Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-332-557/2015
Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00209-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.7.;1.1.8.;2.4.7.;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų A. D. ir A. S.,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,
nuteistajam R. M.,
gynėjui Valentinui Janoniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 4 d.
Nuosprendžiu iš R. M. priteista 655,09 Eur (2.261,89 Lt) turtinės žalos atlyginimui I. I. naudai.
Išnagrinėjusi bylą, kolegija
n u s t a t ė:
R. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011 m. vasario 19 d. nuo 9.00 val. iki 9.30 val. laisvai patekęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, slapta pagrobė nukentėjusiajai I. I. priklausantį turtą: 1.000,00 Lt (289,62 Eur) vertės kompiuterį su monitoriumi, 500,00 Lt (144,81 Eur) vertės žaidimų kompiuterį „Sony PlayStation“, 300,00 Lt (86,89 Eur) bendros vertės 15 vnt. žaidimų kompaktinių plokštelių, 600,00 Lt (173,77 Eur) vertės moterišką striukę, 200,00 Lt (57,92 Eur) bendros vertės 4 vnt. vaikiškų kelnių, 70,00 Lt (20,27 Eur) vertės vaikiškas sportines kelnes „Nike“, 200,00 Lt (57,92 Eur) vaikišką žieminę striukę „Nike“, 80,00 Lt (23,17 Eur) vertės piniginę su joje buvusiais 300,00 Lt (86,89 Eur), 50,00 Lt (14,48 Eur) „Snoro“ banko mokėjimo kortelę, 260,00 Lt (75,30 Eur) mobilaus ryšio telefoną „Nokia N2220“, 443,00 Lt (128,30 Eur) vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7230“, 220,00 Lt (57,92 Eur) vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-J800“, 300,00 Lt (86,89 Eur) bendros vertės raktų ryšulį iš trijų raktų. Tokiu būdu R. M. pagrobė nukentėjusiajai I. I. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 4.523 Lt (1.309,95 Eur).
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 62 str. 1 d. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip neapsunkino bylos tyrimo, be to, nukentėjusiajai atlygino dalį žalos – 306,45 Eur. Pažymi, kad skirdamas bausmę teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad būnant teistu yra sunku įsidarbinti. Mano, kad skiriant bausmę buvo be pagrindo atsižvelgta į jo praeitį ir teistumus, taip pažeista Europos žmogaus teisių konvencija. Pažymi, kad būdamas pataisos namuose negalės atlyginti nukentėjusiajai padarytos žalos, ir tai, kad laisvės atėmimo vieta žmogaus nepataiso. Nori integruotis į normalų laisvės gyvenimą ir būti pilnaverčiu piliečiu nepažeidžiant įstatymo.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 178 str. 1 d. numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą R. M. skyrė mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 1 metus laisvės atėmimo ir, vadovaudamasis BK 641 str., paskirtą bausmę R. M. sumažino trečdaliu. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas net 13 kartų, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei. Šiuo atveju R. M. vėl nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš vieną esminių asmens teisių – teisę į nuosavybę. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus. Visa tai nuteistąjį charakterizuoja kaip įstatymus ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę. R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Kaltininkas kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nukentėjusiosios I. I. civilinio ieškinio – tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas konstatavo, kad visa šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausmę, jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kad atlygino dalį žalos, bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui.
Nuteistojo R. M. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Jis eilę kartų teistas (taip pat ir užsienyje) už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimą, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą, taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 2, b. l. 112-127). Nuteistojo R. M. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Kaip minėta, R. M. yra recidyvistas ir tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam R. M. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam rodytas teismo pasitikėjimas (du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos), tačiau R. M. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Tai, kad nuteistasis nenori keistis, savo nusikalstamą elgesį teisina mažareikšmėmis priežastimis, patvirtina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nusikalsta dėl to, kad yra teistas ir negali susirasti darbo. Toks apelianto atskleidžiamas požiūris duoda pagrindą apeliacinės instancijos teismo manymui, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos ir neradęs darbo, R. M. nuspręs toliau verstis nusikalstamų veikų darymu. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog R. M. nori integruotis į normalų laisvės gyvenimą ir būti pilnaverčiu piliečiu nepažeidžiant įstatymo, jau egzistavo prieš jo nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jos nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo priešingo teisei elgesio.
Skunde keliamas BK 62 str. 1 d. nuostatų taikymo klausimas. Nuteistasis prašo pritaikyti minėtą straipsnį ir jam paskirtą bausmę švelninti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Pagal BK 62 str. 1 d. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal nukentėjusiosios I. I. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad buvo apvogta (t. 1, b. l. 1). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-25 buvo paskelbta R. M. paieška (t. 2, b. l. 65), ir tik 2015-04-04 jis buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste (t. 2, b. l. 75), kai buvo deportuotas iš Olandijos. Tai, kad Olandijoje slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo posėdyje svarstant kardomosios priemonės paskyrimą patvirtino pats R. M. (t. 2, b. l. 80). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nuteistajam daugiau kaip trejus metus besislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra BK 62 str. 1 d. nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų visumos. Kita vertus, BK 178 str. 1 d. sankcija numato galimybę skirti švelnesnių rūšių bausmes ir netaikant BK 62 str. taisyklių, tačiau, kaip jau minėta, skirti nuteistajam nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę nėra jokio pamatuoto pagrindo.
Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. M. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apelianto prašomu būdu apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
n u t a r i a:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Linas Pauliukėnas
Teisėjai A. S.
A. D.