Baudžiamoji byla Nr. 1-81-333/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15387-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.16.1.9;
2.3.6.4.5

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 27 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vaidutė Stangvilienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, Arnui Rutkauskui ir Rasai Sabonienei,
dalyvaujant prokurorėms Jūratei Štreimikytei ir Redai Berčiūnienei,
kaltinamajam A. R. ir jo gynėjui advokatui V. B.,
nukentėjusiajam M. S. bei jo įstatyminei atstovei L. S. ir įgaliotai atstovei advokato padėjėjai K. S.,
ekspertui I. G.,
vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei V. T.,
viešame teismo teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
2017-03-31 apie 13.40 val. Alytuje, A. Jonyno gatvėje, ties namu, pažymėtu numeriu 23A, A. R., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nebuvo gerai apžvelgiama ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti, važiuodamas A. Jonyno gatve link Žuvinto gatvės automobilio priekine dešine puse kliudė ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį, o po to išsigandusį artėjančio automobilio ir bėgusį M. S.. Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam M. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio raktikaulio srityje ir kairės blauzdos srityje, kairio raktikaulio, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių, nes dėl kairio raktikaulio, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną vežė brolį į treniruotes. Važiavo Putinų gatve, paskui pasuko į A. Jonyno gatvę. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos pastebėjo, kad jo važiavimo juostoje prieš pat perėją stovėjo specialios paskirties automobilis su bokšteliu, su įjungtais švyturėliais ir taisė elektros apšvietimo stulpą. Šis automobilis jam užstojo dalį pėsčiųjų perėjos. Priešpriešinio eismo juostoje automobilių nebuvo, todėl sulėtinęs greitį bandė jį apvažiuoti, buvo įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nieko nėra. Esant visiškai arti pėsčiųjų perėjos netikėtai pamatė perėja jam iš dešinės pusės bėgantį vaiką. Matydamas, kad nespės sustabdyti, vairą pasuko kairiau ir bandė išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. Bet vaikas bėgdamas atsitrenkė į jo automobilį ir nugriuvo. Pats dar nuvažiavo apie 30 m ir atsitrenkęs į kelio bordiūrą sustojo. Dėl eismo įvykio informavo policiją. Kažkas vaiką nunešė nuo kelio į šalikelę. Jis skundėsi, kad skauda kairę koją.
Nukentėjusysis M. S. parodė, kad ėjo į parduotuvę, kuri yra kitoje kelio pusėje ties kavine „Kibininė“. Ruošėsi eiti perėja. Pasižiūrėjo į abi kelio puses, bet atvažiuojančių automobilių nepastebėjo. Iš kairės pusės matomumą užstojo prie pėsčiųjų perėjos stovintis elektrikų automobilis. Kai jį praėjo, pamatė, kad iš kairės pusės atvažiuoja lengvasis automobilis. Tuomet pradėjęs bėgti, nes nežinojo, kur jam dėtis, buvęs viduryje kelio. Perbėgti nespėjęs, tas automobilis jį kliudė priekine dalimi. Kliudė koją ir to pasėkoje nugriuvęs. Bandęs atsistoti, bet negalėjo, suprato, kad lūžusi koja. Greitoji medicinos pagalba jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje apie eismo įvykį iš darbuotojų jo niekas neklausinėjo. Apie tai papasakojęs tik atvažiavusiai močiutei. Patikslinantis, kad iki pėsčiųjų perėjos atėjęs, nebėgęs. Bėgti pradėjo tik tuomet, kai pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį.
Liudytojas G. R. parodė, kad įvykio dieną dirbo A. Jonyno gatvėje. Prieš pat pėsčiųjų perėją buvo pasistatęs specialios paskirties transporto priemonę – automobilį su bokšteliu. Automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais, įjungtais švyturėliais. Taip pat buvo pastatytas kelio ženklas, įspėjantis apie atliekamus darbus. Žvelgiant nuo Putinų gatvės, automobilis stovėjo dešinėje kelio pusėje, prieš pėsčiųjų perėją ir dalinai ją užstojo. Įvykio metu buvo pakilęs su bokšteliu ir taisė gatvės apšvietimo šviestuvą. Iš dešinės pusės link pėsčiųjų perėjos atbėgo vaikas. Prieš perėją truputį stabtelėjo, pasižiūrėjo į dešinę. Tuo metu nedideliu greičiu automobilį-bokštelį apvažiuodinėjo kitas automobilis. Vengdamas susidūrimo su vaiku automobilį vairuotojas pasuko kairiau, tačiau susidūrimo neišvengė. Vaikas nukrito ant žemės, o automobilis pavažiavo į priekį apie 10-20 m. Matėsi, kad vaikui lūžusi koja. Susidūrimas įvyko maždaug viduryje pėsčiųjų perėjos. Vairuotojas automobilio prieš pėsčiųjų perėją sustabdęs nebuvo. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Pačioje įvykio vietoje buvęs apklausiamas liudytoju, todėl manantis, kad jo parodymai tuomet buvo tikslesni.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-31 liudytoju G. R. parodė, kad 2017-03-31 nuo 13 val. dirbo objekte, esančiame A. Jonyno gatvėje, šalia kavinės "Kibininė". Su savaeigiu bokšteliu buvo pakilęs prie apšvietimo atramos ir montavo papildomą perėjos apšvietimą. Automobilis stovėjo šalia perėjos. Pamatė, kaip prie perėjos priėjo vaikas, stabtelėjo ir pasižiūrėjęs į dešinę pusę ėmė bėgti. Tuo metu išlindo automobilis juodos spalvos, kuris aplenkinėjo jų mašiną, stovinčią šalia perėjos. Jo greitis nebuvo didelis, net 50 km/h mano, kad nebuvo. Jis atvažiavo nuo Putinų gatvės pusės. Staigiai išgirdo garsą ir matė, kaip automobilis dešinės pusės kampu kliudė bėgantį vaiką. Tą vaiką dar kiek pastūmė pirmyn, apie 3 metrus, kol sureagavo, kas įvyko. Vaikas nukrito už perėjos kažkur už 3 metrų ir gulėjo ant dešinio šono. Automobilis staigiai stabdė ir metėsi į kairę pusę. Vaikas, kiek girdėjo, skundėsi kojos skausmu (t. 1, b. l. 79-81).
Liudytoja A. G. parodė, kad ji 2017-03-31 dirbo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje Vaikų priėmimo skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. Apie 14 val. į ligoninę buvo atvežtas nukentėjęs eismo įvykyje M. S.. Berniukas papasakojo, kad neapsidairęs išbėgo į gatvę ir jį partrenkė automobilis. Jis minėjo, kad prie pėsčiųjų perėjos stovėjo automobilis ir jam dalinai užstojo kelią. Vaikui buvo sulaužyta koja.
Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodoma byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:
Tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 1) pranešta apie tai, kad Alytuje A. Jonyno gatvėje pėsčiųjų perėjoje 2017-03-31 apie 13.40 val. automobiliu „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R., partrenktas pėsčiasis M. S.. Nurodyta, kad vairuotojas blaivus.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei schemoje (1 t., b. l. 9-14, 20-27) įvykio vieta užfiksuota Alytaus mieste ties A. Jonyno g. 23A namu esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Važiuojamoji kelio dalis paženklinta kelio ženklinimo linijomis – pėsčiųjų perėja. A. Jonyno gatvėje artėjant prie pėsčiųjų perėjos yra kelio ženklai: „Vaikai“, „Pėsčiųjų perėja“. Paros metas - šviesus, kelio danga – šlapias asfaltas. Už pėsčiųjų perėjos 31 m atstumu prie kairės pusės kelio bordiūro stovi automobilis: „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje stabdymo žymių nėra. Šalia pėsčiųjų perėjos važiavimo krypties juostoje prie dešinio kelkraščio stovi specialios paskirties automobilis „M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 t., b. l. 15-19) užfiksuota, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas.
Vairuotojo pažymėjimo kopija (1 t., b. l. 33-34) patvirtina, kad A. R. turi teisę vairuoti „AM“, „B1“ ir „B“ kategorijų transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas išduotas 2016-12-17, galiojantis iki 2026-12-17.
Transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (1 t., b. l. 35) patvirtina, kad automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. R..
Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) (1 t., b. l. 36) patvirtina, kad automobilis „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingas. Apžiūra galioja iki 2018-08-30.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija (1 t., b. l. 37) patvirtina, kad automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojų civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta draudimo kompanijos SEESAM INSURANCE AS Lietuvos filiale. Įvykio metu draudimo sutartis galiojo.
Gimimo liudijimo kopija (1 t., b. l. 52) patvirtina, kad nukentėjusysis M. S. gimęs 2008-04-13.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., b. l. 62-64) nurodyta, kad nukentėjusiajam M. S. kliniškai nustatyta kairio raktikaulio, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžiai, kraujosruvos odoje ir poodyje kairio raktikaulio srityje ir kairės blauzdos srityje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku autoįvykio metu veikiant judančio automobilio dalimis.
Eismo įvykio ekspertizės akte nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „F. F.“ vairuotojo A. R. veiksmai, - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet prieš pėsčiųjų perėją stovėjo transporto priemonė, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį pėsčiąjį ir dėl to jį partrenkė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo M. S. veiksmai, - prieš kirsdamas kelio važiuojamąją dalį tinkamai neįsitikino, kad tai bus saugu, įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį pro transporto priemonės, stovinčios prieš pėsčiųjų perėją, priekinę dalį, sudarė kliūtį prie jo iš kairės artėjančio automobilio „F. F.“ judėjimui, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nėra pagrindo teigti, kad prieš pėsčiųjų perėją stovėjusio automobilio „M“ vairuotojo G. R. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 192-196).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas I. G. parodė, kad atlikdamas eismo įvykio ekspertizę davė kategoriškas išvadas. Išklausius teismo posėdžio metu nukentėjusįjį M. S., ekspertizės išvados nesikeičia. Pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo A. R. veiksmais. M. S. judėjimo per pėsčiųjų perėją pobūdis, ėjo ar bėgo, ekspertizės išvadų neįtakoja. Prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ papildomas ženklas „Vaikai“ tik dar labiau įpareigoja vairuotojus būti budresniais, nes gali į kelią išbėgti vaikai. Jei vairuotojas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, negali tinkamai apžvelgti situacijos dėl bet kokios kliūties, jis privalo imtis atitinkamų priemonių – pristabdyti transporto priemonę, o prireikus ir sustoti, kad įsitikinti, jog į važiuojamąją kelio dalį perėjoje neišėjęs pėsčiasis ir pradėti judėti tik įsitikinus, kad pėsčiųjų nėra. Atkreiptas dėmesys į tai, kad specialios paskirties automobilis „M“, atliekantis darbus kelyje, tuo momentu nebuvo eismo dalyvis, o tik kliūtis kelyje, užstojanti pėsčiųjų perėjos matomumą.
Aptartais įrodymais patvirtinama, kad kaltinamasis A. R., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kelių eismo taisyklių 30 punktas įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių artėjant prie pėsčiųjų perėjos. Šiame punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Taigi, kaltinamasis A. R. nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir atsirado padariniai – nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę – padidinto pavojaus šaltinį, buvo neatidus ir elgėsi neatsargiai, nes per pėsčiųjų perėją važiavo neįsitikinęs, ar nėra pėsčiųjų. Kadangi pėsčiųjų perėjos matomumą užstojo apšvietimo tvarkymo darbus atliekantis automobilis-bokštelis, todėl kaltinamasis privalėjo pirma įsitikinti, kad tikrai nėra pėsčiųjų ir tik tada ją pervažiuoti, juolab buvo ir papildomas ženklas prie pėsčiųjų perėjos „Vaikai“ dar labiau reikalaujantis budrumo ir atidumo, bet A. R. to nepadarė ir todėl buvo nusikalstamai nerūpestingas. Kaltinamasis A. R. savo kaltę neigė nurodydamas, kad pėsčiasis bėgdamas atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį ir todėl įvyko eismo įvykis. Tačiau nukentėjusiojo M. S. judėjimo pobūdis – ėjo ar bėgo buvo tik priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, bet ne pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
Atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmes, jog nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo asmens sveikata, į tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam A. R. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, tačiau buvo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tik nuo atsakomybės atleistas susitaikius su nukentėjusiuoju. Šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teigiamai charakterizuojamas darbovietės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam A. R., kaip pirmą kartą teisiamam, parinktina bausmė – bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 60 MGL dydžio – 2259,60 eurų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti vairuoti transporto priemones 1 metams.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Teisėja Vaidutė Stangvilienė