Civilinė byla Nr. e2A-169-866/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00487-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokuteka“ ir atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mokuteka“ (toliau – ir UAB „Mokuteka“ arba ieškovė, arba tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau – ir VGTU arba atsakovas, arba užsakovas), kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 24  372,19 Eur, kuriuos sudaro 21 791,40 Eur nuostolių ir 2 580,79 Eur nepagrįstai išskaičiuotų baudų; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) atsakovo VGTU atliktą viešojo pirkimo sutarties CPO Nr. CPO328461 (toliau – ir Sutartis) nutraukimą pripažinti neteisėtu; 4) įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Mokuteka“ nurodė, kad ji ir atsakovas VGTU 2024 m. gruodžio 30 d. pasirašė viešojo pirkimo sutartį per viešąją įstaigą Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO), Sutarties Nr. CPO328461 (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo sutartis užtikrinta laidavimo draudimu, išduotu trečiojo asmens draudiko „Liberty Mutual Insurance Europe SE“, atstovaujamo įgaliotos atstovės uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (toliau – ir UADBB) „Colemont draudimo brokeris“, kuri turės išmokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą, jeigu bus pripažinta, kad atsakovas nutraukė Sutartį.

3.       Ieškovė 2025 m. sausio 2 d. išsiuntė atsakovui susitarimo projektą dėl įkainių keitimo dėl to, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitė (išaugo) minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – ir MMA), kuris sudaro tiesioginį pagrindą perskaičiuoti Sutarties įkainius. Atsakovas 2025 m. sausio 13 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog su Pirkimo sutarties kainos (įkainių) didinimu nesutinka. Ieškovė, 2025 m. sausio 16 d. atsakydama į atsakovo nesutikimą, nurodė, kad atsakovas neturi pagrindo nekeisti Pirkimo sutarties įkainių. Atsakovas 2025 m. sausio 20 d. pranešime į antrąjį (2025 m. sausio 16 d.) ieškovės raginimą perskaičiuoti Sutarties įkainius nurodė, kad nesutinka su raginime nurodytomis sąlygomis perskaičiuoti Sutarties įkainių ir dėl to ruošiasi Sutarties nutraukimui. Ieškovė 2025 m. vasario 6 d. išsiuntė raštą dėl Sutarties nutraukimo inicijavimo, atsakovui pažeidus Sutarties 10.9 papunktį (atsisakymas perskaičiuoti Sutarties įkainius).

4.       Ieškovės teigimu, atsakovas 2025 m. sausio mėnesį (po atsakovo 2025 m. sausio 20 d. pranešimo apie rengimąsi nutraukti Sutartį) ir 2025 m. vasario mėnesį bei kovo mėnesį sistemiškai reiškė daugybę nepagrįstų pretenzijų ieškovei dėl tariamai nekokybiškai teikiamų paslaugų pagal Sutartį. Ieškovė pašalino visus trūkumus (kur laikoma, kad jų buvo) per Sutartyje nustatytą 6 val. terminą. Šalių susitikimas situacijai aptarti įvyko 2025 m. vasario 24 d. Ieškovė 2025  m.  vasario  27 d. išsiuntė atsakovui taikos sutarties projektą, siūlydama panaikinti baudas kaip kompromisą, indeksuoti kainas ne nuo 2025 m. sausio 6 d., bet nuo 2025 m. balandžio 1 d.

5.       Ieškovė nutraukė Sutartį dėl atsakovo padaryto Sutarties 10.9 papunkčio pažeidimo, atsakovui neteisėtai atsisakius pakeisti Sutarties įkainius dėl 2025 metais padidėjusio MMA joje numatytomis sąlygomis. Sutarties nutraukimo pasekmė – ieškovės teisė reikalauti atlyginti nuostolius (Sutarties 10.13 papunktis) – 21 791,40 Eur negauto grynojo pelno, atsakovui iš esmės pažeidus Sutartį neteisėtu atsisakymu pakeisti Sutarties kainą, tuo pagrindu ieškovė 2025  m.  kovo 26 d. nutraukė Sutartį.

6.       Sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimas yra numatytas 4.7.1 papunktyje (ir atitinkamuose jo papunkčiuose), todėl ieškovės prašomas kainos (įkainių) perskaičiavimas yra Sutarties vykdymas joje numatytomis sąlygomis, o ne esminis Sutarties keitimas. Tai aiškiai nustato ir Sutarties 10.2 papunktis, kuriame įtvirtinta, kad Sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas Sutarties sąlygų koregavimu Sutartyje numatytais atvejais. Be to, Sutartyje aiškiai nustatyta, kad VGTU atsisakymas perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) Sutartyje nurodytomis sąlygomis yra laikomas Sutarties pažeidimu (Sutarties 10.9 papunktis), leidžiančiu ieškovei nutraukti Sutartį.

7.       Sutarties 10.13 papunktyje nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės į nuostolių atlyginimą. Dėl Sutarties nutraukimo ieškovė negavo 21 791,40 Eur grynojo pelno, kurį būtų gavusi nenutraukus Pirkimo sutarties, kuris apskaičiuojamas taip: visas planuojamas pelnas – 22  988,18 Eur (už 252 darbo dienas); negautas pelnas už 196 darbo dienas – 17 879,69 Eur ir 56 darbo dienos neindeksuotos, kurias buvo teikiama paslauga – 3 911,72 Eur. Jei CPO pašalins ieškovę iš dinaminės pirkimo sistemos Valymo paslaugų užsakymai per CPO elektroninį katalogą, ieškovė praras galimybę vykdyti verslą 36 mėnesius (buvimo Nepatikimų tiekėjų sąraše trukmė), o tai sudarys 299 879 Eur nuostolius (negautas grynasis pelnas), kuriuos ieškovė prašys priteisti iš atsakovo.

8.       Atsakovo 2025 m. kovo 17 d. pranešimu atliktas Sutarties nutraukimas nuo 2025 m. kovo 27 d. yra neteisėtas, dėl tokių priežasčių: (1) ieškovė Sutartį nutraukė dėl atsakovo kaltės nuo 2025 m. kovo 26 d.; apie Sutarties nutraukimą atsakovą informavo 2025 m. vasario 6 d. pranešimu, kuris Taikos sutarties derinimo laikotarpiu sustabdytas ir atnaujintas 2025 m. kovo 17 d., atsakovui vienašališkai nutraukus derybas pranešimu „Dėl valymo paslaugų sutarties Nr. CPO 328461 nutraukimo“, todėl atsakovas negali nutraukti jau nutrauktos Sutarties; (2) atsakovo Sutarties nutraukimas neteisėtas, nes 2025 m. sausio 20 d. pranešime atsakovas paviešino valią nutraukti Sutartį ir tai realizavo, t. y. per trumpą laiką pareiškė daugybę formalių pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir imitavo derybas, nors neturėjo ketinimo susitarti su ieškove ir 2025  m.  vasario  18  d. inicijavo naują valymo paslaugų viešąjį pirkimą. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas Pirkimo sutartį nutraukė neteisėtai (ji jau buvo pasibaigusi).

9.       Ieškovė tinkamai teikė paslaugas, todėl atsakovas už netinkamą Sutarties vykdymą nepagrįstai yra pritaikęs ieškovei 2 200 Eur baudų bei neprimokėjęs 380,79 Eur už valytą plotą, ir tai iš viso sudaro 2 580,79 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Tikroji priežastis – atsakovo nepasitenkinimas, kad ieškovė nori perskaičiuoti Sutarties įkainius (kainą) nuo 2025 m. sausio mėnesio, juolab kad atsakovas negali formalizuoti Sutarties nutraukimo sistemiškai pateikdamas nepagrįstas pretenzijas dėl paslaugų kokybės, nes Sutartimi teikiamų paslaugų jam ir toliau reikia, kurias jis nori gauti iš kito tiekėjo. Net jeigu ieškovė ir nebūtų anksčiau nutraukusi Sutarties dėl atsakovo esminio pažeidimo, 2025 m. kovo 17 d. pranešimas dėl Sutarties nutraukimo būtų laikomas esminiu Sutarties pažeidimu, juolab kad dar iki susitikimo ir derybų vedimo dėl Taikos sutarties, 2025 m. vasario 18 d. atsakovas inicijavo naują pirkimą valymo paslaugoms, tai aiškiai rodo valią pakeisti ieškovę kitu tiekėju, o tolesni veiksmai (susitikimas, Taikos sutarties derinimas) jau buvo tik formalūs, pridengiant tikrąjį ketinimą nutraukti Sutartį.

10.       Atsakovas šalių derybų metu kėlė Sutartyje nenumatytus reikalavimus, pvz. Pirkimo sutarties įkainių (kainos) perskaičiavimą nuo 2025 m. liepos 1 d., kuris yra nepagrįstas ir verčiantis ieškovę dirbti jai nepalankiomis sąlygomis; reikalavimas išvalyti patalpas iki 8.00 val. ryto – tokios sąlygos Sutartyje nėra. Jei atsakovas norėjo, kad būtų išvalyta iki 8.00 val. ryto, tai aiškiai ir turėjo būti nurodyta Sutartyje. Atsakovas turėjo vienintelį dar 2025 m. sausio 20 d. pranešime deklaruotą tikslą – nutraukti Sutartį. Tai parodo atsakovo Sutarties nutraukimo neteisėtumą, todėl ieškovė prašo teismo atsakovo Sutarties nutraukimą pagal 2025 m. kovo 17 d. pranešimą pripažinti neteisėtu.

11.       Teismui nepripažinus atsakovo Sutarties nutraukimo neteisėtu, 2025 m. kovo 17 d. pranešime nurodyti atsakovo įvardijami Sutarties pažeidimai nesudaro pagrindo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovas nepatyrė neigiamų pasekmių. Be to, visi trūkumai, jei jie ir buvo, jau yra pašalinti, dėl to ieškovė prašo įpareigoti atsakovą pašalinti informaciją apie ieškovę kaip apie nepatikimą tiekėją (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91straipsnio 2 dalis) iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo.

12.       Atsakovas VGTU pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti ieškovės UAB  „Mokuteka“ 2025 m. kovo 25 d. pranešimu atliktą Sutarties nutraukimą nuo 2025  m.  kovo  26 d. neteisėtu; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 11 445,30 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsakovas nurodė, kad ieškovei 2025 m. vasario 6 d. pateikus pranešimą dėl Sutarties vienašalio nutraukimo (toliau – Pranešimas 1), atsakovas atsidūrė situacijoje, kurioje jam kilo reali grėsmė netekti būtinųjų paslaugų – patalpų valymo ir teritorijos priežiūros, kurios yra esminės ir neatskiriamai susijusios su pagrindinės veiklos vykdymu. Atsakovas yra ugdymo įstaiga, todėl higienos, švaros bei teritorijos valymo žiemos sezono metu (t. y. saugumo) užtikrinimas nėra tik pasirenkamas paslaugų lygmuo, bet privaloma sąlyga veiklai vykdyti, griežtai reglamentuojama teisės aktais (pvz. higienos normomis, kt.). Atsižvelgdamas į tai, kad paslaugų teikimas pagal nutraukiamą Sutartį baigtųsi suėjus 30 dienų nuo pranešimo gavimo (2025 m. kovo 8 d.), atsakovas buvo objektyviai priverstas nedelsdamas imtis priemonių, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas ir nenutrūkstamas jų teikimas po šios datos, todėl 2025  m.  vasario 18 d. atsakovas pagrįstai inicijavo naują viešąjį pirkimą tokioms paslaugoms įsigyti. Šis veiksmas buvo ne atsakovo pasirinkimas, o teisiškai ir faktiškai būtinas sprendimas, kurį lėmė ieškovės veiksmai inicijuojant vienašalį Sutarties nutraukimą.

14.       Ieškovė, vienašališkai nutraukdama Sutartį, nesilaikė Sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos ir pagrindų. Ieškovė, 2025 m. kovo 25 d. pranešimu (toliau – Pranešimas 2) vienašališkai nutraukdama Sutartį nuo 2025  m. kovo 26 d., t. y. ne po 30 kalendorinių dienų, o jau kitą dieną po to, kai pranešė atsakovui apie Sutarties nutraukimą, pažeidė Sutarties nutraukimo tvarką, kurią reguliuoja Sutarties 10.9  papunktis. Ieškovė nepagrįstai traktuoja, kad dėl Sutarties šalių tarpusavio derybų, ieškovės Pranešime 1 apie Sutarties nutraukimą nurodytas 30 dienų terminas (turėjęs pasibaigti 2025 m. kovo 8 d.) „prasitęsė“. Atsižvelgiant į tai, ieškovės inicijuotas vienašalis Sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu dėl Sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymo.

15.       Ieškovė nenutraukė Sutarties ir po 2025 m. kovo 8 d., toliau ją vykdė, šalys derėjosi dėl tam tikrų Sutarties vykdymo aspektų, ieškovė siuntė atsakovui taikos sutartį. Taigi, ieškovė vykdė Sutartį visą laiką, kol pranešimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. kovo 27 d. ieškovei nepateikė atsakovas. Šalių sutartiniai santykiai tebesitęsė toliau. Ieškovė, pasibaigus įspėjimo terminui ketindama vis dėlto nutraukti Sutartį, vadovaujantis Sutarties 10.9 papunkčiu, privalėjo atsakovą raštu informuoti, kad Sutartis bus nutraukta po 30 dienų nuo pranešimo įteikimo užsakovui dienos. Ieškovė to nepadarė, todėl Sutartis pagal ieškovės 2025 m. kovo 25 d. pateiktą pranešimą negali būti laikoma teisėtai nutraukta nuo 2025 m. kovo 26 d.

16.       Derybos tarp šalių dėl galimo taikaus susitarimo savaime nesustabdo Sutarties 10.9 papunktyje nustatyto 30 dienų Sutarties nutraukimo įspėjimo termino eigos, nebent šalys aiškiai ir raštu (atskirai) būtų susitarusios kitaip. Šiuo atveju tokio šalių susitarimo nebuvo, todėl aptariamas 30  dienų įspėjimo terminas baigėsi 2025 m. kovo 8 d., kaip ir buvo nurodyta atsakovo 2025  m.  vasario 6 d. pranešime. Ieškovė, ketindama vis dėlto pasinaudoti Sutarties vienašalio nutraukimo teise, privalėjo siųsti atsakovui naują pranešimą dėl Sutarties nutraukimo joje nurodytais pagrindais. Ieškovė to nepadarė, todėl nesilaikė Sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos, nes tinkamo įspėjimo apie Sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio ir Sutarties 10.9 papunkčio prasme atsakovui nėra pateikusi. Kadangi ieškovės vienašalis Sutarties nutraukimas 2025 m. kovo 26 d. buvo neteisėtas, tai, remiantis Sutarties 10.6.2 papunkčiu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį 2025  m.  kovo  27 d.

17.       Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties, nes nebuvo įvykdyta ir kita tam būtina sąlyga, t. y. nebuvo esminio atsakovo atlikto Sutarties pažeidimo. Pagal Sutarties 10.9 papunktį, esminiu Sutarties pažeidimu laikomas ne bet koks užsakovo atsisakymas perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o nepagrįstas atsisakymas. Ieškinyje ir prie jo pridėtuose dokumentuose teigiama apie atsakovo atsisakymą įforminti Sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimą dėl 2025 metais pasikeitusio (padidėjusio) MMA, tačiau nenurodoma jokių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas šio atsisakymo nepagrįstumas.

18.       Ieškovė pagal Sutarties nuostatas, įtvirtinančias įkainių perskaičiavimo mechanizmą, negalėjo tikėtis tokio perskaičiavimo nei 2025 m. sausio 2 d. (kai pirmą kartą pateikė tokį prašymą), nei 2025 m. sausio 16 (kai kreipėsi į atsakovą antrą kartą). Atsakovas, remdamasis Sutarties nuostatomis, pagrįstai atsisakė perskaičiuoti paslaugų kainą (įkainius) nuo pat jos vykdymo pradžios. Todėl ieškovė, vienašališkai nutraukdama Sutartį nesant iš atsakovo pusės esminio Sutarties pažeidimo, apibrėžto Sutarties 10.9 papunktyje, nutraukė ją šiuo pagrindu neteisėtai. Dėl nurodyto pažeidimo – Sutarties nutraukimo pagrindų nesilaikymo – ieškovės inicijuotas vienašalis Sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu.

19.       Atsakovas Sutarties 10.13 papunkčio pagrindu įgijo teisę į jo dėl Sutarties nutraukimo, nulemto ieškovės netinkamo esminių įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo, patirtų nuostolių atlyginimą. Remdamasis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, atsakovas reikalauja atlyginti nuostolius, patirtus dėl būtinybės sudaryti pakeičiančiąją sutartį su UAB „Akvija“ tokioms pat paslaugoms teikti, kurios buvo numatytos šalių nutrauktoje Sutartyje. Patirti nuostoliai apskaičiuoti kaip įkainių skirtumas tarp Sutarties su ieškove ir pakeičiančiosios sutarties, pritaikytas faktiniam paslaugų kiekiui nuo 2025 m. balandžio 14 d. iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. Pažymi, kad paslaugų apimtys iš esmės nepakito, todėl kainų skirtumas tarp faktiškai suteiktų paslaugų pagal abi sutartis tiesiogiai atspindi ieškovės neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, lėmusio Sutarties nutraukimą) padarinius. Įkainiai pagal pakeičiančiąją sutartį padidėjo net iki 20 proc., o bendras skirtumas už šį laikotarpį sudaro 11 445,30 Eur su PVM. Ši suma yra pagrįsta faktiniais paslaugų suteikimo ir apmokėjimo dokumentais ir atitinka visas CK 6.246–6.249, 6.258 straipsniuose įtvirtintas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Nuostoliai yra tęstiniai, nes pakeičiančioji sutartis toliau vykdoma, o padidinti įkainiai lemia naujus nuostolius kiekvieną mėnesį.

20.       Ieškovės sistemingi Sutarties pažeidimai (netinkamas paslaugų teikimas daugiau nei penkis kartus, taikytos baudos, nurodytos 7.3 papunktyje) lėmė tai, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo Sutarties 10.7.1 papunkčiu ir ją nutraukė dėl tiekėjo kaltės. Toks nutraukimas, remiantis CK  6.258 straipsnio 5 dalimi, suteikia teisę reikalauti atlyginti kainų (įkainių) skirtumą, atsiradusį sudarius analogišką, tačiau didesnės vertės pakeičiančiąją sutartį.

21.       Atsakovo pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta per objektyviai protingą terminą – trumpiau nei per mėnesį po Sutarties nutraukimo inicijavimo. Atsakovas elgėsi rūpestingai, veikė naudodamasis CPO sistema, kuri užtikrina skaidrias pirkimų sąlygas ir atspindi rinkos kainas. Atsakovas nesiekė nepagrįstai didinti ieškovės atsakomybės ar dirbtinai kelti kainų, bet elgėsi sąžiningai ir racionaliai – sudarė pakeičiančiąją sutartį tik tokiam pačiam paslaugų kiekiui bei apimčiai, kokia buvo numatyta pradinėje Sutartyje. Nurodytos aplinkybės visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo sąlygų ir galimybės taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą taisyklę atsakovo nuostolių, patirtų dėl ieškovo Sutarties neįvykdymo, atlyginimo dydžiui apskaičiuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nusprendė pripažinti atsakovo VGTU atliktą viešojo pirkimo sutarties CPO Nr. CPO328461 nutraukimą nuo 2025 m. kovo 28 d. (paskutinė Sutarties galiojimo diena) neteisėtu; pašalinti ieškovę UAB „Mokuteka“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo; kitą ieškinio dalį atmesti.

23.       Teismas, pasisakydamas dėl ginčo Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje abi šalys vienašališkai dėl esminio pažeidimo nutraukė viešojo pirkimo būdu per CPO 2024 m. gruodžio 30 d. sudarytą standartizuotą Sutartį pagal CPO internetiniame tinklapyje pateikiamą standartinę valymo paslaugų pirkimo sutarties formą (Sutartis įsigaliojo 2025 m. sausio 6 d.) ir kelią klausimą dėl priešingos šalies Sutarties nutraukimo teisėtumo: ieškovė (tiekėja) 2025 m. kovo 26 d. nutraukė Sutartį dėl atsakovo (užsakovo) padaryto 10.9 papunkčio pažeidimo, atsakovui atsisakius pakeisti Sutarties kainą (įkainius) dėl 2025 metais padidėjusio MMA; atsakovas (užsakovas) 2025 m. kovo 27 d. nutraukė Sutartį dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo, teikiant Sutarties 3.5.1, 3.5.3, 3.5.5, 3.5.7 papunkčiuose nustatytas valymo bei priežiūros paslaugas.

24.       Teismas nurodė, kad pagal ieškovės įspėjimą atsakovui Sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2025  m. kovo 8 d., tačiau 2025 m. vasario 6 d. pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad Sutartis nutraukiama 10.9 papunktyje nustatytu pagrindu, jeigu užsakovas nepagrįstai atsisako perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, bus nutraukta dėl atsakovo kaltės suėjus 30 d. terminui tokiu atveju, jeigu perkančioji organizacija neištaisys pažeidimų – nesudarys susitarimo dėl įkainio perskaičiavimo pagal 2025 metų MMA. Kitaip tariant, Sutarties nutraukimą ieškovė susiejo su šalių derybų baigtimi ir reiškia, kad Sutartis būtų nutraukiama suėjus 30 dienų terminui, skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 6 d., jeigu per numatytą terminą būtų aišku, kad šalys nesudarys susitarimo dėl įkainių perskaičiavimo. Ieškovės 2025  m.  vasario 6 d. pranešime nurodyto termino eigoje šalys pradėjo derėtis ir iki 2025  m.  kovo 8 d. derybų baigtis nebuvo aiški. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog ji negalėjo nutraukti Sutarties 2025  m.  kovo 8 d., nesulaukusi derybų baigties. Juolab kad ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi atsakovui, kad derybų metu 2025 m. vasario 6 d. pranešime apie vienašalį Sutarties nutraukimą nurodytas terminas neskaičiuojamas. Atsakovas dėl šios 2025  m.  vasario  6 d. ieškovės pranešime nurodytos sąlygos, kad Sutartis bus nutraukta šalims nesuderinus skirtingų pozicijų dėl Sutarties įkainių perskaičiavimo, prieštaravimų nereiškė. Ieškovė Sutarties nutraukimo terminą, pagrįstai toliau skaičiavo nuo 2025 m. kovo 17 d. Šią dieną galutinai paaiškėjo, kad susitarimas tarp šalių nebus sudarytas, atsakovui pranešimu apie Sutarties nutraukimą nutraukus derybas (ieškovė 2025 m. kovo 17 d. pranešimu informavo dėl vienašalio sutarties nutraukimo nuo 2025 m. kovo 27 d.), todėl Sutartis, laikantis CK 6.218 straipsnio nuostatų, nutraukta 2025 m. kovo 26 d., prieš tai atsakovą 2025 m. kovo 25 d. raštu apie tai informavus.

25.       Teismas konstatavo, kad ieškovės 2025 m. vasario 6 d. įspėjimo apie Sutarties nutraukimą terminas negalėjo būti skaičiuojamas šalių derybų metu, kol nebuvo aišku, ar derybos (ne)pasibaigs susitarimu, todėl ieškovė, atnaujinusi įspėjimo terminą nuo atsakovo 2025  m.  kovo  17 d. pranešimo apie Sutarties nutraukimo inicijavimą, Sutarties nutraukimo tvarkos nepažeidė, įspėjimo apie Sutarties galiojimo nutraukimą terminas pasibaigė 2025  m.  kovo 26 d.

26.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo elgesys šalių derybų metu kelia abejonių dėl atsakovo ketinimų taikiai spręsti Sutarties vykdymo metu susidariusią situaciją, nes: (i) atsakovas iki derybų su ieškove dėl jos teikiamų paslaugų kokybės gerinimo ir ieškovei taikytų baudų panaikinimo, Sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimo pradžios momento (2025  m. vasario 18 d.) inicijavo naują pirkimą valymo paslaugoms įsigyti; (ii)  2025  m.  kovo  17  d. (paskutinis ieškovės pasiūlymas atsakovui pateiktas 2025  m.  kovo  6  d.), be įspėjimo apie 2025 m. vasario – kovo mėnesiais tarp šalių vykusių derybų pabaigą, inicijavo Sutarties nutraukimą; (iii)  kvestionuodamas ieškovės Sutarties nutraukimo tvarką, atsakovas akcentuoja, kad ieškovė vykdė Sutartį visą laiką, kol pranešimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą nuo 2025  m.  kovo  28  d. jai nepateikė atsakovas, dėl to atsakovui nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad nuo 2025 m. kovo 8 d. Sutartis pasibaigė, nepagrįstai ignoruodamas tai, kad tarp šalių vyko derybos ir ieškovė buvo įspėjusi atsakovą, kad derybų metu 2025 m. vasario 6 d. įspėjimo terminas dėl Sutarties nutraukimo neskaičiuojamas.

27.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Sutartis numato kainos (įkainio) perskaičiavimą padidėjus MMA, tačiau šalys skirtingai aiškina, nuo kada pagal Sutartį turėtų būti ir galėtų būti perskaičiuojama kaina (įkainiai): ieškovė tvirtina, jog Sutarties kaina (įkainiai) pagal jos sąlygas turėjo ir galėjo būti perskaičiuota nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėjus MMA, ir pasikeitusi kaina (įkainiai) turėjo būti taikoma nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (2025  m. sausio 6 d.); atsakovas laikosi pozicijos, kad Sutarties kainos indeksavimas privalo būti atliekamas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir turi būti įforminamas šalių susitarimu (Sutarties 4.7.2.5 papunktis), nes Sutarties 4.7.2.4 papunktis nustato, kad įkainių peržiūra vykdoma kas ketvirtį, o pirmos peržiūros terminas – netaikomas, todėl įkainių perskaičiavimas dėl MMA pokyčio galėjo būti atliekamas tik praėjus antrajam sutarties vykdymo ketvirčiui (nuo 2025 m. liepos 1 d.). Šalių derybų metu ieškovė siūlė kompromisą – kainos (įkainių) perskaičiavimą taikyti nuo 2025 m. balandžio 1 d.

28.       Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 4.7.2.1 papunktį, „<....> Pirmojo perskaičiavimo atveju laikotarpio pradžia (ketvirtis) yra Pirkimo sutarties sudarymo dienos ketvirtis <....>“. Kaina perskaičiuojama pagal formulę: k1=NMMA (naujausia)/MMA(pradžia)*100 - 100 (proc.), kur k1 yra MMA pokytis (padidėjimas arba sumažėjimas) (proc.); NMMA (naujausia) yra kreipimosi dėl įkainių perskaičiavimo išsiuntimo kitai šaliai datą (ketvirtį) naujausia paskelbta minimali mėnesinė alga; MMA (pradžia) yra laikotarpio pradžios datos (ketvirčio) minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, pagal formulę pradžios MMA yra Sutarties sudarymo (2024  m. gruodžio 30 d.) metu galiojusi MMA – 924 Eur, NMMA yra galiojanti nuo 2025  m.  sausio  1  d. – 1 038 Eur (ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl MMA pokyčio pagal formulę k1=1038/924x100-100 (proc.)=12,34 proc.), ir dėl to, kad pagal Sutarties 4.7.2.4 papunktį pirmojo perskaičiavimo terminas netaikomas, ieškovė teisę į Sutarties kainos perskaičiavimą įgijo iš karto nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus taikyti naują MMA, nes pirmą kartą kainą (įkainius) leidžiama perskaičiuoti iš karto pradėjus taikyti naują MMA (2025 m. sausio 1 d.); antras ir kiti perskaičiavimai daromi kas ketvirtį.

29.       Teismas nusprendė, kad pirmiau nurodyta formulė pritaikytina perskaičiuojant Sutarties kainą (įkainius) nuo 2025 m. sausio mėnesio. Pažymėjo, jog CPO, 2025 m. vasario 3 d. atsakydama į ieškovės paklausimą, nurodė, kad standartinės valymo paslaugų pirkimo sutarties 4.7.2.1  papunktis numato, jog pagal perskaičiavimo formulę pirmojo perskaičiavimo atveju laikotarpio pradžia (ketvirtis) yra Pirkimo sutarties sudarymo dienos ketvirtis. Viešųjų pirkimų tarnybos 2025 m. vasario 3 d. atsakyme į atsakovo paklausimą nurodoma, kad MMA padidėjimas nuo 2025 m. sausio 1 d. yra pagrindas perskaičiuoti Sutarties įkainius, juolab kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022 58 punktas).

30.       Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus dėl kainos (įkainių) perskaičiavimo nuo 2025  m.  sausio 1 d. pasikeitus (padidėjus) MMA, nusprendė, kad Sutartyje įtvirtinta įkainių perskaičiavimo formulė Sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimui nagrinėjamu atveju taikytina nuo jos įsigaliojimo (2025 m. sausio 6 d.), nes pirmojo perskaičiavimo ketvirtis yra Sutarties sudarymo ketvirtis (ginčo Sutartis sudaryta 2024 m. IV ketvirtį), perskaičiuoti Sutarties kainą ieškovė prašė jau pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusią didesnę MMA, juolab kad prašymas teikiamas jau kitą – 2025 metų I ketvirtį.

31.       Teismas konstatavo, kad pirmoji vienašalį Sutarties nutraukimą inicijavusi ieškovė laikėsi Sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, todėl pripažino, kad šalims 2025 m. vasario – kovo mėnesiais derybų metu nepasiekus kompromiso, ieškovės 2025 m. kovo 26 d. Sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad atsakovas (užsakovas) padarė esminį Sutarties 10.9 papunktyje įtvirtintą pažeidimą, atsakovui nepagrįstai atsisakius nuo 2025 m. sausio 6 d. pakeisti Sutarties kainą (įkainius) dėl 2025 metais padidėjusio MMA, teisėtu. Atitinkamai, atsakovo tik po nepavykusių šalių derybų (2025 m. kovo 17 d.) inicijuotas Sutarties nutraukimas dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo, neteikiant Sutarties 3.5.1, 3.5.3, 3.5.5, 3.5.7 papunkčiuose nustatytų sąlygų atitinkančių valymo bei priežiūros paslaugų, pripažintas neteisėtu, nes ieškovei teisėtai nutraukus Sutartį 2025 m. kovo 26 d., atsakovas nutraukti Sutartį nuo 2025  m.  kovo 28 d. neturėjo teisinio pagrindo.

32.       Teismas pripažinęs, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Sutartį nuo 2025  m.  kovo  28 d., atsakovo reikalavimus priteisti iš ieškovės 11 445,30 Eur nuostolių atlyginimą dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas atmetė kaip nepagrįstus ir dėl jų plačiau nepasisakė, tačiau atsakovo nurodytas aplinkybes ir dėstomus argumentus dėl ieškovės pagal Sutartį teiktų paslaugų kokybės teismas vertino, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti patirtus netiesioginius nuostolius.

33.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nurodė, kad pritaria ieškovei, jog tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta, ieškovė iš ginčo Sutarties vykdymo būtų gavusi tam tikrą pelną. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pagal Sutartį teikiamų valymo paslaugų kokybė buvo nuolatinis šalių ginčo objektas nuo jos vykdymo pradžios. Iki Sutarties nutraukimo ieškovė gavo daug atsakovo pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės: 2025 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais atsakovas, informuodamas ieškovę raštu (elektroniniu  paštu), pareiškė jai labai daug pretenzijų dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo pagal Sutartį (Sutarties 7.1 papunktis).

34.       Teismas nustatė, kad pagal Sutartį ieškovė kiekvieną dieną turėjo sutvarkyti 35 980 kv. m, tam ji skyrė tik 12 valytojų, iš kurių 5 valytojai buvo budintys nuo 8 val. iki 17 val., kiti dirbo ne visu etatu. Pagal Sutartį valymas vyko nuo 6 val. ryto iki 22 val., darbas turėjo būti organizuojamas atsižvelgiant į tai, kad paslauga teikiama universitetui, kuriame vyksta paskaitos ir seminarai, organizuojami renginiai ir kt. Teismo vertinimu, ieškovės darbas nebuvo tinkamai organizuotas, nes objektyviai su tokiu darbuotojų skaičiumi kiekvieną dieną tinkamai išvalyti tokį kiekį patalpų, kurių dalis didžiąją dienos dalį būna užimta dėl vykstančių paskaitų, ir teritoriją prie pastatų (22 400 kv. m), kuriai žiemos metu buvo skirtas tik vienas kiemsargis, yra sunkiai įmanoma. Taigi, konfliktas tarp šalių dėl patalpų neišvalymo ar netinkamo valymo kildavo nuolat: atsakovas reiškė pretenzijas ir skirdavo baudas, ieškovė, reaguodama į nusiskundimus, šalindavo trūkumus, tačiau dėl ieškovės paskirto per mažo darbuotojų skaičiaus užtikrinti tinkamą valymą pagal Sutartį objektyviai negalėjo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei kokybiškai neteikiant paslaugų (su trūkumais, pavėluotai), ieškovės normali veikla ir jos tęstinumas priklausė ne tik nuo atsakovo sprendimų, bet ir ieškovės pastangų bei gebėjimo tinkamai užtikrinti jos pagal Sutartį teikiamų paslaugų kokybę, dėl to susiklosčiusiomis aplinkybėmis tęsti normalią veiklą ir gauti pirmiau nurodytą pelną ieškovės galimybės buvo labai ribotos.

35.       Teismas padarė išvadą, kad ne tik teismo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai nuo 2025  m.  sausio 6 d. atsisakius perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) dėl 2025 m. MMA padidėjimo, bet ir pačios ieškovės veiksmai (netinkamas darbo organizavimas) ir dėl to teikiamos nepakankamai kokybiškos ir(ar) nesavalaikės valymo paslaugos, lėmė situaciją, kad Sutartis negalėjo būti toliau vykdoma ir turėjo būti nutraukta. Ieškovės patirtus netiesioginius nuostolius dėl Sutarties nutraukimo lėmė abiejų šalių veiksmai bei nagrinėjamu atveju susidariusi specifinė situacija dėl to, kad standartinę Sutartį yra parengusi CPO. Ji 2025  m.  vasario 3 d. rašte nurodė, jog CPO, atsižvelgdama į tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teikiamą informaciją apie valymo paslaugų pirkimo sutarčių vykdymą, spręs dėl valymo paslaugų nuostatų, įskaitant ir susijusių su įkainių perskaičiavimo dėl MMA pasikeitimo, patikslinimo būtinybės bei galimybių ir esant poreikiui inicijuos reikiamus ir galimus sutarties pakeitimus, tuo iš esmės pripažindama, kad standartinė valymo ir priežiūros sutartis turi trūkumų ir, kaip nustatyta, vykdymo procese gali sudaryti sąlygas pirkimo dalyvių ginčams.

36.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė nuostolius patyrė išimtinai dėl atsakovo kaltės, nes tai neatitiktų teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad iš dalies dėl susidariusių netiesioginių nuostolių kalta ir pati ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis), be to, tai prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (CK  1.5 straipsnis) dėl CPO standartinės valymo pirkimo sutarties trūkumų (spragų). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 21 791,40  Eur nuostolių negauto grynojo pelno forma priteisimo ir reikalavimus priteisti atsakovo apskaičiuotų ieškovei 2  200  Eur baudų už netinkamą Sutarties vykdymą ir 380,79 Eur už išvalytą plotą bei 5 procentus metinių palūkanų, tačiau pašalino ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, į kurį atsakovas įtraukė ieškovę 2025  m.  kovo  28  d., neteisėtai nutraukęs jau ieškovės 2025 m. kovo 26 d. teisėtai nutrauktą Sutartį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mokuteka“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026  m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisi iš atsakovo 24 372,19 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 21 791,40 Eur nuostolių negauto grynojo pelno forma ir 2 580,79 Eur nepagrįstai išskaičiuotų baudų ir nepriemokų, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visiškai, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

36.1.                      Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas Sutartį vykdančių darbuotojų pakankamumo klausimą, peržengė ginčo nagrinėjimo ribas ir taip pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti šią skundžiamą sprendimo dalį (CPK 329  straipsnio 1  dalis).

36.2.                      Pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tirtos ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, atsiliepimuose į atsakovo priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, rašytinėje ieškovės baigiamojoje kalboje) ir teismo posėdžių metu ieškovės nurodytos aplinkybės dėl kiekvienos atsakovo pretenzijos ir paskirtos baudos neteisėtumo. Neįvertinęs šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti objektyvios išvados dėl pagal Sutartį teiktų paslaugų kokybės. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad dėl ieškovės paskirto per mažo darbuotojų skaičiaus ieškovė negalėjo užtikrinti tinkamo paslaugų teikimo ir dėl to atsakovas jai reiškė pretenzijas. Akivaizdu, kad tokia išvada padaryta neįvertinus ieškovės į bylą pateiktų įrodymų dėl kiekvienos iš atsakovo teiktų pretenzijų nepagrįstumo.

36.3.                      Pirmosios instancijos teismui pripažinus faktą, kad įvykdžiusi Sutartį ieškovė gautų tam tikrą pelną ir ieškovei įrodžius aplinkybę, jog nėra jos kaltės dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė įgijo teisę reikalauti jos patirtų nuostolių negautojo grynojo pelno forma pagal ieškovės į bylą teiktą nuostolių apskaičiavimą.

36.4.                      Ieškovė Sutartį vykdė tinkamai. Visi trūkumai buvo pašalinti per Sutartyje numatytą terminą (6 valandas pagal Techninės specifikacijos 4 punktą). Nebuvo esminio ieškovės Sutarties pažeidimo – faktiškai nebuvo padaryti daugiau kaip 5 pažeidimai, tai, pagal Sutarties 10.7.1 papunktį, laikoma esminiu Sutarties pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas derybas vykdė fiktyviai ir neturėjo ketinimo išspręsti tarp Sutarties šalių kilusių nesutarimų dėl tariamų, kaip laiko ieškovė, Sutarties vykdymo trūkumų, tačiau neigiamų padarinių riziką dėl Sutarties nutraukimo priskyrė ir ieškovei. Ieškovė vykdė derybas, įgyvendindama jai pagal įstatymus tenkančią bendradarbiavimo pareigą. Vien tai, kad ieškovei buvo teikiamos pretenzijos savaime nepatvirtinta netinkamo paslaugų pagal Sutartį teikimo fakto.

36.5.                      Sutarties galiojimo metu atsakovas, priimdavo paslaugas ir už jas atsiskaitydavo. Tai reiškia, kad ieškovės teikiamų paslaugų kokybė atitiko Sutarties techninės specifikacijos reikalavimus, t. y. jei darbuotojų skaičius būtų per mažas, tai valymo paslaugos kasdien būtų nesuteiktos tinkamai (nespėjant išvalyti viso ploto). Tačiau pretenzijos reikštos dėl neišvalytų patalpų iki 8 val. ryto. Pretenzijose nurodyti trūkumai visada buvo ištaisyti (tą dieną visos patalpos buvo išvalytos per visą dieną). Priešingu atveju, atsakovas neturėjo priimti ir atsiskaityti už tokias Sutarties techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančias paslaugas.

36.6.                      Ieškovė, kaip ilgametę patirtį valymo paslaugų sektoriuje turinti įmonė, įskaitant sėkmingą reikšmingo skaičiaus viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymą, gali objektyviai įvertinti ir prognozuoti, koks valytojų skaičius yra pakankamas konkretaus ploto ir specifikos objektui, atsižvelgiant į jame vykdomos veiklos pobūdį. Konkretus paslaugas teikiančių asmenų (darbuotojų) skaičius paslaugoms teikti pagal Sutartį nebuvo numatytas ir pirkimo sąlygose dėl valymo paslaugų atsakovui teikimo. Taigi, Pirkimo sąlygose nesant reikalavimo konkrečiam paslaugas teikiančių asmenų skaičiui, ieškovė turėjo teisę paslaugoms pagal Sutartį vykdyti paskirti tokį darbuotojų (etatų) skaičių, kuris, jos vertinimu ir turima patirtimi, pakankamas paslaugų kokybei užtikrinti.

36.7.                      Dėl nurodomo sąrašo (per mažo darbuotojų skaičiaus) atsakovas pretenzijų ieškovei nereiškė. Taip pat viso Sutarties vykdymo metu nereikalavo padidinti paslaugas teikiančių asmenų skaičiaus ar juos pakeisti kitais. Dėl to darytina išvada, kad atsakovui nurodomas paslaugas teikiančių asmenų skaičius ir jų kvalifikacija buvo priimtina.

36.8.                      Atsakovui teikiamų valymo paslaugų modelio ypatumas: tie patys asmenys ir toks pats ar panašus jų skaičius visada yra priskirti atsakovui teikti paslaugas, skiriasi tik paslaugų teikėjas (tas, kuris laimi konkursą teikti paslaugas, įdarbina tuos pačius darbuotojus). Ieškovės žiniomis, iš esmės visi šie darbuotojai yra įdarbinti pas dabartinį paslaugų tiekėją UAB „Akvija“ (po tarpinio – UAB „Švaros pasaulis“, su kuriuo sudaryta pakeičianti sutartis iš karto po Sutarties su ieškove).

36.9.                      Ieškovė neneigia, kad jai buvo teikiamos pretenzijos, tačiau pats pretenzijų teikimo ieškovei faktas nepagrindžia ieškovės negebėjimo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės. Ieškovės nuomone, jai teiktos pretenzijos yra nepagrįstos. Ieškovė išsamiai pagrindė, kad ji paslaugas pagal Sutartį teikė tinkamai. Jeigu ir buvo nustatomi trūkumai – juos visus ieškovė pašalindavo per 6 valandas, kaip to reikalauja Techninės specifikacijos 4 punktas. Tai nėra tik deklaratyvus ieškovės teiginys – tai pagrindžia byloje ieškovės pateikta korespondencija (susirašinėjimai elektroniniais laiškais) su atsakovu, kur aiškiai matosi pastabų (pretenzijų) dėl trūkumų pateikimo ir jų ištaisymo laikas (valandomis ir minutėmis), taip pat prie kiekvieno iš ieškovės laiškų (atsakymų į atsakovo teiktas pastabas) pridėtos fotofiksacijos, kuriose užfiksuota, kad atsakovo pateiktos pastabos (trūkumai) ieškovės buvo ištaisytos.

36.10.                      Ieškovė pasirašydavo paslaugų priėmimo–perdavimo aktus su jose nurodytomis baudomis ne dėl to, kad sutiko su baudų pagrįstumu, o dėl to, kad priešingu atveju būtų sulaikoma visa ieškovei už mėnesį mokėtina suma, to pasekmė – rizika tolimesniam sutarties vykdymo tęstinumui, neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, apyvartinių lėšų trūkumas valymo priemonėms pirkti ir pan. Tuo pačiu ieškovė nuosekliai ir aiškiai apie nesutikimą su jai taikomomis baudomis rašytiniuose paaiškinimuose (atsakymuose į pretenzijas) informuodavo atsakovą.

36.11.                      Šalys Sutartimi susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu, kuriam esant atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį, laikoma situacija, kai ieškovė, kaip paslaugų teikėja, penkis kartus nevykdo sutartinių įsipareigojimų Pirkimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ar vykdo juos netinkamai (Sutarties 10.7.1 papunktis).

36.12.                      Atsakovas pretenzijose yra nurodęs, kad pagal Sutartį patalpos turi būti išvalytos iki 8  val. Ieškovė su tokiomis pretenzijomis nuosekliai nesutiko, kadangi Sutartyje nebuvo įtvirtintos sąlygos dėl patalpų išvalymo iki 8 val. Valymo darbai Sutarties vykdymo metu buvo vykdomi nuolatos nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro. Konkrečių paslaugų suteikimas (rezultato pasiekimas) nebuvo apibrėžtas tam tikra valanda (nėra darbų rezultatų perdavimo ribojimų laike). Ieškovės pozicijos pagrįstumą patvirtina ir aplinkybė, kad UAB „Akvija“ ir atsakovas atliko standartinės valymo paslaugų sutarties keitimą, kuriuo susitarė dėl papildomos sąlygos, kad kasdieninis valymas atliekamas nuo 16:45 val. iki 8 val. darbo dienomis.

36.13.                      Sutartis nutraukta tam nesant pakankamo teisinio pagrindo (esminio jos pažeidimo): baudos (kai kurios) atsakovo taikytos, nors nesuteiktų ir (ar) nekokybiškai suteiktų paslaugų aktuose nurodoma, kad trūkumai ištaisyti per 6 valandas. Sutarties techninės specifikacijos 4 punkto reikalavimo pažeidimo nėra; kai kurios ieškovės teiktos pretenzijos (pritaikytos baudos) nėra įtrauktos į 2025 m. kovo 17 d. raštą dėl valymo paslaugų sutarties Nr. CPO 328461 nutraukimo ir (arba) paslaugų priėmimo–perdavimo aktus. Ieškovė vertino, kad pažeidimai pagal 2025 m. kovo 17 d. pranešimą apie Sutarties nutraukimo inicijavimą nenurodytas pretenzijas buvo ištaisyti; nesuteiktų ir (ar) nekokybiškai suteiktų paslaugų aktai (kai kurie) surašomi ir bauda paskiriama nesant ieškovės parašo (pvz., 2025  m.  vasario  18  d. aktas, kuriuo ieškovei paskirta bauda, pasirašytas tik atsakovo atstovų; baudos taikomos jau po Sutarties nutraukimo (2025  m.  kovo 31 d. bauda).

36.14.                      Sprendime palaikoma ieškovės pozicija, kad atsakovas imitavo derybas ir neturėjo ketinimo susitarti su ieškove nuo pat derybų pradžios (turėjo išankstinį ketinimą nutraukti Sutartį ne dėl realių ieškovės Sutarties vykdymo trūkumų). Tačiau išaiškinęs atsakovo vestų derybų fiktyvumą, pirmosios instancijos teismas visgi padarė išvadą, kad Sutarties tęstinumas priklausė ne tik nuo atsakovo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neigiamus padarinius dėl Sutarties nutraukimo priskiria ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, nors, kaip pats pripažino sprendime, atsakovo siekis susitarti kelia abejonių.

36.15.                      Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažįsta, kad atsakovas nesiekė išspręsti tarp Sutarties šalių kilusio ginčo, tačiau toliau aiškina, kad Sutarties nutraukimą lėmė abiejų Sutarties šalių veiksmai. Ieškovės supratimu, atsakovui turint išankstinį ketinimą nutraukti Sutartį ir derybas vykdant tik fiktyviai, tokių derybų baigtis negalėjo būti jokia kita, kaip tik Sutarties nutraukimas (nors savo esme derybos yra skirtos šalių tarpusavio konsensusui surasti). Net ir nustačius tam tikrą ieškovės kaltės dalį dėl Sutarties nutraukimo (nors ieškovės teikti įrodymai byloje pagrindžia, kad tokios kaltės nėra), toks kaltės konstatavimas net ir nebūtų reikšmingas atsižvelgiant į tai, kad nepaisant Sutarties vykdytų derybų eigos ir ieškovės pastangų susitarti, Sutartis vis tiek būtų nutraukta, taip atsakovui realizuojant savo išankstinę valią nutraukti Sutartį ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių.

36.16.                      Ieškovė, siekdama aukščiausios teikiamų paslaugų kokybės, per taikos derybas komunikavo su atsakovu, į tai įtraukė ir klausimą – siūlymą – gauti iš atsakovo poziciją, veiksmų planą, kaip kitaip organizuoti darbus, kur sudėlioti zonų tvarkymo prioritetus, kadangi plotas yra didžiulis ir vienu metu jis visas nebus išvalytas (tam yra visa diena), o jau išvalytas plotas yra vėl užteršiamas dėl to, kad iš karto yra naudojamas (vaikšto lankytojai ir kt.), nereiškia, kad poreikis tokioms deryboms susijęs su kažkurios iš Sutarties nuostatų netinkamu vykdymu. Priešingai, tai, kad ieškovė derėjosi, siekdama užtikrinti tolesnį sutarties tęstinumą, rodo jos pastangas išsaugoti sutartinius santykius ir vykdyti bendradarbiavimo pareigą, o ne Sutarties vykdymo trūkumų pripažinimo ir kaltės už tariamus trūkumus priėmimo. Ieškovės vestos derybos turėtų būti vertinamos ne kaip jos Sutarties vykdymo trūkumų pripažinimas, o kaip siekis teikti paslaugas maksimaliai atliepiant atsakovo pageidavimus, net ir tokiose situacijose, kai tai tiesiogiai neapima iš Sutarties kylančių reikalavimų valymo paslaugoms.

36.17.                      Taikytos ieškovei baudos, kurios būdavo įtraukiamos į paslaugų priėmimo–perdavimo aktus ir išskaičiuojamos iš ieškovei mokėtinų sumų, nereiškia, kad paslaugos nebūdavo priimamos. Teisė išskaičiuoti netesybas iš tiekėjui mokėtinų sumų numatyta kaip atskira atsakovo teisė (Sutarties 3.3.5 papunktis) nepriklausomai nuo teisės nepriimti Sutarties reikalavimų neatitinkančių paslaugų (Sutarties 3.3.1 papunktis). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės teikiamos paslaugos atitiko Sutarties reikalavimus. Priešingu atveju, tokių paslaugų atsakovas neturėjo priimti ir už jas atsiskaityti.

36.18.                      Ieškovė, siekdama pagrįsti savo patirtų nuostolių dydį, į bylą pateikė (i) finansų ir apskaitos srityje veikiančios UAB „Finwise“ 2025 m. liepos 2 d. išvadą „Dėl UAB  „Mokuteka“ negauto grynojo pelno apskaičiavimo pagal sutartį CPO 328461“ (toliau – Finwise išvada) ir (ii) išrašą iš ieškovės didžiosios knygos apie „UAB „Mokuteka“ patirtas sąnaudas už laikotarpį 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. kovo 31 d.

36.19.                      Ieškovės planuotas gauti pelnas sudaro vos 9 procentus nuo iš Sutarties įvykdymo numatytų gauti pajamų. Tokio dydžio pelnas yra pagrįstas ir pagal oficialią statistiką, kur šios srities vidutinis pelningumas 2023 metais buvo 8,2 proc., o maksimalus – 10,90 proc. (2014 – 2023 metais). Taigi, nereikalaujama priteisti tokio dydžio negauto pelno, kuris būtų neproporcingas įprastai valymo paslaugų sektoriuje uždirbamiems pelnams.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto priešieškinį tenkinti, o ieškovės UAB ,,Mokuteka“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Mokuteka“ atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

36.20.                      Sutarties 10.9 papunktyje buvo įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį tuo atveju, jeigu atsakovas nepagrįstai atsisako perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 10.9 papunktyje buvo įtvirtinta aiški Sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka. Ieškovė tokia teise pasinaudojo, pareikšdama Pranešimą 1. Po to, bet koks ieškovės pranešimas apie tai, jog ji atšaukia (stabdo) Sutarties nutraukimo procedūrą, taip pat yra vienašalis sandoris ir toks pranešimas taip pat turi būti padarytas laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Tačiau Sutartyje nėra nurodyta, jog šalis, pareiškusi valią nutraukti Sutartį, vėliau gali savo pranešimą vienašališkai atšaukti (sustabdyti) pradėtą Sutarties nutraukimo procedūrą. Teisės aktuose taip pat nenustatyta, kad šalis turi vienašališkai keisti šalių sudarytos sutarties nutraukimo tvarką.

36.21.                      Sutarties 17.1 papunktyje įtvirtinta, kad dėl Sutarties kylantys ginčai sprendžiami derybų būdu, tačiau nenurodyta, jog derybos tarp šalių sustabdo ar kitaip paveikia Sutartyje numatytų įspėjimo ir (ar) kitų terminų eigą. Šalių santykius reguliuoja pasirašyta Sutartis, todėl ieškovė byloje visiškai nepagrįstai įrodinėjo, kad vienašaliu sandoriu šalis gali nustatyti pareigas kitai šaliai, nesant kitos šalies valios išraiškos. Nepaisant to, kad, nagrinėjamu atveju, nei Sutartis, nei materialiosios teisės normos nenumatė teisės ieškovei vienašališkai pakeisti Sutarties nutraukimo tvarką, t. y. vienašališkai stabdyti Sutarties nutraukimo termino eigą, teismas pripažino, kad ieškovė tokią teisę turėjo. Tačiau tokia teisė buvo pripažinta akivaizdžiai nepagrįstai ir nesant jokio teisinio pagrindo.

36.22.                      Pripažindamas ieškovės teisę vienašališkai pakeisti Sutarties nutraukimo tvarką (t. y. vienašališkai stabdyti Sutarties nutraukimo termino eigą), teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, suėjus pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui ir toliau tęsiant sutarties vykdymą, pranešimas netenka teisinės galios, o sutartį vis dar pageidaujanti nutraukti šalis, privalo iš naujo, laikantis nustatytos pranešimo tvarkos, pareikšti pranešimą dėl sutarties nutraukimo. 

36.23.                      Teismas ne tik nepagrįstai pripažino ieškovės teisę vienašališkai pakeisti Sutarties nutraukimo tvarką, t. y. vienašališkai stabdyti Sutarties nutraukimo termino skaičiavimo eigą, kai tokios teisės ieškovei nesuteikia nei Sutartis, nei materialiosios teisės normos, tačiau tokiu būdu ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią pranešimas apie sutarties nutraukimą, nenutraukus jos pranešime nurodytu terminu, netenka galios.

36.24.                      Atsakovo įsitikinimu, tarp šalių prasidėjusios derybos po ieškovės Pranešimo 1 pateikimo neturi ir negali turėti jokios įtakos Sutarties nutraukimo termino pagal ieškovės Pranešimą  1 skaičiavimui ne tik dėl to, kad išvada, jog Sutarties nutraukimas ieškovės buvo susietas su šalių derybų baigtimi, nėra pagrįsta nei ieškovės Pranešimo 1 turiniu, nei kitais byloje esančiais įrodymais, bet ir dėl to, kad tai prieštarautų pranešimo apie sutarties nutraukimą tikslui ir esmei, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

36.25.                      Ieškovės Sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas lėmė tai, kad Sutartis negalėjo būti nutraukta ieškovės iniciatyva, t. y. Sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas nagrinėjamu atveju yra pakankamas pripažinti, jog Sutartis ieškovės iniciatyva nutraukta neteisėtai. Pripažįstant, kad ieškovės Pranešimu 2 padarytas įspėjimo tvarkos pažeidimas yra tik formalus ir savaime nelemiantis Sutarties ieškovės iniciatyva nutraukimo neteisėtumo, būtų paneigta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą.

36.26.                      Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovė galėjo sustabdyti Sutarties nutraukimo terminą pagal ieškovės Pranešimą 1, teismas jį neteisingai apskaičiavo. Teisingas termino skaičiavimas įrodo, jog ieškovė bet kuriuo atveju pažeidė Sutarties nutraukimo tvarką ir neteisėtai nutraukė Sutartį. Teismas visiškai nepagrįstai Sutarties nutraukimo sustabdymo momentu įvardino taikos sutarties išsiuntimo momentą – 2025 m. vasario 27 d. (apie kurį įrodymų byloje nėra). Teismas įvertino, kad ieškovė turėjo teisę sustabdyti Sutarties nutraukimo procedūros eigą derybų metu. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos ir teismas tai sprendime pripažino, kad ieškovės ir atsakovo derybos prasidėjo 2025  m.  vasario 24 d., t. y. kai įvyko šalių susitikimas dėl taikaus ginčo sprendimo. Šio susitikimo pagrindu 2025 m. vasario 27 d. ieškovė atsakovui pateikė taikos sutarties pasiūlymą. Šalių įvykdytų susitikimo (derybų) dėl taikos sutarties sudarymo diena (2025  m. vasario 24 d.) buvo 18- oji diena po ieškovės Pranešimo 1. Taigi, šią dieną sustabdžius terminą ir atnaujinus jį, galutinai paaiškėjus, kad susitarimas tarp šalių nebus sudarytas (nuo atsakovo 2025 m. kovo 17 d. pranešimo apie Sutarties nutraukimą), ieškovės Pranešimo 1 terminas turėjo būti pratęsiamas derybų terminui – 22 dienomis. Todėl sutartinis 30 dienų įspėjimo dėl Sutarties nutraukimo terminas turėjo būti pratęstas 22 dienomis ir iš viso sudaryti 52 dienas (30 + 22). Šis 52 dienų terminas, skaičiuojant nuo 2025  m.  vasario  6 d., suėjo 2025 m. kovo 30 d. Taigi, net ir taikant teismo nepagrįstai ieškovei pripažintą teisę vienašališkai stabdyti įspėjimo dėl sutarties nutraukimo termino eigą, Sutartis ieškovės iniciatyva galėjo būti nutraukta tik nuo 2025  m. kovo 30 d. Tačiau šią dieną Sutartis ieškovės iniciatyva jau nebegalėjo būti nutraukta, kadangi ji buvo atsakovo teisėtai nutraukta nuo 2025 m. kovo 28 d.

36.27.                      Teismas supainiojo du skirtingus Sutarties vykdymo klausimus: a) kokiu dydžiu turi būti peržiūrima Sutartis (Sutarties 4.7.2.1 papunktis) ir b) nuo kada peržiūrą galima atlikti (t.  y. padidinti kainą, žr. Sutarties 4.7.2.4 papunktį). Teismas nusprendė, kad peržiūrą galima atlikti (t. y. didinti kainą) nuo pat Sutarties sudarymo remiantis taisyklėmis, kaip apskaičiuoti peržiūros dydį (t. y. kiek didinti kainą). Tarp šalių nebuvo ginčo, kad Sutarties kaina turi būti didinama taikant indeksą, galiojantį nuo 2025 m. sausio 1 d., bet tai nereiškia, kad Sutartis galėjo būti keičiama nuo to paties momento. Teismo pozicija prieštarauja tiek logikai ir skaidrumo principui (ieškovė gali nuo pat Sutarties vykdymo pradžios gauti didesnį atlyginimą, nei tas, kurį ji siūlė laimėtame viešajame pirkime), tiek Sutarties nuostatai, kad peržiūra atliekama kas ketvirtį ir pirmos peržiūros terminas netaikomas (Sutarties 4.7.2.4 papunktis). Lingvistinės Sutarties 4.7.2.4 ir 4.7.2.5  papunkčių formuluotės reiškia, kad Sutartis nenumato automatinio įkainių perskaičiavimo, o tik galimybę, peržiūrėjus įkainius, šalims susitarti dėl jų keitimo.

36.28.                      Ieškovė pagal Sutarties nuostatas, įtvirtinančias įkainių perskaičiavimo mechanizmą, negalėjo tikėtis tokio perskaičiavimo nei 2025 m. sausio 2 d. (kai pirmą kartą pateikė tokį prašymą), nei 2025 m. sausio 16 d. (kai kreipėsi į atsakovą antrą kartą). Ieškovė turėjo teikti valymo paslaugas jos pasiūlytais įkainiais bent jau 6 mėn. ir galėjo tikėtis Sutarties įkainių perskaičiavimo po antrojo ketvirčio pabaigos.

36.29.                      Nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo ginčo dėl atsakovo pranešimu (ne)tinkamai įgyvendintos Sutarties nutraukimo tvarkos: atsakovo pranešimas, vadovaujantis Sutarties 10.6.2 papunkčiu, pateiktas prieš 10 kalendorinių dienų. Atitinkamai, atsakovas tinkamai įgyvendino Sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis).

36.30.                      Sutarties 10.7.1 papunktyje šalys esminiu tiekėjo Sutarties pažeidimu sutarė laikyti atvejį, kai tiekėjas 5 (penkis) kartus nevykdo sutartinių įsipareigojimų Sutartyje nurodytomis sąlygomis ar vykdo juos netinkamai, t. y. pritaikytos Sutarties 7.3 papunktyje nustatytos sankcijos. 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. vasario 6 d., 2025 m. vasario 7 d., 2025 m. vasario 10 d., 2025 m. vasario 11 d. atsakovas pateikė ieškovei pretenzijas dėl netinkamo Sutarties vykdymo, o 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. vasario 19 d. aktais pakartotinai fiksavo paslaugų teikimo trūkumus bei skyrė ieškovei baudas dėl netinkamo paslaugų teikimo (Sutarties 7.3 papunktis). Nepaisant taikytų sankcijų, ieškovė ir toliau (2025 m. kovo mėn.) teikė paslaugas netinkamai. 2025  m. kovo 3 d., 2025 m. kovo 6 d. ir 2025 m. kovo 7 d. atsakovas ieškovei vėl teikė pretenzijas dėl netinkamo paslaugų teikimo. Iš viso ieškovei buvo pritaikyta net 12 baudų per pirmuosius 4 Sutarties vykdymo mėnesius. Be to, ieškovė, priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose fiksuotos baudos, pasirašė.

36.31.                      Atsakovas nuosekliai, laikydamasis Sutarties nuostatų, nustatė konkrečius Sutarties pažeidimus, fiksavo ieškovės atliekamo paslaugų teikimo trūkumus, detaliai ir laiku informavo apie juos ieškovę, prašė imtis veiksmų, kad Sutarties pažeidimai nesikartotų, tačiau ieškovė teiktų paslaugų kokybės nepagerino, paslaugas ir toliau (2025 m. kovo mėn.) teikė netinkamai. Taigi, atsakovas negavo esminio sudaryta Sutartimi siekto rezultato – kiekvieną dieną valomų ir švarių patalpų, tinkamos ir saugios teritorijos priežiūros šaltuoju sezonu bei higienos reikmenų ir priemonių sutartu laiku užtikrinimo. Atsižvelgdamas į ieškovei teiktų pretenzijų ir skirtų baudų pakartotinumą, taip pat ieškovės pastangų gerinti teikiamų paslaugų kokybę nebuvimą, atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė bent sieks tinkamo Sutarties vykdymo ateityje.

36.32.                      Nors, viena vertus, teismas pripažino, kad ieškovė paslaugas pagal Sutartį teikė netinkamai, kita vertus, padarė išvadą, kad atsakovas ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukė nepagrįstai. Tačiau teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalaujama nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas ir nepagrįstai pripažino, jog ieškovė turi būti pašalinta iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Tiekėjas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą gali būti įtrauktas ne tik tuo atveju, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio pirkimo sutarties pažeidimo, bet ir tuo atveju, kai tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Nagrinėjamu atveju, kaip byloje buvo nustatyta, atsakovas nuo pat Sutarties vykdymo pradžios teikė ieškovei pretenzijas dėl netinkamo paslaugų teikimo, taikė baudas – iš viso ieškovei buvo pritaikyta net 12 baudų per pirmuosius keturis Sutarties vykdymo mėnesius. Atsakovas ieškovei aiškiai iškomunikavo, kad ieškovė esmines Sutarties sąlygas vykdo su dideliais, nuolatiniais trūkumais, ieškovei atitinkamai yra taikomos sankcijos ir ieškovė bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

36.33.                      Sprendimu buvo sukurta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkanti ir nepagrįsta situacija, kai ieškovė, nuo pat Sutarties sudarymo dienos iki jos nutraukimo (beveik 4 mėnesius) netinkamai vykdžiusi Sutartį, gavusi 12 baudų, išvengia įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vien dėl to, kad ji esą Sutartį nutraukė 1 diena anksčiau nei atsakovas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

36.34.                      Atsakovas inicijavo Sutarties nutraukimą, vadovaudamasis Sutartyje nustatytu esminiu ieškovės Sutarties pažeidimu – sutartinių įsipareigojimų nevykdymu Sutartyje numatytomis sąlygomis 5 kartus (Sutarties 10.7.1 papunktis). Šiuo Sutarties nutraukimo pagrindu nuosekliai rėmėsi ir byloje, grįsdamas jo atlikto vienašalio Sutarties nutraukimo dėl ieškovės esminio Sutarties pažeidimo pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde, pasisakydamas dėl teismo sprendimo įpareigoti atsakovą išbraukti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, vadovaujasi kitu Sutarties nutraukimo pagrindu pagal VPĮ  91  straipsnio 1 dalies 1 punktu (Sutarties vykdymu su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to pritaikyta sankcija).

36.35.                      Atsakovo skunde naujai nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje atsakovo procesinių dokumentų pagrindu, negali būti apeliacinės instancijos peržiūros objektas, todėl atsakovo skundo argumentų dalis, kuria atsakovas pasisako dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vadovaudamasis iki tol byloje neteiktu VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Sutarties vykdymu su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to pritaikyta sankcija), apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtini.

36.36.                      Ieškovė pirmoji (nuo 2025 m. kovo 26 d., suėjus 2025 m. vasario 6 d. pranešime nustatytam įspėjimo apie Sutarties nutraukimą terminui), teisėtai nutraukė Sutartį dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) nuo Sutarties vykdymo pradžios (2025 m. sausio 6 d.) pagal pasikeitusį 2025 m. MMA dydį. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, atsisakydamas perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) nuo 2025 m. sausio 6 d., pažeidė Sutarties 4.7.2.1 ir 4.7.2.4 papunkčius ir tai sudaro esminį Sutarties pažeidimą Sutarties 10.9 papunkčio prasme. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir šia teise pagrįstai pasinaudojo.

36.37.                      Teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės 2025 m. vasario 6 d. įspėjimo apie Sutarties nutraukimą terminas negalėjo būti skaičiuojamas šalių derybų metu, t. y. tol, kol nebuvo aišku, ar derybos (ne)pasibaigs susitarimu. Taigi, ieškovė, atnaujinusi įspėjimo terminą nuo atsakovo 2025 m. kovo 17  d. pranešimo apie Sutarties nutraukimą, Sutarties nutraukimo tvarkos nepažeidė, įspėjimo apie Sutarties galiojimo nutraukimą terminas pasibaigė 2025 m. kovo 26 d.

36.38.                      Vien tai, kad Sutartyje eksplicitiškai nėra nurodyta, kad šalis, pareiškusi valią nutraukti Sutartį, vėliau gali savo pranešimą vienašališkai atšaukti (sustabdyti) pradėtą Sutarties nutraukimo procedūrą dėl vykdomų derybų, nereiškia, kad tokia tvarka negalėjo būti taikoma. Sutarties 17.1 papunktis įtvirtina tik tarp šalių kilusių ginčų sprendimo būdą (t.  y. derybų būdu), tačiau derybų proceso įgyvendinimo nedetalizuoja, taip pat konkrečiai neapibrėžia tokių atvejų, kai derybos vykdomos jau po šalies inicijuoto Sutarties nutraukimo. Remiantis tuo, Sutarties 17.1 papunkčio sąlyga savaime neprieštarauja galimybei sustabdyti įspėjimo dėl sutarties nutraukimo termino eigą derybų laikotarpiui.

36.39.                      Atsakovo deklaruojama pozicija, kad Sutartis turėjo būti nutraukta 30 dienų po ieškovės Pranešimo 1 pateikimo, t. y. nuo 2025 m. kovo 8 d. niekaip nesuderinama su atsakovo veiksmais Sutarties vykdymo metu. Iki 2025 m. kovo 8 d. atsakovas nebuvo išreiškęs savo ketinimo nutraukti Sutarties ir tai buvo padaryta tik 2025 m. kovo 17 d. pranešimu. Iki to laiko ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2025 m. kovo 17 d. pranešimu atsakovas inicijuos vienašalį Sutarties nutraukimą ir tokiu būdu kartu užbaigs tarp šalių vestas derybas. Aukščiau dėstomus teiginius patvirtina ir teismo nustatytos aplinkybės: 2025 m. vasario 27 d. ieškovė išsiuntė atsakovui taikos sutarties projektą; 2025  m.  kovo  4  d. atsakovas pateikė atsakymą; 2025 m. kovo 6 d. ieškovė pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad 2025 m. vasario 6 d. pranešimo apie vienašališką Sutarties nutraukimą terminas neskaičiuojamas taikos sutarčiai suderinti ir iki 2025  m.  kovo 8 d. derybų baigtis nebuvo aiški.

36.40.                      Aplinkybė, kad atsakovas neįspėjo ieškovės apie derybų baigtį, suponuoja, jog pats atsakovas elgėsi kaip nerūpestinga, neatsakinga Sutarties šalis, kurios elgesys visiškai neatitinka skunde deklaruojamos pozicijos apie tariamą jos tinkamos veiklos apribojimą, sukeltą ieškovės veiksmais. Ieškovė atnaujino sustabdyto Sutarties nutraukimo termino skaičiavimą tik po to, kai pats atsakovas staiga (neįspėjęs apie derybų pabaigą) 2025  m.  kovo 17 d. inicijavo Sutarties nutraukimą, nors tarp Šalių vykdytos derybos buvo pažengusios ir ieškovė turėjo lūkestį, kad šalims pavyks sutarti dėl abi šalis tenkinančių sprendimų. Atsakovo 2025 m. kovo 17 d. pranešimu inicijuotu Sutarties nutraukimu buvo nutrauktos tarp šalių vestos derybos. Todėl logiška, kad ieškovė, Sutarties nutraukimą 2025 m. vasario 6 d. susiejusi su šalių kompromisinio sprendimo radimu, atsakovui pasitraukus iš derybų, atnaujino įspėjimo apie sutarties nutraukimo termino skaičiavimą ir Sutartį nutraukė jam suėjus.

36.41.                      Faktinis Sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus. Priešingai, nei teigia atsakovas, jis turėjo akivaizdžią pareigą perskaičiuoti Sutarties įkainius. Tai patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) 2025  m.  vasario 3 d. atsakyme į atsakovo VGTU 2025  m. sausio 21 d. užklausimą. Kaip žinoma, šį VPT atsakymą VGTU pateikė tik po to, kai jį trečiojo asmens prašymu į bylą įpareigojo pateikti teismas. Taigi, VGTU turėjo oficialią atsakingos institucijos VPT poziciją dėl Sutarties įkainių perskaičiavimo, tačiau, nepaisant to, vis tiek ją ignoravo. Nebuvo vykdoma akivaizdi atsakovui tenkanti iš Sutarties kylanti pareiga.

36.42.                      Ieškovės poreikis nutraukti Sutartį dėl atsakovo esminio jos pažeidimo buvo akivaizdus (nesutikus perskaičiuoti Sutarties įkainių nuo 2025 m. sausio 6 d. ieškovė Sutartį vykdė jai nepalankiomis sąlygomis). Atsakovas neįrodė, kad pranešimo termino pažeidimas lėmė jo teisių pažeidimą, buvo patirti papildomi nuostoliai. Priešingai, vadovaujantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, toks ieškovės Sutarties nutraukimas atsakovui neturėjo esminės reikšmės, kadangi atsakovas dar iki šalių derybų pradžios 2025  m.  vasario 18 d. inicijavo naują pirkimą valymo paslaugoms įsigyti, o derybas vykdė neturėdamas ketinimų išspręsti tarp šalių kilusių nesutarimų.

36.43.                      Teismas nenustatė, kad Pranešimu 2 buvo padarytas įspėjimo apie Sutarties tvarkos pažeidimas. Sutarties nutraukimo termino buvo laikytasi. Atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą teismo paneigta ne tik dėl to, kad ieškovė Sutartį nutraukė pirmoji. Pagrindas Sutarties nutraukimui iš ieškovės pusės – atsakovo esminis Sutarties pažeidimas, kai, tuo tarpu, ieškovės esminis Sutarties pažeidimas teismo nekonstatuotas.

