Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-1076/2020

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00107-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.1; 1.1.4.4.5; 1.1.4.5.2; 1.1.4.5.3; 1.1.7.1;

1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.2; 1.1.9.8; 1.1.12.1;

1.2.14.13; 1.2.17.1.3; 1.2.18.1.1; 1.2.18.4;

1.2.23.2.2.2; 1.2.29.1.1; 1.2.29.9; 2.1.3.2;

2.1.2.6; 2.1.8; 2.1.2.12; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1;

2.1.7.4.5; 2.1.7.4.6; 2.2.2.1.2; 2.3.6.4.5.1;

2.4.6.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3;

2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1; 2.4.6.5.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorams Vidai Dautartienei, Remigijui Matevičiui

nuteistiesiems D. D., E. N., R. J., V. G., R. G., G. S., R. S., A. Š., Ed. N., S. E. (S. E.), D. B.,

nuteistųjų gynėjams advokatams Linui Belevičiui, Aidui Mažeikai, Romui Jonuškai, Gintarui Ruseckui, Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), Gediminui Bukauskui, Edmundui Jonušui, Dariui Katauskui, Saulei Katauskaitei, Eglei Katauskaitei, Liubovei Kuprusevičienei, Algimantui Kliunkai, Daliai Bukelienei,

vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės ir nuteistųjų V. G., E. N., Ed. N., G. S., S. E. ir nuteistojo R. G. gynėjo Ramūno Vanago apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, patikslinto Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi, kuriuo 

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. gruodžio 1 d. veika) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. lapkričio 13 d. veika) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2012 m. kovo 11 d. veika) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, D. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį D. D. išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. gruodžio 1 d. veika) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. lapkričio 13 d. veika) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2012 m. kovo 11 d. veika) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, E. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. N. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, R. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, R. J. išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 249 straipsnio 3 dalyje, ir neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje.

V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. gruodžio 1 d. veika) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) parų, pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, V. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį V. G. išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, R. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (subendrintomis Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi), R. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. G. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį 150 (šimto penkiasdešimties) MGL dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 150 (šimto penkiasdešimties) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, G. S. paskirta galutinė bausmė – 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino suėmimo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. birželio 18 d., tai atitinka 124 (šimto dvidešimt keturių) MGL dydžio baudą, ir šia dalimi sumažintas paskirtos baudos dydis iki 76 (septyniasdešimt šešių) MGL (2 861,40 Eur) dydžio baudos (BK 47 straipsnis (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija).

G. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

L. S., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį 100 (vieno šimto) MGL dydžio bauda, pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 140 (šimto keturiasdešimties) MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnis (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino suėmimo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. birželio 26 d., tai atitinka 140 (šimto keturiasdešimties) MGL dydžio baudą, ir R. S. pripažintas visiškai atlikusiu bausmę.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 1 d. veika), R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu.

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. Š. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje. 

Ed. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, Ed. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Ed. N. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta nusikalstama veika.

S. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, S. E. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, S. E. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. gruodžio 1 d. veika) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. lapkričio 13 d. veika) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2012 m. kovo 11 d. veika) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, D. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. B. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

Kaip nusikalstamų veikų rezultatas konfiskuoti E. N. priklausantys pinigai – 125 550,27 Eur (433 500 Lt), E. N. vardu registruotas automobilis „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Z. U. vardu registruotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaip nusikalstamų veikų rezultatas konfiskuoti E. N. priklausantys pinigai – 125 550,27 Eur (433 500 Lt), E. N. vardu registruotas automobilis „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Z. U. vardu registruotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat konfiskuoti daiktai, tiesiogiai naudoti nusikalstamai veikai vykdyti, t. y. pakavimo priemonės, statybiniai įrankiai, mobiliojo ryšio telefonai ir kompiuteris, rasti E. N. bute, mobiliojo ryšio telefonai, rasti pas D. B., A. S., S. E., GPS įrenginys, ginklai, netikra 100 JAV dolerių kupiūra. Atsisakyta konfiskuoti UAB „A“ (duomenys pakeisti) krovininį automobilį „Mercedes Benz 1884“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. priklausančius 16 800 eurų, 2 000 Lt (579,24 Eur), D. S. automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ma. G. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš D. B. ir S. E. solidariai priteista 1 076,18 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms padengti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas R. V., jis buvo padavęs apeliacinį skundą dėl nuosprendžio, taip pat jam priimtą nuosprendį apskundė prokurorė, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi baudžiamoji byla R. V. buvo nutraukta, jam mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

        D. D., E. N. ir R. J. buvo kaltinami pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o V. G., R. G., R. S., A. Š. (buvęs U.), Ed. N. (buvusi N.), S. E. ir D. B. buvo kaltinami pagal BK 249 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2011 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais Lietuvos Respublikoje E. N., D. D., R. J. susitarė ir bendrai nusikalstamai veikai vykdyti organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas ir kuris skirtas daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų, neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu šias medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o pergabenus jas, neteisėtai platinti. Šiems nusikaltimams padaryti buvo pritaikytos transporto priemonės, suklastojant jų identifikacinius numerius ir įrengiant slėptuves kontrabandos būdu gabenamoms psichotropinėms medžiagoms paslėpti, siekiant išvengti muitinės kontrolės.

Nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir vadovai E. N., D. D., R. J. bendrai nusikalstamai susivienijimo veiklai parinko ir sutelkė D. B., V. G., Ed. N., A. S., S. E., A. Š., R. G., R. S., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams E. N., D. D., R. J. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai ir dalyviai, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai, neturėdami leidimo, kontrabandos būdu gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiems nusikaltimams padaryti pritaikė transporto priemones, t. y. suklastojo jų identifikacinius numerius ir įrengė slėptuves kontrabandos būdu gabenamoms psichotropinėms medžiagoms paslėpti, kad būtų išvengta muitinės kontrolės, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2011 m. gruodžio 1 d. organizavo ir pasikėsino įvykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, – kontrabandą į Švedijos Karalystę. Šiam nusikaltimui padaryti pritaikė nusikalstamos veikos vykdymo priemones – vilkiką ir krovininio automobilio priekabas, t. y. įrengė slėptuvę ir perkalė priekabų identifikacinius numerius. Ilgą laiką nepavykstant pritaikyti transporto priemones priekabas-šaldytuvus nusikaltimams padaryti, nuo 2011 m. lapkričio 3 d. pradėjo organizuoti kitą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, – kontrabandą į Švedijos Karalystę ir ją vykdė, todėl 2011 m. lapkričio 13 d. Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų A. S. buvo sulaikytas su vežtu minėtu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Nepavykus įvykdyti nurodytų labai didelių kiekių psichotropinių medžiagų kontrabandos, nuo 2012 m. sausio 30 d. pradėta organizuoti ir 2012 m. kovo 11 d. įvykdyta labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, – kontrabanda į Švedijos Karalystę.

D. D., E. N., R. J., V. G. R. G., R. S. taip pat buvo kaltinami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, o D. B. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad nusikalstamo susivienijimo vadovai ir organizatoriai D. D., E. N. ir R. J. bei nusikalstamo susivienijimo dalyviai D. B. ir V. G. 2011 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti labai didelio kiekio – 30 kg – psichotropinių medžiagų metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę, t. y. iš Lietuvos Respublikos kontrabandos būdu krovininiu automobiliu su priekaba-šaldytuvu nugabenti minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos D. B. į iš anksto sutartą vietą Švedijos Karalystėje.

Nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. G. už E. V. 2011 m. rugpjūčio mėnesį jam perduotas nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas – 35 000 eurų, sudarius apsimestinį sandorį pateisinančius dokumentus – tariamą 2011 m. rugpjūčio mėnesio V. G. 100 000 (šimto tūkstančių) Lt paskolos sutartį su UAB „A“, pastarosios bendrovės vardu, kartu su E. V. 2011 m. rugpjūčio 12 d. įgijo vilkiką „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. jį įregistravo VĮ „Regitra“. Paskui, vykdant bendrą susitarimą, 2011 m. rugsėjo pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 27 d., V. G. įgijo nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – Lenkijos Respublikoje pagrobtą krovininio automobilio priekabą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Siekiant vilkiką „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobtą krovininio automobilio priekabą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), panaudoti kaip nusikalstamos veikos priemones psichotropinių medžiagų kontrabandai vykdyti, pritaikė šias transporto priemones kontrabandai vykdyti, t. y. 2011 m. rugpjūčio pabaigoje tyrimo metu nenustatytas, V. G. parinktas (surastas) asmuo vilkike „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vilkiko kabina įrengė slėptuvę, pritaikytą akcizais apmokestinamų prekių ir psichotropinių medžiagų kontrabandai vykdyti, o 2011 m. spalio 1 d. nusikalstamo susivienijimo nario R. S. naudojamuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas, V. G. parinktas (surastas) vyras, dalyvaujant R. S. ir V. G., o L. S. stebint aplinką, t. y. saugant ir pridengiant bendrininkus, kad pašaliniai asmenys nepatektų į nusikaltimo darymo vietą, ir nuolatos informuojant R. S. apie pašalinių asmenų judėjimą, siekiant transporto priemonę įregistruoti Lietuvoje VĮ „Regitra“ UAB „A“ vardu bei jo pagalba vykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą, suklastojo transporto priemonės – priekabos-šaldytuvo „Schmitz“ – identifikacinį numerį, jį perkaldamas iš buvusio numerio (duomenys neskelbtini) į numerį (duomenys neskelbtini).

Vykdant bendrą susitarimą, 2011 m. spalio 4 d. nusikalstamo susivienijimo vadovas ir organizatorius E. N. informavo Švedijos Karalystėje labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų atvežimo laukiantį D. B., kad psichotropinės medžiagos, skirtos kontrabandai vykdyti, yra perduotos kontrabandos vykdytojams. 2011 m. spalio 8 d. V. G. nurodymu, R. S. vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nusikaltimo vykdymo priemonę – priekabą-šaldytuvą „Schmitz“ su suklastotu identifikaciniu numeriu – į Utenos miestą, siekdamas, tarpininkaujant R. V., įregistruoti ją VĮ „Regitra“. 2011 m. spalio 8 d., apie 10–11 val., Utenos mieste, aikštelėje šalia „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Utenos alaus darykla“ pastatų, esančių Utenoje, Pramonės g. 12, R. V., V. G. prašymu, siekdamas padėti legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir įregistruoti VĮ „Regitra“ priekabą-šaldytuvą „Schmitz“ su suklastotu identifikaciniu numeriu, apžiūrėjo perkaltą suklastotą jos identifikacinį numerį ir nurodė, kad minėtos priekabos su tokiu netinkamu būdu suklastotu identifikaciniu numeriu įregistruoti galimybės nėra, bei davė patarimų ir nurodymų, kaip kitokiu būdu suklastoti identifikacinį numerį, norint įregistruoti ją VĮ „Regitra“, bei pats pasiūlė padėti suklastoti identifikacinį numerį, kuris atitiktų registracijai keliamus reikalavimus ir nesukeltų įtarimų VĮ „Regitra“ darbuotojams. V. G. sutikus su R. V. pasiūlymu padėti suklastoti minėtos priekabos identifikacinį numerį, R. S., V. G. ir R. V. nurodymu, vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutempė minėtą priekabą į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę Utenos rajone ir ją paliko aikštelėje šalia ugniagesių komandos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, priekabos identifikaciniam numeriui suklastoti.

Vykdydami bendrą susitarimą, 2011 m. spalio 7 d. nusikalstamo susivienijimo vadovai ir organizatoriai R. J. ir E. N. susitikimo metu aptarė organizuojamą psichotropinių medžiagų kontrabandą ir nustatė planuojamą jos vykdymo datą – pirmadienį, 2011 m. spalio 10 d., o E. N. šiuos duomenis perdavė psichotropinių medžiagų kontrabandos siuntos Švedijos Karalystėje laukiančiam D. B..

Laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d. nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. G. nuolat informavo nusikalstamo susivienijimo vadovą ir organizatorių D. D. apie veiksmus, susijusius su priekabos identifikacinių numerių perklastojimu, siekiant ją įregistruoti VĮ „Regitra“, turint tikslą ją legalizuoti ir naudoti kaip nusikaltimo priemonę nusikaltimui – labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai – vykdyti. Tuo pačiu laikotarpiu susivienijimo vadovas ir organizatorius D. D., gavęs informaciją apie veiksmus, susijusius su priekabos identifikacinių numerių perklastojimu, siekiant ją įregistruoti VĮ „Regitra“, turint tikslą ją legalizuoti ir naudoti kaip nusikaltimo priemonę nusikaltimui – labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai – vykdyti, ją perdavė nusikalstamo susivienijimo vadovui ir organizatoriui E. N., o pastarasis minėtą informaciją perdavė labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandos Švedijos Karalystėje laukiančiam D. B..

R. V. pakartotinai užtikrinant, kad minėtus priekabos identifikacinių numerių suklastojimo darbus jis atliks, tačiau neįvykdžius pažado perklastoti priekabos-šaldytuvo „Schmitz“ identifikacinį numerį taip, kad šis atitiktų registracijai keliamus reikalavimus ir nesukeltų įtarimų VĮ „Regitra“ darbuotojams, 2011 m. lapkričio 4 d. V. G., E. V., R. S. vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą priekabą-šaldytuvą „Schmitz“ iš Utenos rajono, (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, nugabeno į (duomenys neskelbtini).

Nepavykus įregistruoti minėtos priekabos-šaldytuvo „Schmitz“ VĮ „Regitra“, tęsdami susitarimą įvykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę, nuo 2011 m. lapkričio 3 d. V. G., susitaręs su D. D., pradėjo ieškoti kitos priekabos-šaldytuvo, skirtos rengiamai labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai vykdyti. Veikdamas pagal šį susitarimą, D. D. 2011 m. lapkričio 15 d. pasiteiravęs V. G., kaip vyksta naujos priekabos pirkimas, nurodė greičiau ją įgyti bei 2011 m. lapkričio 18 d. patvirtino savo ketinimą piniginėmis lėšomis prisidėti prie naujos priekabos, su kuria būtų galima vykdyti rengiamą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą kartu su vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo, duodant 22 000 eurų.

Veikdamas pagal išankstinį susitarimą įvykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą ir įgyti kitą priekabą-šaldytuvą, kuria būtų galima vykdyti rengiamą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą kartu su vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. perdavė V. G. grynuosius pinigus – 22 000 eurų, už kuriuos ir už E. V. perduotus grynuosius pinigus – 7 000 eurų – V. G. kartu su R. S. 2011 m. lapkričio 24 d. Vilniuje iš IĮ „B“ (duomenys pakeisti) įgijo naują nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – priekabą-šaldytuvą „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2011 m. lapkričio 25 d. ją įregistravo VĮ „Regitra“ UAB ,,A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), vardu.

Vykdydamas bendrą susitarimą, 2011 m. lapkričio 28 d. E. N. informavo Švedijos Karalystėje labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų atvežimo laukiantį D. B. apie ketinimą ir pasirengimą vykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą per savaitę, nurodydamas, kad konkreti psichotropinių medžiagų kontrabandos vykdymo data ir laikas paaiškės 2011 m. lapkričio 30 d., po E. N. susitikimo su D. D..

Vykdydami bendrą susitarimą, veikdami pagal iš anksto bendrai parengtą planą, 2011 m. lapkričio 30 d. V. G. ir R. S. organizavo legalaus šaldytų uogų krovinio – priedangos psichotropinių medžiagų kontrabandai – užsakymą UAB ,,A“ vardu, o E. N. po tos pačios dienos susitikimo su D. D. (duomenys neskelbtini), nurodė D. B. labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandos vykdymo datą – 2011 m. gruodžio 1 d. V. G. ir R. S. 2011 m. lapkričio 30 d. derinant psichotropinių medžiagų pakrovimo datą ir laiką, V. G. paprašė R. G. pagalbos pakraunant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuri tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 30 d., buvo perduota R. G. saugoti pastarojo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 30 d. V. G. ir R. S. susitarė, kad labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, skirtų psichotropinių medžiagų kontrabandai į Švedijos Karalystę vykdyti, į nusikalstamos veikos vykdymo priemones – vilkiką „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su po kabina įrengta slėptuve bei priekabą-šaldytuvą „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakraus 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės mieste.

Vykdydamas bendrą susitarimą pagal nusikalstamo susivienijimo narių suderintą planą, V. G., 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės mieste minėtą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų paėmęs iš R. G. gyvenamosios vietos, kartu su R. G. ir R. S. turėjo pakrauti į krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. S., veikdamas pagal iš anksto numatytą planą, kirsdamas Lietuvos ir Lenkijos valstybinę sieną tarptautiniame Kalvarijos pasienio kontrolės punkte, iš Lietuvos Respublikos turėjo išgabenti minėtą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų kontrabandos būdu, vykdamas per Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką, Nyderlandų Karalystę, ir pristatyti jas D. B. į Švedijos Karalystę.

Nusikalstamo susivienijimo nariai, nusikalstamos veikos – labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandos į Švedijos Karalystę – nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes tą pačią dieną – 2011 m. gruodžio 1 d. – Marijampolės apskrities policijos pareigūnai, vykdydami kratą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 64-1-01544-11 dėl vagystės, R. G. gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), surado paruoštą kontrabandos būdu išgabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, – ir jį paėmė.

2011 m. gruodžio 1 d. R. G. žmonai S. G. kratos R. G. gyvenamojoje vietoje metu informavus V. G., kad pareigūnai surado minėtą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kuris nusikalstamo susivienijimo narių buvo paruoštas gabenti į Švedijos Karalystę, V. G. perdavė šią informaciją D. D. bei informavo, kad vairuotojas R. S., turėjęs kontrabandos būdu pervežti šią medžiagą į Švedijos Karalystę, veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir vykdamas pagal numatytą maršrutą bei veždamas legalų šaldytų uogų krovinį – priedangą psichotropinių medžiagų kontrabandai – išvyko iš Lietuvos Respublikos per Lenkijos Respubliką. D. D. apie tai nedelsdamas pranešė R. J. ir nurodė, kad jiems reikia skubiai susitikti, o susitikimo metu perdavė iš V. G. sužinotą informaciją. 2011 m. gruodžio 1 d. D. D. iš V. G. sužinotą informaciją taip pat perdavė E. N., kuris 2011 m. gruodžio 2 d. informavo Švedijos Karalystėje labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų atvežimo laukiantį D. B. apie jo susitikimą su D. D. ir šio susitikimo metu gautą informaciją, kad pareigūnai surado ir paėmė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurios nusikalstamo susivienijimo narių buvo paruoštos gabenti į Švedijos Karalystę, bei nurodė, kad labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabanda į Švedijos Karalystę pakartotinai bus vykdoma tik 2012 metų pradžioje.

D. D., E. N., Ed. N. ir D. B. taip pat buvo kaltinami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad nusikalstamo susivienijimo vadovams ir organizatoriams D. D., E. N. ir R. J. bei nusikalstamo susivienijimo dalyviams D. B. ir V. G. 2011 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais susitarus įvykdyti ir pradėjus organizuoti labai didelio kiekio – 30 kg – psichotropinių medžiagų metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę bei ilgą laiką nuo 2011 m. spalio 1 d. nepavykstant legalizuoti, t. y. įregistruoti VĮ „Regitra“, nusikalstamos veikos vykdymo priemonės – Lenkijos Respublikoje pagrobtos krovininio automobilio priekabos „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2011 m. lapkričio 3 d. D. D. ir V. G. susitarimu, pastarajam pradėjus ieškoti kitos priekabos-šaldytuvo, skirtos rengiamai labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai vykdyti, nenorėdami laukti, kol bus legalizuota priekaba rengiamai labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai vykdyti, 2011 m. lapkričio 3 d. E. N. su D. B. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti kitos labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų siuntos kontrabandą į Švedijos Karalystę su kurjerio A. S. pagalba. Susitikimų su A. S., vykusių 2011 m. lapkričio 3 d., apie 15.30 val. ir 17 val., Jonavos mieste ir kelyje Jonava–Kaunas, metu E. N. susitarė su A. S., jog šis vykdys labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą į Švedijos Karalystę. Paskui, 2011 m. lapkričio 3 d., apie 19 val., susitikimo Kauno mieste, prie prekybos centro „Molas“, metu E. N. susitarė su D. D., kad pastarasis parūpins labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, – E. N. ir D. B. organizuojamai kontrabandai į Švedijos Karalystę. 2011 m. lapkričio 3 d. E. N., patvirtinęs D. B., kad D. D. sutiko parūpinti minėtą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, susitarė su D. B., kad šis grįš iš Švedijos Karalystės į Lietuvą padėti parengti psichotropines medžiagas kontrabandai vykdyti. Tada, D. B. grįžus iš Švedijos Karalystės, 2011 m. lapkričio 7 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), D. D., E. N. ir D. B. susitiko, kad aptartų planuojamą vykdyti su kurjerio A. S. pagalba labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą. 2011 m. lapkritį, ne vėliau kaip šio mėnesio 8 dieną, Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, E. N. kartu su D. B. įsigijo nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – lagaminą – ir 2011 m. lapkričio 8 d., apie 18 val., E. N. ir Ed. N. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu pradėjo įrengti šiame lagamine slėptuvę labai dideliam kiekiui psichotropinių medžiagų paslėpti ir taip jas, nepateikiant muitinės kontrolei bei išvengiant muitinės kontrolės neturint leidimo, išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. E. N. kartu su D. B. 2011 m. lapkričio mėnesį, ne vėliau kaip lapkričio 9 d., iš nusikalstamo susivienijimo nario D. D. Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, ir atgabeno šias medžiagas į E. N. ir Ed. N. gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d., 19.40 val., iki 2011 m. lapkričio 10 d., 18.00 val., E. N., D. B., Ed. N. minėtas medžiagas supakavo į nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – lagaminą su įrengta slėptuve, kurį Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, vykdydami procesines prievartos priemones, pažymėjo identifikaciniu numeriu 4411. 2011 m. lapkričio 10 d., apie 18.20 val., labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, paruoštų gabenti kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę, t. y. supakuotų į lagaminą, E. N. ir D. B. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgabeno iš E. N. ir Ed. N. gyvenamosios vietos ir gabeno iki A. S. gyvenamosios vietos – buto, adresu: (duomenys neskelbtini), ir šiame bute 2011 m. lapkričio 10 d., apie 20 val., perdavė A. S.. A. S., vykdydamas išankstinį susitarimą, lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, – nugabeno į Marijampolės autobusų stotį, adresu: Marijampolė, Stoties g. 2B, iš kur, veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir vykdamas numatytu maršrutu, įsigijęs bilietą Marijampolė–Berlynas (Vokietijos Federacinė Respublika), 2011 m. lapkričio 12 d., apie 17.30 val., minėtą lagaminą su savimi tarptautiniu „Ecolines“ autobusu „Neoplan“, valst. Nr. HK 8968, vykstančiu iš Lietuvos Respublikos, Marijampolės autobusų stoties, į Vokietijos Federacinę Respubliką, Berlyno centrinę stotį ,,Funkturm“, esančią Masurenallee gatvėje, neturėdamas leidimo, išgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2011 m. lapkričio 12 d., apie 18.20 val., kirsdamas tarptautinį Kalvarijų pasienio punktą (kelyje A5/E67), ir gabeno per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijas, kol 2011 m. lapkričio 13 d., apie 6.35 val., iš Lenkijos Respublikos Berlyno kryptimi vykstantį autobusą, valst. Nr. HK8968, sustabdė ir kontrolės aikštelėje „Frankfurter Tor“ (Frankfurto vartai), vykdant kontroliuojamą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą, Vokietijos teisėsaugos pareigūnai patikrino minėtu tarptautiniu „Ecolines“ autobusu vykusį A. S. ir jo vežamą bagažą, tačiau labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, supakuotų į lagaminą su įrengta slėptuve, t. y. lagamino dvigubu dugnu, nesurado. D. B. vykdant išankstinį susitarimą ir Švedijos Karalystėje, Malmo mieste esančioje geležinkelio stotyje laukiant A. S., atvežančio lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų metamfetamino, A. S., vykdydamas išankstinį susitarimą, lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (metamfetamino) gabeno per Vokietijos Federacinės Respublikos bei Danijos Karalystės teritorijas E. N. ir D. B. nurodytu maršrutu, kol 2011 m. lapkričio 13 d. traukinyje, išvykusiame iš Kopenhagos miesto ir vykstančiame iš Danijos Karalystės į Švedijos Karalystę, buvo sulaikytas Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų, kurie rado ir paėmė A. S. vežtą lagaminą, kuriame buvo labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino.

D. D., E. N., R. J., A. Š., S. E. ir D. B. taip pat buvo kaltinami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad nusikalstamo susivienijimo vadovams ir organizatoriams D. D., E. N. ir R. J. bei nusikalstamo susivienijimo dalyviams D. B., V. G. 2011 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais susitarus įvykdyti ir pradėjus organizuoti labai didelio kiekio – 30 kg – psichotropinių medžiagų metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę ir 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities policijos pareigūnams vykdant kratą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 64-1-01544-11 dėl vagystės, R. G. gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), suradus paruoštą kontrabandos būdu išgabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, – ir jas paėmus, nusikalstamo susivienijimo nariai susitarė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę pakartotinai gabenti tik 2012 m. pradžioje. Vykdydami šį susitarimą nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 11 d., nusikalstamo susivienijimo vadovai ir organizatoriai E. N., D. D., R. J. su nusikalstamo susivienijimo nariais D. B., A. Š., S. E. organizavo ir vykdė labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio kontrabandą į Švedijos Karalystę – susitarė iš Lietuvos Respublikos į iš anksto sutartą vietą Švedijos Karalystėje kontrabandos būdu nugabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

Vykdydami bendrą susitarimą, 2012 m. sausio 29 d. D. D. susitarė su A. Š., kad pastarasis leis šio nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), E. N. ir D. B. supakuoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino ir kurie skirti kontrabandai į Švedijos Karalystę vykdyti, ir minėtą kiekį psichotropinių medžiagų tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012 m. sausio 30 d., 12.30 val., atvežė į A. Š. nuomojamą butą, adresu: (duomenys neskelbtini).

Vykdydami bendrą susitarimą, 2012 m. sausio 30 d., apie 12.20 val., A. Š., D. D. prašymu, susitiko su E. N. ir D. B., kurie su savimi atsigabeno priemones psichotropinėms medžiagoms pakuoti: rankinę, lipnias izoliacines juostas, polietileninius maišelius, plėveles bei aparatą „Zepter VacSy“ vakuuminiam įpakavimui, ir kartu su A. Š. nuėjo į pastarojo nuomojamą butą, adresu: (duomenys neskelbtini), bei supakavo minėtą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, skirtų kontrabandai į Švedijos Karalystę vykdyti. Paskui, 2012 m. sausio 31 d., apie 12.30 val., Trakuose, Karaimų g., netoli pastato Nr. 73, D. D. ir A. Š., atvažiavę automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susitiko su E. N. ir D. B., atvažiavusiais automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarti pastarųjų nekokybišką psichotropinių medžiagų pakavimą, paliekant šių medžiagų likučius bute.

Vykdydami bendrą susitarimą, 2012 m. sausio 31 d., apie 15 val., E. N. atvežė D. B. į Vilniaus oro uostą, adresu: Vilnius, Rodūnės kelias 10A, iš kur pastarasis išvyko į Švedijos Karalystę, kur turėjo priimti ir realizuoti nenustatytiems asmenims E. N. ir jo paties supakuotą, kontrabandos būdu vežamą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino.

Vykdydami bendrą susitarimą įvykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, – kontrabandą į Švedijos Karalystę, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2012 m. kovo 10 d. nusikalstamo susivienijimo vadovai, organizatoriai bei dalyviai E. N., D. D., R. J. ir A. Š. susitikinėjo ir derino minėtų medžiagų kontrabandos vykdymo datą, kitus klausimus, susijusius su psichotropinių medžiagų gabenimu į Švedijos Karalystę.

2012 m. kovo 8 d. A. Š., vykdydamas D. D. nurodymus, telefoninio pokalbio su E. N. metu suderino pastarojo ir R. J. susitikimo vietą ir laiką Kauno mieste. 2012 m. kovo 8 d. E. N. ir R. J. susitikimų, vykusių apie 21–23 val. Kauno mieste, metu E. N., gavęs iš D. B. jo atsiųstą slaptą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), skirtą psichotropinių medžiagų kontrabandos vykdymui derinti, perdavė jį R. J., kad šis numerį perduotų psichotropinių medžiagų kontrabandos tiesioginiam vykdytojui kurjeriui S. E., bei dar kartą aptarė rengiamos psichotropinių medžiagų kontrabandos vykdymo detales – D. B. ir psichotropinių medžiagų kontrabandos tiesioginio vykdytojo kurjerio susitikimo ir psichotropinių medžiagų perdavimo D. B. Švedijos Karalystėje vietas. 2012 m. kovo 8 d. susitikimų su R. J. metu ir iš karto po susitikimų E. N. SMS žinutėmis informavo D. B., kad tikslius psichotropinių medžiagų kontrabandos duomenis jis perduos po E. N. ir R. J. suderinto susitikimo 2012 m. kovo 9 d., apie 17 val.

Susitikimo, vykusio 2012 m. kovo 9 d., apie 17 val., šalia degalinės „Lukoil“, adresu: Elektrėnai, Elektrinės g. 6, į kurį E. N. atvyko automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o R. J. automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu R. J. perdavė E. N. „Statoil“ žemėlapių knygelę, kurioje buvo pažymėta psichotropinių medžiagų kontrabandos tiesioginio vykdytojo kurjerio S. E. ir D. B. susitikimo vieta Švedijos Karalystėje, taip pat nurodė, kad psichotropinių medžiagų kontrabandą tiesiogiai vykdys kurjeris S. E., kalbantis tik rusų kalba, kuris naudosis kontrabandos vykdymo klausimams derinti skirtu mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kontrabanda bus vykdoma krovininiu automobiliu „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos valstybiniai numeriai), psichotropinių medžiagų kurjeris krovininio automobilio vairuotojas S. E. 2012 m. kovo 10 d., 15 val., atvykęs į Švedijos Karalystę, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio statymo vietoje P1, nutolusioje nuo Stokholmo 60 km, dešinėje pusėje ir esančioje kelyje E4, vedančiame nuo Švedijos sostinės Stokholmo miesto Upsalos (Uppsala) link, lauks D. B., ir pastarajam, prisistačiusiam slapyvardžiu „nuo Janisa“, perduos kontrabandos būdu įvežtas psichotropines medžiagas. Po šio susitikimo iš R. J. gautus duomenis E. N. nedelsdamas perdavė labai didelio psichotropinių medžiagų kontrabandos krovinio Švedijos Karalystėje laukiančiam D. B..

Vykdydamas susitarimą, S. E. ne vėliau kaip 2012 m. kovo 9 d. nenustatytu automobiliu, nepateikdamas muitinės kontrolei, jos išvengdamas, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno R. J. ir D. D. per nenustatytus asmenis perduotą E. N. ir D. B. supakuotą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, šias psichotropines medžiagas atgabeno į Latvijos Respublikos teritoriją, kur pasikrovęs į reisui paruoštą transporto priemonę – krovininį automobilį „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos valstybiniai numeriai) – vežė per Latvijos Respublikos teritoriją ir 2012 m. kovo 9 d., 17.30 val., nepateikdamas muitinės kontrolei, jos išvengdamas, neturėdamas leidimo, išgabeno jas per Latvijos Respublikos valstybės sieną, keldamasis keltu į Švedijos Karalystę ir 2012 m. kovo 10 d., 10.30 val., Švedijos Karalystės laiku, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, jos išvengdamas, neturėdamas leidimo, kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę įvežė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino.

Susitikimo, vykusio 2012 m. kovo 10 d., apie 15.40 val., prie prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ esančioje prekybos centro „Senukai“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu: Kaunas, Islandijos pl. 32, į kurį E. N. atvyko automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o R. J. ir D. D. – automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu E. N., R. J., D. D. suderino naują D. B. ir tiesioginio psichotropinių medžiagų kontrabandos vykdytojo kurjerio S. E. susitikimo ir psichotropinių medžiagų perdavimo Švedijos Karalystėje datą ir laiką – 2012 m. kovo 11 d. 6–7 val. ryto. Šią informaciją E. N. susitikimo metu SMS žinutėmis perdavė D. B., o pastarasis šią informaciją perdavė S. E., kuris patvirtino, kad minėtas susitikimo ir psichotropinių medžiagų perdavimo laikas jam yra tinkamas ir jis laukia atvykstančio D. B..

2012 m. kovo 11 d., apie 6 val. (Švedijos laiku), D. B. išsinuomotu automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės valstybiniai numeriai), atvyko į iš anksto sutartą vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, automobilio statymo vietoje P1, nutolusioje nuo Stokholmo 60 km, dešinėje pusėje ir esančioje kelyje E4, vedančiame nuo Švedijos sostinės Stokholmo Upsalos miesto link, ir susitiko su psichotropinių medžiagų kontrabandos tiesioginiu vykdytoju kurjeriu S. E., kur pastarasis, veikdamas pagal iš anksto sutartą planą, perdavė D. B. tris rankines, kuriose buvo supakuotas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų (39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino), kurias D. B. įsidėjo į išsinuomotą automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės valstybiniai numeriai), ir iš aikštelės išvyko. Vėliau S. E. ir D. B. buvo sulaikyti Švedijos Karalystės pareigūnų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina D. D., E. N., V. G., R. G., R. S. ir D. B. kaltę neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, – ir pasikėsinus šias psichotropines medžiagas gabenti kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Švedijos Karalystę, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, D. D., E. N., Ed. N. ir D. B. kaltę neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, – ir gabenus šias psichotropines medžiagas kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, taip pat D. D., E. N., S. E. ir D. B. kaltę neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, – ir gabenus šias psichotropines medžiagas kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat konstatavo, kad šias nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami organizuota grupe, o įrodymų, patvirtinančių D. D., E. N., R. J. kaltę padarius BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą bei V. G., R. G., R. S., Ed. N., S. E. ir D. B., taip pat A. Š. kaltę padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, byloje nėra, ir dėl šių kaltinimų minėtus nuteistuosius išteisino. Be to, teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina R. J. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, – ir pasikėsinus šias psichotropines medžiagas gabenti kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Švedijos Karalystę, taip pat R. J. ir A. Š. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, – ir gabenus šias psichotropines medžiagas kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę, ir dėl šios dalies R. J. bei A. Š. taip pat priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

        V. G., G. S. ir R. S. šioje byloje taip pat buvo kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, L. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį dėl to, kad V. G., siekdamas UAB „A“ vardu įregistruoti VĮ „Regitra“ nusikalstamu būdu įgytą turtą, t. y. įteisinti 2011 m. rugpjūčio 14–15 d. Lenkijos Respublikoje, Augustavo mieste, pagrobtą transporto priemonę – krovininio automobilio priekabą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė su UAB „A“ direktoriumi G. S., jog šis UAB „A“ vardu sudarys apsimestinį krovininio automobilio priekabos pirkimo–pardavimo sandorį ir jį įregistruos VĮ „Regitra“, žinodamas, jog minėta krovininio automobilio priekaba bus perkama ne įmonės lėšomis bei, V. G. įvykdžius pirkimo–pardavimo sandorį, bus surašoma fiktyvi V. G. paskola bendrovei, surašant fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, būtinus grynųjų pinigų operacijoms bendrovės kasoje pateisinti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą krovininio automobilio priekabą, V. G. 2011 m. rugsėjo pabaigoje organizavo minėtos pagrobtos krovininio automobilio priekabos identifikacinių numerių perkalimą, kad jie atitiktų jo turėtos legalios 2008 metais pagamintos priekabos „Schmitz SK024L“ dokumentuose esančius identifikacinio numerio duomenis – (duomenys neskelbtini). Paskui, 2011 m. spalio 1 d., R. S. naudojamuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas, V. G. parinktas (surastas), vyras, dalyvaujant R. S. ir V. G., o L. S. stebint aplinką – saugant ir pridengiant bendrininkus, kad pašaliniai asmenys nepatektų į nusikaltimo darymo vietą, ir nuolatos informuojant R. S. apie pašalinių asmenų judėjimą, siekiant ją įregistruoti Lietuvoje VĮ „Regitra“ UAB „A“ vardu, suklastojo transporto priemonės – krovininio automobilio priekabos-šaldytuvo „Schmitz“ identifikacinį numerį, jį perkaldamas iš buvusio numerio (duomenys neskelbtini) į numerį (duomenys neskelbtini).

Vykdydamas bendrą susitarimą, 2011 metų spalį G. S. pagal V. G. nurodytus krovininio automobilio priekabos duomenis, žinodamas, jog minėta priekaba yra pagrobta, R. S. išrašė įgaliojimą UAB „A“ vardu įregistruoti minėtą pagrobtą priekabą VĮ „Regitra“. Paskui, 2011 m. spalio 8 d., V. G. nurodymu R. S., žinodamas, jog minėta priekaba yra pagrobta, vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno priekabą-šaldytuvą „Schmitz“ su suklastotu identifikaciniu numeriu į Utenos miestą, turėdamas tikslą tarpininkaujant R. V., UAB „A“ vardu ją įregistruoti VĮ „Regitra“. 2011 m. spalio 8 d., apie 10–11 val., Utenos mieste, aikštelėje šalia „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Utenos alaus darykla“ pastatų, adresu: Utena, Pramonės g. 12 (nutolusioje nuo VĮ „Regitra“ Utenos filialo, adresu: Utena, Metalo g. 1, apie 400 metrų) R. V., V. G. prašymu, siekdamas padėti legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir įregistruoti VĮ „Regitra“ priekabą-šaldytuvą „Schmitz“ su suklastotu identifikaciniu numeriu, apžiūrėjo suklastotą identifikacinį numerį ir nurodė, kad priekabos su tokiu netinkamu būdu suklastotu identifikaciniu numeriu įregistruoti VĮ „Regitra“ galimybės nėra ir davė patarimus bei nurodymus kitokiu būdu suklastoti identifikacinį numerį, kad priekaba būtų įregistruota VĮ „Regitra“, ir pats pasiūlė padėti suklastoti identifikacinį numerį, kuris atitiktų registracijai keliamus reikalavimus ir nesukeltų įtarimų VĮ „Regitra“ darbuotojams. V. G. sutikus su R. V. pasiūlymu suklastoti minėtos priekabos identifikacinį numerį, R. S., V. G. ir R. V. nurodymu, vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutempė minėtą pagrobtą priekabą į Utenos rajoną, (duomenys neskelbtini)  gyvenvietę, ir čia ją paliko aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ugniagesių komandos pastato priekabos identifikaciniam numeriui suklastoti. R. V. neįvykdžius pažado perklastoti priekabos-šaldytuvo „Schmitz“ identifikacinį numerį, kuris atitiktų registracijai keliamus reikalavimus ir nesukeltų įtarimų VĮ „Regitra“ darbuotojams, 2011 m. lapkričio 4 d. V. G., R. S. bei E. V., kuris taip pat žinojo, kad minėta priekaba pagrobta ir jos identifikacinis numeris suklastotas jį perkalant, vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą priekabą-šaldytuvą „Schmitz“ iš Utenos rajono, (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, nugabeno į (duomenys neskelbtini).

Paskui, tęsiant sumanymą legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir dar kartą suklastoti – perkalti – krovininio automobilio priekabos identifikacinius numerius, siekiant ją įregistruoti VĮ „Regitra“, V. G. suradus nenustatytą asmenį, galintį dar kartą perkalti identifikacinius numerius, ir parinkus nusikalstamos veikos darymo vietą, 2011 m. gruodžio 5 d. G. S. kartu su V. G., pastarojo nurodymu, UAB „A“ priklausančiu vilkiku nugabeno priekabą į pastatų teritoriją, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kur 2011 m. gruodžio 6 d. V. G. surastas nenustatytas asmuo jau anksčiau perkaltą priekabos identifikacinį numerį iš buvusio (originalaus) numerio (duomenys neskelbtini) perkaltą į numerį (duomenys neskelbtini), jį dar kartą suklastojo perkaldamas į numerį (duomenys neskelbtini). Nespėjus legalizuoti nusikalstamu būdu įgyto turto – krovininio automobilio priekabos su suklastotu identifikaciniu numeriu įregistruoti UAB „A“ vardu VĮ „Regitra“ – 2011 m. gruodžio 9 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų minėta priekaba buvo paimta.

V. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, G. S. buvo kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad V. G. nepavykus įregistruoti VĮ „Regitra“ krovininio automobilio priekabos-šaldytuvo „Schmitz“ su suklastotu identifikaciniu numeriu iš buvusio originalaus numerio (duomenys neskelbtini) į numerį (duomenys neskelbtini), V. G., R. V., G. S., turėdami tikslą legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą priekabą-šaldytuvą, 2011 m. lapkričio 9–10 d. susitarė, panaudodami turimus krovininio automobilio priekabos „Schmitz SK024L“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, dokumentus – Plating Certificate, Invoice Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, nepateikdami VĮ „Regitra“ darbuotojams apžiūrai transporto priemonės, įgyti suklastotą (žinodami, kad jis suklastotas) dokumentą – VĮ „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimą. Vykdydamas bendrą susitarimą, 2011 m. lapkričio 9 d. UAB „A“ direktorius G. S. išrašė naują įgaliojimą V. G. VĮ ,,Regitra“ įregistruoti priekabą „Schmitz SK024L“, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), gauti registracijos pažymėjimą ir valstybinius numerius. Paskui, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 29 d., R. V., V. G. prašymu, siekdamas padėti įgyti suklastotą (žinodamas, kad jis suklastotas) dokumentą, pagamino dokumentus – Plating Certificate, Invoice (duomenys neskelbtini), bei netikrą 2011 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo dokumentą – bendrovės „Pacific Auto Services LTD“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą UAB ,,A“ vardu, ir kartu su V. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasu perdavė VĮ ,,Regitra“ Utenos filialo darbuotojui. 2011 m. lapkričio 29 d. VĮ ,,Regitra“ filiale, adresu: Utena, Metalo g. 1, nepateikiant VĮ „Regitra“ darbuotojams apžiūrai transporto priemonės, buvo atlikta transporto priemonės – priekabos-šaldytuvo „Schmitz SK024L“, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), – įregistravimo bendrovės ,,A“ vardu operacija, išduotas suklastotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), žinant, kad jis suklastotas, bei valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G. tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 2011 m. gruodžio 14 d., iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje už nenustatytą pinigų sumą įgijo nusikalstamu būdu (žinodamas, kad įgyta nusikalstamu būdu) gautą – 2011 m. gruodžio 14 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Unos (Unna) mieste, pagrobtą transporto priemonę – krovininio automobilio priekabą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu iki 2012 m. kovo 21 d. V. G. nenustatytomis aplinkybėmis organizavo minėtos priekabos identifikacinių numerių perkalimą iš numerio (duomenys neskelbtini) į numerį (duomenys neskelbtini), taip pritaikant juos prie jau 2011 m. lapkričio 29 d. VĮ ,,Regitra“ išduotų netikrų registracijos dokumentų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G. nurodė G. S. UAB ,,A“ vardu parengti šios transporto priemonės pirkimo–pardavimo dokumentus V. G. surastam pirkėjui V. S. (V. S.). G. S., vykdydamas V. G. nurodymus, organizavo dokumentų parengimą bei 2012 m. kovo 22 d. VĮ ,,Regitra“ Marijampolės filiale atliko transporto priemonės įregistravimo naujo valdytojo – V. S. – vardu operaciją, pateikdamas būtinus dokumentus bei pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini), apie transporto priemonės pardavimą, taip sudaręs sandorį legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą. 2012 m. kovo 23 d. krovininio automobilio priekaba-šaldytuvas „Schmitz“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su suklastotu – perkaltu – identifikaciniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta Lazdijų rinktinės Kybartų kelio pasienio kontrolės punkte.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina V. G. ir R. S. kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, taip pat V. G. kaltę padarius BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus bei G. S. kaltę padarius BK 3061 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, tačiau kaltinimas L. S. dėl padėjimo klastoti transporto priemonės identifikacinius numerius bei kaltinimai G. S. dėl pasikėsinimo legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo nepasitvirtino, todėl L. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį, o G. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį išteisino.

        D. D. taip pat šioje byloje buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. tiksliai nenustatytu laiku Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įsigijo šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro pistoletą „SIG SAUER P 230 SL“ – ir pistoleto dėtuvę su keturiais 9 mm kalibro šoviniais, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. kovo 12 d., apie 7 val., policijos pareigūnams atvykus minėtu adresu daryti kratą, jis apie 7.15 val. išmetė pro buto langą neteisėtai laikytą minėtą šaunamąjį ginklą su dėtuve ir šoviniais, šie daiktai 2012 m. kovo 12 d., apie 7.30 val., įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti prie daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), ir buvo paimti policijos pareigūnų.

        E. N. šioje byloje taip pat buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas nuslėpti savo paties pinigus, jų šaltinius bei kilmę, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu – gauti už parduotas narkotines medžiagas – laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2012 m. kovo 10 d., pats ar per Ed. N. atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais arba inicijavo bankines operacijas bei sudarė sandorius kito asmens – Ed. N. (tuo metu N.), o vėliau brolio Ev. N. ir giminaitės Z. U. – vardu, savo naudai už šias pinigines lėšas įgydamas turtą, transporto priemones ar siekdamas įgyti nekilnojamąjį turtą, taip pakeisdamas šių lėšų teisinę padėtį ir įteisindamas jas Lietuvos Respublikos finansų sistemoje, Ed. N. buvo kaltinama ir skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdama padėti nuslėpti E. N. nusikalstamu būdu gautus pinigus, jų šaltinius bei kilmę, žinodama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu – gauti už parduotas narkotines medžiagas, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2012 m. kovo 10 d. E. N. nurodymu atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais ar inicijavo bankines operacijas ir sudarė sandorius savo vardu E. N. naudai už šias pinigines lėšas įgydama turtą, transporto priemones ar siekdama padėti įgyti nekilnojamąjį turtą, taip pakeisdama šių lėšų teisinę padėtį, t. y. E. N., siekdamas nuslėpti iš nusikalstamų lėšų įgytą turtą, sudarė pirkimo–pardavimo sandorius kitų asmenų vardu bei atliko finansinę operaciją – nurodė Ed. N. savo vardu sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, apmokėti ją nusikalstamu būdu gautais grynaisiais pinigais, vėliau tariamai perleisti šią transporto priemonę jo nurodytam asmeniui – giminaitei Z. U. bei įregistruoti šiuos sandorius VĮ ,,Regitra“. Ed. N., vykdydama E. N. nurodymus, 2010 m. vasario 19 d. savo vardu iš UAB ,,C“ (duomenys pakeisti) pagal pažymą-sąskaitą Nr. 960 įgijo lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei E. N. perduotais grynaisiais pinigais pagal 2010 m. vasario 19 d. UAB ,,C“ kasos čekį Nr. 1532, apmokėjo 6 000 litų pagal 2010 m. vasario 19 d. UAB ,,C“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), išrašytą sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Tęsdama nusikalstamą veiką, vykdydama E. N. nurodymus, Ed. N. su Z. U. sudarė apsimestinį sandorį – 2010 m. vasario 22 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį – bei 2010 m. vasario 22 d. įregistravo šiuos duomenis ir automobilį VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filiale, adresu: Vilnius, Lentvario g. 7, suteikiant valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) taip sudarė pirkimo–pardavimo sandorį bei atliko finansinę operaciją, kurios suma 6 000 Lt.

E. N., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti už nusikalstamas lėšas įgytą turtą – lengvąjį automobilį „BMW X3“, atliko finansines operacijas bei sudarė pirkimo–pardavimo sandorius kitų asmenų vardu – nurodė Ed. N. savo vardu sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, apmokėti ją nusikalstamu būdu gautais pinigais bei vėliau tariamai perleisti šią transporto priemonę jo nurodytam asmeniui – broliui Ev. N. bei įregistruoti šiuos sandorius VĮ ,,Regitra“. Ed. N., vykdydama pastarojo nurodymus, 2010 m. balandžio 16 d. iš Vokietijos įmonės ,,Autohaus Becker-Tiemann Minden – Luebbecke GmbH&Co.KG“ savo vardu pagal naudoto automobilio pardavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 32 041 Eur įgijo lengvąjį automobilį „BMW X3“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), bei vykdydama E. N. nurodymus pastarojo perduotus grynuosius pinigus – 40 840 Lt – 2010 m. balandžio 19 d. AB „Swedbank“ filiale, adresu: Vilnius, Lukšio g. 23, įmokėjo į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną šią sumą eurais (11 800 Eur) mokėjimo nurodymu pervedė į Vokietijos įmonės ,,Autohaus Becker-Tiemann Minden – Luebbecke GmbH&Co.KG“ sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – automobilis. Paskui, E. N. nurodymu, D. B. atsiimant transporto priemonę, likusią sumą sumokėjus grynaisiais pinigais, Ed. N., tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama E. N. nurodymus, su Ev. N. sudarė apsimestinį sandorį – 2010 m. balandžio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį – bei 2010 m. balandžio 23 d. Ev. N. vardu įregistravo šiuos duomenis ir automobilį VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filiale, adresu: Vilnius, Lentvario g. 7, suteikiant valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), taip sudarė pirkimo–pardavimo sandorį bei atliko finansinę operaciją, kurios suma 32 041 Eur (110 631,16 Lt).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. N. atliko finansines operacijas banko sąskaitose – nurodė Ed. N. dalį nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų įmokėti į jos asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, bei iš šios sąskaitos atlikti mokėjimus pagal 2011 m. birželio 17 d. preliminariosios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ,,D“ dėl nekilnojamojo turto projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Ed. N., vykdydama E. N. nurodymus, pastarojo perduotus grynuosius pinigus – 50 000 litų – 2011 m. birželio 17 d. AB „Swedbank“ Centro KAC filiale, adresu: Vilnius, Savanorių pr. 15A, įmokėjo į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną šią sumą mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė į UAB ,,D“ sąskaitą AB „Swedbank“, nurodžiusi mokėjimo paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat E. N. perduotus grynuosius pinigus – 52 600 Lt – 2011 m. birželio 23 d. AB „Swedbank“ Centro KAC filiale, adresu: Vilnius, Savanorių pr. 15A, įmokėjo į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną 49 000 Lt mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė į UAB ,,D“ sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, nurodžiusi mokėjimo paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini), taip atliko finansines operacijas, kurių bendra suma 102 600 Lt (29 715,01 Eur).

E. N., tęsdamas nusikalstamą veiką, atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais –2011 m. liepos 14 d. UAB ,,E“ (duomenys pakeisti) patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. liepos 14 d. UAB ,,E“ kasos čekį Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo 4 600 Lt pagal 2011 m. liepos 14 d. susitarimą su UAB ,,E“, taip sudarė sandorį ir atliko finansinę operaciją, kurios suma 4 600 Lt (1 332,25 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. N. nurodė  Ed. N. jo perduotais grynaisiais pinigais apmokėti pastarosios vardu UAB ,,F“ (duomenys pakeisti) 2011 m. rugpjūčio 22 d. išrašytą sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), už suteiktas prekes. Ed. N., vykdydama nurodymus, panaudojo šias pinigines lėšas finansinei operacijai atlikti – UAB ,,F“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal UAB „F“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), įmokėjo E. N. jai perduotus 2 600 Lt, taip atliko finansines operacijas, kurių bendra suma 2 600 Lt (753,01 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. N. atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais – sumokėjo UAB ,,G“ (duomenys pakeisti) už prekes, skirtas trijų kambarių butui projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įrengti – bendrovės patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,G“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 15 d. grynųjų pinigų kvitą (duomenys neskelbtini), įmokėjo 7 200 Lt grynaisiais pinigais bei pagal 2011 m. gruodžio 21 d. grynųjų pinigų kvitą (duomenys neskelbtini), įmokėjo 12 200 Lt grynaisiais pinigais, taip atliko finansines operacijas, kurių bendra suma 19 400 Lt (5 618,63 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. N. nurodė Ed. N. jo perduotais grynaisiais pinigais įmokėti avansą pagal UAB ,,I“ (duomenys pakeisti) užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 000 Lt grynaisiais pinigais – bei apmokėti pagal Ed. N. vardu UAB ,,I“ išrašytą sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), bei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), už suteiktas prekes, skirtas trijų kambarių butui projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įrengti. Ed. N., vykdydama nurodymus, panaudojo šiuos pinigus finansinei operacijai atlikti – bendrovės „I“ Vilniaus filialo patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), įmokėjo 11 000 Lt avansą grynaisiais pinigais pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. nefiskalinį kasos aparato kvitą Nr. 005 bei pagal 2011 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini),  įmokėjo E. N. jai perduotus 1 500 Eur ir pagal 2011 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini), įmokėjo E. N. jai perduotus 16 450,19 Lt, taip atliko finansines operacijas, kurių bendra suma 32 629,39 Lt (9 450,12 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. N. atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais – UAB ,,K“ (duomenys pakeisti) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. vasario 27 d. UAB ,,K“ pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), apmokėjo 1 189,15 Lt grynaisiais pinigais pagal 2012 m. vasario 27 d. UAB ,,K“ E. N. vardu išrašytą išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip sudarė pirkimo–pardavimo sandorį bei atliko finansinę operaciją, kurios suma 1 189,15 Lt (344,40 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. N. atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais – UAB ,,L“ (duomenys pakeisti) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. kovo 6 d. UAB ,,L“ kasos čekį Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo 296 Lt grynaisiais pinigais pagal 2012 m. kovo 6 d. UAB ,,L“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip sudarė pirkimo–pardavimo sandorį bei atliko finansinę operaciją, kurios suma 296 Lt (85,73 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. N. nurodė Ed. N. jo perduotais grynaisiais pinigais apmokėti už pagal jo nurodymu Ed. N. vardu su UAB ,,J“ (duomenys pakeisti) sudarytą 2012 m. vasario 22 d. prekių tiekimo sutartį bei sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pateiktas prekes, skirtas trijų kambarių butui projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įrengti. Ed. N., vykdydama nurodymus, panaudojo šias pinigines lėšas finansinei operacijai atlikti – bendrovės patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,J“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 7 d. kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini), bei 2012 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini), įmokėjo E. N. jai perduotus 23 006,22 Lt bei 9 859 Lt, taip sudarė pirkimo–pardavimo sandorį ir atliko finansines operacijas, kurių bendra suma 32 865,22 Lt (9 518,43 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. N. nurodė Ed. N. jo perduotais grynaisiais pinigais, pasinaudojant „M“ (duomenys pakeisti) paslaugomis, atlikti piniginių lėšų, skirtų D. B., pervedimą į Švedijos Karalystę kito asmens – R. P. (R. P.) – vardu. Ed. N., vykdydama nurodymus, panaudojo šias pinigines lėšas finansinei operacijai atlikti – AB „Swedbank“ „Akropolio“ KAC filiale, adresu: Vilnius, Ozo g. 25, 2012 m. vasario 28 d. atliko pinigų perlaidą (kontrolinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurios suma 3 292,01 Lt, ir sumokėjo už papildomas paslaugas 204,50 Lt. 2012 m. kovo 10 d. atliko pinigų perlaidą (kontrolinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurios suma 1 629,52 Lt, ir apmokėjo už papildomas paslaugas 121 Lt, taip atliko finansines operacijas, kurių bendra suma 5 247,03 Lt (1 519,64 Eur).

Taip E. N., pats ar per kitus asmenis atlikęs finansines operacijas bei sudaręs sandorius, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus – ne mažesnę nei 318 057,95 Lt (92 115,95 Eur) sumą, o Ed. N., atlikusi finansines operacijas E. N. jai perduotais grynaisiais pinigais bei sudariusi sandorius, legalizavo E. N. nusikalstamu būdu įgytus pinigus – ne mažesnę nei 222 781,64 Lt (64 522,02 Eur) sumą.

Be to, E. N. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai praturtėjo, t. y. nedirbdamas bei neturėdamas kitų oficialių pajamų, nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame seife laikė 433 500 Lt (125 550,28 Eur) grynaisiais pinigais, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir yra gautas iš nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, kol 2012 m. kovo 12 d. kratos jo gyvenamojoje vietoje metu šis turtas – 433 500 Lt (125 550,28 Eur) – grynaisiais pinigais buvo paimtas policijos pareigūnų.

E. N. buvo kaltinamas bei skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pasinaudodamas interneto telefonijos tinklu bei kompiuterine programa „Skype“ ir naudodamasis savo „Skype“ naudojamu vardu „1“ (duomenys pakeisti), 2012 m. vasario 28 d., apie 21 val., susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris „Skype“ naudojasi vardu „2“ (duomenys pakeisti) ir gyvena Bulgarijos Respublikoje, kad pastarasis atsiųs E. N. netikrą 100 JAV dolerių banknotą pagal bendravimo metu nurodytus laiško siuntimo rekvizitus „(duomenys neskelbtini) R. V. LT-(duomenys neskelbtini)  LITHUANIA“. Tyrimo metu nenustatytą dieną, ne anksčiau kaip 2012 m. kovo 15 d., prašomą netikrą 100 JAV dolerių banknotą atsiuntus į E. N. nurodyto adreso pašto dėžutę, jis įgijo netikrą 100 JAV dolerių banknotą bei jį laikė savo pašto dėžutėje, priklausančioje butui, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. kovo 30 d., kol šis netikras 100 JAV dolerių banknotas poėmio metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

        R. J. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. vasario 13 d., apie 13.00 val., Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vy. G. vairuojamam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į jo vairuojamą automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas automobilis „BMW X6“, ir paaiškėjus, kad eismo įvykio kaltininko Vy. G. vairuotas automobilis nėra draustas galiojančiu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – privalomasis draudimas), R. J. pasiūlius, toje pačioje vietoje ir tuo pat metu jie susitarė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedelsdami apdrausti privalomuoju draudimu ir, siekdami apgaule užvaldyti svetimą turtą – R. J. gauti draudimo išmoką už apgadintą automobilį „BMW X6“, o Vy. G. išvengti turtinės prievolės atlyginti R. J. žalą už eismo įvykio metu sugadintą automobilį „BMW X6“ – susitarė, apdraudus eismo įvykio kaltininko Vy. G. vairuotą automobilį „VW Golf“, jau įvykusį eismo įvykį imituoti kitą dieną, t. y. 2012 m. vasario 14 d. vykdydamas bendrą susitarimą, Vy. G. nurodė R. J., kad automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau apdraudė privalomuoju draudimu. R. J. siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą – draudimo išmoką, o Vy. G. siekiant išvengti turtinės prievolės R. J. atlyginti žalą už 2012 m. vasario 13 d. eismo įvykio metu apgadintą automobilį „BMW X6“, 2012 m. vasario 20 d., apie 14.00 val., Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, R. J. vairuojamu automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vy. G. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) imitavo 2012 m. vasario 13 d. buvusį eismo įvykį ir suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, joje nurodydami ir savo parašais patvirtindami neteisingus duomenis, žinodami, kad jie neteisingi, apie eismo įvykio datą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 22 d. Vy. G. draudimo bendrovei UADB „N“ (duomenys pakeisti) pateikė suklastotą tikrą dokumentą – pranešimą apie transporto priemonės žalą (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė melagingus duomenis (žinodamas, kad jie melagingi) apie eismo įvykio datą, nurodydamas, kad eismo įvykis, dėl kurio buvo patirta žala, įvyko ne 2012 m. vasario 13 d., bet 2012 m. vasario 20 d. Taip R. J. iš draudimo bendrovės UADB „N“ apgaulės būdu įgijo šios bendrovės turtą – automobilį „BMW X6“ remontavusiai bendrovei ir R. J. išmokėtą 4 842,02 Lt (1 402,35 Eur) sumą, o Vy. G. išvengė turtinės prievolės R. J. atlyginti tokio pat dydžio žalą už 2012 m. vasario 13 d. eismo įvykio metu apgadintą automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. J. šioje byloje taip pat buvo kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad siekdamas nuslėpti savo paties pinigus, jų šaltinius bei kilmę, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, t. y. gauti iš nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, laikotarpiu nuo 2011 metų lapkričio pabaigos iki 2012 m. kovo 14 d., pats ar per kitus asmenis atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais bei sudarė apsimestinius sandorius kitų asmenų – UAB ,,O“ (duomenys pakeisti), UAB ,,P“ (duomenys pakeisti) bei D. S. (D. S.) – vardu, savo naudai už šias pinigines lėšas įgydamas transporto priemonę, taip pakeisdamas šių lėšų teisinę padėtį ir įteisindamas jas finansų sistemoje, o būtent: siekdamas nuslėpti už nusikalstamas lėšas įgytą turtą – lengvąjį automobilį „BMW X6“, atliko finansines operacijas bei sudarė pirkimo–pardavimo sandorius kitų asmenų vardu – ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, galbūt Italijos Respublikoje, ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 29 d., iš L. P., sumokėdamas 35 000 Eur grynaisiais pinigais, įgijo lengvąjį automobilį „BMW X6“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Paskui, siekdamas naudotis šiuo turtu Lietuvos Respublikoje, pasinaudodamas bendrovės ,,O“ suteiktu prekybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), su ,,BTA“ ADB filialu Lietuvoje 2011 m. lapkričio 29 d. bendrovės patalpose Kaune sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, pasinaudodamas bendrovės ,,P“ suteiktu prekybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), su UAB DK ,,PZU Lietuva“ 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. sausio 31 d., 2012 m. kovo 7 d. bendrovės patalpose Kaune sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Tada, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas po eismo įvykio apgaulės būdu gauti draudimo išmoką, nurodė UAB ,,P“ direktoriui Gi. S. parengti 2012 m. sausio 12 d. netikrą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad lengvasis automobilis „BMW X6“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB ,,P“, taip sudarė apsimestinį sandorį UAB ,,P“ vardu. Šią sutartį Gi. S., R. J. nurodymu, kartu su 2012 m. vasario 22 d. prašymu atlyginti žalą pateikė draudimo bendrovei „N“ Lietuvos filialui. Po to, R. J. siekiant išvengti galimo šios transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo, D. S., padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, įregistravo šią transporto priemonę savo vardu, pateikdamas netikrą 2012 m. kovo 2 d. transporto priemonės įsigijimo iš Italijos Respublikos piliečio L. P. dokumentą. Taip R. J. pats ir per kitus asmenis, atlikdamas finansines operacijas bei sudarydamas sandorius, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus – ne mažiau kaip 120 848 Lt (35 000 Eur).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinktais įrodymais šis R. J. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, todėl jį pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisino.

        R. G. taip pat buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), prie ūkinio pastato esančiame šiltnamyje neteisėtai augino didelį kiekį, t. y. 6,835 kg, narkotinių medžiagų – kanapių (išdžiovintų kanapių kiekis – 2 149,35 g) iki 2011 m. gruodžio 1 d., kai jas surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

        A. Š. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. 2012 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno mieste, Aleksoto mikrorajone esančioje degalinėje „Statoil“, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įsigijo šaunamąjį ginklą – perdirbtą 5,6 mm kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą su savadarbiais užraktu ir rankenos kriaunomis, savadarbį duslintuvą, pistoleto dėtuvę su keturiais 5,6 mm kalibro šoviniais, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. kovo 12 d., apie 11.30 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai apeliacinės instancijos teisme

        Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl kaltinamųjų išteisinimo ir priimti naują nuosprendį:

D. D., E. N. ir R. J. pripažinti kaltais pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir nuteisti kiekvieną laisvės atėmimu dešimčiai metų.

R. J. taip pat pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už 2012 m. kovo 11 d. veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę. Bausmes pagal BK 216 straipsnio 1dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, subendrintas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su teismo paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų, atliekant ją pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.

R. G. ir V. G. pripažinti kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti kiekvieną laisvės atėmimu ketveriems metams.

G. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio bauda, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, teismo paskirtas bausmes pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti su bausmėmis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL dydžio baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką.

L. S. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 125 MGL dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. birželio 18 d. (62 dienos), jas prilyginant 124 MGL dydžio baudai.

R. S. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu.

A. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismo paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas subendrintas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, bei su teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką.

Ed. N. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams.

S. E. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams.

D. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio bausmių skyrimo ir turto konfiskavimo dalį pakeisti:

D. D. paskirti bausmes: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veika iki 2011 m. gruodžio 1 d.) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veika iki 2011 m. lapkričio 13 d.) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veika iki 2012 m. kovo 11 d.) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2011 m. gruodžio 1 d.), ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2011 m. lapkričio 13 d.) ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2012 m. kovo 11 d.) ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, bei su teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.

E. N. paskirti bausmes: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veika iki 2011 m. gruodžio 1 d.) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veika iki 2011 m. lapkričio 13 d.) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veika iki 2012 m. kovo 11 d.) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2011 m. gruodžio 1 d.), ir paskirti subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2011 m. lapkričio 13 d.) ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2012 m. kovo 11 d.) ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, bei su teismo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką.

R. G. paskirti bausmes: pagal BK 260 straipsnį 3 dalį laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę. Šią subendrintą bausmę iš dalies sudėti su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, šias subendrintas bausmes apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu subendrinti su teismo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Šią bausmę subendrinti su ankstesniais (2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d.) nuosprendžiais paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką.

V. G. paskirti bausmes: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą dvejiems metams, pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį areštą trisdešimčiai parų, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį areštą dvidešimčiai parų, pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį areštą trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę. Šią subendrintą bausmę iš dalies sudėti su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę. Apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 3061 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas subendrintas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo dvylikai metų bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką.

Ed. N. paskirti bausmes: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę, šią subendrintą bausmę iš dalies sudėti su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes subendrinti apėmimo būdu su teismo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo dvylikai metų bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jos sulaikymo ir suėmimo laiką.

S. E. paskirti bausmes: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką.

D. B. paskirti bausmes: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. gruodžio 1 d. veika) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. lapkričio 13 d. veika) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. lapkričio 13 d. veika) laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2011 m. gruodžio 1 d.) ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2011 m. lapkričio 13 d.) ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (už veiką iki 2012 m. kovo 11 d.) ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti krovininį automobilį „Mercedes Benz 1884“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir priekabą „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Taip pat sunaikinti Danijos Karalystėje saugomas narkotines medžiagas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas kaltinamuosius dėl dalies jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepripažindamas dalies duomenų įrodymais bei priimdamas sprendimą dėl švelnesnių, nei numatyta įstatyme, bausmių skyrimo, neįvykdė savo pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logišką vientisą grandinę, ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias logiškas išvadas, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Nesutikdama su D. D., E. N. ir R. J. išteisinimu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir R. G., V. G., R. S., A. Š., Ed. N., S. E. bei D. B. išteisinimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti nusikalstamo susivienijimo egzistavimo požymius. Apeliantės tvirtinimu, skundžiamame nuosprendyje analizuodamas įrodymus dėl nusikalstamo susivienijimo, pirmosios instancijos teismas juos vertino selektyviai ir atsietai vieną nuo kito, jų tarpusavyje nesusiejo, todėl nevertino visų bylos įrodymų visumos ir jų nesujungė į nuoseklią loginę visumą. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl kaltininkų bendrininkavimo formos, padarant inkriminuotus nusikaltimus, susijusius su psichotropinių medžiagų kontrabanda, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas, nes esant pagrindui taikyti BK specialiosios dalies normas – D. D., E. N., R. J. taikyti BK 249 straipsnio 3 dalį, o V. G., R. G., R. S., A. Š., Ed. N., S. E., D. B. – BK 249 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

Prokurorės teigimu, teismas teisingai konstatavo, kad šiuos asmenis siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei aiškus vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad tai būdinga BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytai organizuotai grupei, o ne BK 25 straipsnio 4 dalyje numatytam nusikalstamam susivienijimui, taip padarė teisės taikymo klaidą ir nukrypo nuo teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-471/2007, Nr. 2K-154/2009 ir kt.). Pasak apeliantės, šioje byloje nėra nustatytas bendros kasos buvimas ar griežti, smurtu, baime pagrįsti santykiai, tačiau byloje nustatyti kiti neformalieji (fakultatyviniai) nusikalstamo susivienijimo požymiai, patvirtinantys šio nusikalstamo darinio egzistavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad, siekiant palengvinti nusikalstamų veikų padarymą ar išvengti planuojamų daryti ar daromų veikų demaskavimo, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalykui – psichotropinėms medžiagoms dideliais kiekiais pervežti – buvo imtasi aktyvių veiksmų įgyti krovininį automobilį su priekaba, kuriuos įregistravus UAB „A“ vardu bei įrengus specialiai tam pritaikytas ertmes (slėptuves), būtų sudarytos sąlygos gabenti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą. Be to, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nusikalstamo susivienijimo nebuvimo, nevertino visų trijų psichotropinių medžiagų kontrabandos veikų kaip nuoseklios veiksmų visumos, nenustatė jų tarpusavio loginės tąsos, t. y. formaliai konstatuodamas veikų epizodiškumą. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, jog, nepavykus sklandžiai įregistruoti įgytą priekabą, nusikalstamo susivienijimo veikla buvo nukreipta lygiagrečiai ir naujam nusikaltimui organizuoti, t. y. tuo pat metu ne tik buvo sprendžiami nusikalstamų veikų darymo priemonių įforminimo klausimai, bet ir lygiagrečiai organizuojama labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabanda į Švedijos Karalystę, kontrabanda gabenant psichotropines medžiagas lagamine.

Pagal nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes šių veikų įgyvendinimo mechanizmas sudėtingas, jam įgyvendinti reikėjo pasitelkti nemažai asmenų ir atlikti daug įvairių, ilgai trunkančių, sudėtingų parengiamųjų veiksmų tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir Švedijos Respublikos teritorijose. Kiekvienas iš šių nusikaltimų buvo kruopščiai planuojamas ir kontroliuojamas, paskirstant užduotis nusikaltimuose dalyvavusiems asmenims ir kiekvienam dalyviui atliekant skirtingą vaidmenį bei vykdant pavestas konkrečias jam „aukščiau stovinčio“ nurodytas funkcijas, savo veiksmus koordinuojant su kitais bendrininkais, o šiems analogiškai ,,raportuojant“ aukštesniems hierarchijos grandinėje esantiems asmenims, buvo pasiekiamas bendras tikslas – disponuoti labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jas gabenti kontrabanda. Vieno iš bendrininkų atlikti veiksmai buvo būtinoji sąlyga kitų bendrininkų nusikalstamiems veiksmams, nes nepavykus realizuoti sumanymo ar susidūrus su trukdžiais, iš karto tekdavo tarpusavyje derinti tolesnius veiksmus. Tad šiuose nusikaltimuose egzistavo valdžios ir pavaldumo bei nurodymus vykdžiusių bendrininkų, paklusimo šiems nusikaltimams vadovaujantiems bendrininkams santykiai. Vien aplinkybė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai išreikšdavo priekaištus (pvz., A. Š., leidęs pasinaudoti savo butu psichotropinėms medžiagoms pakuoti, vėliau D. D. išreiškė nepasitenkinimą dėl bute padarytos netvarkos, buto užliejimo vandeniu), neleidžia pagrįstai teigti, kad tarpusavio pavaldumas neegzistavo. Apeliantė skunde pažymi, kad D. D., E. N., R. J. į nusikalstamą darinį susitelkė savo noru, dėl savanaudiškų paskatų siekdami turėti iš daromų nusikaltimų turtinę naudą, žinojo ir suprato veikiantys gerai organizuotoje ir koordinuojamoje sistemoje, kurioje dalyvauja ir kiti asmenys (pagal procesinių priemonių protokoluose užfiksuotus duomenis kiekvienas iš šių asmenų turėjo sau pavaldžių asmenų, kurie teikdavo nuolatines ataskaitas), atliekantys tuos pačius nusikalstamus veiksmus – psichotropinių medžiagų kontrabandą, vykdantys kitas susijusias su šia veikla užduotis (tą patvirtina ir krovininio automobilio bei priekabos įgijimas, identifikacinių numerių perkalimas, mėginimas ją neteisėtai įregistruoti, nepavykus to padaryti, plano kūrimas, kaip įgyti kitą priekabą ir pan.) ir veikiantys šio nusikalstamo darinio labui, siekdami sudaryti sąlygas vykdyti nusikalstamas veikas. Pasak prokurorės, aplinkybė, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavę asmenys ne visi tiesiogiai vienas su kitu bendravo ar atsiskaitydavo vieni kitiems, liudija ne apie bendrininkų tarpusavio ryšių silpnumą, o priešingai, apie aukštą konspiracijos lygį darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o tai irgi būdinga nusikalstamam susivienijimui. Ir nors kaltinamieji teisme teigė nesupratę, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje darydami nusikalstamas veikas, šis kaltininkų subjektyvus savo veikos vertinimas teisiniu aspektu paneigtas byloje surinkta medžiaga.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad visi nusikalstamo susivienijimo dalyviams bei organizatoriams inkriminuoti nusikaltimai turi ir tarptautinį elementą – rengiantis psichotropinių medžiagų kontrabandai gabenti atskiri, tačiau koordinuoti veiksmai buvo atlikti kelių valstybių teritorijose, nusikalstamų veikų padarymo priemonėms įgyti buvo kaupiamos didelės grynųjų pinigų sumos. Tarptautinių nusikaltimų, į kuriuos investuojamos didelės grynųjų pinigų sumos, organizavimas ir veikimas, juos vykdant ir bendrininkų veiksmus koordinuojant kelių valstybių teritorijose, nėra organizuotos grupės požymis. Šios aplinkybės rodo itin aukštą kaltininkų veiksmų organizuotumo, susitelkimo ir veiksmų koordinavimo lygį, bendrininkų veiksmų koordinavimą, o tai irgi nusikalstamo susivienijimo požymis, kuris skundžiamame nuosprendyje neaptartas ir teisės taikymo aspektu nebuvo vertintas. Byloje nustatyta ir tai, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai, organizuodami nusikaltimus bei koordinuodami vienas kito veiksmus, tarpusavio ryšius palaikė panaudodami technines priemones, t. y. mobiliojo ryšio telefonus (užslaptintus ir neužslaptintus), ir dėl konspiracijos telefoninių pokalbių metu bendrininkus įvardydami slapyvardžiais, taip pat naudojo kompiuterių programas arba, siekdami išvengti galimo identifikavimo, naudojosi taksofonais, bendravo pagal iš anksto sutartą planą dėl mobiliojo ryšio telefonų įjungimo, išjungimo laiko ir t. t. Be to, teismas neginčijamai nustatė, kad egzistavo E. N. ir D. B. susitarimas asmenis, susijusius su psichotropinių medžiagų kontrabandos organizavimu, vadinti šifruotais slapyvardžiais, svarstoma, kad atitinkamai užkodavus, t. y. suteikus šifruotus slapyvardžius, niekas, tarp jų ir teisėsaugos institucijos, nieko nesupras ir neturės galimybių jų sulaikyti, tai patvirtina ir protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo esantys duomenys.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 361 ir 362 straipsniais, tariamai ištaisė nuosprendyje padarytą klaidą, konstatuodamas, kad A. Š. išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, ir taip netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje dėl R. J. ir A. Š. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2012 m. kovo 11 d. veika), prokurorė nurodo, kad šiuo atveju teismas prioritetą suteikė kaltinamųjų gynybinėms versijoms ir nevertino bei neanalizavo kaltinamųjų teiginius paneigiančių duomenų, surinktų taikant procesinės prievartos priemones. Teismas įvertino ne visas kaltinamajame akte nurodytas veikos padarymo aplinkybes, dėl to išteisinamasis nuosprendis buvo pagrįstas visiškai kitokiomis aplinkybėmis, nei nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai neįvertino slapto sekimo ir kitų protokolų turinio, visiškai paneigiančio R. J., A. Š., D. D. ir E. N. parodymus, susijusius su R. J. ir A. Š. dalyvavimu darant nusikalstamas veikas. Be to, teismas, vertindamas užfiksuotų pokalbių išklotinių turinį, konstatavęs, kad beveik kiekvienas kaltinamųjų pasakytas sakinys ir (ar) žodis yra paaiškinami, jiems suteikiama prasmė, vertino, kad protokoluose esančiais duomenimis nėra pagrindo remtis. Prokurorės teigimu, taip teismas pažeidė esminius įrodymų vertinimo principus, nes vertindamas įrodymus turėjo vertinti ne pareigūnų užfiksuotas pastabas ar paaiškinimus, o konkrečius užfiksuotus duomenis, lyginti juos su kitais byloje surinktais duomenimis ir vertinti, ar jie patvirtina, ar paneigia kitas byloje užfiksuotas aplinkybes, visas jas vertinant kaip vieną nuoseklią visumą.

Apeliantė skunde nurodo, kad byloje esančiame 2012 m. sausio 31 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys paneigia D. D., A. Š., D. B. ir E. N. versijas dėl psichotropinių medžiagų pakavimo aplinkybių (t. y. kad pakuojant nedalyvavo E. N. ir A. Š.). Iš byloje esančio 2012 m. vasario 3 d. protokolo matyti, kad prieš išvykstant D. B. į Švediją 2012 m. sausio 31 d., t. y. kitą dieną po narkotikų pakavimo, E. N. ir D. B. nuvyko pas D. D. į Trakus, kur susitiko su D. D. ir A. Š., o iš vėlesnio protokolo matyti, kad ne tik sau prisiimantys kaltę D. B. ir D. D., bet ir E. N. bei A. Š. aptarė psichotropinių medžiagų pakavimo aplinkybes. Be to, 2013 m. balandžio 15 d. protokole užfiksuotas 2012 m. sausio 31 d. E. N. ir D. B. pokalbis automobilyje prieš susitikimą ir po jo Trakuose su D. D. ir A. Š., iš kurio matyti, kad susitikimo metu pastarieji reiškė pretenzijas dėl psichotropinių medžiagų skleidžiamo kvapo, po jų supakavimo paliktos netvarkos. Šiame protokole taip pat užfiksuotas E. N. ir D. B. susitarimas asmenis, susijusius su psichotropinių medžiagų kontrabandos organizavimu, vadinti šifruotais slapyvardžiais.

Prokurorės teigimu, R. J. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje patvirtina ir 2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo protokolo duomenys. 2013 m. kovo 10 d. slapto sekimo protokole taip pat užfiksuota, kad 2012 m. kovo 9 d. R. J. ne tik perdavė (kaip pats teigia, nežinodamas, kodėl žemėlapį reikia perduoti), bet ir išsiimtą žemėlapių knygelę rodė E. N., vartė jos puslapius ir rodydamas į ją aiškino, tada perdavė E. N. (kratos metu E. N. gyvenamojoje vietoje šis žemėlapis ir buvo rastas). Tai patvirtina, kad R. J. žinojo, kaip ir kur turi vykti kurjeris, o ne tik perdavė žemėlapį. 2013 m. kovo 15 d. sekimo protokole užfiksuota, kad 2012 m. kovo 10 d. susitikimo metu iš pradžių su E. N. bendravo tik R. J., o D. D. prisijungė vėliau, kurį laiką bendravo visi trys, visi žiūrėjo į E. N. turimą telefoną. 2012 m. lapkričio 6 d. protokole užfiksuoti duomenys apie E. N. susirašinėjimą SMS žinutėmis su D. B., derinant psichotropinių medžiagų kontrabandos vykdymo į Švedijos Karalystę detales būtent su R. J.. Šie duomenys iš esmės paneigia E. N. ir R. J. versijas, kad jie nežinojo, kas vyksta, ir patvirtina, jog jie žinojo, kas vežama, organizavo S. E. ir D. B. susitikimą, o D. D., kuris prisiima visą kaltę šiame epizode, minėtame pokalbyje beveik nedalyvavo. Be to, šie duomenys paneigia teismo išvadas, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, paneigiančių kaltinamųjų versijas tiek dėl tarpusavio, tiek ir dėl su kitais kaltinamaisiais vykusių susitikimų, skambučių. Prokurorė, apeliaciniame skunde analizuodama byloje esančius slapto sekimo, operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo protokolų duomenis, tvirtina, kad jie atspindi visą psichotropinių medžiagų pervežimo organizavimo mechanizmą ir kiekvieno kaltinamojo vaidmenį, taip pat ir tai, kad kiekvienas iš jų, įskaitant R. J., žinojo, kas vyksta ir kuris kokius veiksmus turi atlikti.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. J. buvo asmuo, užtikrinantis psichotropinių medžiagų tiekimą, įvardijamas žaidėjo ar milijonieriaus draugu, su kuriuo tiesiogiai, o ne per tarpininką D. D., siekia bendrauti E. N. nuo pat pirmojo epizodo. Tai, kad šis asmuo identifikuojamas ne nuo pat pradžios, neduoda pagrindo teigti, kad jis neegzistuoja ir kad surinkti duomenys nepaneigia nusikalstamo susivienijimo vadovų duotų parodymų. Be to, būtent su R. J. kovo mėnesį organizuojant paskutinės siuntos pervežimą, automobilyje E. N. aptaria ir 2011 metų gruodžio mėnesio įvykius, o tai pagrindžia kaltinimo teiginius, kad R. J. dalyvavo ir organizuojant siuntą anksčiau. Vertinant procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautų duomenų turinį, darytina išvada, kad visi pareigūnų protokoluose nurodyti patikslinimai, paaiškinimai atitinka realius įvykius. Sunkiai tikėtina, kad asmenys, organizuodami labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą, telefonu bendraudami ar susirašinėdami, tiesiogiai įvardytų atliekamus veiksmus, nevartotų sutartinių žodžių, frazių. Tačiau teismas, paviršutiniškai vertindamas ikiteisminio tyrimo duomenis ir prioritetą teikdamas išteisintųjų bei D. D. parodymams, padarė išvadą, kuri prieštarauja kitai to paties teismo išvadai, jog asmenys, susibūrę į nusikalstamas veikas realizuojančią grupuotę, turėjo kriminalinės patirties, yra susipažinę su teisėsaugos taikomais metodais, laikėsi konspiracijos ir iš anksto derino ne tik pozicijas, bet ir veiksmus, jei vienas iš jų būtų identifikuotas ar sulaikytas. Taigi byloje surinktų duomenų visiškai pakanka teigti, kad R. J. ir A. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde prokurorė, nesutikdama su R. J. išteisinimu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje surinkti ir teismo ištirti operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nėra pakankami šios nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti. Tokią išvadą teismas grindė ne visapusišku duomenų vertinimu, o tik konstatavimu, kad šios baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina R. J. pareikštų kaltinimų dėl disponavimo dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jų kontrabandos, ir dėl to negalima pripažinti, kad R. J. automobilį „BMW X6“, VIN (duomenys neskelbtini), įgijo būtent už lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, be jau pirmiau aptartų aplinkybių, patvirtinančių R. J. vaidmenį vykdant psichotropinių medžiagų kontrabandą, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad 2013 m. vasario 11 d. protokole užfiksuoti bei vėliau gauti papildomi duomenys identifikuoja R. J. kaip tikrąjį automobilio „BMW X6“ savininką, kuris nuo 2011 m. gruodžio mėnesio naudojosi šiuo automobiliu: jį apdraudė, fiktyviai įregistravo UAB ,,P“ vardu ir planavo jį parduoti. Apeliantė pažymi, kad R. J. ir jo šeima šiuo automobiliu naudojosi tris mėnesius, bet oficialiai neregistravo savo vardu, o pardavęs gavo piniginių lėšų, nors sandoris surašytas taip, kad D. S. šią transporto priemonę įgijo ne iš jo, o iš kito asmens, rodo siekį nuslėpti tikrąjį transporto priemonės savininką. Be to, realiai jo paties sumokėtos lėšos tikrajam automobilio savininkui įforminamos per šį apsimestinį sandorį kaip D. S. sumokėti pinigai. Taigi, teismo išvada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. sandoriai, sudaryti su UAB ,,P“ bei D. S., yra apsimestiniai, yra nepagrįsta, iš esmės prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms.

Ginčydama nuosprendžio dalį, kuria L. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį, apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių, jog L. S. žinojo ar turėjo žinoti, kad asmenys garaže atlieka neteisėtus veiksmus, t. y. klastoja (perkala) transporto priemonės identifikacinius numerius, ir kad pastarasis, padėdamas kitiems asmenims suklastoti transporto priemonės identifikacinius numerius, stebėjo aplinką bei informavo apie tai R. S.. Darydamas tokias išvadas, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įrodymus vertino selektyviai ir atsietai vieną nuo kito, jų tarpusavyje nesusiejo, todėl nevertino visų bylos įrodymų visumos ir jų nesujungė į nuoseklią loginę visumą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nė vienas iš kaltinamųjų nepatvirtino, kad L. S. buvo įpareigotas ar pats savo iniciatyva saugojo aplinką nuo pašalinių asmenų, taip padėdamas klastoti transporto priemonės identifikacinius numerius. Tačiau teismas neįvertino, kad tik teisme L. S. labai išsamiai prisiminė visas aplinkybes, o to nebuvo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, L. S. parodymus, duotus teisme, iš dalies paneigia V. G. parodymai, iš kurių matyti, kad teritorijoje perkalant numerius buvo ir L. S., tą patvirtina ir slapto sekimo protokolo duomenys. Be to, priešingai, nei teigiama nuosprendyje, R. S. nurodė prašęs L. S. pažiūrėti, ar nėra pašalinių žmonių, nes jam užstojo vartai, o pastarasis pamatęs žmogų su dviračiu paskambino. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad L. S. parodymus visiškai paneigia ir 2013 m. balandžio 17 d. protokole užfiksuoti duomenys, kad garažų teritorijoje V. G., R. S. ir nenustatytam asmeniui dirbant prie perkalamų numerių įvažiavo L. S. vairuojamas „VW Passat“. Čia L. S. susitiko su R. S. ir V. G., tarpusavyje bendravo. Netrukus po to L. S. nuėjo išvažiavimo iš garažų (statinių) teritorijos link (o ne kaip pats teigia, ėjo į garažo patalpas ir prabuvo pusvalandį) ir stebėjo minėtos teritorijos aplinką bei prieigas. Tuo metu, t. y. L. S. stovint prie išvažiavimo, o ne jau išvažiavus, kaip teigia išteisintasis, V. G. ir kitas vyriškis apžiūrinėjo ir kažką darė priekabos rato vietoje, girdėjosi garsūs kalimo ir daužymo garsai. Be to, L. S. apie pro šalį važiuojantį asmenį pranešė ne važiuodamas namo, bet tebestovėdamas prie išvažiavimo iš teritorijos (protokole užfiksuota, kad, 15.35 val. dviračiu pravažiavus vyriškiui, L. S. nedelsdamas pranešė). Vertinant šiuos duomenis kartu su paties L. S. parodymais, duotais apklausiant jį kaip įtariamąjį, kad jis visą laiką buvo teritorijoje, kuri nėra didelė ir vienam žmogui viskas matoma, bei R. S. parodymais, kad L. S. atvyko, kai numeriai jau buvo perkalti, bet dar nebuvo uždėtas ratas, matė ir suprato, kas vyksta, todėl paskambino ir pranešė apie kažkokį dviračiu važiuojantį žmogų, V. G. parodymais, kad perkalant numerius po teritoriją vaikščiojo žmonės (pagal sekimo protokolą buvo atvykęs tik L. S.), bei aplinkybe, kad sekimą vykdantys pareigūnai iš sekimo vietos girdėjo ir matė, kas vyksta, akivaizdu, kad L. S. taip pat turėjo viską girdėti ir matyti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis pastarasis, priešingai nei teigia parodymuose, prie išvažiavimo iš teritorijos išbuvo apie 45 minutes ir niekur žiūrėti jokių jaunuolių nevažiavo, paskambino R. S. ne važiuodamas automobiliu, bet būtent iš tos vietos, kur jį matė pareigūnai, nepagrįsta teismo išvada, kad L. S., matydamas transporto priemonę ir prie jos esančius R. S. bei V. G., girdėdamas kalimo garsus, neturėjo pagrindo manyti ar žinoti, kad atliekami kokie nors neteisėti nusikalstami veiksmai, o ne įprastas transporto priemonės remontas. Vadovaujantis elementariais logikos principais akivaizdu, kad L. S. neturėjo kito pagrindo, be aplinkos stebėjimo, vienoje vietoje tiek laiko stoviniuoti ir pastebėjęs dviratininką apie tai informuoti R. S.. Byloje surinktų duomenų visiškai pakanka padaryti išvadą, kad L. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – perkalant priekabos numerius stebėjo aplinką ir informavo R. S. apie pašalinius asmenis.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį bei BK 216 straipsnio 1 dalį išteisino G. S.. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. S. buvo žinoma, kad jo vadovaujamos bendrovės vardu registruojamos transporto priemonės (vilkikas, priekabos-šaldytuvai) įgytos neteisėtai arba už pinigines lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos, prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms bei priimtiems sprendimams. Teismas nurodo, kad iš G. S. parodymų matyti, jog jis bendrovės vardu registravo transporto priemones, kurios realiai buvo įgyjamos už kitų asmenų pinigus ir kurių (priekabos „Schmitz“) net nematė. Gruodžio pradžioje kartu su V. G. pergabena į kitą vietą (nes R. S. jau išvykęs į reisą), kur vėl perkalami numeriai, o būtent priekabai būnant G. S. bendrovės teritorijoje, girdima, kaip V. G. aptaria, kad šią priekabą reikia parduoti į Baltarusiją. Taip pat nurodo, kad G. S. teiginiai, jog jis apie priekabą „Schmitz“ sužinojo tik po jos pardavimo sandorio, todėl nežino, kaip buvo atliekami mokėjimai už ją, nors buhalterinėje apskaitoje rodė, kad įmokėti pinigai, nors iš tikro jie nebuvo įmokėti, yra tik jo gynybinė pozicija, paneigtina nuosprendyje išdėstytais duomenimis, ir be jokių motyvų konstatuoja G. S. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 3061 straipsnio 1 dalyje (Lenkijos Respublikoje pagrobtos transporto priemonės – krovininio automobilio priekabos „Schmitz“ – registravimo ir numerių perkalimo aplinkybės), 300 straipsnio 1 dalyje (Vokietijos Respublikoje pagrobtos transporto priemonės – krovininio automobilio priekabos „Schmitz“ – registravimo ir numerių perkalimo aplinkybės) padarymo. Prokurorė nurodo, kad G. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovas, visų pirma turi būti suinteresuotas ne tik naudos įmonei gavimu, teisinga buhalterine apskaita, bet ir rūpestingai spręsti su įmonės turtu ir piniginėmis lėšomis susijusius klausimus, o tai paneigia jo atlikti veiksmai – transporto priemonių įgijimas neaiškiomis aplinkybėmis, įgaliojimų suteikimas su įmone nesusijusiems asmenims ir kt. Apeliantė pažymi, kad asmuo, prisidėdamas prie transporto priemonių identifikacinių numerių klastojimo ar žinodamas apie šias aplinkybes ir išrašydamas fiktyvius dokumentus registracijai VĮ ,,Regitra“ bei įtraukimui į vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, negali nesuprasti, kad šios transporto priemonės, kurios negali būti įregistruotos kitaip nei perkalant numerius, taip pat nesudarant realios pirkimo sutarties, yra gautos nusikalstamu būdu. Dėl to kaltinime pagrįstai iš nusikalstamų veikų sutapties G. S. buvo inkriminuotas ir BK 216 straipsnyje numatytos veikos padarymas.

Prokurorė taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neadekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, nustatytos tinkamai nesivadovaujant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės tikslais ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų esminių bausmių skyrimo principų.

Apeliantė teigia, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir dalyviams už padarytus nusikaltimus nepagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, nors visiems šiems asmenims nebuvo nustatyta jokių jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, intensyvumas, kiekis bei nuteistųjų elgesys baudžiamojo proceso metu akivaizdžiai liudija apie šių asmenų pavojingumą, tikrąsias vertybines orientacijas, visuomenės normų nepaisymą, jų polinkį nusikalsti, negebėjimą kritiškai vertinti savo nusikalstamo elgesio. Šiuo atveju teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji veikė pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, keliančiu grėsmę ne tik pavienių asmenų, jų teisių bei laisvių saugumui, bet ir visuomenės bei valstybės saugumui apskritai. Nusikalstamas susivienijimas itin aktyviai veikė nuo 2011 metų iki nuteistųjų sulaikymo, t. y. gabeno itin didelius kiekius narkotinių medžiagų. Be to, nuteistieji nustojo veikti ne dėl to, kad patys taip nusprendė, o dėl pareigūnų, užkardžiusių nusikalstamo susivienijimo veiklą, veiksmų. Veikiant nusikalstamam susivienijimui padaryti labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, susiję su realiu pavojumi žmogaus gyvybei ir sveikatai, reguliariai platinant labai didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius. Šiais nusikaltimais padaryta itin didelė žala, kurią sunku pamatuoti, nes nežinia, kiek žmonių likimų sulaužyta, kokiam žmonių skaičiui sugadinta sveikata, o kiek jų mirė nuo narkotikų vartojimo. Šių nusikaltimų darymas buvo tapęs nuteistųjų gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, tai pagrindžia ir liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas, skirdamas švelnesnes už vidurkį bausmes, tokį savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad baudžiamasis procesas truko ilgai, kaltinamieji didelę šio laiko dalį buvo suimti. Šie argumentai, apeliantės teigimu, yra nepagrįsti. Visų pirma nuosprendyje nėra atskleisti požymio – ilgas baudžiamasis procesas – turinys ir reikšmė bausmei individualizuoti. Priešingai, teismas išsamiai pasisakė dėl suvaržymų, taikytų nuteistiesiems, švelninimo ir padėties gerinimo, o tai savaime rodo, jog teismas aktyviai reagavo į nuteistųjų padėties lengvinimo poreikį. Be to, teismas skyrė bausmes, neadekvačias nusikalstamų veikų sunkumui, – už labai sunkius nusikaltimus paskyrė bausmes, per pusę mažesnes nei sankcijoje nurodytas bausmės minimumas, o už apysunkius – didesnes už vidurkį laisvės atėmimo bausmes.

Apeliantė pažymi, kad Lietuvos teismai, vertindami baudžiamojo proceso trukmę, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nustatytais kriterijais: bylos sudėtingumas, kaltinamojo elgesys, valdžios institucijų veikla organizuojant procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui. Nors EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti itin kruopščiai analizuojama, ar iš tikro galima konstatuoti, kad byla buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų. Tuo atveju, kai atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Tačiau galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu apskritai, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtina kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Šioje byloje ikiteisminio proceso trukmė nebuvo ilga, nes ikiteisminiame tyrime kaltinamieji buvo suimti nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. (kai byla perduota teismui), o tai, vertinant pagal bylos apimtį, sudėtingumą, proceso veiksmų, dalyvių skaičių, negali būti pripažinta per ilgu terminu. Ilgiau užtrukusio teisminio proceso trukmė taip pat pateisinama objektyviomis priežastimis – tarptautinio elemento egzistavimu, ištirtų nusikalstamų veikų pobūdžių (daugiausia labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai) ir kiekiu, kaltinamųjų skaičiumi, jų elgesiu baudžiamojo proceso metu (dalis kaltinamųjų dėjo pastangas apsunkinti ar užvilkinti procesą, įskaitant parodymų kaitaliojimą). Bylos nagrinėjimo intensyvumui didelę įtaką turėjo ir gynėjų užimtumas kituose procesuose bei teismo kolegijų kaita, todėl teismas privalėjo daryti ilgesnes pertraukas tarp posėdžių. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo jokių valdžios institucijų veiklos trūkumų organizuojant procesą šioje byloje, taip pat kitų teismų praktikoje išskiriamų kriterijų, pagrindžiančių, kad baudžiamojo proceso trukmė šiuo atveju buvo pernelyg ilga ir sudaranti pagrindą mažinti nuteistiesiems skirtinas bausmes. Nekvestionuodama teismo teiginio, kad dalies kaltinamųjų suėmimas tęsėsi gana ilgą laiką, apeliantė pažymi, kad griežčiausia kardomoji priemonė jiems buvo skirta ir tęsiama teisėtai ir pagrįstai, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, o proceso trukmė, kaip jau minėta, buvo nulemta objektyvių priežasčių. Be to, laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitomas į paskirtos bausmės laiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ilgas kardomojo kalinimo laikas negali būti pripažįstamas tinkamu argumentu pagrindžiant mažesnį nei sankcijos vidurkis nuteistiesiems skirtinų bausmių dydį. Be to, atsižvelgiant į baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę kaltinamiesiems už jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, suėmimo terminas atitiko BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems atsižvelgia į tai, jog nusikaltimai yra tyčiniai, kai kurie jų labai sunkūs, sunkūs, padaryti veikiant organizuota grupe, o tai rodo didelį pavojingumą, tačiau šias aplinkybes netinkamai įvertino ir bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, susijusias su labai dideliais psichotropinių medžiagų kiekiais, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančiais duomenimis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, nepagrįstai pripažino mažiau reikšmingomis nei tariamai ilga tyrimo trukmė, kuriai suteikė prioritetinę reikšmę, ir nepakankamai išsamiai išanalizavo kitas bausmei individualizuoti svarbias bylos aplinkybes. Prokurorės teigimu, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad šioje byloje asmenys nuteisti už kelis labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, o subendrindamas bausmes ir paskirdamas švelnesnes bausmes, negu baudžiamajame įstatyme numatytos minimalios bausmės už tokias nusikalstamas veikas, teismas ne tik nesilaikė proporcingumo principo, bet ir esmingai pažeidė teisingo nubaudimo siekį, sudarė nuteistiesiems pagrindą manyti, jog labai sunkių ir sunkių nusikaltimų darymas mūsų valstybėje toleruojamas ir baudžiamas tik simboliškai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekta pusiausvyra tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. Tai duoda pagrindą konstatuoti, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai skyrė nuteistiesiems gerokai mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes.

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nepripažino krovininio automobilio „Mercedes Benz 1884“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos rezultatu ir nusprendė jį grąžinti teisėtiems savininkams. Iš bylos aplinkybių matyti, kad minėtas krovininis automobilis UAB ,,A“ buvo grąžintas su įrengta slėptuve, t. y. pritaikytas kontrabandai gabenti. Be to, teismas, grąžindamas krovininį automobilį UAB ,,A“, neįpareigojo panaikinti jame esančios slėptuvės ir apie tai informuoti bylą nagrinėjusį teismą. Prokurorės teigimu, teismas privalėjo apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai išspręsti krovininio automobilio „Mercedes Benz 1884“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), klausimą ir automobilį, kaip nusikalstamos veikos priemonę, konfiskuoti.

Prokurorės teigimu, nuosprendžiu turėjo būti išspręstas ir Danijos Karalystėje sulaikytų psichotropinių medžiagų sunaikinimo klausimas, apie tai pranešant Danijos Karalystės kompetentingoms institucijoms. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, nesilaikė BPK 139 straipsnio reikalavimo ir nuosprendyje nenurodė, jog nuteistiesiems ir išteisintiesiems paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog dalis nuteistųjų buvo susibūrę į organizuotą grupę sunkioms nusikalstamoms veikoms daryti, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas visiškai nepasisakė dėl teismo nustatytos aplinkybės inkriminavimo.

        Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis V. G. nurodo, kad ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Apeliantas teigia, kad byloje surinktais įrodymais nėra neginčijamai nustatyta, jog jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje. Pripažindamas jį kaltu, teismas vadovavosi iš esmės tik kito nuteistojo R. S. parodymais, jog neva jis (V. G.) minėjo, kad 2011 m. gruodžio 1 d. reikės vežti rankinę į Švedijos Karalystę, kad turėjo paimti rankinę bei suprato, kad ten bus narkotinių medžiagų, taip pat liudytojo E. V. parodymais, kad R. S. jam pasakė, jog neva tai jis (V. G.) siūlo vežti R. S. rankinę, ir numanė, kad joje gali būti narkotinių medžiagų. Nuteistojo teigimu, nuosprendyje teismas nepasisakė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės bei subjektyviosios pusės – tyčios. Vertindamas įrodymus, teismas netikrino ir nepasisakė dėl jį kaltinančių įrodymų patikimumo (R. S. ir R. V. parodymų), nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo jo (V. G.) duotais parodymais, kad nei su R. S., nei su E. V. niekada nekalbėjo apie rankinės nuvežimą į Švedijos Karalystę, o ar pastarieji veždavo kokius nors siuntinius, jam nėra žinoma. Teismas nevertino aplinkybių, kad būtent R. S., o ne jo (V. G.) iniciatyva įvyko jų susitikimas, kurio metu R. S. nurodė, kad su E. V. ketina pirkti vilkiką su priekaba kroviniams gabenti tarptautiniais reisais, ir būtent jie, o ne priešingai, jam pasiūlė dirbti kartu, t. y. užsiimti krovinių gabenimu. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad E. V., 2012 m. birželio 12 d. apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad R. S. jam nesakė 2011 m. gruodžio 1 d. rastų narkotikų kiekio ar rūšies ir tikrai neminėjo, kad tuos narkotikus jam būtų reikėję vežti vilkiku kartu su šaldytų uogų kroviniu. Be to, R. S. niekada neminėjo, kad jo (V. G.) prašymu būtų vežęs narkotikų krovinius ir gavęs iš jo užmokestį, taip pat nėra kalbėjęs su V. G. apie tai, jog pastarasis ar kiti asmenys kartu įsigytu vilkiku planuotų vežti ar būtų vežę narkotines ar psichotropines medžiagas. Tačiau 2012 m. spalio 9 d. papildomos apklausos metu E. V. jau iš esmės pakeitė savo parodymus ir aiškino, kad R. S. jam pasakė, jog tai jis (V. G.) siūlo vežti R. S. krepšius, ir numanė, kad juose gali būti narkotikų. Apeliantas pažymi, kad E. V. parodymus pakeitė tuo metu, kai buvo sulaikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, einantis pas advokatą su nelegaliu laišku, kuriame nurodyta paslėptų kontrabandinių cigarečių vieta. Be to, jo byla buvo išskirta ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Dėl to, apelianto nuomone, teismas neturėjo vadovautis E. V. parodymais. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, ir teigia, kad šiuo atveju teismas privalėjo itin kruopščiai įvertinti E. V. ir R. S. parodymų patikimumą, nes neatmetama tikimybė, kad pastarieji (jie yra draugai nuo vaikystės), tikėdamiesi perkelti atsakomybę nuo savęs, apkalbėjo jį (V. G.) ir davė melagingus parodymus, nes slėptuvė vilkike buvo įrengta E. V. ir R. S. iniciatyva. Be to, minėtų asmenų parodymų patikimumo nebuvo galima patikrinti teisme, nes tiek E. V., nors šis turėjo būti apklaustas kaip liudytojas, tiek R. S. atsisakė duoti parodymus. Taip buvo nesuteikta galimybė tiek jam, tiek kitiems proceso dalyviams užduoti jiems klausimus ir pažeistos BPK 7 straipsnyje ir 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl bylos nagrinėjimo laikantis rungimosi principo ir kaltinamojo teisės pačiam užduoti klausimus liudytojams. Be to, tokie R. S. veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvus padėjimas atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas.

Pasak apelianto, byloje esančiuose elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose taip pat nėra jokių konkrečių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nėra užfiksuota jokių pokalbių apie narkotines ar psichotropines medžiagas ar jų įsigijimą bei gabenimą. Užfiksuoti pokalbiai su D. D. susiję su krovinių gabenimu, siekiant grąžinti skolą už priekabą, ir niekaip negali būti siejami su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. V. G. teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų pastabose užfiksuotiems pokalbiams subjektyviai suteiktas prasmingas ir pareikštus kaltinimus atitinkantis turinys. Tačiau nesant kitų objektyvių duomenų, kyla abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktų duomenų patikimumo, sprendžiant, ar buvo kalbama apie narkotinių medžiagų gabenimą, o kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, kilusios abejonės ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalinti esami prieštaravimai tarp jo (taip pat D. D.) ir E. V. bei R. S. parodymų, užfiksuotų pokalbių turėjo būti vertinami jo (V. G.) naudai.

        Apeliaciniame skunde nuteistoji Ed. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį.

Nuteistoji Ed. N. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, pažeidė baudžiamosios atsakomybės pagrindus, neatskleidė ir nenustatė bendrininkavimo požymių jos veiksmuose, pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymuose garantuotos jos teisės, byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, o apkaltinamasis nuosprendis nebuvo grindžiamas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jos kaltę.

Apeliantė teigia, kad jos apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurioje duotais jos parodymais vadovaujamasi nuosprendyje, vyko šiurkščiai pažeidžiant baudžiamojo proceso taisykles ir jos teises, ikiteisminio tyrimo pareigūnams naudojant intensyvų psichologinį spaudimą, dėl kurio ji pasirašė ikiteisminio tyrimo pareigūnų sugalvotus neva jos duotus parodymus, nors ji prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Jos gynėjas dėl užimtumo kitoje byloje nedalyvavo minėtoje apklausoje, atvyko tik po kelių valandų. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad po šių parodymų pasirašymo ji buvo laikoma visiškai pripažinusia savo kaltę, jai taikoma kardomoji priemonė buvo pakeista švelnesne, ir tai patvirtina, jog griežtesnė kardomoji priemonė buvo taikoma nesuderinamais su BPK nuostatomis tikslais, o parodymai išgauti naudojant neteisėtas priemones. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Pasak apeliantės, tai, kad jos parodymai buvo išgauti prievarta, patvirtina, kad jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumos, prieštarauja vėlesniems jos duotiems parodymams, taip pat kitų kaltinamųjų D. D., R. J., D. B., E. N. parodymams. Be to, minėti parodymai neįtikėtinai atitinka slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose neva užfiksuotus duomenis ir tam tikras aplinkybes, o tai pagal protingumo principą yra neįmanoma. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį atitikimą deklaratyviai naudoja kaip patvirtinantį jos (Ed. N.) parodymų patikimumą. Teismo motyvai, kad „šios aplinkybės neturėtų būti žinomos pašaliniams asmenims“, tėra prielaida, kuri neleidžia daryti išvados, jog šias aplinkybes jai išsamiai papasakojo kiti kaltinamieji. Apeliantė teigia, kad tai visiškai patvirtina jos aiškinimus, kad šios aplinkybės tyrėjų jau iš anksto buvo surašytos, nes tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras galėjo jas žinoti. Teismas šių aplinkybių, kaip ir jos (Ed. N.) paaiškinimų, nevertino, prieštaravimų nepašalino, nors turėjo visas galimybes iškviesti ir apklausti visus apklausoje dalyvavusius asmenis. Byloje taip ir liko nepaneigta, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta jos apklausa (t. 49, b. 1. 44–49) yra neteisėta, o jos metu duoti parodymai laikytini išgautais neteisėtomis priemonėmis, todėl negalėjo būti pripažinti įrodymais. Be to, aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo Ž. Ž. parodymai.

Pasak apeliantės, teismo išvados, kad jos (Ed. N.) paaiškinimai dėl psichologinės prievartos panaudojimo turi būti vertinami kritiškai kaip pasikeitusi gynybos pozicija ir bandymas padėti sutuoktiniui E. N., tėra prielaidos ir tai savaime neatleidžia teismo nuo pareigos jos paaiškinimus įvertinti bei motyvuotai paneigti. Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad kaltinamojo parodymų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės gali būti pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu, jei šių parodymų turinys nebuvo paneigtas įvertinus kitų byloje ištirtų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2014). Be to, bylos duomenų visuma – D. D., R. J. ir D. B. parodymai – patvirtina jos paaiškinimus bei paneigia jos ir E. N. dalyvavimą darant inkriminuojamus nusikaltimus. Be to, neaišku, kodėl teismo išvadas dėl gynybos pozicijos pasikeitimo lėmė ir jos gynėjo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde ginčydama slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų teisėtumą, Ed. N. pažymi, kad jos kaltė grindžiama ne konkrečiais operatyvinių veiksmų metu užfiksuotais duomenimis, o pareigūnų surašytomis šių duomenų subjektyviomis ir nepatikrintomis interpretacijomis, kurios negali būti pripažintos įrodymais. Iš surašytų protokolų matyti, kad juose ne tik fiksuojami neva gauti duomenys, bet ir jie subjektyviai interpretuojami, suteikiant jiems menamą prasmę ir pateikiant preliminarų teisinį vertinimą. Be to, byloje iš viso nėra duomenų apie slaptų tyrimo veiksmų pirminį sankcionavimą (teisinį ir faktinį pagrindą), pirmosios instancijos teismas nevertino procesinių veiksmų sankcionavimo pagrįstumo bei teisėtumo, nors teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi operatyvinės veiklos subjektai, buvo laikomasi įstatyme numatytų pagrindų. Taip pat nepatvirtintas garso įrašų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų autentiškumas, vientisumas, duomenys nebuvo ištirti tiesiogiai (protokole užfiksuoti duomenys yra netiesioginiai), nebuvo nustatyta ir patvirtinta nė vieno kaltinamojo, kuris tariamai užfiksuotas protokoluose, asmenybė, protokoluose dėstomos pareigūnų interpretacijos ir spėlionės, ir tai nėra įrodymai. Ed. N. teigimu, neatlikus šių veiksmų, gauti duomenys nėra įrodymai ir negali būti jais pripažinti, be to, jais negalima grįsti asmens nuteisimo. Apeliaciniame skunde nuteistoji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepatikrino operatyvinės veiklos metu surinktų duomenų teisinio ir faktinio pagrįstumo bei sutapimo su BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis, bet ir taikė dvigubus standartus, nurodydamas, kad R. J. pareikšti kaltinimai grindžiami slaptų tyrimo veiksmų protokoluose dėstomomis interpretacijomis, dėl to šiais duomenimis negalima remtis ir jį išteisino. Taigi vieninteliai duomenys, kuriais grindžiama jos (Ed. N.) kaltė, yra slapti garso įrašai, kurių turinys, kaip minėta, net nebuvo autentifikuotas, ir nebuvo patvirtinta, kad įrašuose užfiksuoti balsai priklauso būtent kaltinamiesiems, bei šių įrašų interpretacijos, sudarytos taip, kad tiksliai atitiktų kaltinimą, nors patys duomenys yra tik iš konteksto išimti žodžiai, neturintys nieko bendra su inkriminuotomis aplinkybėmis. Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad operatyviniais duomenimis paneigta, jog ji (Ed. N.) nieko nežinojo apie psichotropinių medžiagų tariamą pakavimą į lagaminą, nors nėra patvirtinta, kas tiksliai ką pakavo ir kas tiksliai apie tai žinojo. Apeliantės teigimu, tiesiogiai su ja susijusių kaltinančių duomenų, kurie būtų gauti teisėtai sankcionuotais slaptais tyrimo veiksmais, byloje apskritai nėra.

Apeliantė teigia, kad šioje byloje buvo šiurkščiai pažeista jos teisė į gynybą, o būtent BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisė teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes. Visų pirma tai siejama su tuo, kad, netinkamai vertinant ir nepagrįstai ignoruojant jos bylos nagrinėjimo teisme metu duotus paaiškinimus, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taip ir nepaneigė jos versijos dėl pareikštų kaltinimų. Kitas itin šiurkštus pirmosios instancijos teismo padarytas nuteistosios teisės į gynybą pažeidimas siejamas su tuo, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl Ed. N. ir jos sutuoktinio pateiktų tiesiogiai juos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį teisinančių duomenų – nepriklausomos specialisto išvados su ją pagrindžiančiais duomenimis dėl jų namų ūkio finansinės veiklos, iš kurios matyti, kad grynieji pinigai yra nuosavi ir gauti teisėtai. Pasak Ed. N., šioje byloje apskritai nebuvo nustatyta jokio jos turto ryšio su tariamai vykdyta psichotropinių medžiagų kontrabanda, nors pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 216 straipsnį, būtina nustatyti turto nusikalstamą kilmę, taip pat privaloma nustatyti ir kaltininko žinojimą apie nusikalstamą pinigų ar turto kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2012). Šioje byloje nė vienas iš šių požymių nebuvo nustatytas ir nėra grindžiamas jokiais duomenimis. Nuosprendyje nenurodyta, kokiu nusikaltimu pinigai buvo įgyti ir kas pagrindžia pinigų gavimo ryšį su nusikalstamomis veikomis. Taip pat teismas nenustatė, ar ji žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti, jog šis turtas įgytas nusikalstamu būdu. Apeliantės teigimu, tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo įrodymus, kuriais ji tiesiogiai teisinama, taip pažeisdamas ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir jos teisę į gynybą. Be to, kaltinimai pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį taip pat yra susiję su jos bei jos sutuoktinio privačios nuosavybės konfiskavimu, todėl, ignoruojant šio turto teisėtumą pagrindžiančius duomenis, buvo pažeistas ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas jai apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė bendrųjų baudžiamosios atsakomybės reikalavimų bei BK 26 straipsnyje įtvirtintų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nuostatų, t. y. tinkamai nepagrindė ir neatskleidė konkrečių bendrininkavimo subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių jos (Ed. N.) veikoje. Nuosprendžio išvados dėl jos prisidėjimo prie tariamos psichotropinių medžiagų kontrabandos yra nepagrįstos, prieštaringos ir neaiškios, dalyvavimas organizuotoje grupėje tinkamai neatkleistas, nepasisakyta apie jos tyčią bei susitarimo veikti nusikalstamai turinį. Ed. N. pažymi, kad nuosprendyje netgi nurodoma, jog tariamas nusikalstamas veikas ji padarė paveikta E. N. ir vykdydama jo nurodymus, o tai eliminuoja jos tiesioginę tyčią kaip būtinąjį jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymį galimai dalyvaujant organizuotoje grupėje. Taip pat nuosprendyje teismas nevertino, ar jos dalyvavimas ar nedalyvavimas organizuotoje grupėje keistų kitų joje dalyvavusių asmenų ketinimus ir veiksmus, ar ne, todėl nebuvo atskleista pati bendrininkavimo esmė.

        Apeliaciniame skunde nuteistasis E. N. prašo panaikinti jam priimtą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles bei baudžiamajame įstatyme įtvirtintus baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymuose garantuojamos jo teisės ir laisvės bei nekaltumo prezumpcijos principas.

Apelianto teigimu, jo kaltė nuosprendyje grindžiama vien ikiteisminio tyrimo metu duotais jo sutuoktinės Ed. N. parodymais, kurie gauti neteisėtomis priemonėmis ir kuriuos ji paneigė teisiamajame posėdyje, taip pat neįteisintais, nepagrįstais ir neaiškiais operatyviniais duomenimis. Nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl Ed. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo, analogiškus nurodytiems nuteistosios Ed. N. apeliaciniame skunde ir išdėstytiems šio teisėjų kolegijos nuosprendžio 10.2 ir 10.3 papunkčiuose, ir teigia, kad bylos duomenų visuma – jo (E. N.), D. D., R. J. ir D. B. parodymai – patvirtina Ed. N. paaiškinimus ir paneigia jų abiejų dalyvavimą darant inkriminuojamus nusikaltimus.

Nuteistasis E. N. nurodo, kad jo paties išsamūs ir logiški parodymai dėl visų jam inkriminuotų tariamai neteisėtų veiksmų aplinkybių liko nepaneigti, o byloje esantys kiti duomenys, t. y. jam palankūs Ed. N., D. D., R. J., D. B. parodymai, nebuvo vertinti, taigi nesilaikyta BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Nuteistasis pažymi, kad dėl organizavimo ir pasikėsinimo įvykdyti 18,579 kg grynos psichotropinės medžiagos metamfetamino kontrabandos į Švedijos Karalystę jis parodė, jog nieko nežino ir niekaip nėra su tuo susijęs. D. D. taip pat parodė, kad apie jo (E. N.) ir D. B. dalyvavimą šioje veikoje nieko nežino, su E. N. kalbėjosi apie V. G. paskolintus pinigus ir krovinių gabenimą. Apie jo (E. N.) sąsajas su šiuo nusikaltimu nepatvirtino nė vienas kaltinamasis ar liudytojas byloje. Apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas ir dėl 2,4024 kg grynos psichotropinės medžiagos metamfetamino kontrabandos organizavimo į Švedijos Karalystę. Iš kitų kaltinamųjų – D. B., A. S., D. D. – parodymų matyti, kad jis tik supažindino D. B. su A. S., D. B. jo (E. N.) bute draudžiamas medžiagas į slėptuvę lagamine supakavo jam ir Ed. N. nesant namuose, tik D. B. šį lagaminą bei telefoną ir pinigus kelionei perdavė lagaminą nugabenti į Švedijos Karalystę sutikusiam A. S.. D. D. neneigė susitikimų su juo (E. N.), tačiau tvirtino, kad jų metu apie psichotropinių medžiagų kontrabandą nekalbėjo, tokio turinio pokalbiai neužfiksuoti ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose. Dėl 4,52636 kg grynos psichotropinės medžiagos metamfetamino kontrabandos organizavimo į Švedijos Karalystę jis (E. N.) parodė nieko nežinantis ir paaiškino tuo metu vykusio jo bendravimo su D. D., D. B. bei R. J. aplinkybes, apie D. B. susitarimą su D. D. jis nieko nežinojo, tik padėjo D. D. perduoti D. B. žemėlapį su telefono numeriu, vykdė pastarųjų prašymus iš draugiškumo, nežinodamas, kad gali būti daroma kokia nors nusikalstama veika.

E. N. apeliaciniame skunde nesutinka ir su nuteisimu už tai, kad, siekdamas nuslėpti pinigus, jų šaltinius bei kilmę, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, pats ar per Ed. N. atliko finansines operacijas bei sudarė sandorius kitų asmenų – sutuoktinės Ed. N., brolio Ev. N., giminaitės Z. U. – vardu. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad giminaitės Z. U. vardu registruotas automobilis būtų pirktas už jo (E. N.) pinigus, o vien faktas, kad automobiliu naudojosi jis, savaime nepatvirtina, kad ir automobilis įgytas už jo (E. N.) lėšas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jo broliui Ev. N. priklausantis automobilis būtų įgytas ne už jo paties, o už apelianto pinigus, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu D. B. patvirtino, kad automobilį iš Vokietijos Federacinės Respublikos atvaryti jo paprašė brolis Ev. N.. Butą (duomenys neskelbtini) gatvėje taip pat ketino įsigyti Jungtinėje Karalystėje dirbantis jo brolis, kuris pats neturėjo galimybės užsiimti su tuo susijusiais rūpesčiais. Be to, tyrimą atlikęs nepriklausomas specialistas nustatė, kad brolis Ev. N. tam turėjo pakankamai teisėtų pajamų. Nuteistojo nuomone, nepagrįstai buvo kriminalizuotos ir jo atliktos finansinės operacijos atsiskaitant už prekes ir paslaugas, kuriomis neturėta tikslo nuslėpti ar įteisinti pinigus. Be to, aptariamu laiku jis su Ed. N. vedė bendrą ūkį, todėl jei už prekes ir paslaugas atsiskaitytų sutuoktinė, tai negali būti laikoma nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK 216 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2012), nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams, tarp jų ir tiesioginės tyčios požymiui.

Nesutikdamas su nuteisimu už neteisėtą praturtėjimą, E. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad didžioji dalis jo gyvenamojoje vietoje seife rastų grynųjų pinigų priklausė jo broliui Ev. N. ir buvo skirti butui įgyti bei įrengti, o kita dalis buvo jo sutuoktinės sutaupyti pinigai, gauti už darbą nuo 1997 metų. Apeliantas nurodo, jog siekdamas paneigti kaltinimą dėl neteisėto praturtėjimo jis surinko dokumentus apie savo paties, sutuoktinės bei brolio pajamas ir kreipėsi į nepriklausomą specialistą, kuris, įvertinęs pateiktus dokumentus, konstatavo jų disponuotas pinigų sumas. E. N. pažymi, kad ši nuosprendžio dalis suformuluota prieštaringai, t. y. teismas nurodė, kad jis turėjo 433 500 litų grynaisiais pinigais, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir yra gautas iš nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Taigi, pasak apelianto, jei būtų įrodyta, kad tai turtas, gautas iš nusikalstamos veikos, kaip teigiama nuosprendyje, jis neturėtų būti inkriminuojamas kaip papildomas nusikaltimas (neteisėtas praturtėjimas), o tiesiog konfiskuojamas BK 72 straipsnio tvarka.

Nuteistasis taip pat nurodo nepripažįstantis savo kaltės dėl netikro 100 JAV dolerių banknoto įgijimo ir teigia, kad niekaip nėra su tuo susijęs, o byloje nėra jokių įrodymų, kad net ne jam adresuotas vokas, paimtas iš jo nuomotos gyvenamosios vietos pašto dėžutės, buvo siųstas būtent jam.

Apeliantas, remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016), taip pat kvestionuoja bylos duomenų, gautų atliekant operatyvinius ir slaptus tyrimo veiksmus, teisėtumą. Nurodo, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Šiuo atveju, pasak nuteistojo, nėra aišku, ar buvo tinkamas teisinis pagrindas atlikti operatyvinius tyrimo veiksmus, nes byloje esančią išslaptintą nutartį priėmė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ryšardas Skirtūnas, kuris nebuvo nei apygardos teismo pirmininkas, nei šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, o nutartyje nėra nurodyta, kad jis laikinai ėjo šias pareigas ar sprendimą priėmė teismo pirmininko pavedimu, taigi galbūt operatyvinius veiksmus pratęsė (o gal ir sankcionavo) netinkamas subjektas. Dėl šių aplinkybių operatyviniais veiksmais surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes jie neatitinka leistinumo kriterijaus ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio taip pat negalima. O ir vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo byloje priimtų sprendimų pagrindu atliktų veiksmų negalima pripažinti teisėtais, nes jie yra tik prieš tai buvusių neteisėtų operatyvinių veiksmų tąsa. E. N. atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal BPK 179 straipsnio 2 dalies nuostatas protokolą surašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad per įstatyme nustatytą laiką buvo surašomi tik slapto sekimo protokolai, o protokolai dėl kitų veiksmų surašyti šiurkščiai pažeidžiant įstatyme numatytus protokolų surašymo terminus, remiantis ne tik veiksmo atlikimo metu, bet ir vėliau gauta informacija, todėl yra pagrindas teismui pripažinti juos niekiniais ir jais nesivadovauti.

Kaip BPK 179 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą E. N. nurodo ir tai, kad baudžiamojoje byloje esančiuose operatyvinių ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, be įstatyme numatytų duomenų, gausu operatyvinių darbuotojų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų interpretacijų ir vertinimų apie kontroliuojamų asmenų pokalbių ar susirašinėjimo turinį. Tačiau teismas, kaip išimtinę kompetenciją vertinti duomenis ir juos pripažinti įrodymais byloje turinti institucija, privalėjo vertinti ne pareigūnų interpretacijas, bet pačius duomenis, o pareigūnų surašytos subjektyvios interpretacijos negali būti pripažintos įrodymais. Taigi iš nuosprendžio turinio matyti, jog visos išvados daromos remiantis ne tiesioginiais duomenimis, bet pareigūnų atliktomis šių duomenų interpretacijomis, o tai rodo, jog nesilaikyta BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys net nebuvo patikrinti BPK nustatyta tvarka, o to neatlikus šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais, juolab kad ginčijamas jų teisėtumas. Be to, teismas vadovavosi dvigubais standartais, nes, išteisindamas R. J., nuosprendyje nurodė, jog jam pareikšti kaltinimai grindžiami slaptų tyrimo veiksmų protokoluose dėstomomis interpretacijomis, dėl to šiais duomenimis remtis negalima.

Nuteistojo E. N. teigimu, vieninteliai duomenys, kuriais remiasi teismas, – slapti garso įrašai, kurių turinys nebuvo autentifikuotas, ir nebuvo patvirtinta, kad įrašuose užfiksuoti balsai priklauso būtent kaltinamiesiems, bei šių įrašų interpretacijos, kurios sudarytos taip, kad tiksliai atitiktų kaltinimą, nors patys savaime duomenys yra išimti iš konteksto žodžiai, neturintys nieko bendra su jam inkriminuotomis aplinkybėmis, susijusiomis su psichotropinėmis medžiagomis. Tuo tarpu būtent pareigūnams tenka pareiga surinkti objektyvius faktinius duomenis, kurie patvirtintų, jog neva „konspiraciniai“ terminai iš tiesų turi paslėptą prasmę, tačiau šios pareigos pareigūnai neįvykdė. Pasak apelianto, jokių tiesiogiai jo kaltę patvirtinančių duomenų, gautų teisėtai sankcionuotais slaptais tyrimo veiksmais, byloje apskritai nėra.

Apeliantas taip pat nurodo, kad argumentai, analogiški apeliacinio skundo argumentams, buvo išsamiai išdėstyti ir jo gynėjo baigiamojoje kalboje, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos motyvus visiškai ignoravo, nors pagal BPK 10, 22 straipsnių nuostatas baigiamoji kalba yra svarbi kaltinamo asmens gynybos priemonė, kuri garantuojama baudžiamojo proceso įstatymo ir kurią privalo užtikrinti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2009). Tai lėmė ir rungimosi principo pažeidimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. E. N. teigimu, byloje buvo pažeista ir BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisė teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes. Apeliantas tai sieja ne tik su netinkamai įvertintais jo bylos nagrinėjimo teisme metu duotais paaiškinimais, bet ir nepagrįstai ignoruotais jo bei sutuoktinės Ed. N. pateiktais tiesiogiai juos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį teisinančiais duomenimis – nepriklausomo specialisto išvada su ją pagrindžiančiais duomenimis dėl jų namų ūkio finansinės veiklos. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismui nenustačius turto įgijimo momento, ignoruojant turto teisėtumą pagrindžiančius duomenis, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, jam perkeliant nekaltumo įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai jį pripažįstant kaltu pagal BK 1891 straipsnį. Taip pat buvo pažeistas ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, nes nuosprendžiu konfiskuotas didelės vertės turtas, nesant jokio šio turto įgijimo neteisėtumo ar nusikalstamumo.

Nuteistasis E. N. taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, nesilaikė bendrųjų baudžiamosios atsakomybės reikalavimų bei BK 26 straipsnyje įtvirtintų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nuostatų, t. y. tinkamai nepagrindė ir neatskleidė konkrečių bendrininkavimo subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių jo (E. N.) veikoje. Nuosprendžio išvados dėl jo prisidėjimo prie tariamos psichotropinių medžiagų kontrabandos yra nepagrįstos, prieštaringos ir neaiškios, jo vaidmuo organizuotoje grupėje tinkamai neatskleistas, nesurinkta duomenų, kas buvo organizuotos grupės vadovas, nevertinta jo, kaip bendrininko, indėlio reikšmė nusikalstamoms veikoms padaryti, nenustatyta jo tyčia ir susitarimas. Remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-269/2013, Nr. 2K-80-942/2015), nuteistasis nurodo, kad draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, tačiau jo tariamas dalyvavimas organizuotoje grupėje grindžiamas interpretacijomis ir spėlionėmis bei niekuo nepagrįstomis išvadomis. Pasak apelianto, net ir nustačius jo tyčią ir susitarimą (tai byloje nebuvo padaryta), jis galėtų būti laikomas nebent neesminiu padėjėju perduodant tam tikrą nereikšmingą informaciją, kurios turinio jis nežinojo. Teismo išvada dėl jo kaltės pagal BK 213 straipsnio 1 dalį grindžiama vienintele aplinkybe, jog iš galimai jo (E. N.) naudoto kompiuterio nenustatytam asmeniui buvo nusiųstas adresas, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvados dėl jo kaltės, juo labiau kad nenustatyta, kas ir kokiu tikslu kompiuteriu naudojosi ir susirašinėjo.

        Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis G. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK normų, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas, pažeidimus, o teismo išvados dėl jo kaltės yra prieštaringos ir neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokie jo veiksmai, teismo manymu, atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Teismo nuosprendyje nepasisakyta, kaip pasireiškė jo nusikalstami veiksmai, kokie konkretūs bylos duomenys pagrindžia tokias išvadas, iš nuosprendžio formuluočių nėra aišku, ar teismas laikė jo kaltę įrodyta ar ne. Be to, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų teismas nepateikė išvadų, kad tam tikri įrodymai pagrindžia jo kaltę, priešingai – dėstomi motyvai, kad jo kaltė nėra nustatyta. G. S. teigimu, iš skundžiamo teismo nuosprendžio galima numanyti, kad jo nusikalstami veiksmai klastojant dokumentus ir transporto priemonių identifikacinius numerius reiškėsi paskolos sutarties sudarymu buhalteriškai atvaizduojant iš V. G. gautas lėšas priekabai įsigyti UAB „A“ vardu, taip pat transporto priemonėms įsigyti ir parduoti reikiamų dokumentų rengimu. Tačiau teismo išvada apie fiktyvių, t. y. melagingų, buhalterinių dokumentų rengimą neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad visus veiksmus, susijusius su kaltinime nurodytų priekabų pirkimo–pardavimo sandorių įforminimu, lėšų kilmės ir panaudojimo atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje, jis (G. S.) atliko teisingai. Nuteistasis skunde pažymi, kad atskiro ikiteisminio tyrimo dėl apgaulingo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo metu specialistams pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų paskirtą užduotį ištyrus 2011 m. sausio 1 d.–2012 m. gegužės 1 d. laikotarpio UAB „A“ buhalterinę apskaitą jokie reikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai nenustatyti, taip pat kaip ir įsigyjant priekabą „Schmitz“, sudarant paskolų sutartis ir forminant pinigų įmokėjimą į bendrovės kasą. Dėl to ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. kovo 21 d. nutarimu buvo nutrauktas. Teisminio nagrinėjimo metu šis nutarimas gynybos buvo pateiktas į baudžiamąją bylą ir prie jos pridėtas, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tik perkėlė kaltinamojo akto formuluotes, nesigilindamas į jas paneigiančius konkrečius įrodymus. Taigi teismo išvados, jog buvo surašomi fiktyvūs buhalteriniai dokumentai, yra ne tik neįrodytos, bet ir paneigtos byloje esančiu prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, t. y. prieštarauja bylos medžiagai, taip pat rodo netinkamą įrodymų baudžiamojoje byloje ištyrimą.

Pasak apelianto, byloje nėra nustatyta ir tai, kad jis atliko kokius nors veiksmus, susijusius su transporto priemonių identifikacinių numerių klastojimu, jie nenurodyti ir skundžiamame teismo nuosprendyje. Teismui konstatavus, jog jam nebuvo žinoma, kad transporto priemonės vogtos ar įsigytos nusikalstamu būdu gautomis piniginėmis lėšomis, lieka neaiškus ne tik jo tikslas ir tyčia atlikti BK 3061 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bet ir kokiais jo veiksmais ši veika pasireiškė. Nuteistojo teigimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas jo kaltę konstatavo be jokių įrodymų ir motyvų, taip padarydamas esminius BPK pažeidimus, susijusius tiek su įrodymų ištyrimu ir vertinimu, tiek su nuosprendžio surašymu, bei padarydamas klaidingas ir bylos aplinkybių bei paties teismo išdėstytų motyvų neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės klastojant transporto priemonių identifikacinius numerius.

Nuteistasis G. S. taip pat nurodo, kad jo vadovaujamos įmonės paskolos sutarties su V. G. sudarymas jam įmokant pinigines lėšas, skirtas priekabai įsigyti, į UAB „A“ sąskaitą ir priekabos įsigijimas bendrovės vardu, nors tikrasis jos valdytojas ir savininkas buvo V. G., neleidžia konstatuoti jo veiksmuose tyčinio veikimo klastojant dokumentus, kurio pavojingumas siekia baudžiamosios atsakomybės ribas. Apeliantas pažymi, kad, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis nurodė, kad transporto priemonę pirkti per jo įmonę reikėjo, nes V. G. neturėjo savo įmonės, toks sandoris yra įprastinė pervežimo įmonių veiklos praktika, kuri savaime (nesant tikslo legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą bei neklastojant transporto priemonių identifikacinių numerių) nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Remdamasis teismų praktika, nuteistasis nurodo, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-316/2013). Nors šiuo atveju tikrasis priekabos pirkėjas buvo V. G., tai, pasak G. S., nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti jo kaltės dėl dokumentų klastojimo. Be to, dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto. Būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Byloje nenustačius, kad jam (G. S.) buvo žinoma lėšų, skirtų šioms transporto priemonėms įsigyti, nusikalstama kilmė, neatliekant ir net nežinant, jog bus atliekami neteisėti jų identifikacinių numerių klastojimo veiksmai, jo (G. S.) veikimas tvarkant byloje nurodytus su transporto priemonių įsigijimu susijusius dokumentus savaime nesukėlė jokių žalingų padarinių ir nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

        Apeliaciniame skunde nuteistasis S. E. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Šio prašymo netenkinus, nuosprendį pakeisti ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų ir 4 mėnesių.

Pirmiausia nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pažeidžiant BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytas jo teises, nebuvo išverstas į jam suprantamą kalbą ir jis neturi galimybės apeliaciniame skunde išsamiai pasisakyti dėl skundžiamo nuosprendžio motyvų.

Nuteistasis nurodo, jog nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės paneigia jo (S. E.) parodymus, kad jis dėl ekonominių priežasčių savo noru pakeitė kryptį į Skandinaviją, o ne specialiai ieškojo ir laukė reiso į Švediją. Pažymi, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje jis parodė, jog nė su vienu kaltinamuoju byloje jis nebuvo susitikęs, bendravęs, jokių ryšių neturėjo, tik sutiko pervežti į Švedijos Karalystę iš matymo pažįstamo vaikino už atlygį perduotą nedidelį siuntinį, tačiau nieko nežinojo apie vežamo krovinio turinį. Šių jo teiginių nepaneigia jokie bylos duomenys. Apelianto teigimu, juo buvo pasinaudota kaip vairuotoju, jis užsiėmė tik legalių krovinių pervežimu Vakarų Europoje.

Apeliantas taip pat teigia, kad jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui.

        Apeliaciniame skunde nuteistojo R. G. gynėjas prašo išteisinti nuteistąjį R. G., jam nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo proceso reikalavimų nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neįdėmiai išnagrinėjo įrodymus, nepagrįstai pripažino R. G. kaltu dėl nusikalstamų veikų, netinkamai pritaikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. būtų bendravęs su kuriais nors nusikalstamą veiką vykdžiusiais asmenimis. Nuteistojo bendravimas ir susirašinėjimas su broliu V. G. buvo natūralaus buitinio pobūdžio (R. G. padėjo broliui pasikeisti žiemines padangas, kurios buvo sukrautos ant tvarto), tačiau buvo klaidingai traktuotas kaip nusikalstama veika. Baigiamojoje kalboje valstybės kaltintojas nurodė tik vieną faktinę aplinkybę, kodėl R. G. turėjo žinoti, ką atveža ir palieka namuose jo brolis, tačiau toks faktų iškraipymas neleido teismui priimti teisingo sprendimo. Tiek prokurorė, tiek teismas pamiršo, kad byloje užfiksuotas brolių pokalbis, kurio metu V. G. sako, kad jis pats žino, kur kas jo yra padėta. Tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad V. G. dažnai palikdavo daiktus motinos ir R. G. namuose, o R. G. negalėjo žinoti apie brolio paliktus ar padėtus vienus ar kitus daiktus bei jų turinį.

Nuteistojo R. G. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Nuosprendyje nepakankamai arba visai nemotyvuotai pasisakyta dėl tariamos R. G. nusikalstamos veikos. Teismas neanalizavo faktinių duomenų, kaip pas nuteistąjį atsirado krepšys su psichotropinėmis medžiagomis, ar galėjo jis nežinoti apie jo turinį, paties R. G. versija nepaneigta ir nepalyginta su kitais bylos įrodymais. Pasak apelianto, R. G. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje grindžiamas daugiau prielaidomis ir spėlionėmis nei konkrečiais, patvirtintais faktais, nes byloje nesurinkta jokių įrodymų, jog būtent R. G. priklausė garaže rasta kuprinė su psichotropinėmis medžiagomis, ir nepaneigta versija, kad garažo raktu galėjo pasinaudoti kiti nenustatyti asmenys, raktas nebuvo rastas ir policijos pareigūnams atliekant kratą. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybės, kad apie rastą krepšį, kuriame buvo psichotropinės medžiagos, R. G. parodė, kad šis veikiausiai yra jo motinos, nors jeigu būtų žinojęs apie jo turinį, nebūtų taip apkaltinęs motinos, o juo labiau jo palikęs matomoje vietoje. Teismas nuosprendyje akcentavo, kad nuteistasis, atlikęs priekabos remontą, t. y. pakeitęs durelėse spynas, žinojo apie visus kitus veiksnius, susijusius su priekabos pirkimu ir nusikalstamos veikos darymu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis R. G. žinojo apie nusikalstamą veiką, kurioje bus panaudota ir priekaba, to nepatvirtino nė vienas proceso dalyvis. Jo kaltės negalima preziumuoti vien dėl to, kad pažįstamas siekė padėti R. G. gauti advokatą, kuris užtikrintų jo teisių įgyvendinimą baudžiamajame procese.

        Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų V. G., E. N., Ed. N., G. S., S. E. ir nuteistojo R. G. gynėjo Ramūno Vanago apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis D. D. pasisakyti nepageidavo, jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistieji E. N., Ed. N., V. G., G. S. ir jų gynėjai, prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo S. E. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti arba S. E. paskirtą bausmę sumažinti iki 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo R. G. gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistieji R. J. ir D. B. bei jų gynėjai, išteisintojo L. S. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. Š. pasisakyti nepageidavo, jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo R. S. gynėjas dėl prokurorės apeliacinio skundo pasisakyti nepageidavo, paliko spręsti teismo nuožiūra.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų V. G., E. N., Ed. N., nuteistojo R. G. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo S. E. apeliacinis skundas atmetamas.

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis dėl D. D. ir A. Š. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, R. J. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 1 d. veika), V. G. pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir R. S. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį neginčijama. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, dėl šios nuosprendžio dalies nepasisako. 

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis, kuria G. S. pripažintas kaltu pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Nuosprendžio dalis, kuria R. J. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, A. Š. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas). Nuosprendžio dalis, kuria L. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, naikinama, byla šioje dalyje nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas). Nuosprendis E. N. atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktai), Ed. N. atžvilgiu – dėl neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktai), V. G., R. G., D. D., D. B. atžvilgiu – dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai), R. S. atžvilgiu – dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 4 punktai), S. E. atžvilgiu – dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 ir 4 punktai).

Dėl neteisėto disponavimo 45,898 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis (18,579 kg) psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir pasikėsinimo šią psichotropinę medžiaga kontrabanda gabenti į Švedijos Karalystę (BK 260 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis (1-as epizodas)

        Nuteistieji E. N., V. G., taip pat nuteistojo R. G. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šių nuteistųjų kaltės kartu su D. D., D. B. ir R. S. neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y. 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg metamfetamino, kurį 2011 m. gruodžio 1 d. nuteistojo R. G. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu ūkinio pastato garaže rado ir paėmė vagystės nusikaltimą tiriantys policijos pareigūnai, taip pat dėl jų kaltės pasikėsinus šią psichotropinę medžiagą kontrabanda gabenti į Švedijos Karalystę.

        Tokios pozicijos, kad inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų neatliko, nuteistieji V. G., E. N. ir R. G. laikėsi ir duodami parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš nuteistojo V. G. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, pastarasis iš esmės neneigė kaltinime nurodytų aplinkybių, kad jis už E. V. perduotus pinigus G. S. vadovaujamos UAB „A“ vardu nupirko vilkiką „Mercedes Benz“, o vėliau įgijo ir krovininio automobilio priekabą-šaldytuvą „Schmitz“, kuri buvo pagrobta Lenkijos Respublikoje, taip pat, kad ėmėsi priemonių, įskaitant ir neteisėtas (identifikavimo numerio suklastojimas, priekabos registravimas nepateikiant transporto priemonės), siekiant šią priekabą užregistruoti VĮ „Regitra“. Kai to padaryti nepavyko, UAB „A“ vardu nupirko dar vieną priekabą-šaldytuvą („Krone“). Tačiau tuo pačiu V. G. teigė, kad su jam inkriminuojamu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino ir organizuojama šios medžiagos kontrabanda jis niekaip nesusijęs. Jokios slėptuvės vilkike „Mercedes Benz“ neįrenginėjo, transporto priemones pirko vieninteliu tikslu – užsiimti legalių tarptautinių krovinių gabenimu. Toks krovinys buvo gabenamas ir 2011 m. gruodžio 1 d., o slėptuvę vilkike galėjo įrengti R. S. su E. V., nes pastarasis vertėsi cigarečių kontrabanda. Iš kur jo brolio R. G. gyvenamojoje vietoje atsirado krepšiai su labai dideliu kiekiu metamfetamino, nežino. Kratos išvakarėse jis lankėsi pas brolį, tačiau šis apsilankymas su minėta psichotropine medžiaga taip pat nesusijęs, jam tiesiog reikėjo pakeisti automobilio ratus į žieminius, o juos laikė brolio ir mamos gyvenamojoje vietoje. Su D. D. bendravo, nes šis paskolino pinigų priekabai pirkti, savo ruožtu jis pažadėjo pagelbėti D. D. jo versle gabenant alkoholį į Iraną (t. 86, b. l. 40–49, 52–55). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. taip pat nurodė, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, bet duoti parodymus atsisakė (t. 33, b. l. 135, 143). Nuteistasis E. N. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie šį epizodą nieko nežino, su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis niekaip nėra susijęs ir nieko negali paaiškinti (t. 86, b. l. 187–192, 193, 221–222). Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, duoti parodymus atsisakė (t. 54, b. l. 25). Nuteistasis R. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad labai didelis kiekis metamfetamino, kurį pareigūnai rado atlikdami kratą jo gyvenamojoje vietoje, jam nepriklauso. Kaip krepšiai su šia medžiaga atsirado jo garaže, kas juos ten padėjo, nežino. Su broliu V. G. jokios bendros veiklos nevykdė, tik pastarojo prašymu remontavo pas R. S. stovinčią priekabą, tačiau kam ji priklausė, nežinojo. Jam buvo žinoma tik tiek, kad brolis dirbo pervežimais užsiimančioje įmonėje, ieškojo krovinių, pirko sunkvežimį, bet smulkiau apie tai šio neklausinėjo. Kratos išvakarėse brolis buvo atvažiavęs, prašė pagalbos pakeisti automobilio ratus į žieminius (t. 80, b. l. 35–39, t. 83, b. l. 6–7, t. 36, b. l. 4, t. 37, b. l. 76–77, 84–85, 92–93).

        Nors visi trys nuteistieji nuosekliai neigė dalyvavę darant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tokius jų parodymus paneigia byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti vienas kitą papildantys įrodymai. Bylos duomenimis, R. S., kuris skundžiamu nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad slėptuvės įrengimą vilkike organizavo V. G. tuo metu, kai ši transporto priemonė buvo parvežta iš Vokietijos į Marijampolę ir ten palikta pastarojo žinioje registravimui. Jis pats slėptuvės įrengimo nematė, tačiau kai važiavo su užregistruotu vilkiku iš Marijampolės į savo namus, išgirdo keistus garsus, kurių anksčiau, jam vairuojant vilkiką kelionės iš Vokietijos metu, nesigirdėjo. Tuomet apžiūrėjo vilkiką ir aptiko slėptuvę. Kai apie ją pasiteiravo V. G., šis nurodė, kad bus ateičiai, be to, prašė apie slėptuvę nesakyti vilkiko pirkimą finansavusiam E. V.. Vėliau, kai buvo nupirkta ir užregistruota antra priekaba-šaldytuvas („Krone“), V. G. nurodė jam ieškoti legalaus krovinio. Be to, pasakė, kad tuo pačiu jam reikės važiuoti į Švediją ir nugabenti ten krepšį su narkotikais, už tai pasiūlė 1 000 – 1 500 eurų atlygį. Tuomet jis per UAB „R“ (duomenys pakeisti) surado šaldytų uogų krovinį į Olandiją. Išvykdamas iš Lietuvos turėjo iš V. G. paimti krepšį su narkotikais, tačiau kai 2011 m. gruodžio 1 d. prieš reisą susitiko su V. G., pastarasis pasakė, kad vežti krepšio nereikės. Paaiškėjo, kad tą krepšį pareigūnai rado V. G. brolio R. G. garaže ir pastarąjį sulaikė. Tuomet jis išvyko į Olandiją su legaliu kroviniu, o iš Olandijos iš karto grįžo į Lietuvą, į Švediją nevyko (t. 73, b. l. 4–13, t. 31, b. l. 89–145, 152–154, t. 32, b. l. 1).

        Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. nepagrįstai teigia, kad R. S. parodymai apie jo (V. G.) dalyvavimą ir vaidmenį inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme yra nepatikimi ir neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija, nekvestionuodama apeliacinio skundo argumento, kad teismai asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymus apie jų pačių ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, turi vertinti atsargiau ir skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui, konstatuoja, kad šiuo atveju nepripažinti R. S. parodymų įrodymais ir jais nesivadovauti nebuvo ir nėra pagrindo, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, priešingai nei paties apelianto ar kitų nuteistųjų šiame epizode, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Vertinant R. S. parodymų patikimumą šioje byloje svarbu dar ir tai, kad, kaip minėta, jis nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, BK 391 straipsnio pagrindu buvo atleistas tik teismo nuosprendžiu, priimtu bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

        Kaip matyti iš 2013 m. balandžio 4 d. ir 2012 m. liepos 1 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuotų duomenų (t. 10, b. l. 56–132, t. 11, b .l. 1–200, t. 12, b. l. 1–101), įgijus vilkiką „Mercedes Benz“ ir Lenkijoje pagrobtą priekabą-šaldytuvą „Schmitz“, ne R. S. ar E. V., kurie, pasak V. G., buvo krovinių gabenimo iniciatoriai, bet būtent V. G. koordinavo šių transporto priemonių registravimą, taip pat buvo aktyvus ieškant ir perkant antrąją priekabą-šaldytuvą. Be to, minėtuose protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad byloje nagrinėjamu laiku V. G. nuolat kontaktavo su D. D. ir informavo jį apie pirmiau paminėtais tikslais atliekamus veiksmus, įskaitant bendravimą su vogtos priekabos registravimo klausimu padėti pažadėjusiu R. V.. Pavyzdžiui, 2011 m. spalio 20 d. V. G., telefonu susitaręs susitikti su R. V., tuoj pat apie tai telefonu praneša D. D.: „važiuosiu tuo su žmogum vienu susitikti ir tada mes už kokios valandos galėsim pasimatyt“. Tą pačią dieną, jau po susitikimo su R. V., V. G. vėl skambina D. D. ir susitaria su šiuo susitikti. Kitą dieną, t. y. 2011 m. spalio 21 d., D. D. skambina V. G. ir klausa: „nu, kas gero?“, o V. G. jam atsako: „ką aš žinau, po biškį viskas <...> nu tai ką aš žinau, matai, viskas, matai vakar gi kalbėjom <...> mažum po pietų biškį kažkaip taip pažiūrėsim, kas čia gausis, tai paskui biškį kažką tai nu susibėgsim gal“. 2011 m. spalio 22 d. D. D. vėl skambina V. G. ir klausia: „kas gero?“, o V. G. atsako: „nu ką aš žinau, nieko dar, vienu žodžiu, nieks nieko neskambino <...>, tai kaip ir nieks nepasikeitė ko gero“. 2011 m. spalio 23 d. V. G. susitinka su D. D., o po to skambina R. V., tačiau šis neatsako. 2011 m. spalio 24 d. R. V. telefoninio pokalbio metu pažada V. G., kad jau rytoj gal būt viskas susitvarkys: „tai tas rytoj sakė dirbs čia, kur reikia, žinai“. Po šio pokalbio R. G. skambina D. D. ir, akivaizdu, šifruotai praneša apie iš R. V. sužinotą informaciją: „buvau sutikęs ten tą pažįstamą sportininką, tai kaip ir sveikatos pasitaisė (keiksmažodis), rytoj žada į darbą jis eiti“. 2011 m. spalio 25 d. D. D. skambina V. G. ir susitaria vakare susitikti, tačiau vėliau V. G. telefonu informuoja D. D., kad praleido R. V. skambutį ir dabar nebepavyksta su juo susisiekti: „praleidau skambutį, supranti. Tai dabar negaliu dasiskambyti tam žmogui, tai šiaip (keiksmažodis) toks vat klaustukas dar žinai“. Tuomet abu susitaria susitikti kitą dieną. 2011 m. spalio 26 d. V. G. skambina D. D. ir vėl praneša apie nesėkmingą bandymą susisiekti su R. V., kurio telefonas išjungtas, o D. D. dėl to piktinasi: „tai ką čia dabar daryt (keiksmažodis) <...> čia tokioj pozoj stoviu, kad nesuprantu. Fuuu... Tai ką čia man daryt dabar?“, paskui tariasi su V. G. dar susiskambinti, o vakare abu susitinka. 2011 m. spalio 27 d. D. D. pakviečia V. G. susitikti, po šio susitikimo pastarasis vėl skambina R. V. ir jau antrą kartą tą dieną teiraujasi, ar „kol kas nenusimato nieko tenai?“. 2011 m. lapkričio 8 d. D. D. susitaria su V. G. susitikti. Kitą dieną po susitikimo D. D. skambina V. G. ir klausia, ar situacija nesikeičia: „nu, kas gero? <...> stebuklai nevyksta?“, o V. G. jam atsako: „ne, tyla“. 2011 m. lapkričio 10 d. D. D. vėl skambina V. G. ir klausia: „kas gero?“, o V. G. atsako: „a, nieko <...> nu kol kas nieko, tuoj perskambinsiu arba vakare, arba ką. Arba rytoj čia gal susitvarkys viskas, čia sukasi viskas į gerą pusę“ ir t. t.

        Toks nuteistųjų V. G. ir D. D. kontaktų intensyvumas, taip pat jų pokalbių turinys paneigia šių nuteistųjų aiškinimą, kad D. D. buvo tik V. G. prašymu pinigus pirmai, o vėliau ir antrai priekabai, skirtai bendram V. G., R. S. ir E. V. krovinių gabenimo verslui, pirkti paskolinęs bei paskolintų pinigų susigrąžinimu suinteresuotas asmuo. Juolab, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus bei taikant procesines prievartos priemones buvo nustatyta, jog D. D. informacija apie priekabų-šaldytuvų, skirtų krovinių gabenimui, pirkimo ir registravimo procesą, t. y. nesėkmingus bandymus užregistruoti įgytą Lenkijos Respublikoje pagrobtą priekabą-šaldytuvą „Schmitz“, identifikavimo numerių perkalimą bei priekabos-šaldytuvo „Krone“ pirkimą, taip pat apie planuojamą krovinių šiomis transporto priemonėmis gabenimą, nuolat dalinosi su E. N. (paprastai susitikimų, dėl kurių susitardavo telefonu, metu), o pastarasis, savo ruožtu, rašydamas SMS žinutes – su D. B., su kuriuo, kaip matyti iš bylos, bendravo dar ir programos „Skype“ pagalba. Pavyzdžiui, 2011 m. rugsėjo 14 d., po telefoninio pokalbio, kurio metu D. D. nurodė E. N.: „kad mes biški nestresuot rytoj pasimatom. Aš buvau vakar, laksčiau, žinai, sulaksčiau vėl visur (keiksmažodis) buvau <...> nes aš ryt važiuosiu <...> pasišnekėsiu ir atvažiuosiu <...>. Tikslingesnis pokalbis bus“, bei į E. N. klausimą: „tai viskas ten gerai?“ atsakė: „viskas jo, jo, jo, jo, jo, tvarkoj <....> taip ir padarom, nes pasimatom rytoj, aš tada šiandien dar čia pasibėgiosiu“, E. N. rašo D. B.: „skambino mi man, rytoj susitinkam, sakė viskas ok yra“. 2011 m. rugsėjo 15 d. E. N., vykdamas į susitikimą su D. D. (dėl jo pastarieji susitarė 2011 m. rugsėjo 15 d. 19.58 val. vykusio telefoninio pokalbio metu), informuoja D. B.: „lekiu iki mi <...> už geros val. žinosiu, kokios nuotaikos pas mus yra“, o po susitikimo su D. D. rašo D. B.: „taip viskas ok, turi ant dienų pasakyti, kada lėks“. 2011 m. rugsėjo 20 d. (antradienį), po susitikimo su D. D. (dėl jo D. D. ir E. N. tarėsi telefoninio pokalbio, įvykusio 2011 m. rugsėjo 20 d. 14.08 val., metu), E. N. rašo D. B.: „tu turi nr kur tau v turi parašyti“. D. B. atsakius, kad dar neturi ir paklausus: „Nusipirkt naują dabar“, E. N. rašo: „Jo reiks nr tavo kur tau parašys. Neskubėk, aš sekmad susitiksiu dar kartą, kitą pradžioj bus nuotaikos <...> ten bus 30 kv mūsų 10. Ir dar parašė, jei galima bus dar 20, kad pasidėti trumpam. Po to tą pačią dieną jo draugas atlėks pasiimti pas tave. Sako pirmą kartą taip darom, kad pažiūrėti. Jei ok kaip mes abu kalbėjom tada dviguba kv.“. 2011 m. rugsėjo 23 d. D. B., pasiteiravęs į kurį abonentą atsiųsti numerį, siunčia E. N. tokią žinutę: „(duomenys neskelbtini). Šitas bus. Papildžiau sąsk jau irgi, tai veikia“. 2011 m. rugsėjo 25 d. E. N. rašo D. B.: „Šald. dokumentai netinka to, kur pirko, tai sprendžia, kaip greičiau išlėkti. Mi susinervinęs. Buvo su draugu, kur po to iki tavęs atlėks, tas ir pasiruošęs laukia. Svarbu, kad išjudėtų greičiau. <...> rytoj jie per pietus susitikti turi. Laukiam skambučio iš mi.<...> išsispręs tai tikrai, bet ką pajudini, visur pagalį kažkas kiša“. 2011 m. rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį), po susitikimo su D. D. (dėl jo tariamasi 2011 m. rugsėjo 29 d. 11.05 val. ir 13.48 val. vykusių telefoninių pokalbių metu), E. N. rašo D. B.: „kalbėjau ką tik su mi. Kitą per vidurį būti pas tave turi. Popierius rado kitus. Užgėrė porą dienų m., viskas taip gerai yra sako. Pirmadienį vakare susitiksiu, paduos Nr. ir su jo draugu dar kartą persimes keliais žodžiais. Aš jam Nr. tą patį, kur v., duosim. Po to parašys, kada užlėks pas tave. Laikom kumščius“. 2011 m. spalio 4 d. (antradienį) E. N. rašo D. B., kad trečiadienį planuoja susitikti ir tuomet „pasakys tiksliau jau viską. Šią savaitę bus ten tikrai. Detalės tvarkosi, jau paduota viskas“ (2013 m. balandžio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, t. 4, b. l. 1–152). 2013  m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole (t. 9, b. l. 11–200, t. 10, b. l. 1–55), be kita ko, užfiksuota, kad 2011 m. spalio 11 d. (antradienį), t. y. po to, kai pagal bylos duomenis buvo perkalti Lenkijos Respublikoje pagrobtos priekabos-šaldytuvo „Schmitz“ identifikavimo numeriai, tačiau po susitikimo su R. V. paaiškėjo, kad tai padaryta netinkamai, be to, pastarasis pažadėjo pagelbėti įregistruojant šią transporto priemonę, E. N., susitikęs su D. D. (dėl susitikimo jie tarėsi 2011 m. spalio 11 d. 18.08 val. vykusio telefoninio pokalbio metu), rašo D. B.: „dar neišlėkė <...> man dar pasuks ket, jau sakė tikrai žinos, kada pas tave bus <...> sakė tikrai atlėks iki tavęs ir prašė, kad pasiliktum kažkiek, tam po to jo draugui paduosim jam. Taip kalbėjomės, sako tikrai taip nebus tokio stabdžio kaip dabar. Tikiuosi, kad jau šią bus pas tave tikrai. <...> Taip viskas gerai yra, tik parodė vienas žmogus, buvo viena vieta ne taip padaryta. Šnd sutvarkė viską jau. Svarbu, kad atsakingai viską sprendžiasi, laikom kumščius ir padarysim mes“. 2011 m. spalio 15 d. (šeštadienio) vakare, D. D. sugyventinės S. Ū. kvietimu dalyvavęs jos sūnaus gimtadienio šventėje (tai patvirtina 2011 m. spalio 14 d. 13.59 val. įvykęs S. Ū. ir E. N. telefoninis pokalbis), E. N. rašo D. B.: „aš ką tik pas mi atlėkiau <...> mūsų nuotaika pir ar antr turėtų pajudėti iš čia, perkalė viską per naują. Padaryta buvo ne taip viskas. Nu čia susitvarkys viskas“. 2011 m. spalio 19 d., po susitikimo su D. D., E. N. jau piktinasi ir informuoja D. B., kad niekaip nepavyksta užregistruoti priekabos: „ką tik iš m išėjau. Geri visi <...> jie susimaišė ant tiek, kad baisu, ten negali užregist galo. Bet turi išsispręsti, mi visas kalatojasi mane pamatęs. Varau iki tėvuko, prasuksiu pro mi, sakė gal tas, kur gėrė persuks (iš 2013 m. balandžio 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo matyti, kad 2011 m. spalio 16–18 d. d. girtavo būtent nuteistasis V. G. (t. 10, b. l. 88–93)). Nes sakė jie statė ant įskaitos tą ir nesigavo kelis kartus. Turi sako sutvarkyti tikrai <...> turi paeiti, darau viską, kad išjudėtų. Pats m supranta viską, jis ir kita, kas gali ten lėkti, važiuos kalbėti, kad taip nebūtų toks stabdis, turi būt viskas ok“. Tą pačią dieną, tik kiek vėliau, dar kartą susitikęs su D. D., E. N. rašo D. B.: „mi varys iki to, kur gėrė. Ir iki kitų, kur turi, sakė brangiau bus ten. Bet rimtesni. Pats ant savęs pyksta mi. Sako, norėjau pigiau ir greičiau, tai, sako, gavau pigiau. Laukiam, turi vis tiek išsispręsti viskas“. 2011 m. spalio 22 d. E. N., susitikęs su D. D. (dėl susitikimo jie tarėsi telefoninio pokalbio, įvykusio 2011 m. spalio 21 d. 21.33 val., metu), informuoja D. B.: „aš ką tik iš mi išėjau. Turi užregistruot, sakė man pasuks. Gal ir šnd dar pasuks. <...> laukiam iš mi žinių brolau, turi susitvarkyti viskas vis tiek“. 2011 m. spalio 25 d., po susitikimo su D. D. (dėl jo tarėsi 2011 m. spalio 24 d. 22.07 val. bei 25 d. 11.09 val. vykusių telefoninių pokalbių metu), E. N. rašo D. B.: „kalbėjau ką tik su m. Tai jei iki rytojaus pietų man nesuks. tai ok viskas. Jei pasuks, tai užtruks dar kažkiek. Važiuos galo kito pirkti ir tada ok bus“. 2011 m. spalio 27 d., susitikęs su D. D. (šį susitikimą patvirtina tą pačią dieną 10.39 val. ir 12.08 val. įvykę S. Ū. bei E. N. telefoniniai pokalbiai, taip pat duomenys, užfiksuoti 2011 m. spalio 28 d. sekimo protokole (t. 7–1, t. 7, b. l. 107–142)), E. N. rašo D. B.: „kalbėjau su m. tai tas tą parduos ir kitą perka. šnd žinos, kur brangiau nuveš, sako, jei spės, tai šitą lėks, o jei ne. tai kitą tikrai“. 2011 m. lapkričio 3 d., po susitikimo su D. D. (dėl jo tarėsi telefoninių pokalbių, įvykusių 2011 m. lapkričio 2 d. 15.14 val., lapkričio 3 d. 8.57 val. ir 13.19 val., metu), E. N. rašo D. B.: „kalbėjau su mi. Tai reikia palaukti. Jis pats m nupirks kitą galą, nes tie neranda Lt. Tą lievą turi kam parduoti už 11 eur. O tvarkinga kainuoja 25 eur. Sakė, kad iki švenčių tik gausis vienas kartas, o tie kur 500 eur, tai neatsakingai nori vežti. Tai sako m. neapsimoka ir uodegas per tokius gali gauti“.

        2011 m. lapkričio 15 d., t. y. jau po to, kai Danijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai sulaikė A. S., kontrabanda gabenusį labai didelį kiekį metamfetamino (šis epizodas bus aptartas paskui), E. N. rašo D. B.: „sekasi šie mietai tai žiaurūs. Ką bepajudini, niekas neina. Rytoj per pietus matysiu m., pasakys kažką gero“. 2011 m. lapkričio 16 d. E. N. informuoja D. B., kad susitikimas neįvyko, nes „mi į laidotuves išvarė <...>, rytoj pasuks, pasakys, kada atlėks iki Trakų“. 2011 m. lapkričio 21 d. telefoninio pokalbio su D. D. metu E. N. klausia šio: „o mes nežinai, kada, ne?“, o D. D. jam atsako: „gal rytoj, ką aš žinau. Šiaip gerai, vsio chorošo“. Tuoj po šio pokalbio E. N. rašo D. B.: „mi suko ką tik, ryt ar poryt pasimatysim, sako. Viskas gerai yra pasakė“. 2011 m. lapkričio 24 d., susitaręs telefonu kitą dieną susitikti su D. D., E. N. informuoja D. B.: „mi rytoj matysiu“. 2011 m. lapkričio 25 d. 17.01 val. E. N. rašo D. B.: „Lbs, brolau. Aš už 1.30 h matysiu jį. Važiuoju iki jo. <...>. Tuoj žinosim, kaip pas mus nuotaikos. <...> Tai gal ok jau bus. Iki švenčių, kad gautųsi mums viskas, lb gerai gautųsi mums viskas“. Tos pačios dienos vakare, po susitikimo su D. D., E. N. rašo D. B.: „viskas ok bratela. Kitą per vidurį. Rytoj jo draugelis, tas kur jūs pasimatysit, išskrenda. Laukiam, pasakys, kada tiksliai. Lekiu link namų jau, ką būnam ant starto“. D. B. paklausus: „o man kur reikės lėkti? Iki to draugelio jo į viršų?“, E. N. atsako: „dar nieko nesakė, viską sakė pasakys, kur kas bus brolau. Laikau kumščius, ten bus 5 daugiau, mūsų kaip kalbėjom, kita m. Po to pasimatysim, pakalbėsim. Klausė dėl tavęs, ar sako jaunuolis viską ir susitvarkys. Sakau nesuk galvos“. 2011 m. lapkričio 28 d. (pirmadienį) E. N. rašo D. B.: „lbs, brolau. Ką tik iš mi išėjau, lekiu link namų <...>. Mi treč dar matysiu. Viskas ok, šią savaitę išjudės“. 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. planuojamo R. S. išvykimo su kroviniu išvakarėse, susitikęs su D. D. (susitikimą patvirtina duomenys, užfiksuoti 2011 m. lapkričio 30 d. slapto sekimo protokole (t. 8, b. l. 34–63)), E. N. rašo D. B.: „Lbs, brolau. Rytoj mūsų nuotaika išjuda. Nusipirk porą tašių, po to paduosi v., jis po to tau pasakys, kur pasimatysit. Jis ten šalia tavęs bus“.

        Toks D. D., E. N. bei D. B. kontaktų intensyvumas bei byloje užfiksuotų jų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys paneigia nuteistųjų E. N. ir D. D. iškeltą versiją, kad pastarasis apie planuojamą krovinių gabenimą ir įsigytas transporto priemones E. N. pasakojo tik kaip draugui, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad krovinių gabenimas pirmiau paminėtomis transporto priemonėmis buvo bendrai planuojama nuteistųjų, įskaitant apeliantus E. N. ir V. G., veikla. O kad pagrindinis nuteistųjų tikslas šiuo atveju buvo ne legalių krovinių gabenimas, bet būtent labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris kratos metu buvo rastas R. G. gyvenamojoje vietoje, kontrabanda į Švedijos Karalystę, kur pasitikti šių medžiagų siuntas bei jas realizuoti turėjo ten tuo tikslu apsigyvenęs D. B., be pirmiau aptartų duomenų ar E. N. ir D. B. bendraujant tarpusavyje SMS žinutėmis išsakomų vilčių greitu metu gauti dideles pajamas („laikom kumščius, greičiau mi tegul tik tvarkosi <...> reikia iki Kalėdų normaliai užmutinti vandenis, šoksim per šventes“, „greičiau mes atsigautume ant Lt, visai kitaip gyventume“, „greičiau mi išsispręstų ir nuotaikos kitos būtų pas mus“ ir t. t.), patvirtina ir 2011 m. gruodžio 1 d. kratos R. G. gyvenamojoje vietoje atlikimo metu bei po jos atlikimo užfiksuoti nuteistųjų kontaktai ir jų pokalbių bei susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys.

        Iš 2012 m. liepos 1 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo (t. 12, b. l. 1–101) matyti, kad 2011 m. gruodžio 1 d. ankstų rytą nuteistųjų V. G. ir R. G. motinai M. G. telefonu pranešus V. G., kad jos ir R. G. gyvenamojoje vietoje atliekama krata, V. G. pusantros valandos bėgyje net septynis kartus skambino R. G. sutuoktinei S. G. (buvusi S.). Tokį skambučių skaičių per pakankamai trumpą laiką, be abejo, būtų galima paaiškinti rūpesčiu dėl savo artimųjų, visgi, užfiksuoti pokalbiai leidžia daryti išvadą, kad V. G. svarbus buvo ne tik jų, bet ir garaže laikomų krepšių, kurių turinys pastarajam buvo gerai žinomas, likimas. Taip 07.33 val. vykusio telefoninio pokalbio metu S. G. nurodžius, kad atvyko policijos pareigūnai ir daro kratą, V. G. tikslinasi, ar „visur?“. S. G. atsakius teigiamai ir patikslinus, kad kratą pareigūnai daro „ir garaže, ir po tvartus vaikščiojo“, V. G. klausia: „tai jau darė garaže? <...> tai ko kaži ieško?“, taip pat teiraujasi, gal kratą atliekantys pareigūnai yra pažįstami. Netrukus, t. y. 07.36 val., V. G. vėl skambina S. G. ir teiraujasi, kur šiuo metu atliekama krata: „kur dabar čia jie grybauja?“. S. G. pasakius, kad gal garaže, bet tiksliai nežino, V. G. nurodo jai pažiūrėti pro langą. Tuomet pastaroji sako, kad kratą pareigūnai atlieka garaže. 07.43 val. V. G. vėl skambina S. G. bei teiraujasi apie kratos eigą. Pastaroji informuoja V. G. apie tai, kur randasi pareigūnai, ir tuo pokalbis baigiamas. 07.50 val. V. G. skambina motinai M. G. ir jau pastarosios klausia apie padėtį namuose. 08.03 val. jau S. G. skambina V. G.. Šio telefoninio pokalbio metu S. G. nurodžius, kad turi atvykti ekspertai, kurie apžiūrės, kas yra kažkokiame krepšyje, V. G. klausia jos, kur tą krepšį rado. S. G. nurodžius, kad garaže, V. G. keiksmažodžiais išreiškia nusivylimą, be to, tiek šio pokalbio, tiek netrukus vykusio kito pokalbio metu įkalbinėja S. G., o vėliau ir M. G., kad šios prie telefono pakviestų R. G.. M. G. nurodžius, kad tokios galimybės nėra („nu kaip? Jo nepaleidžia nė minutei“), V. G. ramina mamą: „nu, nieko, sutvarkysim kažkaip tai čia. Nepergyvenkit“. 08.29 val. V. G. vėl skambina S. G. ir teiraujasi apie padėtį namuose: „nu, ten atvarę jau kas?“. S. G. atsakius: „jo atvarė. Su kamera, su viskuo“, V. G. nurodo šiai atsikratyti R. G. telefone esančiomis SIM kortelėmis: „šitą dabar... tą jo telefoną paimk, išardyk ir išmesk tas korteles, sulaužyk“. Be to, kiek vėliau, S. G. informavus V. G., kad pareigūnai išvyko ir išvežė R. G., o kratos protokolą ji paliko namuose, V. G. netrukus, t. y. šiek tiek po 9 val., atvyksta į mamos namus, o jau 9.47 val. skambina D. D. ir tariasi su šiuo susitikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistųjų V. G. ir D. D. parodymais, kad V. G. kreipimasis į D. D. buvo susijęs su gynybos broliui R. G. organizavimu, tačiau tai, kad V. G. vežė D. D. kratos protokolą (tai patvirtina E. N. SMS žinutė D. B., kad ir jis matė kratos dokumentą), o vėliau telefonu informavo D. D. apie policijos atliekamo tyrimo detales, kurias jam pavyko sužinoti („dabar ten tokia situacija, ten dėl to ... vienu žodžiu, čia juos, 10 gal snukių, ten kažkas buvo, žinai. Ir 10 snukių užsidarė (keiksmažodis). Ir va ta banga tokia nuėjo ir viskas...“), bei pakartotinis jų susitikimas tą pačią dieną (t. 9, b. l. 1–9)), pirmiau aptartų bylos įrodymų kontekste leidžia daryti išvadą, kad gynybos R. G. organizavimas nebuvo vienintelė šio susitikimo priežastis. Akivaizdu, kad V. G. privalėjo apie žlugusį bendrą psichotropinių medžiagų kontrabandos planą ir prarastą jo brolio gyvenamojoje vietoje saugomą labai didelį kiekį metamfetamino informuoti tiesiogiai su tuo susijusį asmenį, t. y. D. D., kuris savo ruožtu dar tos pačios dienos vakare įvykusio susitikimo metu apie tai informavo kitą bendrininką E. N. (šį susitikimą patvirtina 2011 m. gruodžio 1 d. 20.34 val. įvykęs jųdviejų telefoninis pokalbis). Tuo tarpu E. N. po susitikimo su D. D. apie susiklosčiusią situaciją SMS žinutėmis informavo D. B.: „pas m. atlekiau, naujienos nekokios, lūžo viskas, dar kratą anksti ryte iš lempos užlėkė. Trūksta žodžių, brolau. Rodė surašytą popierių“. D. B. parašius „nu načiort, sekasi čia gerai“ bei pasitikslinus „tai čia vietoj pas mus užlėkė?“, E. N. jam rašo: „anksti ryte ieško lt kaime, kažkam nunešė, ir per visą kaimą kratą darė ir užlėkė. Nufilmavo ir nufotkino. O tas v jau išlėkęs, būtų poryt buvęs“. Kiek vėliau E. N. rašo D. B.: „po švenčių visų darysim. Tas nulėkęs viską matys, kaip judesys koks yra <...> sekasi tai žiauriai mums. Galvos skausmą turim iš visų pusių“. D. B. pasiteiravus „o daiktai irgi visi lūžo?“, E. N. atsako: „daiktai ir lūžo, ir žmogų paėmė“ (t. 9, b. l. 11–200). Pažymėtina ir tai, kad gavęs iš E. N. tokią informaciją, D. B. rašo šiam: „žiauriai čia tada. Viskas aišku tada brolau. Reikia čia susirinkti viską ir lėkti link namų tada“, o tai tik dar kartą patvirtina jau pirmiau minėtą D. B. apsigyvenimo Švedijoje tikslą – pasitikti iš Lietuvos gabenamas metamfetamino siuntas ir ten šią psichotropinę medžiagą realizuoti.

        Nors E. N. teigia, kad su R. G. gyvenamojoje vietoje rastu labai dideliu kiekiu metamfetamino jis niekaip nesusijęs, tačiau tokį jo aiškinimą be jau pirmiau aptartų įrodymų akivaizdžiai paneigia ir 2013 m. balandžio 26 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (t. y. E. N. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno kartu su Ed. N. (buvusi N.) (toliau – ir N. gyvenamojoje vietoje) vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo užfiksuoti E. N. pokalbiai su Ed. N., taip pat su D. B., susisiekus su šiuo per „Skype“ programą. Taip 2011 m. gruodžio 2 d. naktį, grįžęs į namus po jau minėto susitikimo su D. D., E. N. pokalbio su Ed. N. metu dalinasi išgyvenimais, neabejotinai susijusiais su R. G. gyvenamojoje vietoje atlikta krata ir jos metu pareigūnų rastu bei paimtu labai dideliu kiekiu metamfetamino, taip pat R. G. sulaikymu: „kokia lempa <...> darė kratą... pinigus ir kratą ten... tu įsivaizduoji ... kaime kratą ... uždarytas žmogus ... o tas išvažiavo, nu tas žmogus, o jisai tiktai va ryte ... sakau, kaip sekasi <...>. Tai gerai, kad dar tas ... dar nežinau, nuvažiavo jisai, prekės, viskas nu kaip viskas dirba <...> tai dabar reikia ieškoti variantų, kaip viskas ... šiais metais tai <...> reikia nesinervuoti, nes ... dar širdies infarktą gausiu <...>. Čia tai žinai, kaip, netyčia, žinai. Čia iš vis sakau ... važiavo, darė – ne netyčia ... naktį varė todėl, kad dar buvo, naktį išvis ... šalikelėj sustabdys <...> kiek ten važiuot... nu darė kratą, nes dar pavogė seifą, kaime įsivaizduoji <...> gal klausosi telefonų“. Kiek vėliau, per „Skype“ programą susisiekęs su D. B., E. N. savo išgyvenimais dalinasi ir su šiuo: „ne, nu mums dabar žinai kaip <...> dabar vis tik žiūrėt į priekį, atgal nereikia žiūrėt ... atgal tai žiūrėt (keiksmažodis), stogą rauna nuo atgal žiūrėjimo. Ne. Būsi namie tai pakalbėsim, nes ten čia ne taip, kaip ta, žinai kita situacija, viskas kitaip čia viskas yra ... kad nebūtų čia dabar, kaip būna, čiulbesys, kad nebūtų, o kas svarbiausia, taip tai (keiksmažodis) čia dar viskas žinai, sėkmė lydėtų, tai išsispręs viskas, taip tai (keiksmažodis), kad nečiulbėtų, žinai nieko, o čia realu...“. 2011 m. gruodžio 2 d. vakare E. N., bendraudamas su D. B., sako šiam, kad internete yra straipsnis apie pas R. G. rastą labai didelį kiekį metamfetamino: „toks liūdesys ten... yra parašyta viskas <...> va, yra „Lietuvos ryte“, ha žiūrėk, va „Lietuvos rytas“... normaliai, ne?“. Be to, E. N. sako: „man tai žinai, kaip yra man tai (keiksmažodis), ką aš čia guliu ant tos lovos... bet... nu, taip tai prieš tave, ten tu metus skaityk pragulėjęs <...> aš tai prie širdies kaip priimu viską <...> kaip būna kažkur tai <...> ten pažįstami ir tai kaip pergyvena, o čia kai savi, tai man (keiksmažodis) ... aš ne nemoku tą net aprašyt, nei pasakyt?“. Taip pat E. N. pasakoja D. B., kaip sužinojo apie šį įvykį: „dieną buvom nuvarę mes į Europos centrą pasivaikščiot... nuvarėm, pavalgėm tenai ... aš kalbuosi prie stalo, sakau, kad nebūtų blogiausiais scenarijus, o aš nieko nežinau... Sakau, tai sakau važiuosim kartu, ne, sakau, važiuosim į Angliją, sakau, dirbt <...> ir taip, žinai, juokauju, žinai. Ir vakare (keiksmažodžiai) paskambina <...> nesupratau, žinai, ten, nes paskambino merga...nu... ant galo perėmė ragelį jisai...<...> atvažiuoju, kaip tyčia, (keiksmažodis) ant tų žodžių <...> Aš jau dieną kalbėjau prie stalo“. Paskui E. N. dalijasi su D. B. mintimis apie gynybos R. G. organizavimą: „milijonieriaus situacija... nes jau, žinai, šiandien, va nu kaip būsiu, aš paklausiu, kiek...nes reikės advokatams pinigų paduot... nes taip irgi neišeina, nes jis, nu, ne specialiai čia padarė, aš negaliu tik apie pinigus galvot, nes apie mane irgi tik taip pagalvos <...> o čia tuo labiau, kad nu... kaip nelaimė“. 2011 m. gruodžio 5 d. vykusio pokalbio metu E. N. pasakoja D. B. apie jam žinomas kratos R. G. gyvenamojoje vietoje detales: „ten ir taip ten tas atsitiktinumas, ten valandą laiku <...> buvo lūžis, naktį, o ten ir turėjo taip, nu viskas ir būti, sako gal jau darom taip, žinai, sako davai. Ir išvis... ir netikėtai ten <...> ne taip, kad žinai ten grybavo, nėra taip <...> taip ir abydna sako, kad būtų žinai <...> užvažiavo kažką ten. Nu... grybavo, kažkas tai grybavo, ten visą ten tą... visą išdėliojo (keiksmažodžiai), pagalvok (keiksmažodžiai) kažkur tai kažkas tai atsiranda... būtent (keiksmažodis) būtent ten dar (keiksmažodis) visur ir atvarė. Kažkas ten kažkur kažką pavogė <...> čia gi nebuvo taip, kad kažkas tai važiavo, taip pamatė...čia nebuvo taip“ (t. 6, b. l. 52–76).

        Taigi, esant pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumai, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų E. N. ir V. G. bendrų nusikalstamų veiksmų kartu su D. D., R. S. bei D. B. neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino ir organizuojant šios psichotropinės medžiagos kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

        Nuteistasis R. G. taip pat, kaip ir nuteistieji V. G. bei E. N., neigė bet kokias sąsajas su jam inkriminuojamu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino. Jis parodė, kad krepšius su šia medžiaga jam nežinant ūkinio pastato garaže galėjo palikti koks nors kitas žmogus, tačiau toks nuteistojo aiškinimas, jau vien įvertinus rastos psichotropinės medžiagos kiekį (45,898 kg miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg metamfetamino), nėra įtikinantis. Be to, kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai neleidžia abejoti dėl R. G. brolio V. G. kaltės neteisėtai disponavus minėta psichotropine medžiaga ir organizuojant šios medžiagos kontrabandą į Švedijos Karalystę. Tuo tarpu faktiniais bylos duomenimis nustatyti R. G. veiksmai remontuojant priekabą „Schmitz“, kuri buvo ruošiama metamfetamino kontrabandos priedangai – legaliam kroviniui – gabenti, taip pat V. G. vizitas į R. G. namus planuojamos kontrabandos išvakarėse, prašant, kad šis būtų namuose, nes „tai pats žinai, kaip ten vienam ... neatsuksiu nieko...“ (2012 m. liepos 1 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo bei kaupimo protokolas, t. 11, b. l. 1–200, t. 12, b. l. 1–101), kaip ir jau pirmiau aptartas D. D. ir E. N. rūpestis R. G. gynyba bei E. N. išsakyti nuogąstavimai, kad sulaikytas R. G. neduotų parodymų („čiulbesys kad nebūtų”, „kad nečiulbėtų”), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju brolių G. bendravimas neapsiribojo vien buitinio pobūdžio klausimais, kaip kad teigiama nuteistojo R. G. gynėjo apeliaciniame skunde, ir kad R. G. buvo informuotas apie savo brolio veiklą, susijusią su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis bei jų kontrabanda, ir šiam talkino ne tik padėdamas remontuoti priekabą, bet ir savo gyvenamojoje vietoje laikydamas labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, skirto kontrabandai į Švedijos Karalystę. Juolab, kad ir pačių nuteistųjų V. G. ir R. G. aiškinimas apie planuojamos kontrabandos išvakarėse įvykusį jųdviejų susitikimą, kuris akcentuojamas nuteistojo R. G. gynėjo apeliaciniame skunde, prieštarauja vienas kitam. Nors abu nuteistieji nurodė tą pačią susitikimo priežastį, t. y. kad V. G. atvyko pasikeisti automobilio ratus į žieminius, o jie buvo laikomi R. G. gyvenamojoje vietoje, ūkiniame pastate, ir V. G. vienas pats, be R. G. pagalbos, negalėjo jų pasiimti, tačiau V. G. teigė, kad brolis padėjo nukelti ratus nuo ūkinio pastato ir išvyko, o jis pats liko juos keisti, tuo tarpu R. G. aiškino, kad tuo metu, kai nukėlė ratus, jau buvo tamsu, todėl ratų nekeitė, tik padėjo broliui susikrauti juos į automobilį ir šis juos išsivežė. Be to, nuteistųjų aiškinimą apie šio susitikimo priežastį (automobilio ratų keitimą) paneigia byloje užfiksuotas V. G. telefoninis pokalbis su R. V., iš kurio matyti, kad žieminius ratus savo automobiliui jis pasikeitė dar 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje – 2011 m. lapkričio 10 d. 14.59 val. vykusio telefoninio pokalbio metu R. V. paskambinus ir pasiūlius netrukus susitikti, V. G. nurodė: „bet tai dabar aš atvažiavau, žinai ką, padangas pasikeist, žinai, į žiemines, tai čia kokį gerą pusvalandį užtruksiu” (t. 11, b. l. 65).

        Iš bylos taip pat matyti, kad liudytoja M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad krepšius su psichotropinėmis medžiagomis galėjo palikti į jos namų duris 2011 m. lapkričio 30 d. pavakare, apie 17.30 val., kai jau buvo tamsu, pasibeldęs vyriškis, apie kurį ji pamiršo pasakyti tą vakarą tik apie 21 val. grįžusiam sūnui R. G.. Visgi, vertinti tokius šios liudytojos parodymus kaip patikimus taip pat nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, neįtikėtina, kad tokį kiekį psichotropinės medžiagos kas nors paliktų ūkiniame pastate be jo šeimininko žinios. Be to, kaip matyti iš byloje užfiksuotų V. G. ir R. G. telefoninių pokalbių, R. G. 2011 m. lapkričio 30 d. iš namų išvyko tik po 18 val. (18.14 val. užfiksuotas R. G. skambutis V. G., kurio metu jis pranešė broliui, kad nesulaukė ir išvyko iš namų), tačiau V. G. prašymu tuoj pat vėl grįžo į namus, iš kurių bent jau V. G., išvyko tik po 19 val. (nuteistojo V. G. parodymai, t. 86, b. l. 40–49). Taigi akivaizdu, kad M. G. nurodytą R. G. ieškojusį ir, pasak jos, „detales pasidėjusį“ vyriškį, jei toks būtų atėjęs, bent vienas iš nuteistųjų brolių G.  liudytojos nurodytu laiku (net ir su didele paklaida) turėjo sutikti, tačiau, kaip matyti iš jų parodymų, tą vakarą jokių pašalinių asmenų (pažįstamų ar ne) G. gyvenamojo namo kieme nebuvo.

        Nuteistojo R. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad policijos pareigūnams atliekant kratą nebuvo rastas garažo raktas, ir tai, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad garažo raktu galėjo pasinaudoti kiti, nenustatyti asmenys, taigi ir padėti į garažą ten rastas psichotropines medžiagas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nuteistasis R. G., tiek kartu su juo gyvenantys šeimos nariai (motina M. G. bei sutuoktinė S. G.) parodė, jog dienos metu garažas visuomet būdavo atrakintas, jį užrakindavo tik nakčiai. Taigi šiuo atveju atsarginio rakto radimas ar neradimas nėra toks reikšmingas, kaip kad teigia apeliantas. Be to, kaip matyti iš liudytojos M. G. parodymų teisme, jokio atsarginio garažo rakto, kuris pasak R. G., neva, buvo laikomas prie garažo po plyta, byloje nagrinėjamu laiku ir nebuvo, jie visi naudojosi vienu garažo raktu, kuris buvo laikomas namuose, virtuvėje (t. 80, b. l. 3–6).

        Gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad R. G. nebendravo su kitais už šį epizodą nuteistais asmenimis, kaip ir apeliacinio skundo teiginiai, jog, žinodamas krepšių turinį, R. G. nebūtų jų palikęs matomoje vietoje bei nebūtų sakęs pareigūnams, kad jie turbūt yra jo motinos, išvadų dėl R. G. dalyvavimo inkriminuotų nusikaltimų padaryme, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, taip pat nepaneigia. Juolab, kad R. G. aiškinimą pareigūnams, jog krepšiai priklauso pagyvenusiai motinai, galėjo sąlygoti ir nuteistojo lūkestis, kad tokiu atveju pareigūnai, ieškantys pagrobto seifo su pinigais, šių krepšių turinio nepatikrins.

        Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo V. G. apeliacinio skundo argumentai dėl jo teisės apklausti kaltinimo liudytojus – R. S. ir E. V. – suvaržymo. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje net ir tais atvejais, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, ne visuomet pripažįstamas gynybos teisių apribojimas su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015). Pagal teismų praktiką byloje esant konkrečioms sąlygoms (svarbioms liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastims ir pakankamoms garantijoms (procesinėms galimybėms), leidžiančioms kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą (šių garantijų apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-489/2016, 2K-298-976/2018)), galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo pasinaudojimas teise tylėti EŽTT praktikoje paprastai pripažįstamas svarbia priežastimi neduoti parodymų (pvz., Sievert prieš Vokietiją; 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje El Khoury prieš Vokietiją, peticijų Nr. 8824/09 ir 42836/12; 2012 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Vidgen prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 29353/06; 2006 m. balandžio 20 d. sprendimas byloje Carta prieš Italiją, peticijos Nr. 4548/02).

        Šiuo gi atveju iš bylos matyti, kad R. S., apklausiamas kaip kaltinamasis 2014 m. vasario 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant nuteistajam V. G. ir jo gynėjui, davė parodymus ir išsamiai papasakojo jam žinomas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, taip pat atsakė į teismo, valstybinio kaltintojo ir gynėjų, įskaitant V. G. gynėjo advokato G. Rusecko, užduotus klausimus (pats nuteistasis V. G. šio posėdžio metu R. S. klausimų neuždavė) (t. 73, b. l. 4–13), ir tik 2014 m. kovo 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, kurio metu buvo planuojama tęsti R. S. apklausą, bei vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu pastarasis pasinaudojo savo teise tylėti ir atsisakė atsakinėti į kaltinamųjų bei gynėjų užduodamus klausimus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek R. S., tiek E. V. buvo apklausiami atliekant įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, tačiau abu pasinaudojo savo teise neduoti parodymų. Be to, kaip jau minėta, R. S. parodymai (o juo labiau E. V. parodymai, nes šis, davęs juos ikiteisminio tyrimo metu, kiek tai liečia neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu metamfetamino ir jo kontrabandą, tik perpasakojo aplinkybes, kurias sužinojo iš R. S.), nėra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama V. G. kaltė, todėl konstatuoti šio nuteistojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus suvaržymą nėra jokio pagrindo.

Dėl neteisėto disponavimo 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis (2,4024 kg) psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir šios psichotropinės medžiagos kontrabandos (BK 260 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 2 dalis) (2-as epizodas)

        Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistųjų E. N. bei Ed. N. apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jų kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y. 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg metamfetamino, ir šią medžiagą, su kuria Danijos Karalystėje buvo sulaikytas A. S., kontrabanda gabenus iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę.

        Bylos duomenimis, nuteistasis E. N. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad jokių psichotropinių medžiagų niekam neperdavė ir neorganizavo jų įgijimo ar perdavimo. Su A. S. susipažino sporto klube. Pastarasis sakė, kad ieško darbo užsienyje. Kaip tik tuo metu į Lietuvą grįžęs jo draugas D. B. minėjo, kad ieško žmogaus, kurį galėtų įdarbinti statybose Švedijoje. Jam kilo mintis apie šį pasiūlymą papasakoti A. S., todėl susitarė su juo susitikti, o į susitikimą pasikvietė ir D. B., kuriam sakė, kad galbūt žino žmogų, kurį jis galėtų įdarbinti statybose. D. B. ir A. S. supažindino susitikimo Jonavoje metu, jie pabendravo, kalbėjosi apie galimybes įsidarbinti statybose Švedijoje. Kaip jų bendravimas vystėsi toliau, nežino. Jokio lagamino pakavime ar jo perdavime jis nedalyvavo ir nieko apie tai nežino. Nematė nei kaip tai vyko, nei kas tai galimai darė, jis nėra su tuo susijęs. Su D. D. yra draugai ir tuo laikotarpiu bendravo kaip įprasta, tai niekaip nesusiję su metamfetaminu ir jo kontrabanda (t. 86, b. l. 187–192, 193, 221–222). Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadaręs, tačiau duoti parodymus ir detaliau paaiškinti įvykių aplinkybes atsisakė (t. 54, b. l. 11, 25). Nuteistoji Ed. N., apklausiama teisme, taip pat teigė, kad su jai inkriminuojamu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino ir šios medžiagos kontrabanda nėra susijusi, jokių jai inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų neatliko (t. 86, b. l. 194–199). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, Ed. N. kitaip aiškino aplinkybes. Ji parodė, kad aptariamu laikotarpiu D. B. grįžus iš Švedijos į Lietuvą ir, kaip įprasta, apsistojus jų nuomojamame bute, pastarasis kartu su E. N. įrenginėjo lagamine dvigubą dugną ir pakavo narkotikus, o ji, suvokdama pakuojamų medžiagų pobūdį, jiems padėjo – parūpino senų drabužių, kuriuos reikėjo sudėti į lagaminą, valiklį, skirtą išvalyti pabirusiems narkotikų milteliams, paduodavo E. N. šio prašomas narkotikams pakuoti reikalingas priemones, ėjo į parduotuvę pirkti plaukų želė, kuri taip pat buvo naudojama narkotikams pakuoti (t. 49, b. l. 44–49, 54-60).

        Iš bylos matyti, kad bet kokias sąsajas su šiomis nusikalstamomis veikomis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė ir nuteistasis D. D. bei A. S., kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą, nes jis pasislėpė nuo teismo. Nuteistasis D. B., ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, jog apie šį epizodą nieko nežino (t. 44, b. l. 94–96, 108), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu (2,4024 kg) psichotropinės medžiagos metamfetamino ir šios medžiagos kontrabandos pripažino, tačiau teigė, kad šiuos nusikaltimus jis darė kartu su Švedijoje gyvenančiu pažįstamu vardu A., kuris ir pasiūlė jam tokiu būdu užsidirbti pinigų. E. N. bei Ed. N., kaip ir A. S., apie tai nieko nežinojo, metamfetaminą jis supakavo ir paslėpė lagamine vienas pats, A. S. pažadėjo darbą Švedijoje ir tuo pačiu paprašė nuvežti ten lagaminą, paaiškinęs, kad jame yra tik asmeniniai daiktai (t. 81, b. l. 49–55, t. 84, b. l. 199).

        Nuteistieji E. N. ir Ed. N. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, turėjo vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais jų pačių, taip pat D. B. bei D. D. parodymais. Nors šių nuteistųjų parodymai, duoti teisme, atitinka vieni kitus, tačiau, kaip ir pirmojo epizodo atveju, akivaizdžiai prieštarauja šioje byloje taikant procesines prievartos priemones gautiems duomenims.

        Kaip matyti iš 2013 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo, 2011 m. lapkričio 3 d., t. y. tuo metu, kai, kaip jau minėta, rengiantis 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino kontrabandai buvo nesėkmingai bandoma VĮ „Regitra“ užregistruoti priekabą „Schmitz“, E. N., susitikęs su A. S. (dėl šio susitikimo jie tarėsi susirašinėdami SMS žinutėmis, taip pat 2011 m. lapkričio 2 d. bei 2011 m. lapkričio 3 d. 15.54 val. vykusių telefoninių pokalbių metu), apie tai informuoja D. B., kuriam rašo tokią SMS žinutę: „kalbėjau ką tik su lokiu. Sako duok ką daryti, sako galiu aš sėsti ir varyti su lengva. Sakiau pagalvosim!“, o D. B. jam atsako: „aišku brolau, tada. O su lokiu gal pabandyti, kaip anksčiau mes darėm? Kaip galvoji?“. Tuoj po šios žinutės E. N. skambina A. S. ir susitaria dar kartą susitikti, o D. B. rašo: „Galim. Įdomu, kaip su byla, ta kur mašina. Sako niekas jam nesuko iš mentinės“. Tuomet D. B. teiraujasi E. N.: „tai palaukiam mili ir po to pabandom. Ar prieš tai? Įdomu, kiek mili užtruks. Taip būtų gerai pabandyti greičiau. Aš galėčiau nulėkt pažiūrėti kaip apstanofke tenai“, E. N. jam atsako: „grįžtu iki lokio, perkalbėsiu dar kartą. Įdomu, kaip iš čia, ar niekas nepasikeitę. Taip tai reikia daryti aš galvoju“, o D. B. rašo: „aš irgi taip galvoju, brolau. Gal užsikabintume vėl“. Po susitikimo su A. S. (dėl jo buvo tariamasi E. N. ir A. S. telefoninių pokalbių, įvykusių 2011 m. lapkričio 3 d. 16.42 val. ir 16.55 val., metu) E. N. vėl informuoja D. B.: „Kalbėjau. Tai jis lėktų. Pasiskambins tyrėjai, pasiklaus, kaip byla. taip paso jo nepaėmę“, o D. B. jam atsako: „Tai labai gerai tada, gal saulės užtemimas bus. Tai vėliau, jeigu ką reiks man parlėkt, padėti viską. Ir kai pakalbės jis tada, aš čia nulėkčiau pažiūrėti“. Tuomet E. N. rašo D. B.: „Jei viskas ok, tai kitą sav daryti galvoju reiktų, į galą. Važiuoju aš persikalbėsiu su m. Kaip pas jį yra viskas“. Telefonu informavęs D. D., kad nori susitikti, E. N. rašo D. B.: „Galvoju gal darom su lokiu pirma, kitą per viduriuką“, o D. B. atsako: „aš irgi taip galvoju bratela. Parašyk tada man, kai pakalbėsi su mili. Laikau kumščius, kad gut. Turim pralaužt tą ledyną vieną kartą“. Po susitikimo su D. D. (dėl jo buvo tariamasi 2011 m. lapkričio 3 d. 19.00 val. telefoninio pokalbio metu), E. N. rašo D. B.: „Kalbėjau, viskas ok. Rytoj vakare jis žinos dėl mūsų nuotaikų. Sutariau, kad rytoj vakare atlėksiu iki jo. Jis man kažką turės pasakyti, o mes jam pasakysim prieš dieną ir padarys“. Tuomet D. B. klausia E. N.: „Tai tada gal man šeštadienį nulėkti pasižiūrėti, kaip ten yra?“, o E. N. jam rašo: „Davai, ar taip, ar taip reiks, rytoj viską žinosim“. Paskui abu susirašinėja žinutėmis ir tariasi dėl D. B. grįžimo į Lietuvą. Kitos dienos, t. y. 2011 m. lapkričio 4 d., vakare, po iš anksto sutarto susitikimo su D. D., E. N. rašo D. B.: „Ką, saule, niekas nesikeičia, ką kalbėjom. Pirmad pasimatysim trak su m, gal jau kitą galą turės, važiuoja rytoj radę vieną pažiūrėti kaip atrodo. Lekiu iki lokio“, o vėliau, jau po susitikimo su A. S., rašo: „su lokiu viskas ok“ (t. 9, b. l. 11–200). Taigi užfiksuotas E. N. ir D. B. tarpusavio bendravimo turinys, kuris, akivaizdu, niekaip nesusijęs su A. S., nuteistųjų vadinamo „lokiu“, įdarbinimu statybose Švedijoje, įvertinus jį ir pirmiau aptartų byloje nustatytų šių nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kontekste, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad niekaip nepavykstant įgyvendinti plano labai didelį kiekį metamfetamino nugabenti į Švediją R. S. vairuojamu vilkiku su priekaba, E. N., D. B. bei D. D. nusprendžia įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą pirmiau ir kitu būdu, t. y. per kurjerį A. S.. Tai patvirtina ir vėlesni byloje surinktais įrodymais nustatyti įvykiai. Iš 2011 m. lapkričio 8 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2011 m. lapkričio 7 d., t. y. jau kitą dieną po to, kai D. B., kaip kad ir buvo sutaręs su E. N., atvyko į Lietuvą „padėti viską“, Trakuose įvyko šių dviejų nuteistųjų susitikimas su D. D. (t. 7, b. l. 173–192), o 2011 m. lapkričio 8 d. E. N. suorganizavo susitikimą su A. S., nurodydamas Ed. N. išsiųsti žinutę A. S. dėl susitikimo: „Ed., parašyk iš savo telefono numerio <...> parašyk „labas brangusis“. Ne, parašyk taip „gal galėtai ketvirtą į stovėjimo aikštelę ...“ (2012 m. kovo 22 d. protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo (t. 5, b. l. 125–127). Netrukus iš Ed. N. naudojamo abonentinio numerio buvo išsiųsta SMS žinutė A. S.: „Labutis. Gal galėtum 16 val. atvažiuoti I aikštelę“ (2013 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, t. 9, b. l. 11–200). Be to, dar tą pačią dieną E. N. nurodė Ed. N.: „reikės įdėti daiktus, kur ten tie rūbai visi...reikės išplauti šiandien, nes nereikės pirkti“ (2012 m. kovo 23 d. protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo (t. 5, b. l. 128–129)). Iš 2011 m. lapkričio 9 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (slapto patekimo į N. gyvenamąsias patalpas ir jų apžiūros) atlikimo matyti, kad 2011 m. lapkričio 9 d. ryte ikiteisminio tyrimo pareigūnai, slapta patekę į E. N. nuomojamą butą, be kita ko, didesniajame šio buto kambaryje rado ir apžiūrėjo juodos spalvos kelioninį lagaminą su ratukais ir dešiniajame kampe išsiuvinėtu „Andre P“ prekiniu ženklu, kurio viduje, po dugno pamušalu, įdėtas dvigubas dugnas – medžio plokštė, atitinkanti lagamino dugno išmatavimus. Dar vieną medžio plokštę pareigūnai rado atremtą į sieną buto koridoriuje, o minėtame kambaryje, matomoje vietoje – įvairių pakavimui, taip pat medžio darbams skirtų priemonių: penkis rulonus lipnios juostos, kniediklį, klijus, akumuliatorinį grąžtą ir grąžtų komplektą, du „Makita“ prekinio ženklo įrankių lagaminus, siaurapjūklį (t. 5, b. l. 130–164). Taigi jau vien tai, kad naujas lagaminas (D. B. iš Švedijos atvyko su kitu, rudos spalvos lagaminu (2011 m. lapkričio 7 d. protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (slapto patekimo į N. gyvenamąsias patalpas ir jų apžiūros) atlikimo, t. 5, b. l. 77–124)), medžio plokštės, taip pat pakavimui ir medžio darbams skirtos priemonės buvo laikomos N. bute, visiems gerai matomoje vietoje, rodo, kad metamfetaminas, kurį vėliau A. S. gabeno autobusais ir traukiniu iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, bet buvo sulaikytas Danijos Karalystėje, negalėjo būti pakuojamas ir slepiamas lagamine be E. N. ir Ed. N. žinios.

        Be to, 2012 m. kovo 26 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo užfiksuoti tokie 2011 m. lapkričio 9 d. vakare nuteistųjų E. N., Ed. N. ir D. B. pokalbiai bei jų atliekami veiksmai. D. B. klausia: „kur dėti?“, o E. N. jam atsako: „čia“. Tuo metu fone girdisi polietileninių maišelių čežėjimas, užtrauktuko atsegimo ar užsegimo garsas. Paskui E. N. sako: „didelio tai ne ... celofanas geriausia“. Kiek vėliau pasigirsta dulkių siurblio garsas, E. N. sako: „ne, čia reikia normalių krepšių ...“. Tuomet Ed. N. sako: „yra „IKI“ ... yra“, o E. N. atsako: „ne, ne, ne, „IKI“ parduotuvėje yra ... celofanų ... čia reikia vis tiek krepšiuko“. Paskui Ed. N. sako: „izolke“, o E. N. klausia jos: „kaip tu su izolke?“. D. B. pasakius: „tai turėtų būti „IKI“, Ed. N. atsako: „nėra, jie ten tik krepšiai šiukšlėms“ (garso įrašas nuo 19.42 val. iki 19.52 val.). Kiek vėliau E. N. sako: „nu taip va pasiimam ... pagal gramą ... pasiimam, pasidarom <...> darom į šitą ir viskas“, fone girdisi polietileninių maišelių čežėjimas. Paskui D. B. sako: „tas kvapas, tiktai jei jis atidarytas ... negalima“, o E. N. atsako: „negalima ... nežinau, nemačiau aš ... užtenka, kai kabina (keiksmažodis) ... paimti, atidaryti kažką, įdėti ... yra toks pleistras, šuo jeigu yra, jis visada prieina ... nes čia ne pyragai, jeigu taip ... žiūrėk jisai įsideda ... .Taip, rankom aš jam juostą gražiai atidarydavau ... ir viskas ... . Iš tikrųjų aš nemačiau kaip jis daro ... trauk“. Tuomet D. B. sako: „nu, dabar reikia traukti“, o fone vėl girdisi polietileninių maišelių čežėjimas. Kiek vėliau D. B. sako: „papurkšti kuom nors, žinai, išvalyti dar <...> pavalyk <...> padarysi čia?“, o E. N. atsako: „jo, jo aš čia padarysiu ... padarysiu“. Kiek vėliau pasigirsta elektrinio prietaiso garsas. Paskui E. N. sako: „taip, jo, normaliai padarysim. Plokštė ... čia normaliai pasidaro“. Vykstant šiam pokalbiui fone girdisi atplėšiamos ir vyniojamos lipnios juostelės garsas. Paskui D. B. teiraujasi: „jeigu ką, tai išvalysim, ne?“ ir klausia Ed. N., ar ji turi langų valiklį. Tuo tarpu E. N. nurodo: „ne, tai čia žinai kaip reikia, pirma išsivalyti, šiandien nieko nepadarysim mes ... nes reikia važiuoti, pravažiuosim pro šitą tą lokį, pasakyt, kad rytoj vakare atvešim ir viskas <...> nes nieko čia nespėsim padaryti ... reik nuvalyti patiems ... ne nu kaip, kaip reikia tai padaryčiau, atsisėsti normaliai, nu tris valandas ... jisai darydavo keturias valandas ... atsisėsti gražiai va išsipjaustyt, išsidėlioti gražiai <...> padarysiu kaip reikia, o ne kaip nereikia <...> šuo už ... čia grynas ... (keiksmažodis) per kelis šimtus metrų jaučia, nes jisai kaifas yra <...> tą reikia į šaldiklį įdėti“ (garso įrašai nuo 20.01 val. iki 20.31 val.). Kiek vėliau E. N. sako: „jis uždėdavo ir po to eidavo košė. Užtraukdavo ... košę ir vyniodavau iš karto, ten kelis užvyniodavau pirma, kad būtų tas, tada ten košė ... . Nu ir dar užtraukti ... du kartus traukta ...“. Tuomet D. B. sako: „ten viršelis yra ... tą užtraukiu, paimu vieną maišelį, ten sudėdavau tą ... košę ... apdedu ir tuo vynioju“. E. N. pasiteiravus „o kur košė?“, D. B. atsako: „dabar ant viršaus košė <...> ir po to užvyniodavau“. E. N. pasakius: „ir dabar košę reikia ant to ... celofano“, D. B. atsako: „ne, ne ir dabar tas ilgas celofanas yra ... kad rankų neišsitepti ... uždedi vieną celofaną, tada dedi košę, uždedi antrą celofaną, tą ploną, ir tada ... juostą, nes kitaip neužsuksi, nes jis iš pradžių dėdavo iš karto, kur košė, bet aš tada visas rankas...nu, kai darai, išbėga, tada aš jam sakau, kad įdėt dar vieną celofaną“. Tuomet E. N. sako: „dar gerai užsandarinti“ ir klausia Ed. N.: „Ed., turi tu „IKI“ krepšių?“ Pastarajai atsakius, kad turi, ir perklausus „ar „RIMI“ geriau?“, E. N. atsako: „ne, ne, „IKI“. Ir geriausia, žinai, kaip ... išbert <...> nu taip atsukt gražiai <...> atsukti ... ai ne, ai geriau ... <...> vėl viską išėmiau“. Tuomet D. B. sako: „ką rytoj ... čia kai pradėsi traukti“. E. N. pasakius: „ar taip, ar taip reikės“, Ed. N. jam pritaria: „rytoj reikės nuvažiuot...“, o E. N. sako: „keturių ... vis tiek reikės penkių“. Šių pokalbių metu fone girdisi polietileninių maišelių čežėjimas (garso įrašas nuo 20.31 val. iki 20.41 val.). Paskui Ed. N. sako: „RIMI“ daug yra“, D. B. pastebi: „atrodo tokie patys“, o E. N. sako: „ne, „RIMI“ dideli, ne? Tai geriau neieškok, Ed., rytoj aš paimsiu“ (garso įrašas nuo 20.41 val. iki 20.51 val.). Kiek vėliau E. N. sako: „reikia padaryti taip, kaip, nu, reikia“, D. B. jam pritaria: „jo, jo ... nes viena klaida ir bus (keiksmažodis)“, o E. N. dar sako: „ir taip reikia padaryti, kad ten užspausti, nu, nebūtų nei vieno kvapo, taip ... prisimenu (keiksmažodis) tikrai taip nėra ... nes ten pridarysim ... (keiksmažodis). Nes taip, žinai, nesiseka (keiksmažodis) ... sau prisidarysim“. Paskui E. N. nurodo: „važiuosim <...> viskas, ką, važiuojam. Su kita mašina“ (garso įrašas nuo 21.01 val. iki 21.11 val.) (t. 5, b. l. 168–170).

        2012 m. kovo 27 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo, be kita ko, užfiksuotas toks E. N. ir D. B. pokalbis, vykęs 2011 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 00.52 val. iki 02.12 val. D. B. sako: „chlorkės <...> aš su chlorkėm“ <...> nes aš su chlorkėm“, o E. N. jam atsako: „svarbu gerai padaryt, užsisandarint <...> viskas čia bus gerai ... nupirksim dažų, žėlės, šampūnų įdėsim“ (t. 5, b. l. 171–176). 2012 m. kovo 27 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo (t. 5, b. l. 177–185) užfiksuotas toks 2011 m. lapkričio 10 d. 11.01 val.–11.21 val. vykęs E. N. ir Ed. N. pokalbis. Ed. N. sako: „pas mane yra senų drabužių“, į tai E. N. atsako: „tai sumesim <...> tų kokių nereikalingų ... gali duoti ... sumesim“. Tuo metu fone girdisi atsegamo užtrauktuko garsas. Paskui Ed. N. sako: „tašių yra senų“, o E. N. jai atsako: „ne, tai tašių mums nereikia“. Jau vėliau, po 13 val., buvo užfiksuoti šie E. N., D. B. ir Ed. N. pokalbiai ir veiksmai. E. N. nurodžius: „darom“, D. B. sako: „tik neskubėdami, kad vėl ne... taip brangiai kainuoja“. Paskui D. B. sako E. N.: „gal iš karto ir dėt, nepraplyš, kaip galvoji? <...> ai, nu, vieną įdėt iš karto <...> užspaust ... maišeliu <...> dabar kaip tik, kaip nori, taip dėlioji ... išleist orą? <...> nu, nu užsuk ir traukt <...> pleistru uždėjai ir viskas“. Nuteistiesiems taip kalbantis fone girdisi polietileninių maišelių čežėjimas. Paskui E. N. klausia Ed. N.: „O, Ed., pas mus žirklių kitų nėra?“. Ed. N. jam atsako: „nėra, E., mažutės mano nebent, duoti?“. Tuomet E. N. sako: „izoliacija geriausia ... O (keiksmažodis) Ed., pas mus izoliacijos nėra daugiau, ne?“. Ed. N. atsakius, kad yra, E. N. jai sako: „paduok, va taip ... atplėšk biški čia“. Tuomet Ed. N. teiraujasi: „duot izoliacijos?“, o E. N. atsako: „duok, duok“. Tuo metu fone girdisi vyniojamos lipnios juostelės garsas. Po to E. N. sako: „jisai susikratys <...> taip va“, o D. B. sako: „jo, jo <...> šito mes nepadarysim ... palikt tarpą ... gal geriau taip užklijuosim. Vieną pusę užleisim ir viskas“. Tuo metu fone girdisi elektrinio prietaiso, vyniojamos lipnios juostelės garsai. Kiek vėliau D. B. nurodžius: „nieko nebereik ... čia prakirptas maišelis ne, nereikės“, E. N. sako: „dėk į tą geriausia ... tie tai geri mėlyni, reikės daugiau man nupirkti“. Tuo metu fone vėl girdisi elektrinio prietaiso, vyniojamos lipnios juostelės garsai. Kiek vėliau Ed. N. sako: „tai tu man va šitą gal paduok“, o E. N. atsako: „tai iš viso blogai, žinok, gers ... . Nežinau, bliūdą čia <...> oro ... geriau, geriau <...> o, gerai, nes matosi, surenka orą“. Netrukus E. N. džiaugiasi: „O, gerai, nes matosi surenka orą“, o D. B. sako: „ir tą padarom tada ... po to užvyniosim abudu“. Paskui E. N. klausia: „čia viskas, paskutinis, ne?“, D. B. jam atsako: „jo“. Tuo metu vėl girdisi vyniojamos lipnios juostelės, elektrinio prietaiso garsai. Kiek vėliau D. B. sako: „maišelis ... gaunasi ... Hasanas anksčiau taip darydavo ..., nes kai dedi ... atkirpti žinai ir ten dedi ... daryk taip ... tada aš kavą darau, žinai, kad neišsipurvinti“. E. N. pritaria: „jo, jo daryk, daryk...“, o D. B. sako: „aš dėsiu kavą, o tu po to užvyniosi...“. Tuomet E. N. klausia Ed. N.: „Ed., o dar yra izolkės?“. Pastaroji jam atsako, kad nebėra, o E. N. sako: „jo, čia izolke padaryt, nukirpsim ir apvyniosim, viskas bus ... duok aš paimsiu“. Tuo metu D. B. sako: „čia yra normaliai“, o fone girdisi vyniojamos lipnios juostelės garsas. Netrukus D. B. klausia E. N.: „kaip čia tą daryt?“, o pastarasis jam atsako: „reikia maišyti“. D. B. pasiteiravus: „šaukštu ar su ranka?“, E. N. atsako: „taip, su ranka <...> šaukštu reikia paimt <...> dar reikia tą ... nu jo, gal su rankom susimaišys“. Netrukus E. N. teiraujasi D. B.: „su rankom ... gerai? Mes čia pirkom šešis, ne? šeši ne? <...> vienas, du, trys, keturi, šeši ... iš tikrųjų tai reikia stipriau ...“, o D. B. jam atsako: „dar tą vieną želėj ... atidaryt reikia mest kažkiek ... dar biškį ... į priekį ... užsuk“. Paskui E. N. sako Ed. N.: „Ed., tu eini iki ... gal nueitai iki parduotuvės, paimtai želės mums, tenai yra žinai tokios bonkutės <...> želės“. Ed. N. pasitikslinus „plaukams?“, E. N. jai atsako: „nu jo, jo, ten yra tokia pigi, žinai <...> būtų labai gerai kokią nupirktai nu <...> ten avokadas <...> va žiūrėk, ateik, aš tau parodysiu ... va tokią ... kokias keturias paimk ... bus tokie dideli“. Tuo metu fone girdisi vyniojamos lipnios juostelės garsas, o Ed. N. klausia: „kiek paimt? <...> O kiek ji kainuoja?“. Netrukus D. B. sako E. N.: „oras ... truputį per daug įdėjom ... gerai yra“, o pastarasis jam atsako: „užtenka to kvapo, kiek čia jo yra“. Paskui D. B. sako: „dabar vynioti tą stambesnę“, o E. N. jam pritaria: „jo“. Tuo metu fone vėl girdisi vyniojamos lipnios juostelės garsas. Netrukus grįžusi į namus Ed. N. sako: „E., tik dvi buvo“. Tuomet E. N. sako Ed. N.: „Mes jau dedam“ ir klausia: „kiek mokėjai už tas dvi?“. Kiek vėliau E. N. sako Ed. N.: „Ed., <...> paimk izoliacijos, išvyniosi“. Tuo metu girdisi vyniojamos lipnios juostelės garsas. Paskui Ed. N. informuoja E. N., kad jau turi išvykti. E. N., likęs bute su D. B., sako šiam: „ne, tai čia viskas normaliai pasidaro, čia (keiksmažodis), prašo atidaryti tik... . Niekas netikrins ... išimk sako, ne?“. Netrukus D. B. sako E. N.: „jis pritrauks ... kur čia tos kniedės buvo“. Tuomet E. N. sako: „čia ... išsigręžt dabar <...> palauk, tai dabar man įdėt ją reikia ... gręžt ... išsigręžiam <...> geriau ne taip, taip išsigręžt, vėl padarysim grybą ... išsigręžt taip ir žiūrėti pagal tą tada ir gręžt <...> nu ką, tai kaip kitaip ... išsigręžt ir žiūrėt ... čia va vieną, kitą, ir pagal tą dėsim ir matysim“. Netrukus D. B. sako E. N.: „tai gal tada reikia atsimieruot, čia, čia, čia ir čia įgręžt <...> nu gerai, gręžiam ... padėk tą lentą“, o E. N. atsako: „paimk šitą ... gręžiam va šitą ... palauk, netinka ... o, dabar gerai“. Tuo metu girdisi elektrinio prietaiso gręžimo, taip pat veikiančio dulkių siurblio garsai. Netrukus D. B. sako: „ne taip dedi“, o E. N. sureaguoja: „a, taip va... ir turi tiesiai nueiti visas, ne? <...> tai jo, jo ... gerai viskas yra ... spausk, sudedam“. Tuomet D. B. sako: „reikia gerai prispausti, nes nedasiekia“, o E. N. atsako: „laikyk, aš prispausiu“. Paskui D. B. pastebi: „per trumpos kniedės <...> jos turi įsikišti iki čia, čia va ..., matai ... prisitvirtint ... turi būti didesnė kniedė“. Tuomet abu nutaria važiuoti pavalgyti ir nusipirkti kniedžių (garso įrašai nuo 13.11 val. iki 15.42 val.) (t. 5, b. l. 177–185). Taigi, nors nuteistieji E. N. ir Ed. N. neigia ką nors žinoję apie jų bute pakuojamas bei lagamine slepiamas psichotropines medžiagas ir tiesiogiai šiame procese dalyvavę, pirmiau aptarti duomenys tokį nuteistųjų aiškinimą neabejotinai paneigia ir patvirtina, kad labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino pakavo ir slėpė lagamine ne tik D. B., bet ir E. N., padedant Ed. N., teikusiai jiems kai kurias pakavimui reikalingas priemones, kaip kad pastaroji ir buvo nurodžiusi apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Juolab, kad kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 11 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (slapto patekimo į N. gyvenamąsias patalpas ir jų apžiūros) atlikimo, E. N. ir D. B. 2011 m. lapkričio 10 d. 15.55 val. išvykus iš N. gyvenamosios vietos (tai patvirtina 2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kad E. N. ir D. B. automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykę iš (duomenys neskelbtini) namo požeminės aikštelės, nuvažiavo į kavinę, o vėliau į prekybos centrą „Senukai“ (t. 8, b. l. 2–13)), į šį butą dar kartą patekę ikiteisminio tyrimo pareigūnai didesniojo kambario viduryje rado ir apžiūrėjo juodos spalvos kelioninį lagaminą, ant kurio buvo uždėta medžio plokštė, o lagamino viduje, po dugno pamušalu, sudėti penki pilkos spalvos lipnia juosta pervynioti paketai, kurių bendras svoris sudarė apie 7,3 kg. Be to, tame pačiame kambaryje, ant virtuvinio baldų komplekto buvo rastas ir apžiūrėtas aparatas vakuuminiam įpakavimui, kitos pakavimui skirtos priemonės bei įvairios higienos prekės (t. 5, b. l. 186–215). Dar daugiau, Danijos Karalystės, kur buvo sulaikytas A. S., teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga patvirtina, kad pastarojo gabentame lagamine (ginčo dėl aplinkybės, kad A. S. gabeno tą patį lagaminą, kurį pareigūnai užfiksavo slapta patekę į E. N. nuomojamą butą, nėra) be metamfetamino, o taip pat higienos priemonių, identiškų prieš tai užfiksuotoms E. N. bute, buvo sudėti įvairių dydžių vyriški ir moteriški drabužiai, o, kaip jau minėta, būtent apie nereikalingus drabužius, poreikį juos išskalbti E. N. kalbėjosi su Ed. N.. Iš Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad lagamine, su kuriuo buvo sulaikytas A. S., labai didelis kiekis metamfetamino į penkis paketus buvo supakuotas taip – milteliai visų pirma įpakuoti į juodą plastiko šiukšlių maišą, o jis apvyniotas įprasta skaidria lipnia juosta, po to įpakuotas į vakuuminį skaidrų maišelį be oro, tuomet vėl įvyniotas į skaidraus arba mėlyno plastiko maišelį, po to visas paketas apdėtas šlapia kava, vėl įvyniotas į skaidraus arba mėlyno plastiko maišelį ir apvyniotas pilka lipnia juostele. Visi šie paketai buvo paslėpti po lagamino pamušalu ir ten prie metalinio ištraukiamos rankenos rėmo prikniedyta medžio plokšte (t. 6, b. l. 43–200, t. 17, b. l. 1–37). Taigi labai didelis kiekis metamfetamino buvo supakuotas ir paslėptas lagamine tokiu pačiu būdu ir naudojant būtent tokias priemones, kurias pagal jau pirmiau aptartus protokoluose dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuotus duomenis, naudojo nuteistieji.

        Nors E. N. neigė dalyvavęs ir perduodant lagaminą su jame paslėptu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino kurjeriui A. S., tokį nuteistojo aiškinimą paneigia 2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kad 2011 m. lapkričio 10 d. 18.23 val. E. N. ir D. B., kuris nešėsi juodos spalvos kelioninį lagaminą su ratukais, išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), abu sėdo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvyko į Jonavos miestą. Ten, paėmę iš automobilio minėtą lagaminą, nuėjo į butą, esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip nustatyta, gyveno A. S., o iš šio buto išėjo jau be minėto lagamino (t. 8, b. l. 2–13). Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nuteistasis D. B. teigė, kad 2011 m. lapkričio 10 d. lagaminą A. S. jis vežė vienas, o pirmiau minėtame slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kad kartu su juo vyko ir E. N., neatitinka tikrovės, prie protokolo nėra tokias aplinkybes patvirtinančių fotonuotraukų. Iš tiesų, kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokolo bei jo priedų (vaizdo įrašų ir fotonuotraukų, padarytų iš jų), 2011 m. lapkričio 10 d. slapta sekant nuteistuosius E. N. ir D. B., vaizdo kamera įvykiai buvo fiksuojami tik iki 16 val. Vaizdo įrašų, patvirtinančių slapto sekimo protokole nurodytas šio veiksmo metu pareigūnų nustatytas aplinkybes, t. y. nuteistųjų E. N. ir D. B. vykimą į A. S. namus, byloje nėra. Tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti minėtame procesiniame dokumente užfiksuotais duomenimis, juolab, kad jie atitinka pirmiau aptartus šio įvykio išvakarėse užfiksuotus E. N. ir D. B. pokalbius, leidžiančius daryti vienareikšmę išvadą, jog nepavykus tinkamai supakuoti ir paslėpti lagamine į Švediją gabenti skirto labai didelio kiekio metamfetamino 2011 m. lapkričio 9 d., pastarieji nusprendė jį A. S. perduoti kitą dieną.

        Kita vertus, aplinkybė, ar E. N. vyko perduoti lagamino, ar ne, nėra jau tokia reikšminga, vertinant byloje nustatytus tiek pirmiau aptartus jo veiksmus tariantis dėl kontrabandos ir ruošiant labai didelį kiekį metamfetamino gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tiek ir vėlesnius jo veiksmus kontroliuojant A. S. kelionę bei duodant šiam nurodymus, kaip elgtis tuo atveju, jei patikrinimo metu būtų aptiktas nelegalus krovinys. Iš 2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokolo bei 2012 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo (t. 12, b. l. 102–106) matyti, kad A. S., 2011 m. lapkričio 12 d. autobusu išvykęs iš Marijampolės, vos kirtęs Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sieną Kalvarijų pasienio kontrolės punkte, tuoj pat apie tai SMS žinute informuoja E. N.: „labas mažiuk, ką veiki? Aš va į Lenkus įvažiavau ką tik“. 2011 m. lapkričio 13 d. ryte E. N. skambina A. S., o nepavykus susiekti, siunčia jam SMS žinutę be teksto. Netrukus A. S. rašo E. N.: „Laba mažiuk, vokeč leis per rentgeną, kaip šalta lauke“. Tuomet E. N. teiraujasi: „ant sienos, ar mieste tam jau įvažiavęs“. A. S. jam atsako: „ant sienos, mažiuk, visus daiktus per rentgeną leis, kaip tau?“, o E. N. jam rašo: „ne kas. Jei ką, kaip kalbėjom, ne tavo šitas ir viskas. Parašyk, jei ok <...> parašyk man. Po valandos įsijungsiu aš, pažiūrėsiu, ar gavau tavo žinutę“. Maždaug po pusvalandžio E. N. vėl rašo A. S.: „o kaip dabar“. Pastarajam atsakius, kad jis jau autobuse ir tuoj pajudės, E. N. teiraujasi: „tai praėjo? Nežiūrėjo tavęs?“, o A. S. papasakojus apie patikrinimo procesą, rašo šiam: „Ok, ant ryšio. Uodegų tik žiūrėk, kad nebūtų“. Vėliau informaciją apie A. S. kelionę E. N. jau perduoda D. B.. 2011 m. lapkričio 13 d. 17.23 val. jis rašo E. N.: „Viskas ok ten. Turėtų būti už 3 val. kažkur“. Tuomet E. N. atsako D. B.: „Ok. aš visą dieną jau žinai, sesut, kokios čia mintys lenda“ <...> uodegėlių tegul pažiūro. Ir galą gražiai užbaigt. Gal kaip kalbėjom, kad nepaleidę būtų, atsargumas gėdos nedaro. Ant meditacijos brolau“. Kiek vėliau, t. y. 19.52 val., D. B. rašo E. N.: „Laukia traukinio, kol atvažiuos <...> jau juda, turi parašyti už 30 min.“ (pagal Danijos Karalystės teisėsaugos pareigūnų pateiktus duomenis tuo metu A. S. buvo Kopenhagos centrinėje geležinkelio stotyje, ten laukė į Švediją vykstančio traukinio, o vėliau įsėdo į jį, ten ir buvo sulaikytas Danijos Karalystės teisėsaugos pareigūnų (t. 16, b. l. 43–63)). Pagal Švedijos Karalystės teisėsaugos pareigūnų perduotus D. B. komunikacijos telefonu sekimo duomenis, prieš tai D. B. gavo tokias A. S. žinutes „ką tik išlipau, eisiu kasos žiūrėt“, „nusipirkau“, „jau judu“ (t. 21, b. l. 27–200). Be to, iš 2013 m. liepos 5 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo, matyti, kad nutrūkus ryšiui su A. S. ir kilus įtarimui, kad šis gali būti sulaikytas, E. N. ir Ed. N. tariasi dėl atsargumo priemonių, t. y.  kad reikia iš gyvenamosios vietos išvežti metamfetamino pakavimui naudotas priemones, išvalyti butą bei automobilį, pasikeisti telefonų abonentinius numerius (t. 6, b. l. 24–50), o bendraudamas SMS žinutėmis su D. B. E. N. išsako nuogąstavimus, kad A. S. jų neišduotų: „pasidarėm nuotaikas sau geras. Svarbu kad neskiltų lokys. Taip kitą išsispręsim ir išgyvensim“ (Švedijos Karalystės nacionalinio tyrimo biuro pateikta medžiaga, t. 10, b. l. 50–55).

        Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo E. N. kaltės ir aktyvaus vaidmens neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu (2,4024 kg) psichotropinės medžiagos metamfetamino ir šios medžiagos kontrabandos nusikaltimuose, kaip ir Ed. N. kaltės padėjus pastarajam ir kitiems nuteistiesiems šiuos nusikaltimus padaryti. Iš bylos duomenų matyti, kad Ed. N., nors detaliai ir nebuvo informuojama, tačiau bendrais bruožais žinojo ne tik apie savo tuometinio sugyventinio E. N., bet ir apie jo bendrininkų nusikalstamą veiklą. Tai patvirtina tiek jau pirmiau minėti jos pačios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek jau aptarti byloje užfiksuoti N. gyvenamojoje vietoje vykę jų pokalbiai. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad Ed. N., atlikdama pirmiau aptartus nusikalstamus veiksmus, galėjo nesuvokti veikianti bendrai su kitais grupuotės nariais.

Dėl neteisėto disponavimo 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, ir šios psichotropinės medžiagos kontrabandos (BK 260 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 2 dalis (3-ias epizodas)

        Nuteistojo E. N. apeliacinio skundo argumentai, ginčijant jo nuteisimą už neteisėtą disponavimą 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, ir šios psichotropinės medžiagos, kuri iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę buvo atgabenta S. E. vairuojamu vilkiku bei su kuria, gabendamas Švedijos Karalystės teritorijoje išsinuomoto automobilio „Toyota Yaris“ bagažinėje, buvo sulaikytas D. B., kontrabandą taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

        Bylos duomenimis, nuteistasis E. N. ir šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu bet kokias sąsajas su minėtu labai dideliu kiekiu metamfetamino ir šios psichotropinės medžiagos kontrabanda neigė. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu jis duoti parodymus atsisakė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2011 metų rudenį bendraujant su D. D., pastarasis pasakė, jog turi reikalų Švedijoje ir ieško ten pažįstamų, pasiteiravo, ar jis pažįsta ką nors toje šalyje. Tuomet jis pasakė, kad turi draugą D. B., dirbantį Švedijoje, kurs neužilgo turi trumpam grįžti į Lietuvą. 2011 metų lapkritį D. B. atvykus į Lietuvą, kartu su šiuo nuvyko į Trakus ir supažindino jį su D. D.. Jie apsikeitė kontaktais ir išsiskirstė, apie jokias nusikalstamas veikas nekalbėjo. 2012 metų sausį jis važiavo į Kauną aplankyti pusbrolio D. Z.. Kartu pasiprašė važiuoti ir tuo metu iš Švedijos sugrįžęs bei pas jį trumpam apsistojęs D. B., nurodęs, kad taip pat turi kažkokių reikalų Kaune. Atvykus į Kauną, D. B. išlipo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po kurio laiko jie susitiko kavinėje pavalgyti. Grįžtant į Vilnių D. B. dar paprašė sustoti prie D. D. namų, trumpam vienas pas šį užėjo, po to abu kartu grįžo į Vilnių. Kokiu tikslu D. B. lankėsi pas D. D., nežino. Po kelių dienų D. B. grįžo į Švediją dirbti. R. J. jam skambino, prašydamas pasikalbėti su D. D., nes šis turi kažkokių sveikatos problemų. Kai praėjus kelioms dienoms Elektrėnuose susitiko su D. D., pastarasis paminėjo, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir dėl to kartais būna nepasiekiamas, bei nurodė, kad nepavykus susisiekti su juo, skambintų jo draugui R. J., davė pastarojo telefono numerį. Po kiek laiko paskambinęs D. D. pasiūlė susitikti. Susitikimo Kaune metu D. D. paklausė, ar jis (E. N.) galėtų susisiekti su D. B., nes pats pametė pastarojo telefono numerį, o kažkokiais darbo reikalais jam reikia skubiai perduoti kažkokį telefono numerį. Tuomet jis (E. N.) susisiekė su D. B. ir perdavė šiam kažkokį telefono numerį. Paskui D. D. paprašė dar vienos paslaugos – nupirkti telefono numerį ir tokiu pat būdu perduoti D. B.. Jis sutiko ir padarė, ko prašė D. D., manė, kad tai kažkaip susiję su D. B. darbu Švedijoje. Kiek vėliau, nepavykus susisiekti su D. D., prisiminęs pastarojo kalbas apie problemą su alkoholiu, susisiekė su R. J., o pastarasis pasiūlė trumpam susitikti. Pasiteiravus apie D. D., šis atsakė, kad jam viskas gerai, tik yra labai užsiėmęs. Tuomet jis paklausė R. J., ar galėtų perduoti telefono numerį D. D., nes šis pats buvo to prašęs. R. J. pažadėjo perduoti, taip pat sutarė, kad susitiks visi Elektrėnuose. Po kiek laiko R. J. jam dar kelis kartus skambino, susitikus paaiškino, kad D. D. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat, kad pastarasis turėjo perduoti D. B. kažkokį žemėlapį su telefono numeriu, bet dėl sveikatos problemų negali, todėl paprašė R. J. visa tai perduoti D. B. per jį (E. N.). Jis vėl pagalvojo, kad tai susiję su D. B. darbo reikalais Švedijoje, todėl nematė problemų ir nusiuntė visa tai D. B.. Kiek prisimena, daugiau apie nieką nesikalbėjo. Gal būt kitą dieną jis buvo nuvykęs į Kauną, kur netikėtai su juo susisiekė D. D., prašė parašyti D. B., nes reikėjo kažkokios informacijos ir jis jam pagelbėjo. Jokių nusikalstamų veikų jis nepadarė, apie D. D., D. B., R. J. ar kitų asmenų planus ar nusikalstamas veikas nieko nežinojo, galvojo, kad bendravimas su D. B. yra susijęs su pastarojo darbo reikalais Švedijoje. Galėjo būti, kad juo tiesiog pasinaudojo (t. 86, b. l. 187–192, 193, 221-222).

        Aptarti nuteistojo E. N. parodymai didžiąja dalimi sutapo su teisme duotais nuteistųjų D. D. bei D. B. parodymais, kurie pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, ir šios psichotropinės medžiagos kontrabandos į Švedijos Karalystę, bet teigė, kad šias nusikalstamas veikas darė be E. N. žinios, taip pat su R. J. parodymais teisme, kad jis su E. N. kontaktavo telefonu, buvo kelis kartus susitikęs ir perdavė šiam žemėlapį išimtinai draugo D. D., tuo metu turėjusio problemų su alkoholiu, prašymu. Tačiau ir šiuo atveju nuteistųjų parodymus, neva, E. N. su pirmiau minėtomis nusikalstamomis veikomis nebuvo susijęs, vėlgi paneigia procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautų duomenų visuma.

        Kaip matyti iš 2012 m. sausio 31 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (slapto patekimo į N. gyvenamąsias patalpas ir jų apžiūros) atlikimo, 2012 m. sausio 29 d., t. y. dieną prieš tai, kai pagal bylos duomenis, A. Š. (buvusio U.) nuomojamame bute buvo pakuojamas ir tokiu būdu ruošiamas kontrabandai į Švedijos Karalystę labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, pareigūnai, slapta patekę į E. N. vardu nuomojamą butą, šio buto koridoriuje, ant lentynų, rado maišelį su tokiomis pačiomis, kaip ir epizode su A. S., pakavimui skirtomis priemonėmis – lipnia juosta, šaldymui skirtais paketais, plėvele vakuuminiam įpakavimui, taip pat dėžutę su aparatu vakuuminiam įpakavimui (t. 6, b. l. 123–165). Be to, priemones, kurių pagalba labai didelis kiekis metamfetamino buvo supakuotas ir šiuo atveju (lipni juosta, aparatas ir plėvelė, skirti vakuuminiam įpakavimui, kava, plaukų želė, maišeliai šaldymui ir t.t.), pareigūnai E. N. bute aptiko ir 2012 m. vasario 1 d., t. y. jau po to, kai D. B. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę (2012 m. vasario 1 d. protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (slapto patekimo į N. gyvenamąsias patalpas ir jų apžiūros) atlikimo, t. 7, b. l. 1–70). 2012 m. sausio 30 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2012 m. sausio 30 d. 12.24 val. E. N. ir D. B. automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į Kauną, prie (duomenys neskelbtini) namų, ne D. B. susitiko su D. D., kaip kad teigė šie nuteistieji, bet E. N. susitiko su A. Š., kelias minutes su šiuo pabendravo, paskui perstatė automobilį arčiau (duomenys neskelbtini) namo, paėmė iš automobilio bagažinės sportinį krepšį ir kartu su D. B. bei A. Š. nuėjo į pastarojo nuomojamą butą, kur išbuvo iki 15.05 val. Paskui, nuvykę papietauti, 15.58 val. E. N. kartu su D. B. vėl grįžo į minėtą butą ir iš jo išėjo tik 18.24 val. Tuomet abu sėdo į automobilį ir nuvyko prie D. D. namų, į kuriuos vėlgi nuėjo kartu, grįžo iš jų tik 22.55 val., kuomet išvyko Vilniaus link (t. 8, b. l. 74–93). Taigi jau vien šie duomenys paneigia nuteistųjų aiškinimą, kad E. N. niekaip nesusijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino ir nedalyvavo ruošiant (pakuojant) šią medžiagą kontrabandai į Švedijos Karalystę.

        Nuteistieji D. D. bei D. B. vėlgi teigė, kad slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, susiję su E. N., neatitinka tikrovės, tačiau teisėjų kolegija ir šiuo atveju neturi jokio pagrindo abejoti minėtame procesiniame dokumente užfiksuotų duomenų teisingumu. Juolab, kad 2013 m. balandžio 15 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (E. N. naudojamame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo (t. 6, b. l. 102–121) užfiksuotas 2012 m. sausio 31 d. laukiant susitikimo su D. D. vykęs E. N. ir D. B. pokalbis, iš kurio matyti, jog abu piktinasi, kad D. D. informacijos, kurios jie laukia, neperdavė vakarykščio susitikimo metu: „greitai išeit, paaiškina ir viskas, varom <...> duoda lapelį nusirašyt ir mes maunam ... lapelį paimt ir maunam <...> tai vakar ko jis negalėjo pasakyt, laukėm, tris valandas laukėm, sakė pusvalandį palauksit namie, grybą pjauna ...“. O tai patvirtina ginčijamame slapto sekimo protokole užfiksuotas aplinkybes, kad 2012 m. sausio 30 d. vakare D. D. į savo namus atvyko kiek vėliau nei E. N. ir D. B., t. y. 19.16 val., ir po dešimties minučių iš jų išvyko. Tuo tarpu E. N. ir D. B. iš D. D. namų, kaip minėta, išvyko tik 22.55 val., t. y. praėjus daugiau kaip trims valandoms. Be to, minėtame 2013 m. balandžio 15 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuotas ir toks D. B. ir E. N. pokalbis, vykęs po jų susitikimo su D. D.. D. B. svarsto: „gal nuo krepšio“, o E. N. sako: „aš tai manau, kad nuo krepšio ... ten žiauriai viskas yra <...> mes kai tą pradūrėm (keiksmažodis) ... su galva ... nežinai ... tenai, kai vidinį praskleidi, yra ... gal reikėjo (keiksmažodis) žinai, kitaip daryt <...> nu, pažiūrėsim ... ko čia pergyvent ... nu <...> jei ne, tai nuvarysim, padarysim <...> o gal dar ką, dvigubu viską ..., bet gi nesąmonė, mes gi visą laiką taip darom <...> dar tuo, dar tuo <...> šuo (keiksmažodis) neužuodžia, čia (keiksmažodis) vanialina, nesąmonė kažkokia <...>. Taip pasakė kažkoks tai, žinai, ten (keiksmažodis), nesąmonė, tai aišku tas ten kvapas <...>. Tai teisingai, nes ten tą tas ... vis tiek, tai (keiksmažodis), paimk ne, čemodaną, biški išbėrėm, viskas vanialino <...>. Čia kai sutvarkyta, aišku, tegul išneša į kitą vietą ir pasižiūri .., nu ne į tą.. tašę išmeta <...>. Tai sakau pats tegu pasižiūro, nei jis matė, nei girdėjo, nei žino, nieko <...>. Tai va dabar va, kur guli (keiksmažodis), ten kur buvo, tenai pažiūro kvapas yra ar ne, kur mes išeidinėjom, ar jis likęs, ar ne <...> ir iš vis kam šnekėt, ateik, pasiimk vieną persipjauk ir pasižiūrėk“. D. B. E. N. pritaria: „Pats nežino, kaip daryt, o čia dabar <...> dabar neišsiaiškina, kaip kas yra ir jau ...“. Paskui E. N. sako: „Nu tai dėl to pradžią <...> ten ir yra, ten gi buvo viskas pribarstyta, taip išmirkę viskas <...> nu dėl to ir ten leidžia <...> nebent dar tą patį, tą praleidom, kur ištraukia, per tą ... tas, kur į celofaną, per jį nebent praleidžia. Nebent taip, nes ten pradurta <...> gal per tą praleidžia <...> gal krepšys, gal tas <...> dėl to ir vanialina ... viskas aišku ... čia normalus dalykas, tu bet kur į kokią patalpą nunešk tašę, visą laiką vanialins“ (t. 6, b. l. 102–121). Taigi, nors E. N. neigė kartu su D. B. A. Š. nuomojamame bute pakavęs kontrabandai ruošiamą metamfetaminą, vertinti aptartą jo pokalbį su D. B. kaip nors kitaip, nei kad pasipiktinimą dėl D. D. išsakytų pretenzijų, susijusių su išvakarėse jų supakuotomis psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų skleidžiamu kvapu, nėra jokio pagrindo.

        Vėliau, D. B. išvykus į Švedijos Karalystę, faktiškai pasikartoja ankstesnių epizodų scenarijus – E. N. susitinka su D. D., o apie šiuos susitikimus ir jų metu iš D. D., o šiuo atveju – dar ir iš R. J., gauta informacija, kuri neabejotinai susijusi su jo paties kartu su D. B. supakuoto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino organizuojama kontrabanda, rašydamas SMS žinutes, nuolat dalijasi su D. B.. Pastarasis savo ruožtu ne su kuo kitu, o būtent su E. N., derina savo veiksmus Švedijoje (automobilio nuomą, konspiraciją išjungiant telefonus, keičiant jų numerius, kelionės į susitikimą su vilkiko vairuotoju S. E. detales). Štai pavyzdžiui, 2012 m. vasario 5 d. 14.33 val. E. N., atvykęs pas D. D., jau po kelių minučių grįžta į automobilį ir siunčia žinutę D. B.: „sesut, dar neišlėkęs. Dėl šalčių šitų. Rytoj žinos, kada tiksliai, penkt jau būtų išlėkę. Taip ok viskas. Sunku taip, galėjo atlėkt ir pasakyti mums. Na nieko, pakentėsim mes. Einu iki dar persikalbėsiu“. D. B. į šią E. N. žinutę atsako: „nu jo, galėjo pasakyti, geri jie. Svarbu viskas ok. Tik už auto buvau jau sumokėjęs ir pasiėmęs, tai jeigu rytoj žinos, kada tiksliau, tai prasitęsčiau iki tos dienos“. Išsiuntęs minėtą žinutę E. N. vėl eina į D. D. namus, o kai po gero pusvalandžio grįžta į automobilį ir išvyksta, išsiunčia D. B. tokią žinutę: „pasuks sakė, rytoj žinos. Auto atiduok gal, meile, po to išlaidas susirašysim. Jis norėjo pasukti man snd, galvojo gal jau ok. laukiam kol pasuks mums. Svarbu, kad ok yra. lekiu jau link namų“. Tuomet D. B. jam rašo: „nu auto iki antradienio ryto paėmęs esu“, o E. N. atsako: „tai gal palaikyk tada auto, tikiuosi vis tiek ant dienų judėsis“ (2012 m. vasario 6 d. slapto sekimo protokolas, t. 8, b. l. 100–101, 2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, t. 14, b. l. 2–200, t. 15, b. l. 1–135). Kitos dienos vakare D. B. pasiteiravus: „žaidėjas nesuko?“, E. N. jam atsako: „dar neskambino žaidėjas, laukiu, turi pasukti sakė“. Vėliau, po telefoninio pokalbio su S. Ū., kurio metu pastaroji nurodė E. N., kad važiuoja iš Klaipėdos ir pažadėjo sugrįžusi namo paskambinti, E. N. rašo D. B.: „skambinau žaidėjo draugei, tai ji iš klaip gryždinėjo, sakė persuks“. Tuomet D. B. rašo: „tai jeigu žaidėjas nepasuks, reikės ryt auto atgal atiduoti“, o E. N. jam atsako: „jo, meile, jei nepasuks, tai atiduodam auto, rytoj palauksiu iki pietų ir kaip link kaimo lėksiu, prasuksiu pro žaidėją, nesuprantu, ką ir kaip jie ten sprendžia. Ant tokio rankinio kažkas užtraukę yra, kad nervai ima“. 2012 m. vasario 7 d. dienos metu E. N., nuvykęs į D. D. namus (tai patvirtina 2012 m. vasario 7 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, t. 8, b. l. 102–103), netrukus po šio apsilankymo rašo D. B.: „ką tik su žaidėju kalbėjau, truputį įtemptai pasikalbėjom. Po to mes pakalbėsim, kas vyksta. Taip išsispręs viskas. Sakė pasuks, palaukti reikia“. Tuomet D. B. teiraujasi: „o dar nežino panašiai, ar šitą savaitę gausis?“, o E. N. atsako: „taip, kaip sako, šią savait tikrai, šnd pasukti iki 18 h <...> jei nesuks, tai rytoj tada. Jis laukia, kada jam pasakys, kada išlekia“. 2012 m. vasario 9 d. 20.44 val. E. N. informuoja D. B.: „lėksu po kašio iki žaidėjo, po to parašysiu, kaip nuotaikos mūsų“, 22.42 val. praneša D. B.: „aš jau netoli žaidėjo“, 22.57 val. skambina D. D. iš taksofono, esančio Kaune, Pramonės pr. 18, ir susitaria netrukus susitikti, o jau 23.40 val. rašo D. B.: „nu neblogos nuotaikos. Rytoj prieš pietus matysim dar. Ten ok, jau užsakė judesį gale. Jei niekas nesikeis, lėks kaip prieš savait laukėm. Bet ok yra viskas jau čia. Lekiu link namų, lengviau ant širdies“. 2012 m. vasario 10 d. ryte E. N., susitikęs su D. D. (tai patvirtina 2012 m. vasario 10 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, t. 8, b. l. 104–112), tuoj po šio susitikimo rašo D. B.: „laukiu skambučio, jei pasuka ok tada rytoj. Jei neskambins šnd, tai kitą dieną. Viskas gerai yra“, taip pat klausia šio: „Auto spes greit pasiimti meile?“. D. B. jam atsako: „nu bandysiu paimti, negriukė darbe yra, vakare gryš tik, jei nespėsiu paimti šiandien, tai ryte anksti paimsiu. Labai gerai tada“, o E. N. rašo: „galim palaukti iki vakaro. Jei pasuks, tai rytoj ryte tada paimsim auto“. Tos pačios dienos vakare, 22.33 val., E. N. rašo D. B.: „neskambino šnd. Tai reikia laukti tada rytojaus, sakė kiekvieną dieną jau laukti, jam pasakys kurią dieną“. D. B. pasitikslinus: „Tai man auto pasiimti ryt“, E. N. atsako: „neimk. Palaukiam, turi man pasukti, tada jis žinos. Aš iš kart tau duosiu žinoti, kad auto paimti“. 2012 m. vasario 18 d. (šeštadienį), tuoj po susitikimo su D. D. (tai patvirtina 2012 m. vasario 24 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, t. 8, b. l. 127–139), E. N. rašo D. B.: „viskas ok. rytoj auto pupa pasiimk. Ir pirm ant laido būnam“ (2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, t. 14, b. l. 2–200, t. 15, b. l. 1–135). 2012 m. vasario 20 d., po telefoninio pokalbio su R. J., kurio metu pastarasis nurodė D. D.: „klausyk, ką klausei, tai lai atiduota ten. Pasikalbėsime rytoj <...> nu pas mane klausei, tai lai atiduoda tada, nelaiko, rytoj pakalbėsim“, D. D. skambina E. N. ir nurodo: „ten lai, lai grąžina ten, bičiulis. Supranti?“, o E. N. tuojau pat rašo D. B.: „skambino žaid sakė auto grąžinti. Ir pasuks man rytoj. Gal neišlėkė dar“ (2012 m. gruodžio 17 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, t. 13, b. l. 1–54, t. 14, b. l. 2–200, t. 15, b. l. 1–135). 2012 m. vasario 23 d., po susitikimo su D. D. (jį patvirtina 2012 m. vasario 24 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, t. 8, b. l. 127–139), E. N. rašo D. B.: „kalbėjau, pupa. Tai jiem toks vienas per kurį tvarkosi, ten špikulis. Bet paprastas žmogus ir jis turi direk. Bet tam kitur davė kelią į kitą šalį. Jis grįžta, savait. Ir žaid draugas sako su mumis nori pasitart. Nes galvoja gal tu viešbuty gyveni. Sako kaip darom pas mus, ar tau grįžti? Ar palaukti iki antrad vakaro, nes jie spręs iki galo. Bet jiem primelavo, tą susirado. Bet tas nenorėjo jiems sakyti, kad nesipyktų su jais. Tai išaiškino tam, kad negrybautų. Tai sakiau, kad palauksim iki antrad. Sakė gal ir anksčiau žinos, nes tas kaip grįš su direkt pakalbės tas žinos kada lėks. Žaid sako, kad negalvotum, kad čia kas (keiksmažodis). Jiem primelavę“. Kiek vėliau, E. N. pasiteiravus: „O dėl auto viskas ok? “, D. B. atsako: „nėra iš kur auto paimti. Reikės imti taip pat, tik ant kito žmogaus galvoju. Nes nežinau, iš ko pasiskolinti auto, nes iš kurių žinau, tai negalima su tom auto važiuoti“, o E. N. jam nurodo: „jei taip imsi, tai tik iš kitos vietos imti, ir ant kito“ (2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, t. 14, b. l. 2–200, t. 15, b. l. 1–135). 2012 m. kovo 1 d., po susitikimo su R. J. (jį patvirtina E. N. ir R. J. telefoninis pokalbis), E. N. rašo D. B.: „Ką tik kalbėjau su žaid draugu <...>. Paėmė atgal daikt pas save. Ten tarmozina, per kitur darys. Sako nefaina prieš mus, sako, kad tu ten tiek laiko. Poryt pasuks, rytoj susitinka su kitais, tie kurie rimti yra. Sakė užtruks 4 dienas kažkur. Patys sako išspręs tai tikrai. Pergyvena ir sprendžia jie. <...> zaid draugelis rimtai žiūri į čia viską <...>. Jis rytoj susitiks su žmogum, ir poryt sutarėm kad pasuks man. Sako čia 4 d kažkur gali užtrukti, kol apsikalbės ir kada jie pasakys kada išlėks. Šiti irgi sako daug metų pažįsta, bet direk neduoda niekaip iki mūsų lėkti, todėl taip tempėsi. Tai susikalbėjo jie, kada gaus link mūsų iš kart darys jie ir ten“. Be to, E. N. rašo D. B.: „Perkalbėjom apie viską, paklausė, kad ten daikt išsipūtę sako, ar taip turi būti, pasakiau ok viskas ten yra“. 2012 m. kovo 8 d., po susitikimo su R. J., kurio metu, be kita ko, abu laukė, kol D. B. atsiųs jiems telefono numerį (2012 m. kovo 9 d. slapto sekimo protokolas, t. 8, b. l. 143–145, 2012 m. lapkričio 5 d. protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (E. N. naudojamame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo, t. 7, b. l. 71–79), D. B. pasiteiravus, ar „ten toliau niekas nesikeičia, kur nubraižė buvo ant lapelio?“, E. N. informuoja jį: „viskas ok, pupa. Gali keistis, rytoj vakare susitiksim dar kartą, pasakys tikslų kelią. Rytoj viską žinosiu. Taip tai ok yra. Laikyti kumščius. Gale turi būti, čia ryt jau nebus nuotaikų. Du variantai gali būti, čia prie tavęs gali ir gali ten kur sostinė. Čia lėks kur karlione gyvena ir tie žmonės“. D. B. pasitikslinus: „tai jeigu ką ten reikės ir susimatyti prie sostinės?“, E. N. atsako: „dar tiksliai nž, jie rytoj viską tiksliai pasakys. Aš pasakiau, kad mums geriau, kad būtų čia. Bet sako, kur tam bus lėkti, jam pasakys rytoj <...>. Nes tie žino, kaip geriau ir per kur lėkti. Ten kur pirmą kartą tas nubraižė, tai šitie sako ten pagrindinis yra, ir tų pilna. Svarbu, kad ten būtų, ir pas mus. Po to išgalvosim <...> rytoj parašysiu tau, kai perkalbėsiu“. Be to, užfiksuota tokia E. N. D. B. išsiųsta žinutė: „žiūrėjau mūsų nuotaikas, tai ten, kur tuos pradūrė, kad oras išeitų, to kvapas yra ir truputį apibėgę“, o tai pirmiau aptartų byloje surinktų įrodymų kontekste leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad visi šie susitikimai, pokalbiai ir susirašinėjimai susiję būtent su nuteistiesiems inkriminuotu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino. Juolab, kad 2012 m. kovo 9 d., po susitikimo su R. J. (2012 m. kovo 10 d. slapto sekimo protokolas, t. 8, b. l. 146–168, kuriame užfiksuota ir tai, kad susitikimo metu R. J. rodė E. N. žemėlapių knygelę, vartė jos puslapius ir rodydamas į ją kažką aiškino E. N., o vėliau pokalbio metu ją E. N. perdavė), E. N., susirašinėdamas su D. B., jau duoda šiam konkrečius nurodymus dėl susitikimo su vilkiko vairuotoju S. E., derina su šiuo kelionės į sutartą susitikimo vietą detales: „turiu koordinates visas. Bus aukštai jis. Bet parą stovės. Rytoj bus. Šnd vakare, jei man nesuks iš čia ok viskas yra. Rytoj anksti auto reikia imti tada. Ir rytoj man parašys, kaip sostinėj bus direkt. Aš žinosiu, kad tau nesirašyti. Jis tik rusišk kalba. Aš tau viską smulkiai atrašysiu. Jis nuo sost. 60 km tokioj aikštelėj lauks. Mano laiku 22 h jeigu man neskambina. Tada čia ok viskas. Saule įsijunk tą v nr aš tau koordinates ir Nr. atsiųsiu kitu nauju nr į ten. <...> gal ten kur viešbuty šešt permiegoti, o sekmad grįžti?“. Gavęs tokią informaciją, D. B. teiraujasi: „galvoju, kaip padaryti geriau, su autobusu lėkti ar su mašina?“, E. N. jam atsako: „ten dvi dideles tas kaip reiks tampytis. Galvoju auto. Tik toliau palikti auto, ten vietą apžiūrėti. Galima ir šnd ten lėkti, čia sako, palaukiam, jie tiksliai ten viską žinos kaip čia. Ten jis 15 h bus ten vietoje“, o D. B. rašo: „supratau, tai palaukti reikia tada. O po to rytoj naktį išlėkti, kad ten ryte poryt būčiau, taip geriausia, nereikės niekur miegoti ir laukti, galvoju“. Tuomet E. N. rašo D. B.: „aš sakiau, kad rytoj susitiks dieną. Rytoj anksti auto paimsim sakiau ir kol kely važiuosi, man parašys, kaip tas sost bus. Išsiskirstėm mes jau, žaid draug jau išlėkė. Galima taip daryti tada kaip tu sakai, tada parašysim aš tau rusišk parašysiu, kad anksti ryte būsi tu iš to Nr. tu jam parašysi. Tada palaukti“, o D. B. jam atsako: „nu aš taip galvoju geriausia bus. Nereikia bereikalingų judesių į viešbučius, fiksuoja ten vartus po to. O vakare negerai varyti ar naktį“. Kiek vėliau E. N. rašo D. B.: „Dar pagalvojau, saule. Gal dieną tau ten nulėkti, pamatytai v, perkalbėtai, pasakytai, kad ryte paimsi. Ir pačiam kad neskubėti, nes vietą pažiūrėtai. Kad tam kas nepasikeistų. Kaip tu galvoji?“, o D. B. jam atsako: „galvoju gal geriau kaip sakiau, kad nesusitikinėti kelis kartus ten. Aš vis tiek iš pradžių pasižiūrėsiu. Tik po to eisiu. Ir tik vakare greičiausiai aš galėčiau būti, pupa, nespėčiau greit nuvažiuoti. Gal parašysim jam kai bus, ir tada nuspręsim“. Dar daugiau, tos pačios dienos vėlų vakarą D. B. rašo E. N.: „4 st reikia pupa. Nes reikės už papildomą kilometrą mokėti man, nes 200 km į kainą tik įskaičiuota rezervavau“. Kitos dienos t. y. 2012 m. kovo 10 d., ryte E. N. siunčia D. B. pinigų siuntimo pastarojo draugo R. P. (R. P.) vardu kvito perlaidos kontrolinį numerį, 13.04 val. D. B. rašo E. N.: „pasiėmėm. Varom auto paimt“, o kiek vėliau informuoja: „Jau pasiėmiau aut.“ (2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, t. 14, b. l. 2–200, t. 15, b. l. 1–135). Iš Švedijos Karalystės pagal teisinės pagalbos prašymą gauti duomenys patvirtina, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo D. B. 2012 m. kovo 11 d. gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino ir buvo sulaikytas, buvo išnuomotas būtent 2012 m. kovo 10 d. R. P. vardu, prieš tai iš anksto užsisakius šį automobilį internetu (t. 18, b. l. 184–191). Taigi D. B. su E. N. ne tik derino kelionės į sutartą susitikimo su vilkiko vairuotoju vietą detales, bet ir lėšas automobilio, skirto labai didelio kiekio metamfetamino gabenimui, nuomai jis gavo būtent iš E. N..

        Be to, bylos duomenimis, D. B., įtaręs, kad gali būti sekamas Švedijos policijos pareigūnų, šiais savo nuogąstavimais dalijosi ne su kuo kitu, o su E. N., būtent su pastaruoju sprendė ir kaip galėtų to išvengti. 2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole užfiksuotas toks 2012 m. vasario 20–21 dienomis vykęs D. B. ir E. N. susirašinėjimas – D. B. žinutės E. N.: „Man atrodo iš galo antpečiai yra. Jau dieną tą pačią mašiną mačiau, ir dabar ta pati ir kita dar. Pastačiau tokioj vietoj mašiną, tai tris kartus pro šalį jau pravažiavo. Varau dar kaip nors patikrinsiu“, „Svarbu atsargiam ir atidžiam būti, ir klaidos nepadaryt. Džiaugtis kad pastebėjau, o ne kad varnas danguj gaudžiau. Svarbu ok viskas būt, toliau bandysim kažkaip pragudrauti juos“, „Atidaviau auto, kai atidavinėjau civilių busas įvažiavo, apsuko porą ratų ir išvažiavo“; E. N. žinutės D. B.: „Reikia auto atiduoti rytoj. Dar kaip x buvo, galėjo klausimų iškilti? Aš galvoju tavo pavard yra kompe ir jiem gal meta kad tave stebėti. Reikia džiaugtis, kad antpeč klaidas daro ir parodo save. Viskas taip gerai yra, tik kad auto sunku pas ką paimt. Ir kad čia nuotaikos ok būtų. Kad nelūžtų“, „Būnam atidūs. Čia rimti signalai“, „Palaukiam žaid pasukti turi. Svarbu jie dasitvarko, o čia po to nr išjunginėsim, vakare susirašytum. Tegul jie seka ką nori. Išjungtais tel reikia būti, bus ramiau. Davai 10 h, 15 h ir 20 h įsijungiam 15 min ir po to išjungiam“ ir t. t. (t. 14, b. l. 122–129, 131–134). Dar daugiau, 2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole užfiksuotas 2012 m. vasario 18 ir 22 dienomis vykęs E. N. ir D. B. susirašinėjimas (E. N. žinutės D. B.: „buvau pas žaid prieš 11 h nulėkęs <...> tokį grybą pjauna tai žiauriai <...> nervai nelaiko <...> su juo baisu ką daryti. Buvau iki brolių nulėkęs, čia nieko nenori daryti. Lekiu iki kaimo savo kalbėti gal ten kas yra. Reikia sukti galvą ir išeiti iš šitų situacijų“, „Galvoju reikės jei nieko čia nesigauna dabar su karlione kalbėti kaip ten gali jie“; D. B. žinutės E. N.: „nu geras grybas jisai tai tikrai, nesąmones pastoviai kalba, žiauriai sunku su juo. O kur korleone, tenai grynai korleones tas dėstytojas yra? Ar to senio kur jis pažįsta?“, „Nu jo, aš irgi galvoju gal pakalbėti reikia gal ten vis tiek gali tą geresnį padaryti, nors kažkas gautųsi, jog vietoje nesėdėti“ ir t. t., t. 14, b. l. 112–115, 140–142, 156–157) leidžia daryti išvadą, kad šie du nuteistieji, nusivylę dėl niekaip nepavykstančios metamfetamino kontrabandos, organizuojamos kartu su D. D., tarėsi, kaip jiems elgtis, ir svarstė, ar nevertėtų šiai veiklai susirasti kitus bendrininkus.

        Pagaliau akivaizdžiai E. N. dalyvavimą ir aktyvų jo vaidmenį inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme atskleidžia 2012 m. kovo 10 d., kai S. E. vairuojamas vilkikas atvyko į Švediją, ir 2012 m. kovo 11 d., t. y. kai labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino buvo perduotas D. B., taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys. Kaip matyti iš 2012 m. kovo 15 d. slapto sekimo protokolo, 2012 m. lapkričio 26 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (E. N. naudojamame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo, taip pat garso įrašų darymo slapto sekimo metu) atlikimo ir 2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo (t. 8, b. l. 169–211, t. 7, b. l. 80–89, t. 14, b. l. 2–200, t. 15, b. l. 1–135), 2012 m. kovo 10 d., 15.39 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, prie PC „Senukai“ („Mega“), įvyko E. N. susitikimas su R. J. bei D. D.. Šio susitikimo metu buvo užfiksuoti tokie jų pokalbiai. R. J. sako: „aš neturiu kaip susisiekti“. Tuomet E. N. teiraujasi: „ir dabar tegul važiuoja? Ne? <...> Geriau dabar važiuoti, nes mes buvom sutarę, kad jis anksti ryte tenai atvarys“, o R. J. atsako: „iš karto tegul varo“. Tuomet E. N. tikslinasi: „tai dabar ne?“ ir pasakoja apie išvakarėse vykusį susirašinėjimą su D. B.: „nes aš žinai, kaip jis yra ... aš jam vakar sakiau, tu mauk geriau, sakau, anksti ryte. Jisai sako, jeigu aš nuvažiuosiu, žinai, sako, aš nenoriu landžioti po du kartus <...> paima viešbutį ... vieną kartą pasigavo <...> išsinuomavo mašiną <...> iš karto mentai ... o dabar mes paėmėm ant negro tokią mašiną“. Tuomet R. J. sako: „man reikia žinot, ar davažiavo <...> niekaip neišeina ...“, o E. N. svarsto: „gal geriau paskambina taip, kad nors nu, ar yra, ar nėra ..., jis jo numerį turi ... . Jis sako, aš galiu parašyti iš savo numerio ... netamsinto ... iš Lietuvos ... . Jis gali ir iš būdelės ... aš jam sakau ... tu geriau iš būdelės suk ... . Jis man sako, aš turiu ataskaitą pasidaręs, su siuntimu, jei nuėjo, reiškiasi viskas gerai. Bet jeigu nenuėjo ... . Gal geriau iš būdelės, ten vietoj ...“. R. J. jam atsako: „Gali patikrinti, ar atsiliepė <...> jeigu pats vadila duos žinot, kad sustos <...> tada taip <...>. Nėra ko stresuoti, jisai stovės, gal aikštelėje dabar <...> jisai parašė 15.30 bus aikštelėje, dabar 15.40 ... tai dar neišvažiavo draugas ...“. Tuomet E. N. sako: „700 kilų nėra daug ... žinai, kaip yra, aš jam vakar parašiau ... Mes padarėm taip, kad jisai nuvarys anksti ryte penktą valandą ar šeštą ir bus geriausia <...> ir sako, man geriausia būtų <...> jei aš važiuočiau sekmadienį anksti ryte ir sako aš nu grįžčiau po pietų“, o R. J. atsako: „nesuprantu dabar (keiksmažodis) kaip daryt ... pradžiai lai šauna ... jam (keiksmažodis), jis parą laiko stovės, vadila“. Tuomet D. D. tikslinasi: „tai nevažiuoja?“, o R. J. atsako: „tai jis nori sužinoti, ar tas gavo ... 700 kilų važiuoti“. Be to, vykstant šiam pokalbiui, E. N. siunčia D. B. žinutę: „parašyk tuščią SMS pupa. Pažiūrėsima, ar nuėjo SMS. Jei taip, tai reikia lėkti“. Netrukus D. B. jam atsako: „rodo, kad gavo“. E. N. apie tai informuoja R. J. ir D. D.: „Tuoj pažiūrėsim ... ok parašiau ... Rodo, kad gavo ... jo ... rodo, kad gavo ... . Tai kaip daryt (keiksmažodis)?“ Tuomet R. J. sako: „Tai viskas, lai (keiksmažodis) link ten“. Tuomet E. N. teiraujasi: „Tai palauk, tai kaip daryti? Ar parašyt jam žinutę, kad būsim šeštą ryte?“, o R. J. jam atsako: „žinai kaip, parašom ... parašom valandas, klaustukas ir ar ok ir viskas“. Tuomet E. N. sako: „pala, parašysim matai, parašysim kartu, palauk“, o R. J. diktuoja tekstą: „zavtra budu, budu, gerai, gerai, v 06 h. Viskas dabar, klaustuką dėk, klaustuką dėk iš karto. Ne, nereikia, biški panaikink, panaikink, taškas, taškas „okei“ ir klaustukas <...> ir viskas, tegul palaukia, ar jam atrašys“. Netrukus E. N. išsiunčia D. B. žinutę: „zavtra budu 0.6 h. Okeii parašyk taip jam“, o R. J. ir D. D. sako: „viskas yra.... reikia gal važiuoja <...> aš žinai kaip sakiau, kad jis važiuotų, aš taip rašiau <...>. Jis sako (keiksmažodis), aš nenoriu važiuoti ir du kartus susitikinėti su juo“. Tuomet R. J. nurodo: „jis gali važiuoti pasižiūrėti, ar jis stovi“, o E. N. sako: „žinai kaip ... mašiną palikti kitoj pusėj ... susidėti ... susinešioti <...> aš padaryčiau kitaip žinai, bet jis sako, kad tenai nesiburbuliuoti, žinai <...> vieną kartą mašiną nuomavosi ... jie tris kartus mentai išvažinėjo <...> ir tada atidavinėjo irgi <...> kas čia toks yra <...> pavardė lietuviška, žinai, kai jie mato ant kompo“. Gavęs D. B. žinutę: „Parašiau <...> viskas Ok. laukia parašė“ (iš 2013 m. gegužės 2 d. Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų perduotų kompaktinių diskų, kuriuose įrašyti D. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo duomenys, matyti, kad šią žinutę D. B. išsiuntė, gavęs S. E. žinutę su tekstu „B?? ??. ???“ (t. 21, b. l. 176)), E. N. sako: „Va parašė, pala, parašiau, viskas ok, laukiu, parašė“. R. J. pasitikslinus, ar „parašė?“, E. N. atsako: „viskas tvarkoj“. Tuomet R. J. sako: „Tai gerai, tai tada nieko mes nestresuojam <...> tegul jisai važiuoja taip, kaip jis mato jam reikalinga“. Paskui E. N. sako: „Ne, dabar palaukiam, kol jis davažiuos iki namų“, D. D. sako: „jo, laukiam tada paskutinio etapo“, o R. J. sako: „dabar sulaukiam jo, praėjo pagrindinį etapą“. Netrukus E. N. sako: „Gerai ... tai ką tada rytoj ... pirmą, antrą tikrai žinosiu“. Tuomet D. D. nurodo: „lai skambina Ed.“, E. N. atsako: „skambina ... sakysim ... po operacijos, tai tada 100 procentų ... (keiksmažodis), gerai, kad viskas gerai, (keiksmažodis) ... aš galvoju (keiksmažodis), kas vėl gali būti, (keiksmažodis) ... davai nekalbam“, o R. J. sako: „Tai vsio, ką nei žvyno, nei uodegos“.

        Taigi, nors E. N. teigė, kad galimai buvo apgautas, nes buvo įsitikinęs, jog visa informacija, kurią jis teikė D. B., buvo susijusi su pastarojo darbu Švedijoje, šie duomenys tik dar kartą patvirtina, kad jo bendravimas su D. D. ir R. J., kaip ir jo susirašinėjimas su D. B., nieko bendro su kokiais nors pastarojo darbiniais santykiais Švedijoje neturėjo. Tiesiog šiuo atveju buvo sprendžiami klausimai, kada ir kaip turi susitikti labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino kurjeris S. E. bei šios siuntos Švedijoje laukęs D. B.. Be to, byloje užfiksuota, jog ir vėliau, jau po susitikimo su D. D. ir R. J., E. N., susirašinėdamas su D. B., davė šiam patarimus, kaip geriau gabenti metamfetamino siuntą. Taip, D. B. pasiteiravus: „reikia man pasiimti tašes?“, E. N. atsakė: „gal pasiimk. Nes ten buvo su tašėm. Bet nž ar v, kaip padėjęs. Geriau pasiimk. Dar pagalvok kur atsarginis ratas, buvau pagalvojęs, išimtai ir ten sudėti, bet jei kely kur kas nutiktų. Nes ten normaliai susidėtų <...>. Ten gražiai viskas susidės. O kas liks gražiai į tašikę. Neskubėk niekur, gali zigzagas griždinėti, nu žodžiu, kur ramiau ir saugiau“. O vėliau D. B., išvykęs į sutartą susitikimo su vilkiko vairuotoju vietą, iki pat sulaikymo momento informavo E. N. apie savo kelionę – 2012 m. kovo 11 d. ryte, 05.56 val., D. B. rašo E. N.: „pralekiau sostinę. Netoli esu kažkur jau. Galvoju dar valandą palauksiu kur <...> parašysiu tau po to“. Netrukus, 06.16 val., D. B. vėl rašo E. N. ir teiraujasi: „o parašyt jam dar ką nors prieš atvažiuojant?“, o 06.53 val. informuoja E. N.: „lekiu atgal. Parašysiu kai netoli namų būsiu“.

        Be to, byloje užfiksuota, kad 2012 m. kovo 11 d., po pietų, nesulaukęs jokių žinių iš D. B., E. N. bando su juo susisiekti, rašydamas žinutes bei skambindamas D. B. naudojamais telefonų numeriais, taip pat žinute informuoja, kad išjungia vieną iš savo telefono numerių, bet yra prisijungęs prie „skype“ („pupa į tą nr paraš. Laukiu. Ar per sk. jungiu šitą“). Paskui E. N. skambina S. Ū., kuriai, akivaizdu, užmaskuotai praneša, kad neturi jokių žinių: „pakolkas, tai žinai, jau namuose sėdžiu <...> nieko“. Taip pat užfiksuota, kaip E. N. savo išgyvenimais dėl pradingusio D. B. dalijasi su Ed. N.. Pavyzdžiui, po telefoninio pokalbio su S. Ū., sako Ed. N.: „nu žiauriai, žinok, (keiksmažodis), toks man nervas <...> depresija <...> kad nebūtų va... čia svarbiausia. Nes jeigu pariš, tai (keiksmažodis)“. Paskui E. N. svarsto, kas galėjo atsitikti (spūstys, avarija ir t. t.) ir sako: „Laukiam, parašys, nes jis turi atsirasti... nemanau, kad nebus <...> nemanau, kad kiekvieną mašiną ten, žinai, tikrins <...> žinok, jisai įjungtų telefoną. Jis pats matytų, kad vėluoja, jeigu ką jisai sakytų, va ... užstrigau ir viskas ... būsiu vėliau. Jisai galėjo, žinai, kaip padaryt. Mato situacija ... geriausia stot ir pakavot, viskas <...> ir viskas, ir nesigrūzint, ir nuvažiuot namo, ir kitą dieną atvažiuot pasiimt, va taip geriau daryt, ne? <...> gal jis taip ir daro... mato, kad nespės, gal kažkur, tai gal (keiksmažodis) pasiims kažkur sustos ir pakavos. Gali būti ir taip. (Keiksmažodis), kiek spėliot, nu (keiksmažodis) nu, bet jis įsijungtų numerį, nu, kuriuo bendravom <...>, o gal mato, gal, kad užmatė, gal ką nors <...> gal įjungt „skype“, gal... tegul būna įjungtas „skype“ visada... kad būtų visą laiką įjungtas, jis pats prieis ... nu kažkur tai prieis <...> kaip man padaryt rytoj (keiksmažodis), reiktų išnešt telefonus ir tą aparatą, kur ... telefonus ... (keikiasi), aš nespėju čia lakstyt, tai (keikiasi) <...> gali būti, kad sakau, kad klydo, pavyzdžiui ... sakau, kad nu grįžinėsi, sakau, važiuok zigzagais, nu pavyzdžiui taip taip taip taip, nevažiuok tiesiai. Gal jisai sakau jeigu taip, kur paklydo <...> bet kas gali jam dar būt ... ne, tfu, tfu tfu ... mašiną išsinuomavo, saliarkos tikrai turi <...> gal sugedo – tai parašytų <...> gal telefonas, gal koks nusėdęs <...> gal kortelę kur nukišo ar telefonas nepakrautas <...> svarbiausia, kad jis atsirastų, čia šitas svarbiausia <...> būtų geriausia, tai žinai, aš galvoju, gal taip, jisai... jisai pamatė, kad nespės, naktį ... gal kur paslėpė <...> bet (keiksmažodis), žinok, jis nesuinteresuotas būtų, žinok, jis būtų suinteres ... kuo greičiau dieną namo <...> nu, kad jis ryte šeštą ..., nes tas turėjo atiduot šeštadienį. Nu tai sako, tipo, kad geriau važiuot ... nu, kad tipo, sakau pernakvok tenai, žinai. Sako, geriau viešbutį nemiegot, sako, iš karto nueit ir pasiimt, nevažiuot, dešimt kartų, ir maut namo <...>. Jis po to, žinai, sakau, šeštą valandą ryte ... valandą geriau vėliau būt sako, bet, sako, (keiksmažodis) ir taip gerai. Ir viskas, ir jis man parašė <...>. Ryte, po septintos gal buvo dvi ar trys minutės, kai man parašė, kad taip ... ir aš jam parašiau, sakau, gerai „ok“ ir viskas. Sako, kai aš būsiu netoli namų, parašysiu <...> ir aš užmigau po to, galvoju viskas (keiksmažodis), rankose pas mus ... nu ... po to parsivešim. Aš tai galvoju, kad jis vis tik namo turi grįžt <...> o namie kitas telefonas <...> nežinau, ką galvot ... nežinau ką galvot iš tikrųjų ... gal kur užstrigo <...>. Čia mums svarbiausia, kad nu ..., kad nu... D. nebūtų lūžęs, čia svarbiausia. Čia šitas pats pagrindinis klausimas. Toliau nei pus ... lūžęs, kažkas yra, tai jis reiškia kažkur paslėpė, ar dar kažkas. Pabėgo, gali būti, taip tai (keiksmažodis). Jei viskas bus, išsisprendžia. Bet jeigu jisai uždarytas, va čia pats baisiausias dalykas ... nes (keiksmažodis) tu įsivaizduok, kiek mes čia metų jo nematysim <...> va čia tai gaila būtų“. Pagaliau užfiksuoti ir E. N. svarstymai apie jo paties padėtį, ar ir jam gresia atsakomybė, taip pat apie tai, kad reikia atsikratyti įkalčių: „Tai man tai nebus ... man taip nebus, o dėl mūsų tai čia nereikia net galvot, kad taip mums bus <...>. Reikia tik rytoj įkišt telefonus ir viskas ..., kad nieko nebūtų, būtų geriausiai ... ir tas, va, geriausiai tas, viską ... geriausia išnešt geriausia iš namų ... nes supranti, kaip yra, ne čia, nu <...> ne čia nusikaltimas yra, tenai ..., jiems neįdomu čia, o vežė ne iš tos šalies. <...> Tai mes tai čia išgyvensim, žinai, tik aš sakau kaip ... mums reikia pasiruošt, žinai, pats blogiausias scenarijus ...“ ir t. t. (2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, t. 14, b. l. 2–200, t. 15, b. l. 1–135, 2013 m. liepos 5 d. protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo, t. 6, b. l. 24–50).

        Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, pagrįsta ir teismo išvada dėl E. N. bendrininkavimo su D. D. bei D. B. neteisėtai disponuojant 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, ir organizuojant šios psichotropinės medžiagos kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę.

        Atmetami kaip nepagrįsti nuteistųjų E. N. ir Ed. N. apeliacinių skundų argumentai, kad jų kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžiama neteisėtais būdais gautais, nepatikimais duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

        Nuteistieji teisingai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tinkamai nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas tokiems veiksmams atlikti, kiek tai liečia pirminį šių veiksmų sankcionavimą (iki 2011 m. balandžio 25 d.). Šis pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

        Iš apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktų Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos viršininko prašymų „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (2010-10-22 Nr. 38-3-S6-1501KF, 2011-01-24 Nr. 38-3-S6-119KF) ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimų „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (2010-10-22 Nr. S1-1437 KF ir 2011-01-24 Nr. S1-126 KF) matyti, kad sprendimai kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų (slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo) E. N. atžvilgiu buvo priimti atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti labai dideliu kiekiu, ir kontrabandos (BK 260 straipsnis, 199 straipsnio 2 dalis), metu gavus informaciją, kad E. N. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, turint tikslą jas platinti, taip pat duomenys apie E. N. organizuojamą ir vykdomą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą tarptautiniu mastu (į Švedijos Karalystę) (t. 94, b. l. 167–169, 173–176). Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ Nr. SD-4124 matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ryšardas Skirtunas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010 m. spalio 22 d. teikimą Nr. S1-1437 KF ir pateiktą kriminalinės žvalgybos medžiagą, nustatė, kad šioje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog E. N. gali būti susijęs su nusikalstama veikla, turinčia teikime nurodytų sunkių nusikaltimų požymių. Atsižvelgiant į tai, kad galimybės kitomis operatyvinio tyrimo priemonėmis išsiaiškinti visas reikiamas aplinkybes jau išnaudotos, ir siekiant patikrinti E. N. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikloje, nutarė sankcionuoti slaptą jo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą naudojamu abonentiniu numeriu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. sausio 25 d. (t. 94, b. l. 178). Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ Nr. SD-342 matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011 m. sausio 24 d. teikimą Nr. S1-126 KF ir pateiktą kriminalinės žvalgybos medžiagą, nustatė, kad šioje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog E. N. gali būti susijęs su nusikalstama veikla, turinčia teikime nurodytų sunkių nusikaltimų požymių. Atsižvelgiant į tai, kad galimybės kitomis operatyvinio tyrimo priemonėmis išsiaiškinti visas reikiamas aplinkybes išnaudotos, nutarė pratęsti slaptą E. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą jo naudojamu abonentiniu numeriu nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. balandžio 25 d. (t. 94, b. l. 179). Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gautas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. raštas Nr. BR-472 bei Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-10 kopija, patvirtinantys, kad minėtu Vilniaus apygardos teismo pirmininko įsakymu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ryšardas Skirtunas buvo įgaliotas sankcionuoti operatyvinių priemonių taikymą pagal prokurorų teikimus (t. 93, b. l. 165–166).

        Taigi apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti dokumentai paneigia nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, kad pirminiai kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje buvo atliekami nesant teisinio ar faktinio pagrindo ar juos sankcionavo netinkamas kriminalinės žvalgybos subjektas. Duomenų, kad vėliau atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo padaryta tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų, byloje taip pat nėra. Konstatuoti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje buvo atliekami ar procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nepateisinamai ilgai, įvertinus tiriamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes, dalyvavusių asmenų skaičių, jų organizuotumo lygį ir konspiracijos laikymąsi, taip pat nėra pagrindo.

        Nekyla abejonių ir dėl to, kad ne kas kitas, o būtent nuteistasis E. N. naudojosi pirmiau aptartuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, o taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose nurodytais abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais, be kita ko, bendravo su Ed. N., broliu E. N., UAB „D“ atstovu Ž. Ž., architektūros studijos „Plazma“ architektu R. M. ir kitais su perkamu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei jo įrengimu susijusiais asmenimis. Juolab, kad SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo rasta kratos N. gyvenamojoje vietoje metu (t. 50, b. l. 7–136, 157–188). Taip pat nekyla abejonių, kad būtent E. N. naudojosi ir kitais minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytais abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie, bylos duomenimis, buvo skirti bendravimui su D. B.. SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo rastos kratos N. gyvenamojoje vietoje metu (t. 50, b. l. 7–136, 157–188), o iš kitų trijų abonentinių numerių D. B. išsiųstų žinučių turinys taip pat neleidžia abejoti, kad šias žinutes jam siuntė būtent E. N. – jis ne tik dalinosi su D. B. informacija apie bendravimą su D. D. ar A. S., bet ir pasakojo šiam apie įvykius, susijusius su perkamu butu (pvz., „mane tai nuo 8 ryto durininkas prikėlė, parašė D. direktorius, kad neleidžia, tai nulėkiau, šiaip ne taip susikalbėjom“ (t. 4, b. l. 62); „buvau iki santech palikau užstatą“ (bylos duomenimis tą dieną buvo sumokėtas avansas UAB „G“) (t. 4, b. l. 96); „jau įdėtos durys, buvau pažiūrėti, viskas ok“ (bylos duomenimis tuo metu UAB „Plieninis skydas“ darbuotojai sumontavo bute duris) (t. 4, b. l. 105–106), „aš ką tik iš dizainerio, jau įdomiau vyksta. Kitą savaitę vėdinimo sistema ir radiatorius“ (t. 9, b. l. 25)), taip pat apie Ed. N. sveikatą („Ed. apsirgus temper turi“, „Ed. temper nekrinta jau 3 diena (t. 9, b. l. 125, 127), prašė D. B. paskambinti Ev., išsiųsdamas savo brolio Ev. N. telefono numerį (t. 9, b. l. 64) ir t. t. Nors nuteistasis D. B., kuris iš esmės neneigė bendravimo su E. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme aiškino, kad neturėjo tokių abonentinių numerių, kurie nurodyti pirmiau apartuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ar elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose (t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Iš byloje užfiksuotų SMS žinučių turinio akivaizdu, kad visais šiais abonentiniais numeriais su E. N. kontaktavo vienas ir tas pats asmuo (abu vienas į kitą kreipiasi „brolau“, „bratela“, „meile“, „pupa“, D. D. vadina „mi“, „m“ arba „mili“, „žaidėju“, R. J. – „žaidėjo draugu“, psichotropines medžiagas – „daiktais“, „nuotaikomis“, kalbasi apie tuos pačius asmenis, pravardėmis „direktorius“, „restoranas“, „tomatas“, „hasanas“, taip pat, kaip jau minėta, aptarinėja E. N. perkamo buto (duomenys neskelbtini) įrengimo klausimus ir t. t.). Be to, šis su E. N. kontaktavęs asmuo rūpinosi automobilio „BMW X3“ pardavimu ir apie tai informuodavo E. N. („vienas pirkėjas parašė dėl mašinos, jis gyvena 800 km nuo manęs. Nori atvažiuoti pažiūrėti ir jeigu patiks nupirktų, bet kainą duoda jis 230 st“ (t. 9, b. l. 53), „nu brolau kalbėjau dėl mašinos, tai sako jeigu duotume išsimokėtinai ant 4 mėnesių tai sumokėtų 300 st, ir perrašytume mašiną kai sumokėtų pinigus visus <...>“ (t. 9, b. l. 67), „nu dėl x viskas kaip ir ok, gavo jis savo nuotaikas šiandien...“ (t. 9, b. l. 93) ir t. t. Be to, būtent vienu iš šių abonentinių numerių besinaudojantį asmenį, 2011 m. lapkričio 6 d. atvykusį į Lietuvą, pasitikti vyko E. N., o šią aplinkybę, kaip ir tai, kad Švedijoje rūpinosi automobilio „BMW X3“ pardavimu, pripažino ir pats D. B..

        Pažymėtina ir tai, kad protokoluose dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuoti pokalbiai buvo įrašinėjami sumontavus garso įrašymo techniką N. gyvenamojoje vietoje, kur tam tikrais laikotarpiais buvo apsistojęs ir D. B., arba E. N. naudojamame automobilyje. Užfiksuotuose pokalbiuose dalyvaujantys asmenys kreipiasi vienas į kitą E., Ed., D. vardais. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti, kad šiuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti būtent E. N., Ed. N. ir D. B. pokalbiai. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose taip pat teigia, kad nepatvirtintas byloje esančių telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų vientisumas, tačiau nekonkretizuoja, kokių bylai reikšmingų duomenų, jų nuomone, trūksta, ir kaip jie galėtų pakeisti pirmiau aptartų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo bei procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose užfiksuotų duomenų esmę.

        Nepagrįstas ir nuteistojo E. N. apeliacinio skundo argumentas, kad taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais dėl šių veiksmų atlikimo protokolų surašymo laiko. Teismų praktikoje išaiškinta, jog BPK 179 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atliekant tyrimo veiksmus rašomi protokolai, nereiškia, kad visi procesiniai dokumentai turi būti surašomi veiksmo atlikimo vietoje tą pačią akimirką, kai veiksmas yra atliekamas. Veiksmo atlikimo rezultatai turi būti iš karto procesiniuose dokumentuose užfiksuojami tais atvejais, kai BPK aiškiai nustato, kad veiksme dalyvavusiems asmenims turi būti paliekamas surašomo dokumento nuorašas ar kai jie supažindinami su užfiksuota informacija, duodant pasirašyti procesinius dokumentus. BPK numatytų neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo rezultatų fiksavimui toks reikalavimas nėra taikomas, juolab, kad tuoj pat užrašyti protokole reikšmingą informaciją atliekant tokius ilgą laiką trunkančius veiksmus kaip elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą bei kaupimą, nėra įmanoma. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo apimtį, daryti išvadą, kad surašant tyrimo veiksmų, atliktų taikant procesines prievartos priemones, protokolus iš esmės buvo pažeistas reikalavimas šiuos procesinius dokumentus surašyti per protingą laiką ar juo labiau, kad dėl to šiuose procesiniuose dokumentuose buvo netinkamai užfiksuoti tyrimo veiksmų atlikimo metu gauti duomenys, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

        Sutiktina su nuteistųjų E. N. ir Ed. N. apeliacinių skundų argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumo, vertinant procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautus duomenis, kiek tai liečia rėmimąsi jais, priimant apkaltinamąjį nuosprendį vienų nuteistųjų atžvilgiu, ir tų pačių duomenų atmetimą, priimant išteisinamąjį nuosprendį R. J. atžvilgiu, taip pat dėl skundžiamo nuosprendžio trūkumų, teismui daugiausiai remiantis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo bei procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose esančiomis pareigūnų pastabomis, o ne šiuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo bei procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais konkrečiais duomenimis. Kita vertus, kaip jau buvo pasisakyta, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, kad jie buvo neteisingai įvertinti sprendžiant E. N. ir Ed. N. atsakomybės klausimus. Plačiau dėl pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumo, vertinant procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautus duomenis, teisėjų kolegija pasisakys nagrinėdama prokurorės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su R. J. ir A. Š. išteisinimu.

        Nuteistieji E. N. ir Ed. N. apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad neteisėtu būdu buvo gauti ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti Ed. N. parodymai, kuriais grindžiama jų kaltė. Pasak Ed. N., dėl prieš ją pareigūnų panaudoto intensyvaus psichologinio spaudimo, sunkios fizinės bei psichologinės būsenos, būdama suimta, pastaroji pasirašė po tyrėjų išgalvotais ir jai padiktuotais parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį Ed. N. aiškinimą įvertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas veikas ir padėti tai padaryti savo sutuoktiniui E. N..

        Visų pirma, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistoji Ed. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama ne vieną kartą, t. y. ne tik 2012 m. balandžio 3 d., kuomet davė parodymus dėl 2012 m. kovo 22 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole ir garso įrašuose užfiksuotų pokalbių, 2012 m. balandžio 4 d., kuomet pasakojo apie byloje tiriamų įvykių aplinkybes bei, kaip minėta, prisipažino pati padėjusi E. N. ir D. B. pakuoti kontrabandai ruošiamą metamfetaminą, ar 2012 m. balandžio 6 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet ir vėliau, kai jau buvo paleista iš suėmimo. Tačiau nė viename apklausos protokole, kaip ir 2013 m. liepos 18 d. paskelbimo jai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokole (t. 66, b. l. 16), jokių nuteistosios pastabų dėl neteisėto poveikio ar kokių kitų netinkamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų jos atžvilgiu nėra. Ed. N. apeliaciniame skunde nurodytas liudytojas Ž. Ž., parodęs, kaip jis pats jautėsi apklausiamas liudytoju, nuteistosios apklausose nedalyvavo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja apklausta Ed. N. apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikusi prokurorė V. V. (buvusi G.), taip pat kaip liudytojai apklausti Ed. N. į apklausas konvojavę pareigūnai A. M., R. R. ir S. B. bet kokį psichologinį poveikį Ed. N. paneigė, o, kaip matyti iš bylos, ir pati nuteistoji dėl neteisėtų jos atžvilgiu atliktų šių pareigūnų veiksmų niekur nesikreipė, nors jau nuo 2012 m. birželio 20 d. buvo atstovaujama jos pačios pasirinkto advokato Sergejaus Pelš. Nuteistoji teigė, kad būdama prastos sveikatos dėl neseniai jai atliktos operacijos ir psichologiškai palaužta pareigūnų 2012 m. balandžio 4 d. tiesiog pasirašė pareigūno S. B. prokurorei padiktuotus parodymus, tačiau iš bylos matyti, kad Ed. N., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atsakydama į teisėjos klausimus, nurodė, kad ankstesnius parodymus davė laisva valia, gerai apgalvojusi, nei psichologinis, nei fizinis spaudimas jai nebuvo daromas (t. 49, b. l. 54–60). Apklausta kaip įtariamoji 2013 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams laiko nuo 2012 m. balandžio 3–6 d. d. apklausų bei kardomosios priemonės – suėmimo – panaikinimo, dalyvaujant jau minėtam jos pačios pasirinktam gynėjui, Ed. N. nurodė, kad pilnai patvirtina ankstesnius prokuratūroje ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, naujų aplinkybių dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, nurodyti neturi. Kiek pamena, pakuojant lagaminą matė 3–4 maišelius narkotinių medžiagų, koks tiksliai buvo jų kiekis šiuo metu negali pasakyti (t. 49, b. l. 75–77). Apklausiama 2013 m. liepos 18 d., dalyvaujant tam pačiam jos pasirinktam gynėjui, į klausimą, ar prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariama, parodė, kad dėl savo atliktų veiksmų prisipažįsta visiškai, visas jai žinomas aplinkybes paaiškino ankstesnių apklausų metu (t. 49, b. l. 83). Ir tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistoji ėmė teigti buvusi priversta apkalbėti save ir dabartinį savo sutuoktinį E. N..

        Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. vasario 10 d. Ed. N. buvo hospitalizuota, 2012 m. vasario 15 d. jai buvo atlikta operacija, po kurios tą pačią dieną ji patenkinamos būklės iš ligoninės buvo išrašyta į namus, nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2012 m. kovo 6 d. (t. 49, b. l. 145–149). Po to, kai 2012 m. kovo 12 d. Ed. N. buvo sulaikyta, 2012 m. kovo 15–26 d. d. ji buvo gydoma Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (t. 93, b. l. 103–110), o apklausta – tik 2012 m. balandžio 3 d., t. y. praėjus dar savaitei nuo stacionarinio gydymo pabaigos. Byloje esantys 2012 m. balandžio 3 d. ir 4 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolai patvirtina, kad tiek prieš 2012 m. balandžio 3 d., tiek prieš balandžio 4 d. apklausą įtariamajai Ed. N. išaiškinus teisę turėti gynėją, pastaroji pareiškė pageidaujanti, kad ją gintų advokatė J. T. Litvinskienė (t. 49, b l. 39, 43). Pažymėtina, kad įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, Ed. N. buvo išaiškintos dar 2012 m. kovo 12 d., įteikiant jai pranešimą apie įtarimą, ką pastaroji patvirtino savo parašu (t. 49, b. l. 33–34). 2012 m. balandžio 4 d. įtariamosios Ed. N. apklausos protokole užfiksuota, kad nuteistoji buvo apklausiama dalyvaujant gynėjai J. T. Litvinskienei, jokių Ed. N. pastabų apie tai, kad minėta gynėja atvyko tik į apklausos pabaigą, kaip ir apie tai, kad dėl sveikatos būklės ji negali duoti parodymų, nėra. Protokole užfiksuotų duomenų teisingumas patvirtintas tiek pačios Ed. N., tiek gynėjos advokatės J. T. Litvinskienės parašais. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja V. V. nurodė, kad Ed. N. be gynėjos nebuvo apklausiama, apklausos prasidėdavo tik atvykus gynėjai, su kuria įtariamoji, jei tik pageidavo, visuomet galėjo pasikalbėti atskirai. Esant tokių aplinkybių visumai, konstatuoti, kad Ed. N. parodymai, užfiksuoti 2012 m. balandžio 4 d. įtariamosios apklausos protokole, buvo gauti neteisėtu būdu, nebuvo ir nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad Ed. N. 2012 m. kovo 12 d. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikyta įtariant ne tik neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga ir jos kontrabanda, bet ir dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo, vykdžiusio nusikalstamas veikas iki pat minėtos dienos, veikloje, taigi, konstatuoti, kad jos sulaikymas BPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu buvo neteisėtas, taip pat nėra pagrindo.

        Dėl Ed. N. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad didesnė dalis ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. balandžio 6 d. atliktos Ed. N. apklausos protokolo teksto sutampa su 2012 m. balandžio 4 d. prokurorės atliktos įtariamosios apklausos protokolo tekstu, o tai kelia abejonių, ar Ed. N. parodymai buvo užrašyti kiek galima pažodžiui. Kita vertus, pati Ed. N. neneigia ikiteisminio tyrimo teisėjai apklausos metu patvirtinusi ankstesnius, 2012 m. balandžio 4 d. prokurorei duotus parodymus, tik aiškino, kad taip elgėsi būdama palaužta pareigūnų, o kaip minėta, ši nuteistosios nurodyta aplinkybė nepasitvirtino. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją Ed. N. buvo apklausta dalyvaujant jos gynėjai, išaiškinus jai procesines teises, protokole užfiksuotų duomenų teisingumą patvirtino visi apklausoje dalyvavę asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad tokiu, nors ir netinkamu, būdu užrašant Ed. N. parodymus buvo iškraipyta jų esmė, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas juos įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nėra pagrindo. Juolab, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti Ed. N. parodymai apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, priešingai nei jos parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes.

        Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo S. E. apeliacinio skundo argumentai, ginčijant jo nuteisimą už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino ir šios medžiagos kontrabandą.

        Nuteistasis S. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad savo vairuojamu vilkiku kartu su medžio plokščių kroviniu iš Latvijos gabeno ir Švedijoje D. B. perdavė krepšius su jame buvusiu labai dideliu kiekiu metamfetamino, bet teigė, jog tą kartą prieš kelionę į Švediją Lietuvoje nesilankė ir nežinojo, kad gabena psichotropines medžiagas. Pasak nuteistojo, jis buvo įsitikinęs, kad krepšiuose yra keramikos dirbiniams skirtos medžiagos, nes taip jam pasakė asmuo, paprašęs nuvežti tuos krepšius į Švediją, ir kartu su telefonu, skirtu susisiekimui su krepšių gavėju, perdavęs juos Rygos mieste, jo krovininio automobilio stovėjimo aikštelėje (t. 40, b. l. 137–142, t. 41, b. l. 188–190, t. 85, b. l. 101–105). Nors apeliaciniame skunde S. E. nurodo, kad byloje nėra jokių šias jo nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, vien jau nuteistojo gabento metamfetamino kiekis (39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino) rodo, kad jo parodymai, jog krepšius su šia medžiaga jam perdavė visiškai nepažįstamas asmuo, neatitinka tikrovės. Be to, nuteistojo S. E. parodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paneigia byloje surinkti įrodymai.

        Bylos duomenimis, nuteistasis S. E. parodė, kad pagelbėti pervežti daiktus į Švediją jo paprašė vaikinas, kuris dažnai atvykdavo į krovininių automobilių stovėjimo aikštelę ir siūlydavo vilkikų vairuotojams pirkti įvairius įrankius. Toks pokalbis įvyko 2012 metų kovo 8 dienos pabaigoje, kai jis, sutvarkęs krovinio į Švediją gabenimo dokumentus, atvažiavo į aikštelę prieš kelionę apžiūrėti vilkiką. Paskui į tą pačią aikštelę atvyko kitas vaikinas, t. y. įrankius pardavinėjusio vaikino pažįstamas, kuriam ir reikėjo daiktų pervežimo paslaugos. Tačiau, kaip matyti iš jau pirmiau aptartų taikant procesines prievartos priemones gautų duomenų, nuteistasis E. N. 2012 m. kovo 1 d., t. y. dar prieš savaitę iki S. E. nurodyto neva įvykusio susitikimo vilkikų stovėjimo aikštelėje, po susitikimo su R. J., informavo D. B. apie kontaktus su pervežimus atliekančiais asmenimis, kuriuos R. J. jau seniai pažįsta bei laiko patikimais ir kurie ieško legalaus krovinio į Švediją, tačiau kol kas nesėkmingai („Poryt pasuks, rytoj susitinka su kitais, tie kurie rimti yra <...> jis rytoj susitiks su žmogum, ir poryt sutarėm, kad pasuks man. Sako čia 4 d kažkur gali užtrukti, kol apsikalbės ir kada jie pasakys kada išlėks. Šiti irgi sako daug metų pažįsta, bet direk neduoda niekaip iki mūsų lėkti, todėl taip tempėsi. Tai susikalbėjo jie, kada gaus link mūsų iš kart darys jie ir ten“ (2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas (t. 14, b. l. 184–185). Be to, pasak nuteistojo S. E., jo pokalbis su įrankiais prekiaujančiu vaikinu įvyko kovo 8 d., dienos pabaigoje, kuomet jis, gavęs krovinį ir susitvarkęs su tuo susijusius dokumentus, atvyko į aikštelę apžiūrėti vilkiko, o pokalbis su kitą dieną krepšius jam perdavusiu vaikinu įvyko dar vėliau. Tuo tarpu užfiksuotas E. N. susirašinėjimas su D. B., šiems laukiant iš D. D. ar R. J. žinių, susijusių su organizuojama metamfetamino kontrabanda, taip pat E. N. telefoninis pokalbis su R. J., kuris įvyko 2012 m. kovo 8 d. 18.03 val., patvirtina, kad jau tuo laiku, t. y. nepraėjus nė dviem valandoms nuo kelto bilietų rezervacijos patvirtinimo (bendrovė „Tallink Latvia Cargo“ rezervaciją S. E. į 2012 m. kovo 9 d. 17.30 val. iš Rygos į Stokholmą išplaukiantį keltą patvirtino 2012 m. kovo 8 d. 16.13 val. (t. 24, b. l. 65–66)), informacija apie surastą legalų krovinį ir reisą į Švediją jau buvo pasiekusi R. J. (pastarasis nurodė E. N., kaip jau minėta, laukusiam informacijos apie metamfetamino siuntos gabenimą į Švediją, kad „gerai būtų tave šiandien pamatyti, būtinai“, o E. N. pranešė D. B.: „skambinau žaid draugui. Sakė atlėkti šnd būtinai. Parašysiu vėliau tau, pupa“ (2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, t. 15, b. l. 8, 111).

        S. E. taip pat teigė, kad pagal susitarimą su nepažįstamu vaikinu krepšiai sutartoje aikštelėje turėjo būti paimti jo atvykimo į Švediją dieną, t. y. 2012 m. kovo 10 d., šeštadienį, ir tik vėliau jis gavo žinutę, kad krepšių pasiimti atvažiuos kovo 11 d. ryte, tuomet liko laukti aikštelėje iki rytojaus. Tačiau, kaip matyti iš procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautų duomenų, jau 2012 m. kovo 9 d. 17.23 val., po susitikimo su R. J., E. N. perdavė D. B. informaciją, kad vilkiko vairuotojas į sutartą vietą atvyks 2012 m. kovo 10 d. ir ten stovės visą parą („turiu koordinates visas. Bus aukštai jis. Bet parą stovės. Rytoj bus“ (2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas (t. 15, b. l. 1–135). Galiausiai iš S. E. priklausančio navigacijos įrenginio apžiūros protokolo matyti, kad šio įrenginio aplanke „Paieška/istorija/istorijos elementai“ užfiksuoti šie vienas paskui kitą einantys paieškos istorijos elementai: „Gubernciems 7, Ryga“; „A8/E67 ????? Domeikavos“ (pažymėtas taškas, esantis netoli Kauno, tarp Gelnų ir Saviečių gyvenviečių); „PORT STOKHOLM RIGA, ???. ??? ?????, Stokholm“ ir „???. ??? ????? ????? Knivsta“ (pažymėtas taškas, esantis Švedijos Karalystėje, E4 kelyje, automobilių aikštelėje tarp miestų Knivsta ir Uppsala (t. 41 , b. l. 113–180). Įvertinus tai, kad adresu Gubernciems 7, Ryga, yra bendrovės „Bolderaja“, kurioje S. E. 2012 m. kovo 9 d. pasikrovė medžio plokščių krovinį, buveinė (t. 24, b. l. 74–91), o iš Rygos keltu persikėlęs į Švedijos Karalystę, Stokholmo miestą, jis susitikti su D. B. vyko į automobilių aikštelę, esančią E4 kelyje, tarp miestų Knivsta ir Uppsala, leidžia daryti išvadą, kad pirmiau paminėti S. E. priklausančiame navigacijos įrenginyje išsaugoti vienas paskui kitą einantys paieškos istorijos elementai atspindi jo maršrutą 2012 metų kovo 9–10 dienomis ir patvirtina, kad pastarasis, prieš išvykdamas į Švedijos Karalystę, lankėsi Lietuvoje, netoli Kauno miesto, kur, kaip matyti iš bylos, ir buvo laikomas labai didelis kiekis metamfetamino, skirtas kontrabandai į Švedijos Karalystę. S. E. teigia, kad jam priklausančiame navigacijos įrenginyje esančios lietuviškos žymos su metamfetamino siunta nėra susijusios, jos tiesiog išliko, nes vykdamas į Europą jis dažnai ilsėdavosi prie Kauno esančioje „Lukoil“ degalinėje, o po to vykdavo link Lenkijos valstybės sienos. Iš tiesų, S. E. navigacijos įrenginyje yra užfiksuota „Lukoil“ degalinės, esančios šalia Kauno miesto, žyma, tačiau aptartas paieškos istorijos elementas pavadinimu „A8/E67 ????? Domeikavos“ su minėta degaline niekaip nėra susijęs, jis nutolęs nuo jos beveik 30 kilometrų atstumu.

        Pirmiau aptarti duomenys, o taip pat byloje užfiksuota jau minėta E. N. D. B. 2012 m. kovo 8 d. perduota informacija, kad metamfetamino siunta iš Lietuvos bus išvežta 2012 m. kovo 9 d. („čia ryt jau nebus nuotaikų“ (2012 m. lapkričio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas (t. 15, b. l. 11)), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad krepšiai su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino S. E. kovo 9 dieną buvo perduoti Lietuvoje, o ne pastarojo nurodytoje stovėjimo aikštelėje Rygoje. Taigi nuteistasis šią medžiagą gabeno ne tik iš Latvijos Respublikos į Švedijos Karalystę, bet ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. O tos aplinkybės, kad S. E. pasiimti krepšių vyko didelį atstumą (jo kelionė iš Rygos miesto į Lietuvą bei atgal pagal navigacijos įrenginyje pažymėtus taškus sudarė apie 500 km), susisiekimui su krepšius turėjusiu perimti asmeniu turėjo atskirą abonentinį numerį ir telefono aparatą, kurį, beje, slėpė (S. E. sulaikymo metu jis rastas vilkiko kabinoje ant grindų, po vairuotojo sėdyne (2012 m. kovo 14 d. sunkvežimio (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, t. 20, b. l. 42–54)), be to, šiuo telefonu kontaktavo ne tik su D. B. (kontaktai su juo buvo išlikę telefone ir užfiksuoti jo apžiūros metu), bet ir su Lietuvoje registruotu abonentiniu numeriu (2012 m. kovo 9 d. 22.38 val., jau plaukdamas keltu, iš šio abonento gavo žinutę (t. 25, b. l. 37–40, 57–64), kurią, akivaizdu, ištrynė), leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju tai nebuvo atsitiktinio Rygoje sutikto nepažįstamo asmens prašymo pervežti daiktus vykdymas, ir kad nuteistasis S. E. suvokė, kokias medžiagas jis faktiškai gabena. Be to, jau pirmiau aptartas E. N. ir D. B. susirašinėjimas, kuomet D. B. pasiteiravus, ar pasikeitus vežėjui, nesikeis maršrutas, E. N. jam atsakė: „rytoj vakare susitiksim dar kartą, pasakys tikslų kelią <...> tie žino, kaip geriau ir per kur lėkti. Ten, kur pirmą kartą tas nubraižė, tai šitie sako ten pagrindinis yra, ir tų pilna“, rodo, kad kelionės maršrutas buvo derinamas su metamfetamino siuntos vežėju, o šis žinojo maršrutą, kur mažesnė pareigūnų patruliavimo tikimybė. Byloje užfiksuotas E. N. pasiūlymas D. B. patikrinti ryšį su vilkiko vairuotoju paskambinant šiam iš taksofono ir paklausiant šio „kak nastrajenija“ (t. y. kaip nuotaikos, o būtent taip nuteistųjų tarpe buvo vadinamos psichotropinės medžiagos), arba E. N. atsakymas D. B. šiam pasiteiravus, ar į sutartą metamfetamino siuntos perdavimo vietą jam vežtis krepšius („gal pasiimk. Nes ten buvo su tašėm. Bet nž ar v, kaip padėjęs. Geriau pasiimk“), taip pat patvirtina, kad vilkiko vairuotojas S. E., nuteistųjų bendravime įvardijamas kaip „v“, nebuvo koks nors pašalinis asmuo, neinformuotas apie tikrąjį jo gabenamuose krepšiuose esančio krovinio turinį, o priešingai, net gi pats sprendė, kaip jos bus sudėtos (paslėptos) jo vairuojamame vilkike. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti ir tai, kad labai didelio kiekio metamfetamino kontrabandą iš Lietuvos organizavę nuteistieji buvo atsargūs ir šios psichotropinės medžiagos gabenimui ieškojo labai patikimo vežėjo.