Administracinė byla Nr. eA-3776-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01441-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. K. (E. K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 12PR-61 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis negali grįžti į kilmės valstybę, nes būtų priverstas kariauti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), dar žinomas kaip (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ar (duomenys neskelbtini) pajėgose. Pareiškėjas matė Youtube ir Facebook socialiniuose tinkluose, kad žmonės prisijungia prie šių organizacijų ir dingsta be žinios. Atsakovas savo surinktoje informacijoje nurodė, kad 2017 m. yra fiksuota atvejų, kai (duomenys neskelbtini) žmonės jėga buvo verčiami prisijungti prie (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovas nurodė, kad visgi įmanoma, jog asmuo gali būti verčiamas prisijungti prie (duomenys neskelbtini)savo šeimos klano. Remiantis 2021 m. sausio mėnesio Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, priverstinis verbavimas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra galimas, tačiau išskirtinėse situacijose. Atsakovas nekonkretizavo, kokios tos išskirtinės situacijos, jų neindividualizavo. Atsakovas tariamai vertino pareiškėjo verbavimo galimybes, tačiau apsiribojo tik ypatumo taikymu, kuris nepaneigia, jog yra tikimybė dėl jaunų vyrų, tokių kaip pareiškėjas, verbavimo.
2.2. Pareiškėjas, kaip vieną iš motyvų, nurodė, kad nenori būti persikėlusiu asmeniu, tačiau atsakovas šios aplinkybės detaliau nesiaiškino, kodėl pareiškėjui blogai būti persikėlusiu asmeniu, ar yra kokia nors diskriminacija, žmogaus teisių pažeidinėjimai ar kita. Pareiškėjas kilęs iš (duomenys neskelbtini), tačiau septynerius metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Jo kilmės vietovė po susirėmimų buvo smarkiai suniokota. Taigi iš esmės pareiškėjas turi būti persikėlusiu asmeniu.
2.3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priskiriami prie mažumų, ypač nukentėjusių nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybė, kitaip vadinama (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) asmenys priskiriami jautriai grupei, kurią EPPB priskiria padidintos rizikos profiliams, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Apie (duomenys neskelbtini) visuomenės požiūrį ir elgesį su (duomenys neskelbtini) vyrais, galimą jų tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją, atstūmimą visuomenėje, apie pagalbos ar paramos jiems teikimą arba atsisakymą tai daryti nesurinkta jokių duomenų.
2.4. Atsakovas išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, nesivadovavo naujausia ir aktualia informacija apie (duomenys neskelbtini) ir jo visuomenę, todėl pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo turi būti perduotas atsakovui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos, nes laikė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų. Atsakovas vadovavosi 2021 metų EPPB ataskaita, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. EPPB ataskaitoje kalbama apie teritorijas, kuriose veikia (duomenys neskelbtini), tačiau nėra konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) turi tą teritoriją kontroliuoti, todėl atsakovas netinkamai įvertino surinktą informaciją ir padarė neteisingas išvadas atsisakant pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ypač svarbu papildomai apsaugai suteikti, ar teritorijoje veikia (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ši organizacija veikia pogrindyje, taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) mieste) bei kilmės vietoje ((duomenys neskelbtini)). Papildomos apsaugos suteikimo kontekste nereikalaujama, kad teritorija būtų kontroliuojama (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), pagrindžia ir objektyviai pateisina jo nuogąstavimus patirti smurtą kilmės valstybėje, nes pogrindyje veikia ir smurto atakas (duomenys neskelbtini) vis dar rengia. Pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstas. Suteikus pareiškėjui prieglobstį, netenka prasmės sprendimo dalis jį išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti, nes pareiškėjas naudotųsi tarptautine apsauga. Be to, sprendimai uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, todėl panaikinus sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jam kyla grėsmė, jog kilmės šalyje jis bus priverstas kariauti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pajėgose. Be to, pareiškėjas bijo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nes ši grupuotė pagrobė 75 jo šeimos narius. Pareiškėjas nurodė, kad nenori eiti kariauti, jo širdis nelinksta prie karo, tačiau kokiame kare tektų kariauti, pareiškėjas nežinojo. Departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus aplinkybių visumą nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę būti verčiamam prisijungti prie (duomenys neskelbtini) veikiančių karinių dalinių ir grupuočių. Nustatyta, kad pareiškėjas niekada nesusidūrė su verbavimu iš jokios karinės grupuotės ir dalinio, o jo baimė remiasi gandais perskaitytais Facebook socialiniame tinkle ir vaizdo įrašais matytais Youtube socialiniame tinkle. Remiantis kilmės valstybės informacija, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) šiuo metu neverčia prisijungti prie jų pajėgų asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Vertinant grėsmę būti verčiamam prisijungti prie (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas niekada nebuvo verčiamas to daryti, be to, neatitinka verbuojamų profilio, nes yra vyresnis nei 18 metų. Duomenų, kad vyktų priverstinis verbavimas asmenų vyresnių nei 18 metų į PKK gretas, nerasta.
3.2. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1–2 punktuose. Taip pat atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Tačiau EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį. Šiuo atveju pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Jei pareiškėjas nuspręstų grįžti į (duomenys neskelbtini), ši teritorija taip pat nėra valdoma (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio mėn. duomenimis, (duomenys neskelbtini) gubernijoje buvo užregistruota 319 062 šalies viduje persikėlusių asmenų, o tai antras pagal dydį skaičius (duomenys neskelbtini). 99 proc. šių asmenų persikėlė į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu į savo kilmės vietovę (duomenys neskelbtini) sugrįžo 786 šalies viduje persikėlę asmenys.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. balandžio 16 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. pateikė atsakovui prieglobsčio prašymą.
7. Teismas vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog baiminasi, kad bus verbuojamas į karines grupuotes, tokias kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tokią informaciją jis matė socialiniuose tinkluose, taip pat bijo, kad jam reikės kariauti, tačiau nekonkretizavo, kada ir kur reikės kariauti. Apklausos metu pareiškėjas nenurodė, kokie konkretūs pavojai jam kyla ir iš kokių organizacijų. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2020 m. spalio 12 d., būdamas (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykloje, jis buvo užpultas, jį surakino antrankiais, grasino pasodinti į kalėjimą, pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad įžvelgiamą grėsmę prieglobsčio prašytojas iš esmės grindė bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją (duomenys neskelbtini), kuriame jau nuo 2014 m. vyksta kariniai susirėmimai ir nėra saugu gyventi. Pareiškėjas apklausos metu labai abstrakčiai nurodė, kad bijo, jog gali būti verbuojamas į karines organizacijas, kad jam reikės eiti kariauti. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, kad (duomenys neskelbtini) miesto pabėgėlių stovykloje prieš pareiškėją buvo naudojamas smurtas. Teismas pabrėžė, kad apklausos metu pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, nors apklausa vyko sklandžiai, pareiškėjas ne vieną kartą buvo skatinamas išsamiai papasakoti visas aplinkybes, dėl ko jis pabėgo iš kilmės valstybės ir kodėl bijo į ją sugrįžti, tačiau pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais pasakojimais apie socialiniuose tinkluose matytus vaizdus ir baimę, jog gali būti verbuojamas, taip pat apie jo šeimai kylantį pavojų bei apie situaciją (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų nesutikęs su vykdoma apklausa, ar apklausos metu nesupratęs kažkokių klausimų, ar jam teikiamos informacijos. Teismas taip pat pažymėjo, jog mažai tikėtina, kad apklausos metu vertėjas nesuprato ar neatkreipė dėmesio į pareiškėjo teikiamus paaiškinimus apie jo atžvilgiu pasireiškusį smurtą, surakinimą antrankiais, grasinimą pasodinti į kalėjimą, pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas apie jo atžvilgiu pasireiškusį smurtą nurodė tik teismo posėdžio metu, kelis kartus paminėjo, jog smurtą patyrė 2020 m. spalio 12 d. Pareiškėjas posėdžio metu taip pat paaiškino, kad iš pabėgėlių stovyklos, kurioje tariamai patyrė smurtą, jis pabėgo 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje. Bylos duomenimis Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiškėjas buvo sulaikytas 2021 m. balandžio 1 d., kuomet ir pateikė parašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimas, jog iš kilmės valstybės jis išvyko išsigandęs patirtų grasinimų ir smurto, nėra įtikinamas, nes nuo jo minimo mėginimo sulaikyti 2020 m. spalio 12 d. iki išvykimo iš kilmės valstybės (2021 m. kovo mėnesio pabaigoje) praėjo net šeši mėnesiai, kas kelia abejonių pareiškėjo pasakojimo patikimumu. Tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai yra susidūrę su kariniais konfliktais, yra akivaizdu, tačiau tam, jog pareiškėjui būtų suteiktas prieglobstis, jis turi atitikti teisės aktuose nustatytus kriterijus, taip pat jo baimė turi būti visiškai pagrįsta.
9. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Atsakovas rėmėsi EPPB 2021 m. sausio mėnesį parengtomis gairėmis. Remiantis EPPB pateikiama informacija, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijos teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei. Pareiškėjas bijo, kad gali būti verbuojamas į karines organizacijas. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis Jungtinės Karalystės 2021 m. sausio mėnesio ataskaita prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra visiškai savanoriškas ir daugybė žmonių prisideda prie šios karinės organizacijos dėl ekonominių priežasčių, nes mokami atlyginimai yra labai patrauklūs. Taip pat ši organizacija yra populiari visuomenėje, dėl pastangų nugalėti (duomenys neskelbtini). Prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) organizacijos yra savanoriškas ir tai daroma pasirašant kontraktą. Priverstinis verbavimas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra galimas, tačiau tik išskirtinėse situacijose. Duomenų, kad vyktų priverstinis verbavimas vyresnių kaip 18 metų asmenų į (duomenys neskelbtini) gretas, nerasta.
10. Teismas nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas negalėjo patikslinti, kokie pavojai jam kyla dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tik nurodė, kad paprasčiausiai nenori grįžti gyventi su (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad apie tai, jog prieš (duomenys neskelbtini) stovykloje vykdomi išpuoliai, pareiškėjas nurodė tik teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, jog atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad ne visos (duomenys neskelbtini) grupės susiduria su rizika, viskas priklauso nuo to, kur, kokioje teritorijoje (duomenys neskelbtini) gyvena. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurios (duomenys neskelbtini) nevaldo. Jeigu pareiškėjas nuspręstų grįžti į (duomenys neskelbtini), ši teritorija taip pat nėra valdoma (duomenys neskelbtini). Be to, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios padeda grįžusiems įsikurti, teikia humanitarinę pagalbą; (duomenys neskelbtini) vyriausybė taip pat ėmėsi veiksmų padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenimis, 2020 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota 319 062 šalies viduje persikėlusių asmenų, o tai antras pagal dydį skaičius (duomenys neskelbtini). 99 procentai šių asmenų persikėlė į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu į savo kilmės vietovę (duomenys neskelbtini) sugrįžo 786 šalies viduje persikėlę asmenys. Šie duomenys lemia išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra pakankamai saugus gyventi.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas papildomos apsaugos suteikimą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą, kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta. Tad tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir dėl papildomos apsaugos suteikimo. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui gresiančių veiksmų pobūdis ir pasekmės neatitinka persekiojimo, nežmoniško elgesio veiksmų, taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kyla beatodairiška grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ar grėstų kitos neigiamos pasekmės. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškėjui nėra pagrindo suteikti papildomą apsaugą.
12. Teismas, įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies nuostatą, nustatęs, kad pareiškėjas sieną kirto neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją turėjo tik telefone, nurodė, kad asmens dokumentas iš jo buvo atimtas); prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; 2021 m. balandžio 1 d. prašyme prisistatė kitu vardu, nurodė kitą gimimo datą; be to, nurodė, kad iš Lietuvos norėtų vykti į (duomenys neskelbtini), sutiko su atsakovo pozicija, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti ir, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, o netikslių duomenų apie savo tapatybę teikimas pagrindžia prielaidą, jog tokiu būdu pareiškėjas siekia sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos buvo pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
13. Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 44.4.1, 44.3.1, 44.3.2 papunkčių nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos kriterijų bei tikslinga uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui taikomas atsisakymas atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pareiškėjo duomenys pagrįstai bus teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.
14. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, tinkamai taikė Įstatymo 83, 86, 87 straipsnių nuostatas, atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
15. Pareiškėjas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantas skunde nurodė, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą ir nesurinko aktualios, naujausios, susijusios informacijos apie kilmės valstybę. Atsakovo renkama informacija, vadovaujantis kuria atliekamas tyrimas, turi atitikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 115, 167 straipsnių keliamus reikalavimus. Taip pat ji turi būti ne bendro pobūdžio, o susijusi su apelianto pateiktu prašymu, gyvenamąja vieta, valstybe, išpažįstama religija. EPPB ataskaita neturėjo būti pagrindiniu ir kertiniu informacijos šaltiniu nusprendžiant nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Atsakovas nepasirūpino tinkamu savo pareigų vykdymu renkant informaciją iš įvairių šaltinių, individualizuojant pareiškėjo atvejo nagrinėjimą. Nei atsakovas, nei teismas nesurinko aktualios ir naujausios iš įvairių šaltinių informacijos apie jaunų (duomenys neskelbtini) vyrų verbavimą, apie apskritai (duomenys neskelbtini) padėtį šiandieniniame (duomenys neskelbtini). Taip pat nesurinko informacijos apie (duomenys neskelbtini) iš kitų šaltinių, tarp jų tarptautinių organizacijų ir pan., o 2021 m. EPPB ataskaita negali tapti universaliu dokumentu, kuris naudojamas tiesiogiai, bet jos turinio nederinant su naujausia, konkrečia informacija apie kilmės valstybę ir prieglobsčio prašytojo gyvenamąją vietovę.
15.2. Teismas netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) grėsmę apeliantui. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) faktiškai veikia, rengia išpuolius taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) bei kilmės vietoje ((duomenys neskelbtini)). Apeliantas skunde teismui akcentavo teisinio aiškinimo klausimą, t. y. kad prieglobsčiui suteikti nereikalaujama, kad teritorija būtų kontroliuojama (duomenys neskelbtini). Apelianto įsitikinimu, tai, kad tokia organizacija faktiškai veikia, turi narių ir rėmėjų bei rengia išpuolius, sudaro rimtą ir patikimą pagrindą prieglobsčiui suteikti. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesuformulavo aiškinimo tarp sąvokų kontroliuoti teritoriją ir veikti teritorijoje. Todėl nebuvo atsakyta į esminį motyvą, kad grėsmę patirti beatodairišką smurtą, kankinimus apeliantas gali vien dėl aktyvaus (duomenys neskelbtini) veikimo, nepaisant to, jog visa teritorija nėra kontroliuojama. Nei teismas, nei atsakovas neišnagrinėjo (duomenys neskelbtini) veikimo masto ir to reikšmės sprendžiant prieglobsčio suteikimo būtinumą. Teismas ne tik turėjo laikytis atsakovo surinktų duomenų, bet ir pateikti teisinį aiškinimą, kai apelianto byloje tai buvo aktualu ir reikalinga.
15.3. Apeliantas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), t. y. priklauso religinei mažumai, kurios atžvilgiu naudotas beatodairiškas smurtas ne tik pripažintas genocidu, bet ši mažuma iki dabar yra nusivylusi (duomenys neskelbtini) valdžia ir (duomenys neskelbtini) patiriama diskriminacija. Tai pažeidžiama mažuma. Atsakovas turėjo būti įpareigotas surinkti detalią ir išsamią, patikimą informaciją, ar (duomenys neskelbtini) asmenims gresia būti verbuojamiems nepriklausomai nuo amžiaus, ar verbuojant tikrinamas asmens pasas, dokumentas nustatant jo amžių, nepateikta įtikinančių duomenų, kad verbuojančios organizacijos vykdo verbuojamųjų atrankas remdamosi amžiaus cenzu.
