Adm.
byla Nr. I-418-561/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-01972-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.; 9.1.3.1.;9.1.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio
pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Violetos Balčytienės ir Arūno
Dirvono, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant atsakovės atstovei I.
Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjos UAB „AMV“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Išnagrinėjęs
bylą, teismas
nustatė:
pareiškėja UAB „AMV“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į
teismą, prašydama iš dalies panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2009-10-30 sprendimo Nr.
S-345 (7-343/2009) (toliau – Komisijos sprendimas) nuostatas, susijusias
su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos (toliau – VMI) sprendimo dalies, kuria patvirtinti nurodymai
sumokėti į biudžetą 92840 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM),
45221,37 Lt GPM delspinigių ir 9284 Lt GPM baudos, patvirtinimu.
UAB „AMV“ nurodė, kad GPM ir su juo susijusios sumos papildomai jai buvo
apskaičiuotos dėl to, kad ji neišskaitė GPM nuo pajamų, gautų už kaip įnašą
įneštą negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, ir
neišskaitė GPM nuo pagal autorines sutartis sumokėto autorinio atlyginimo. Savo
reikalavimus ir nesutikimą su priimtais sprendimais Bendrovė pagrindė paaiškindama,
jog GPM nuo nekilnojamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10,
Vilniuje, ji neišskaitė dėl to, kad UAB „AMV“ dalyvis negavo pinigine forma
išreikštų pajamų, o atitinkamai už įneštą turtą jam buvo suteiktos akcijos.
Neišmokėjusi piniginių lėšų, Bendrovė laikėsi nuostatos, kad A.
K. negavo pajamų, todėl neatsirado apmokestinimo GPM momento bei tuo pačiu
mokesčių mokėtojo prievolės išskaičiuoti GPM.
UAB „AMV“ atkreipė dėmesį, kad A. K.
turtinį įnašą (pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje) įnešė
2005 metų balandžio mėnesį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
(toliau – GPMĮ) nauja redakcija įsigaliojo nuo 2003-01-01, o tik
2005-06-07 VMI raštu buvo papildytas GPMĮ komentaras, nurodant, jog jei už
vieneto akcijas (dalis, pajus) gyventojas apmoka turtu, tuomet toks turto
perleidimas vieneto nuosavybėn yra laikomas ne individualios veiklos turto
pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Iš to seka, kad nekilnojamojo turto
įnešimo momentu nei A. K., nei UAB „AMV“ nežinojo ir
negalėjo žinoti, jog negavus pajamų, reikės mokėti GPM, t.y. tuo metu buvo
manoma, kad apmokestinimo GPM momentas yra nukeliamas į už turtinį įnašą gautų
akcijų vėlesnio realizavimo momentą ir, tik perleidus akcijas A.
K., atsiras prievolė mokėti GPM. Bendrovės teigimu, atsižvelgiant į tai,
kad oficiali mokesčių administratoriaus nuomonė buvo pareikšta vėliau nei įvyko
sandoris, tiek mokesčių administratoriai, tiek ir Komisija turėjo atsižvelgti į
šią aplinkybę ir papildomai neapskaičiuoti jai GPM bei su juo susijusių sumų ar
bent jau atleisti nuo baudos ir delspinigių.
Bendrovė pažymėjo, kad išmokant išmokas pagal
autorines sutartis, išmokų gavėjai jai buvo pateikę individualios veiklos
pažymėjimus, todėl UAB „AMV“ laikėsi nuostatos, kad buvo išmokėtos išmokos,
kurios priskirtinos B klasės pajamoms, todėl pareiga išskaičiuoti GPM neatsirado.
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos UAB „AMV” skundą su skundu
nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad Vilniaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) teisingai
įvertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „AMV” turėjo apskaičiuoti,
deklaruoti ir sumokėti GPM nuo gyventojui už turtinį įnašą išmokėtos akcijų
vertės.
VMI pabrėžė, kad ginčas tarp Bendrovės ir Inspekcijos šiuo atveju yra
kilęs dėl GPM apskaičiavimo pagrįstumo, todėl ginčo klausimai sprendžiami
vadovaujantis GPMĮ (redakcija, galiojusi iki 2009-01-01), Lietuvos Respublikos
mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ) ir su jais susijusiais
teisės aktais. VMI nurodė, jog vertinant turtinį įnašą apmokestinimo GPM tikslais,
svarbu pabrėžti tai, jog kai už įmonės akcijas (dalis, pajus) gyventojas sumoka
turtu, toks turto perleidimas įmonės nuosavybėn laikomas ne individualios
veiklos turto pardavimu. Taip gautoms pajamoms natūra taikomos visos ne
individualios veiklos turto pardavimo pajamų apmokestinimo taisyklės. VMI
atkreipė dėmesį, jog pagal GPMĮ 17 straipsnio 21 dalies nuostatas, jei
gyventojas perleidžia įmonės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, neišlaikytą 3
metus, atsiranda prievolė gyventojo gautas pajamas apmokestinti. Kadangi A. K. nekilnojamasis turtas nebuvo išlaikytas 3 metus, už šio
turto perleidimą Bendrovės nuosavybėn, gauta akcijų vertė priskiriama prie
apmokestinamųjų pajamų. VMI paaiškino, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias
pajamas, gautas iš turto perleidimo nuosavybėn, iš gautų pajamų sumos GPMĮ 19
straipsnio nustatyta tvarka gali būti atimama turto įsigijimo kaina, sumokėtas
komisinis atlyginimas, mokesčiai bei rinkliavos, susiję su jo perleidimu
nuosavybėn. Todėl Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad papildomų dokumentų,
pagrindžiančių išlaidas, patirtas perleidus UAB „AMV” nuosavybėn turtą,
patikrinimo metu nebuvo pateikta, GPM apskaičiavo nuo skirtumo (600000 Lt),
įvertinus A. K. turto įsigijimo kainą (600000 Lt) ir jo
gautų iš Bendrovės akcijų vertę (1200000 Lt), kuris, vadovaujantis GPMĮ 6
straipsnio 2 dalies 9 punktu, apmokestinamas taikant 15 proc. tarifą (viso
90000 Lt GPM).
VMI pažymėjo, kad UAB „AMV” pagrįstai priskaičiuota 2840 Lt GPM nuo su
darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų. VMI teigimu, nepagrįstas
yra Bendrovės teiginys, kad jai nebuvo pareigos išskaičiuoti GPM, nes A. Z. ir J. A. P. turėjo verslo
liudijimus. Pagal centrinio mokesčių administratoriaus turimus duomenis, A. Z. 2006 metais nevykdė individualios veiklos pagal verslo
liudijimą, o J. A. P. verslo liudijimą išsiėmė patalpų
nuomai. VMI nuomone, UAB „AMV” pagrįstai priskaičiuota
92840 Lt GPM, 45221,37 Lt GPM delspinigių bei pagrįstai skirta 9284 Lt
GPM bauda.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės VMI atstovė palaikė atsiliepime į
skundą išdėstytus argumentus ir prašė UAB „AMV“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos UAB
„AMV” skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą,
paaiškindama, kad palaiko atsakovės VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.
Byloje kilęs ginčas, ar Komisijos sprendimas dalyje, kurioje patvirtinti
mokesčių administratoriaus nurodymai pareiškėjai UAB „AMV“ sumokėti į biudžetą
92840 Lt GPM, 45221,37 Lt GPM delspinigių ir 9284 Lt GPM baudos, yra teisėtas
ir pagrįstas.
Byloje surinkti bei ištirti įrodymai patvirtina, kad
UAB „AMV“ 2005-02-21 vienintelio akcininko sprendimu (Komisijos byla, b. l.
159) nutarė padidinti įstatinį kapitalą 1200000 Lt suma, išleidžiant 12000
naujų paprastų vardinių 100 Lt nominalios vertės materialių akcijų. Sprendime
nurodyta, kad visą naujų akcijų emisiją įsigyja A. K.,
apmokėdamas už akcijas nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys
neskelbtini) g. 10, Vilniuje, t.y. negyvenamuoju pastatu, pagalbiniu
pastatu, kitais kiemo statiniais ir žemės nuomos teise (toliau –
Nekilnojamasis turtas) (Komisijos byla, b. l. 156). Bendrovės akcinio
kapitalo didinimas Valstybės įmonėje Registrų centras įregistruotas 2005-03-29
(Komisijos byla, b. l. 79-83). Minėtą nekilnojamąjį turtą A. K.
įsigijo iš fizinių asmenų pagal 2002-12-31 sudarytą pirkimo-pardavimo
sutartį už 600000 Lt (Komisijos byla, b. l. 72-75). Turto vertės nustatymo
pažymoje Nr. (duomenys
neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 144) nurodyta, kad Nekilnojamojo
turto rinkos vertė 2005-02-08 dienai – 1200000 Lt.
Teismas nustatė, kad UAB „AMV“ ppatikrinimo metu
Inspekcijai pateikė: 2005-12-08 autorinę sutartį, pagal kurią A.
Z. įsipareigoja UAB „AMV“ pagal suderintą eskizą atlikti architektūrinės
statybinės dalies ir interjero projektavimo darbus UAB „AMV“ pastate. Už darbus
numatyta bendra sandorio suma – 11100 Lt (Komisijos byla, b. l. 170-171); A. Z. 2005-04-26 prašymą UAB „AMV“, kad ši avansą pagl
autorinę sutartį sumokėtų į R. S. sąskaitą (Komisijos
byla, b. l. 169); 2006-06-28 autorinio kūrinio užsakymo sutartį, pagal kurią J.
A. P. įsipareigojo UAB „AMV“ sukurti autorinį kūrinį –
interjero projektą objekte. Sutartyje UAB „AMV“ įsipareigojo sumokėti J. A. P. 27000 Lt dydžio autorinį atlyginimą (Komisijos byla, b.
l. 166-168).
Inspekcija, atlikusi Bendrovės pridėtinės vertės
mokesčio patikrinimą (toliau – PVM) už laikotarpį nuo 2005-05-09 iki
2008-10-31 ir GPM patikrinimą už laikotarpį nuo 2005-02-01 iki 2009-02-28,
surašė 2009-05-26 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-29, kuriame Bendrovei
papildomai priskaičiavo 736297,64 Lt mokesčių, iš jų: 495000 Lt PVM, 103236,27
Lt PVM delspinigių, 92840 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės
pajamų bei 45221,37 Lt GPM delspinigių (Komisijos byla, b. l. 51-68). Išnagrinėjusi
patikrinimo aktą, 2009-06-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-247 Inspekcija (toliau
– Inspekcijos sprendimas) patvirtino patikrinimo aktą ir jame Bendrovei
priskaičiuotus mokesčius bei skyrė 49500 PVM baudą ir 9000 Lt GPM baudą (Komisijos
byla, b. l. 46-49). VMI 2009-09-07 sprendimu Nr. 69-249 (toliau – VMI
sprendimas) patvirtino Inspekcijos sprendimo dalį, kurioje UAB „AMV“ nurodyta
sumokėti į biudžetą 92840 Lt GPM, 45221,37 GPM delspinigių ir 9284 Lt GPM
baudos, o kitoje dalyje (dėl PVM mokesčio) pavedė Inspekcijai atlikti
pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (Komisijos byla, b. l.
16-19). Komisija 2009-10-30 sprendimu Nr. S-345 (7-343/2009) patvirtino VMI
sprendimo dalį, kuria patvirtinti nurodymai UAB „AMV“ į biudžetą sumokėti 92480
Lt GPM, 45221,37 Lt GPM delspinigius ir 9284 Lt GPM baudos, o VMI sprendimo
dalį, kuria Inspekcijai pavesta atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą dėl
nurodymų sumokėti 495000 Lt PVM, 103236,27 Lt PVM delspinigius bei 49500 Lt PVM
baudos panaikino ir UAB „AMV“ skundą šioje dalyje perdavė VMI nagrinėti iš
naujo (Komisijos byla, b. l. 185-194).
Teismas nustatė, kad Bendrovė nesutikimą su mokesčių
administratoriaus UAB „AMV“ priskaičiuotu ir Komisijos sprendime patvirtintu
GPM grindžia tuo, kad: 1) Bendrovės akcininkui už jo įneštą Nekilnojamąjį turtą
buvo suteiktos akcijos, todėl, neišmokėjus piniginių lėšų ir akcininkui A. K. negavus pajamų, o Bendrovei neišmokėjus A klasės
pajamų, neatsirado mokesčių mokėtojo prievolės išskaičiuoti GPM; 2) tuo metu,
kai akcininkas įnešė turtinį įnašą, už kurį jam buvo suteiktos akcijos,
mokesčių administratorius nebuvo išaiškinęs šiuo atveju aktualių GPMĮ nuostatų,
todėl Bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad negavus pajamų reikės mokėti
GPM. Dėl pastarosios priežasties Bendrovė mano esant pakankamą pagrindą
atleisti ją bent jau nuo baudos ir delspinigių mokėjimo.
Pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalį pajamomis laikomas
gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus,
suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip
perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir
(arba) natūra. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina
gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos
paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą
duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos
ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas
pajamoms (GPMĮ 2 str. 15 d.).
GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, <...>, kaip mokestį
išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką
priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir
sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą GPM, jeigu šios išmokos pagal šio
įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Pagal GPMĮ
22 straipsnio 2 dalį A klasės pajamoms priskiriamos ir iš Lietuvos vieneto
<...> gautos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar
privalo būti) įregistruotas Lietuvoje. Apskaičiuojant apmokestinamąsias
pajamas, gautas iš turto perleidimo nuosavybėn, iš gautų pajamų sumos GPMĮ 19
straipsnio nustatyta tvarka gali būti atimama turto įsigijimo kaina, sumokėtas
komisinis atlyginimas, mokesčiai bei rinkliavos, susiję su jo perleidimu
nuosavybėn.
Pagal GPMĮ 17 straipsnio 21 dalį neapmokestinamomis
pajamomis laikytinos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn
<...> nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje
narėje, jeigu jis įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto
pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Iš nurodytų GPMĮ nuostatų matyti, jog jei gyventojas
parduoda ar perleidžia nuosavybėn ne individualios veiklos nekilnojamąjį turtą,
neišlaikytą trejus metus, tuomet atsiranda prievolė gyventojo gautas pajamas
apmokestinti. Ginčo dėl to, kad tokios pajamos apmokestinamos, šiuo atveju
nėra. Šalių pozicijos skiriasi dėl to, ar UAB „AMV“ akcininkui A.
K. už jo Bendrovei perleistą Nekilnojamąjį turtą suteikus akcijas, A. K. gautos pajamos laikytinos ne individualios veiklos turto
pardavimo pajamomis (A klasės pajamomis), nuo kurių Bendrovė privalėjo
apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą GPM.
Išanalizavęs teisės normas, reglamentuojančias GPM
mokėjimą, teismas daro išvadą, kad už akcijas apmokėjus turtu, toks turto
perleidimas vieneto nuosavybėn yra laikomas ne individualios veiklos turto
pardavimu, o gautos pajamos A klasės pajamomis. Tokią išvadą teismas grindžia
tuo, jog pagal GPMĮ nuostatas pajamomis laikoma ne tik gauta nauda pinigais,
t.y. Bendrovės įvardintomis „tikrosiomis“ pajamomis, bet ir (arba) nauda
natūra. Kadangi į pajamų natūra sąvoką, kaip minėta, įeina ir mainais gautas
nuosavybėn arba naudoti turtas, taip pat kita gauta nauda, kai gauto turto,
paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo
nuostatas būtų priskiriamas pajamoms, aplinkybė, kad atsiskaitymai pinigais
nevyksta, nereiškia, kad gyventojas negauna pajamų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro
išvadą, kad mokesčių administratorius ir ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija,
teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis konstatavo, kad
UAB „AMV“ išmokėjo A. K. ne individualios veiklos turto
pardavimo pajamas, kurios priskirtinos A klasės pajamoms, nuo kurių Bendrovė
privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą GPM, t.y. pagrįstai
Bendrovei apskaičiavo ir nurodė sumokėti 90000 Lt GPM nuo skirtumo tarp
Nekilnojamojo turto pardavimo ir įsigijimo kainos (1200000-600000 Lt), taip pat
su šia suma susijusius GPM delspinigius ir 9000 Lt (10 proc.) baudą.
Teismas, kaip nepagrįstas prielaidas bei
samprotavimus atmeta UAB „AMV“ argumentus, kad akcijų perleidimo sandorį su A. K. Bendrovė sudariusi 2005 metų balandžio mėnesį, GPMĮ
įsigaliojo nuo 2003-01-01, bet tik 2005-06-07 VMI raštu buvo papildytas GPMĮ
komentaras nuostatomis, kad jei už vieneto akcijas (dalis, pajus) gyventojas
apmoka turtu, tai toks turto perleidimas vieneto nuosavybėn laikomas ne
individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn, todėl sandorio
sudarymo metu ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kaip bus aiškinamos GPMĮ
nuostatos dėl turtinio įnašo apmokestinimo režimo ir, kad negavus pajamų,
reikės mokėti GPM, todėl pagrįstai nedeklaravo ir neišskaitė GPM, o mokesčių
administratorius privalėjo atsižvelgti, kad jo nuomonė buvo išreikšta vėliau,
nei įvyko sandoris, todėl turėjo atleisti Bendrovę bent jau nuo delspinigių ir
baudos mokėjimo.
MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad
mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų
delspinigių mokėjimo esant 141 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, o MAĮ
141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas atleidimo nuo delspinigių ir baudų
mokėjimo pagrindas – kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl
klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių
administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos konsultacijos mokesčių mokėjimo
klausimais.
Teismas daro išvadą, jog sprendžiant klausimą, ar
egzistuoja pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją (Bendrovę) nuo delspinigių ir
baudos mokėjimo aukščiau nurodytų MAĮ nuostatų pagrindu, turėjo būti įvertintos
ir nustatytos sekančios aplinkybės: 1) ar sandorio metu egzistavo mokesčių
įstatymo atitinkamų nuostatų komentaras (paaiškinimas, konsultacija); 2) jei
egzistavo, ar jis buvo klaidinantis; 3) ar būtent klaidingas mokesčių
administratoriaus paaiškinimas, konsultacija ar komentaras lėmė neteisingą
mokesčio apskaičiavimą ar jo neapskaičiavimą; 4) ar mokesčių administratoriaus
komentaro apie mokesčių įstatymo nuostatas nebuvimas gali būti pagrindu
atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių ir baudos mokėjimo.
Mokestinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog
tuo metu, kai tarp UAB „AMV“ ir A. K. įvyko sandoris (2005 m. balandžio mėnesį), VMI dar nebuvo papildžiusi GPMĮ komentaro nuostatomis, kad jei už akcijas
(dalis, pajus) gyventojas apmoka turtu, tai toks turto perleidimas vieneto
nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu
perleidimu nuosavybėn (Komisijos byla, b. l. 9-10). Ginčo dėl šio fakto byloje
nėra. Ginčas kilęs dėl to, ar nesant minėto išaiškinimo, UAB „AMV“ galėjo ir
privalėjo žinoti, kad pagal sandorį A. K. gautos pajamos
yra apmokestinamos GPM, kurį, mokesčių administratoriaus teigimu, Bendrovė
privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą ir ar Bendrovei kyla atsakomybė
šiuo atveju.
MAĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apibendrintas mokesčio įstatymo
paaiškinimas neturi teisės akto galios, o išreiškia kompetentingos institucijos
nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta MAĮ nuostata, daro išvadą, kad
įstatymas nenumato pareigos mokesčių administratoriui pateikti apibendrintą
mokesčio įstatymo paaiškinimą, (komentarą ar konsultaciją), o jo nebuvimas
negali būti visais atvejais pripažįstamas pagrindu atleisti mokesčių mokėtoją
nuo delspinigių (baudų) mokėjimo. Tuo tarpu, mokesčių mokėtojo nežinojimas
neatleidžia jo nuo atsakomybės (bendras teisės principas). Be to, atkreiptinas
dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad Bendrovė būtų kreipusis į mokesčių
administratorių dėl kokių nors jai nesuprantamų ar neaiškių mokesčių įstatymų nuostatų
paaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad UAB „AMV“ nebuvo
pakankamai rūpestinga ir nesiekė išsiaiškinti savo pareigų, nes esant, jos
teigimu, neaiškiam tokio sandorio (akcijų apmokėjimo turtu) apmokestinimui,
prieš atlikdama minėtus veiksmus, ji galėjo kreiptis paaiškinimo į mokesčių
administratorių. Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad pagrindo
atleisti Bendrovę nuo jai priskaičiuotų GPM delspinigių ir baudų mokėjimo nėra.
Pagal GPMĮ 22 straipsnį gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos,
kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais susijęs asmuo taip pat priskiriamos A klasės
pajamoms. Iš šios nuostatos aišku, kad pajamos, gautos pagal autorines
sutartis, priskiriamos A klasės pajamoms. Pagal GPMĮ 23 straipsnį mokesčius
išskaičiuojantis asmuo nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų
gyventojo A klasės pajamoms, privalo išskaičiuotą GPM sumokėti į biudžetą. GPMĮ
24 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis
asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką
priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas,
išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.
Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad UAB „AMV“ pagal
autorines sutartis (2005-12-08 ir 2006-06-28) piliečiams (A.
Z. ir J. A. P.) išmokėjo autorinį atlyginimą
(atitinkamai 11100 Lt ir 27000 Lt). Bendrovė neneigia, kad nurodytas sumas kaip
autorinį atlyginimą minėtiems asmenims išmokėjo, tačiau nesutinka, kad išmokėti
autoriniai atlyginimai priskirtini A klasės pajamoms. Bendrovė teigia, kad
išmokų gavėjai buvo jai pateikę individualios veiklos pažymas, todėl manė, kad
išmokamos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms.
Teismas daro išvadą, kad VMI pagrįstai nustatė ir sprendime nurodė, kad A. Z. 2006 metais individualios veiklos pagal verslo
liudijimą nevykdė, o J. A. P. buvo įsigijusi verslo
liudijimą patalpų nuomai, todėl nuo minėtiems gyventojams išmokėtų autorinių
atlyginimų Bendrovė privalėjo sumokėti 2840 Lt GPM ir su juo susijusius delspinigius
bei baudą.
Teismas, įvertinęs mokestinės bylos medžiagą, nustatė, kad Bendrovė
mokesčių administratoriui A. Z. ir J. A.
P. individualios veiklos pažymų nepateikė. Kadangi UAB „AMV“ savo teiginių
įrodymais nepagrindė, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius ir Komisija
pagrįstai konstatavo, jog nuo A. Z. ir J. A.
P. išmokėtų autorinių atlyginimų UAB „AMV“ privalėjo sumokėti 2840 Lt GPM
ir su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius bei baudas.
Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas
konstatuoja, kad mokesčių administratoriai ir Komisija atliko išsamų mokesčių
mokėtojo UAB „AMV“ GPM mokėjimo patikrinimą, tinkamai įvertino UAB „AMV“ pateiktus
įrodymus ir, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, priėmė teisėtus ir pagrįstus
sprendimus dalyje dėl Bendrovei priskaičiuoto GPM.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad
Komisijos 2009-10-30 sprendimo Nr. S-345 (7-343/2009) nuostatos,
susijusios su VMI sprendimo dalies, kuria UAB „AMV“ patvirtinti
nurodymai sumokėti į biudžetą 92840 Lt GPM, 45221,37 Lt GPM delspinigių ir 9284
Lt GPM baudos, patvirtinimu, yra teisėtos ir pagrįstos, kad UAB „AMV“
netinkamai vykdė mokestines prievoles valstybei, todėl
naikinti Komisijos sprendimo dalį dėl UAB „AMV“ priskaičiuoto GPM nėra
pagrindo.
Vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p.,
127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos UAB „AMV“ skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas
apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai
Arūnas Kaminskas
Violeta
Balčytienė
Arūnas Dirvonas