Civilinė byla Nr. e2A-2333-273/2015

                           Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05017-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.2.; 3.2.4.11.;3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Darni aplinka“ atstovo advokato G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-261-375/2015 pagal atsakovų L. Ž. ir R. L. Ž. priešieškinį  ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Darni aplinka“ dėl kainos sumažinimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 2 197,37 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo  bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriame prašė sumažinti ieškovės darbų kainą 1 450,52 Eur (5 004,29 Lt) bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad atsakovai su ieškove preliminariai susitarė dėl aplinkos (duomenys neskelbtini) sutvarkymo darbų ir apimties, tačiau sutarties nepasirašė, susitarė, kad  darbų kaina yra 11 000 Lt su visais mokesčiais. Ieškovė darbus atliko ir išrašė PVM sąskaitą - faktūrą DAPL-1 Nr.000060 11 670,31 Lt sumai (be PVM) ir 14 121,07 Lt sumai (su PVM). Atsakovai darbų vykdymo metu sumokėjo ieškovei 5 200 Lt, iš kurių 3 600 Lt buvo panaudota juodžemio pirkimui, 1 600 Lt buvo panaudoti kitų medžiagų pirkimui bei darbų apmokėjimui. Po susirašinėjimo papildomai atsakovai sumokėjo 6 534 Lt, iš viso 11 734 Lt, t.y. daugiau nei buvo aptarta pradinėje sąmatoje. Atsakovai laikė, kad jie yra pilnai atsiskaitę su ieškove už atliktus darbus.  Išaiškėjus ieškovės atlikto darbo kokybės trūkumams, atsakovų nuomone, ieškovės nustatyta darbų ir medžiagų kaina turi būti sumažinta 5 004,29 Lt. Atsakovai kreipėsi į analogiškus apželdinimo darbus atliekančią UAB „Žalieji sprendimai“, kuri apskaičiavo, kad ieškovės nekokybiškai atlikto darbo ištaisymas kainuoja 5 004,29 Lt.

Ieškovė  su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovai sudarė paslaugų suteikimo – apželdinimo darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), vejos sėją ir teritorijos apželdinimą. 2013 m. birželio 10 d. šalys sudarė naują sutartį Nr.25, pagal kurią atsakovai pageidavo, kad ieškovė atliktų papildomus darbus (pvz. baseino išvalymą, alpinariumo suformavimą ir kt.). Buvo parengta preliminari darbų atlikimo sąmata, numatyta 12 146 Lt preliminari kaina, kuri po  faktinio darbų atlikimo pasikeitė, kadangi galutinė suma už atliktus darbus buvo apskaičiuota pagal faktinį medžiagų išnaudojimą, pateikus darbų atlikimo aktą. 2013 m. rugpjūčio 28 d. darbų atlikimo aktu buvo nustatyta galutinė darbų atlikimo kaina - 12 488,41 Lt (su PVM). Papildomai buvo sudaryta faktinė panaudotų medžiagų sąmata, kurioje 1 632,66 Lt (su PVM) suma buvo apskaičiuota už panaudotas medžiagas. Bendra darbų atlikimo kaina sudarė 14 121,07 Lt (su PVM). Atsakovai šios kainos neginčijo ir su ja sutiko. Nors ir įskaičius atsakovų minimą 5 200 Lt į atliekamus darbus, atsakovai lieka skolingi 7 587,07 Lt, net ir priteisus atsakovams jų reikalaujamą sumą, atsakovai vis tiek liktų skolingi 2582,78 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji negali būti atsakinga už vejos trūkumus, kadangi jie atsirado ne dėl ieškovės kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies, sumažino ieškovės atliktų darbų kainą ir priteisė iš ieškovės  atsakovams 613,08 Eur. Likusioje dalyje priešieškinio netenkino; priteisė iš ieškovės  atsakovui R. L. Ž.  10,43 Eur  žyminiam mokesčiui ir 327,18 Eur  atstovavimo išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovės atsakovei L. Ž. 120 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovės 7,20 Eur valstybei pašto išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovų po 3,60 Eur valstybei pašto išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai savo esme ir prigimtimi prilygintini rangos teisiniams santykiams. 2013 m. gegužės mėn. šalys susitarė dėl apželdinimo darbų atlikimo atsakovams priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini) . Rašytinių sutarčių šalys nepasirašė, o ieškovės pateiktos sutartys yra pasirašytos tik vienos šalies – ieškovės, sutartys sudarytos atbulinėmis datomis. 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakovui R. L. Ž. išrašyta PVM sąskaita faktūra DAPL-1 Nr.000060  14 121,07 Lt sumai. 2013 m. gruodžio 4 d. atsakovai pervedė ieškovei 6 534 Lt. Atsakovų teigimu,  žodine sutartimi šalys buvo sutarusios atliktų darbų kainą  - 11 000 Lt, todėl atsakovams sumokėjus ieškovei  5 200 Lt avansą, iš viso 11 734 Lt, jie ieškovei nėra skolingi. Atsakovai prašė sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą, nes ieškovės atlikti aplinkos sutvarkymo darbai yra nekokybiški, ir priteisti iš ieškovo jų naudai 5 004,29 Lt  arba 1 450,52 Eur. Šią sumą grindė analogiškus apželdinimo darbus atliekančios UAB „Žalieji sprendimai“  skaičiavimais  bei paties atsakovo R. L. Ž. sudaryta lokaline sąmata.  Aplinkybę dėl darbų trūkumų atsakovai grindžia  A.Stulginskio Universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. E. K. apžiūros aktu bei eksperto A. R. išvada. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovei atlikus sklypo gerbūvio darbus nebuvo pasiektas norimas estetinio vaizdo rezultatas, o dėl besikaupiančios drėgmės atsakovams dalinai apribota galimybė naudotis rekreacine vejos paskirtimi  ir dėl to  atsakingos yra abi šalys: defektų atsiradimą galėjo sąlygoti pačių atsakovų nerūpestingumas, pasireiškęs netinkama žolynų priežiūra, netinkamu pasirinkimu patekimui į pavėsinę, palaido šuns lakstymu.  Teismas sprendė, kad dėl dalies vejos blogų kokybinių rodiklių – dirvos pagrindų paruošimo, sėklos mišinio rūšinės sudėties netinkamumo atsakinga tai pat yra ir ieškovė, todėl nustačius abiejų šalių atsakomybę, atsakovų reikalavimas sumažinti darbų kainą, turi būti mažinamas ½ dalimi ir iš ieškovės atsakovei turi būti   priteista pusė UAB „Žalieji sprendimai“ nurodytos  sumos – 613,05 Eur. Teismas nenustatė, kad ieškovė nekokybiškai įrengė alpinariumą, kurio sutvarkymui reiktų 774,29 Lt arba 224,43 Eur, todėl šioje dalyje reikalavimo  netenkintino. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė taikydamas ½ dalies proporciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir atsakovų priešieškinį atmesti visa apimtimi bei priteisti iš atsakovų ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir jų visumą, skyrė perdėtą dėmesį vien tik eksperto išvadoms, jų nelygindamas su kitais byloje esančiais įrodymais;

2. Iš byloje esančių įrodymų, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovės veiksmai sąlygojo atsiradusius vejos trūkumus. Iš eksperto ir specialisto pateiktų išvados patvirtina, kad išimtinai dėl atsakovų nerūpestingumo, pasireiškusio žolyno nepriežiūra, veja prarado savo estetinę išvaizdą, dėl ko ji nebeatitinka savo pagrindinės paskirties;

3. Atsakovai nedrėkino vejos, teritorijoje nebuvo įrengta drėkinimo sistema, veją drėkino tik kritulių vanduo. Byloje jokiais objektyviais įrodymais nebuvo paneigta aplinkybė, kad pievinės miglės kiekis procentine išraiška galėjo sumažėti (ar išvis išnykti) dėl atsakovų žolyno nepriežiūros, t.y. nepakankamo vejos drėkinimo;

4. Teismas nepagrįstai nevertino kiekvieno įrodymo reikšmės, nepatikrino juose užfiksuotų aplinkybių patikimumo aspektu bei tokiu būdu nepašalino tarp įrodymų esančių esminių prieštaravimų, dėl ko nepagrįstai suteikė pranašumą A. R. išvadoje nurodomoms aplinkybėms neteisingai nuspręsdamas, kad būtent dėl ieškovės kaltės dirvos sudėtis ir jos paruošimas buvo netinkamas;

5. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė suformavo netinkamą vejos pagrindo nuolydį,  nebuvo paneigta lietaus erozijos galimybė, galėjusi sąlygoti netinkamo nuolydžio susiformavimą. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovai, ieškovės darbų atlikimo metu, po nuolydžių suformavimo, vejoje pasistatė koplytėlę su suformuotais naujais nuolydžiais, dėl ko aplink ją kaupiasi vanduo;

6. Iš byloje surinktų duomenų nėra aišku, ar per vienerius metus nuo atliktų darbų perdavimo atsakovai neatliko jokių veiksmų su ieškovės perduota veja. Atsakovai pradėjo ginčyti darbų kokybę tada, kai ieškovė pareikalavo sumokėti už atliktus darbus. Atliktų darbų trūkumai vertintini tik kaip atsakovų gynybinė pozicija, siekiant išvengti visiško atsiskaitymo su ieškove bei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita;

7. Teismas, nustatydamas mažintinos atliktų darbų kainos dydį, visiškai nepagrįstai rėmėsi UAB „Žalieji sprendimai“ pasiūlyme pateiktais įkainiais. Įkainis už dalinį 2,5 a. vejos ploto sutvarkymą yra neprotingai didelis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai realiai pasinaudojo UAB „Žalieji sprendimai“ teikiamu pasiūlymu;

8. Teismas neindividualizavo ieškovės ir atsakovų kaltės apimties. Nėra aišku, ar pagal pateiktą UAB „Žalieji sprendimai“ pasiūlymą, ieškovė yra tariamai atsakinga už visus vejos atnaujinimo darbus;

9. Teismas  pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei nešališkumo principus. Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovei pateikus atskirąjį skundą, 2015 m. liepos 10 d. nutartimi panaikinta ir ieškovės ieškinys išskirtas į atskirą bylą. Šiuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, jog priėmus sprendimą dėl atsakovų priešieškinio, būsimas teismo sprendimas dėl ieškovės ieškinio tampa akivaizdus, t.y. teismas negalės priimti sprendimo, prieštaraujančio anksčiau priimtam sprendimui, kadangi išskirtas į atskirą bylą ieškovės ieškinys yra neatsiejamai susijęs su atsakovų priešieškiniu. Teismas negalėjo ieškinio išskirti į kitą civilinę bylą ir atsakovų priešieškinio reikalavimus išnagrinėti skyrium, kadangi tam nebuvo jokio teisėto pagrindo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti  ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidoms apmokėti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1. Vejos drėkinimo klausimą ieškovė kelia be jokio faktinio, o tuo labiau - teisinio pagrindo. Ieškovė tokios aplinkybės neįrodinėjo, o atsakovai  neturėjo pareigos įrodinėti ir net nežinojo, kad reikia tokią aplinkybę įrodyti;

2. Neiginiai nėra įrodinėjami, t.y. ieškovei tektų pareiga įrodyti, kad atsakovai keitė dirvos sudėtį ir atnaujino veją, o ne atsakovams, kad jie to nedarė;

3. Apie lietaus erozijos aplinkybes ieškovė iš viso pirmą kartą nurodė tik apeliaciniame skunde, jų teismas netyrė ir nevertino, atsakovai į šias aplinkybes neatsikirtinėjo, ekspertui ir specialistui nebuvo užduotas klausimas, susijęs su lietaus erozija. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme;

4. Ieškovė matė ir žinojo, kur atsakovai įpratę vaikščioti, todėl ieškovė privalėjo parinkti tokios sudėties sėklų mišinį, kuris yra atsparus mindžiojimui, o po medžiais parinkti sėklų mišinį žolių, augančių pavėsyje. Ieškovei buvo iš anksto žinoma, kad specialios drėkinimo sistemos namų valdoje nėra ir ji nebus įrengiama. Į šią aplinkybę ieškovė turėjo atsižvelgti, nes ji buvo akivaizdi iki paslaugos teikimo pradžios. Ieškovė, žinodama šią aplinkybę, turėjo atlikti paslaugą tinkamai, o ne reikalauti takų, drėkinimo sistemos ir kt. įrengimų, kurių niekada nebuvo. Veja netapo nekokybiška, ji tiesiog yra nekokybiška;

5. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo vejos atnaujinimo kainų ir neteikė savo apskaičiavimų, todėl teismas, nesant kitokių duomenų, rėmėsi ir vertino esamus byloje įrodymus ir nelygino kitų įmonių paslaugų kainų, nes tokių rašytinių įrodymų byloje nėra. Apie tai, kad ieškovė nesutinka su apskaičiavimu, nurodė tik apeliaciniame skunde;

6. Apeliacinio skundo dalyką ieškovė suformulavo netinkamai. Ji turi prašyti sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, kadangi dėl išskirtosios bylos dalies sprendimas nepriimtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

              Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovės netinkamos kokybės atliktų apželdinimo darbų kainos sumažinimo (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovai privalėjo įrodyti, jog konkretūs ginčo sklypo apželdinimo ir gerbūvio sutvarkymo darbai buvo atlikti su trūkumais, o jų pašalinimui yra reikalinga atitinkama pinigų suma, kurios dydžiu turėtų būti sumažinta darbų kaina. Ieškovės pareiga paneigti atsakovų nurodytus jos atliktų darbų trūkumus. Atsakovai savo priešieškinio reikalavimus dėl ieškovės atliktų apželdinimo darbų kainos sumažinimo grindė UAB „Žalieji sprendimai“  skaičiavimais, atsakovo R. L. Ž. sudaryta lokaline sąmata, aplinkybę dėl ieškovės atliktų netinkamos kokybės apželdinimo darbų įrodinėjo A.Stulginskio Universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. E. K. Sklypo apžiūros aktu ir eksperto A. R. išvada bei eksperto atsakymais yra į šalių užduotus klausimus. Ieškovė atsikirtimuose į priešieškinio argumentus rėmėsi aukščiau nurodytais  apžiūros aktu ir eksperto išvada bei savo pateiktomis ginčo sklypo nuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus padarė išvadą, kad  ginčo sklypo vejos nekokybiškumą sąlygojo netinkamas dirvos pagrindų paruošimas ir netinkama žolės mišinio sudėtis, už ką yra atsakinga ieškovė bei netinkamai atsakovų vykdoma vejos priežiūra, todėl sprendė, kad dėl netinkamos vejos kokybės yra atsakingos abi bylos šalys, ir darbų kainą sumažino per pusę iki 613,08 Eur. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo aukščiau paminėtų bylos įrodymų vertinimo. Teigiama, kad nekokybiškos vejos atsiradimą lėmė ne ieškovės, bet išimtinai atsakovų veiksmai dėl netinkamos vejos priežiūros. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės kaltę dėl netinkamos kokybės darbų paneigiančius įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikdamas eksperto išvadai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-99/2009).

Apeliaciniame skunde  teigiama, kad vertindamas vejos kokybę ir spręsdamas dėl  ieškovo kaltės dėl netinkamos kokybės darbų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą teikė eksperto A. R. išvadai, o ne specialisto E. K. apžiūros aktui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad specialisto apžiūros aktas yra svarbesnis įrodymas nei eksperto išvada. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek  apžiūros akte, tiek eksperto išvadoje nėra esminių skirtumų dėl atliktų darbų apželdinimo darbų vertinimo. Apžiūros akte ir išvadoje skirtingai nustatytas užveštinio juodžemio sluoksnio storis, kuris apsprendžia dirvos pagrindo paruošimo tinkamumą. Apžiūros akte teigiama, kad  visame ginčo sklype  yra kokybiškai vejai reikalingas  ne mažesnis nei 20 cm storio humusingo dirvožemio sluoksnis, o eksperto išvadoje nurodoma, kad užveštinio  juodžemio sluoksnis yra nevienodo storio, o  kai kuriose vietose jo praktiškai nėra pilta (zona „D“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl dirvos pagrindo paruošimo tinkamumo, prioritetas turėtų būti teikiamas eksperto išvadai. Atsižvelgtina į tai, kad eksperto išvados buvo paremtos ne tik vizualine ginčo sklypo apžiūra, bet ir paimtų dirvožemio mėginių ištyrimo metu gautais rezultatais. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto motyvas, kad byloje nėra objektyvių  įrodymų, jog žolė tapo nekokybiška dėl ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad eksperto A. R. pateiktoje išvadoje ir atsakymuose yra motyvuotai ir išsamiai nurodyta, jog vejos kokybės trūkumai atsirado dėl dviejų priežasčių: vejos įrengimo technologijos klaidų bei eksploatacijos ir priežiūros sąlygų. Pabrėžiama, jog vejos įrengimo technologija įtakojo tolesnę vejos eksploataciją ir jos estetinę išvaizdą. Ekspertas A. R. pirmine ir esmine vejos būklės trūkumus  sukeliančia problema pripažino netinkamą dirvos sudėties parinkimą ir jos paruošimą vejai bei netinkamą vejos žolių sudėties parinkimą esamai situacijai. Šių eksperto išvadų negali paneigti ieškovės pateiktose fotonuotraukose užfiksuota ieškovės nuomone tinkamos kokybės vejos būklė  darbų perdavimo metu. Kaip nurodyta eksperto išvadoje, esminius vejos įrengimo kokybės kriterijus galima nustatyti ir po metų laiko. Esminiams vejos įrengimo kokybės kriterijams: dirvos pagrindų paruošimui, sėklų mišinio rūšinei sudėčiai, žolių sudygimo kokybei ir vienodumui vienas sezonas esminės įtakos neturi. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovai privalėjo paneigti įrodymais aplinkybes, jog jie vejos tinkamai neprižiūrėjo, elgėsi aplaidžiai ar nerūpestingai. Pareiga įrodyti šias aplinkybes pagal CPK 178 straipsnio nuostatas teko ieškovei, o ne atsakovams, todėl reikalavimas šias aplinkybes įrodyti atsakovams, prieštarautų įstatymo nustatytam įrodinėjimo pareigos paskirstymui. Apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad atsakovai yra atsakingi dėl drėkinimo sistemos nebuvimo, turėjusio įtaką vejos kokybei. Ieškovei, kurios žemės sklypų apželdinimo ir gerbūvio sutvarkymo darbai yra pagrindinė veikla, dar prieš pradedant apželdinimo darbus turėjo būti žinoma, kad drėkinimo sistemos atsakovų namų valdoje nėra ir ji nebus įrenginėjama. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei į esamą dirvos sudėtį, struktūrą bei planuojamą vejos eksploatacijos paskirtį ieškovė privalėjo parinkti tokios  vejos žolės mišinio sudėtį atskiroms zonoms, kad būtų užtikrinta tinkama vejos kokybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių UAB „Žalieji sprendimai“ pasiūlyme pateiktus įkainius, savo vejos atnaujinimo darbų kainos paskaičiavimų, teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Žalieji sprendimai“ pasiūlyme pateiktais įkainiais, nustatydamas mažintinos atliktų darbų kainos dydį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išskirdamas į atskiras bylas ieškovės ieškinį atsakovams dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl darbų kainos sumažinimo pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo ir nešališkumo principus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu (c. b. Nr. e2-19283-375/2015) ieškovės patikslintą ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovų tenkino iš dalies ir  priteisė ieškovei iš atsakovų  473 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus. 2015 m. spalio 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 30 d. Akivaizdu, kad susiklosčius tokiai faktinei situacijai, eliminuojama galimybė šalių ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimą vienoje byloje.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog dėl vejos blogų kokybinių rodiklių – dirvos pagrindų netinkamo paruošimo, sėklos mišinio rūšinės sudėties netinkamo parinkimo yra atsakinga ieškovė, o atsakovai yra atsakingi dėl netinkamos vejos priežiūros, todėl pagrįstai sumažino atsakovų reikalavimą sumažinti darbų kainą ½ dalimi. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindo nėra, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK   326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidoms atlyginti, prie prašymo pridėjo 2015 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 801572, Atstovavimo sutartį. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti advokato išlaidoms atlyginti suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalios sumos advokato išlaidoms apmokėti (1,3x VMBDU, kur VMBDU - 713,90  Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), nagrinėjamu atveju 2015 m. pirmojo ketvirčio). Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovės atsakovui R. L. Ž., sumokėjusiam advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Darni aplinka“ (juridinio asmens kodas 302761466) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėja                                                                                                      Izolda Nėnienė