Administracinė byla Nr. A63 – 2315/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01121-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei
pareiškėjos atstovui advokatui Almantui Paškauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja V. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I tomas, b. l. 22 – 24) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 15 d. raštą (sprendimą) Nr. (31)-1.2-619-(3.31); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2010 m. balandžio 7 d. raštą (sprendimą) Nr. 3B-(7.5)-P-245-325; įpareigoti Tarnybą įtraukti V. P. pavardę į piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste, eilę (per plotą) naujam Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtam arba neįrengtam žemės sklypui gauti.
Pareiškėja nurodė, kad yra V. P., mirusio 1995 m. vasario 26 d., teisių perėmėja. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ buvo suteiktas neatlygintinai 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6933 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ buvo suteiktas neatlygintinai 0,8000 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad bendras grąžinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 1 ha, t. y. V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės nuosavybes teise turėtoje žemėje (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. vasario 7 d. raštas Nr. 51-1947-(2.5)). Šiai dienai V. P. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 19 ha ploto žemės buvusiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2010 m. vasario 10 d. buvo pateiktas prašymas suteikti informaciją, ar V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje; perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Atsakant į minėtą paklausimą Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 15 d. rašte (sprendimu) Nr. (31)-1.2-619-(3.31) nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6933 „Dėl nuosavybės teisų į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ V. P. buvo perduotas l ha ploto žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); V. P. nėra perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtas arba neįrengtas žemės sklypas ir tai nebus padaryta atsižvelgiant į Tarnybos 2006 m. liepos 27 d. išaiškinimą Nr. 4B-(7.3)-900. Paminėtame išaiškinime duodamas toks nurodymas: piliečiai, kuriems atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai naudojamą namų valdos žemės sklypą 0,20 ha ploto iki 2001 m. balandžio 4 d. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 bei 5 dalių ir 12 straipsnio 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsniui“) neturi teisės gauti naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. 2010 m. kovo 26 d. Tarnybai pateiktas skundas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 15 d. rašto (sprendimo) Nr. (31)-1.2-619-(3.31), tačiau atsakovas 2010 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-P-245-325 pakartotinai išaiškino, kad piliečiai, kuriems atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai naudojamą namų valdos žemės sklypą 0,20 ha ploto iki 2001 m. balandžio 4 d. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2, 3, 4 ir 5 d., 12 str. 3 p., 16 str. 3 d. ir šio straipsnio 9 d. 5 p. atitikties Konstitucijai ir dėl šio įstatymo 5 str. 2, 3, 4 bei 5 d. ir 12 str. 3 p. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsniui“) neturi teisės gauti naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Pareiškėjos manymu, V. P. turėtų būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtas arba neįrengtas žemės sklypas. Nurodė, kad byloje ginčas yra susidaręs dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu. Teisės aktų įsigaliojimo momentas apibrėžiamas nevienodai ir šiuo atveju pirmiausia būtina vadovautis 1993 m. balandžio 6 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų įsigaliojimo tvarkos“ 3 straipsnio 2 dalimi. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, jog šiai dienai V. P. nėra atkurtos nuosavybė teisės į 19 ha ploto žemės buvusiame (duomenys neskelbtini), ir nėra suteiktas nė vienas žemės sklypas neatlygintinai (perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą). Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 01-117 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ priėmimo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies l punktas (aktuali nuo 1998 m. spalio 27 d. iki 1999 m. gegužės 12 d.) leido piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus nuosavybės teise turėtoje žemėje suteikti žemės sklypą didesnį negu 0,20 ha ploto, t. y. 1 ha ploto ir atsižvelgiant į tai V. P. turėtų būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtas arba neįrengtas žemės sklypas pagal pirminio prašymo padavimo datą ir tai atitinka Tarnybos 2006 m. liepos 27 d. išaiškinimo Nr. 4B-(7.3)-900 2 daliai.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (II tomas, b. l. 103 – 105) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suformuotoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą 40,0 ha žemės sklypą pateikė V. P. ir S. P.. Vilniaus apskrities viršininkas atkurdamas nuosavybės teises į buvusio savininko F. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę priėmė 1998 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 01-117 atkurti nuosavybės teises V. P. į 0,20 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 2.4-01-6933 į 0,80 ha žemės grąžinant ją natūra. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 01-117 buvo priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. Atkreipė dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo, galiojusio iki 2001 m. balandžio 4 d. 5 straipsnio 2 dalis ta apimti, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas), todėl buvo priimtas Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo panaikintas apribojimas atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 0,2 žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Po minėto Atkūrimo įstatymo pakeitimo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 2.4-6933 papildomai atkurta nuosavybės teisė į 0,8 ha žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintus Miestų (rajonų) savivaldybių naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemą, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius, Vilniaus mieste perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai maksimalus dydis yra 0,12 ha. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117 V. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis kaip 0,12 ha, V. P. negali būti suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste. Teigė, kad V. P. vardu nebegali būti suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai, o tik lygiavertis žemės sklypas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punktu ir pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 2.3-1354-(01) patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje pagal prašymo padavimo datą V. P. įrašytas 4135-uoju.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (II tomas, b. l. 53 – 56) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad V. P. ir S. P. 1991 –1992 m. laikotarpiu pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. P. 40 ha ploto turėtą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje. Pareiškėjai pareiškė valią atkurti nuosavybės teises į žemę natūra turėtoje vietoje – F. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 40 ha žemėvaldą prie (duomenys neskelbtini). Viliaus apskrities viršininko sprendimais pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 1 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), esančių pastatų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 30-1548 „Dėl sklypų Nr. 1-4 (duomenys neskelbtini) g. duomenų nustatymo“ buvo suformuoti 4 sklypai (bendras sklypų plotas – 1,3324 ha) nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus laikytina, kad minėtu įsakymu suformuoti sklypai pareiškėjai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai priklausė iki 2009 m. gruodžio 29 d.). Rėmėsi Atkūrimo įstatymo (įstatymo 1997 m. liepos 9 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Paaiškino, kad V. P. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi prašymo (dėl nuosavybės teisių atkūrimo) momentu pareiškėja negalėjo pretenduoti į didesnį žemės sklypą nei 0,2 ha, kuris ir buvo pareiškėjai suteiktas Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 01-117 pagrindu. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu ir atkreipė dėmesį, jog nuo 2002 m. balandžio 4 d. galiojanti Atkūrimo įstatymo 5, 12 ir 21 straipsnių redakcija pakeitė ankstesnę nuostatą, kuri ribojo asmenims galimybę atsikurti teises į didesnį nei 20 a žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Atsižvelgiant į tai Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 2.4-6933 pareiškėjai buvo papildomai atkurta nuosavybės teisės į 0,8 ha žemės sklypo dalį prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 (iki 2010 m. balandžio 9 d. galiojusi nutarimo redakcija) nustatytus dydžius, Vilniaus mieste neatlygintinai perduodamo, individualiai statybai ir kitai paskirčiai naujo sklypo dydis gali būti nuo 0,04 iki 0,2 ha. Akcentavo, jog 0,2 ha sklypas individualiai statybai pareiškėjai buvo perduotas Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117, taigi pareiškėjos teiginiai, esą V. P. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėto sklypo (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Kadangi pareiškėjai iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo priėmimo buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), esantį 0,2 ha sklypą individualiai statybai, manė, kad nėra pagrindo neatlygintinai suteikti dar vieno sklypo individualiai statybai (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teisės Atkūrimo įstatymo numatyta tvarka buvo atkurtos į 0,8 ha ir 1,3324 ha (bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas) žemės sklypus (duomenys neskelbtini).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu (II tomas, b. l. 119 – 126) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117 V. P. atkuriant nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį buvo grąžintas 0,20 ha žemės sklypas (namų valda), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 2.4‑01‑6933 V. P. atkuriant nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį buvo grąžintas 0,80 ha žemės sklypas (paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai), esantis 1 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijai 2010 m. vasario 10 d. pateiktame pareiškime prašė: 1) informuoti, ar V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės vienu iš būdu, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemė; perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka įregistruotą arba neįregistruotą žemės sklypą; 2) jei V. P. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės aukščiau nurodytais būdais, perduoti neatlygintinai ž nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įregistruotą arba neįregistruotą žemės sklypą pagal V. P. prašymo padavimo datą. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. kovo 15 d. rašte informavo apie minėtus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus, kuriais, atkuriant nuosavybės teises, V. P. grąžinta viso 1 ha žemės. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10648-01 V. P. yra įrašytas į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti. Pažymėta, kad perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai nėra pagrindo ir kad pareiškėja apie tai jau buvo informuota 2006 m. spalio 9 d. raštu Nr. (31)-1.2-3950-(3.31). Pareiškėja 2010 m. kovo 26 d. pateikė Tarnybai skundą, kuriame prašė siūlyti Vilniaus apskrities viršininkui perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą pagal V. P. pirminio prašymo padavimo datą. Tarnyba, išnagrinėjusi skundą, 2010 m. balandžio 7 d. sprendime konstatavo, kad atkuriant V. P. nuosavybės teises Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai dėl teisių į žemę atkūrimo V. P. atitinka nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjos reikalavimų dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 15 d. bei Tarnybos 2010 m. balandžio 7 d. sprendimų panaikinimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie yra individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6933 į 0,80 ha žemės grąžinant ją natūra toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis sprendimo priėmimo metu galiojusia Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. Rėmėsi ginčo nagrinėjimo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920. Įvertinęs tai, jog Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu V. P. yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), naudotą žemės sklypą, bei atsižvelgęs į tai, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis bendras piliečiui perduodamo neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis kaip 0,12 ha, teismas laikė, jog nėra pagrindo suteikti naują žemės sklypą Vilniaus mieste V. P. individualiai statybai. Taip pat vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punktu ir padarė išvadą, kad pareiškėjai jos pageidaujamoje miesto ar kaimo vietovėje lygiavertis V. P. turėtajam (į kurį nėra atkurtos nuosavybės teisės) žemės sklypas individualiai statybai galės būti suteiktas tik po to, kai kitiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Be to, pastebėjo, kad nėra ginčo dėl tų Tarnybos nurodytų aplinkybių, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 2.3‑1354-(01) patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių gauti naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje pagal prašymo padavimo datą V. P. įrašytas 4135 numeriu. Taigi nuosavybės teisių atkūrimo procesas į V. P. turėtą žemę nėra užbaigtas. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba 2010 m. balandžio 7 d. sprendime ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. kovo 15 d. sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl naikinti skundžiamus sprendimus, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Konstatavęs, jog skundžiami Tarnybos bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Tarnybą atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 129 – 131) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir jos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Kadangi V. P. nuosavybės teisės atkurtos iki Atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas neatlygintinai nuosavybėn, o ne natūra, nors jis yra F. P. nuosavybės teise turėtoje žemėje. Todėl pareiškėja pagrįstai kreipėsi į Tarnybą ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei prašė nustatyti, ar V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės vienu iš Atkūrimo įstatyme numatytų būdų. Iš Tarnybos atsakymo teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad V. P. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės nei vienu iš Atkūrimo įstatyme numatytų būdų, t. y. nei perduodant neatlygintinai nuosavybėn V. P., turinčiam nuosavybės teise gyvenamąjį namą (ar kitus pastatus), nei jo nuosavybės teise turėtoje žemėje; nei perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą.
2. Įstatymuose nenustatyta, kad pilietis, kuriam nėra galimybės grąžinti laisvos žemės natūra ir kuriam nuosavybės teisės dalimi buvo atkurtos iki Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, negali likti eilėje gauti neatlygintinai naują žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Tarnyba be teisėto pagrindo pritarė Vilniaus apskrities viršininko veiksmams pagal 2010 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 2.3-1354-(01), kuriuo V. P. eiliškumas pagal jo 1991 m. birželio 11 d. prašymo padavimo datą buvo neteisėtai perkeltas ir jis įrašytas 4135 numeriu.
3. Teismas sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl norminių teisės aktų galiojimo ir jų taikymo laiko atžvilgiu.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 140 – 143) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. V. P. perduodant neatlygintinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų 0,2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes tuo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo redakcija nuosavybės teisių atkūrimo natūra iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose nereglamentavo, todėl Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-117 V. P. atkurtos nuosavybės teises į 0,20 ha žemės negali būti prilygintos grąžintam natūra žemės sklypui.
2. Teismas pagrįstai nustatė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punktu, pagal kurį lygiaverčiai žemės sklypai suteikiami piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai, V. P. yra pagrįstai įrašytas į lygiaverčių sklypų suteikimo piliečiams eilę pagal prašymo padavimo datą Nr. 4135, nes V. P. lygiavertis žemės sklypas galės bus suteiktas tik po to, kai kitiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 135 – 138), remdamasis atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pareiškėja yra V. P. teisių perėmėja ir siekia, kad jis nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūroje dėl V. P. tenkančios iki šiol negražintos žemės atitinkamo ploto grąžinimo būtų įrašytas į sąrašą pretendentų dėl naujo žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus mieste remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Šiai dienai nuosavybės teisės neatkurtos į 19 ha žemės plotą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes, kad remiantis pareiškėjo 1991 m. birželio mėnesį 11d. pateiktu prašymu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, kuriuo jis prašė grąžinti žemę natūra, buvo pradėtos ir vykdomos procedūros dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini). Priimtais sprendimais pareiškėjui nuosavybės teisės yra atkurtos iš viso į 1 ha žemės. Dėl likusios dalies (19 ha) sprendimai nėra priimti.
Pažymėtina, kad nei iki 1997 m. liepos 9 d. galiojęs 1991 m. birželio 18 d. įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), nei jį pakeitęs Atkūrimo įstatymas iki 2002 m. balandžio 19 d. (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr.IX-832 įsigaliojimo) nenumatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkurtos grąžinant žemę natūra. Iki 2002 m. balandžio 19 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad į tokiose teritorijose esančią žemę nuosavybės teisės atkuriamos dviem būdais: 1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), < ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, >. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis, piliečiui pageidaujant, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat ir prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas <...>, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha bendro ploto Vilniuje; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.
Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo nutarimą buvo pakeista Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr.IX-832 redakcija, įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 19 d.), kuria galiojęs teisinis reguliavimas buvo papildytas nuostata, numatančia, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (5 str. 2 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr.IX-832 redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės. Vilniaus apskrities viršiniko1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.01-117 V. P. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Nr.2.4-01-6933 V. P. buvo papildomai perduotas neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamas žemės plotas - 0,8000 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Ši pareiškėjui perduota žemė yra savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje.
Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į likusią žemę pareiškėjas 2010 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1354-01 buvo įrašytas į piliečių eilę dėl lygiaverčio naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimo neatlygintinai nuosavybėn 4135-ju numeriu pagal pirminio prašymo pateikimo datą, t.y. remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalimi, kuri numato atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, būdus. Dėl pareiškėjo 2010 m. vasario 10 d. prašymo perduoti naują žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn pagal prašymo padavimo datą- Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė pareiškėjo skundžiamą 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr.(31)-1.2-619-(3.31), kuriuo pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė motyvuodama tuo, jog pareiškėjui buvo perduotas neatlygintinai natūra 0,2000 ha žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), taip pat perduota neatlygintinai nuosavybėn jo naudojama 0,8000 ha žemės sklypo dalis prie šio sklypo, o perduoto neatlygintinai nuosavybėn naudojamo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemė sklypo bendras plotas negali viršyti 0,2000 ha.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja sutinka, jog visa turėta žemė buvusiame (duomenys neskelbtini) negali būti grąžinta natūra, todėl ji pageidauja, kad jai būtų suteiktas naujas žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir tik pritaikius šią įstatymo nuostatą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į likusią žemės dalį sprendžiama taikant Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas.
Tiek pagal galiojusią iki 2002 m. balandžio 19 d. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio redakciją (1999 m. gegužės 13 d. įstatymas Nr.VIII-1181), tiek pagal 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusią Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio redakciją (2002 m. balandžio 2 d. įstatymas Nr.IX-832) ir iki šiol galioja taisyklė: jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą (Atkūrimo įstatymo 5 str.4 d.). Taip pat liko nepakeistas teisinis reguliavimas, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį (Atkūrimo įstatymo 5 str.5 d.).
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad lyginant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr.IX-832 įsigaliojimo ir pakeistą šios redakcijos įstatymu, iš esmės pasikeitė nuosavybė teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdo „perduodant neatlygintinai nuosavybėn“ turinys. Iki 2002 m. balandžio 19 d. galiojusios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - perdavimas žemės neatlygintinai nuosavybėn (0,20 ha Vilniuje) buvo siejamas su sąlyga - gyvenamųjų namų ar kitų statinių naudojamoje žemėje turėjimu. Taip pat buvo nustatyta papildoma statinių turėtoje žemėje savininkams palanki sąlyga, kad tais atvejais, kai prie statinių esantis naudojamas žemė sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis, piliečiui pageidaujant, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat ir prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas, bet ne daugiau kaip 1 ha bendro ploto Vilniuje. 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr.IX-832 redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis žemės grąžinimą turėtoje vietoje piliečiui numatė kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdą – grąžinimą natūra siejant jį su sąlyga, kad žemė turėtoje vietoje būtų laisva (neužstatyta). Pagal šios įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės grąžinimas turėtoje vietoje piliečiui, kuriam nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys turėtoje iki nacionalizacijos žemėje, yra atskiras (savarankiškas) nuosavybės teisių atkūrimo būdas – grąžinimas natūra. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjui iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr.IX-832 įsigaliojimo perduotas žemės plotas 0,2000 ha ( Vilniaus apskrities viršininko 1998 -10 29 sprendimas Nr. 01-117) yra nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Pagal šių individualių administracinių aktų priėmimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu numatytus nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę būdus, šios žemės perdavimas pareiškėjui buvo traktuojamas kaip žemės perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Tačiau nuosavybės teisės atkūrimas pareiškėjui į šį žemės plotą visiškai atitinka nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusios Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo turinį – žemės grąžinimą natūra turėtoje vietoje. Atsižvelgdama į pasikeitusį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdo „perduodant neatlygintinai nuosavybėn“ turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, 0,2000 ha ploto namų valdos žemės sklypo suteikimas pareiškėjai turi būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę natūra, o ne kaip perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Aiškinant priešingai pareiškėja atsidurtų nelygioje padėtyje su tais piliečiais, kuriems nuosavybės teisės, esant visiškai analogiškoms faktinėms aplinkybėms, atkuriamos po 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr.IX-832 įsigaliojimo, o tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A525-1017/2010). Kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas nuosavybės teisių atkūrimą perduodant pareiškėjui naudojamą 0,2000 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vertinti kaip nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas netaikytinas.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (Atkūrimo įstatymo 5 str. 4 d.), todėl nepagrįstai nusprendė, kad V. P. negali būti įtrauktas į sąrašą piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, sąrašą (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.).Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas. Tais pačiais argumentais naikintini ir skundžiami atsakovų sprendimai.
Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymas , kuriuo buvo patvirtintas sąrašas piliečių lygiaverčiam žemės sklypui gauti buvo nekartą keičiamas ir tikslinamas ( atitinkamai pakeistas 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr.2.3-1354-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad piliečių, pageidaujančių gauti žemės sklypus pagal Atkūrimo įstatymą sąrašai yra sistemingai koreguojami institucijai, įgaliotai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, administracine tvarka reaguojant į vykstančius pokyčius (žemės sklypų suteikimą, naujų asmenų įrašymą į sąrašus, kt.), apelianto nurodyta aplinkybė, jog jo skundžiamu įsakymu patvirtintas sąrašas yra atitinkamai pakeistas, nėra kliūtis teisėjų kolegijai išspręsti iš esmės pareiškėjo prašymą dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti jį į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d.3 p.) pagal pirminio prašymo pateikimo datą - 1991 m. birželio 11 d. Todėl atsakovas įpareigotinas įtraukti pareiškėją į šį sąrašą priimant atitinkamą administracinį aktą.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą-pareiškėjos skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (31)-1.2-619-(3.31) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-P-245-325. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įtraukti V. P. į piliečių , pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą Vilniaus mieste sąrašą pagal pirminio prašymo pateikimo datą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Roma Sabina Alimienė
Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius