
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei T. I. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 413 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2013-06-15 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio atsakovei, buvo aplietas vandeniu žemiau esantis butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užliejimo metu draustas ieškovo gyventojų turto draudimu. Dėl padarytos žalos draudėjui buvo išmokėta 413 Eur draudimo išmoka. Išmokėjęs išmoką, ieškovas įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalą asmenis.
Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Ieškinio kopija su priedais, teismo pranešimas buvo išsiųsti atsakovei. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3 d.). Kadangi atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, o ieškovas ieškinyje yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013-06-15 buvo aplietas vandeniu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykis įvyko patalpose, esančiose virš vandeniu apgadinto buto, kuris priklauso atsakovei. Tarp ieškovo ir draudėjo M. M. buvo sudarytas Gyventojų turto draudimo liudijimas, kuriuo buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Siekiant atlyginti ieškovo draudėjo butui padarytą žalą, 2013-07-05 ieškovas išmokėjo draudėjui 413 Eur draudimo išmoką. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovo nurodytų aplinkybių dėl ieškinio reikalavimo bei prašomo priteisti atlygintinos žalos dydžio neginčijo, savo kaltę bei atsakomybę paneigiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtą žalą ieškovui būtų atlyginusi (CPK 178 str.).
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ieškovo defektiniame akte nurodyta, kad dėl viršutiniame bute įvykusio santechnikos gedimo įvyko žemiai esančio buto užpylimas. Apie įvykį buvo pranešta UAB „Grinda“. Manytina, jog užliejimas galėjo įvykti dėl santechnikos įrenginių (vandens maišytuvo gedimo) gedimo atsakovės bute. Butas, esantis virš draudėjo buto nuosavybės teise priklauso atsakovei.
Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad patalpos, pro kurias prasiskverbė vanduo, priklauso atsakovei. Duomenų byloje, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, nėra.
CK 6.1015 str. 1 d. numato, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl ieškovo draudėjos patirtų nuostolių kalta atsakovė. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės 413 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos nuo įsiskolinimo dydžio yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268, 285-286 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės T. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (kodas 300633222), 413 Eur (keturis šimtus trylika eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą nuo 2016-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas