Civilinė byla Nr. 2-1170-611/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03336-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 21.4; 44.2; 44.2.4.2; 116.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,
dalyvaujant ieškovei V. M. M., ieškovės atstovui adv. Laurynui Biekšai, atsakovo Lietuvos banko atstovui A. B., atsakovo AB banko SNORAS atstovui A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovams Lietuvos bankui ir bankrutuojančiam AB bankui SNORAS dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia 2011-06-29 su AB banku SNORAS sudarytą indėlio sertifikato sutartį, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei padarytą 2000 Lt neturtinę žalą, 7250 Lt nuostolių bei priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-29 su AB banku SNORAS sudarė indėlio sertifikato sutartį 7 239 Lt sumai. Sutarties 3 ir 3.6 punktuose buvo nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis „VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“, o neprofesionaliųjų klientų kategorijai priskirtiems klientams taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis. AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, ji buvo suklaidinta, AB bankas SNORAS nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidė LR CK nuostatas, Europos žmogaus teisių konvencijos 13 str., LR Konstituciją, ES direktyvos MIFID reikalavimus, veikė nesąžiningai ir nesilaikė pareigos suteikti klientui visą reikiamą ir teisingą informaciją apie indėlius sertifikatus. Nurodė, kad jeigu AB bankas SNORAS būtų atskleidęs visą teisingą informaciją, ieškovė nebūtų sudariusi indėlio sertifikato sutarties. Banko darbuotojas privalėjo klientui akcentuoti investicinio produkto esmę ir riziką bei kitas sąlygas. Ieškovė neteko savo santaupų, negali naudotis savo nuosavybe, dėl ko patyrė didelius nuostolius ir moralinę žalą. Be to, ieškovė pažymi, kad Lietuvos Bankas nevykdė savo funkcijų ir nekontroliavo AB banko SNORAS, delsė imtis efektyvių poveikio priemonių, neužkirto kelio neatsakingai AB banko SNORAS veiklai, slėpė informaciją nuo visuomenės, netinkamai atliko savo įstatymuose nustatytas pareigas. Ieškovės manymu, priežastinis ryšys tarp Lietuvos banko teisės normų pažeidimų ir ieškovės ieškinyje nurodytos žalos yra tiesioginis: jeigu nuo 2009 m. Lietuvos Bankas būtų tinkamai vykdęs AB banko SNORAS finansinės veiklos priežiūrą, kontroliavęs finansinės būklės likvidumo bei kapitalo pakankamumą, nebūtų išdavęs leidimo AB bankui SNORAS sertifikatų platinimui, arba 2011 m. liepos mėnesį būtų visuomenei pateikęs teisingą informaciją, ieškovė būtų nutraukusi indėlio sertifikato sutartį, nebūtų praradusi santaupų ir patyrusi nuostolių bei žalos. Ieškovė dėl prarastų pinigų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, didžiules neigiamas ilgalaikes emocijas ir sveikatos sutrikimus, nuolatinę baimę, bendravimo norą su šeimos artimaisiais praradimą, jaučia nepasitikėjimą institucijomis. Nurodė, kad AB bankas SNORAS pažeidė sutarties standartines sąlygas: įtraukdamas į sutartį įsipareigojimą, kad indėlis apdraustas, žinodamas, kad įsipareigojimas nevykdomas, elgėsi nesąžiningai, todėl sutarties pažeidimas yra esminis. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.
Atsakovas Lietuvos Bankas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius ir neturtinę žalą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė, be abstraktaus kaltinimo, kad Lietuvos bankas neva nekontroliavo AB banko SNORAS veiklos ir nesiėmė reikiamų veiksmų, nenurodo jokių konkrečių neteisėtų Lietuvos Banko veiksmų, padariusių jai žalą, konkrečių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, bet neatliko, nepateikia įrodymų, kad yra priežastinis ryšys tarp Lietuvos banko veiklos ir ieškinyje nurodytos žalos, be to, nepateikia jokių duomenų, įrodančių Lietuvos banko ar jo tarnautojų kaltę, dėl kurios būtų kilusi žala. Aplinkybė, jog viena iš Lietuvos banko funkcijų yra vykdyti kredito įstaigų priežiūrą nereiškia, kad Lietuvos bankas privalo atsakyti už kredito įstaigų padarytus nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar užtikrinti kredito įstaigų įsipareigojimų vykdymą. Faktas, kad AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla, neįrodo, kad Lietuvos bankas tinkamai nevykdė šio banko priežiūros. Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovei buvo padaryta žala, kadangi ieškovė turi teisę teismo paskirtam bankroto administratoriui teikti savo reikalavimus, kurie teismo tvirtinami ir bus įstatymu nustatyta eile tenkinami. Nurodo, kad Lietuvos bankas vykdė nuolatinę AB banko SNORAS priežiūrą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Iki Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos Lietuvos bankui įstatymais nebuvo suteikti įgaliojimai tirti ir vertinti, ar bankų su klientais sudaromos sutartys, įskaitant dėl indėlio sertifikato įsigijimo, arba kiti bankų veiksmai teikiant konkrečias finansines paslaugas klientams atitinka tokių paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Atsakovas bankrutuojančio AB banko SNORAS atsiliepimu prašo sustabdyti bylą bankrutuojančio AB banko SNORAS atžvilgiu toje dalyje, kiek tai liečia 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato bei priskaičiuotų palūkanų grąžinimą, iki įsiteisės teismo nutartis dėl analogiško ieškovės reikalavimo bankrutuojančio AB banko SNORAS bankroto byloje Nr.B2-2361-611/2012, ieškovės reikalavimą priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 7 239 Lt indėlio sertifikato bei priskaičiuotų palūkanų grąžinimo nagrinėjamas BAB bankas SNORAS bankroto byloje, todėl teismas turi sustabdyti bylą AB banko SNORAS atžvilgiu, kiek tai liečia minėtą sumą. Be to, pažymi, kad ieškovės su AB banku SNORAS sudarytoje Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, kad įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir tai nereiškia, kad absoliučiai visi AB banko SNORAS įsipareigojimai neprofesionaliam klientui yra apdrausti. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad draudimo objektu negali būti draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai). Indėlio sertifikato sutartyje buvo nurodyta, kad pasirašydamas sutartį Indėlio sertifikato savininkas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos aptartos ir paaiškintos, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia jo valią, bei yra susipažinęs su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 96 (toliau – aprašas) ir visiškai sutinka su jo sąlygomis. Šiame apraše buvo aiškiai nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, todėl laikytina, kad ieškovė žinojo apie indėlių draudimo netaikymą indėlio sertifikatams, tačiau sąmoningai sutiko prisiimti su tuo susijusią riziką. Ieškovės argumentai, kad banko darbuotoja nuslėpė informaciją prieštarauja rašytiniams įrodymams, o teiginiai, kad AB bankas SNORAS klastojo indėlių sertifikato sutartį, nesilaikė įstatymų nuostatų, veikė nesąžiningai yra neįrodyti, nepagrįsti, paremti vien ieškovės subjektyviu vertinimu. Ieškovė, sudarydama Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį veikė laisva valia, suvokdama šio sandorio esmę bei sukeliamas pasekmes. Be to, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės nei turtinės nei neturtinės žalos atsiradimo fakto, atsakovo tyčios. Ieškovės reikalavimas atlyginti 2 000 Lt žalą yra neprotingas, neproporcingas, neatitinka Lietuvos teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo bylose. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas 2011-06-29 sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (b.l.7-11), pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovės pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant šią sutartį ieškovė ir atsakovas tą pačią dieną (2011-06-29) sudarė indėlių sertifikato įsigijimo sutartį (b.l.6), pagal kurią ieškovė nupirko 7239 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,6 procentų dydžio fiksuota metine palūkanų norma, kurio įsigaliojimo data – 2011-07-04, išpirkimo data – 2012-07-05. Ieškovė teigia, kad ji nebuvo supažindinta su indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje minimu indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr.96(LTL) (toliau – aprašas) bei tuo, jog minėtas indėlio sertifikatas nėra apdraustas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas suklaidino ją, veikė nesąžiningai, nesilaikė pareigos suteikti visą reikiamą ir teisingą informaciją, neatskleidė su tuo susijusios rizikos.
Atsakovas yra komercinis bankas, t.y. kredito įstaiga, iki 2011-11-16 turėjusi teisę teikti licencines finansines paslaugas (Bankų įstatymo 2 str. 2 d.), todėl jis yra finansų įmonė Finansų įstaigų įstatymo 2 str.7 d. prasme ir jo finansinių paslaugų teikimui taikomas Finansų įstaigų įstatymas (Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 1 d.). Ieškovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 30 d.), o santykyje su ieškovu - neprofesionali klientė (Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 22 d.). Šią aplinkybę patvirtina ir tarp šalių sudaryta neprofesionalaus kliento aptaravimo sutartis. Atsakovas kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 d. atsakovą, veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintoją ir finansų maklerį, įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 d. įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Nagrinėjamu byloje atveju atsakovas pažeidė minėto įstatymo 22 str. 5 d. nustatytas pareigas, kadangi nesurinko įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, jos tikslus sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, jos patirtį investavimo srityje. Tai paneigiančių įrodymų į bylą atsakovas nepateikė. Ieškovė yra senyvo amžiaus asmuo, pagal bylos įrodymus neturinti patirties ir būtinų žinių investavimo srityje. Įvertinus aplinkybes, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudarytos tą pačią dieną, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje atsakovas informavo ieškovę, jog siekiant užtikrinti ieškovės lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, atsakovo įsipareigojimai ieškovei yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, šią sutartį vykdant buvo sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, kurioje tiesiogiai nėra nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ieškovės asmenį, ieškovei galėjo susidaryti klaidingas įspūdis apie tai, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas. Nors indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje yra nuoroda apie tai, kad ieškovė buvo supažindinta su aprašu, tačiau toks įrašas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas įrodymas, jog ieškovė iš tikrųjų buvo supažindinta su visomis su indėlio sertifikato įsigijimu susijusiomis rizikomis bei kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka, nes tai yra standartinė sutarties sąlyga, nepašalinanti atsakovo darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo galimybės ir visų rizikų neatskleidimo. Aprašo kopija ieškovei nebuvo įteikta, ieškovė neturėjo galimybės apsvarstyti atsakovo pasiūlymą dėl indėlio sertifikato įgijimo, atsakovas vykdė agresyvią rinkodarą jos atžvilgiu. Įvertinus ieškovės asmenį, sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo informacijos pateikimo būdą, nagrinėjamu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę, labiau tikėtina, todėl laikytina įrodyta, kad ieškovė buvo suklaidinta atsakovo, sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, sudarant ieškovei įspūdį, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka. Tokiu būdu atsakovas pažeidė finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 d. reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad už indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos yra jos viso gyvenimo santaupos. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, tikėjosi, jog indėlio sertifikatas yra apdraustas, ir būtent tai sąlygojo jos valią sudaryti tokią sutartį. Priešingu atveju ji indėlio sertifikato įsigijimo sutarties nebūtų sudariusi. Toks ieškovės suklydimas pripažintinas esminiu, todėl 2011-06-29 indėlio sertifikato įsigijimo sutartis pripažintina negaliojančia (CK 1.90 str.). Pripažinus sutartį negaliojančia taikytina restitucija (CK 1.90 str. 3 d., 1.80 str. 2 d., 6.145 str.), tačiau kadangi atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl restitucijos būdas pakeistinas (CK 6.145 str. 2 d.), nes atsakovas negali būti įpareigojamas grąžinti ieškovei lėšas, išvengiant įmonių bankroto įstatymo nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Taikant restituciją, laikytina, kad ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos (7239 Lt) grąžinamos į jos sąskaitą atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį.
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai 7250 Lt dydžio žalą, kurią, anot ieškovės, padarė jai abu atsakovai, todėl jie turi atsakyti solidariai. CK 6.6 str. nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Be to, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti CK 6.246-6.249 str. įtvirtintų sąlygų visumą, t.y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalos faktą ir kaltę, kuri yra preziumuojama įrodžius neteisėtus veiksmus. Minėtas sąlygas privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju pripažinus tarp ieškovės ir atsakovo BAB banko SNORAS sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, iš banko žala negali būti ieškovei priteisiama, nes tai reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą šio atsakovo sąskaita. Pritaikius restituciją, atsakovas privalo grąžinti ieškovei 7239 Lt sumą, ieškovės sumokėtą už indėlio sertifikatą, o priteisus tokio dydžio žalą, kurią ieškovė kildina iš tos pačios nuginčytos indėlio sertifikato įsigijimo sutarties, reikštų minėtos sumos priteisimą antrą kartą. Ieškovė už indėlio sertifikatą sumokėjo 7239 Lt, įrodymų apie tai, kad patyrė 11 Lt žalą (7250 Lt – 7239 Lt), ieškovė nepateikė. Todėl ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovo BAB banko SNORAS atmetamas. Pažymėtina, kad ieškovės 7319,44 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovo bankroto byloje Nr.2-2361-611/2012 ketvirtoje eilėje.
Ieškovė teigia, kad atsakovas Lietuvos Bankas nepakankamai kontroliavo ieškovą BAB banką SNORAS, todėl turi atsakyti solidariai su BAB banku SNORAS. Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos įgalinimus kontroliuojant komercinių bankų veiklą, nustato bankų įstatymas, o konkrečiai šio įstatymo 67 str., taip pat finansų įstaigų įstatymo 50-51 str.. Nei bankų įstatymas, nei finansų įstaigų įstatymas, nei finansinių priemonių rinkų įstatymas ar vertybinių popierių įstatymas (redakcijos, galiojusios iki 2011-12-31) nenustatė Lietuvos bankui teisės ir pareigos kontroliuoti atsakovo indėlių sertifikatų platinimo, vertybinių popierių įstatymas taip pat nesuteikė Lietuvos bankui teisės kontroliuoti indėlių sertifikatų platinimą. Pagal byloje esančius duomenis atsakovas Lietuvos bankas tiek, kiek jį įgalino teisės aktai, tinkamai kontroliavo atsakovo BAB banko SNORAS veiklą, tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Vien faktas, kad BAB bankas SNORAS tapo nemokus, nereiškia, jog Lietuvos bankas netinkamai teisės aktų pavestas funkcijas. Priešingai, atsakovas Lietuvos bankas pateikė į bylą įrodymus, jog reguliariai tikrino BAB banką SNORAS, o nustačius veikos pažeidimus, taikė jam poveikio priemones. Todėl pripažinta, kad ieškovė neįrodė atsakovo Lietuvos banko neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl ieškovės patirtos žalos. Atitinkamai šis atsakovas negali būti atsakingas ir dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, todėl šis reikalavimas Lietuvos banko atžvilgiu taip pat atmetamas.
Ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 2000 Lt neturtinės žalos. Kadangi dėl atsakovo Lietuvos banko jau pasisakyta, pasisakoma dėl atsakovo BAB banko SNORAS atsakomybės. Ieškovė, teigdama, kad patyrė didelį sveikatos sutrikimą, širdies sutrikimus, jog pastoviai kankina baimė apie galimybes sumokėti už šilumą, kankina nemiga, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl sudarytos ginčijamos sutarties ieškovė prarado galimybę vykdyti prievoles prieš trečiuosius asmenis ir tai galėjo sąlygoti dvasinius išgyvenimus. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.
Kadangi ieškovės ieškinys reiškiamas atsakovui BAB bankui SNORAS, o tai susiję su jos kaip kreditorės, finansinio reikalavimo pareiškimu bankui, kuriam iškelta bankroto byla, todėl ši civilinėje byla nagrinėjama atsakovo BAB banko SNORAS bankroto byloje ir yra jos sudėtine dalimi.
Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovei iš atsakovo BAB banko SNORAS priteistina 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 98 str.), kurios išmokėtinos iš atsakovo administravimui skirtų lėšų.
Nutarčiai įsiteisėjus, atsakovo bankroto administratorius turi įvertinti ar ieškovės banko sąskaitoje turėtos lėšos buvo apdraustos IĮIDĮ nustatyta tvarka, jeigu taip – pranešti apie VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atitinkamai po draudimo išmokos išmokėjimo pakeičiant kreditorių bankroto byloje.
Kadangi ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 9 p. yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jai grąžintinas jos sumokėtas 60 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 290-291 str., teismas
n u t a r ė :
ieškovės V. M. M. ieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančia ieškovės V. M. M. ir atsakovo bankrutuojančio AB banko SNORAS 2011 m. birželio 29 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr.S 008858 dėl 7239 (septynių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt devynių) litų vertės indėlio sertifikato įsigijimo. Taikyti tarp šalių restituciją ir pripažinti ieškovės V. M. M. sumokėtą 7239 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei V. M. M. iš atsakovo BAB banko SNORAS 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš atsakovo administravimui skirtų lėšų.
Grąžinti ieškovei V. M. M. 60 (šešiasdešimt) litų žyminio mokesčio, įmokėto pagal 2011-12-17 mokėjimo kvitą. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andžej Maciejevski