Administracinė byla Nr. I-260-739/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00155-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 24.2; 24.7; 55.1.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS  ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. L.  ir jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,

atsakovių Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovei J. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens R. L. atstovui R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, R. L., J. S., V. J. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas), galutinai suformulavęs skundo reikalavimus, teismo priimtu patikslintu skundu (toliau –ir skundas) prašė: 1) panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir Administracija) 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų išpirkimo“ (toliau - ir Sprendimas) bei Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Savivaldybės taryba) inicijuoti procedūrą, numatytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 46 straipsnyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio mieste, (toliau - ir ginčo sklypai), paėmimo visuomenės poreikiams, išmokant savininkams piniginę kompensaciją, tai yra, atlikti konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimą, paremtą sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir parengti specialųjį teritorijų planavimo dokumentą ar detalųjį planą, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir šiuos dokumentus teikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui -  Panevėžio skyriui; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 129-132).

Pareiškėjas skunde nurodė, jis bei jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu Administracija atmetė pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų (bendraturčių) J. S., R. L., V. J. L. prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio mieste, paėmimo visuomenės poreikiams. Jie paaiškino, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame specialiajame plane yra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, o žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), praeina komunikacinis koridorius, taigi abu žemės sklypai atitinka viešą interesą ir visuomenės poreikius, dėl to pareiškėjas, kaip ir kiti žemės sklypų savininkai, minėtų sklypų negali naudoti pagal paskirtį ir savo poreikius bei  yra pažeidžiamospareiškėjo nuosavybės teisės. Mano, kad teisėta ir sąžininga būtų šiuos žemės sklypus išpirkti iš esamų savininkų, išmokant jiems teisingą kompensaciją, o žemės sklypus panaudoti visuomenės poreikiams tenkinti. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, Administracija ginčijamu Sprendimu, kuriame nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) neinicijuos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės išpirkimo procedūros, kadangi šiuo metu nenumatyta plėsti infrastruktūros savivaldybės lėšomis, pareiškėjo prašymą išnagrinėjo labai formaliai, be to, pareiškėjo atstovė teismo posėdyje metu tvirtino, jog ginčijamą Sprendimą priėmė nekompetentingas subjektas, tai yra – ne Savivaldybės taryba, kuriai priklauso iniciatyvos teisė dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Mano, kad pareiškėjo teisės galėtų būti apgintos teismui įpareigojant Savivaldybės tarybą inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašė tenkinti skundo reikalavimus.

Atsakovės atsiliepimais, kuriuose išdėstyti analogiški argumentai (b. l. 135-139, 141-145), ir jų atstovė teismo posėdyjesu pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems privačių žemių savininkams, nesuteikta teisė reikalauti, nesant tam pagrįsto įstatyminio pagrindo, inicijuoti žemės sklypų paėmimo procedūras visuomenės poreikiams. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą. Pažymėjo, kad šiuo metu ginčo žemės sklypams visuomenės poreikis nėra nustatytas, be to, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) nenumatyta Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis plėsti infrastruktūrą, rengiant automobilių parkavimo aikšteles.Tvirtino, kad atsakovėms yra žinoma, kad renkantis žemės sklypus, pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys buvo informuoti ir žinojo, kad per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eina inžinieriniai tinklai, tačiau pareiškėjas žinodamas nurodytas aplinkybes, pasirinko ginčo objektu tapusį žemės sklypą. Atstovė, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reguliavimą, kad žemė visuomenės poreikiams paimama tik ypatingais atvejais ir įstatymų nustatyta tvarka, bei pagal atlyginimo už paimamą žemę visuomenės poreikiams mechanizmą, mano, kad ginčijamas Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Savivaldybės tarybą paimti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams yra niekuo nepagrįstas,  todėl atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), atstovaujama Panevėžio skyriaus, ir josatstovė teismo posėdyje su pareiškėju skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutiko. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius nėra gavęs iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas nėra priėmęs. Kadangi nepateikti dokumentai, kuriuos suinteresuota institucija turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai kartu su prašymu paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, todėl teikia tik atskirą savo nuomonę pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir faktines aplinkybes. Mano, kad kol sąnaudų ir naudos analizė nėra atlikta, o ji yra privaloma pateikti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui kartu su prašymu paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, visi pareiškėjo keliami klausimai turės būti įvertinti tik atsakovui atliekant minimą analizę, kuri patvirtins arba paneigs inicijuoto žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstumą. Mano, kad Savivaldybė turėtų motyvuotai pagrįsti, kuo vadovaudamasi nustato visuomenės poreikiams reikalingų žemės sklypų paėmimą ir dėl kokių aplinkybių neplanuoja žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.

