.       Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė netiesioginio ieškinio instituto taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. B. įgyvendina EG ir GEI (ieškovo A. B. skolininkų) teises, EG ir GEI į bylą patrauktos kaip bendraieškės.

20.       Teismas sprendė, kad ieškovas A. B. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkes EG ir GEI, kad ieškovas A. B. atitinka subjekto, galinčio reikšti netiesioginį ieškinį, požymius. Teismas nurodė, kad netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas ne tik tada, kai neįgyvendinamos iš sutartinių teisinių santykių atsiradusios reikalavimo teisės, bet ir tada, kai kreditoriaus skolininkas neįgyvendina reikalavimo teisės į jam žalos padariusį asmenį.

21.       Teismas nurodytus sandorius vertino kaip sistemą koordinuotų sandorių ir kitų veiksmų, kurių tikslas EG ir GEI vykdytą restoranų ir viešbučių verslą perkelti į UAB „Aderas“. Teismas nustatė, kad konkrečius sandorius inicijavo atsakovas R. B..

22.       Teismas, spręsdamas ginčą, taikė verslo sprendimo taisyklę ir vertino atsakovo R. B. sudarytų sandorių atitiktį bendrovės interesams. Teismas sprendė, kad atsakovas R. B. neatliko jokios protingos rinkos analizės ir neįsitikino, kokią didžiausią naudą gali gauti Bendrovės iš UAB „Aderas“ perleidžiamos veiklos, sudarė sandorį, neįvertinęs nei perleidžiamo verslo vertės, nei jo rinkos kainos. Teismo ekspertė nustatė, kad UAB „Aderas“ neatlygintinai perleisto verslo vertė siekė beveik 5,8 milijono Eur. Franšizės sutartimi buvo susitarta dėl 4 proc. franšizės mokesčio, skaičiuojamo nuo pajamų, gautų iš viešbučio teikiamų apgyvendinimo (be maitinimo) paslaugų, sumos ir pagal tokį susitarimą EG iš UAB „Aderas“ laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. gavo 1 366 106,32 Eur. Tačiau iš UAB „Aderas“ Bendrovėms sumokėtų sumų per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. kovo mėn. 3 013 553,42 Lt (872 785,40 Eur) buvo kompensacija už patirtas sąnaudas (darbo užmokestis ir pan.), o nauda iš franšizės sudarė tik 176 003,21 Lt (50 974,10 Eur), 2014 m. kovo–rugpjūčio mėn. mokestis už franšizę buvo tik 82 297,54 Lt (23 835 Eur). EG per 2012 m. uždirbo 449 422 Eur pelno, o GEI – 257 603 Eur pelno. Teismas sprendė, kad toks Bendrovių veiklos verslo pertvarkymas pažeidė Bendrovių ir jų kreditorių interesus, nes lėmė pajamų ir pelno praradimą. Bendrovių vykdoma viešbučių ir restoranų veikla buvo pelninga, generavo didžiulius pinigų srautus ir jokios ekonominės logikos perleisti šią veiklą UAB „Aderas“ nebuvo.

23.       Teismas sprendė, kad sudarytais sandoriais (patalpų, darbuotojų nuomos sutartimis, franšizės sutartimi ir t. t.) atsakovai siekė verslo kaip visumos perdavimo UAB „Aderas“. Tai įrodo ir kilusios pasekmės – sudarant įvairias sutartis EG ir GEI vykdyta viešbučių ir maitinimo įstaigų administravimo veikla buvo perkelta į UAB „Aderas“. Teismas, nustatęs, kad sudarytų sandorių visuma buvo siekiama pridengti verslo kaip turtinio komplekso perleidimo sandorį, konstatavo, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai bei pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų ir laikytis sąžiningumo pareigos.

24.       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.402 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą verslo (įmonės) perleidimo sampratą nereikalaujama perleisti absoliučiai viso įmonės turto. Tam, kad sandoris būtų pripažintas verslo kaip turtinio komplekso pirkimu–pardavimu, pakanka konstatuoti esminės verslo dalies perleidimą. Nagrinėjamu atveju tiek faktinės aplinkybės, tiek ekspertizės išvada įrodo, jog UAB „Aderas“ perleista verslo dalis buvo ypač reikšminga EG ir GEI veiklos dalis. Teismo vertinimu, atsakovų veiksmų kvalifikavimą kaip verslo perkėlimą lemia restoranų ir viešbučių patalpų ir inventoriaus nuomos, nuosavybės teisių perkėlimas bei visų darbuotojų perėjimas į UAB „Aderas“, leidimas Franšizės sutartimi UAB „Aderas“ naudotis EG priklausančiais prekių ženklais bei sistema, skirta viešbučių verslui plėsti ir valdyti. Atsakovai, sudarydami atskirus sandorius, siekė paslėpti Bendrovių verslo kaip turtinio komplekso perleidimą UAB „Aderas“. Toks atsakovų elgesys įrodo, kad atsakovai veikė nesąžiningai tam, kad išvengtų verslo kaip turtinio komplekso perleidimą reglamentuojančių normų taikymo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių Bendrovės prarado savo vykdytą veiklą.

25.       Teismas nustatė, kad GEI įstatų ir EG įstatų 5.6 punktuose yra nustatyta, jog bendrovės vadovas privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą sudaryti sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė negu 20 tūkst. Lt (5 792,40 Eur), investavimo, perleidimo, nuomos. Atsakovas R. B., būdamas GEI vadovas, sudarė ilgalaikio turto baldų Pirkimo sutartį su UAB „Teniso pasaulis“, nors pagal GEI įstatus toks sandoris buvo galimas tik gavus akcininkų pritarimą. Šiam sandoriui akcininkai nėra pritarę, klausimas dėl tokio sandorio netgi nebuvo keliamas visuotiniame akcininkų susirinkime.

26.       Atsakovas R. B., veikdamas kaip GEI ir EG vadovas, ir būdamas iš anksto susitaręs su UAB „Aderas“ vadovu M. J. pasisavinti Bendrovių veiklą, sudarė Bendrovių tikslams prieštaraujančius sandorius, todėl Subnuomos sutartis, Franšizės sutartis, Darbuotojų nuomos sutartys, Nuomos sutartys prieštarauja Bendrovių veiklos tikslams. Sudarydami šiuos sandorius atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoriai neatitinka Bendrovių veiklos tikslų ir viršija Bendrovių vadovo kompetenciją, tačiau vis tiek juos sudarė. Atsakovas R. B., viršydamas savo kompetenciją, sudaręs sandorius, prieštaraujančius Bendrovių veiklos tikslams, atliko teisei prieštaraujančius veiksmus. Teismas nurodė, kad UAB „Aderas“ ir M. J., aktyviai padėdami R. B. atlikti šiuos veiksmus, taip pat ir nesidomėdami tokių sandorių teisėtumu, elgėsi aplaidžiai ir veikė nesąžiningai.

27.       Teismas nustatė, kad UAB „Aderas“ ir GEI bei EG yra tiesiogiai konkuruojantys subjektai, kurių ūkinė komercinė veiklos sritis yra tokia pati – viešbučių ir restoranų operavimas. UAB „Aderas“ naudojosi GEI ir EG sukurtu įdirbiu, materialiaisiais ir žmogiškaisiais ištekliais savo verslo naudai (UAB „Aderas“ perėmė patalpas ir įrangą, kurią konkuruojančiai restoranų ir viešbučių veiklai naudojo Bendrovės, UAB „Aderas“ perėmė Bendrovių darbuotojus, perėmė Bendrovių klientus ir verslo partnerius). Teismo vertinimu, atsakovų veiksmai pripažintini nesąžiningos konkurencijos veiksmais pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintus požymius.

28.       Teismas sprendė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus: pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, pažeidė imperatyviąsias CK 6.402–6.410 straipsnių nuostatas, sudarė neteisėtus sandorius, kurie prieštarauja juridinio asmens tikslams ir pažeidžia valdymo organų kompetenciją, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, taip pažeisdami Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį.

29.       Teismas nurodė, kad EG ir GEI padaryta žala yra lygi prarasto verslo vertei ir, remiantis ekspertize, GEI atlygintina verslo vertė – 4 314 448 Lt (1 249 550 Eur), o EG – 15 708 084 Lt (4 549 375 Eur). Teismas konstatavo, kad, atlyginus ieškovams perleisto verslo vertę, nėra pagrindo priteisti ir negautas pajamas, kurios būtų gautos tuo atveju, jei neteisėto verslo perkėlimo nebūtų buvę. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų negautas pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30.       Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:   

30.1.                      Teismo priteista suma nepadengia visų bendrovių nuostolių, nes nuo verslo perkėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bendrovės negalėjo ir šiuo metu vis dar negali vykdyti į UAB ,,Aderas“ perkeltos veiklos ir gauti iš to pajamų.  

30.2.                      Teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo suformuota teismų praktika ir dėl to padarė nepagristą išvadą dėl principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) galimo pažeidimo. Nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, nes šios bylos aplinkybės nesutampa su kasacine tvarka nagrinėtos bylos aplinkybėmis. 

30.3.                      Konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus, tačiau nepriteisus žalos atlyginimo, pažeidžiamas civilinės atsakomybės instituto kompensacinis tikslas. 

30.4.                      Darytina prielaida, kad, teismo vertinimu, būtent procesinės palūkanos turėtų padengti bendrovių negautas pajamas. Tačiau procesinėmis palūkanomis siekiama skatinti skolininką įvykdyti prievolę ir tuo pačiu bent iš dalies kompensuoti kreditoriaus nuostolius. Tai yra minimalūs nuostoliai ir kreditorius turi teisę reikalauti kitų nuostolių atlyginimo. Priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos bet kuriuo atveju nekompensuoja tų negautų pajamų, kurias bendrovės būtu gavusios, jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų.  

30.5.                      Nepriklausomai nuo to, ar bus patenkintas, ar ne šis skundas, tačiau visos proceso dalyvių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos solidariai iš atsakovų. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovų civilinei atsakomybei, todėl ir skirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį yra neproporcinga. Proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidos bet kuriuo atveju susidarė išimtinai dėl atsakovų kaltės – jei jie nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti šio teisminio proceso, atitinkamai nebūtų susidariusios ir bylinėjimosi išlaidos.

30.6.                      Teismas nepagrįstai pusę UAB ,,Sitis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš ieškovo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas savo reikalavimo atsisakė dėl atsakovų veiksmų – dėl jų kaltės faktinis perkelto verslo grąžinimas įmonėms tapo neįmanomu, todėl ieškovas turėjo atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų, kas, atitinkamai, lėmė ir UAB „Sitis“ procesinės padėties pasikeitimą.  

31.       Atsakovai M. J. ir UAB ,,Aderas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:  

31.1.                      Egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – teismo sprendimo motyvų nebuvimas.  

31.2.                      Ieškovas A. B. neturėjo teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Įmonės nevengia savo prievolių ieškovui vykdymo, priešingai – sudaro su juo susitarimus ir grąžina reikalaujamas sumas, todėl nepagrįstai išplėstos netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos (CK 6.68 straipsnis). 

31.3.                      Bendrovės nepagrįstai pripažintos bendraieškovėmis, nors byloje jos nėra pareiškusios jokių reikalavimų (ieškinio). Bendrovės buvo aktyvios, dalyvavo procese, vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal su UAB ,,Aderas“ sudarytas sutartis, o tai reiškia, jog jos pačios galėjo ginti savo tariamai pažeistas teises, tačiau to nedarė.   

31.4.                      Teismas nenurodė jokių motyvų, patvirtinančių, kad verslas buvo galutinai perleistas atsakovei UAB ,,Aderas“. Bendrovių vykdyta apgyvendinimo ir maitinimo veikla nebuvo perleista galutinai, vien suteikus teisę ją laikinai vykdyti. Sutartys galėjo būti bet kada nutrauktos, tačiau Bendrovės to neiniciavo, juolab, kad jų turimas turtas nebuvo perleistas atsakovei, juo įmonės disponuoja iki šiol.  

31.5.                      Savo forma ir teisiniais padariniais ginčo sutarčių visuma yra artimiausia ne įmonės pirkimui–pardavimui, bet viešbučio verslo nuomos sutarčiai. Visi ginčo sandoriai atitinka viešbučio veiklos nuomos požymius, jais buvo užtikrintas nuolatinis ieškovių pajamų gavimas, skaičiuojamas nuo atsakovės UAB ,,Aderas“ gautų viešbučio veiklos pajamų, eliminuojant viešbučio operatoriui tenkančią nuostolių riziką. Ta aplinkybė, kad šalių valia buvo įgyvendinta per keletą atskirų sandorių, o ne vienu, savaime nepatvirtina, jog jie yra neteisėti. Atitinkamai, kvalifikavus ginčo sandorius kaip įmonės nuomą, įmonių patirti nuostoliai negalėjo būti skaičiuojami vadovaujantis prielaida, kad verslas buvo perkeltas. Nuomos atveju yra galimybė įmonę (verslą) susigrąžinti arba sutarčiai pasibaigus, arba nutraukus sutartį prieš terminą.  

31.6.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai. Nėra pagrindo pripažinti sandorio šalies veiksmus neteisėtais dėl to, kad ji nesusipažįsta su kitos šalies įstatais. Atsakovai niekada neslėpė su įmonėmis sudarytų sutarčių, ir tiek franšizės, tiek nuomos ir subnuomos sutartis įregistravo viešame registre.

31.7.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, pažeidė CK 6.402–6.410 straipsnių nuostatas. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai savo esme yra panašiausi į viešbučio veiklos nuomos (subnuomos) sutartį, šalys nesudarė įmonės pirkimo–pardavimo sandorio. Esminis ir didžiausią vertę turintis įmonių turtas – prekės ženklai – nebuvo perleistas. 

31.8.                      Teismas ignoravo aplinkybę, kad net ir pripažinus tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį įmonės pirkimo–pardavimo sutartimi, pastaroji bet kokiu atveju turėjo būti laikoma negaliojančia, nes sudaryta nesilaikant imperatyviai nustatytos formos reikalavimų.

31.9.                      Teismas spręsdamas, kad atsakovas R. B., veikdamas kaip ieškovių vadovas ir būdamas iš anksto susitaręs su atsakovės UAB ,,Aderas“ vadovu M. J. pasisavinti bendrovių veiklą, sudarė bendrovių tikslams prieštaraujančius sandorius, sprendime nenurodė nei vieno argumento, patvirtinančio išankstinį ir nesąžiningą M. J. susitarimą su atsakovu R. B., turint tikslą visam laikui perimti įmonių verslą. Be to, priešingai nei sprendė teismas, net ir dabar ieškovei EG mokamas nuomos, subnuomos ir franšizės mokesčiai, todėl sudaryti sandoriai yra atlygintiniai ir generuojantys ieškovių įmonėms pelną. Visi aptarti sprendimo argumentai iš esmės yra susiję su vadovo atsakomybe dėl fiduciarinių pareigų ir viršytos kompetencijos pažeidimo, t. y. taikomi atsakovui R. B., kaip tuometiniam bendrovių vadovui, tačiau ne UAB ,,Aderas“ ir M. J..  

31.10.                      Priešingai nei sprendė teismas, viešbučių ir maitinimo paslaugų veiklą atsakovė UAB ,,Aderas“ pradėjo vykdyti ne slapta, bet sudariusi franšizės, nuomos ir subnuomos sutartis. Todėl atsakovės veikla negali būti vertinama nei kaip konkuruojanti, nei kaip neteisėta. Franšizės sutarties institutas pats savaime yra skirtas sukurti kuo daugiau tarpusavyje konkuruojančių subjektų, kurie už naudojimąsi prekės ženklu ir jam palaikyti sukurta sistema mokėtų franšizės turėtojui atitinkamą mokestį.  

31.11.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė UAB ,,Aderas“ nesąžiningai perėmė ieškovių darbuotojus.

31.12.                      Byloje nėra įrodymų apie kokią nors atsakovės UAB ,,Aderas“ ar kitų atsakovų gautą naudą. Teismas vertino ir nagrinėjo ne atsakovės UAB ,,Aderas“ gautą naudą, o ieškovių prarasto turto vertę. Tuo tarpu atsakovė 2013–2015 m. gavo tik 124 488 Eur pelną, todėl net ir egzistuojant teisiniam pagrindui taikyti atsakovei nepagrįsto praturtėjimo institutą, ši suma negali būti didesnė nei jos gautas pelnas.  

31.13.                      Įmonės žalos nepatyrė, priešingai, jos gavo saugią ir garantuotą naudą. Išnuomojusios viešbučių ir restoranų verslą, ieškovės atsisakė verslo nesėkmės rizikos, gavo pajamas iš esmės nepatirdamos jokių nuostolių. Be to, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovių turtas per minėtą laiką būtų sumažėjęs.

31.14.                      Teismo sprendimas taikyti atsakovams solidarią atsakomybę yra nemotyvuotas, neteisėtas ir prieštaraujantis individualizuotos civilinės atsakomybės principui. Be to, teismas atsakovą M. J. de facto (faktiškai, iš tikrųjų) pripažino ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies prasme, nors jokios ūkinės veiklos, susijusios ar panašios į įmonių veiklą, jis nevykdo.  

31.15.                      Atliktos ekspertizės išvados, kuriomis vadovavosi teismas, yra neteisingos, nes ekspertės netinkamai pasirinko vertinimo metodą, vertinimo laikotarpį; neįvertino verslo rizikingumo ir rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad jis būtų vykdomas neribotą laikotarpi, t. y. amžinai; neatliko įmonių finansinių ataskaitų išsamaus vertinimo ir analizės; netinkamai identifikavo verslo sąnaudas.   

32.       Atsakovas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą ir visas trečiojo asmens UAB ,,Sitis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo A. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:   

32.1.                      Nebuvo pagrindo bei sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Be to, ieškovas A. B. neturėjo teisės reikšti netiesioginį ieškinį GEI interesais ir dėl to, kad jis nelaikytinas šios įmonės kreditoriumi.   

32.2.                      Ieškovui A. B. atsisakius ieškinio dalies dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmės – restitucijos natūra taikymo, tapo neaišku, kokiu pagrindu buvo reiškiamas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl alternatyvios sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmės – vietoj restitucijos natūra taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais. Taip pat tapo neaišku, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas atsakovui R. B. dėl 5 798 925 Eur priteisimo, nes šis reikalavimas pradiniuose ieškiniuose buvo kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais. Tokiu būdu buvo iš esmės apribotos atsakovų procesinės teisės, kadangi nežinodami konkretaus pagrindo, kuriuo grindžiamas kiekvienas ieškinio reikalavimas, jie negalėjo efektyviai atsikirsti į tokius nekonkrečius ir nesuderinamus reikalavimus.   

32.3.                      Ieškovas jokių atsakovo R. B. tariamai neteisėtą veiką individualizuojančių aplinkybių ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė. Nurodyti veiksmai – sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymas – patys savaime yra teisėti ir nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei kilti.    

32.4.                      Pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) pripažino ginčo sandorius apsimestiniais. Ieškovas tokio ieškinio pagrindo patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodęs, baigiamosiose kalbose jo atstovui nurodžius, kad buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai, o atsakovų atstovams tokiam ieškinio pagrindo modifikavimui paprieštaravus, pareiškė, kad atsiima pareiškimus dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (papildymo).   

32.5.                      Priešingai nei sprendė teismas, ieškovių turtiniai kompleksai ar jų esminės dalys niekam nebuvo parduoti, t. y. nebuvo esminio įmonės, kaip turtinio komplekso ar jos esminės dalies, pirkimo–pardavimo sutarties elemento – įmonės (įmonės kaip turtinio komplekso ar jos esminės dalies) perdavimo nuosavybėn. 

32.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju atsakovui R. B., kaip bendrovių vadovui, taikytina subsidiarioji civilinė atsakomybė. Sudarydamas sandorius jis veikė įmonių interesais, jo veiksmai neabejotinai atitiko bendrovės vadovui keliamus reikalavimus, sudaryti sandoriai atitiko įprastą bendrovių veikloje ūkinę–komercinę riziką.

32.7.                      Atsakovas R. B. nepatenka į ūkio subjektų kategoriją Konkurencijos įstatymo prasme, todėl negali būti ieškovo konkurentu šio įstatymo prasme, nes tiek ieškovas A. B., tiek atsakovas yra bendrovių dalyviai – akcininkai, o ne konkurentai konkurencijos teisės prasme.  

32.8.                      Ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas atsakovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę tariama nesąžininga konkurencija padarytos žalos atlyginimo kontekste. Darbuotojų išėjimas buvo sąlygotas pačių įmonių administratoriaus veiksmų, o ne A. B. ar kitų atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Be to, tuo metu atsakovas jau buvo nušalintas nuo ieškovių vadovų pareigų.

32.9.                      Ekspertės J. B. 2015 m. rugsėjo 4 d. ekspertizės aktas ir papildomos ekspertizės aktas yra ydingi, tačiau teismas šiuo aspektu iš esmės nepasisakė.

33.       Ieškovas A. B. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, netenkinti prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad neva teismo sprendimas yra be motyvų. Jei teismas akceptavo ieškovo poziciją, kuri jo procesiniuose dokumentuose buvo išdėstyta aiškiai ir koncentruotai, natūralu, kad savo sprendime teismas ir cituoja tokius jo argumentus.

33.2.                      Ieškovas turėjo teisę reikšti netiesioginį ieškinį, šią savo teisę jis yra aiškiai ir detaliai pagrindė bei įrodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

33.3.                      Sudarytų sandorių visuma negali būti laikoma susitarimu dėl viešbučių nuomos, nes tokios sutarties įmonės su atsakove UAB ,,Aderas“ nėra pasirašiusios. Šis naujas atsakovų argumentas negali būti vertinamas, nes jis pateiktas apeliacinės instancijos teisme.

33.4.                      Žala įmonėms padaryta ne atsakovų nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, tačiau nustačius, kokios vertės verslą prarado pačios įmonės, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vertinti atsakovų gautą naudą.

33.5.                      Atsakovų civilinė atsakomybė pagrįstai pripažinta solidaria, nes jie neteisėtais veiksmais padarė žalą – perkėlė verslą iš ieškovių įmonių į atsakovę UAB ,,Aderas“, o galimybės nustatyti kiekvieno iš jų atliktų veiksmų įtaką žalos dydžiui nėra. Be to, kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atveju solidarioji civilinė atsakomybė yra preziumuojama.

33.6.                      Atsakovų teiginiai, kad nėra aišku, kodėl ieškinys tenkintas remiantis nesąžiningos konkurencijos pagrindu bei tai, kad tokį reikalavimą neva gali reikšti tik pats nukentėjęs ūkio subjektas, tačiau ne akcininkas, nėra pagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Ieškovas įrodė atsakovų nesąžiningą konkuravimą su įmonėmis.

33.7.                      Atsakovo R. B. teiginys, kad ieškovas neva baigiamųjų kalbų metu pakeitė ieškinio reikalavimą, yra nepagrįstas, nes tokį reikalavimą, t. y. priteisti žalą dėl neteisėtai į UAB ,,Aderas“ perkelto įmonių verslo, jis buvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose.

33.8.                      Nėra pagrindo abejoti atliktos ekspertizės teisėtumu bei teisingumu, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jos išvadomis.

34.       Atsakovai M. J. ir UAB ,,Aderas“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovo A. B. skundą, R. B. skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

34.1.                      Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl bet koks žalos priteisimas iš jų yra negalimas.

34.2.                      Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įmonėms priteisė tiesioginius nuostolius – verslo vertę, o nepriteisė netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų. Teismas įmonėms priteistą žalą kvalifikavo kaip nepagrįstą atsakovo UAB ,,Aderas“ praturėjimą, o ne tiesioginius šių įmonių nuostolius.

34.3.                      Įmonėms priteisus verslo vertę, kurią pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip UAB ,,Aderas“ nepagrįstą praturtėjimą, negautų pajamų priteisimas reikštų dvigubos civilinės atsakomybės atsakovėms taikymą.

34.4.                      Ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas, jas skaičiuojant nuo 2013 m. kovo mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, savo esme atlieka procesinių palūkanų funkciją, todėl yra nepagrįstas.

34.5.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis neturėtų atlyginti UAB ,,Sitis“ ir UAB ,,Teniso pasaulis“ bylinėjimosi išlaidų, nes būtent jis buvo šio ginčo iniciatorius.

35.       Ieškovės UAB ,,Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovų skundus, ieškovo A. B. skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:   

35.1.                      Priešingai nei nurodo atsakovai, sprendimas yra motyvuotas, jame atskleistos bei išaiškintos esminės bylos aplinkybės, tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas.

35.2.                      Teismas pagrįstai pripažino ieškovą tinkamu subjektu pareikšti netiesioginį ieškinį įmonių vardu CK 6.68 straipsnio pagrindu, kadangi egzistuoja visos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad ieškovas negalėjo pareikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu, jis turėjo teisę ginti savo ir Bendrovių interesus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

35.3.                      Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, siekė paslėpti verslo kaip turinio komplekso perleidimą. Sudarytais sandoriais buvo faktiškai perduotos teisės į turtinį kompleksą ir, priešingai nei teigiama skunde, galimybių ieškovams jį susigrąžinti nėra. Be to, nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad šie sandoriai nepažeidė įmonių interesų bei buvo joms naudingi, nes tai nebuvo įprasta ir standartinė franšizės sutartis – ne vienoje iki tol sudarytoje sutartyje nebuvo tariamasi dėl įmonių valdomų resursų ar veiklos perdavimo franšizės gavėjui.  

35.4.                      Nėra pagrindo vadovautis atsakovo R. B. nurodyta verslo sprendimo priėmimo taisykle, nes verslo perkėlimo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvius CK 6.402–6.410 straipsnius, siekiant nesąžiningai nuslėpti sandorį nuo kito bendrovės akcininko.

35.5.                      Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo R. B. teiginiais, kad jam atsakomybė yra taikoma subsidiariai ir tik toje dalyje, kurioje žalos neatlygina įmonės, nes nagrinėjamu atveju yra reikalaujama atlyginti žalą ne kreditoriams, tačiau pačioms įmonėms.

35.6.                      Nepagrįsti skundų argumentai, kad ieškovas negalėjo pareikšti reikalavimo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais įmonėms padarytos žalos atlyginimo, nes tokia teisė jam kaip akcininkui nesuteikta. Ieškovas ieškinį yra pareiškęs ne tik kaip įmonių akcininkas, bet ir kaip kreditorius. Visi atsakovai gali būti civilinės atsakomybės dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų subjektais bei yra pripažintini konkurentais Konkurencijos įstatymo prasme, iš jų gali būti solidariai priteisiama žala.

35.7.                      Priešingai nei teigia atsakovai, teismas atsakovų atžvilgiu netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto, o taikė civilinę atsakomybę bei jos pagrindu priteisė žalą įmonėms.

35.8.                      Egzistuoja keli pagrindai solidariajai atsakovų atsakomybei.  

35.9.                      Ekspertizė byloje buvo atlikta tinkamai, o ekspertizės akto išvados yra teisingos, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai jomis vadovavosi.

36.       Atsakovas R. B. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovo A. B. skundą ir priteisti iš jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovų UAB ,,Aderas“ ir M. J. skundus patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:   

36.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiško žalos atlyginimo ir non bis in idem principus. Nors nepagrįsto praturtėjimo (gautos naudos) ir negautų pajamų priteisimas pagal kasacinio teismo praktiką iš principo yra įmanomas, šiuo atveju ieškovas nepagrindė nei tokios kumuliacijos galimybės, nei, juo labiau, tokios kumuliacijos būtinybės.

36.2.                      Ieškovo A. B. atliekamas tariamai negautų pajamų skaičiavimas neatitinka nei teisės normų, nei teismų praktikos. Negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos kaip grynasis pelnas, o ne negautos bendrosios pajamos, kaip hipotetinis grynasis pelnas.   

36.3.                      Ieškovas nepateikė konkrečių argumentų ir skaičiavimų, kaip 6 proc. dydžio procesinės palūkanos koreliuoja su jo nurodoma tariamai bendrovių negautų pajamų suma.  

36.4.                      Ieškinio dalies dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsisakymas ir su tuo susijęs ieškinio atsisakymas UAB „Sitis“ atžvilgiu buvo tik ieškovo pasirinkta bylos vedimo taktika, todėl visa šios taktikos įgyvendinimo rizika, inter alia (be kita ko) susijusi su pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, tenka ieškovui A. B..

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai

37.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo A. B., atsakovų R. B., M. J. ir UAB ,,Aderas“ apeliacinius skundus, 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB ,,Group Europa Investment“ priteista solidariai iš atsakovų M. J., R. B. ir UAB ,,Aderas“ 1 249 550 Eur žalos atlyginimas bei 6 proc. procesinės metines palūkanos, ieškovei UAB ,,Europa Group“ priteista solidariai iš atsakovų M. J., R. B. ir UAB ,,Aderas“ 4 549 375 Eur žalos atlyginimas bei 6 proc. procesinės metinės palūkanos, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. B. kasacinį skundą, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovams UAB ,,Aderas“ ir M. J., priteista atsakovei UAB ,,Aderas“ iš ieškovo A. B. 30 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 9 634 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, paliko nepakeistą; kitą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

39.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo taikyti R. B., kaip EG ir GEI vadovui, civilinę atsakomybę dėl sudarytų ginčo sandorių, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atsakovui R. B., kaip EG ir GEI vadovui, atlyginti žalą EG ir GEI, panaikinta ir ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

V.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.

41.       Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos bei nuostolių atlyginimo, atsakovų sudarytais sandoriais perkėlus Bendrovių vykdytą veiklą į UAB „Aderas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. B. kasacinį skundą, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovams UAB ,,Aderas“ ir M. J. bei atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliko nepakeistą; kitą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

42.       Kasacinis teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo atsakovams M. J. ir UAB „Aderas“ taikyti civilinę atsakomybę dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir priteisti iš jų žalos atlyginimą EG ir GEI.

43.       Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip EG ir GEI akcininkas, pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir kasacinio teismo praktiką turėjo teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui R. B., kaip EG ir GEI vadovui, prašydamas atlyginti Bendrovėms žalą, padarytą Bendrovių vadovo neteisėtais veiksmais.

44.       Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo sandorių (nurodyti kasacinio teismo nutarties bei šios nutarties 9–16 punktuose), visumos, kad ir kaip jie būtų kvalifikuojami (įmonės pirkimas ir pardavimas ar įmonės nuoma), pasekmė yra ta, kad GEI ir EG prarado pastovias nemažas pajamas, gaunamas iš apgyvendinimo ir maitinimo veiklos. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad GEI įstatų ir EG įstatų 5.6 punktuose yra nustatyta, jog bendrovės vadovas privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą sudaryti sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė negu 20 tūkst. Lt (5 792,40 Eur), investavimo, perleidimo, nuomos. GEI ir EG vadovas sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė negu 20 tūkst. Lt (5 792,40 Eur), nuomos ir perleidimo, t. y. 2013 m. balandžio 2 d. EG ir UAB „Aderas“ baldų nuomos sutartį, 2013 m. balandžio 2 d. GEI ir UAB „Aderas“ baldų nuomos sutartį, 2013 m. balandžio 23 d. GEI ir UAB „Teniso pasaulis“ pirkimo–pardavimo sutartį, sudarė negavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Jau vien šio fakto pakanka konstatuoti neteisėtus vadovo veiksmus ir netaikyti verslo sprendimų priėmimų taisyklės, nebent atsakovas R. B. būtų įrodęs, kad buvo specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą. Taigi, sprendžiant, ar EG ir GEI vadovas pažeidė fiduciarines pareigas EG ir GEI, taip pat ar jis, nors ir pažeidė Bendrovių įstatuose nustatytą kompetenciją, tačiau sandorių sudarymo metu egzistavo specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą, turėtų būti nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų įvertinti, ar ginčo sandorių sudarymo metu EG ir GEI galėjo vykdyti įprastą apgyvendinimo ir maitinimo veiklą. Tik nustačius šias faktines bylos aplinkybes, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką galima spręsti dėl civilinės atsakomybės atsakovui R. B., kaip EG ir GEI vadovui, taikymo. Jeigu atsakovui R. B. būtų taikoma civilinė atsakomybė dėl sudarytų sandorių, tai nustatant Bendrovių realiai patirtą žalą dėl atsakovo R. B. veiksmų būtina nustatyti ir įvertinti tokias faktines aplinkybes: kokį laikotarpį EG ir GEI pagal sudarytas patalpų nuomos sutartis galėjo tikėtis teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dėl kokių priežasčių UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Sitis“ nutraukė patalpų nuomos sutartis su EG ir GEI, ar EG ir GEI turėjo galimybę nutraukti sutartis su UAB „Aderas“ ir vėl vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, ar UAB „Teniso pasaulis“ arba UAB „Sitis“ nutraukė su UAB „Aderas“ patalpų nuomos sutartis ir dėl kokių priežasčių, kokį laikotarpį EG ir GEI galėjo pačios vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, jeigu nebūtų buvę sudaryta ginčo sandorių, ir pan. Be to, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, iš žalos reikėtų išskaityti EG ir GEI gautą naudą iš UAB „Aderas“ ar trečiųjų asmenų dėl sudarytų sutarčių (pvz., baldų nuomos mokestį, baldų pardavimo kainą, franšizės mokestį ir pan.).

45.       CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausias bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas) išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).

47.       Taigi, perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, turi nagrinėti, ar sandorių sudarymo metu (ne)egzistavo specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą, t. y. sąlygojančios civilinės atsakomybės netaikymą nepaisant nustatytų atsakovo R. B. neteisėtų veiksmų sudarant ginčo sandorius (fiduciarinių pareigų bei Bendrovių įstatų pažeidimo), bei civilinės atsakomybės taikymo atveju, nustatytina Bendrovių dėl atsakovo R. B. veiksmų realiai patirta žala.

48.       Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; kt.)

49.       Nagrinėjamu atveju, skundžiamame sprendime iš dalies tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus: pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, pažeidė imperatyvias CK 6.402–6.410 straipsnių nuostatas, sudarė neteisėtus sandorius, kurie prieštarauja juridinio asmens tikslams ir pažeidžia valdymo organų kompetenciją, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus pažeisdami Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Žala padaryta bendrais neteisėtais visų atsakovų veiksmais; ekspertizės metu apskaičiuota prarasto verslo vertė ir yra Bendrovių nuostoliai. Teismas sprendė, kad žala iš visų trijų atsakovų priteistina solidariai, nes atsakovai žalą padarė savo bendrais veiksmais; nėra galimybės atriboti kiekvieno iš atsakovų veiksmų nustatant atskirus atsakovų veiksmus, nulėmusius dalies žalos kilimą. Atsakovus sieja bendra kaltė, kadangi atsakovai žinojo apie daromą teisės pažeidimą, bet net ir žinodami tai, toliau šį pažeidimą tęsė. Tuo atveju, jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų – perkėlę Bendrovių vykdytos veiklos į UAB „Aderas“ – Bendrovės toliau būtų vykdžiusios šią veiklą.

50.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys liudija, kad teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad atsakovas R. B. nepagrindė sandorių sudarymo būtinumo ir naudingumo Bendrovėms, tačiau iš esmės visų pirmiau nurodytų (nutarties 48 punkte) vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimo netyrė. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino aplinkybes dėl visų atsakovų veiksmų susijusių su verslo perkėlimu, nurodė, kad Bendrovės žalą patyrė perkėlus verslą į UAB „Aderas“, o žalos dydis apskaičiuotas ekspertizės metu ir lygus prarasto verslo vertei. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog ginčo sandoriais atsakovei UAB „Aderas“ ieškovių verslo vykdymas perduotas laikinai ir atlygintinai, o atsakovų M. J. ir UAB „Aderas“ atžvilgiu ieškinio reikalavimai apskritai atmesti. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant atsakovo R. B., kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti, ar bendrovei buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl apelianto R. B. veiksmų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, dydį bei priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai).

51.       CK

52.       Tiesioginiais nuostoliais pripažįstamos ieškovo turėtos išlaidos ir turtiniai praradimai. Netiesioginiai nuostoliai taip pat pripažįstami žala, ir šiai žalos rūšiai taikomi bendrieji kasacinio teismo išaiškinimai dėl negautų pajamų priteisimo kriterijų: negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Ar negautos pajamos pripažintinos žala, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Jei dėl neteisėtų vadovo veiksmų bendrovė patyrė ne tik žalą, bet ir gavo naudos, tada žalos dydis nustatomas išskaičiuojant gautą naudą iš patirtų nuostolių sumos.

53.       Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal priežastinio ryšio sampratą, pateikiamą CK 6.247 straipsnyje, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018).

54.       Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei šalių prašymus, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pasiūlė šalims pasisakyti dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kitų bylai reikšmingai aplinkybių, nurodyti ar palaiko savo teisinę poziciją dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuri buvo išdėstyta procesiniuose dokumentuose (apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į apeliacinius skundus, kt.), teiktuose teismui iki Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo.

55.       Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas A. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė priteisti iš atsakovo R. B. žalos atlyginimą ieškovei UAB „Group Europa Investment“ 1 249 550 Eur tiesioginių nuostolių ir 599 575 Eur negauto grynojo pelno už 2013 m.–2016 m. rugpjūčio 31 d. bei už kiekvieną dieną nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. po 448 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (netiesioginių nuostolių) ir ieškovei UAB „Europa Group“ 4 549 375 Eur tiesioginių nuostolių bei 1 651 151 Eur negauto grynojo pelno už 2013 m.–2016 m. rugpjūčio 31 d. bei už kiekvieną dieną nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. po 1 234 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (netiesioginių nuostolių); procesines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė tokius svarbiausius argumentus:

55.1.                      Dėl žalos nustatymui reikšmingų aplinkybių nurodė, kad EG ir GEI pagal sudarytas nuomos sutartis su Vilniaus Stačiatikių Šventosios dvasios vienuolynu, UAB „Teniso pasaulis“ bei UAB „Sitis“ veiklą galėjo vykdyti, nes su Vienuolynu nuomos sutartis galiojo iki 2034 m., su UAB „Sitis“ dvi nuomos sutartys iki 2016 m. kovo 1 d., su UAB „Teniso pasaulis“ iki 2019 m. rugpjūčio mėn., be to, tikėtina, jog pasibaigus sutarčių terminams, jos būtų pratęstos, nes patalpos nuomotos veiklai, keitėsi tik kontrahentas, o ne faktinis verslas. Nuomos sutartys nutrauktos nesant priežasties, o tik dėl R. B. veiksmų. Bendrovės turėjo viską veiklos tęstinumui, veikė sėkmingai; nebuvo jokio akcininkų konflikto, galinčio daryti įtaką Bendrovių veiklai; pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali pateisinti slapto verslo perkėlimo. Perkėlus verslą į UAB „Aderas“ Bendrovės objektyviai negalėjo jo susigrąžinti, nes sudarytose sutartyse nenumatyta galimybė jas nutraukti vienašališkai.

55.2.                      Atsakovas R. B. ginčo sandorius sudarė siekdamas asmeninės naudos, o ne dėl būtinojo reikalingumo. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kvalifikuotinų kaip būtinasis reikalingumas ir šalinančių jo atsakomybę. Byloje neįrodyta, kad veiklai vykdyti būtini akcininkų sprendimai negalėjo būti priimti; net ir teigiant, jog Bendrovių veikla buvo apsunkinta dėl akcininkų konflikto, jokios byloje esančios aplinkybės neįrodo, kad atsakovo pasirinktas būdas buvo vienintelis siekiant išvengti žalos. Sprendimai priimti neatlikus analizės, nesilaikant ABĮ, Bendrovių įstatuose nustatytų reikalavimų.

55.3.                      Bendrovių vykdytos veiklos perkėlimas lėmė ženklius praradimus ir bankrotą. Ekspertizės išvada patvirtina Bendrovių patirtos žalos dydį.

55.4.                      Atsakovas neteisėtus veiksmus atliko tyčia. Tarp R. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

56.       Atsakovas R. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir atmesti ieškovo A. B. apeliacinį skundą. Nurodė, kad šiuo atveju egzistavo faktinės aplinkybės, kurios vertintinos kaip sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą, kadangi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl akcininkų nesutarimų ginčo sandorių sudarymo metu, Bendrovės praktiškai jau nebegalėjo vykdyti įprastos apgyvendinimo ir maitinimo veiklos arba ją galėjo vykdyti tik itin trumpą laiką; nesudarius ginčo sandorių Bendrovės vėliausiai 2013 m. balandžio 30 d. būtų buvusios priverstos apskritai atsisakyti viešbučių veiklos. Ginčo sandoriai buvo naudingi Bendrovėms ir nepadarė žalos, nes baldų pardavimo sandoris buvo pelningas, todėl negali sąlygoti civilinės atsakomybės vadovui; iš ginčo sandorių Bendrovės uždirbo be jokios rizikos ir sąnaudų; EG ir GEI galėjo nutraukti ginčo sandorius ir susigrąžinti laikinai išnuomotą verslą, tačiau verslo nuomos santykiai tęsiami; J. B. ekspertizės akto išvados aiškiai nepagrįstos.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, apeliantai savo reikalavimų bei atsikirtimų į priešingos šalies argumentus dėl ekonominės būtinybės vadovui priimti sprendimą pažeidžiant įstatuose nustatytą kompetenciją ir veikti ultra vires (už kompetencijos ribų), nes priešingu atveju bendrovė patirtų dar didesnių nuostolių ir pan. bei civilinės atsakomybės taikymo juridinio asmens vadovui aspektu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktus nurodymus pakankamai nesukonkretino ir nesuformulavo, nors teikė paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Taip pat apeliantas A. B. priteistinos žalos dydį grindė ekspertizės aktu, argumentavo verslo perkėlimu, tačiau, kaip minėta, šioje byloje konstatuota, kad sudaryti sandoriai nereiškia verslo perkėlimo. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad ūkio subjektai sudarė keletą sandorių, kuriais iš esmės EG ir GEI atsisakė savo vykdomos apgyvendinimo ir maitinimo veiklos (ieškovo teigimu, nuolat, o, atsakovų teigimu, laikinai), o ją pradėjo vykdyti UAB „Aderas“. Ieškovas įrodinėjo, kad UAB „Aderas“, sudarydama su EG ir GEI nurodytus sandorius, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nes perėmė apgyvendinimo ir maitinimo verslą iš EG ir GEI, už tai nesumokėdama rinkos kainos, todėl privalo atlyginti EG ir GEI tokiais veiksmais padarytą žalą. Kasacinis teismas konstatavo, kad laisva valia subjektų sudaryti sandoriai net tais atvejais, kai vienam iš ūkio subjektų jie ekonomiškai nenaudingi, nelaikytini vienos sandorio šalies kitai atliktais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, patenkančiais į draudžiamų veiksmų ratą pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kad UAB „Aderas“ paveikė GEI ar EG valią ir šios bendrovės sandorius sudarė nelaisva valia, ieškovas tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo.

58.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas bylos šiuo aspektu nenagrinėjo. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas). 

59.       Be to, kaip nurodė kasacinis teismas, taikant R. B. civilinę atsakomybę dėl sudarytų sandorių, nustatytina Bendrovių realiai patirta žala dėl atsakovo R. B. veiksmų, kurią nustatant būtina nustatyti ir įvertinti tokias faktines aplinkybes: kokį laikotarpį EG ir GEI pagal sudarytas patalpų nuomos sutartis galėjo tikėtis teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dėl kokių priežasčių UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Sitis“ nutraukė patalpų nuomos sutartis su EG ir GEI, ar EG ir GEI turėjo galimybę nutraukti sutartis su UAB „Aderas“ ir vėl vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, ar UAB „Teniso pasaulis“ arba UAB „Sitis“ nutraukė su UAB „Aderas“ patalpų nuomos sutartis ir dėl kokių priežasčių, kokį laikotarpį EG ir GEI galėjo pačios vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, jeigu nebūtų buvę sudaryta ginčo sandorių, ir pan. Be to, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, iš žalos reikėtų išskaityti EG ir GEI gautą naudą iš UAB „Aderas“ ar trečiųjų asmenų dėl sudarytų sutarčių (pvz., baldų nuomos mokestį, baldų pardavimo kainą, franšizės mokestį ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui, taip pat bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka metu nėra pakankamai sukonkretintos ir atskleistos. O tai reiškia, kad dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

60.       Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra galimas teisingas reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimo išsprendimas, todėl atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, spręstina, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis spręsta dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R. B., byla šiuo aspektu perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-313/2018 nurodytais, aspektais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį panaikinti ir ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. B., kaip įmonių vadovui, dėl žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                        Danutė Gasiūnienė

                                        Romualda Janovičienė

                                         Egidija Tamošiūnienė