Administracinė byla Nr. eAS-1017-756/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03596-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Varėnos krašto vietos veiklos grupei ir Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas asociacija Merkinės jaunimo futbolo klubas „Merkinė“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. BRK-4346(12.4) ,,Dėl paramos skyrimo iš dalies“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, ŽŪM) 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 3IN-Č-845-759 ,,Dėl skundo dėl paramos skyrimo iš dalies ir pritaikytų sankcijų“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Mokėjimo prašymų skyriaus 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SKP-261 ,,Dėl Merkinės jaunimo futbolo klubui „Merkinė“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (LEADER metodu) dalies susigrąžinimo“ bei įpareigoti NMA iš naujo spręsti klausimą dėl paramos skyrimo, visas išmokėtas projekto lėšas pripažįstant tinkamomis kompensuoti, arba, jeigu bus palikti galioti skundžiami sprendimai, sumažinti pritaikytą sankciją, ją skaičiuojant nuo pirkimo pakeitimo kainų.
Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ skundą kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. BRK-4346(12.4) ,,Dėl paramos skyrimo iš dalies“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 3IN-Č-845-759 ,,Dėl skundo dėl paramos skyrimo iš dalies ir pritaikytų sankcijų“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Mokėjimo prašymų skyriaus 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SKP-261 ,,Dėl Merkinės jaunimo futbolo klubui „Merkinė“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (LEADER metodu) dalies susigrąžinimo“.
II.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Agentūros 1 421 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Prašyme nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 400 Eur advokato paslaugos ir 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė maksimaliai sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo iš viso 1 072,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Teismas nurodė, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pažymėjo, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Nors nagrinėjamu atveju buvo tenkinta dalis pareiškėjo skundo, teismas sutiko su pareiškėju, kad sprendimu buvo patenkintas pagrindinis pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamus administracinius aktus ir pripažinta, jog pareiškėjo patirtos ginčijamos projekto išlaidos pripažintinos tinkamomis kompensuoti, todėl teismui konstatavus nuodytas aplinkybes, nebuvo objektyvaus poreikio tenkinti išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinus skundžiamus administracinius aktus įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. visas pareiškėjui išmokėtas projekto išlaidas pripažinti tinkamomis kompensuoti, ar nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų, sumažinti pareiškėjai pritaikytą sankciją. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimai iš esmės buvo tenkinti visiškai, todėl pareiškėjas turi teisę į visų pagrįstų ir būtinų išlaidų atlyginimą. Kitoks susidariusios situacijos traktavimas iš esmės pažeistų teisingumo, protingumo principus.
Teismas nustatė, kad Asociacijos interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatė E. B. pagal 2015 m. birželio 29 d. teisinių paslaugų sutartį. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad už pirminę teisinę konsultaciją Asociacija advokatei sumokėjo 100 Eur, už skundo ir prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti surašymą – 1 050 Eur, už teisines paslaugas – 250 Eur. Teismas, įvertinęs 2015 m. birželio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas, sprendė, kad pirminė teisinė konsultacija pareiškėjui buvo suteikta 2015 m. birželio 29 d. 2014 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 467 Lt (714,66 Eur), todėl pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimalus užmokestis už vieną valandą teisinių konsultacijų sudaro 71,47 Eur (714,66 Eur x 0,1). Kadangi sąskaitoje už teisines paslaugas nenurodyta šios teisinės paslaugos teikimo trukmė, teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, teisingumo, protingumo principus, sprendė, kad teisinei konsultacijai turėjo pakakti 1 val., todėl pareiškėjo prašomą priteisti 100 Eur sumą mažino iki 71,47 Eur. Pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2015 m. liepos 7 d., o prašymas dėl termino skundui paduoti – 2015 m. rugpjūčio 17 d. 2015 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 699,8 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimą sudaro 1 749,50 Eur (699,8 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti suma yra mažesnė, tačiau į šią sumą įtrauktos ir išlaidos už prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Atkreipė dėmesį, kad prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą buvo šalinami teismo nustatyti skundo trūkumai, o už dokumentų, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai, parengimą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Teisinių paslaugų sutartyje nėra atskirai išskirta minėto prašymo parengimo kaina, todėl ji apskaičiuotina pagal Rekomendacijų 8.17 punktą ir sudaro 69,98 Eur (699,8 Eur x 0,1). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašomą priteisti 1 050 Eur sumą už skundo parengimą sumažino iki 980,02 Eur (1 050 Eur – 69,98 Eur). Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui 21 Eur sumokėtą žyminį mokestį, iš viso pareiškėjui priteista 1 072,49 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Teismas pažymėjo, kad pateiktuose dokumentuose nedetalizuota, už kokias teisines paslaugas sumokėta 2016 m. vasario 12 d. sąskaitoje nurodyta 250 Eur suma. Kadangi minėtoje sąskaitoje nurodytos 250 Eur išlaidos už teisines paslaugas nedetalizuotos, nėra aišku, ar šios išlaidos buvo būtinos, todėl pareiškėjui jų nepriteisė.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymas priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkintas, ir pareiškėjo prašymą šioje dalyje tenkinti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėjimo paskirties akivaizdu, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su teisinėmis paslaugomis, kurios buvo suteiktos bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 13 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos už pasirengimą 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdžiui ir pareiškėjo atstovavimą jame. Šalys, atsižvelgdamos į bylos sudėtingumą, į itin didelę bylos apimtį, susitarė dėl fiksuoto užmokesčio už nurodytų veiksmų atlikimą, be to, pareiškėjo atstovė paruošė ir 2016 m. sausio 25 d. teismui pateikė paaiškinimus raštu. Pažymi, kad kiekvienas procesinis dokumentas/atliktas procesinis veiksmas reikalauja papildomų pastangų ir laiko, o kartais - ir papildomos dokumentų analizės, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas nepagrindė 2016 m. vasario 12 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytų teisinių paslaugų ir neįrodė šių paslaugų būtinumo.
Akcentuoja, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal 2016 m. vasario 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose numatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, byla buvo sudėtinga dėl itin didelio dokumentų kiekio, specialių žinių reikalingumo ir apimties, teisinių santykių išskirtinumo, todėl prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos pagal 2016 m. vasario 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų bei nėra neproporcingos Agentūros atžvilgiu.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Agentūra prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra pagrįsta ir priimta įvertinus susidariusią situaciją, bylos sudėtingumą, specifinių žinių reikalingumą, todėl joje pateikta aiški galimų atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir teisės aktų analizė.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą teisme ir nurodo, kad pasirengimas posėdžiui užtruko 1 val., kuomet atstovė pakartotinai susipažino su dokumentais ir aktualiais teisės aktais. Tačiau pareiškėjo atstovė jau buvo susipažinusi su byla, tai patvirtina pateiktos sąskaitos už 2015 m. liepos 7 d. skundo teismui parengimą ir teikimą, kitų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui bei kartu su prašymu pateiktos sąskaitos: 2015 m. birželio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas serija: 15 Nr. 35, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas už pirminę teisinę konsultaciją sumokėjo 100 Eur; 2015 m. birželio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas serija: 15 Nr. 36, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo avansą už skundo parengimą 300 Eur; 2015 m. spalio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas serija: 15 Nr. 38, kurioje nurodyta, kad už skundo, prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti paruošimą pareiškėjas sumokėjo 750 Eur. Šiuo atveju jokių naujų aplinkybių, dėl ko būtų iškilęs poreikis iš naujo analizuoti susidariusią situaciją, teisinę bazę ar kaip nurodo pareiškėjo atstovė, didelį bylos dokumentų kiekį, nebuvo pateikta. Bylos ginčo klausimai nebuvo ypatingi ar itin probleminiai, todėl ir pakartotinis pasirengimas bylos nagrinėjimui nepareikalavo itin didelių atstovės darbo ir laiko sąnaudų.
Pažymi, kad turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinama, ar prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir protinga. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, jų priteisimas būtų nesąžiningas Agentūros atžvilgiu. Maksimalūs Rekomendacijose nustatyti dydžiai negali būti laikomi vieninteliu kriterijumi sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų.
Akcentuoja, kad bet kokiu atveju teismas turėtų vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Nė viena šalis negali atsidurti tokioje situacijoje, kad privalėtų besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas. Sutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais dėl pareiškėjo prašomų 250 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo.
IV.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas ir atmesti pareiškėjo prašymą arba sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atsakovas nurodo, kad turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinama, ar prašoma priteisti suma yra pagrįsta. Pažymi, kad nei Rekomendacijos, nei kiti teisės aktai negarantuoja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bus atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus ginčo pobūdį, šioje byloje nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nebuvo keliami, todėl pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo surašymą ir skundo tikslinimą turėtų būti mažinama.
Atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjo atstovės pateiktus dokumentus neįmanoma nustatyti ar atstovei mokama už procesinį veiksmą, ar už faktiškai sugaištą laiką rengiant procesinį dokumentą, nes nėra nurodyta, kiek buvo sugaišta laiko rengiant dokumentus, o tik pabrėžiamas didelis gautų duomenų kiekis. Sudėjus pareiškėjo sumokėtas sumas atstovei matyti, kad už skundo parengimą yra sumokėta 1 050 Eur (nors visa suma už skundo parengimą buvo išdėstyta į kelias dalis, t. y. avansas ir užmokestis). Mano, kad procesinio dokumento, t. y. prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti, parengimas nereikalavo papildomų pastangų, laiko ir dokumentų analizės. Dėl šių priežasčių užmokestis už skundo surašymą nėra pagrįstas, vertinti atstovės indėlį į skundo parengimą yra sudėtinga, nes pareiškėjo atstovė nenurodo, kiek laiko buvo sugaišta rengiant minėtus procesinius dokumentus.
Pažymi, kad bet kokiu atveju teismas turi vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Nei viena šalis negali atsidurti tokioje situacijoje, kad privalėtų besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti.
Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde atsakovo nurodytais argumentais, nes jie yra nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai. Šiuo konkrečiu atveju, byla buvo sudėtinga dėl itin didelio dokumentų kiekio, specialių žinių reikalingumo ir apimties (viešųjų pirkimų teisė, civilinė teisė dėl rangos teisinių santykių, viešoji teisė dėl paramos suteikimo), teisinių santykių išskirtinumo (paramos gavėjas yra viešoji įstaiga, kuris nėra paramos lėšomis remontuoto objekto savininkas).
Pažymi, kad pagal nusistovėjusią advokatų honorarų praktiką, advokato atlyginimas gali būti apskaičiuojamas trimis būdais: 1) nuo bylos baigties nepriklausantis atlyginimas, skaičiuojamas pagal atliktus darbus arba sugaišta laiką; 2) atlyginimas, priklausantis nuo bylos baigties ir ieškinio sumos, skaičiuojamas tam tikru procentu nuo ginčo sumos ir mokamas tik sėkmingos bylos atveju; 3) premijinis atlyginimas, kuris gali priklausyti nuo ginčijamos sumos ir sudėtingumo bei nuo advokato sugaišto laiko. Taigi teisės aktai neįpareigoja pateikti procesinių dokumentų rengimui sugaišto laiko. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 400 Eur išlaidos advokato paslaugoms ir 21 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti. Su prašymu buvo pateiktos ir sąskaitos už teisines paslaugas, kuriose nurodytos suteiktos paslaugos, taip pat ir 2016 m. vasario 12 d. sąskaita už teisines paslaugas serija 16 Nr. 9, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas už teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 250 Eur, t. y. už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Iš sąskaitose faktūrose nurodytos paskirties akivaizdu, kad pareiškėjo atstovei mokama už konkretų procesinį veiksmą. Aplinkybė, kad už skundo parengimą iš dalies buvo sumokėta ir avansu, neturi jokios teisinės reikšmės ir nesąlygoja priešingos išvados, nes vadovaujantis Civilinio kodekso 6.720 straipsnio 3 dalimi, šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
Nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad už skundo parengimą yra sumokėta 1 050 Eur. Priešingai nei teigiama, pareiškėjui nutartimi nebuvo priteista visa prašyta 1 050 Eur suma už 2015 m. liepos 7 d. skundą ir už 2015 m. rugpjūčio 11d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė nei nurodyta Rekomendacijose. Teismas taip pat nepriteisė pareiškėjui už 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl nutartimi pareiškėjui buvo priteista tik 980,02 Eur suma už 2015 m. liepos 7 d. skundo parengimą, t. y. net 2 kartus mažesnė nei Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Dėl šių priežasčių pagrindo dar labiau mažinti priteistą 980,02 Eur sumą už itin didelės apimties, specifinėje byloje pateiktą 2015 m liepos 7 d. skundą nėra jokio pagrindo.
Pažymi, kad atsakovas daugiau nepateikė jokių argumentų, galinčių pagrįsti jo prašymą atmesti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas arba jas dar labiau sumažinti. Akcentuoja, kad procesas byloje buvo pradėtas ir bylinėjimosi išlaidos patirtos ne dėl pareiškėjos, o dėl Agentūros kaltės. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus jų dydžio, nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų bei nėra neproporcingos Agentūros atžvilgiu, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skundžiama nutartimi pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo Asociacijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Agentūros iš viso 1 421 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato konsultacija – 100 Eur, skundo ir prašymo atnaujinti terminą surašymas – 1 050 Eur, teisinės paslaugos – 250 Eur ir 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalį ir priteisė pareiškėjui iš viso 1 072,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas nedetalizuotos, nėra aišku, ar šios išlaidos buvo būtinos, todėl jų nepriteisė.
Pareiškėjas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria pareiškėjui nepriteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už teisines paslaugas ir teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė 2016 m. vasario 12 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytų teisinių paslaugų ir neįrodė šių paslaugų būtinumo, kadangi prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip buvo nurodyta prašyme, sudaro pasirengimas 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje bei 2016 m. sausio 25 d. pateikti paaiškinimai raštu. Šalys, atsižvelgdamos į bylos sudėtingumą, į itin didelę bylos apimtį, susitarė dėl fiksuoto užmokesčio už nurodytų veiksmų atlikimą.
Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi ir teigia, kad įvertinus ginčo pobūdį, taip pat tai, jog šioje byloje nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nebuvo keliami, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo surašymą ir skundo tikslinimą turėtų būti mažinama, o nutarties dalis, kuria nepriteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikta nepakeista.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d., toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).
Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje bei rašytinių paaiškinimų parengimą.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas prašyme prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: bylos duomenų analizė ir vertinimas, skundo bei kitų procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas teismui, pasirengimas ir atstovavimas 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pateiktuose dokumentuose nedetalizuota, už kokias teisines paslaugas sumokėta 2016 m. vasario 12 d. sąskaitoje nurodyta 250 Eur suma, nėra aišku, ar šios išlaidos buvo būtinos, todėl jų nepriteisė.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).
Pareiškėjas prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, už kurias jis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas už kitų procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje. Iš teismui pateiktos advokato Kazio Pėdnyčios ir partnerių kontoros 2016 m. vasario 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas serija 16 Nr. 9 matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktos teisinės paslaugos nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme pagal 2015 m. birželio 29 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. EBTP156/291, už kurias jis advokatei sumokėjo 250 Eur (2016 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 67).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovė 2016 m. sausio 25 d. parengė ir pateikė teismui paaiškinimus raštu. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais – 0,4, todėl už 2016 m. sausio 25 d. paaiškinimų parengimą, atsižvelgiant į 2015 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 735,1 Eur, maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis yra 294,04 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro pasirengimas ir atstovavimas 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą <...> maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis yra 0,1 koeficiento, todėl maksimali galima priteisti suma už šią paslaugą yra 73,51 Eur. Teismo 2016 m. sausio 25 d. posėdis truko nuo 10.08 val. iki 11.15 val., t. y. 1.07 val., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą laikoma kaip 1 val., todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis yra 73,51 Eur. Taigi maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už advokatės pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas (rašytinių paaiškinimų parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje) yra 441,06 Eur, pareiškėjo prašoma priteisti 250 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas prašyme konkrečiai nedetalizavo bylinėjimosi išlaidų, patirtų už kitų procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje (nenurodė trukmės ir konkrečios sumos už kiekvieną paslaugą), tačiau ši aplinkybė, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo vertinti, kad šios išlaidos nebuvo būtinos ar pareiškėjas jų realiai nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių už aukščiau minėtas teisines paslaugas, yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo surašymą ir skundo tikslinimą turėtų būti mažinama.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas tik už skundo parengimą, už prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, priešingai nei nurodo atsakovas, teismas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Pareiškėjas už skundo teismui ir prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti parengimą prašė priteisti 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų. Maksimalus užmokesčio už skundo parengimą dydis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra 1 749,50 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija šio dydžio, tačiau kadangi į prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą įtrauktos ir išlaidos už prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti parengimą, teismas iš prašomos priteisti sumos atėmė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo dėl termino atnaujinimo parengimą (69,98 Eur), todėl už skundo teismui parengimą pareiškėjui priteisė 980,02 Eur.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, nustatytus maksimalius galimus priteisti užmokesčio už teisines paslaugas dydžius, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais ir mažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui už skundo parengimą priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Aplinkybė, kad už skundo parengimą pareiškėjas advokatei mokėjo dalimis, taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteistą sumą, kadangi apmokėjimas už suteiktas teisines paslaugas yra kliento ir advokato susitarimo reikalas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė prašomų priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis keičiama padidinant pareiškėjui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 322,49 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ atskirąjį skundą tenkinti.
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį pakeisti ir priteisti pareiškėjui asociacijai Merkinės jaunimo futbolo klubas „Merkinė“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš viso 1 322,49 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt du eurus 49 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė