Administracinė byla Nr. AS-586-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00136-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. G. 2020 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“ (toliau – ir Įsakymas).

Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 19 d. nutartyje, be kita ko, nustatė, kad ginčo tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pareiškėjui buvo parinkta atsižvelgus į konstatuotą sunkinančią aplinkybę, t. y. nepraėjus metams nuo tarnybinių nuobaudų paskyrimo, jis padarė kitą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam skirtomis ankstesnėmis tarnybinėmis nuobaudomis (Panevėžio AVPK viršininko 2019 m. vasario
8 d. įsakymu Nr. 50-TE-73 ir 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 50-TE-13), kreipėsi į teismą, buvo pradėtos administracinės bylos Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I-112-320/2020. Administracinė byla
Nr. I3-95-279/2020 išnagrinėta 2020 m. kovo 27 d. sprendimu, tačiau byla pagal apeliacinį skundą dėl pastarojo teismo sprendimo dar neišnagrinėta. Administracinės bylos Nr. I-112-320/2020 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas byloje Nr. I3-95-279/2020. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias tiek su tarnybinio nusižengimo sudėties vertinimu, tiek su paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumu dėl nustatytos tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės, padarė išvadą, kad administracinėse bylose Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I-112-320/2020 priimti teismo sprendimai turės įtaką sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teismas nutarė, be kita ko, išaiškinti ginčo šalims, kad 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismų sprendimai administracinėse bylose Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I-112-320/2020, bei įpareigoti ginčo šalis raštu pranešti savo nuomones dėl administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo.

Atsakovas Panevėžio AVPK 2020 m. liepos 15 d. raštu informavo, kad neprieštarauja administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymui iki įsiteisės galutiniai teismų sprendimai administracinėse bylose Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I-112-320/2020, kadangi, jo nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tinkamai įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą lemiančias sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėjas R. G. 2020 m. liepos 17 d. išsiųstame rašte nurodė nesutinkantis su administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymu.

Pareiškėjas 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdyje paaiškino, kad neracionaliu stabdyti bylos nagrinėjimą, nes administracinių bylų nagrinėjimas trunka ilgai, todėl, kol bus išnagrinėtos bylos pagal kitus jo skundus, gali būti prarasti tam tikri reikšmingi įrodymai, pavyzdžiui, liudytojai gali pamiršti įvykio aplinkybes arba nebegalėti liudyti, be to, būtų jau pasibaigęs ginčo tarnybinės nuobaudos galiojimas. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, tvirtino, jog jis laikytinas nepadariusiu pažeidimo iki jo kaltumas bus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ginčijamais Panevėžio AVPK vadovo įsakymais tarnybinės nuobaudos paskirtos už skirtingų teisės normų pažeidimus, todėl pareiškėjo veikoje nėra pakartotinumo elemento, ankstesnės tarnybinės nuobaudos buvo vertinamos tik kaip sunkinanti aplinkybė. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinės bylos nagrinėjimas gali būti stabdomas tik nustačius, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, priešingu atveju Įsakymas turėtų būti panaikintas nevertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 30 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutiniai teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. I3-95-279/2020 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00061-2019-6) ir
Nr. I3-112-320/2020 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00096-2019-4).

Teismas pakartojo, kad, spręsdamas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, jis privalės įvertinti aplinkybes, susijusias tiek su tarnybinio nusižengimo sudėtimi, tiek su paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumu dėl nustatytos tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Dėl šios priežasties administracinėse bylose Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I3-112-320/2020 priimti teismo sprendimai turės įtaką sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

III.

Pareiškėjas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir įpareigoti teismą nagrinėti bylą.

Pareiškėjas pakartoja, kad administracinių bylų nagrinėjimas užtrunka kelerius metus, administracinė byla Nr. I3-112-320/2020 dar net nepradėta nagrinėti (jos nagrinėjimas sustabdytas). Bylų nagrinėjimas tęsiasi neproporcingai ilgai, ypač atsižvelgiant į tarnybinės nuobaudos galiojimo trukmę. Šiuo atveju administracinė byla būtų pradėta nagrinėti jau pasibaigus ginčo tarnybinės nuobaudos galiojimui. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl vilkinimo nagrinėti administracinę bylą jau buvo sunaikinti įrodymai, be kurių neįmanoma atsekti jo veiksmų seką, t. y. vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau nei 60 dienų, veiksmų istorijos kompiuteriuose ir spausdinimo įrenginiuose saugomos pusę metų, šie ginčui aktualūs duomenys nebuvo pateikti į bylą. Dėl duomenų saugojimo žurnaluose, knygose ir kompiuterinėse sistemose bus sunaikinti ir dokumentų originalai, be kurių neįmanomas teisingas, nešališkas ir objektyvus teismo procesas. Administracinėje byloje Nr. I3-95-279/2020 nebepavyko gauti aktualios informacijos iš liudytojų, nes jie tvirtino nebeprisimenantys įvykio aplinkybių. Pareiškėjas taip pat pakartotinai atkreipia dėmesį į Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas ir mano, kad Įsakymas priimtas remiantis neįsiteisėjusiais įsakymais dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjui inkriminuojamos veikos padarymo metu (2020 m. vasario 7 d.) ankstesnės tarnybinės nuobaudos dar nebuvo įsigaliojusios, pareiškėjas negalėjo padaryti atitinkamų išvadų ir elgtis kitaip, pastarosios tarnybinės nuobaudos neturėjo jokios įtakos pareiškėjo veiksmams, todėl negali būti laikomos jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pareiškėjas pažymi, kad administracinė byla gali būti nagrinėjama ir sustabdyta vėliau, nustačius, kad ankstesnės tarnybinės nuobaudos galėjo turi įtakos jo veiksmams. Tokiu būdu būtų išsaugoti įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis (ABTĮ 101 str. 2 p.).

Aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog negalėjimas išnagrinėti administracinę bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iki
2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 98 str. 1 d. 3 p.) nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybę pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ pagal 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutarė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, konstatavęs, kad administracinėse bylose Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I-112-320/2020 padarytos išvados gali turėti įtakos vertinant pareiškėjui Įsakymu skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, t. y. administracinėse bylose Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I-112-320/2020 nagrinėjami ginčai dėl pareiškėjui anksčiau skirtų tarnybinių nuobaudų (Panevėžio AVPK viršininko 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 50-TE-73 ir 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 50-TE-13), kurios ginčo atveju atsakovo buvo pripažintos pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos administracinės bylos, taip pat minėtų administracinių bylų Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I-112-320/2020 aplinkybes, ginčo šalių pozicijas, iš esmės sutinka su pareiškėjo įsitikinimu, kad šiuo metu nėra objektyvių kliūčių nagrinėti administracinę bylą toje apimtyje, kurioje siekiama išsiaiškinti, ar tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai ištirtas ir pareiškėjui pagrįstai inkriminuojamas, o nustačius, jog tarnybinis nusižengimas konstatuotas nepagrįstai, pareiškėjo tarnybinės atsakomybės (jos proporcingumo) klausimas nebebus sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog administracinėse bylose
Nr. I3-95-279/2020 ir Nr. I-112-320/2020 tiriamos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjui inkriminuojamos neteisėtos veikos sudėties elementus ir nustatant, ar pagrįstos ir teisėtos tarnybinę nuobaudą paskyrusio pareigūno išvados dėl faktų vertinimo ir teisės taikymo pripažįstant konkrečias veikas tarnybiniu nusižengimu, priešingai nei, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. eAS-18-415/2020 nagrinėtoje situacijoje. Be to, pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tik pakartojo 2020 m. birželio 19 d. nutartyje išdėstytus motyvus, nepasisakydamas dėl pareiškėjo nesutikimo sustabdyti bylos nagrinėjimą argumentų, todėl tokia teismo nutartis nelaikytina tinkamai motyvuota. Atsižvelgdama į anksčiau minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą nėra suderinamas su proceso operatyvumo principu, nes skundžiamoje nutartyje nenurodytos objektyvios kliūtys, trukdančios šiuo metu vykdyti tinkamą bylos nagrinėjimą (ABTĮ 11 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl be pakankamo pagrindo sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys