Civilinė byla Nr. 3K-3-517-219/2015

Proceso Nr. 2-69-3-10726-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Sagačio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Archiplanas“, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisę sustabdyti prievolės įvykdymą, paskirstyti įmokas, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė RUAB „Vėtrūna“ prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 85 483,98 Lt skolos už atliktus statybos rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti Pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. 2011 m. birželio 10 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį dėl papildomų darbų Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50, statybos darbams užbaigti. Šios sutarties 7 punkte, kaip ir pagrindinės sutarties sąlygose, nustatyta, kad užsakovė sutarties objekto darbus finansuoja tarpiniais mokėjimais pagal jai pateiktas ir abiejų šalių pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias rangovė išrašo pagal suderintus su užsakove atliktų darbų aktus, neviršydama 2 punkte nurodytos kainos, t. y. bendros sutarties sumos, ne vėliau kaip per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Taigi, tam, kad įvyktų atsiskaitymas, reikia, kad būtų abiejų šalių, t. y. užsakovės ir rangovės, pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, be to, PVM sąskaitos faktūros turėjo būti išrašytos pagal suderintus su užsakove, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracija, atliktų darbų aktus, kaina negalėjo viršyti bendros šios sutarties sumos. Atsiskaitymas turėjo įvykti per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos. Pagrindinės sutarties 8.6 punkte buvo nustatyta, kad jeigu pažeidžiamas atsiskaitymo už darbus terminas, už visą pavėluotą laikotarpį užsakovė moka rangovei kompensuojamąsias palūkanas nuo uždelstos apmokėti sumos, o metinės palūkanos yra lygios 6 mėnesių VILIBOR plius 2 procentiniai punktai. Taigi sutarties šalys tiek pagrindine, tiek vėlesne sutartimis nustatė atliktų darbų apmokėjimo tvarką, pagal kurią atsiskaitymas už atliktus darbus turi įvykti per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė visą atliktų darbų kainą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras užbaigė mokėti 2012 m. kovo 6 d. atliktu į ieškovės sąskaitą pinigų pervedimu. Ieškovė, remdamasi tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. statybos užbaigimo aktu konstatuota, jog Kauno „Žalgirio“ arenos statyba užbaigta, 2012 m. sausio 23 d. atsakovei pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 2012 m. sausio 20 d. atsakovės skola už atliktus darbus yra 6 192 175,70 Lt, todėl mokėtinos palūkanos ir delspinigiai sudaro 49 696,75 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, kad gautas iš atsakovės įmokas paskirstys CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pirmąja eile skirs atlyginti išlaidas, kurios patirtos reiškiant reikalavimus įvykdyti prievoles, antrąja eile skirs palūkanoms, netesyboms ir nuostoliams, o trečiąja, paskutine, eile – skolai padengti. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 85 483,98 Lt skolą už atliktus statybos rangos darbus pagal nevisiškai apmokėtas PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą Nr. VET 5847, 2011 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas Nr. VET 6048, VET 6052, VET 6053 pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. rangos sutartį bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. VET 5846 pagal 2011 m. birželio 10 d. statybos rangos sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. statybos rangos sutarties 8-ajame skirsnyje nustatytą tvarką atsiskaitymas vyksta už kiekvieną praėjusį mėnesį pagal PVM sąskaitą faktūrą, esant pasirašytiems atliktų darbų aktams, bet ne vėliu kaip per 4 mėnesius, t. y. uždelsimas atsiskaityti konstatuojamas pasibaigus 4 mėnesiams po aktų bei PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo. Pagal statybos rangos sutarties 3-iajame skirsnyje nustatytą tvarką, kad įvyktų atsiskaitymas, reikia, jog PVM sąskaitos faktūros būtų išrašytos pagal suderintus su užsakove atliktų darbų aktus, pasirašytos užsakovės ir rangovės; atsiskaitymas turi įvykti per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos.

Teismas pažymėjo, kad pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sudarytą projekto „Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50“ finansavimo ir administravimo sutartį statybos rangos darbai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšų, todėl, nustačius atliktų statybos darbų trūkumus, mokėjimai buvo sustabdyti, kol bus užbaigtas pažeidimų nustatymo tyrimas. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad komisijai statybos užbaigimo aktu 2011 m. rugpjūčio 16 d. priėmus Kauno pramogų ir sporto rūmus, ten vykus renginiams, t. y. užsakovei panaudojus darbų rezultatą, negali būti taikomos CK 6.665 straipsnio 1 dalies teisės normos. Teismas pažymėjo, kad nurodyto straipsnio teisės normos, nustatytos jo 1 dalies 1–3 punktuose, taikytinos ir tuo atveju, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir dėl to pablogėja darbų rezultato naudojimas pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Kauno pramogų ir sporto rūmų naudojimas pagal paskirtį pablogėjo dėl UAB „Vėtrūna“, UAB „Archiplanas“ neatliktų darbų bei atliktų statybos darbų defektų, trūkumų, kuriuos nustatė darbų techninė prižiūrėtoja UAB „Ekspertika“ iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. statybos užbaigimo akto surašymo, kurie iki šio akto surašymo nebuvo pašalinti. Darbų rezultatas komisijos buvo priimtas „avansu“ dėl to, kad UAB „Vėtrūna“ ir UAB „Archiplanas“ nesugebėjo laiku ir kokybiškai atlikti visus rangos sutartyse, projektuose nurodytus statybos rangos darbus, nustatytais terminais, o Kauno pramogų ir sporto rūmuose turėjo vykti Europos vyrų krepšinio čempionatas. Šios aplinkybės UAB „Vėtrūna“ buvo žinomos. Teismas padarė išvadą, kad, nustačius atliktų darbų defektus, trūkumus, Kauno miesto savivaldybės administracija ir VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūra turėjo pagrindą sustabdyti atsiskaitymus su ieškove pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. statybos rangos sutarties 10.3.2 punktą ir 2011 m. birželio 10 d. statybos rangos sutarties 9.7 punktą, taip pat CK 6.58 straipsnį, 6.665 straipsnio 1 dalį, 6.695 straipsnį. Dėl to atsakovė nepažeidė rangos sutarčių atsiskaitymų tvarkos sąlygų, mokėjimo terminų nepraleido ir neturi pareigos mokėti ieškovei palūkanas ir delspinigius. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo delspinigius bei palūkanas, nurodžiusi neteisingą mokėjimų pabaigos terminą, nuo kurio skaičiavo palūkanas ir delspinigius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nesutiko su ieškove dėl įmokų paskirstymo ir apie tai pranešė ieškovei. Atsakovei mokėjimo dokumentuose nurodžius tikslinę įmokos paskirtį – už atliktus darbus, ieškovė pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas neatsisakė priimti atsakovės tikslinių mokėjimų už atliktus darbus.

Nors ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 85 483,98 Lt skolos priteisimo, bet 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2012 m. vasario 29 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jos išrašytos dėl palūkanų, todėl teismas sprendė, kad ginčo dalykas yra ne skola, bet palūkanos bei delspinigiai, kurių atsakovė nesumokėjo pagal pateiktas sąskaitas faktūras, ir kurioms, prašant atsakovei, taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi nuo sąskaitų faktūrų, išrašytų 2011 m. rugpjūčio 31 d., mokėjimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui 2013 m. liepos 3 d. praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, teismas taikė ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės RUAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą –ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 85 483,98 Lt skolą už atliktus statybos darbus bei 5 proc. procesines palūkanas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš karto po statybos užbaigimo akto pasirašymo 2011 m. rugpjūčio 18 d. oficialiai atidaryta Kauno „Žalgirio“ arena, joje nuolat vyko renginiai, t. y. visa apimtimi buvo naudojamasi rangovės atliktu darbų rezultatu. Ieškovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, todėl atsakovės sutartis su šiuo trečiuoju asmeniu tiesiogiai neturėjo įtakos ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams rangos sutarčių pagrindu. Pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. statybos rangos sutarties 3 skyriaus ir 2011 m. birželio 10 d. statybos rangos sutarties 8.2 punkto nuostatas atsakovė vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, o ne trečiasis asmuo. Atsakovei dėl kokių nors priežasčių negavus finansavimo iš trečiojo asmens, tačiau esant 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje pasirašytam be jokių išlygų atliktų darbų aktui, nesant dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų, atsakovei kilo pareiga šiuos darbus apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neteisingai skaičiavo delspinigius ir palūkanas bei taikė ieškinio senatį, nes ieškovė ieškiniu prašė priteisti ne delspinigius ir palūkanas, bet skolą už atliktus statybos rangos darbus. Nors atsakovė nesutiko su palūkanų ir delspinigių skaičiavimu, taip pat su 1 192 175,70 Lt įmokos už atliktus darbus dalies paskirstymu CK 6.54 straipsnio pagrindu, ieškovė 2012 m. balandžio 25 d. raštu informavo atsakovę, kad 2012 m. kovo 6 d. atliktą mokėjimą paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatytu įmokų paskirstymo eiliškumu, ir tą dieną likusi už atliktus statybos darbus mokėtina suma yra 85 483,98 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atlikdama mokėjimus atsakovė nurodė paskirtį – už atliktus pagal sutartį darbus, tačiau ieškovė 2012 m. balandžio 25 d. rašte nurodė, kad neatsisako savo pozicijos dėl gautos įmokos paskirstymo, taip pat neatsisako prievolės įvykdymo, o jį priima ir gautą mokėjimą paskirsto pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė laiku už atliktus statybos darbus su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas ir delspinigius. Atsakovė netesybų dydžio neginčijo, be to, palūkanų ir delspinigių dydžio nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, susitarimo dėl gautų įmokų paskirstymo eiliškumo tarp šalių nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai vadovavosi CK 6.54 straipsnio nuostatomis ir pagal jame nustatytą įmokų eiliškumą paskirstė iš atsakovės gautas įmokas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 85 483,98 Lt skolą už atliktus statybos rangos darbus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sutarčių nuostatas, neatsižvelgė į CK 6.58 straipsnyje įtvirtintą teisę sustabdyti prievolės įvykdymą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės pareigos mokėti sutartines netesybas už laikotarpį, kurį atsakovė pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. birželio 10 d. statybos rangos sutarčių nuostatas teisėtai buvo sustabdžiusi savo finansinių įsipareigojimų vykdymą iki nustatytų defektų ir neatitikčių pašalinimo. Atsakovė neatliko ginčo mokėjimų dėl objektyvių, ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai atlikus patikrą objekte ir nustačius ieškovės darbų trūkumus, todėl atsiskaitymas buvo laikinai pristabdytas, vadovaujantis rangos sutarčių nuostatomis. Aiškinant priešingai, būtų paneigiama atsakovės teisė gauti kokybiškai ir laiku atliktus darbus, o ieškovė būtų gavusi nepagrįstą atlygį už neatliktus ar nekokybiškai atliktus darbus. Darbų priėmimą, nelaukiant trūkumų pašalinimo, kilus grėsmei, kad dėl vėluojančių darbų gali neįvykti Europos vyrų krepšinio čempionato renginiai, patvirtina statinio techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Ekspertika“ nebaigtų statybos darbų ir statinio perdavimo užsakovei procedūrų vykdymo įvertinimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad rangos sutartis sudaryta CK 6.705–6.706 straipsnių ir Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu, taip pat į CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė „apskaičiuotų netesybų dydžio neginčijo“, nes atsakovė su priskaičiuotomis jai netesybomis nesutiko, tai nurodydama raštuose ir nagrinėjant bylą. Ieškovė neskundė nurodytų raštų, todėl laikytina, kad sutiko su atsakovės pozicija dėl palūkanų ir delspinigių nepagrįstumo. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja jo teiginiui, kad šalių ginčas kilo ne dėl netesybų, o dėl pagrindinės prievolės vykdymo.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.54 straipsnio nuostatas, nes ignoravo bylos aplinkybes, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji įmokas paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka ir nuo kada ji realiai pradėjo skaičiuoti delspinigius bei palūkanas. Kauno miesto savivaldybės administracija, apmokėdama sąskaitas, nurodė, kurią sąskaitą ir už kokius darbus ji apmoka. CK 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita nei šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka: pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką; antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Tokį šios teisės normos išaiškinimą yra pateikusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-460/2010. Ieškovė tokios tvarkos nesilaikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų, paneigiančių, kad ieškovė visas iš atsakovės gautas įmokas paskirstė pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką. Atsakovei 2011 m. rugsėjo 30 d. sumokėjus 30 120,91 Lt ir 3 314 510,24 Lt sumas, ieškovė iš šių sumų neatskaitė delspinigių ir palūkanų už laiku neapmokėtas ginčo sąskaitas ir toliau skaičiavo delspinigius. Likus skolos daliai iš pagrindinės prievolės, buvo pagrindas už ją skaičiuoti delspinigius. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kreditorius, įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, elgiasi nesąžiningai. Priimdama atsakovės atsiskaitymo įmokas, ieškovė be atskiro sprendimo negalėjo jų įtraukti į apskaitą kaip gautų kitokiu pagrindu.

