Civilinė byla Nr. 2-377-943/2015

                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                        114.9.3.1.; 122.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas įpareigoti priešingą bylos šalį pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus, civilinėje byloje Nr. 2-6119-560/2014 (2015 m. bylos Nr. 2-688-560/2015) pradėtoje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys suinteresuoti asmenys E. Š., uždaroji akcinės bendrovė „Baltic Arms“, uždaroji akcinės bendrovė „Mabuta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, M. Ž.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FF lizingas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. 2014 m. spalio 8 d. įvyko pirmasis BUAB „FF lizingas“ kreditorių susirinkimas. Pareiškėjas Z. V. pateikė teismui preliminarų skundą, prašydamas panaikinti visus 2014 m. spalio 8 d. įvykusio pirmojo BUAB „FF lizingas“ kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus. Skunde taip pat buvo prašoma išreikalauti iš BUAB „FF lizingas“ administratoriaus UAB „Admivita“ visus skundo nagrinėjimui būtinus įrodymus (visą 2014 m. spalio 8 d. įvykusios pirmojo BUAB „FF lizingas“ kreditorių susirinkimo medžiagą), susipažinus su išreikalauta medžiaga leisti pareiškėjui pateikti patikslintą skundą.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui Z. V. terminą iki 2014 m. lapkričio 13 d. pašalinti skundo trūkumus. Nutartyje pažymėjo, jog teismui pateikiamas skundas negali būti preliminarus, jame turi būti suformuluoti konkretūs reikalavimai ir nurodyti visi skundo reikalavimus pagrindžiantys argumentai.

Pareiškėjas Z. V. Vilniaus apygardos teismui 2014 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą įpareigoti BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorių pateikti pareiškėjui pirmojo 2014 m. spalio 8 d. įvykusio BUAB „FF lizingas“ kreditorių susirinkimo registracijos ir atstovavimo dokumentų ir su tuo susijusių dokumentų kopijas bei nustatyti pareiškėjui naują terminą skundo trūkumams pašalinti – savaitę, skaičiuojamą nuo dienos, kai pareiškėjas gaus iš administratoriaus reikiamą medžiagą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti Z. V. prašymą įpareigoti BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorių pateikti skundžiamo kreditorių susirinkimo medžiagą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „FF lizingas“ kreditorių sąrašas, taip pat ir pareiškėjo Z. V. kreditorinis reikalavimas. Tokiu būdu Z. V., kaip BUAB „FF lizingas“ kreditorius, turi teisę susipažinti su teisme nagrinėjama BUAB „FF lizingas“ bankroto byla bei daryti bylos išrašus, kopijas. Teismas pažymėjo, jog bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, teismui pateikė pareiškėjo prašomus dokumentus į BUAB „FF lizingas“ bankroto bylą, tokiu būdu pareiškėjas turi teisę susipažinti su prašomais išreikalauti iš administratoriaus dokumentais betarpiškai teisme ir pasidaryti atitinkamų dokumentų kopijas. Dėl šių priežasčių teismas laikė, jog tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti bankroto administratorių pateikti tuos pačius dokumentus ir pareiškėjui, nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. V. prašo skundo nagrinėjimui prijungti  civilinės bylos Nr. B2-1680-560/2014 keturioliktą tomą ir jame esančią medžiagą, susijusią su 2014 m. spalio 8 d. BUAB „FF lizingas“ pirmuoju kreditorių susirinkimu; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo; skirti BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog visi pareiškėjo prašomi išreikalauti iš bankroto administratorius duomenys yra BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje. Pareiškėjo teigimu, teismui pateikta tik dalis prašomų išreikalauti dokumentų, todėl teismo atsisakymas tenkinti prašymą yra neteisėtas.

2. BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorius ilga laiką ir piktybiškai nevykdo pareiškėjo prašymų, siekia apsunkinti kreditoriaus teisę skųsti kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus, dėl ko jam skirtina bauda.

2015 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvau gauti papildomi pareiškėjo Z. V. paaiškinimai, kuriais iš esmės pakartojamos atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, įrodančios BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, vengiant pareiškėjui suteikti visą informaciją apie 2014 m. spalio 8 d. vykusį kreditorių susirinkimą.

Suinteresuoti asmenys UAB „Baltic Arms“, E. Š., BUAB „FF lizingas“ administratoriaus UAB „Admivita“ atsiliepimais į Z. V. atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. UAB „Baltic Arms“ papildomai prašo priteisti iš pareiškėjo 175,22 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro užmokestis advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ prašė pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl nepagrįsto skundo teikimo skirti baudą.

Atsiliepimais suinteresuoti asmenys pažymi, jog pareiškėjas Z. V. visą 2014 m. spalio 8 d. vykusios pirmojo kreditorių susirinkimo medžiagą yra gavęs iš BUAB „FF lizingas“ administratoriaus, ji pareiškėjui buvo įteikta pasirašytinai, o susirinkimo protokolas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, taip pat pareiškėjui neatlygintinai buvo pateiktas susirinkimo dalyvių registracijos sąrašas. Kitą pageidaujamą informaciją ar duomenis pareiškėjas turi teisę gauti vadovaudamasis pirmojo kreditorių susirinkimo metu patvirtintos informacijos kreditoriams apie bankroto procedūrų eigą teikimo tvarka.

BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorius papildomai pažymėjo, jog 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis negali būti apskundimo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nutraukti pradėtą apeliacinį procesą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

Apeliantas 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais iš esmės papildomi atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai. Apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir vertinti kartu su atskirojo skundo medžiaga.

Atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis (CPK 338 str.). Minėto straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas. Apeliacinio skundo dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai) yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Tinkamas apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pareiškiantį asmenį tinkamai ir aiškiai suformuluoti reiškiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės teikti papildomus paaiškinimus, kuriais būtų tikslinamas, pildomas ar plečiamas atskirojo skundo pagrindas, todėl įvertinus, jog šiuo atveju pareiškėjas Z. V. savo teisę į apeliaciją įgyvendino 2014 m. gruodžio 8 d. pateikęs atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. sausio 28 d. pateiktus papildomus paaiškinimus atsisakoma priimti. Teismas pažymi ir tai, jog papildomais paaiškinimais tik akcentuojamos skundžiamos nutarties neteisėtumą, pareiškėjo manymu, pagrindžiančios aplinkybės, todėl atsisakymas priimti naujai pateiktus paaiškinimus pareiškėjo teisių į tinkamą teisminę gynybą nepažeis.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliaciniu skundu keliamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėjamas atskiroje nuo BUAB „FF lizingas“ bankroto bylos byloje, tačiau įvertinus joje keliamų klausimų pobūdį, bylos nagrinėjame dalyvaujančias šalis ir jų statusą, akivaizdu, jog civilinė byla dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, priskirtina bylų, nagrinėtinų pagal bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, kategorijai. CPK 1 straipsnis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

Susipažinus su atskirojo skundo medžiaga nustatyta, jog BUAB „FF lizingas“ administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, jog skundžiama 2014 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis negali būti apskundimo objektas, dėl ko apeliacinis procesas pradėtas pagal pareiškėjo skundą turi būti nutrauktas. Esant byloje iškeltam klausimui, ar skundžiama nutartis gali būti apeliacijos dalykas, apeliacinės instancijos teismas, vertina ir pasisako, ar nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, įgyvendinama ne tik pareiškiant teismui ieškinį, bet ir skundžiant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismams. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti (pateikti įstatymo nustatyta tvarka parengtą procesinį dokumentą, ir pan.).

Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 str. 1 d., 315 str. 2 d. 3 p.). Pagal CPK 334  straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Todėl, jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą - įpareigoti suinteresuotą asmenį pateikti reikalaujamus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus. Tokia teismo nutartimi, apeliacinio teismo vertinimu, neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamu atveju, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą dėl 2014 m. spalio 8 d. vykusio BUAB „FF lizingas“ kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų, jame dėstė nesutikimų su susirinkimo metu priimtais nutarimais, motyvus, kas įrodo, jog skundžiamos nutarties priėmimas neužkirto pareiškėjui kelio tolesnei bylos eigai.

Pažymėtina, jog atsiliepimuose į atskirąjį skundą šalys nurodė, jog analogiškas pareiškėjo skundas jau buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1834/2014. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, jog nurodytoje byloje buvo vertinamas ne teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas išreikalauti įrodymus CPK 199 straipsnio prasme, teisėtumas ir pagrįstumas, o įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriaus reikalavimo ‑ įpareigoti bankroto administratorių teikti kreditoriui informaciją, pagrįstumas. Minėtoje Lietuvos apeliacinio tesimo nutartyje, teisėjų kolegija pažymėjo, jog kreditorių reikalavimai bankroto administratoriui teikti su bankroto procesu susijusią informaciją tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (11 str. 3 d. 15 p.), įvertinus kreditorių susirinkimo pasirinktą informacijos teikimo kreditoriams būdą.

Atsižvelgęs į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje per klaidą pažymėjo apie galimybę teikti atskirąjį skundą) (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 334 str. 1 d.). Paaiškėjus šiai aplinkybei (skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Baltic Arms“ prašė netenkinus atskirojo skundo, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro užmokestis advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, t. y. 175,22 Eur. Nustatyta, jog UAB „Baltic Arms“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, pateikė teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, teismas konstatuoja, kad prašomos atlyginti išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos (Rekomendacijų 7 bei 8.15 punktai). Tačiau, vertinant UAB „Baltic Arms“ prašymą, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju byla, pradėta pareiškėjo Z. V. atskirojo skundo pagrindu, apeliacinės instancijos teisme baigta nutraukus apeliacinį procesą, t. y. nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinant priežastis dėl kurių susidarė prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str.). Nors teismas UAB „Baltic Arms“ prašomas atlyginti išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir realiai patirtomis, įmonės prašymas tenkintinas iš dalies. Kaip pažymėta, nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo nutrauktas nustačius, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, dėl kurios buvo pateiktas atskirasis skundas, nesudaro apeliacijos objekto, kas leidžia pripažinti, kad sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo sudėtingi ar nauji, procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties, todėl minėtas išlaidas mažina ir iš pareiškėjo Z. V. priteisia atlyginti UAB „Baltic Arms“ 100 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 93 str., 94 str.; 96 str. 1 d.).

Dėl baudos skyrimo

BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorius prašė apeliantui Z. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis ir nepagrįsto apeliacinio proceso inicijavimą skirti baudą. Pareiškėjas Z. V. skundu taip pat kėlė reikalavimą skirti baudą BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo pateikimas nevertinamas kaip tyčinis ar sąmoningas proceso vilkinimas ar piktnaudžiavimas proceso teisės normų suteiktomis teisėmis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje klaidingai pažymėjo apie galimybę ją apskųsti atskiruoju skundu, todėl BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriaus prašymas skirti baudą Z. V. netenkinamas. Netenkinamas ir Z. V. prašymas dėl baudos skyrimo bankrutavusios įmonės administratoriui, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, jokių administratoriaus veiksmų, kurie rodytų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties.

Netenkinti Z. V. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“ prašymų dėl baudos skyrimo.

Priteisti iš Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“, įmonės kodas 110786047, naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Teisėja                                                                                      Egidija Tamošiūnienė