36.44.                      Ieškovė vertina, kad tarp šalių vykusios derybos faktiškai prasidėjo nuo 2025  m.  vasario  27 d. Priešingas vertinimas leistų daryti išvadą, kad bet kokia šalių komunikacija Sutarties vykdymo metu galėtų būti laikoma derybomis, nors, ieškovės supratimu, derybos savo esme yra skirtos šalių tarpusavio konsensusui surasti. Tai reiškia, kad derybos įprastai nėra susijusios su kasdieniais veiklos klausimais ir yra vykdomos iškilus rimtesnio pobūdžio nesutarimams. Atsižvelgiant į tai, derybos paprastai turėtų būti vykdomos oficialia forma, jų eiga fiksuojama raštu (šalims teikiant pasiūlymus ir atsakant į juos), o būtent tokia forma šalys komunikavo pradedant nuo 2025 m. vasario 27 d. Taigi, skaičiuojant Sutarties šalių derybų pradžią nuo 2025 m. vasario 27 d., derybos prasidėjo 21 dieną po ieškovės 2025 m. vasario 6 d. pranešimo, kaip pagrįstai konstatuota sprendime. Atnaujinus šio termino skaičiavimą nuo 2025 m. kovo 17 d. (nuo atsakovo Pranešimo dėl Sutarties nutraukimo išsiuntimo), likęs nesuėjęs terminas nuo 30 dienos buvo 9 dienos. Skaičiuojant 9 dienų terminą nuo 2025 m. kovo 17 d., yra 2025  m.  kovo  26 d., kada ieškovė ir nutraukė Sutartį (paskutinė Sutarties vykdymo diena).

36.45.                      Sutartis sudaryta 2024 m. gruodžio 30 d. (2024 m. IV ketvirtis). Prašymas dėl Sutarties įkainių keitimo ieškovės atsakovui pateiktas 2025 m. sausio 2 d. (2025 m. I ketvirtis). Pirmą kartą perskaičiuojant Sutarties kainą (įkainius) pasikeitus MMA pagal formulę imamos dvi reikšmės (Sutarties sudarymo metu galiojusi MMA ir kreipimosi į kitą šalį išsiuntimo dieną galiojanti MMA). Taigi savaime formulė pirmojo perskaičiavimo atveju duoda nuorodą į Sutarties sudarymo dienos ketvirtį (Sutarties 4.7.2.1 papunktis). Iš to seka, kad net ir nevertinant Sutarties nuostatos, kad pirmosios peržiūros terminas netaikomas (Sutarties 4.7.2.4 papunktis) (nors ji irgi papildo ieškovės poziciją, kad Sutarties įkainiai turėjo būti perskaičiuojami nuo 2025 m. sausio 6 d.), pirmojo perskaičiavimo ketvirtis akivaizdus – 2025 m. I ketvirtis. Taigi, ieškovė neturi paaiškinimo, kodėl atsakovas vertina, kad pirmasis perskaičiavimas turi būti atliekamas ne anksčiau, nei pasibaigus Sutarties vykdymo antrajam ketvirčiui (nuo 2025 m. liepos 1  d.). Net ir tuo atveju, jeigu būtų ignoruojama nuostata dėl pirmosios peržiūros termino netaikymo (nors tam nėra pagrindo), įkainių indeksavimas dėl padidėjusio MMA vėliausiai turėjo būti taikomas nuo 2025 m. balandžio 1 d., t. y. po pirmojo Sutarties vykdymo ketvirčio (kaip buvo siūloma ieškovės šalių vykdytų derybų metu siekiant geranoriškai susitarti), o ne praėjus antrajam sutarties vykdymo ketvirčiui nuo 2025  m.  liepos 1 d.

36.46.                      Teismas nustatė savarankišką ir aiškų pagrindą, suteikusį teisę ieškovei inicijuoti vienašalį Sutarties nutraukimą dėl esminio atsakovo Sutarties pažeidimo – nepagrįsto Sutarties kainos (įkainių) neperskaičiavimo nuo Sutarties įsigaliojimo (2025 m. sausio 6 d.) atsakovui pažeidžiant Sutarties 4.7.2.1 ir 4.7.2.4 papunkčius. Tai patvirtina, kad, priešingai nei teigiama skunde, teismas nelaikė vienintele ar lemiama aplinkybe, dėl kurios atsakovo inicijuotas Sutarties nutraukimas nuo 2025 m. kovo 28 d. buvo pripažintas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui sprendime konstatavus esminio atsakovo Sutarties pažeidimo faktą, tačiau neišaiškinus, kad ieškovės netinkamas sutarties vykdymas lėmė esminį Sutarties pažeidimą, ieškovė vertina, kad teisę nutraukti Sutartį turėjo tik ji (atsakovas tokios teisės neturėjo), ir šia teise pagrįstai pasinaudojo. Atsakovo Sutarties nutraukimas nepagrįstas, nes jis ne tik kad nutraukė ieškovės pirma nutrauktą Sutartį, bet ir ją nutraukė be teisėto pagrindo – nesant esminio ieškovės Sutarties pažeidimo.

36.47.                      Atsakovas, inicijavęs Sutarties nutraukimą neužbaigus tarp šalių vestų derybų, pažeidė bendruosius prievolių (sutarties) vykdymo principus, įtvirtintus CK 6.38 straipsnio 1  dalyje ir CK 6.200 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse (Sutartį vykdė nesąžiningai, neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos, nedėjo maksimalių pastangų Sutarčiai įvykdyti vadovaujantis protingo asmens standartu).

Trečiasis asmuo „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad trečiasis asmuo palaiko šiuos ieškovės argumentus: dėl Sutarties nutraukimo nėra ieškovės kaltės; pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo nagrinėjimo ribas; valymo paslaugas pagal Sutartį teikė pakankamas ieškovės darbuotojų skaičius; ieškovė Sutartį vykdė tinkamai ir nebuvo esminio jos Sutarties pažeidimo; konstatuodamas atsakovo vestų derybų fiktyvumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neigiamų padarinių riziką dėl Sutarties nutraukimo priskyrė ieškovei; ieškovė vykdė derybas įgyvendindama jai tenkančią bendradarbiavimo pareigą ir tai nereiškia jos Sutarties vykdymo trūkumų pripažinimo; atsakovas, priimdamas paslaugas ir už jas atsiskaitydamas, pripažino ieškovės suteiktų paslaugų tinkamumą.

Trečiasis asmuo „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2026 m. vasario 19 d. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo netenkinti; iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto priteisti „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

36.48.                      Sutarties 4.7.2.1 papunktis numato, kad įkainiai perskaičiuojami Lietuvos Respublikoje pakeitus minimalią mėnesinę algą. Sutarties 4.7.2.4 papunktyje nurodyta, kad pirmosios peržiūros terminas netaikomas, peržiūra vykdoma kas ketvirtį. Atsižvelgdamas į nurodytas Sutarties formuluotes, trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde teikiama interpretacija neva Sutartis nenumato automatinio įkainių perskaičiavimo, o tik galimybę, peržiūrėjus įkainius, šalims susitarti dėl jų keitimo. Priešingai, Sutartis aiškiai numato, kad įkainiai yra perskaičiuojami ir Sutarties šalys neturi kito pasirinkimo, kaip tik atlikti įkainių perskaičiavimą ir tokį perskaičiavimą įforminti Sutarties pakeitimu. Tokią išvadą patvirtina ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniu paštu su Viešųjų pirkimų tarnyba.

36.49.                      Sutartis numato, kad pirmojo perskaičiavimo atveju yra reikšminga ne Sutarties įsigaliojimo diena (2025 m. sausio 6 d.), o būtent Sutarties sudarymo diena, kuri, kaip nurodo abi šalys, buvo būtent 2024 m. gruodžio 30 d. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė visiškai pagrįstai ir teisėtai reikalavo perskaičiuoti įkainius 2025  m.  sausio mėn., o atsakovas, nesilaikydamas Sutartyje nustatytos įkainių perskaičiavimo tvarkos ir sąlygų, nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti įkainius. Atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas perskaičiuoti įkainius, padarė esminį Sutarties pažeidimą, kuris suteikė teisę ieškovei vienašališkai nutraukti Sutartį (10.9 papunktis).

36.50.                      Nenuoseklią atsakovo poziciją ir nepagrįstą atsisakymą perskaičiuoti Sutarties įkainius patvirtina atsakovo susirašinėjimas elektroniniu paštu su Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsakovo darbuotoja susirašinėjime (2025 m. sausio 21 d. el. laiškas) aiškiai nurodo, kad „CPO sutartyje yra spragų nes sutartyje nurodoma, kad pirmam perskaičiavimui netaikomas joks termino apribojimas. Tai akivaizdžiai tenkina tik tiekėjo poreikius ir sudaro galimybes tiekėjui“. Šis rašytinis įrodymas dar kartą patvirtina, kad ir atsakovas vertino, jog pirmasis įkainių perskaičiavimas yra galimas nuo kito ketvirčio pradžios po Sutarties sudarymo dienos ketvirčio.

36.51.                      Ieškovė pagrįstai sustabdė pranešime apie Sutarties nutraukimą nustatytą terminą ir jo skaičiavimą atnaujino nuo 2025 m. kovo 17 d., kai galutinai paaiškėjo atsakovo pozicija (atsakovas 2025 m. kovo 17 d. raštu informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. kovo 28 d.). Ieškovė laikėsi tiek Sutarties sąlygų dėl vienašalio Sutarties nutraukimo (10.9 papunktis), tiek ir CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl pagrįstai ir teisėtai nutraukė Sutartį nuo 2025 m. kovo 26 d.

36.52.                      Atsakovo valią nutraukti Sutartį dėl to, kad ieškovė pareikalavo perskaičiuoti Sutartyje numatytus įkainius taip pat patvirtina faktinės aplinkybės, jog atsakovas dar 2025  m.  vasario 18 d. paskelbė naują viešą konkursą dėl valymo paslaugų, t. y. šis konkursas buvo paskelbtas likus dar mėnesiui iki atsakovo 2025 m. kovo 17 d. rašto, kuriuo atsakovas formaliai informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą. Atsakovas, visiškai netikėtai ieškovei, 2025 m. kovo 17 d. pateikė raštą apie vienašalį Sutarties nutraukimą taip ir neatsakydamas į paskutinį ieškovės pasiūlymą dėl taikaus sprendimo.

36.53.                      Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakovu ir, jeigu ir buvo kokių nors valymo paslaugų trūkumų, operatyviai, Sutartyje nustatytas terminais reagavo ir šalino trūkumus, tuo tarpu atsakovas reiškė reikalavimus, kurie nėra numatyti Sutartyje, pavyzdžiui, išvalyti patalpas iki 8 val. ryto.

Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

36.54.                      Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisti Sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. vienašališkai stabdyti Sutarties nutraukimo termino eigą, kai tokios teisės ieškovei nesuteikė nei Sutartis, nei materialiosios teisės normos. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, suėjus pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui ir toliau tęsiant sutarties vykdymą, pranešimas netenka teisinės galios, o sutartį vis dar pageidaujanti nutraukti šalis, privalo iš naujo, laikantis nustatytos pranešimo tvarkos, reikšti pranešimą dėl sutarties nutraukimo.

36.55.                      Ieškovė neturėjo teisės sustabdyti Sutarties nutraukimo termino pagal ieškovės Pranešimą  1 eigos, todėl ji akivaizdžiai pažeidė Sutarties nutraukimo tvarką. Vadovaujantis ieškovės Pranešimu 1, Sutartis turėjo būti nutraukta po 30 dienų nuo ieškovės Pranešimo 1 pateikimo, t. y. nuo 2025 m. kovo 8 d. Byloje ginčo nebuvo, jog suėjus šiam terminui, Sutartis nebuvo nutraukta, ieškovė Sutartį toliau vykdė. Atitinkamai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovės Pranešimas 1 neteko galios. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nebuvo – ieškovė pateikė 2025 m. kovo 25 d. antrąjį pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo tuo pačiu pagrindu, kartu, be kita ko, su reikalavimu atlyginti 21 791,40 Eur nuostolius, nesilaikydama 30 dienų įspėjimo termino, t. y. nurodydama, kad Sutartis laikoma nutraukta nuo sekančios dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 26 d.

36.56.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė ir įrodinėjo faktinę aplinkybę, kad ieškovė Sutarties vykdymui paskyrė objektyviai nepakankamą darbuotojų skaičių. Atsakovas šia aplinkybe rėmėsi, be kita ko, įrodinėdamas netinkamą ieškovės paslaugų pagal Sutartį teikimą, tapusį pagrindu Sutarties nutraukimui atsakovo iniciatyva. Ieškovė klaidingai teigia, jog byloje nebuvo ginčo dėl nepakankamo valymo paslaugas teikusių asmenų skaičiaus. Atsakovas įrodinėjo netinkamą ieškovės darbo organizavimą – paskirtą nepakankamą darbuotojų (etatų) skaičių, lėmusį nekokybiškų paslaugų teikimą. Pavyzdžiui, 2025 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu byloje buvo apklausiama liudytoja A. V. – ieškovės projektų vadovė, kuriai, atitinkamai, atsakovo atstovo buvo užduodami klausimai, susiję su Sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų pakankamumu. Taigi, Sutartį vykdančių darbuotojų pakankamumo klausimas buvo atsakovo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, todėl jis sudarė ginčo nagrinėjimo ribas. Atitinkamai, tai, jog teismas analizavo šį klausimą ir dėl jo pasisakė, negali būti pripažinta ginčo ribų peržengimu.

36.57.                      Aplinkybė, kad Sutartyje nebuvo nurodytas konkretus darbuotojų (etatų) skaičius Sutarties vykdymui, nereiškia, jog ieškovė turėjo teisę Sutarties vykdymui paskirti bet kokį darbuotojų skaičių ir toks skaičius savaime būtų objektyviai pakankamas. Ieškovė teigia, kad turėjo teisę tokį darbuotojų (etatų) skaičių, kuris, jos vertinimu, būtų pakankamas, kadangi Sutartyje konkretus darbuotojų skaičius nebuvo įtvirtintas.

36.58.                      Nepaisant liudytojos A. V. užimtos pozicijos, kad gerai dirbantis valytojas gali išvalyti 500 kv. m per valandą (4 000 kv. m per dieną), skirtas asmenų skaičius yra nepakankamas. Remiantis Sutarties priedo Nr. 1 (Techninės specifikacijos), vien vidaus valymo paslaugų yra ~35 980 kv. m. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad Sutarčiai vykdyti skyrė viso 12 darbuotojų, arba 8,75 pilnu etatu dirbančius asmenis. Iš jų 5 buvo budinčios valytojos, kurios turi teikti papildomas paslaugas 8 val. per dieną, o ne vidaus valymą ir 1 kiemsargis. Tai reiškia, kad „nepilnai“ 3 žmonės (2,85 pilnu etatu dirbančių valytojų) turėjo išvalyti 36 000 kv. m patalpų per dieną, arba ~12 000 kv. m vienam valytojui per dieną. Šis plotas apima 4 500 kv. m auditorijų, 3 170 kv. m kabinetų, 420  kv. m tualetų (65 tualetų). Atsakovas ieškovei nuolat reiškė pretenzijas ir taikė baudas dėl teikiamų paslaugų kokybės ar jų neteikimo, o ne dėl ieškovės sprendimo skirti konkretų valytojų skaičių.

36.59.                      Ieškovės spėjimai dėl to, kad tie patys darbuotojai (panašus jų skaičius) nuolatos teikia atsakovui valymo paslaugas, vėlgi nepagrindžia, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, pagal šalių sudarytą konkrečią Sutartį, užtikrino pakankamą darbuotojų (etatų) skaičių tinkamam Sutarties vykdymui. Ieškovės teikiami deklaratyvūs argumentai dėl tariamai pakankamo paskirtų darbuotojų (etatų) skaičiaus tik įrodo, kad ieškovė netinkamai organizavo darbą. Nuo pat Sutarties vykdymo pradžios tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo – nekokybiško ir nesavalaikio valymo paslaugų teikimo.

36.60.                      Nors ieškovė iš dalies ir pripažino netinkamą paslaugų teikimą (pripažino, kad turėjo būti šalinami trūkumai), ieškovė neįrodė konkrečių priežasčių, kodėl netinkamai vykdė Sutartį nuo pat jos sudarymo pradžios (Sutarčiai įsigaliojus 2025 m. sausio 6 d.). Atsakovo įsitikinimu, šioje byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovė iš tikrųjų netinkamai organizavo darbą – paskyrė netinkamą darbuotojų (etatų) skaičių, lėmusį netinkamą Sutarties vykdymą iš ieškovės pusės. Tokią išvadą teisėtai ir pagrįstai padarė teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, o ieškovė apeliaciniame skunde niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad pagal Sutartį ji skyrė objektyviai pakankamą darbuotojų skaičių tinkamam Sutarties vykdymui.

36.61.                      Atsakovas, nuosekliai laikydamasis Sutarties nuostatų, nustatydavo konkrečius Sutarties pažeidimus, fiksuodavo ieškovės atliekamo paslaugų teikimo trūkumus, detaliai ir laiku informuodavo apie juos ieškovę ir nuolat prašė imtis veiksmų, kad Sutarties pažeidimai nesikartotų, tačiau ieškovė teiktų paslaugų kokybės nepagerino, paslaugas ir toliau (2025  m. kovo mėn.) teikė netinkamai. Taigi, atsakovas negavo esminio sudaryta Sutartimi siekto rezultato – kiekvieną dieną valomų ir švarių patalpų, tinkamos ir saugios teritorijos priežiūros šaltuoju sezonu bei higienos reikmenų ir priemonių sutartu laiku užtikrinimo. Atsižvelgdamas į ieškovei teiktų pretenzijų ir skirtų baudų pakartotinumą, taip pat ieškovės pastangų gerinti teikiamų paslaugų kokybę nebuvimą, atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė bent sieks tinkamo Sutarties vykdymo ateityje.

36.62.                      Nors ieškovė, viena vertus, teigia, kad pats pretenzijų teikimo ieškovei faktas nepagrindžia ieškovės negebėjimo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės, kita vertus, ieškovė pripažįsta, jog paslaugos buvo teikiamos su trūkumais. Ieškovė ginasi, esą trūkumai buvo ištaisomi laiku, todėl savaime tai lemia, kad paslaugos buvo teikiamos kokybiškai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės sukurta situacija, kuomet atsakovas yra priverstas nuolat fiksuoti valymo paslaugų neteikimą, reikalauti ieškovę jas teikti, taikyti baudas, patvirtina, kad paslaugos buvo nuolat teikiamos netinkamai.

36.63.                      Ieškovė, kaip verslininkė, galėjo ir turėjo suprasti, kad priėmimo–perdavimo aktų, kuriuose užfiksuotas baudų taikymas, pasirašymas, sukurs teisines pasekmes, t. y. pagrindą atsakovui Sutartį nutraukti dėl ieškovės netinkamo paslaugų teikimo. Be to, priėmimo–perdavimo aktai šalių nebuvo ginčijami ir nėra nuginčyti.

36.64.                      Priešingai nei tvirtina ieškovė, aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo už paslaugas, neeliminuoja fakto, jog paslaugos buvo teikiamos netinkamai ir ieškovės atsakomybės. Ieškovės paslaugos yra teikiamos kiekvieną dieną, visą darbo dieną, tas paslaugų kokybės patikrinimas, trūkumų nustatymas (ištaisymas) ir tikslus identifikavimas, kokia apimtimi kiekvieną kartą atsakovas turi sumažinti pagal Sutartį ieškovei mokėtiną kainą yra sudėtingas ir reikalaujantis daug resursų procesas. Atsakovas teikė pretenzijas ieškovei dėl daugelio trūkumų, tačiau faktiškai tų trūkumų kasdien būdavo netgi daugiau. Atsakovas priėmimo–perdavimo aktuose fiksavo tik pačius ryškiausius trūkumus.

36.65.                      Ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovas visais atvejais priimdavo paslaugas ir už jas atsiskaitydavo (išskyrus kelias pritaikytas baudas). Kaip matyti iš šalių pasirašytų priėmimo–perdavimo aktų, ieškovė tais atvejais, kai identifikavo esminius trūkumus, už visą valytiną plotą mokėtinos sumos nemokėjo – ji buvo atitinkamai mažinama. Todėl ieškovės teiginiai, esą atsakovo atsiskaitymas su ieškove pagal Sutartį patvirtina, kad paslaugos buvo teikiamos kokybiškai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas ieškovei nuolat taikydavo Sutartyje nustatyto dydžio baudas ir visa apimtimi neatsiskaitydavo už netinkamai teiktas paslaugas.

36.66.                      Ieškovė klaidingai interpretuoja, kad teismas pripažino, jog atsakovas derybas vedė fiktyviai. Teismas nurodė, kad atsakovo elgesys derybų metu kelia abejonių, bet teismas nekonstatavo, jog atsakovas derybas vedė fiktyviai. Be to, atsakovo įsitikinimu, vien aplinkybė, kad atsakovas ėmėsi atitinkamų veiksmų – sudarė pakeičiančią sutartį, inicijavo Sutarties nutraukimą atsakovo iniciatyva, atsižvelgiant į tai, jog derybos buvo nesėkmingos ir šalims galiausiai nepavyko susitarti, nereiškia kad derybų metu atsakovas neturėjo ketinimo pasiekti taikaus susitarimo ir išvengti bylos nagrinėjimo. Toks vertinimas nulemtas išimtinai retrospektyvinio aplinkybių vertinimo, kuris negali teisingai ir patikimai atskleisti atsakovo motyvų.

36.67.                      Teismui pripažinus, kad iš esmės tiek ieškovė, tiek atsakovas (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), pažeidė Sutartį, teismas pagrįstai taikė CK 6.259 straipsnio 1  dalies normą ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. CK  6.259  straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Atsakovas vertina, jog ieškovė Sutartį nutraukė neteisėtai, t. y. atsakovas pagrįstai atsisakė indeksuoti Sutarties kainą, o atsakovo inicijuotas Sutarties nutraukimas dėl ieškovės netinkamo paslaugų teikimo buvo teisėtas ir pagrįstas. Tokiu atveju dėl Sutarties nutraukimo egzistuotų tik ieškovės kaltė. Tačiau pagal sprendimą teismas nustatė, kad abi šalys iš esmės pažeidė Sutartį ir atitinkamai nustatė abiejų šalių kaltę dėl Sutarties nutraukimo.

36.68.                      Negalima sutikti, kad ieškovės nurodomos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Ieškinyje pateiktoje lentelėje ieškovė nurodė, kad pagal Sutartį ji numatė gauti 22  988,18  Eur pelno už 252 darbo dienas (pagal 2025 metų grafiką), taigi, neva šis pelnas buvo „numatytas iš anksto“. Tačiau ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad dar prieš Sutarties vykdymą buvo aiškiai ir konkrečiai apskaičiuota tokia pelno suma, taip pat Sutarties vykdymo išlaidų suma. Taigi, nėra tenkinamas ir antrasis – pagrįsto tikėjimosi gauti 21 791,40 Eur pelną esant normaliai veiklai – kriterijus. Ieškovė neteikė paslaugų kokybiškai, taigi, ji nevykdė normalios veiklos. Taip pat ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir būtent jie tiesiogiai ir išimtinai nulėmė nuostolius, todėl nėra tenkinamas ir trečiasis negautų pajamų pripažinimo turtine žala – 21 791,40 Eur pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2  dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

Ieškovė UAB „Mokuteka“ ir atsakovas VGTU 2024 m. gruodžio 30 d. per CPO LT sudarė Paslaugų pirkimo sutartį Nr. CPO328461. Sutartis užtikrinta laidavimo draudimu, išduotu draudiko „Liberty Mutual Insurance Europe SE“, atstovaujamo įgaliotos atstovės UADBB  „Colemont draudimo brokeris“, kuri įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką, neviršijančią bendros 20 342,52 Eur draudimo sumos, atitinkančią naudos gavėjo (atsakovo) nuostolių, patirtų dėl Sutartyje numatytų draudėjo (ieškovės) įsipareigojimų neįvykdymo.

Pagal Sutartį ieškovė UAB „Mokuteka“ įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti Sutarties priede nurodytas (vidaus patalpų valymo, virtuvių tvarkymo, aprūpinimo higienos reikmenimis ir priemonėmis, teritorijos priežiūros ir kt.) paslaugas, o atsakovas VGTU įsipareigojo priimti tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas bei sumokėti ieškovei UAB „Mokuteka“ Sutarties kainą (Sutarties 2.2 papunktis). Sutartis įsigaliojo 2025 m. sausio 6 d. (Sutarties 9.1  papunktis).

Ieškovė UAB „Mokuteka“ 2025 m. sausio 2 d. išsiuntė atsakovui VGTU susitarimo projektą dėl Sutarties įkainių keitimo (padidinimo), nes nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitė (išaugo) minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Atsakovas VGTU 2025 m. sausio 13 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog su Sutarties kainos (įkainių) didinimu nesutinka.

Ieškovė UAB „Mokuteka“ 2025 m. vasario 6 d. išsiuntė atsakovui raštą dėl Sutarties nutraukimo inicijavimo atsakovui VGTU padarius esminį Sutarties 10.9 papunkčio pažeidimą (atsisakymas perskaičiuoti Sutarties įkainius).

Atsakovas VGTU 2025 m. kovo 17 d. atsiuntė pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuriame nurodė: Sutartis su ieškove UAB „Mokuteka“ dėl esminio jos pažeidimo nutraukiama 2025 m. kovo 27 d. (paskutinė Sutarties galiojimo diena) remiantis Sutarties nuostatų 5.6, 5.7, 7.3, 7.7, 10.6.2, 10.7.1 papunkčiais po 10 kalendorinių dienų (2025 m. kovo 28 d.) nuo šio rašto išsiuntimo; UAB „Mokuteka“ bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nuo 2025 m. kovo 28 d.

Ieškovė 2025 m. kovo 25 d. pateikė atsakovui VGTU pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo VGTU padarius esminį pažeidimą, kuriame reikalavo atlyginti 21 791,40 Eur nuostolius, sumokėti už paslaugas ir panaikinti tiekėjo įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašus“, kuriame nurodė, kad Sutartis nutraukiama nuo 2025 m. kovo 26 d. dėl atsakovo VGTU kaltės pagal Sutarties 10.9 papunktį atsakovui nepagrįstai atsisakius perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.

Atsakovas VGTU 2025 m. kovo 28 d. įtraukė ieškovę UAB „Mokuteka“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sąlygų vienašališkai nutraukti Sutartį tvarkos, Sutarties nutraukimo momento, šalių teisės į nuostolių atlyginimą, atsakovo išskaičiuotų baudų ir nepriemokų pagal Sutartį, ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (ne)pagrįstumo, aiškinimo ir taikymo.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl pagrindo ieškovei nutraukti Sutartį (ne)buvimo

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuota, kad Sutartis ieškovės buvo nutraukta teisėtai, yra nepagrįsta. Atsakovo įsitikinimu, jis pagrįstai atsisakė perskaičiuoti Sutarties įkainius nuo 2025 m. sausio mėn. Nors pagrindas Sutarties įkainių perskaičiavimui egzistavo, tačiau Sutarties įkainiai, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, negali būti perskaičiuojami ieškovei jos net nepradėjus vykdyti. Taip pat atsakovo vertinimu, ieškovė nesilaikė Sutarties nutraukimo tvarkos.

Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad pasikeitęs MMA nuo 2025 m. sausio 1 d. yra pagrindas perskaičiuoti Sutarties įkainius, tačiau skyrėsi šalių pozicija, nuo kada įkainiai pagal Sutartį turi būti perskaičiuoti. Atsakovo vertinimu, pagal Sutarties nuostatas dėl pasikeitusio MMA gali būti perskaičiuojami tik nuo 2025 m. liepos 1 d. Tuo tarpu ieškovė prašymą dėl įkainių peržiūrėjimo pateikė 2025 m. sausio 2 d., motyvuodama tuo, kad pagal Sutartį yra pagrindas įkainių perskaičiavimui nuo 2025 m. sausio mėn.

Pagal Sutarties 4.7.2.1 papunktį Sutartyje numatyti įkainiai perskaičiuojami Lietuvos Respublikoje pakeitus minimalią mėnesinę algą. Taip pat šiame papunktyje yra pateikta įkainių perskaičiavimo formulė, kurioje paaiškinta, kad MMA (pradžia) – laikotarpio pradžios data (ketvirčio) minimali alga. Pirmojo perskaičiavimo atveju laikotarpio pradžia (ketvirtis) yra Pirkimo sutarties sudarymo dienos ketvirtis. Antrojo ir vėlesnių perskaičiavimų atveju laikotarpio pradžia (ketvirtis) yra paskutinio perskaičiavimo metu naudotos paskelbtos atitinkamos minimalios mėnesinės algos reikšmės ketvirtis. Taigi, pagrindas įkainių perskaičiavimui atsiranda tuomet, jei MMA pasikeičia nuo po Sutarties pasirašymo einančio sekančio ketvirčio. MMA Lietuvos Respublikoje pasikeitė (padidėjo) nuo 2025 m. sausio 1 d, todėl ieškovei 2025  m.  sausio  2 d. pateikus prašymą dėl įkainių pakeitimo atsakovas nepagrįstai atsisakė juos perskaičiuoti, motyvuodamas tuo, kad Sutartis to nenumato.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 4.7.2.4  papunkčio nuostata dėl pirmosios peržiūros netaikymo reiškia tai, jog Sutarties įkainius perskaičiuoti galima tik po antrojo Sutarties vykdymo ketvirčio pabaigos. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Sutartyje nėra nurodyta, kad įkainiai perskaičiuojami tik po antrojo ketvirčio. Priešingai, Sutartyje nurodyta, kad pirmą kartą perskaičiuojant Sutarties kainą (įkainius), pasikeitus MMA, pagal Sutartyje pateiktą formulę imamos dvi reikšmės (Sutarties sudarymo metu galiojęs MMA ir kreipimosi į kitą šalį išsiuntimo dieną galiojantis MMA). Taigi, Sutarties papunkčių formuluotės reiškia tai, kad, esant pasikeitusiam MMA, įkainiai perskaičiuojami jau nuo pirmojo ketvirčio, einančio po Sutarties sudarymo, t. y. šiuo atveju nuo 2025 m. I ketvirčio. Tuo tarpu Sutarties 4.7.2.4 papunktis, kuriame nurodyta, kad: „Pirmosios peržiūros terminas netaikomas. Peržiūra vykdoma kas ketvirtį“ reiškia tai, kad pirmą kartą po MMA pasikeitimo įkainiai turi būti perskaičiuojami iš karto, t. y. kitą ketvirtį, einantį po Sutarties sudarymo. Kiti perskaičiavimai atliekami kas ketvirtį. Tačiau vėlesnis įkainių perskaičiavimas negali apimti laikotarpio, už kurį buvo atliktas perskaičiavimas (Sutarties 4.7.2.3 papunktis). 

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2025 m. sausio 21 d. kreipėsi į VPT, išdėstydamas faktinę tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir prašė atsakyti į jo klausimus, susijusius su įkainių perskaičiavimu įvertinant, ar ieškovė elgiasi sąžiningai, prašydama perskaičiuoti įkainius dar Sutarčiai neįsiteisėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. vasario 3 d. elektroniniu laiške atsakovui nurodė, kad: „neturėtų būti sudaroma situacija, kurioje perkančioji organizacija tiesiog atsisakytų atlikti perskaičiavimą, nors pagal sutarties nuostatas yra pagrindas tokį perskaičiavimą atlikti. Taip pat, kiek žinoma CPO LT valymo sutartyse numatytos formulės ir pokyčiai susieti su MMA padidėjimu, ar pavyzdžiui, „pirmojo perskaičiavimo atveju laikotarpio pradžia (ketvirtis) yra Pirkimo sutarties sudarymo dienos ketvirtis.“ Taigi, jeigu sutartyje numatyta sąlyga įvyko: „Pirkimo sutartyje numatyti įkainiai taip pat perskaičiuojami Lietuvos Respublikoje pakeitus minimalią mėnesinę algą“ – pagrindo perkančiajai organizacijai neperskaičiuoti kainos/įkainių nebūtų, vadovaujantis sutartyje numatytomis sąlygomis ir Valstybės duomenų agentūros skelbiama MMA ketvirčio verte Eur.“ Nurodytas VPT elektroninis laiškas patvirtina, kad įkainių perskaičiavimas galimas iš karto jau po Sutarties pasirašymo, nes yra žinomi visi įkainių perskaičiavimui reikalingi duomenys. Taip pat VPT elektroniniame laiške nurodė, kad, ar kiekvienu konkrečiu atveju (vykstant konkurencingoms procedūroms) yra pagrindas teikėjui piktnaudžiauti ir MMA padidėjimą jau įsiskaičiuoti į kainą, teikiant pasiūlymą konkrečiame pirkime, o paskui pasinaudoti ir perskaičiavimo instrumentu numatytu sutartyje (iš karto tik sudarius sutartį), gali įvertinti tik konkrečias sutarties nuostatas rengusi ir CPO katalogą administruojanti šalis, šiuo atveju CPO LT.“

Ieškovei pateiktame 2025 m. kovo 25 d. CPO LT elektroniniame laiške nurodyta, kad: „standartinės valymo paslaugų pirkimo sutarties 4.7.2.1 papunktis numato, jog pagal perskaičiavimo formulę pirmojo perskaičiavimo atveju laikotarpio pradžia (ketvirtis) yra pirkimo sutarties sudarymo (teismo pastaba – tekste paryškintas žodis) dienos ketvirtis. CPO LT, atsižvelgdama į tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teikiamą informaciją apie valymo paslaugų pirkimo sutarčių vykdymą, spręs dėl valymo paslaugų sutarties nuostatų, įskaitant ir paminėtas Jūsų rašte, patikslinimo būtinybės bei galimybių ir esant poreikiui inicijuos reikiamus ir galimus sutarties pakeitimus“.

Viešųjų pirkimų tarnybos viešojoje erdvėje esančioje konsultacijoje dėl kainų perskaičiavimo taisyklių sutartyse yra išaiškinta, kad kainų perskaičiavimo taisyklės gali būti susietos ne tik su sutarties sudarymo metu buvusiais aktualiais statistiniais ar kitais rodikliais, tačiau ir su paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną buvusiais duomenimis. Tai leistų užtikrinti galimybę perskaičiuoti sutartyje nustatytas kainas ne tik tuo atveju, kai situacija rinkoje ženkliai pasikeičia sutarties vykdymo metu, tačiau ir tuo atveju, jeigu ji pasikeičia pasiūlymų vertinimo metu. Taip pat tai leistų sumažinti tikimybę, kad pirkimo vykdymo metu tiekėjai atsiims pasiūlymus ar atsisakys sudaryti sutartį (https://vpt.lrv.lt). 

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Sutartyje įtvirtinta įkainių perskaičiavimo formulė Sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimui nagrinėjamu atveju taikytina nuo jos įsigaliojimo (2025 m. sausio 6 d.), nes pirmojo perskaičiavimo ketvirtis yra Sutarties sudarymo ketvirtis (ginčo Sutartis sudaryta 2024 m. IV ketvirtį), perskaičiuoti Sutarties kainą ieškovė prašė jau pagal nuo 2025  m.  sausio  1  d. įsigaliojusią didesnę MMA, juolab kad prašymas teikiamas jau kitą – 2025  metų 1 ketvirtį.

Dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti pirkimo sutarties sąlygas pirkimo dokumentuose (VPĮ 35  straipsnio 1 dalies 13 punktas), o sudarant pirkimo sutartį raštu – nurodyti sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, jog VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 24 punktas; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 55 punktas).

CK 6.217 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai ir taisyklės. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 26 punktas).

Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 35 punktas).

Sutarties 10.9 papunktyje įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį tuo atveju, jeigu atsakovas nepagrįstai atsisako perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė tokia teise pasinaudojo, atsakovui nusiųsdama elektroniniu laišku 2025  m.  vasario 6 d. Pranešimą 1, kuriame ji prašė nedelsiant įforminti Sutarties kainos (įkainio) perskaičiavimą pagal 2025 metais padidėjusį MMA (pašalinti esminį pažeidimą pagal Sutarties 10.9 papunktį). To nepadarius, šiuo pranešimu ieškovė inicijuoja vienašalį Sutarties nutraukimą dėl perkančiosios organizacijos kaltės suėjus 30 dienų terminui (skaičiuojama, kad įteikta kitą darbo dieną nuo jo išsiuntimo dienos) ir reikalauja atlyginti negautas pajamas. 

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal ieškovės įspėjimą atsakovui Sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2025 m. kovo 8 d., tačiau Pranešime 1 buvo aiškiai nurodyta, kad Sutartis 10.9   papunktyje nustatytu pagrindu, jeigu užsakovas nepagrįstai atsisako perskaičiuoti Sutarties kainą (įkainius) joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, bus nutraukta dėl atsakovo kaltės suėjus 30 dienų terminui, jeigu perkančioji organizacija neištaisys pažeidimų – nesudarys susitarimo dėl įkainio perskaičiavimo pagal 2025 metų MMA. Kitaip tariant, Sutarties nutraukimą ieškovė susiejo su šalių derybų baigtimi ir reiškia, kad Sutartis būtų nutraukiama suėjus 30 dienų terminui, skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 6 d., jeigu per numatytą terminą būtų aišku, kad šalys nesudarys susitarimo dėl įkainių perskaičiavimo.

Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai išplėtė ieškovės Pranešimo 1 įspėjimo dėl Sutarties nutraukimo termino ribas ir jas pakeitė. Pasak atsakovo, nutraukimo po 30 dienų sąlyga buvo konkreti aplinkybė – Sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimo susitarimo sudarymas, bet ne subjektyvus vertinimas (aišku / neaišku) ar šalys sudarys susitarimą; ieškovės Pranešime 1 nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo referuojama į derybas ir objektyviai tai negalėjo būti daroma, kadangi šalių derybos faktiškai prasidėjo tik po ieškovės Pranešimo 1 pateikimo (ieškovės Pranešimas 1 pateiktas 2025 m. vasario 6 d., o šalių derybos dėl taikaus sprendimo įvyko tik 2025 m. vasario 24 d.). Pasak atsakovo, Sutartyje nėra nurodyta, jog šalis, pareiškusi valią nutraukti Sutartį, vėliau gali savo pranešimą vienašališkai atšaukti (sustabdyti) pradėtą Sutarties nutraukimo procedūrą. Teisės aktuose taip pat nenustatyta, jog šalis gali vienašališkai keisti šalių sudarytos sutarties nutraukimo tvarką.

Su atsakovo argumentais, kad teismas išplėtė ieškovės Pranešimo 1 įspėjimo dėl Sutarties nutraukimo termino ribas ir jas pakeitė, teisėjų kolegija nesutinka. Iš Pranešimo 1 turinio nustatyta, kad ieškovė nors ir nurodė, kad atsakovui nedelsiant įforminti Sutarties kainos (įkainio) perskaičiavimą pagal 2025 metais padidėjusį MMA (pašalinti esminį pažeidimą pagal 10.9 papunktį) ir nustatė terminą po kurio Sutartis bus nutraukta, tačiau tame pačiame pranešime nurodė ir tai, jog ieškovė yra pasirengusi aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija siekiant rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Atsakovui 2025 m. kovo 17 d. pateikus raštą su skaičiuojamu 10 dienų terminu nuo pranešimo įteikimo dienos Sutarčiai nutraukti, tapo aišku, kad atsakovas tęsti sutartinių santykių nepageidauja. Ieškovė 2025 m. kovo 25 d. pateikė pranešimą, kuriame išdėsčiusi esmines su Sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, nurodė, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukia Pirkimo sutartį nuo 2025 m. kovo 26 d. pagal Sutarties 10.9 papunktį ir tą padarė Pranešimu 1, į kurio termino eigą neįskaitytas siekis sudaryti taikų susitarimą. 

Taigi, ieškovei Pranešime 1 dėl vienašalio Sutarties nutraukimo nurodžius, kad yra pasirengusi bendradarbiauti ir rasti abiem šalims priimtiną sprendimą, darytina išvada, kad ieškovė Sutarties nutraukimą susiejo su šalių derybų procesu. Tuo labiau, kad Sutarties 17.1  papunktyje numatyta, kad dėl Sutarties kylantys ginčai sprendžiami visų pirma derybų būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutartyje numatytos jos nutraukimo tvarkos ieškovė nepažeidė. Ji atsakovą apie Sutarties nutraukimą įspėjo 2025  m. vasario 6 d., nustatydama 30 dienų terminą pažeidimams pašalinti, nuo 2025 m. vasario 27 d. iki 2025 m. kovo 17 d. vykstant deryboms terminas buvo sustabdytas. Ieškovė 2027 m. vasario 27 d. laikė derybų pradžia, nes šią dieną parengė ir pateikė atsakovui taikos sutarties variantą derinimui su kompromisiniais siūlymais. Šią aplinkybę ji nurodė ir Pranešime 2. Atsakovas šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Tai reiškia, kad skaičiuojant 30 dienų terminą nuo vasario 6 d. iki vasario 27 d. buvo 21 diena, o nuo 2025  m. kovo 17 d. iki kovo 26 d. buvo 9 dienos. Taigi, Pranešime 1 nurodytas bendras 30 dienų terminas Sutarčiai nutraukti pažeistas nebuvo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas ieškovės teisę vienašališkai pakeisti Sutarties nutraukimo tvarką (t. y. vienašališkai stabdyti Sutarties nutraukimo terminą), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, suėjus pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui ir toliau tęsiant sutarties vykdymą, pranešimas netenka teisinės galios, o sutartį vis dar pageidaujanti nutraukti šalis, privalo iš naujo, laikantis nustatytos pranešimo tvarkos, reikšti pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sutartis turėjo būti nutraukta po 30 dienų nuo ieškovės Pranešimo 1 pateikimo, t. y. nuo 2025 m. kovo 8 d. Suėjus šiam terminui, Sutartis nebuvo nutraukta, o ieškovė Sutartį toliau vykdė, todėl Pranešimas 1 neteko galios. Nesutikdama su tokia atsakovo pozicija, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui iš ieškovės pateikto Pranešimo 1 buvo žinoma, jog ieškovė visų pirma siekė tarp šalių visus kilusius ginčus išspręsti taikiai ir derybų metu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė tarp šalių vykusių derybų fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties nutraukimas vykstant tarp šalių deryboms paneigtų pačių derybų prasmę, o taip pat ieškovės Pranešime 1 sąlygą, kad ji siekia bendradarbiauti ir išspręsti tarpusavio ginčus. Taigi, nesutiktina su atsakovu, kad Sutartis pagal ieškovės Pranešimą 1 nutraukta nuo 2025 m. kovo 8 d. Kadangi šioje nutartyje nustatyta, jog ieškovė pagrįstai Sutartį nutraukė nuo 2025 m. kovo 26  d., o nuo šios dienos ieškovė Sutarties nevykdė, atsakovo argumentai, kad po Sutarties nutraukimo, Sutartis toliau buvo vykdoma, laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo akcentuojamos aplinkybės, kad ieškovė neturėjo teisės stabdyti Pranešimo 1 nustatyto termino, taip pat pažymi, jog šalys turi teisę savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti teisės aktuose. Tai, kad ieškovė sustabdė Pranešimo  1 vykdymą derybų metu, imperatyviųjų nuostatų, susijusių su vienašaliu sutarties nutraukimu, nepažeidė.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aktualiomis šiam ginčui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.  3K-3-72-916/2019 ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 288-611/2022, kuriose yra pateikti išaiškinimai dėl netinkamo įspėjimo nutraukti terminuotą nuomos sutartį termino teisinių padarinių. Nurodytose nutartyse yra išaiškinta, kad šalis, įspėjanti apie sutarties nutraukimą, privalo laikytis savo įspėjime nurodytų sąlygų; jeigu po savo įspėjime nurodyto termino šalis sutarties nenutraukia, bet tęsia sutartinius santykius, šis įspėjimas netenka teisinės galios; jeigu šalis vis tik pageidauja ir toliau nutraukti sutartį, ji negali remtis pirminiu pranešimu vėliau inicijuodama (tęsdama) sutarties nutraukimo procesą, bet turi teikti naują pranešimą, laikydamasi privalomos įspėjimo tvarkos. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodytų kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog, tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. 

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė Pranešime 1 nors ir nurodė, kad Sutartis bus nutraukta po 30  dienų, tačiau taip pat atsakovui siūlė išspręsti ginčą taikiai. Taigi, susiklostė tokia situacija, kad šalių derybos užtruko ir tęsėsi ilgiau nei Pranešime 1 nustatytas 30 dienų terminas. Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovė prieš baigiantis terminui 2025 m. kovo 6 d. informavo atsakovą, kad terminas pratęsiamas dėl užtrukusių derybų. Nepavykus šalims taikiai susitarti ir gavusi atsakovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad po 10 dienų nuo šio pranešimo pateikimo Sutartis bus nutraukta, ieškovė atsakovui pateikė Pranešimą 2 dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad Sutartis nutraukiama nuo sekančios dienos po ieškovės Pranešimo 2 išsiuntimo. Sutartis po Pranešimo 2 išsiuntimo vykdoma nebuvo. Tuo tarpu atsakovo nurodytose kasacinio teismo nutartyse nebuvo nustatyta, kad po pranešimo apie sutarties nutraukimą kitai šaliai pateikimo būtų vedamos derybos dėl sutartinių santykių tęstinumo ir siunčiamas pakartotinai pranešimas dėl sutarties nutraukimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir prasidėjusiomis derybomis iš esmės yra paneigiamas pranešimo apie sutarties nutraukimą tikslas ir esmė, nes pranešimą gavusi šalis negali pasirengti tolesniam savo veiklos užtikrinimui; sudaryti naujų sandorių dėl analogiškų paslaugų įsigijimo, nes objektyviai nebežino, kada gi sudaryta sutartis bus laikoma nutraukta ir nebevykdoma kontrahento. Tačiau nagrinėjamu bylos atveju atsakovas nenurodė, kaip tarp šalių prasidėjusios derybos, kuriose pats dalyvavo, ir ieškovės pateiktas Pranešimas 1 ar Pranešimas 2 paveikė būtent atsakovo veiklą. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad tol, kol vyko šalių derybos, Sutartis buvo vykdoma. Vykstant šalių deryboms, atsakovas 2025 m. vasario 18 d. inicijavo naują viešąjį pirkimą tokioms kaip ir ieškovės teikiamoms paslaugoms įsigyti, priešieškinyje nurodydamas, kad tai buvo teisiškai ir faktiškai būtinas sprendimas, kurį lėmė ieškovės veiksmai inicijuojant vienašalį Sutarties nutraukimą. Tuo pačiu priešieškinyje pripažino, kad 2025 m. vasario – kovo mėn. šalys vedė derybas dėl taikaus susitarimo sudarymo. Taigi, nenustatyta, kad ieškovės pateikti pranešimai dėl Sutarties nutraukimo ar šalių derybos neigiamai paveikė atsakovo veiklą.

Sisteminis pirmiau aptartų faktinių aplinkybių ir Sutarties nutraukimui aktualių Sutarties nuostatų vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, o inicijuodama Sutarties nutraukimą, nepažeidė Sutarties nutraukimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su Sutarties nutraukimu ir pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti ieškovės 2025 m. kovo 25 d. pranešimu atliktą Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. kovo 26 d. neteisėtu.

Dėl atsakovo inicijuoto Sutarties nutraukimo ir ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (ne)pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės teise nutraukti Sutartį, konstatavo, kad pirmoji vienašališką Sutarties nutraukimą inicijavusi ieškovė laikėsi Sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Atitinkamai, teismas atsakovo 2025  m.  kovo  17  d. pranešimu inicijuotą Sutarties nutraukimą dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo (Sutarties 3.5.1, 3.5.3, 3.5.5, 3.5.7 papunkčiuose nurodytų pažeidimų), pripažino neteisėtu, nes ieškovei teisėtai nutraukus Sutartį nuo 2025 m. kovo 26 d., atsakovas nutraukti Sutartį nuo 2025 m. kovo 28 d. neturėjo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo pagrindu pripažino atsakovo 2025 m. kovo 17 d. pranešimu inicijuotą Sutarties nutraukimą neteisėtu. Padarius išvadą, kad atsakovas negalėjo nutraukti Sutartį, tampa neaktualios atsakovo įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovės padarytų esminių pažeidimų vykdant Sutartį, kurios buvo pagrindu Sutarties nutraukimui, ir atsakovo nuostolių sudarius pakeičiančią sutartį su kita įmone.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl jos išbraukimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Pasak atsakovo, nors teismas pripažino, kad ieškovė paslaugas pagal Sutartį teikė netinkamai, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukė nepagrįstai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2025 m. vasario 17 d. pranešime dėl Sutarties nutraukimo nurodė, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad su tiekėju Sutartis nutraukiama dėl esminio pažeidimo, tiekėjas nuo 2025 m. kovo 28 d. bus įtrauktas į Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbiamą sąrašą apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (vadinamąjį nepatikimų tiekėjų sąrašą)“.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad sutartis pasibaigė dėl atsakovo kaltės šiam pažeidus Sutartį, todėl atsakovo sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažino neteisėtu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja ne tik šis pagrindas ieškovės įtraukimui į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet ir kitas VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas, pagal kurį tiekėjas įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą kai jis pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją.

VPĮ komentare numatyta, kad į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tiekėjai įtraukiami nustačius bent vieną iš 3 (trijų) alternatyvių pagrindų: 1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo; 2) priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją; 3) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Nagrinėjamos bylos atveju buvo vertinamas atsakovo sprendimas ieškovę įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pirmuoju pagrindu (sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl jos pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, pasisakė dėl šio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą naujais aspektais, kurie nebuvo pateikti ir tiriami pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. Todėl atsakovo argumentai dėl poreikio ieškovę palikti Nepatikimų tiekėjų sąraše kitu pagrindu nei atsakovas ieškovę buvo įtraukęs į šį sąrašą, negali būti apeliacijos objektu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija su tuo susijusių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. 

Taip pat nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kaip jis yra įpareigotas veikti viešųjų pirkimų bylose, gindamas viešąjį interesą, t. y. teismas nepagrįstai neatliko vertinimo, ar egzistuoja kiti VPĮ 91 straipsnyje įtvirtinti ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindai be atsakovo nurodyto pagrindo. CPK 4238 straipsnio 2,  3  punktuose yra įtvirtinta bylos nagrinėjimo ribų peržengimo galimybė (poreikio įgyvendinimas) viešųjų pirkimų bylose, kurios nagrinėjamos CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka, t. y. įtvirtinamas aktyvus teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose – teismui suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus arba taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tokio pobūdžio kaip viešųjų pirkimų bylose, kurios yra susijusios su viešojo intereso apsauga, teismas, turėdamas platesnius įgaliojimus nagrinėti šalių ginčą ir galimybę peržengti pareikšto ieškinio ribas, poreikį aktyviai veikti įgyvendina tik tokiu atveju, kai jis yra akivaizdus ir būtinas tam, jog būtų pašalintas VPĮ pažeidimas ir apgintas viešasis interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, jog peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo išnagrinėjimo nepagrįsto užtęsimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės nuvertinimo grėsmę. Aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023, 42 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde pateikė naujus argumentus dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja pagrindas ieškovę palikti Nepatikimų tiekėjų sąraše kitu pagrindu nei įtraukė į šį sąrašą atsakovas. Tuo labiau, kad VPĮ numatyta, jog tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukia perkančioji organizacija, o ne teismas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl ieškovės reikalaujamų atlyginti 21 791,40 Eur nuostolių, kaip jos negauto grynojo pelno

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti 21 791,40 Eur netiesioginių nuostolių negauto grynojo pelno forma. Šią sumą ieškovė laiko negautomis pajamomis, kurias pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

Negautos pajamos yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 58 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

Ieškovė, siekdama pagrįsti savo patirtų nuostolių dydį, į bylą pateikė finansų ir apskaitos srityje veikiančios UAB „Finwise“ 2025 m. liepos 2 d. išvadą dėl UAB „Mokuteka“ negauto grynojo pelno apskaičiavimo pagal sutartį CPO 328461 ir išrašą iš ieškovės didžiosios knygos. UAB „Finwise“ išvadoje nurodyta, kad paslaugų tiekėjas negavo 17 879,53 Eur už 196 dienas ir 3  911,72 Eur už 56 dienas numatyto grynojo pelno. Visą negautą grynąjį pelną sudaro 21  791,25  Eur.

Ieškovės pateiktoje lentelėje prašomi priteisti 21 791,41 Eur nuostoliai per 12 mėn. apskaičiuoti taip: Sutarties įvykdymo išlaidos (166 390,04 Eur darbo užmokesčio fondas; 17 587,80 Eur chemijos ir įrankių išlaidos; 34 932 Eur kitos išlaidos (paslaugos ir priemonės); 27 454,36 Eur administracinės išlaidos). Visas planuotas kontrakto pelnas – 22  988,18 Eur; sutarties įvykdymo išlaidos sudaro: 269 352,38 Eur. Visas sutarties pelnas už 252 darbo dienas – 22 988,18 Eur, negautas pelnas už 196 darbo dienas sudaro 17 879,69 Eur, o už 56 darbo dienas (dienos, kurias valė) – 3 911,72 Eur. Bendra suma: 21 791,41 Eur. Nurodyti skaičiavimai išvadoje nėra paaiškinami, skaičiavimai nepateikiami.

Ieškovė paaiškino, kad ieškovės veikloje taikomas kiekvienam projektui (taigi ir ginčo Sutarčiai) individualizuotas krepšelių metodas (objektinis sąnaudų priskyrimas ir proporcingos administracinės išlaidos) sutampa su faktine apskaita didžiojoje knygoje, t.?y. nėra abstrakti prielaida – tai įprasta ieškovės veiklos apskaitos praktika, paremta faktiniais sąskaitų duomenimis. Ieškovės planuotas gauti pelnas sudaro vos 9 procentus nuo iš Sutarties įvykdymo numatytų gauti pajamų. Tokio dydžio pelnas yra pagrįstas ir pagal oficialią statistiką, kur šios srities vidutinis pelningumas 2023 metais buvo 8,2 proc., o maksimalus: 10,90 proc. (2014 – 2023 metais).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktu netiesioginių nuostolių negauto grynojo pelno forma apskaičiavimu, pateikė į bylą 2025 m. liepos 21 d. Išvadą apie UAB „Mokuteka“ pateiktą negautą pelno skaičiavimą, surašytą Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo valdymo fakulteto docento dr. A. B.. Šioje išvadoje nurodyta, kad sąmatoje nurodytas 12 mėn. darbo užmokesčio fondas, sudarantis 166 390 Eur, nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Ši įmonė paslaugas suteikinėja ne vienam užsakovui, todėl darbuotojai samdomi ne vienam objektui aptarnauti. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kaip ši suma yra gauta, ar naudojant valandinį atlygį ir dauginant jį iš valandų skaičiaus, skirto objekto aptarnavimui, ar kokiu kitu būdu. Faktinis dirbtų valandų skaičius privalo būti pagrindžiamas faktiniais dokumentais. Šiuo atveju, sąmatoje nurodyta tik deklaratyvi informacija. Sąmatoje pateiktos chemijos ir įrankių išlaidos turėtų būti detalizuotos, nurodant atskirai, kokia dalis išlaidų yra skirta i) chemijos priemonėms ir ii) kokiems konkretiems įrankiams įsigyti, susiejant bendrą jų sumą su aptarnaujamu plotu. Įrankių įsigijimas yra kvestionuotinas dalykas, nes ši įmonė teikia paslaugas ne vienam užsakovui, tad jos naudojami įrankiai yra skirti visų užsakovų, o ne vieno vienintelio užsakovo aptarnavimui. Jokia informacija apie įrankių nusidėvėjimą nėra pateikta. Sąmatoje nurodytos kitos išlaidos ir administracinės išlaidos nepagrįstos jokiais skaičiavimais, nurodančiais, kiek papildomo administracinio darbo ar papildomų kitų išlaidų pareikalavo užsakovo patalpų valymas. Administracinės išlaidos dažniausiai yra artimos pastovioms įmonės sąnaudoms ir nepriklausomai nuo to kiek objektų įmonė yra aptarnaujanti, skiriasi nestipriai. Todėl į šį skaičiavimą administracinių išlaidų įtraukti nereikėjo. Kokios kitos išlaidos, be chemijos, darbo sąnaudų ar įrankių buvo reikalingos paslaugos suteikimui turi būti aiškiai nurodyta sąmatoje. Sąmatoje numatomas 9 proc. pelningumas turėtų būti pagrįstas objektyviais kriterijais. Remiantis rekvizitai.lt tinklapyje pateiktais aktualiais duomenimis, grynasis šios įmonės pelningumas pastaraisiais metais buvo 1,34 proc. (2024 m.). Gana kuklus paskutinių metų rezultatas kelia pagrįstas dvejones dėl 9 proc. taikymo 2025 m. sandoriams. Sąmatoje įmonė negautą pelną išskirsto į dvi dalis: negautą pelną už 196 dienas ir neindeksuotą dalį už 56 dienas. Dienų skaičius kartu sudaro 252 metuose esančias darbo dienas. Neindeksuota dalis negali sudaryti proporcingos sumos negautai daliai, nes už pirmąją jau buvo atsiskaityta. Turi būti aiškiai nurodyta, kas galėjo būti neindeksuota už 56 einamųjų metų dienas, jeigu mokėjimas už jas buvo atliktas. Neaišku, kodėl tame pačiame dokumente negautas pelnas įvertinamas dvejomis skirtingomis sumomis 22  988 Eur ir 21 791,25 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtent ieškovei teko įrodinėjimo našta pagrįsti realią jos nurodomų pajamų ir grynojo pelno gavimo tikimybę ir įrodyti, kad jos pateiktoje UAB  „Finwise“ 2025 m. liepos 2 d. išvadoje nurodytos sąnaudos bei būsimas pelnas apskaičiuotas teisingai, o šis apskaičiavimas yra pagrįstas konkrečiais įrodymais dėl tikėtino pelno (nurodant Sutarčiai skirtas sąnaudas, mokesčius) finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Pažymėtina, kad ieškovės pateikta ištrauka iš jos didžiosios knygos to nepatvirtina. Ieškovė be išrašo iš didžiosios knygos į bylą nepateikė daugiau įrodymų, pagrindžiančių jos pateiktoje išvadoje nurodytų sąnaudų apskaičiavimo teisingumą. Ieškovė nurodo, kad 166  390,04 Eur sudaro darbo užmokesčio išlaidos, tačiau nepateikė ir nenurodė pirminių dokumentų, kurie pagrįstų darbuotojams mokamą atlyginimą, nepaaiškinta, ar suma pateikta su mokamais valstybei nuo darbo užmokesčio mokesčiais ir kokiam konkrečiai darbuotojų skaičiui priskirtos darbo užmokesčio išlaidos. Eilutė dėl 17  587,80  Eur chemijos ir įrankių išlaidų taip pat nepagrindžiama pirminiais dokumentais, nepaaiškinama, kokia suma sudaro chemijos, o kokia įrankių išlaidas, todėl negalima nustatyti, ar tikrai tokia suma galėjo būti skirta Sutarties vykdymui. Ieškovės lentelėje nurodyta, kad 34 932 Eur skirta kitoms išlaidoms (paslaugos ir priemonės), o 27 454,36 Eur administracinėms išlaidoms, tačiau nėra paaiškinama, kodėl šios sumos priskirtos prie Sutarties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė į bylą pateikė ieškovės patirtas 360 835,83 Eur sąnaudas už 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. kovo 31 d., tačiau nepaaiškina, kiek iš jų buvo skirta Sutarties vykdymui.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų fakto, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas, kt.). Nagrinėjamu atveju kelia abejonių ir ieškovės nurodomas pelningumas. Kaip pagrįstai nurodoma A. B. išvadoje, ieškovės pateiktoje sąmatoje numatomas 9 proc. pelningumas turėtų būti pagrįstas objektyviais kriterijais, tačiau remiantis rekvizitai.lt tinklapyje pateiktais aktualiais duomenimis, grynasis ieškovės pelningumas pastaraisiais metais buvo 1,34  proc. (2024 m.). Taip pat sutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad dar prieš Sutarties vykdymą buvo aiškiai ir konkrečiai apskaičiuota tokia pelno suma, taip pat Sutarties vykdymo išlaidų suma.

Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti 21 791,41 Eur nuostolių, kildinamų iš negauto grynojo pelno. Įvardindama dedamąsias, kuriomis remdamasi skaičiuoja nurodytus nuostolius, ieškovė nepateikia skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. Be to, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovės pagal Sutartį teikiamų valymo paslaugų kokybė buvo nuolatinis šalių ginčo objektas nuo jos vykdymo pradžios. Iki Sutarties nutraukimo ieškovė gavo didelį kiekį atsakovo pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės: 2025 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais atsakovas, informuodamas ieškovę raštu (elektroniniu paštu), pareiškė jai labai daug pretenzijų dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo pagal Sutartį (Sutarties 7.1 papunktis). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka kasacinio teismo praktikoje nurodyto kriterijaus sprendžiant negauto grynojo pelno priteisimo klausimą – pagrįsto tikėjimosi gauti 21 791,40 Eur pelną esant normaliai veiklai.

Dėl 2 580,79 Eur (ne)pagrįstai išskaičiuotų baudų ir nepriemokų

Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovas už netinkamą Sutarties vykdymą yra pritaikęs ieškovei 2 200 Eur baudų bei neprimokėjęs 380,79 Eur už valytą plotą, tai iš viso sudaro 2 580,79 Eur. Ieškovė prašė šią sumą priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino.

Pagal Sutarties 5.7 papunktį tiekėjas atsako už bet kokį suteiktomis paslaugomis sukurto rezultato, kuris buvo paslaugų perdavimo užsakovui momentu, neatitikimą kokybės reikalavimams, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Jeigu užsakovas pastebi paslaugų trūkumus, kurių jis nepastebėjo priimdamas paslaugas, užsakovas privalo pranešti apie trūkumus tiekėjui. Pranešus apie trūkumus, tiekėjas privalo ištaisyti juos per užsakovo nurodytą protingą terminą.

Pagal Sutarties 7.3 papunktį nepašalinus bent vieno užsakovo nurodyto atitinkamos dienos trūkumo per Pirkimo sutarties priede „Tiekėjo pasiūlymas“ nurodytą trūkumų šalinimo terminą atitinkamame užsakovo objekte, tiekėjas privalo užsakovui sumokėti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą (bauda taikoma bendrai už visus nustatytus atitinkamos dienos trūkumus, t. y. bauda už atskirus nustatytus atitinkamus dienos trūkumus nėra sumuojama). Jeigu tiekėjui 2 kartus buvo faktiškai pritaikyta šiame Pirkimo sutarties punkte nurodyta bauda, 3-ią ir vėlesnį kartą tiekėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų Pirkimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ar vykdant juos netinkamai, bauda tiekėjui taikoma iš karto, nesuteikiant papildomo termino trūkumams pašalinti. Tiekėjas moka užsakovui šiame punkte nustatytą baudą tokiu atveju, kai užsakovas raštu pareikalavo sumokėti šiame punkte nurodytą baudą. Baudos sumokėjimas neatleidžia tiekėjo nuo paslaugų suteikimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 14 d. 10 val. dalyvaujant abiem šalims buvo sudarytas netinkamai teiktų paslaugų aktas, kuriame nurodyta 12 pozicijų dėl neatliktų darbų (neišvalytos patalpos, nebarstyta teritorija ir kt.). Vėliau, 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. vasario 6 d., 2025 m. vasario 7 d., 2025 m. vasario 10 d., 2025 m. vasario 11 d., atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenzijas dėl netinkamo Sutarties vykdymo, o 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. vasario 19 d. aktais pakartotinai fiksavo paslaugų teikimo trūkumus bei skyrė ieškovei baudas dėl netinkamo paslaugų teikimo pagal Sutarties 7.3 papunktį. Taip pat 2025 m. kovo 3 d., 2025 m. kovo 6 d. ir 2025 m. kovo 7  d. atsakovas ieškovei teikė pretenzijas dėl netinkamo paslaugų teikimo.

Ieškovė ir atsakovas pasirašė 2025  m. sausio 31 d., 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. kovo 31 d. priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose pritaikytos ieškovei po 200 Eur baudos atitinkamai: 2025 m. sausio 31 d. akte – 1 bauda, 2025 m. vasario 28 d. akte – 9 baudos, o 2025 m. kovo 31 d. akte – 2 baudos. Šiuose priėmimo–perdavimo aktuose ieškovė nėra nurodžiusi pastabų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė Sutartį vykdė netinkamai. Ieškovė tik šalių susirašinėjimo metu yra išreiškusi nesutikimą su jai paskirtomis baudomis, tačiau priėmimo–perdavimo aktų neginčijo. Taigi, pasirašydama šiuos aktus, ieškovė sutiko su juose pateikiama informacija ir pritaikytomis baudomis. Nors ieškovė nurodo, kad priėmimo–perdavimo aktus ji pasirašė tik tam, kad laiku gautų apmokėjimą už suteiktas paslaugas, tačiau ji kaip verslininkė turėjo suprasti ir tai, kad priėmimo–perdavimo aktų pasirašymas sukūrė jai teisines pasekmes, t.  y. ji pripažino baudų išskaičiavimą iš jai priklausančio užmokesčio už netinkamai atliktą darbą.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai fiksuodavo Sutarties pažeidimus ir teikė pretenzijas ieškovei net ir tais atvejais, kai pažeidimą atitinkančių Sutarties nuostatų nebūdavo. Pavyzdžiui, pretenzijos buvo teikiamos dėl patalpų neišvalymo iki 8 val., nors Sutartyje net nebuvo įtvirtintos sąlygos dėl patalpų išvalymo iki 8 val. Ieškovės teigimu, valymo darbai Sutarties vykdymo metu buvo vykdomi nuolatos nuo 6 val. iki 22 val. vakaro. Konkrečių paslaugų suteikimas (rezultato pasiekimas) nebuvo apibrėžtas tam tikra valanda (nėra darbų rezultatų perdavimo ribojimų laike). Su tokiu ieškovės argumentu nesutiktina, nes tuo atveju, jeigu patalpos nuo 6 val. iki 22 val. būtų išvalytos, jos 8 val. ryto būtų švarios ir tinkamai paruoštos atsakovo veiklai. Tai, kad atsakovo atstovai 8 val. ryte rasdavo patalpas netvarkingas, tik įrodo, kad jos pagal Sutartį, t. y. iki 22 val. nebuvo sutvarkytos. Taigi, tai, kad ieškovė buvo informuota, jog patalpos iki 8 val. neišvalytos, nereiškia, kad jos turėjo būti valomos po 22 val.

Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių (baudų ir nepriemokos priteisimo), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nuostolius patyrė ne dėl išimtinai atsakovo kaltės, bet prie nuostolių atsiradimo prisidėjo ir pačios ieškovės veiksmai, pasireiškę netinkamu darbo organizavimu. Su šia išvada taip pat nėra pagrindo nesutikti, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių nuolat kildavo konfliktai dėl netinkamo patalpų valymo. Atsakovas elektroniniuose laiškuose nurodydavo, kokios konkrečiai patalpos neišvalytos. Iš ieškovės elektroninių laiškų atsakovui matyti, kad ji sutiko su atsakovo nurodytais trūkumais ir juos šalino. Kadangi atsakovas turėjo nuolat informuoti ieškovę apie jos atlikto darbo trūkumus, net ir tuo atveju, kai ieškovė juos pašalindavo, tokio darbo negalima laikyti tinkamai organizuotu.

 Ieškovė, prašydama priteisti 380,79 Eur už išvalytą plotą, ieškinyje šio reikalavimo nedetalizavo, nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia, kad jai nebuvo sumokėta už jos tinkamai atliktą darbą. Ieškovė nenurodė, kokia suma jai turėjo būti sumokėta pagal Sutartį ir kiek atsakovas nesumokėjo už tinkamai jos suteiktas paslaugas. Prašydama priteisti šią sumą nurodė vieną argumentą, kad: „atsakovas už esą netinkamą Sutarties vykdymą yra pritaikęs ieškovei 2  200 Eur baudų bei neprimokėjęs 380,79 Eur už valytą plotą, kas iš viso sudaro 2 580,79 Eur“. Savo ruožtu atsakovas nurodė, kad šalių pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, jog tais atvejais, kai atsakovas identifikavo esminius ieškovės trūkumus, už visą valytiną plotą mokėtinos sumos nemokėjo – ji buvo atitinkamai mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė reikalavimo priteisti jai 380,79 Eur bylos nagrinėjimo metu nepagrindė. Priešingai, šalys sudarė priėmimo–perdavimo aktus, kurių pagrindu su ieškove už jos tinkamai suteiktas paslaugas, buvo atsiskaityta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų dėl 21  791,40  Eur nuostolių negauto grynojo pelno forma, ieškovei priskaičiuotų 2 200 Eur baudų už netinkamą Sutarties vykdymą ir 380,79 Eur už išvalytą plotą priteisimo.

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų (ne)peržengimo pirmosios instancijos teisme

 Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo ginčo dėl nepakankamo valymo paslaugas teikusių asmenų skaičiaus ir dėl to šalys savo procesiniuose dokumentuose nepasisakė. Pasak ieškovės, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva vertinti ir daryti išvadų apie darbuotojų skaičiaus nepakankamumą, todėl pasisakydamas dėl šių aplinkybių, peržengė tarp Sutarties šalių kilusio ginčo ribas. Su tokiu ieškovės argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos (ginčo) ribų peržengimas ir CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo pažeidimas gali būti konstatuotas tik tada, kai teismas, priimdamas sprendimą, grindžia jį tokiais faktais ir (ar) įrodymais, kuriais nė viena šalis nesirėmė pateikdama byloje reikalavimą arba atsikirtimus į šį reikalavimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2A-371-464/2024). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas, teikdamas triplike paaiškinimus, kokie ieškovės argumentai patvirtina netinkamą požiūrį į Sutarties vykdymą, nurodė, kad: „Šiuo metu objekte Saulėtekyje valymo paslaugas teikia 24 darbuotojai. Tuo tarpu ieškovės nurodymu, ji Sutarties vykdymui buvo skyrusi tik 12 žmonių. Kokia etato dalimi jie buvo pas ieškovę įdarbinti ir faktiškai teikė paslaugas – ieškovė apskritai neįrodo“. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovas procesiniuose dokumentuose kėlė darbuotojų nepakankamumo klausimą Sutarčiai vykdyti. 2025 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu liudytojai, ieškovės projektų vadovei I. V. buvo užduodami klausimai, susiję su Sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų pakankamumu. Liudytoja atsakinėjo į klausimus dėl ieškovės įdarbintų valytojų galimybių išvalyti atsakovo didelį pastato plotą. Atsakinėdama į klausimus, liudytoja nurodė, kokį plotą viena valytoja per dieną gali išvalyti. Jos manymu, Sutarties vykdymui buvo paskirtas pakankamas žmonių skaičius. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl darbuotojų skaičiaus neperžengė ginčo ribų ir savo iniciatyva nesiėmė vertinti aplinkybių, dėl kurių šalys nepasisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su atsakovu, kad Sutartį vykdančių darbuotojų pakankamumo klausimas buvo atsakovo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, todėl jis sudarė ginčo nagrinėjimo ribas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

        Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmesti, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliaciniai skundai atmetami, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-330/2023; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-113-567/2024). Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos tarp priešingą suinteresuotumą turinčių proceso dalyvių nepaskirstomos.

Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui jo patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2026 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ir banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą). Šios trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistinų išlaidų, kurios šiuo atveju sudaro 3 155,88 Eur (1,3 x 2 427,6 Eur). Taigi, trečiojo asmens prašomos priteisti 1  500  Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui priteisiamos iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje „Liberty Mutual Insurance Europe SE“, kodas B232280, iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto, juridinio asmens kodas 111950243, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Asta Pikelienė

                                        Žilvinas Terebeiza

                        Alma Urbanavičienė