Baudžiamoji byla Nr.1-439-743/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04558-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.25.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 22 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,
sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,
kaltinamajai R. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. R. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 00.35 val. Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Lazdijų k. Vytauto g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. L. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes 1.04 val. jai nustatytas 1,94 promilių neblaivumas.
Be to, 2023 m. vasario 5 d. apie 2.46 val. Lazdijų m. Lazdijos g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 5, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. L. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes 3.04 val. jai nustatytas 1,86 promilių neblaivumas.
1. Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai 2021 m. gruodžio 31 d.
Kaltinamosios R. R. kaltė dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai 2021 m. gruodžio 31 d. konstatuota 2022 m. kovo 21 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu ir kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 96–103), todėl šiuo nuosprendžiu sprendžiamas tik bausmės paskyrimo jai klausimas.
2. Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai 2023 m. vasario 5 d.
Kaltinamoji kalta prisipažino, paaiškino, kad po to, kai 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu jai buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas vieneriems metams, praėjus terminui ji persilaikė egzaminus ir vėl įgijo teisę vairuoti transporto priemones. 2023 m. vasario 4 d. ji svečiavosi pas senelę Lazdijų m., gėrė vyno. Apie 2 val. jai paskambino pažįstamas, kuris paprašė pavežti nusipirkti alkoholio. Kadangi ji taip pat norėjo dar išgerti, sutiko, suprato, kad yra neblaivi, bet nemanė, kad jos girtumas toks didelis. Tuo metu ji naudojosi jai mamos A. L. duotu automobiliu ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl juo išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur paėmė laukusį pažįstamą ir važiavo link Šaulių g. Važiuojant Lazdijos g., per vairuojamo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo policijos automobilį, išsigando, suprato jai gresiančias neatsakingo poelgio pasekmes. Netrukus pareigūnai ją sustabdė, patikrino neblaivumą, jai atrodo, kad jos girtumas buvo apie 1,86 promilės, ką kalbėjo su pareigūnais gerai neprisimena. Ji pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui ir tai įtakojo jos padarytas nusikalstamas veikas. Nors po 2021 m. gruodžio 31 d., kai ji transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, ji kreipėsi pagalbos dėl turimos priklausomybės nuo alkoholio gydymo, tačiau nebuvo gydyta stacionariai, jai buvo suteiktos konsultacijos ir skirtas medikamentinis gydymas, manė, kad to pakaks. Kurį laiką ji visiškai nevartojo alkoholio, po to palūžo ir vėl vairavo neblaivi. Po pastarojo įvykio suprato, kad jai būtinas ir stacionarus gydymas, todėl nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro stacionare. Gydymą tęsia pagal ,,Minesotos” programą, reguliariai lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Nusprendė iš esmės pakeisti gyvenamąją aplinką, kartu su mažamečiu sūnumi išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Mano, kad šie pokyčiai padės atsisakyti priklausomybės (t. 2, b. l. 176–177).
Liudytojas S. Ž. patvirtino, kad tarnybos metu, 2023 m. vasario 5 d. kartu su vyriausiąja patrule S. G., patruliavo iš anksto numatytame maršrute Lazdijų mieste. Apie 2.46 val., važiuojant Vilniaus g., pastebėjo nuo miesto centro pusės atvažiuojantį automobilį ,,Opel Vectra“, su kuriuo prasilenkė, automobilis įsuko į Lazdijos gatvę. Šio automobilio vairuotojas jiems sukėlė įtarimą, kadangi įsukęs į Lazdijos gatvę, staigiai pradėjo greitėti. Jie apsisuko, pasivijo automobilį ,,Opel Vectra“ ir įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, automobilį sustabdė. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Dokumentų patikrinimo metu paaiškėjo, kad tai R. R., iš vairuotojos burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Kai jis paklausė, ar ji nėra vartojusi alkoholio, vairuotoja teigė, kad ji alkoholio nevartojusi. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu R. R. buvo nustatytas vidutinis girtumas, po pūtimo ji pripažino, kad alkoholį varto prieš dvi valandas. Antru pūtimu buvo nustatytas taip pat vidutinis girtumas. Automobilio vairuotoja buvo nušalinta nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo (t. 2, b. l. 59–62).
Liudytoja A. L. patvirtino, kad turi savo vardu registruotą automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2013 m., mokėjo litais. Nuo to laiko ji ir naudojosi savo automobiliu. Jos dukra R. R. neturi automobilio. 2023 m. vasario 4 d. dukra sugalvojo važiuoti pas senelę S. D. į svečius, kuri gyvena Lazdijuose, todėl jai ji davė automobilį ,,Opel Vectra“, dukra buvo blaivi. 2023 m. vasario 5 d. apie 4.30 val. į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir parvežė jos dukrą R. R., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Pareigūnai pasakė, kad sulaikė vairuojančią neblaivią. Dukra jai nieko nesakė, nieko nekalbėjo, tik verkė. Ji net nenumanė, kad jos dukra vairuos automobilį būdama neblaivi. Po pirmojo karto, kai buvo sustabdyta vairavusi neblaivi ir buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, dukra nevairavo, laikėsi draudimo. Praėjus metams, 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje ji išlaikė egzaminus ir atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Nuo tada ji jai vėl leisdavo vairuoti savo automobilį ,,Opel Vectra“, nemanė, kad tai gali pasikartoti. Automobilis ,,Opel Vectra“ yra jau senas, jis vertas ne daugiau kaip 800 Eur (t. 2, b. l. 53–56).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kur šalikelėje matyti stovinti tranpsorto priemonė – ,,Opel Vetra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 17–28).
Duomenų bazės išrašas ir registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. L. (t. 2, b. l. 29–30).
Duomenys apie ,,Opel Vectra“ automobilio, kurio techniniai duomenys atitinka A. L. duomenis, patvirtina, kad tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 720 Eur (t. 1, b. l. 33).
Neblaivumo nustatymo aktas, Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašai patvirtina, kad 2023 m. vasario 5 d. 2.48 val. R. R. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, 3.04 val. – 1,86 promilės neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena (t. 2 b. l. 39–46).
Vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad R. R. suteikta teisė vairuoti transporto priemones AM, B1, B kategorijos nuo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 87).
3. Dėl 2023 m. vasario 5 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad ji, būdama neblaivi, išvažiavo su automobiliu ,,Opel Vectra“ ir 2023 m. vasario 5 d. apie 2 val. buvo sustabdyta pareigūnų Lazdijų m. Lazdijos g. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina liudytojo S. Ž. parodymai, iš kurių matyti, kad tarnybos metu, 2023 m. vasario 5 d. tarp 2–3 val. sustabdė įtarimų sukėlusį ,,Opel Vectra“, kurį vairavo R. R. ir kuriai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys, kur matyti auromobilis ,,Opel Vectra“ stovintis tamsiu paros metu Lazdijų m. Lazdijos g. Duomenys apie neblaivumą patvirtina, kad R. R. mažiausias neblaivumas siekė 1,86 promilės. Liudytoja A. L. patvirtino, kad ji 2023 m. vasario 4 d. perdavė dukrai jai priklausantį automobilį, nes ji važiavo pas Lazdijuose gyvenančią senelę. Visi šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad R. R. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
4. Dėl bausmės paskyrimo
Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.
Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2012, 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-746/2016).
Kaltinamoji neteista (t. 2, b. l. 93–95), tačiau 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu dėl transporto priemonės vairavimo, kai neblaivumas didesnis nei 1,51 promilės buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų terminą (t. 2, b. l. 96–103). Po 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio, nepraėjus vieneriems metams, t. y. 2023 m. vasario 5 d., vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl šiuo nuosprendžiu sprendžiama ir dėl bausmės skyrimo už 2021 m. gruodžio 31 d. padarytą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste spręstina, kad R. R. vos daugiau nei per vienerius metus du kartus vairavo transporto priemonę, kai neblaivumas viršijo 1,51 promilės. Per pastaruosius penkerius metus tris kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu ir elektrinio paspirtuko vairavimu esant neblaiviai (t. 1, b. l. 104–105). R. R. nuo 2023 m. birželio 1 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 145–146), priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (t. 1, b. l. 122), bendruomenė dėl jos elgesio nesiskundžia (t. 2, b. l. 117), ji augina mažametį sūnų (t. 2, b. l. 119). R. R. kaltinama padariusi du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
R. R. gailisi padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai pripažino, kad jos nusikalstamas veikas sąlygojo priklausomybė alkoholiui, po nusikalstamų veikų padarymo dėjo pastangas kontroliuoti ir gydyti priklausomybę: po pirmos nusikalstamos veikos gydėsi ambulatoriškai, po antros – pradėjo gydymą stacionare ir gydymą pagal ,,Minesotos“ programą, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) intensyviai dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose (15 kartų) (t. 2, b. l. 171–173). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent priklausomybė alkoholiui yra esminis veiksnys lėmęs kaltinamosios pakartotinį nusikalstamumą. R. R. pakeitė gyvenamąją vietą, įsidarbino, augina ir išlaiko nepilnametį sūnų, deda pastangas kontroliuoti priklausomybę. Tai patvirtina, kad R. R. geba kritiškai vertinti savo poelgius, linkusi prisiimti atsakomybę, siekia išsaugoti turimą socialinį statusą, kas leidžia spręsti apie jos pastangas laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, prisitaikyti prie jos elgesio standartų. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad labiausiai bausmės tikslus pasieks bausmė, kuri R. R. motyvuotų keistis, stiprinti vertybinių orientacijų grąžinimą kryptingomis socialinėmis ir kontroliuojančiomis priemonėmis.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis). BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo už veiką gali baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų bylos aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad R. R. parinktina trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė (BK 49 straipsnis). Tai, kad po 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kai R. R. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji vėl padarė analogišką veiką, teismas sprendžia, kad švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis nepakankama, kad būtų pasiektas bausmės tikslas – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų, motyvuoti keistis. Įvertinęs visas aukščiau aptartas kaltinamosios asmenybę ir jos padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes, tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad jai skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tik tokia bausmė bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Asmeniui (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.
Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).
Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kurie sunkių pasekmių nesukėlė, ji savo elgesį vertina kaip ydingą, deda pastangas resocializuotis, siekia atsisakyti žalingų įpročių, bendruomenė dėl jos elgesio nusiskundimų neturi, viena augina mažametį sūnų, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, kas leidžia spręsti, kad jos elgesys gali būti koreguojamas nustatytomis pareigomis – tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nes atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, tokios pareigos gali padėti pakeisti kaltinamosios elgesį (BK 75 straipsnio 5 dalies 5–6, 10 punktai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).
Įvertinus visas šias aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės, jos elgesį efektyviai koreguojant nustatomomis pareigomis ir netaikant intensyvios priežiūros, kuri nustatytų bylos aplinkybių kontekste nebūtų pakankamai efektyvi.
Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu iš dalies sudedant, nes veikomis nepadaryta žala, nesukeltos pasekmės tretiesiems asmenims.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
5. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1 dalis).
Vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad R. R. suteikta teisė vairuoti B, B1, AM kategorijos transporto priemones. Naudodamasi šia teise ji padarė nusikalstamas veikas, todėl jai uždraustina naudotis šia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). R. R. vairuoja ilgą laiką – daugiau nei penkiolika metų, per pastaruosius trejus metus padarės tris Kelių eismo taisyklių pažeidimus: būdama neblaivi (du kartus vairavo automobilį ir vieną kartą elektrinį paspirtuką); du pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu. 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu jai buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę vieneriems metams, tačiau šiam terminui pasibaigus, po to, kai vėl šią teisę atgavo įstatymo nustatyta tvarka, padarė analogišką su Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai rodo jos didesnį polinkį pažeisti Kelių eismo taisyklių nustatytus reikalavimus. Tačiau siekiant teisingos ir proporcingos bausmės, būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. R. nustatytas neblaivumas nedaug viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, po teisės vairuoti atėmimo ji šią teisę buvo susigrąžinusi įstatymo nustatyta tvarka, pripažino savo priklausomybę, deda dideles pastangas siekdama ją kontroliuoti, ji nėra sistemingai ir nuolat pažeidinėjantis Kelių eismo taisykles asmuo, tad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas maksimaliam penkerių metų terminui neatitiktų proporcingumo principo, todėl uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas mažesniam laikotarpiui nei jos nustatytas vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo, nes kardomoji priemonė – dokumento paėmimas R. R. paskirta (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 81–83) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu ,,Opel Vectra-C-Station Wagon”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad automobilis priklauso A. L. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Sprendžiant, ar nėra pagrindų konfiskuoti šį turtą BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, teismas pažymi, kad vairuota transporto priemonė yra kaltinamosios motinos A. L., kuria pastaroji leisdavo naudotis dukrai. Byloje įrodymų, leidžiančių spręsti, kad A. L. žinojo, kad jai priklausantį automobilį dukra vairuos neblaivi ir taip padarys nusikalstamą veiką nėra. Vien tai, kad ji tokią nusikalstamąmą veiką buvo padariusi 2021 m. gruodžio 31 d. tokio pagrindo nesuteikia, nes R. R. laikėsi nustatyto apribojimo, pasibaigus baudžiamosios poveikio priemonės terminui iš naujo įgijo teisę vairuoti transporto priemonę, ją vairavo laikydamasi Kelių eismo taisyklių, todėl A. L. turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad dukra nedarys kitų nusikalstamų veikų. Nesant pakankamo pagrindo transporto priemonę konfiskuoti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei pagrindų, nustatytų BK 72 straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose, taikytina BK 72 straipsnio 5 dalis ir iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nes jos taikymas nustatytų aplinkybių kontekste nepažeidžia proporcingumo principo.
Pažyma patvirtina, kad automobilio ,,Opel Vectra-C-Station Wagon”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija 2004 m. kovo 31 d., liudytoja A. L. nurodė, kad jo vertė – 800 Eur. Byloje pridėta pažyma, kurioje nustatyta vidutinė ,,Opel Vectra Caravan DTI“ automobilio vertė – 1 720 Eur. Tačiau iš transporto priemonės liudijimo ir išrašo apie automobilį matyti, kad kaltinamoji vairavo ne tokios modifikacijos automobilį, o ,,Opel Vectra-C-Station Wagon”. Atsižvelgus į tai, kad pateikta pažyma patvirtina apie vidutinę kitokios modifikacijos automobilio vertę, nesant kitų įrodymų apie automobilio vertę įvykio metu, laikytina, kad turto savininko nurodyta 800 Eur vertė atitinka automobilio vertę veikos padarymo metu. Įvertinus tai, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, iš R. R. konfiskuotini 800 Eur. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo spręsti, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pažeistų proporcingumo principą (BK 11 straipsnis), todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo.
6. Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
- pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo neblaiviai 2021 m. gruodžio 31 d.) – 20 (dvidešimties) parų areštu;
- pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo neblaiviai 2023 m. vasario 5 d.) – 30 (trisdešimties ) parų areštu.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir nustatyti galutinę bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Taikyti BK 641 straipsnį, R. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant R. R. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Uždrausti R. R. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 6 d.
Išieškoti iš R. R. konfiskuotino turto – automobilio ,,Opel Vectra-C-Station Wagon”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, R. R. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. R.
Išaiškinti R. R., kad grąžintas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia jai teisės vairuoti transporto priemones iki kol ši teisė jai nebus grąžinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4–5 dalyse nustatyta tvarka, t. y. pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Konfiskuotina pinigų suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) po nuosprendžio įsiteisėjimo į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 6650. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Jeigu konfiskuota suma nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Teisėja Asta Vailionienė