Tretieji suinteresuotiasmenys J. S., R. L. ir V. J. L. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta. Atsiliepimais į pareiškėjo skundą jie prašė pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 56, 57). Nurodė, kad būdamiginčo žemės sklypų bendrasavininkiai yra suinteresuoti, kad šie sklypai būtų išpirkti iš savininkų savivaldybės Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pavestoms funkcijos vykdyti bei visuomenės poreikiams tenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens R. L. atstovas R. L. teismo posėdyje taip pat palaikė pareiškėjo skundo reikalavimus, teigė, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys yra priversti jiems nuosavybės teise priklausančius ginčo sklypus naudoti ne savo, o visuomenės poreikiams tenkinti, todėl jų nuosavybės teisės yra apribotos, nes negali jomis naudotis visa apimtimi ir mano, kad Savivaldybė privalo imtis priemonių paimti iš pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčo žemės sklypus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

administracinė byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, kurio redakcija galiojo iki 2016 m. liepos 1 d. (toliau – ir ABTĮ), nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų išpirkimo“, kuriuo nuspręsta atsisakyti inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei reikalavimo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą inicijuoti žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis J. S., R. L., V. J. L. 2015 m. gruodžio 11 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydami išpirkti iš pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų  bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)16, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio mieste (b. l. 28). Išnagrinėjęs 2015 m. gruodžio 11 d. prašymą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. sausio 20 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų išpirkimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog , Panevėžio miesto savivaldybė neinicijuos žemės sklypo,  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės išpirkimo procedūros, nes šiuo metu nenumatyta plėsti infrastruktūros savivaldybės lėšomis, rengiant automobilių parkavimo aikšteles, o žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikis nėra nustatytas, todėl Savivaldybė taip pat neinicijuos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės išpirkimo procedūros šiam sklypui (b. l. 18-19).

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje, prašydama panaikinti ginčijamą Sprendimą, šį reikalavimą grindė tuo, jog Sprendimą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal ABTĮ nuostatas, nagrinėdamas ginčus  dėl teisės, teismas patikrina, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikių tenkinimui galimybę numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus išsamiai reglamentuoja Žemės įstatymo VIII skyrius. Minėto įstatymo nuostatas detalizuoja 2005 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintos Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas yra pagrįstas pamatine idėja, jog tam tikrais atvejais viešajam interesui turi būti teikiama pirmenybė privataus intereso atžvilgiu ir dėl to visuomenės poreikiams gali būti paimta privati nuosavybė. Pagal Žemės įstatyme įtvirtintas nuostatas, pati žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradėta tik tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra aiškiai identifikuotas viešasis interesas, kurį tenkinant būtina paimti savininkui priklausančią žemę. Taigi, tik aiškiai įvardyto ir pagrįsto viešojo intereso buvimas yra vienintelis pagrindas, leidžiantis pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – tai sudėtinga, kompleksinė ir paprastai ilgą laiką trunkanti procedūra, kurią sudaro keletas etapų.Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą. Žemės įstatymo 46straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.

Pagal aptartą teisinį reguliavimą, viešojo administravimo subjektų sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir/ar tokios procedūros pradėjimo ar nepradėjimo yra priimami viešojo administravimo srityje, atliekant Žemės įstatyme šiems subjektams pavestas funkcijas.Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros iniciatyvos teisė priklauso valstybės institucijoms ir savivaldybės taryboms, tuo tarpu, sprendimo teisė, pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, išimtinai suteikta tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovui.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jokia valstybės institucija nesiėmė iniciatyvos paimti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams, o tuo suinteresuoti pareiškėjai kreipėsi į Administraciją, kuri pagal Žemės įstatymo nuostatas, nėra įgalinta pati savarankiškai priimti sprendimo dėl žemės iš privačių asmenų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo, nes žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo iniciatyvos teisė priklauso Savivaldybės tarybai.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei 29 straipsnio 1 dalį savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) yra savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas suteikia teisę savivaldybės administracijos direktoriui tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams, o 30 straipsnio 2 dalis savivaldybės administracijai įtvirtina teisę ir pareigą įgyvendinti įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų. Administracijos struktūrą, kompetenciją ir darbo organizavimo tvarką nustato Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiklos nuostatai, patvirtinti Savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-68-17. Tačiau nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Administracijos nuostatai nesuteikia šiai institucijai ir jos vadovui – administracijos direktoriui savarankiškai spręsti Žemės įstatymu Savivaldybės tarybai priskirtos funkcijos – žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo.Todėl sprendimą, ar inicijuoti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti procedūrą, ar jos neinicijuoti galėjo priimti tik Savivaldybės taryba. Savivaldybės tarybasavo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą (Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-44,20 punktas).

Byloje nustatyta, kad klausimas pagal pareiškėjo ir kitų žemės sklypų bendraturčių prašymą dėl jų žemės sklypų išpirkimo, tai yra dėl ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo, teisės aktais nustatyta tvarka spręsti Savivaldybės tarybai nebuvo pateiktas. Šį klausimą, nerengdamas jo Savivaldybės tarybos svarstymui, Savivaldybės vardu išsprendė nekompetentingas subjektas, tai yra Administracijos direktorius.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų; viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas; administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo subjektui viršijus savo įstatyminės kompetencijos ribas, yra besąlygiškai neteisėtas ir naikintinas (2008 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-55/2008). Atsižvelgiant į aptartą, daroma išvada, kad Sprendimasyra neteisėtas ir naikintinas(ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismui pripažinus neteisėtu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Sprendimą, tų pačių argumentų pagrindu naikintinas ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nepagrįstai pripažino atsakovės Sprendimą teisėtu.

Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašė teismo įpareigoti Savivaldybės tarybą inicijuoti procedūrą, numatytą Žemės įstatymo 46 straipsnyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypo, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio mieste, paėmimo visuomenės poreikiams, išmokant savininkams piniginę kompensaciją.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013 ir kt.). Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Savivaldybės tarybą dėl  žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir šis klausimas nustatyta tvarka šios kolegialios institucijos svarstymui nebuvo parengtas ir pateiktas. Kadangi pareiškėjo ir kitų bendraturčių prašymo dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo  Savivaldybės taryba teisės aktais nustatyta tvarka iš viso nėra gavusi, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad kompetentingas šį klausimą spręsti viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ar vilkino jų atlikimą. Tuo tarpu pareiškėjas siekia teisme spręsti ginčą, tai yra, įpareigoti Savivaldybės tarybą inicijuoti procedūrą, numatytą Žemės įstatymo 46 straipsnyje, kuris dar nėra kilęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nesant atsisakymo atlikti pareiškėjo skundu prašomus atlikti veiksmus ar vilkinimo juos atlikti, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti skunde reikalaujamus veiksmus negali būti nagrinėjamas teisme, nes su  Savivaldybės taryba nėra kilęs ginčas dėl teisės. Esant nurodytoms aplinkybėms,  administracinės bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Savivaldybės tarybą atlikti Žemės įstatymo 46 straipsnyje nurodytus veiksmus, nutraukiama kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.Pareiškėjas skundu, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie skundo jis pridėjo 2016 m. gegužės 3 d. AB Lietuvos paštas mokėjimo kvitą Nr. LG 00405103, pagal kurį sumokėjo 28,00 Eur žyminį mokestį. Priimamu sprendimu pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies. Todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, pareiškėjui iš atsakovo – Administracijos priteisiama 50 procentų, tai yra, 14 Eur dydžio už skundą sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 

n u s p r e n d ž i a:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų išpirkimo“ ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą inicijuoti procedūrą, numatytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio mieste, (toliau - ir ginčo sklypai), paėmimo visuomenės poreikiams, išmokant savininkams piniginę kompensaciją, tai yra, atlikti konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimą, paremtą sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir parengti specialųjį teritorijų planavimo dokumentą ar detalųjį planą, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir šiuos dokumentus teikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui -  Panevėžio skyriui, nutraukti.

Priteisti pareiškėjui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, kodas (duomenys neskelbtini),14,00 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Dalia Pranckienė

                                                                                                                           Irena Varžinskienė

DalytėZlatkuvienė