Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-10-30][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-2411-993-2017].docx
Bylos nr.: 1-2411-993/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.) (Galioja iki 2019-07-01)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.) (Galioja iki 2019 m. liepos 1 d.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Procesiniai dokumentai
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2411-993/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51626-17-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.6.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5 (S)

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. spalio 30 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Rimui Aikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. G. 2017-10-05 apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailisi ir nurodė, kad įvykio dieną jis namuose su kaimynu gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė dviese 0,7 ltr. degtinės butelį. Išgėręs degtinę nusprendė, kad dar reikia alaus parsivežti. Kieme stovėjo žmonos vardu registruota mašina, todėl jis sėdo už vairo ir nuvažiavo iki parduotuvės. Prie parduotuvės jį sulaikė policijos pareigūnai, kažkas iškvietė juos. Su alkotesterio rodmenimis ir kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija jis sutinka. Nors automobilis registruotas žmonos vardu, bet ja naudojasi jo sūnus. Šį automobilį jam draudžiama vairuoti, žmona jam neleidžia to daryti, nes jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, bet jis pasidarė atsarginius raktus ir slėpė tai nuo žmonos. Tą dieną žmona dirbo, todėl nematė, kaip jis išvažiavo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Žmona gali už jį laiduoti, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojas R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-05 apie 18.30 val., važiuodamas nuo Kauno link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plentu, maždaug ties parduotuve ,,Šilas“ pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį ,,Škoda Octavia“, pilkos spalvos. Vairuotojas įtartinai manevravo, todėl nusprendė jį sekti. Jam važiuojant paskui, automobilis antra juosta judėjo pavojingai, t.y. tai vis sustodamas, tai vėl greičiau judėdamas. Ties šviesoforu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui, o užsidegus žaliam signalui nepajudėjo. Jis tuomet persirikiavo į pirmą juostą ir pravažiavo pro šalį. Jis pasižiūrėjo į vairuotoją norėdamas suprasti kas atsitiko, gal žmogui blogai su sveikata. Jam pasirodė, kad vairuotojas neblaivus. Tada jis paskambino pagalbos skambučiu 112, pranešė apie įvykį, nepaleido automobilio iš akių ir nusprendė toliau jį sekti. Sekė automobilį, kol jis sustojo prie (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), esančios maisto prekių parduotuvės. Jis taip pat sustojo ir savo automobilį užstatė taip, kad jis negalėtų išvažiuoti, t.y. savo automobilį pastatė šonu ties pažeidėjo automobilio galu. Automobilio ,,Škoda Octavia“ vairuotojas pirmas išlipo iš automobilio ir ruošėsi eiti link parduotuvės, matė, kad vairuotojas svirduliuoja, todėl išlipęs iš automobilio pribėgo prie jo ir paklausė, kodėl girtas vairuoja. Prieš išlipant iš automobilio jis antrą kartą paskambino 112, paaiškino kur važiuoti, dispečeriui nurodė, kad vairuotojas, jo manymu, neblaivus. Jiems pradėjus pokalbį „Škodos“ vairuotojas neigė, kad gėrė, vėliau sakė, kad gėrė tik vieną alaus ir tame nemato problemos. Jis stengėsi pažeidėją kalbinti, kad sulauktų policijos pareigūnų. Pilietis elgėsi neagresyviai, bandė kelis kartus apkabinti, siūlė skirstytis. Pilietį pavyko kalbinti, tol kol atvyko policijos pareigūnai. Vairuotojas niekur nuo jo nuėjęs nebuvo, visą laiką kalbėjosi su juo (b. l. 21-23).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-05 18.44 val. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskrities VPK budėtojo nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) g. prie parduotuvės, kur galimai yra girtas vairuotojas. 18.55 val. atvykus su Kauno vyresn. tyrėja R. S. į įvykio vietą prie pastato Nr. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rastas stovintis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo stovintys du vyriškiai. Nustatyta, kad vienas iš vyriškių yra pranešėjas R. U., o kitas asmuo V. G., kuris buvo akivaizdžiai girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. R. U. sakė, kad jis matė, kaip V. G. vairavo minėtą automobilį. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0129 19.08 val. patikrinus V. G. girtumą, nustatytas 1,72 promilės. V. G. pasirašyti registracijos žurnale ir pakartotinai pasitikrinti girtumą atsisakė. V. G. paklausus pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis nurodė, kad paliko namuose. Patikrinus duomenų bazę nustatė, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi. V. G. nurodė, kad jie neįrodys, kad jis vairavo, nes jie (policija) jo važiuojančio nesustabdė. V. G. atvykęs ekipažas išvežė į LSMUL Kauno klinikas kraujo mėginiui paimti (b. l. 25-26).

2017-10-05 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo užfiksuota, kad 2017-10-05 apie 18.44 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas V. G., kuris vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,72 prom. girtumas (b. l. 12).

2017-10-05 apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas automobilis ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-19).

2017-10-10 savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas V. K. pateikė patikros sertifikato Nr. 0633879 kopiją bei alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopiją, kuriame užfiksuota, kad V. G. 2017-10-05 19.08 val. pripūtė 1,72 promilės (b. l. 42-45).

2017-10-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje užfiksuota, kad V. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 50).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. G. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, prieš sėdant už vairo gėręs degtinę, su kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija sutinka. V. G. kaltę patvirtina liudytojų R. U. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš liudytojas R. U. parodymų matyti, kad jis važiavo šalia kaltinamojo automobilio, matė, kaip jį kaltinamasis vairuoja, jam kilo įtarimas, kad jis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, nes vairavo pavojingai, o išlipęs iš automobilio svirduliavo, todėl paskambino į policiją. V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog buvo gautas iškvietimas nuvykti prie parduotuvės, nuvykęs prie parduotuvės, pamatė vairuotoją, kuris buvo akivaizdžiai girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas. V. G. kaltę patvirtina ir rašytiniai įrodymai: apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. G. kraujyje nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. G. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Žala nepadaryta. V. G. ankščiau neteistas (b. l. 64), baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus ir neturint teisės vairuoti, paskirta nuobauda galioja (b. l. 66-66), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 76), VšĮ Kauno Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (b. l. 74), oficialiai nedirba (b. l. 67).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, nėra, siekiant kaltinamąjį auklėti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, ir tuo pačiu užtikrinti realų nuosprendžio vykdymą, į byloje nustatytą lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. G. skirtina bausmė – bauda, mažesnė nei BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas baudos vidurkis. Kadangi kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 str. 1, 2 d.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. bei liudytoja apklausta jo žmona V. G. palaikė ikiteisminio tyrimo metu pateiktą prašymą atleisti kaltinamąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 52-53). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G. parodė, kad yra kaltinamojo žmona, kartu su juo gyvena, sutaria gerai, nėra teista ar bausta administracine tvarka, gali padaryti įtaką jo elgesiui (b. l. 99-100).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, prašė atkreipti dėmesį į tai, jog kaltinamasis už vairavimą išgėrus ir neturint teisės vairuoti jau baustas administracine tvarka, tačiau iš to nepasimokė, o žmona jam įtakos po administracinės atsakomybės taikymo taip ir nepadarė.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje <...> taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016).

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis yra brandaus amžiaus (gim. 1958 m.), nors gyvena kartu su žmona, kaip nurodė, su žmona sutaria gerai, tačiau tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš žmonos parodymų matyti, kad kaltinamasis buvo pasidaręs net atsarginius raktelius nuo automobilio, kad galėtų vairuoti transporto priemonę žmonai nežinant, t.y. jis slėpė šį faktą nuo žmonos, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, kad kito asmens, t. y. žmonos auklėjimas duos teigiamų rezultatų suaugusiam asmeniui ir žmona turės tokią įtaką, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų. Taip pat įvertintinas ir kaltinamojo elgesys fiksuojant įvykį. Su policiją iškvietusiu asmeniu jis bandė tartis, prašė skirstytis, o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog pažeidimo faktas nebus įrodytas, nes policijos pareigūnai jo važiuojančio nestabdė, atsisakė pakartotinai tikrintis blaivumą, pasirašyti registracijos žurnale. Taigi, jis vis dėl to siekė sušvelninti savo padėtį ar net išvengti atsakomybės.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamais neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą (2014 m.) baustas už vairavimą išgėrus ir neturint teisės vairuoti, ši nuobauda galioja, nes bauda sumokėta tik 2017-01-16 (b. l. 48-52), tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį, rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis iš šio nubaudimo išvadų nepadarė ir tai jo nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nesulaikė. Įtakos dėl vairavimo apsvaigus nepadarė ir žmona, nes kaltinamasis vėl sėdo už vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybės, teismo nuomone, kaltinamojo V. G. atžvilgiu netaikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis V. G. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 2,15 promilės etilo alkoholio.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nors V. G., darydamas nusikalstamą veiką (vairuodamas automobilį neblaivus), neturėjo teisės vairuoti, tačiau įvertinus šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį, kad kaltinamasis daugiau nepažeidinėtų Kelių eismo taisyklių, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam būtina uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nors tokios teisės šiuo metu jis ir neturi. V. G. jau yra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl skirtinas maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – trys metai.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. G. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuojant sutuoktinės V. G. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad automobilis įgytas santuokos metu, automobiliu naudojasi sutuoktinių vaikas, todėl V. G. ir V. G. šiuo metu yra automobilio bendrasavininkai. Vidutinė automobilio vertė – 1100 Eur (b. l. 36). Byloje nesustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad automobilio konfiskavimas būtų perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė kaltinamajam ir V. G. dėl kaltinamojo padaryto teisės pažeidimo. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis ir V. G. nurodė, kad automobiliu faktiškai naudojasi jų sūnus, tačiau tai neužkerta kelio spręsti klausimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismo vertinimu, nekonfiskavus automobilio, susidarytų situacija, kai kaltinamasis, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Juo labiau, kad kaltinamasis jau antrą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, o automobilis yra laikomas prie namų, kieme, kas šiuo atveju ir sudarė galimybę kaltinamajam pasinaudoti automobiliu. Šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymas šioje situacijoje, teismo vertinimu, ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti transporto priemonę (BK 72 str.).

Kiti klausimai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės R. M. 2017-10-13 nutarimu dviejų mėnesių laikotarpiui laikinai apribotos V. G. nuosavybės teisės į transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Kadangi turtas konfiskuotas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinamas (BPK 151 str. 8 d.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. bausmę – 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. G., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

V. G. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti V. G. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. TMBZZZ1U5X2189634.

Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                         Indrė Averkienė

 


Paminėta tekste:
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 47 str. Bauda
  • BK
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • BPK 151 str. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas