Administracinė byla Nr. A-1906-520/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14263-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Kauno filialas), 906,14 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,3356 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Pareiškėjas 2012 m. spalio 18 d. sudarė statinių pirkimo–pardavimo sutartį ir nuosavybės teise įgijo nekilnojamuosius daiktus: pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1I1ž) ir pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2F1p), esančius (duomenys neskelbtini)., Kauno r. sav. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (3.4.5) KAS-2884 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo Kadastrinių matavimų skyriuje 2014 m. spalio 9 d. buvo sudaryta sutartis su A. M. dėl aliejaus gamybos cecho 2G1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbų atlikimo. Matininkams nuvykus į vietą patikslinti minėto pastato kadastro duomenų, nustatyta, kad aliejaus gamybos cecho kadastro duomenys dubliuojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų (daržinės bei sandėlio) kadastro duomenimis, ir tai buvo įrašyta Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1399141 (t. y. prie pareiškėjui priklausančių pastatų registro duomenų) bei įraše Nr. 20/5355 (t. y. prie aliejaus gamybos cecho registro duomenų). Dėl to pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinį registratorių dėl neteisėtų teritorinio registratoriaus veiksmų – registre atsiradusios pastabos panaikinimo ir savininko teisių suvaržymo. Centrinis registratorius 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-14 panaikino teritorinio registratoriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (3.8.9) KAUsK-575 ir 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-2884; Nekilnojamojo turto registro įrašų Nr. 20/5355 ir Nr. 44/1399141 grafose „registro pastabos ir nuorodos“ įrašus apie sudubliuotus pastatų kadastro ir registro duomenis.
1.2. Pareiškėjo teigimu, neteisėti įrašai Nekilnojamojo turto registre apie minėtų pastatų kadastro ir registro duomenų sudubliavimą buvo atlikti vadovaujantis neteisėtu VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų (matininkų) surašytu 2014 m. spalio 30 d. aktu „Kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. KAKP-3“. Neteisėti įrašai Nekilnojamojo turto registre atsirado dėl Nekilnojamojo turto registro darbuotojų kaltės. Minėtų asmenų neteisėti veiksmai padarė pareiškėjui tiek turtinę (pareiškėjas patyrė išlaidas, susijusias su pareiškėjui suteikta advokato pagalba, bei išlaidas už dokumentų kopijų gavimą), tiek neturtinę žalą (pareiškėjas išgyveno stresą dėl jam priklausančio Nekilnojamojo turto kadastro ir registro neva sudubliuotų duomenų, dėl į šiuos statinius bei žemę investuotų piniginių lėšų, turėjo aukoti savo laisvalaikį, lankytis pas advokatus, paskirti dalį savo šeimos pajamų ne kalėdinėms dovanoms įsigyti, bet teisinei pagalbai, neteisėti veiksmai apkartino pareiškėjui ir jo šeimai kalėdines šventes, sukėlė nepasitikėjimo jausmą valstybės institucijomis, VĮ Registrų centro Kauno filialo autoritetu). VĮ Registrų centras gera valia nekompensavo pareiškėjo patirtų nuostolių.
2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro Kauno filialo, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
2.1. Atsakovas nurodė, kad registro pastabos dėl aliejaus gamybos cecho ir pareiškėjui priklausančių pastatų kadastro ir registro duomenų dubliavimosi Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. 20/5355 ir Nr. 44/1399141 buvo įrašytos po to, kai pats Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atliko išsamią statinių kadastro duomenų bylų (inventoriniai Nr. 13116/3601 ir Nr. 13551/3602) lyginamąją analizę. Teisės aktų nustatyta tvarka nėra nustatyti jokie neteisėti matininkų veiksmai, 2014 m. spalio 30 d. surašant kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. KAKP-3. Taip pat šioje administracinėje byloje nesprendžiamas VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų (matininkų), veiksmų teisėtumo klausimas, kadangi administracinė byla dėl matininkų 2014 m. spalio 30 d. surašyto kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. KAKP-3 yra nutraukta, pats pareiškėjas pašalino VĮ Registrų centro Kauno filialą, kaip matininkų darbdavį, iš atsakovų sąrašo.
2.2. Atsakovo teigimu, siekiant užtikrinti, jog viešame registre būtų sukaupti teisingi bei išsamūs duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, atsižvelgus į tai, jog viešo registro duomenys yra prieinami ir gali būti naudojami didelio bei neapibrėžto naudotojų rato, todėl jų neišsamumas gali pažeisti šių naudotojų teises ir teisėtus interesus, teritorinio registratoriaus darbuotojai priėmė sprendimą įrašyti Nekilnojamojo turto registro įrašuose (registro Nr. 20/5355, 44/1399141) registro pastabas apie minėtų pastatų (pareiškėjui priklausančių daržinės ir sandėlio bei aliejaus gamybos cecho) kadastro ir registro duomenų dubliavimąsi. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtas sprendimas nepakeitė statinių savininkų nuosavybės teisių apimties, t. y. nelėmė savininkų teisių nekilnojamuosius daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-14 minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą panaikino, pripažinusi, jog tokio pobūdžio situacijoje nebuvo pakankamai duomenų padaryti vienareikšmišką išvadą apie besidubliuojančius kadastro ir registro duomenis. Atsižvelgus į tai, registro pastabos Nekilnojamojo turto registro įrašuose (registro Nr. 20/5355 ir Nr. 44/1399141) buvo nedelsiant panaikintos, apie tai informuojant tiek pareiškėją, tiek kitą asmenį – A. M.
2.3. Atsakovas pažymėjo, kad joks teisės aktas nenumato pagrindo taikyti žalos atlyginimo institutą, padengiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, Centriniam registratoriui panaikinus teritorinio registratoriaus sprendimą. Tai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas dėl registro pastabų įrašymo buvo panaikintas, nesudaro pagrindo teigti, jog teritorinio registratoriaus veiksmai, įrašant registro pastabas, buvo savaime neteisėti (registro pastabos įrašytos, išnagrinėjus nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų bei skaitmeninio dokumentų kopijų archyvo dokumentus, informavus suinteresuotus asmenis bei nurodžius sprendimo apskundimo tvarką). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas suteikia teritorinio registratoriaus darbuotojams teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Ta aplinkybė, jog VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai kitaip nei Centrinis registratorius įvertino nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų bei skaitmeninio dokumentų kopijų archyvo dokumentus, taip pat duomenų pakankamumą tam tikriems faktams konstatuoti, negali būti vertinami kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo kilti.
2.4. Atsakovas atkreipė dėmes, jog pareiškėjas, kaip įrodymus turtinei žalai atlyginti prie pradinio ieškinio, teikto Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-19563-945/2015, pridėdamas pinigų priėmimo kvitų kopijas, pagal kuriuos jis yra sumokėjęs advokatei Vidai Kisielienei tam tikras pinigų sumas (2014 m. lapkričio 21 d. – 3 000 Lt, bei 2014 m. gruodžio 8 d. – 113,50 Lt „už dokumentų kopijas“), nepateikė teismui jokių kitų dokumentų, patikslinančių, kokiu pagrindu pareiškėjas 2014 m. lapkričio 21 d. sumokėjo advokatei 3 000 Lt sumą. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 20 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 38 pateikė tik prie 2015 m. spalio 15 d. prašymo, adresuoto Centriniam registratoriui, kreipdamasis dėl žalos atlyginimo, tačiau teismui šio dokumento neteikė. VĮ Registrų centro Kauno filialas yra šio dokumento kopiją pateikęs Kauno apylinkės teismui kartu su 2015 m. lapkričio 5 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2-19563-945/2015. Be to, iš 2014 m. lapkričio 20 d. išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 38 matyti, jog joje bendrai išvardytos kelios teisinės paslaugos (susipažinimas su VĮ Registrų centre esančiais dokumentais, kopijų gavimas, prašymo teritoriniam registratoriui rašymas bei galimo skundo Centriniam registratoriui rašymas) ir nurodyta bendra jų suma – 3 000 Lt, tačiau atskirai kiekvienos iš tokių teisinių paslaugų įkainiai sąskaitoje nėra detalizuoti, dėl ko nėra galimybės įvertinti tokio pobūdžio žalos dydžio pagrįstumą.
2.5. Atsakovas nurodė, kad taip pat ir pareiškėjo pateiktame Lietuvos pašto kvite, atspausdintame 2014 m. gruodžio 15 d., kuriame korespondencijos gavėjais nurodyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, nurodomos pašto išlaidos yra visiškai nesusijusios ir neturėtų būti atlyginamos.
2.6. Pareiškėjo advokatė, kuriai buvo suteikta galimybė susipažinti su visais nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose bei skaitmeniniame archyve esančiais dokumentais, papildomai pageidavo skubos tvarka per 3 darbo dienas (už ką yra imamas 50 procentų didesnis įkainis) gauti įvairių dokumentų kopijas, todėl tai negali būti pagrindas reikalauti atlyginti šias išlaidas iš Lietuvos valstybės. Šiuo atveju pareiškėjo advokatei buvo visiškai suteikta (be jokių išimčių) teisė susipažinti su dokumentais VĮ Registrų centro Kauno filiale. Be to, advokatės surašytame skunde Centriniam registratoriui paminėti tik 2 iš visų 15 dokumentų, kurių kopijas pareiškėjo advokatė pageidavo gauti, t. y. 2014 m. spalio 30 d. kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. KAKP-3 bei 2014 m. spalio 30 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo raštas Nr. (3.8.9)KAUsk-575. Tai reiškia, jog pareiškėjo skundas nebuvo grindžiamas visais šiais dokumentais, todėl ir reikalavimas atlyginti tokių dokumentų kopijų gavimo išlaidas yra nepagrįstas.
2.7. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pagal pareiškėjo skundo Centriniam registratoriui rengimo metu galiojusių Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas (8.1 p.) užmokestis, kurį pareiškėjas sumokėjo advokatei už skundą Centriniam registratoriui išspręsti ginčą ne teismo tvarka, ženkliai viršija šiose Rekomendacijose nustatytus maksimalius tokio pobūdžio paslaugos užmokesčio dydžius. Todėl, net jei teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos advokato išlaidoms, patirtoms 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, padengti atlyginimo, maksimali priteistina suma negalėtų viršyti 104,91 Eur (0,35 x 1 035 Lt (Minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) = 362,25 Lt / 3,4528 = 104,91 Eur).
2.8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui 800 Eur dydžio neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas bei neįrodytas. Įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.) neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas, iš kurio pareiškėjas kildina patirtą neturtinę žalą, nuo jo priėmimo (2014 m. lapkričio 13 d. registro pastabų įrašymo) iki panaikinimo (Centrinio registratoriaus 2015 m. sausio 9 d. sprendimu) galiojo vos 1,5 mėnesio. Tiek priimant nuginčytą sprendimą, tiek jį panaikinant buvo išlaikytos visos reikiamos administracinės procedūros. Todėl visiškai nesuprantama, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas dėl registro pastabos įrašymo galėjo sukelti tokius pareiškėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ar emocinę depresiją, kurie galėtų būti teismo įvertinti pinigine išraiška. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pats pareiškėjas šioje byloje yra pateikęs ieškovo A. M. 2014 m. gegužės 21 d. parengto patikslinto ieškinio atsakovui (pareiškėjui) kopiją (civilinės bylos Nr. 2-12212-717/2014), kuri įrodo, jog yra kito asmens pretenzijos į pareiškėjui priklausančius statinius, tai pareiškėjui buvo žinoma dar prieš priimant teritorinio registratoriaus sprendimus dėl registro pastabų įrašymo.
II.
3. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 901,73 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą skundo dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Centriniam registratoriui patenkinus pareiškėjo skundą, byla teismo nepasiekė, ginčas buvo išspręstas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pareiškėjo ginčyti aktai bei registrų Nr. 20/5355 ir Nr. 44/1399141 grafoje „registro pastabos ir nuorodos“ padarytas įrašas panaikintas. Centrinio registratoriaus sprendime konstatuota, kad 2014 m. spalio 30 d. kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. KAKP-3 nėra tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui pakeisti iki šio akto surašymo buvusius pastatų kadastro duomenis, nes toks duomenų pakeitimo pagrindas neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje išvardytų kadastro duomenų pakeitimo teisinių pagrindų, todėl teritorinio registratoriaus sprendimai bei registrų Nr. 20/5355 ir Nr. 44/1399141 grafoje „registro pastabos ir nuorodos“ atlikti įrašai panaikinti, kaip padaryti be teisinio pagrindo. Centrinis registratorius 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-14 konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus.
5. Teismas pažymėjo, jog VĮ Registrų centro teritoriniai padaliniai (filialai) yra teritoriniai registratoriai (t. y. teritoriniai viešojo administravimo subjektai), kuriems yra priskirta atskira kompetencija. Būtent teritoriniams registratoriams įstatymu yra pavesta tiesiogiai tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą. Centrinio registratoriaus (VĮ Registrų centro centrinio padalinio) pagrindinė funkcija yra ne tiesioginis Nekilnojamojo turto registro tvarkymas, o teritorinių registratorių veiklos kontrolė ir vadovavimas jų veiklai. Centriniam registratoriui atliekant jam pavaldaus subjekto (atsakovo) priimamų aktų bei jų įgyvendinimo kontrolės funkcijas ir išnagrinėjus ginčą tarp teritorinio registratoriaus ir pareiškėjo, pripažinus, jog teritorinio registratoriaus veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo neteisėti, šioje byloje viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai – iš naujo nebeįrodinėtini ir pripažintini nustatytais, o tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis viešosios atsakomybės sąlygomis – žala ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.
6. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 906,14 Eur turtinės žalos, kurią patyrė sumokėdamas advokatei už teisines paslaugas, siekdamas panaikinti neteisėtą registruose atliktą įrašą, atlyginimą, teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog šiai žalai pagrįsti pareiškėjas pateikė pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas advokatei Vidai Kisielienei sumokėjo 3 113,50 Lt (901,73 Eur), pagal byloje esančią sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 38. Sąskaitoje bei pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad minėtą sumą pareiškėjas sumokėjo už advokatės susipažinimą su dokumentais, esančiais VĮ Registrų centre, kopijų gavimą, prašymo teritoriniam ir Centriniam registratoriui rašymą. Šie duomenys patvirtina, kad kreipdamasis tiek į teritorinį, tiek į Centrinį registratorių pareiškėjas naudojosi teisininko paslaugomis, dėl ko patyrė 901,73 Eur išlaidų.
7. Teismas atsakovo argumentą, kad minėta suma viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas dydžius, vertino kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad pareiškėjo turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas negali būti sulygintos su bylinėjimosi išlaidomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme, kadangi jo skundas buvo nagrinėjamas tik Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje, kuri pareiškėjo skundą patenkino, todėl byla nepasiekė teismo. Dėl šios aplinkybės pareiškėjo patirtos išlaidos vertintinos kaip turtiniai nuostoliai, o ne bylinėjimosi išlaidos, todėl Rekomendacijomis nesivadovautina, atmestini ir atsakovo teiginiai, jog sąskaitoje už teisines paslaugas turėtų būti detalizuoti kiekvienos suteiktos paslaugos įkainiai, kad galėtų būti įvertintas jų dydžio pagrįstumas. Atsakovo argumentai, jog skunde, pateiktame Centriniam registratoriui, nebuvo pakankamai teisiškai svarbių argumentų, teismo pripažinti subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, kurie nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas realiai patyrė 901,73 Eur išlaidų, susijusių su advokatės teikta pagalba, sprendžiant ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo patirtas 901,73 Eur dydžio išlaidas pripažino tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (nepagrįstai registruose padaryto įrašo) ir priteistinais iš atsakovo.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, iš ko susideda likusi 4,41 Eur išlaidų suma. Prie skundo pateiktas akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ kasos kvitas, kuriame nurodytos išlaidos už pašto paslaugas, nepatvirtina minėtų išlaidų, kadangi iš kvito matyti, jog laiškai buvo siunčiami ne VĮ Registrų centrui, o kitoms su ginčo dalyku nesusijusioms institucijoms. Atsižvelgęs į tai, teismas šį reikalavimą atmetė.
9. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas vertino, kad dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Šiuo atveju pareiškėjui neabejotinai kilo nepatogumų, įtampa, neigiami išgyvenimai, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti.
10. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl negalėjimo dalyvauti kasdienėje veikloje, streso pasekmių ar kitų neigiamų pasekmių, susijusių su nuosavybės teisių suvaržymais ar kt. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, ir nevertino pareiškėjui kilusios žalos jo prašoma priteisti suma. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas vertino, jog šiuo atveju pareiškėjui priteistinas 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
11. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pripažino, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. (kadangi byla dėl pareiškėjo skundo, kuriame jis, be kita ko, prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą, teisme buvo pradėta Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2016 m. kovo 21 d. (kadangi patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas pareiškė reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro Kauno filialo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodant, kad:
12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas akivaizdžiai neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybės, taip pat pažeidus materialiosios ir proceso teisės normas, paneigiant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
12.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. spalio 30 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo matininkai surašė kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. KAKP-3, buvo įrašytos registro pastabos Nekilnojamojo turto registro įrašuose. Šiuo atveju nebuvo vadovaujamasi šioje administracinėje byloje įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi, kuria dalis administracinės bylos dėl 2014 m. spalio 30 d. kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. KAKP-3 panaikinimo nutraukta ir konstatuota, jog pareiškėjo teiginys, kad dėl neteisėtai surašyto akto buvo neteisėtai padarytas įrašas jam priklausančių pastatų Nekilnojamojo turto registre, yra visiškai nepagrįstas. Teismas, prieš priimdamas sprendimą, be jokio pagrindo tenkino pareiškėjo atstovės prašymą ir į teismo posėdį iškvietė liudyti matininkus, kurie 2014 m. spalio 30 d. surašė kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. KAKP-3, nors šioje administracinėje byloje net nebebuvo sprendžiamas matininkų veiksmų neteisėtumo bei 2014 m. spalio 30 d. kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. KAKP-3 panaikinimo klausimas.
12.3. Teismas atidžiai ir atsakingai neįvertino, kokius įrodymus dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė pareiškėjas. Teismas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl išlaidų už prašymo teritoriniam registratoriui parengimą (ne)pagrįstumo akivaizdžiai nevertino ir į jas neatsižvelgė. Teismo nuomone, turtinės žalos atlyginimui iš atsakovo priteisti visiškai pakako to, jog pareiškėjas kaip žalos įrodymą pateikė advokatės išrašytą sąskaitą bei pinigų priėmimo kvitus 3 113,50 Lt (901,73 Eur) sumai už kreipimąsi tiek į teritorinį registratorių, tiek į Centrinį registratorių. Tai liudija, jog į žalos dydžio pagrįstumą teismas visiškai nesigilino, nors pats savo sprendime konstatavo, kad žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas turi būti vertinami vadovaujantis įrodymų visuma. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė visą pareiškėjo prašomą turtinės žalos atlyginimą ir už tai, jog pasinaudojus advokatės pagalba buvo surašytas pareiškėjo skundas Centriniam registratoriui, o į atsakovo argumentus dėl šių išlaidų visiškai neatsižvelgė, traktuodamas juos kaip atsakovo subjektyvaus pobūdžio samprotavimus. Tačiau tai yra realios faktinės aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti. Be to, teismas nepagrįstai iš Lietuvos valstybės pareiškėjui priteisė ir išlaidų, kurias pareiškėjo advokatė sumokėjo už dokumentų kopijų iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei skaitmeninio archyvo gavimą (t. y. 113,50 Lt (32,88 Eur)), atlyginimą taip pat tinkamai neatsižvelgęs į atsakovo argumentus dėl šių išlaidų.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, išlaidoms apskaičiuoti atsisakęs vadovautis Rekomendacijomis, toleravo visiškai neapibrėžtą advokatų išlaidų atlyginimo institutą tuo atveju, jei bylą pavyksta išspręsti neteisminiu būdu. Tai pažeidžia bet kokius protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taikymo mechanizmo tais atvejais, kai bylą pavyksta išspręsti neteisminiu būdu, nereglamentuoja jokie teisės aktai, todėl teismas nepagrįstai paneigė ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies nuostatą ir nesivadovavo minėtomis Rekomendacijomis. Netaikant Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą tuo atveju, kai ginčą pavyko išspręsti ikiteismine tvarka, tie asmenys, kuriems yra palankus išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme komisijos sprendimas, akivaizdžiai įgytų privilegijuotą padėtį, lyginant juos su tais asmenimis, kuriems dėl nepalankaus išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme komisijos sprendimo tenka kreiptis į teismą, kadangi pastaruoju atveju už lygiaverčio skundo išankstinei ginčo nagrinėjimo ne teisme komisijai parengimą jiems galėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, neviršijant Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala yra išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas, t. y. savo paskirtimi bei esme atitinka bylinėjimosi išlaidų sąvoką, turėjo taikyti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už advokato teikiamą teisinę pagalbą, o to nepadaręs – pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą.
12.5. Nepagrįstas ir teismo sprendimas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi šis pareiškėjo reikalavimas buvo visiškai nepagrįstas bei neįrodytas. Teismas nesivadovavo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2013 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1017/2013; 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015 ir kt.), kurioje pripažįstama, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o rūpesčiai ginant savo teises yra tiesiog neišvengiama būtinybė, ir nepagrįstai nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teko lankytis pas advokatą, aukoti laisvalaikį, ginčas vyko kalėdiniu laikotarpiu, jam priteistinas 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
12.6. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su civiline byla Nr. 2-12212-717/2014 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-08350-2014-3), vykusia tarp ieškovo A. M. bei atsakovo (pareiškėjo) dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuris yra po tais pačiais ginčo statiniais, ir į atsakovo išdėstytus argumentus dėl pareiškėjui kilusios neturtinės žalos dėl to.
13. Pareiškėjas M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai išdėstė faktines bylos aplinkybes, susijusias su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. spalio 30 d. kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. KAKP-3 surašymu. Nagrinėjant skundą dėl žalos atlyginimo, minėto akto surašymo faktinės aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės. Kita vertus, matininkė negalėjo priimti vykdyti su A. M. sudarytos sutarties, nes nebuvo galima nustatyti šių pastatų buvimo vietos, nebuvo įsitikinta, ar A. M. yra pastatų savininkas. Vėliau matininkė nagrinėjo pareiškėjui ir A. M. priklausančių pastatų kadastro duomenų bylas bei neteisėtai lygino šiose bylose esančius duomenis. Atsakovas nesivadovauja Centrinio registratoriaus 2015 m. sausio 9 d. sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdamas, kad pareiškėjo ir A. M. pastatų kadastro duomenys sutampa.
13.2. Nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nenumato, kad teritorinis registratorius gali atlikti „nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų lyginamąją analizę“, todėl šiuo atveju teritorinis registratorius viršijo jam suteiktą kompetenciją tai atlikdamas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad duomenys apie nekilnojamuosius daiktus atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti.
13.3. Pareiškėjo išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, ginčą sprendžiant išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra tiesioginiai pareiškėjo nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį vertinami kaip žala, kuri turi būti pareiškėjui atlyginta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-456-684/2015). Teismas pagrįstai pareiškėjo turėtas išlaidas advokatės pagalbai, kreipiantis į Centrinį registratorių, pripažino pareiškėjo patirtais nuostoliais.
13.4. Atsakovo teiginys, kad sąskaita už teisines paslaugas Nr. 38 buvo pateikta tik 2015 m. spalio 15 d., jokios teisinės reikšmės neturi nagrinėjant teismo sprendimo teisėtumo klausimą. Pareiškėjas laiku pateikė šį įrodymą ir jis teismo buvo priimtas. Be to, sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 38 yra išvardytos visos paslaugos, už kurias mokėtinas atlyginimas advokatui, o 2014 m. lapkričio 21 d. pinigų priėmimo kvitas(serija LAT Nr. 728293) patvirtina, kad 3 000 Lt advokatui buvo sumokėti už sąskaitoje aptartas paslaugas. Pinigų priėmimo kvite yra nurodyta sutartis Nr. 38. Taigi pinigų priėmimo kvitas išrašytas pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 38.
13.5. Pareiškėjas su advokatu nesitarė dėl kainos už kiekvieno skundo surašymą, tačiau susitarė dėl bendrai teikiamų teisinių paslaugų, siekiant panaikinti neteisėtai įrašytas pastabas į Nekilnojamojo turto registrą, t. y. sutarta, kad už vieną bendrą 3 000 Lt dydžio atlyginimą bus nuvykta į VĮ Registrų centrą, pateiktas prašymas susipažinti su VĮ Registrų centro Kauno filiale turimais dokumentais, gauti kopijas, surašytas prašymas teritoriniam registratoriui bei galimas skundas Centriniam registratoriui. Tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatoms.
13.6. Pareiškėjo prašymas, pateiktas teritoriniam registratoriui, atitinka tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, tiek Nekilnojamojo turto registro nuostatų 111, 113 ir 114 punktų, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 bei 5 straipsnių nuostatas, o neteisėti teritorinio registratoriaus darbuotojų veiksmai turėjo būti įvertinti viešojo administravimo subjekto (teritorinio registratoriaus) vidaus administravimu. Todėl atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo rašyti prašymą teritoriniam registratoriui, yra nepagrįsti ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti pareiškėjui padarytą žalą.
13.7. Jokio atskiro prašymo dėl 2014 m. spalio 30 d. kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. KAKP-3 pareiškėjas teritoriniam registratoriui nerašė. Visos aplinkybės dėl šio akto surašymo buvo išdėstytos tame pačiame prašyme, kuriuo pareiškėjas prašė teritorinio registratoriaus ištaisyti kadastro duomenis. Galiojančiame Centrinio registratoriaus 2015 m. sausio 9 d. sprendime yra konstatuota, kad minėtas aktas neatspindi tikrovės ir yra neteisingas. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutraukė bylą dėl minėto akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau šio akto teisiškai nevertino ir dėl jo reikšmės neteisėtai keičiant kadastro duomenis nepasisakė. Be to, 2014 m. spalio 30 d. aktas ne tik buvo surašytas, bet ir neteisėtai įkeltas į viešą Nekilnojamojo turto registro dokumentų archyvą. Todėl pareiškėjas 2014 m. gruodžio 3 d. prašyme pagrįstai nurodė faktus, susijusius su šiuo aktu. Tik po šio pareiškėjo prašymo teritoriniam registratoriui minėtas neteisėtas aktas buvo išimtas iš viešo Nekilnojamojo turto registro dokumentų archyvo. Pareiškėjo 2014 m. gruodžio 3 d. prašyme nurodytos aplinkybės dėl 2014 m. spalio 30 d. akto buvo reikšmingos pačiam teritoriniam registratoriui ir užtikrino viešojo administratoriaus pareigos įgyvendinimą, kad kadastro duomenims neturintys reikšmės dokumentai, neatitinkantys tikrovės, nebūtų viešinami Nekilnojamojo turto registro dokumentų archyve. Todėl šiuo pagrindu teismo priteistas žalos atlyginimas pareiškėjui negalėtų būti mažinamas.
13.8. Centrinis registratorius 2015 m. sausio 9 d. sprendime vertino matininkų atliktus veiksmus ir 2014 m. spalio 30 d. surašytą kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. KAKP-3, dėl jo sprendime išsamiai pasisakė, įvertino pareiškėjo skundo duomenis dėl ginčo pastatų kadastrinių matavimų ir pasisakė dėl nepakankamų duomenų nustatyti pastatų kadastro ir registro duomenų dubliavimosi faktą. Tai paneigia atsakovo teiginius, jog skundas Centriniam registratoriui buvo surašytas netinkamai.
13.9. Kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato galimybę teritorinio registratoriaus sprendimą skųsti per mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o pareiškėjas teritorinio registratoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą gavo tik 2014 m. lapkričio 20 d., todėl dokumentus buvo būtina gauti skubos tvarka, kad laiku galima būtų juos išstudijuoti, teisiškai įvertinti ir parengti skundą Centriniam registratoriui.
13.10. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju Rekomendacijos netaikytinos. Joks teismo procesas nevyko ir pareiškėjas išlaidas patyrė ikiteisminio ginčų nagrinėjimo stadijoje. Pareiškėjo turėtos išlaidos, atsižvelgiant į klausimo svarbumą (konstitucinio principo – nuosavybės neliečiamumo, pažeidimą), yra adekvačios suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir klausimo sudėtingumui. Šiuo atveju pareiškėjo patirtos išlaidos teisinei pagalbai negali būti vertinamos kaip bylinėjimosi išlaidos, nes tai yra žala. Kadangi šiuo atveju byla yra dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymais, reglamentuojančiais žalos atlyginimą (t. y. CK), todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio žalos atlyginimą. Pareiškėjas negalėjo gauti teisinių paslaugų už Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl jo patirtos realios išlaidos privalo būti atsakovo atlygintos. Atsakovas neįspėjo pareiškėjo apie ketinimą priimti neteisėtą sprendimą, nepaprašė jo jokių paaiškinimų dėl pareiškėjo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, todėl negali pretenduoti į realiai patirtos žalos atlyginimo sumažinimą.
13.11. Apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra visiškai nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas patyrė stipresnius nei įprastai patiriamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, susijusius su valstybinės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, neteisybės jausmą.
13.12. Atsakovo nurodoma civilinė byla tarp A. M. ir pareiškėjo neigiamų išgyvenimų pareiškėjui nesukėlė, nes jis įsigijo jam priklausantį turtą notarine tvarka, jo turtas tinkamai registruotas Nekilnojamojo turto registre, o A. M. nekilnojamasis turtas neturi jokio adreso, šio turto įsigijimo aplinkybės neaiškios, faktiškai A. M. priklausantis turtas neegzistuoja. Be to, A. M. yra tik fizinis asmuo, o ne valstybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti pareiškėjo M. B. skundo reikalavimai priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, 906,14 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, pareiškėjui priteisė 901,73 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatęs, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus (Nekilnojamojo turto registre neteisėtai buvo įrašytos pastabos ir nuorodos apie sudubliuotus pastatų kadastro ir registro duomenis), kuriais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo patirtos 901,73 Eur išlaidos, susijusios su advokatės teikta pagalba spendžiant ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, yra pareiškėjo patirta turtinė žala (tiesioginiai nuostoliai). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų veiksmų pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą.
18. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nurodytina, kad pirmosios instancijos teismas VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų veiksmų neteisėtumą konstatavo, nustatęs, jog Centrinis registratorius patenkino pareiškėjo skundą, ir remdamasis Centrinio registratoriaus 2015 m. sausio 9 d. sprendime Nr. csprl-14 nurodytomis aplinkybėmis, kad nepakako duomenų minėtam įrašui atlikti ir todėl buvo padaryta klaida. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo patirtą turtinę žalą (iš esmės priteisdamas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje), nesivadovavo Rekomendacijomis.
19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pažymi, kad įvertinus šioje byloje pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo taikyti CK 6.271 straipsnį ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo.
20. CK 4.260 straipsnis, reglamentuojantis žalos, atsiradusios dėl viešo registro tvarkytojo kaltės, atlyginimą, nustato, kad dėl viešo registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako, jeigu yra bendri atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat tais atvejais, kai žalos patyrę asmenys: 1) pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui neteisingus duomenis; 2) per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie netikslų ar neteisingą įrašą nekilnojamojo turto registre, nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti.
21. Taigi viešo registro tvarkytojui kyla civilinė atsakomybė, kai dėl jo kaltės yra padaroma žala. Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, padaręs žalą, ją ir turi atlyginti, todėl nagrinėjamu atveju laikoma, kad atsakovas pagal pareiškėjo skundą yra VĮ Registrų centro Kauno filialas, kuris ir dalyvauja byloje, teikia procesinius dokumentus.
22. Nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje, kurioje buvo išnagrinėtas ginčas ir dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (VĮ Registrų centro) (žr. 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018), nurodė, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas, atsižvelgęs į 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo aktą Nr. KAKP-3, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/1399141 (adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)) 11 punkte (registro pastabos ir nuorodos) įrašė informaciją, jog „Pastatų: Daržinės 1J1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Sandėlio pastato 2Flp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenys sudubliuoti su Aliejaus gamybos cecho 2G1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro duomenimis reg. Nr. 20/5355“. Pareiškėjas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu, nustatančiu privalomą teritorinio registratorius priimtų sprendimų apskundimą Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į Centrinį registratorių dėl neteisėtų teritorinio registratoriaus veiksmų. Centrinis registratorius 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-14 teritorinio registratoriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (3.8.9) KAUsK-575 ir 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (3.4.5) KAS-2884 pripažino neteisėtais ir panaikino Nekilnojamojo turto registro įrašų Nr. 20/5355 ir Nr. 44/1399141 grafose „registro pastabos ir nuorodos“ įrašus apie sudubliuotus pastatų kadastro ir registro duomenis. Taigi tarp pareiškėjo ir VĮ Registrų centro Kauno filialo kilęs ginčas buvo išspręstas pareiškėjo naudai, ginčas nepersikėlė į administracinį teismą. Centrinis registratorius pripažino neteisėtais VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmus, o tai reiškia nustatė ir kaltę, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Centrinio registratoriaus nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su neteisėtais VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmais, dėl kurių pareiškėjas patyrė išlaidas.
24. Pareiškėjas turtinę žalą grindė vien tuo, kad kreipdamasis į VĮ Registrų centro Kauno filialą ir į Centrinį registratorių jis pasinaudojo advokatės Vidos Kisielienės paslaugomis ir advokatei sumokėjo 3 000 Lt už advokatės susipažinimą su dokumentais, esančiais VĮ Registrų centre, kopijų gavimą, prašymo teritoriniam ir Centriniam registratoriui rašymą ir 113,50 Lt už dokumentų kopijas.
25. Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kokia tvarka asmenims, kurių skundą patenkino Centrinis administratorius (ir ginčas nepersikėlė į teismą), turi būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat nėra nustatyta, kad patirtos advokato išlaidos, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, neatlygintinos (pavyzdžiui, šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018)).
26. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kokia tvarka yra atlyginamos pareiškėjams bylinėjimosi išlaidos, kai pareiškimą patenkina Centrinis registratorius, ir byla toliau nenagrinėjama teisme, darytina išvada, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos (procesinio pobūdžio išlaidos) gali būti priteistinos, kaip žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, yra atlyginamos kaip patirta žala (žr., pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-538-624/2018).
27. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai, susiję su Rekomendacijų taikymu, yra nepagrįsti.
28. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 20 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas pateikė kartu su prašymu, adresuotu Centriniam registratoriui dėl žalos apmokėjimo, sąskaitoje nurodytos teisinės paslaugos, tačiau konkretus apmokėjimas už kiekvieną paslaugą nėra nurodytas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti žalą, patirtą dėl to, kad advokatė surašė prašymą teritoriniam registratoriui, nes Nekilnojamojo turto registro įstatyme aiškiai nurodyta, jog teritorinio registratoriaus veiksmai yra skundžiami Centriniam registratoriui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas dėl teritorinio registratoriaus veiksmų teisėtumo skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nustatyta skundo pateikimo Centriniam registratoriui tvarka, o 32 straipsnyje įtvirtinta Centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarka.
29. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012). Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme, adresuotame teritoriniam registratoriui (III t., b. l. 22–26), nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su klaidų taisymu, bei nesuformulavo tokio pobūdžio reikalavimo. Dėl to nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjas advokatei mokėjo ir už pareiškimo teritoriniam registratoriui surašymą, nes pareiškėjas veikė savo nuožiūra ir rizika.
30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė priteisti žalą, kuri atsirado dėl to, jog pareiškėjas turėjo sumokėti advokatei už jos suteiktas paslaugas sprendžiant ginčą ikiteisminėje procedūroje, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog turėjo būti atsižvelgta į Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d. įskaitytinai) 8.1 punkte įtvirtintą nuostatą, pripažintini pagrįstais. Už advokato parengtą pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimalus užmokesčio dydis yra 0,35 MMA (Rekomendacijų 8.1 p.). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
31. Tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas nepersikėlė į administracinį teismą ir atsakovo veiksmai nebuvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nustatant patirtą pareiškėjo žalą neturėjo būti vertinama, ar pareiškėjo prašoma priteisti žala yra pagrįsta, todėl nagrinėjamu atveju nustatant pareiškėjo partirtą turtinę žalą turėjo būti taikoma analogija ir atsižvelgiama į Rekomendacijų nuostatas.
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes.
33. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
34. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo pateikto pareiškimo Centriniam administratoriui surašymas turėtų būti įvertintas žymiai didesne pinigų suma, nei nustatyta Rekomendacijų 8.1 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 buvo nustatyta 1 035 Lt MMA, maksimali advokatei mokėtina pinigų suma yra 104,91 Eur (0,35 x 1 035 Lt = 362,25 Lt (104,91 Eur)).
35. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjo advokatė nepagrįstai kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydama skubos tvarka per 3 dienas gauti įvairių dokumentų kopijas, nes advokatei buvo suteikta galimybė susipažinti su visais nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose bei skaitmeniniame archyve esančiais dokumentais. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, nurodo, kad iš į bylą pateikto advokatės prašymo (III t., b. l. 27–28) matyti, jog pareiškėja prašė 15 dokumentų kopijų, o skundo Centriniam registratoriui (I t., b. l. 30–36) negrindė visomis dokumentų kopijomis.
36. Aplinkybė, kad advokatė pareiškimo negrindė visomis dokumentų kopijomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog be teisėto pagrindo buvo reikalaujamos visos dokumentų kopijos, nes advokatė privalėjo susipažinti su visais dokumentais, juos įvertinti tam, kad galėtų pateikti argumentuotą pareiškimą. Kadangi teritorinio registratoriaus veiksmų apskundimo terminas yra pakankamai trumpas, todėl pagrįstai buvo prašoma skubos tvarka pateikti dokumentus. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjui turi būti priteista 32,88 Eur (113,50 Lt) už dokumentų kopijas.
37. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo turėjo būti priteista 137,79 turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už šią sumą.
38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui buvo priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, šių veiksmų pobūdžio, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais.
39. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
40. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013)
41. Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės buvo apgintos operatyviai, atsakovo veiksmai (įrašytos pastabos) nesukėlė pareiškėjui jokių esminių nepatogumų, išskyrus tai, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į Centrinį administratorių (pareiškėjui nebuvo apribotos nuosavybės teisės, neatsirado kliūčių tvarkant nekilnojamąjį turtą ar pan.). Teisėjų kolegija neatmeta, kad atsakovo veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus pergyvenimus, netikrumą, įtampą, tačiau, kaip jau buvo minėta, ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir priežastys turi būti tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti reikšmingais, lyginant su eiliniais.
43. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo aplinkybes apie tai, kad buvo diskriminuojamas, kad teritorinis registratorius bendravo tik su A. M., aplinkybes apie teritorinio registratoriaus sprendimo išsiuntimą ir kt., tačiau pareiškėjas skundo (III t., b. l. 3–8) tokiomis aplinkybėmis negrindė. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl teritorinio registratoriaus veiksmų buvo įtrauktas į bylinėjimąsi su A. M., tačiau pagal bylos duomenis A. M. prieš pareiškėją civilinę bylą iškėlė iki teritorinio registratoriaus neteisėtų veiksmų atlikimo (byloje yra pateiktas 2014 m. gegužės 21 d. A. M. patikslintas ieškinys, kuris nebuvo grindžiamas teritorinio registratoriaus atliktais įrašais). Teritorinis registratorius su trečiuoju asmeniu A. M. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį Nr. KSG-2162 dėl jam nuosavybės teise priklausančio pastato – aliejaus gamybos cecho kadastro duomenų tikslinimo sudarė 2014 m. spalio 9 d. (I t., b. l. 73).
44. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iš dalies (pareiškėjui priteistina iš atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 137,79 turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), o skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetamas.
45. Pareiškėjas prašo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už 2017 m. birželio 8 d. pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį parengė advokatė Vida Kisielienė).
46. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 6 d.).
47. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).
48. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
49. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl maksimalaus priteistino advokato darbo užmokesčio, atsižvelgia į 2016 metų IV ketvirtyje buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2016 metų IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 822,80 Eur.
50. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo metu pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (taikomas koeficientas 1,3) maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 500 Eur – viršija Rekomendacijų nustatytą dydį, todėl teisėjų kolegija, apskaičiuodama priteistiną pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų sumą, remiasi maksimalia Rekomendacijose nustatyta suma.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nagrinėto ginčo pobūdį, patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, į tai, kad advokatė dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog pareiškėjui priteistina iš atsakovo 110 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo M. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. B. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 137,79 (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 79 euro centus) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Pareiškėjo M. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.“
Priteisti pareiškėjui M. B. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Veslava Ruskan
Dalia Višinskienė