15.4. Teismas nepagrįstai palaikė atsakovo nuomonę, kad apeliantas gali pasislėpti ir, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, o netikslių duomenų apie savo tapatybę teikimas pagrindžia prielaidą, kad tokiu būdu pareiškėjas siekia sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantas savo valia neišvyktų iš Lietuvos esant jam nepalankiam sprendimui. Tai, kad jis atvyko neteisėtai, pateikė prašymą dėl prieglobsčio sulaikytas, niekaip nepatvirtina, kad jo tikslas nėra prieglobstis. Absoliuti dauguma prieglobsčio prašytojų atvyksta neteisėtai ir prašymus pateikia sulaikyti, nes tuomet įvyksta jų pirmasis kontaktas su pareigūnu, kuris gali tokį prašymą priimti. Atsakovo nurodyti motyvai teismo turėjo būti vertinami atsižvelgiant į realias atvykstančio asmens galimybes pateikti prieglobsčio prašymą.
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, atsiliepime pabrėždamas šias aplinkybes:
16.1. Nepaisant nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas niekada nebuvo verbuojamas, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kurioje nurodoma, jog prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) yra savanoriškas ir tai daroma pasirašant kontraktą. Pranešimų apie priverstinį verbavimą į jų pajėgas nėra. Visgi, įmanoma, kad asmuo gali būti verčiamas prisijungti prie (duomenys neskelbtini) savo šeimos ar klano. Priverstinis verbavimas į (duomenys neskelbtini) (dar žinomas kaip (duomenys neskelbtini)) yra galimas, tačiau išskirtinėse situacijose. Vertinant šią grėsmę būtina vertinti individualias aplinkybes, pvz., lytis, amžius ir pan. Itin didele problema laikomas priverstinis vaikų verbavimas į (duomenys neskelbtini) gretas. Duomenų, kad vyktų priverstinis verbavimas asmenų vyresnių nei 18 m. į (duomenys neskelbtini) gretas, nerasta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo surinkta su pareiškėjo prašymu susijusi informacija, yra nepagrįsti.
16.2. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) iš kitų šaltinių, tarp jų tarptautinių organizacijų ir pan., tačiau nenurodo, kokia Departamento surinkta informacija neatitinka tikrovės ar būtų prieštaringa. Pareiškėjo nurodyti informacijos šaltiniai yra prieinami ne tik Departamentui, bet ir pareiškėjui, kuris yra atstovaujamas advokato, tačiau ginčo atveju argumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų duomenų buvimą viešosios informacijos priemonėse, tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, EPPB ir kt.) rekomendacijose ir apžvalgose, susijusiose su tarptautine migracija, nėra nurodyta.
16.3. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad būtų reikšmingas subjektyvusis elementas, nėra. Apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualaus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Remiantis EPPB ataskaita, (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini)rajonuose ((duomenys neskelbtini)) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
16.4. Įvertinus aplinkybių visumą, buvo nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę būti verčiamam prisijungti prie (duomenys neskelbtini) veikiančių karinių dalinių ar grupuočių. Dar daugiau, Departamentas įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes nustatė, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Šiuo atveju pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Jei jis nuspręstų grįžti į (duomenys neskelbtini), ši teritorija taip pat nėra valdoma (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra kurdas, visą gyvenimą praleidęs (duomenys neskelbtini), todėl pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Jis yra darbingo amžiaus vyras, (duomenys neskelbtini) gyvena jo artimieji ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
16.5. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieš kertant sieną atsikratė dokumento, leidžiančio nustatyti jo asmens tapatybę bei kitas gyvenimo kilmės valstybėje aplinkybes (išduoti asmens dokumentai, gyvenamoji vieta ir pan.), prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, prašyme nurodė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini), be to, pateikė, tikėtina, netikslius duomenis apie savo asmens tapatybę. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, o netikslių duomenų apie savo tapatybę teikimas pagrindžia prielaidą, jog tokiu būdu siekta sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, tinkamai taikė Įstatymo 83, 86, 87 straipsnių nuostatas, atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
19. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis paliko kilmės valstybę, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, taip pat nepagrįstai palaikė atsakovo nuomonę, kad pareiškėjas siekia sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą.
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
21. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje.
21.1. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
21.2. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
21.3. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021).
22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
23. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.
24. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo; tuo tikslu valstybės narės, be kita ko, užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams.
25. Aprašo 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, nurodytų Aprašo 167.1–16.8 punktuose. Taigi, nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas pabėgėliu, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, turi būti surinkta informacija apie kilmės šalį. Valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, konstatuoja, kad tiek Departamentas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, taip pat Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
27. Dėl šios Nutarties 15.1–15.3 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
27.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus duomenis, pripažįsta, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą. Įvertinus pareiškėjo nurodytus motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę būti verčiamam prisijungti prie (duomenys neskelbtini) veikiančių karinių dalinių ar grupuočių. Vertinant prieglobsčio prašytojo individualią situaciją nustatyta, kad jis niekada nesusidūrė su verbavimu iš jokios karinės grupuotės ir dalinio, o jo baimė remiasi gandais perskaitytais Facebook socialiniame tinkle ir vaizdo įrašais matytais Youtube socialiniame tinkle. Remiantis kilmės valstybės informacija, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) šiuo metu neverčia prisijungti prie jų pajėgų asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad vyktų priverstinis verbavimas asmenų vyresnių nei 18 m. į (duomenys neskelbtini) gretas, taip pat nerasta.
27.2. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Jei jis nuspręstų grįžti į (duomenys neskelbtini), ši teritorija taip pat nėra valdoma (duomenys neskelbtini). Be to, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios padeda grįžusiems įsikurti, teikia humanitarinę pagalbą; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) taip pat ėmėsi veiksmų padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjas apie tai, jog prieš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stovykloje vykdomi išpuoliai, nurodė tik teismo posėdžio metu. Pareiškėjas paminėjo, jog smurtą patyrė 2020 m. spalio 12 d., o iš pabėgėlių stovyklos, kurioje tariamai patyrė smurtą, jis pabėgo 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje. Sutiktina su teismo vertinimu, jog pareiškėjo paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės jis išvyko išsigandęs patirtų grasinimų ir smurto, nėra įtikinamas, nes nuo jo minimo smurto iki išvykimo iš kilmės valstybės praėjo nemažas laiko tarpas.
27.3. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Remiantis 2021 m. EPPB ataskaita, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo surinkta su pareiškėjo prašymu susijusi informacija, yra nepagrįsti.
27.4. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai susipažino su bylos medžiaga ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų palankiau pareiškėjui, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu, nepagrįsti (ABTĮ 56 str. 7 d.).
28. Dėl šios Nutarties 15.4 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
28.1. Iš skundžiamo Departamento Sprendimo matyti, kad Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieš kertant sieną atsikratė dokumento, leidžiančio nustatyti jo asmens tapatybę bei kitas gyvenimo kilmės valstybėje aplinkybes (išduoti asmens dokumentai, gyvenamoji vieta ir pan.); prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; prašyme nurodė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini), be to, pateikė, tikėtina, netikslius duomenis apie savo asmens tapatybę. Migracijos departamentas priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, jis vengdamas grąžinimo gali pasislėpti.
28.2. Dėl Nutarties 28.1 išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Departamento Sprendimu pareiškėjui taikytina priemonė yra teisėta.
28.3. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino tiek Departamento, tiek ir pareiškėjo argumentus bei surinktus duomenis, teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. K. K. (E. K. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Arūnas Sutkevičius