Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-290-995/2021
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00113-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1; 21.9.10; 21.14.9
ROIK: 21136903925
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 27 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,
sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. A., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Administracinėn atsakomybėn traukiama B. A. 2021 m. birželio 26 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vykdydama įregistruotą Lietuvos Respublikos gyventojo individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir, būdama atsakinga už darbuotojų paiešką, jų įdarbinimą, aptarusi darbo pobūdį, darbo užmokestį, darbo vietą ir suteikdama darbo priemones, leido dirbti prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prekiauti vaisiais ir daržovėmis pardavėją S. S., su ja aptarusi darbo pobūdį, darbo užmokestį, darbo sąlygas ir sumokėti už kiekvieną darbo dieną po 30 Eurų (minėtą dieną S. S. pradėjo dirbti 7.30 val.), su ja nesudarė rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo pradžią. Tokiu būdu B. A. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį.
2. Administracinėn atsakomybėn traukiama B. A. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi nusižengimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad ji vykdo individualią veiklą pagal pažymą – prekiauja turgavietėje vaisiais ir daržovėmis. Ji leido dirbti darbuotojai, norėdama pasitikrinti, ar ji sugebės dirbti tokį darbą ir, ar darbuotojai tinka toks darbas. Pripažįsta, kad su darbuotoja susitarė, kad jai mokės 30 Eur už darbo dieną, ji dirbs tik savaitgaliais, tačiau rašytinė darbo sutartis su darbuotoja nebuvo sudaryta. Toks atvejis pirmas, ji nėra buvusi bausta už nelegalius darbuotojus. Taip pat nurodo, kad yra senatvės pensininkė, serga onkologine liga, turi neįgalumą, gyvena su sutuoktiniu, kuris turi sveikatos problemų. Individualią veiklą vykdo vasaros sezonu ir prekiaudama turgavietėje uždirba šiek tiek papildomų pajamų, kuriomis prisideda prie gaunamos senatvės pensijos, kurios dydis yra apie 300 Eur. Gautas pajamas iš veiklos skiria savo ir sutuoktinio pragyvenimui, vaistams. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes visos baudos sumokėjimas jai būtų sunki finansinė našta.
3. Teikdama paaiškinimus tyrimą atlikusiems institucijos atstovams, B. A. kaltę taip pat pripažino, nurodė analogiškas nusižengimo padarymo aplinkybes, kaip ir teisme (b. l 4).
4. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. A. prisipažinimo, padarytą nusižengimą patvirtina kiti byloje esantys duomenys.
4.1. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. birželio 26 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (27.13) FR1042-1936 nustatyta, kad 2021 m. birželio 26 d., buvo atliktas operatyvus patikrinimas prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir jo metu nustatyta, kad S. S. prekiavo vaisiais ir daržovėmis. Tolimesnio patikrinimo metu nustatyta, kad B. A., vykdydama prekybos veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už darbuotojų paiešką, jų įdarbinimą, aptarusi darbo pobūdį, darbo užmokestį, darbo vietą, suteikdama darbo priemones 2021 m. birželio 26 d. leido dirbti prekyvietėje ir prekiauti vaisiais ir daržovėmis S. S., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo pradžią (b. l. 5-7).
4.3. S. S. 2021 m. birželio 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji nuo 2021 m. birželio 26 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), prekiauti vaisiais ir daržovėmis. Žodžiu susitarė su B. A., kad ją įdarbins jos turimoje individualioje veikloje. Darbo sutarties dar nėra pasirašiusi. Pradėjo dirbti 2021 m. birželio 26 d., nuo 7.30 val. ryto. Su B. A. žodžiu susitarė, kad už darbo dieną mokės 30 Eur, sutartas darbo grafikas – keturias dienas dirba, dvi laisvos (b. l. 10).
4.4. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemos išrašo matyti, kad B. A., vykdanti individualią veiklą, pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie S. S. įdarbinimą pateikė 2021 m. birželio 29 d..
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
6. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
7. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
8. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad tarp B. A. bei S. S. vertinamo įvykio dieną buvo susiklostę darbo santykiai, turintys visus nelegaliam darbui priskiriamus požymius –S. S. vykdė darbo funkcijas B. A. naudai, darbas buvo dirbamas B. A. ir S. S. susitarus dėl pastarosios pareigų, jos atliekamo darbo bei funkcijų, S. S. dirbo paklusdama B. A. nurodytai tvarkai (darbui naudojo B. A. individualios veiklos priemones), bei atlygintinai (buvo sutarta už darbą mokėti po 30 Eur už darbo dieną), tačiau nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojos priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu, abejoti B. A. kalte padarius jai inkriminuotą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, teismas neturi pagrindo. B. A. kaltė betarpiškai įrodyta pirmiau aptartų duomenų visumoje, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.
9. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama B. A. nurodė, kad S. S. norėjo tik pasibandyti, ar jai tinka darbas ir, ar ji tinka darbdavei, tačiau DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir darbdaviui siekiant įvertinti darbuotojo galimybes, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju B. A. nesilaikė. Su S. S. 2021 m. birželio 26 d., kuomet ji pradėjo dirbti turgavietėje, jau turėjo būti sudaryta darbo sutartis, ir mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą turėjo būti pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, tačiau šie veiksmai šiuo atveju nebuvo atlikti.
10. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą, įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000,00 Eur iki 5000,00 Eur.
11. Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
13. Sprendžiant klausimą dėl B. A. skirtinos administracinės nuobaudos dydžio, įvertintinas jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas ir pobūdis, atsižvelgtina į tai, kad vertinamu atveju B. A. padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis, buvo siekiama išbandyti ir įvertinti darbuotojo galimybes, taigi pažeidimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški ar piktavališki. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad administracinis nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, priešingai B. A. veikloje nustatytas tik vienas trumpalaikis nelegalaus darbo atvejis, be to, byloje nėra duomenų, kad B. A., vykdant individualią veiklą, anksčiau būtų nustatyti nelegalaus darbo atvejai. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad aptariamas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Taip pat teismas įvertina tai, kad komentuojamo nusižengimo padarymo metu B. A. buvo neįgali ir 67 metų amžiaus, todėl jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ji yra 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). B. A. lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad ji pripažino savo kaltę, atsakomybės nevengia, ji savo kaltę iš karto pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). B. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Kaip to reikalauja ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgtina ir į B. A. asmenybę – praeityje ji neteista, baudžiama pirmą kartą ir už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų, susijusių su darbo tvarka, padarymą bausta nebuvo. Taip pat nustatyta, kad B. A. iš savo gaunamų pajamų ir pensijos išlaiko savo senyvo amžiaus sutuoktinį, be to, kaip minėta ir pati turi įvairių sveikatos problemų, be kita ko, serga onkologine liga, taigi jos pačios sveikata, neabejotinai įvertinus ir jos amžių, taip pat reikalauja specialios priežiūros.
14. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, į B. A. nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnio dydžio baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda, nes formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Teismo vertinimu, tokia bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, ji yra adekvati padarytam administracinio nusižengimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjos asmenybei, bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, jog B. A. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų.
15. Administracinėn atsakomybėn traukiama B. A. yra senatvės pensininkė, neįgali, serga onkologine liga, jos gaunamos pajamos yra apie 300 Eur dydžio gaunama senatvės pensija, o vasaros metu ji užsiima individualia veikla, gaudama nedideles pajamas iš prekybos daržovėmis ir vaisiais, o iš savo gaunamų pajamų ir pensijos išlaiko ne tik save, bet ir savo senyvo amžiaus sutuoktinį, todėl jos prašymas išdėstyti baudos mokėjimą tenkinamas, paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas penkerių mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
n u t a r i a :
B. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct ) baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti penkerių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 100,00 Eur.
Bauda dalimis turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant įmokos kodą 1001, ir administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 21136903925. Įmokos mokėjimo kvitas kas mėnesį pateikiamas administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui). Laiku nemokant įmokų ir/ar nepateikiant mokėjimo kvitų kiekvieną mėnesį protokolą surašiusiai institucijai, nutarimas dėl visos nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui, teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.
Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Vaida Railienė