3. Ieškovė, skaičiuodama delspinigius ir palūkanas, nesivadovavo rangos sutartyse nustatytais terminais bei netinkamai taikė CK 1.117–1.123 straipsnius, reglamentuojančius terminų skaičiavimo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nevertino šių atsakovės argumentų ir tai pagrindžiančių dokumentų bei savo sprendime nenurodė, kodėl atmetė pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad „ieškovė neteisingai skaičiavo delspinigius bei palūkanas“.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė RUAB „Vėtrūna“ prašo skundą atmesti, šį prašymą motyvuodama tokiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Stramina“ v. UAB ,,Komeksimas“, bylos Nr. 3K-3-143/2006, nurodė, kad, CK 6.54 straipsnio pagrindu atlikus įmokų įskaitymą, laikytina, jog netesybos yra sumokėtos, o likusi nesumokėta dalis kvalifikuotina kaip pagrindinė prievolė, todėl tokiam reikalavimui taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Aiškinant priešingai, CK 6.54 straipsnio nuostatos neturėtų jokios teisinės prasmės ir nesukeltų jokių teisinę reikšmę turinčių pasekmių.

2. Kasatorės atstovai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovei prašant nenurodė nė vieno atvejo, kai po 2011 m. rugpjūčio 16 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos statybos objektu nebūtų buvę galima ar būtų pasunkėjusios galimybės naudotis pagal paskirtį dėl defektų ar kitų ieškovės rizikai priskirtinų aplinkybių. Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo konstatuoti netinkamos kokybės darbų aplinkybės su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (CK 6.665 straipsnis). Kasatorės akcentuojami darbų defektai, nurodyti UAB „Ekspertika“ akte, buvo pašalinti iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. statybos užbaigimo akto išdavimo dienos. Kasatorė 2011 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė visus perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų vertės pažymas be jokių pastabų ar išlygų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorė statybos objektą valdė ir juo naudojasi nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d., todėl jai atsirado pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus, o sustabdyti mokėjimo prievolės vykdymą nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga apie prievolės įvykdymo sustabdymą pranešti kitai šaliai. Kasatorė, teigdama, kad sustabdė mokėjimo prievolės vykdymą, nepateikė jokių duomenų apie tokį pranešimą ieškovei, kol ieškovė nepareikalavo sumokėti už atliktus darbus 2012 m. sausio mėnesį.

3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kasatorės sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra neturi jokios teisinės įtakos kasatorės ir ieškovės teisiniams statybos rangos santykiams. Kasatorė vykdė statybos darbų kontrolę, todėl tik ji galėjo naudotis šia kontrolės teise ir tik jai pačiai tenka netinkamos kontrolės pasekmės, nustatytos CK 6.689 straipsnyje. Be to, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros patikrinimo akte nurodyti pažeidimai nėra ieškovės darbų defektai, bet kasatorės netinkamų finansuoti išlaidų deklaravimas, viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymas.

4. Įgyvendinant CK 6.54 straipsnyje nustatytą kreditoriaus teisę atlikti įmokų paskirstymą skolininko mokėjimo paskirties nurodymas reikšmės neturi. Kreditoriui suteikiama teisė naudotis gautomis skolininko įmokomis savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja sutarties sąlygoms dėl įmokų paskirstymo, o jeigu tokių nėra, tai kreditorius turi teisę skirstyti skolininko gautas įmokas neprieštaraujant CK 6.54 straipsnio nuostatoms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stramina“ v. UAB ,,Komeksimas“, bylos Nr. 3K-3-143/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-460/2010).

5. Kasatorė, keldama apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių skaičiavimo klaidos klausimą, privalėjo pateikti teismui savo įrodymus (skaičiavimus), kuriais įrodinėtų kitokį skaičiavimo rezultatą, nes tai yra jos pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių skaičiavimų ji nepateikė. Ginčas dėl skolos priteisimo iš savivaldybės susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl teismas turėjo pagrindą, net ir nesant atsakovės pateiktų skaičiavimų, savo iniciatyva vertinti sutarčių nuostatas ir pagal jas spręsti dėl reikalavimo apimties pagrįstumo. Tokią pareigą turėjo ir apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė pagrįstai reikalavo netesybų. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorė ginčija ieškovės teisę apskritai gauti delspinigius ir palūkanas, o ne jų dydį, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės paskirstyti įmokas ir teisės sustabdyti prievolės vykdymą santykio

Byloje kilo ginčas dėl skolininko teisės sustabdyti kreditoriui pagal rangos sutartį priklausančių pinigų mokėjimą ir kreditoriaus teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas, todėl kolegija pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių šiuos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo byloje nagrinėjame ginče. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal sutartimi nustatytas sąlygas vėlavo su ja atsiskaityti, todėl ji dalį pavėluotai gautų sumų atskaitė netesyboms (kompensuojamosioms palūkanoms) dengti (CK 6.54 straipsnis) ir atsakovė ieškiniu prašomą priteisti sumą liko jai skolinga už atliktus darbus. Atsakovė teigia, kad ieškovė atliko darbus su trūkumais, šie po darbų priėmimo ilgai buvo šalinami, todėl ji buvo sustabdžiusi mokėjimus (CK 6.58, 207 straipsniai), o juos įvykdė kai trūkumai buvo ištaisyti, todėl mokėti netesybų neturėjo teisinio pagrindo ir ji nėra ieškovei skolinga.

CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatydamas bylai reikšmingus faktus, sprendė, kad nors statybos darbai pagal rangos sutartį buvo priimti 2011 m. rugpjūčio 16 d., tačiau faktiškai jie buvo atlikti ir priimti su didelės apimties trūkumais, šie buvo ilgą laiką taisomi, todėl atsakovė turėjo teisę stabdyti galutinį atsiskaitymą su ieškove ir tuo statybos rangos sutarties sąlygų dėl mokėjimo už darbus nepažeidė. Dėl to ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) ir jas atskaičiuoti iš atsakovės sumokėtų už atliktus darbus sumų. Pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu greta kitų sprendime nurodytų teisinių pagrindų ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir nurodė, kad atsakovė neturėjo pagrindo stabdyti mokėjimų už atliktus darbus, nes jie atliktų darbų priėmimo aktu buvo priimti nenurodant esminių pažeidimų, todėl ieškinį tenkino. Byloje nustatyta, kad Statybos užbaigimo komisija 2011 m. rugpjūčio 16 d. statybos užbaigimo aktu pagal aptartas rangos sutartis atliktus darbus priėmė. Komisija akte nurodė, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius; statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius; nukrypimai yra neesminiai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste. Viena vertus, statybos darbų trūkumai dėl objektyvių priežasčių gali paaiškėti po atliktų darbų priėmimo, kita vertus, priimant darbus nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie netrukdo statinio naudoti pagal paskirtį, tačiau jų gausa (apimtis) gali lemti didelę jų šalinimo kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino atliktų darbų priėmimo aktą ir, spręsdamas dėl atsakovės teisės stabdyti mokėjimus už atliktus darbus, neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbų priėmimo aktu konstatuoto darbų atlikimo fakto ir ieškovės atliktų darbų kokybės, tyrė statybos darbų specialistų išvadas, sutarties šalių veiksmus po darbų priėmimo akto pasirašymo, kitus bylai reikšmingus įrodymus dėl darbų užbaigimo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad statinio statybos-montavimo darbų techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Ekspertika“ 2011 m. rugpjūčio 5 d. (iki darbų priėmimo) nustatė, kiek ir kokie neatlikti arba netinkamai atlikti statybos-montavimo darbai; nurodė juos pašalinti iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. Pagal pirmosios instancijos teismo išvadą nustatyti statybos-montavimo darbų trūkumai nebuvo pašalinti iki darbų užbaigimo akto pasirašymo ir buvo šalinami po darbų priėmimo akto pasirašymo. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai – šalių susirašinėjimas dėl statybos darbų trūkumų šalinimo: atsakovė reikalavo, kad ieškovė greičiau pašalintų nustatytus trūkumus, 2011 m. gruodžio 30 d. rašte netgi nurodė, jog dalis statybos defektų kelia pavojų arenos lankytojų saugumui, ir teikė 2011 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 29 d. inžinerinių sistemų defektinius aktus; ieškovė atsakymais dėl nustatytų defektų šalinimo eigos pažeidimų, kuriuos pripažindavo, nurodydavo šalinimo terminus, kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti ir aptarti bei įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), todėl teismo išvadą, kad ieškovė po darbų priėmimo kelis mėnesius šalino statybos darbų pažeidimus, laiko pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus. Šalių 2011 m. birželio 10 d. sudarytos statybos rangos sutarties 9.7 punktu ieškovė įsipareigojo per užsakovės (atsakovės) raštu nurodytą protingą terminą pašalinti statybos metu ar per garantinį terminą išryškėjusius trūkumus, susijusius su netinkamai atliktu darbu, be papildomo atlygio, o sutarties 10.1 punktas nustatė atsakovei teisę nemokėti už darbus, jeigu dėl rangovės (ieškovės) kaltės per užsakovės nurodytą terminą nepašalinti atliktų darbų trūkumai. Pagrindinės šalių sudarytos 2008 m. sutarties 10.3.2 punkte atsakovei nustatyta teisė sustabdyti darbų apmokėjimą iki statybos darbų defektų pašalinimo. Ieškovės teigimu, ji įstatymo ir sutarties nustatyta teise pasinaudojo ir buvo sustabdžiusi mokėjimą už atliktus darbus iki ieškovė pašalino statybos darbų pažeidimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus ieškovei iki ši pašalins statybos darbų trūkumus atitiko įstatymo ir šalių sudarytų sutarčių reikalavimus. Pagal pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes po statybos užbaigimo akto pasirašymo statybos-montavimo darbų defektų kiekis buvo didelis ir defektai kelis mėnesius buvo šalinami; paskutinis defektų nustatymo aktas surašytas 2011 m. gruodžio 29 d. Ieškovė 2012 m. sausio 13 d. raštu dalį defektų pripažino ir pašalino. Taigi atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus už darbą buvo teisėti ir adekvatūs ieškovės netinkamai įvykdytos sutarties daliai, taip pat protingi ir sąžiningi ieškovės atžvilgiu (CK 6.58, 6.207 straipsniai). Atsakovė, 2012 m. kovo 6 d. galutinai atsiskaičiusi už atliktus darbus, nepraleido šalių sutarto 90 d. atsiskaitymo termino, todėl ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigius ir dalį atsakovės sumokėtos atsiskaitymo už darbus sumos priskirti delspinigiams.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės pirmiau nurodytas teisės normas ir šalių sudarytų sutarčių sąlygas, todėl nesant teisinio pagrindo tenkino ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą pirmiau išdėstytais motyvais, kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos jo teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasaciniame teisme patirta 7,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš RUAB „Vėtrūna“ (j. a. k. 180315137) 7,69 Eur (septynis Eur 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas