Civilinė byla Nr. e2S-1197-1043/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04298-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.14.8.2.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pareiškimu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių priimti sprendimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad pareiškėja ir M. R. 1993 m. gruodžio 12 d. sudarė santuoką, 1994 m. sausio 5 d. santuoka įregistruota Kfr Takharim, Sirijoje. Santuokoje susilaukė keturių vaikų. Pareiškėjai suteiktas pabėgėlio statusas pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir ES direktyvą Nr. 2011/95/ES, išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos sutuoktiniui M. R., kuris yra Sirijos pilietis, taip pat suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja siekia nutraukti Sirijos Arabų Respublikoje sudarytą santuoką su M. R., kuri nėra apskaityta ir įregistruota Lietuvos Respublikoje. Tuo pagrindu pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl pareiškėjos ir M. R. santuokos įtraukimo į apskaitą. 2020 m. sausio 5 d. gavo elektroninį laišką, kuriuo suinteresuotas asmuo prašymą atmetė. Pareiškėjai paprašius sprendimo dėl atsisakymo įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą, 2020 m. vasario 2 d. gavo skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus raštą Nr. 05-2-153 dėl informacijos.
3. Teisėja rezoliucija pareiškimą priėmė, nustatė terminą atsiliepimams pateikti.
4. Teisme gautas suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja, reikšdama reikalavimą įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką, teismui pateikė Sirijos Arabų Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinių reikalų skyriaus išduotą šeimos knygelę, kurios vertime pareiškėjos sutuoktinio pavardė yra nurodyta A., o gyventojų registro išraše ji nurodama R., todėl teismui kyla abejonių dėl šio asmens tapatybės. Lietuvos teismams teikiami užsienio teismų ir (arba) kitų institucijų surašyti dokumentai turi būti legalizuoti arba, jeigu užsienio šalis yra prisijungusi prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos „Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo“ (toliau Hagos konvencija), patvirtinti pagal minėtos konvencijos 3 straipsnį, tai yra pažyma – „APOSTILLE“. Tokiu būdu teismui sudaromos sąlygos įsitikinti pridedamų dokumentų, surašytų užsienio teismų ir (arba) kitų institucijų, autentiškumu. Sirijos Arabų Respublika nėra Hagos konvencijos dalyvė. Taip pat Sirijos Arabų Respublika nėra prisijungusi ir prie 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 18 ir 19 punktai nustato, kad užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar šios taisyklės nenustato kitaip. Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, kartu nepateikiant dokumentų originalų, jos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjai nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti teismui Sirijos Arabų Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinių reikalų skyriaus išduotą šeimos knygelę, kurios autentiškumas būtų patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Asmenys, gavę prieglobstį, praranda galimybę kreiptis į savo valstybės institucijas dėl bet kokių dokumentų gavimo ar patvirtinimo. 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 25 straipsnis įpareigoja Lietuvos Respublikos valstybės institucijas sudaryti asmeniui galimybę pateikti jų turimus dokumentus be reikalavimo juos legalizuoti, nes asmenys, turintys pabėgėlio statusą, objektyviai neturi galimybės tokių procedūrų atlikti. Pareiškėjai Lietuvos Respublikoje yra suteiktas prieglobstis, tai yra pabėgėlio statusas, nes jos kilmės šalyje jai gresia persekiojimas, todėl ji negali kreiptis į savo šalies valdžios įstaigas, institucijas bei organizacijas dėl jokių dokumentų išdavimo, patvirtinimo, legalizavimo. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą, tuo pačiu nustatė bei patvirtino asmens šeimyninę padėtį, t. y. sutuoktinį, gimusius vaikus, kurie įregistruoti Gyventojų registre. Pateikti Migracijos departamento bei VĮ Registrų centro išduoti dokumentai turi būti laikomi pareiškėjos pateiktų dokumentų legalizavimu. Be to, suformuotoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad Apostille patvirtina dokumento kilmę, ji patvirtina asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas, tačiau Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas.
2. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismo nutartis pagrįsta, nes pareiškėja, reikšdama reikalavimą įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką, teismui pateikė Sirijos Arabų Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinių reikalų skyriaus išduotą šeimos knygelę, kurios vertime pareiškėjos sutuoktinio pavardė yra nurodyta A., nors gyventojų registro išraše ji nurodama R.. Teismui kilo abejonių dėl šio asmens tapatybės. Sirijos Arabų Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinių reikalų skyriaus išduota šeimos knygelė yra vienintelis dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti apie Sirijos Arabų Respublikoje sudarytą santuoką, kadangi kitų nenuginčijamų įrodymų pareiškėja nei teismui, nei suinteresuotam asmeniui nepateikė. Pareiškėja pateikė į lietuvių kalbą išverstą dokumentą, kuris buvo nelegalizuotas, nepatvirtintas Apostille, ar dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno, todėl teismas pagrįstai nustatė trūkumus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl pareiškimo trūkumų nustatymo
5. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
6. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjos pareiškimą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (civilinės būklės akto registravimo), nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas bus paliktas nenagrinėtu. Apeliantė nesutinka su nustatytais trūkumais, iš esmės teigdama, kad jie yra objektyviai neįvykdomi.
7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškimo trūkumai šiuo atveju buvo nustatyti nepagrįstai.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, turėdama pabėgėlio statusą ir suteiktą prieglobstį Lietuvoje, siekia Lietuvos Respublikoje įtraukti į apskaitą jos ir sutuoktinio M. R. santuoką, sudarytą Sirijos Arabų Respublikoje. Kartu su pareiškimu apeliantė pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas jos reikalavimas, tarp jų ir Sirijos Arabų Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinių reikalų skyriaus išduotą šeimos knygelę (toliau – šeimos knygelė). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šeimos knygelės vertime pareiškėjos sutuoktinio pavardė nurodyta A., o gyventojų registro išraše – R., tokių duomenų neatitikimą nepagrįstai vertino kaip pareiškimo trūkumą ir įpareigojo apeliantę šeimos knygelės autentiškumą patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka (legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo patvirtinimas nepašalins teismo abejonių dėl pareiškėjos sutuoktinio tapatybės, kadangi dokumento autentifikavimas nėra susijęs su dokumento turinio aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Apostille patvirtina asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas, tačiau Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Vien įrodymų (ne)pakankamumas ar jų nepateikimas negali būti pagrindas atsisakyti priimti (nagrinėti) procesinį dokumentą. Pareiškime pareiškėja turi nurodyti pareiškimo dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. Taip pat pareiškime turi būti nurodoma kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė pakeisti civilinės būklės aktą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 514 straipsnio 3 dalis). Apeliantė šiuos reikalavimus įvykdė. Tuo remiantis minėto pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, o pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą iš esmės, pasisakant dėl pareiškėjos pareiškime išdėstytų reikalavimų pagrįstumo, jų tenkinimo ar atmetimo. Ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas pareiškėjai kreiptis į savo šalies valdžios įstaigas taip pat yra objektyviai neįvykdomas, atsižvelgiant į pareiškėjos pabėgėlio statusą ir Lietuvos Respublikoje jos šeimai suteiktą prieglobstį.
10. Pagal Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 25 straipsnio 1 dalį, jeigu kokiai nors pabėgėlio teisei įgyvendinti reikia užsienio valstybės valdžios institucijų, į kurias jis negali kreiptis, pagalbos, susitariančiosios valstybės, kurių teritorijoje pabėgėlis gyvena, imasi priemonių, kad tokią pagalbą suteiktų jų pačių valdžios institucijos arba tarptautinė institucija. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija ar institucijos išduoda pabėgėliams arba pasirūpina, kad joms prižiūrint pabėgėliams būtų išduodami dokumentai ar pažymėjimai, kuriuos paprastai išduoda užsieniečiams jos pačios arba joms tarpininkaujant (2 dalis). Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 12 straipsnio 2 dalis numato, kad anksčiau įgytas pabėgėlio teises, susijusias su jo statusu, t. y. su vedybomis susijusias teises, susitariančioji valstybė gerbia atlikdama reikalingus savo įstatymų nustatytus formalumus su sąlyga, kad atitinkama teisė yra viena iš tų, kurias pripažintų jos įstatymai, jei tas asmuo nebūtų tapęs pabėgėliu.
11. Bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimo taisykles (CPK 442 straipsnio 7 punktas, 514–516 straipsniai). Pažymėtina, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. tokiose bylose teismas turi būti aktyvus. Taigi, nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 514 straipsnio 3 dalis), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pašalinti abejones dėl pareiškėjos sutuoktinio tapatybės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galima kitais būdais, teisminio proceso metu pareiškimą nagrinėjant iš esmės. Pareiškimas dėl civilinės būklės akto įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (CPK 515 straipsnis). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nesilaikė proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teisminės gynybos prieinamumo principų (CPK 5, 7 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Anita Sereikienė