Administracinė byla Nr. A442 - 211/2011
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4 (S)
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. M.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „LT VALDA“ atstovei advokatei Aurelijai Purėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „LT VALDA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „LT VALDA“, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, Kauno apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Daumantų verslai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kerasta“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 143; 2) įpareigoti atsakovą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. balandžio 10 d. skundą Nr. 26-0350.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta priimti jo skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Ginčijamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas, prieš pateikdamas skundą atsakovui, nesikreipė su prašymu į teritorinį registratorių - valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą ir nėra priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nurodė, kad su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Nagrinėjamuoju atveju teritorinis registratorius 2000 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, kurį pareiškėjas siekia panaikinti. Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato pareiškėjui teisės kreiptis į teritorinį registratorių su prašymu panaikinti tokio pobūdžio sprendimą, o teritoriniam registratoriui nesuteikia teisės panaikinti jo paties priimtą sprendimą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 4 dalies 2 punktu, panaikinti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą gali tik centrinis registratorius. Teisės aktai nenustato apribojimo, kad centrinis registratorius nagrinėja tik skundus dėl teritorinio registratoriaus sprendimų, kuriais netenkinamas suinteresuoto asmens prašymas, pateiktas teritoriniam registratoriui. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas ir tuo, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė skundžiamo akto - teritorinio registratoriaus rašytinio atsisakymo tenkinti jo prašymą. Tačiau pareiškėjas pateikė atsakovui nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi bei Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 37 punktu, yra teritorinio registratoriaus sprendimo išraiška.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šio sprendimo argumentai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „LT VALDA“ ir UAB „Kerasta“ su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 143 ir įpareigojo valstybės įmonę Registrų centrą persiųsti pareiškėjo 2009 m. balandžio 10 d. skundą Nr. 26-0350 bei 2009 m. balandžio 10 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Nr. 26-0351 valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui spręsti.
Teismas nurodė, kad byloje ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2009 m. balandžio 10 d. skundą, kuriuo prašoma panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2000 m. kovo 15 d. sprendimą įregistruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Todėl šioje byloje sprendžiami tik procedūriniai klausimai, t. y. ar atsakovas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip centrinis registratorius, yra institucija, nagrinėjanti ginčus išankstine neteismine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijamo atsakovo sprendimo argumentai, jog pareiškėjas pirmiausia turėtų kreiptis į teritorinį registratorių bei pateikti jam motyvuotą prašymą ir tik tuo atveju, jeigu teritorinis registratorius atsisakytų tenkinti pareiškėjo prašymą arba pareiškėjas negautų atsakymo, skundą pateikti centriniam registratoriui, yra pagrįsti. Nepateikus pretenzijos (arba prašymo) teritoriniam registratoriui, nekiltų ginčas, todėl centrinis registratorius neturėtų nagrinėjimo objekto. Teismas nurodė, kad taip pat pažymėtina, jog atsakovas yra ir viešojo administravimo subjektas, kuri turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymu. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus. Šiuo atveju atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra naikintinas ir atsakovas įpareigotinas persiųsti pareiškėjo 2009 m. balandžio 10 d. skundą Nr. 26-0350 bei 2009 m. balandžio 10 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Nr. 26-0351 valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui spręsti.
III.
Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LT VALDA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymu. Viešojo administravimo įstatymas yra bendrasis įstatymas ir jis šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes byloje vertinamus atsakovo veiksmus reglamentuoja specialusis Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo tinkamai išsiaiškinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas bei tinkamai kreiptis į tinkamą subjektą; jog jo skundas buvo adresuotas ne centriniam registratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, o Centro registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai; jog skundas buvo pateiktas dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2000 m. kovo 15 d. sprendimo įregistruoti statinius panaikinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas neaptarė rašytinio įrodymo - pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikė pareiškėjo skunde, adresuotame atsakovui, nurodytus argumentus, išdėstydamas juos kaip teismo nustatytus faktus, susijusius su registro tvarkytojo veiksmų teisėtumu. Tačiau tokios teismo nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas jų bylos proceso metu iš viso netyrė. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu taip pat išėjo už pareiškėjo skundo ribų, nes nusprendė dėl reikalavimo, kurio šioje byloje pareiškėjas nepareiškė, t. y. įpareigojo atsakovą persiųsti pareiškėjo skundą ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui spręsti. Be to, teritoriniam registratoriui įstatymas iš viso nesuteikia įgaliojimų spręsti prašymus dėl skundo padavimo terminų atnaujinimo. Pagal Nekilnojamojo turto registro 31 straipsnio 2 dalį, dėl svarbių priežasčių praleistą terminą gali atnaujinti tik centrinis registratorius.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Be to, analogiška teisinė situacija jau buvo vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A143 - 123/2010.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė šio įstatymo nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, nusprendęs nenagrinėti pareiškėjo skundo, pažeidė teisingumo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose Nr. A248 - 626/2008, Nr. A143 - 293/2009, Nr. A502 - 713/2009, Nr. A502 - 855/2009 ginčai taip pat kilo dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos. Šiose bylose nagrinėtų ginčų atveju centrinis registratorius priėmė ir nagrinėjo suinteresuotų asmenų skundus dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, nors šie skundai buvo adresuoti tiesiogiai centriniam registratoriui ir nebuvo duomenų, kad suinteresuoti asmenys pirmiau būtų kreipęsi į teritorinius registratorius su prašymais panaikinti jų sprendimus - nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į centrinį registratorių, pagrįstai tikėjosi, kad centrinio registratoriaus veiksmai bus tokie patys kaip ir kitais paminėtais atvejais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad, išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo priėmimo tvarką ir jų formą nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 punkte nustatyta, kad priimtas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo ar išregistravimo registre įforminamas raštu pagal Centrinio registratoriaus patvirtintą tvarką (Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 349 redakcija). Nuostatų 32 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai priimamas sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, duomenys įrašomi į registro centrinį duomenų banką (Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 349 redakcija). Aiškinant minėtas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką, o jo priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo į registro centrinį duomenų banką data.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas teritorinio registratoriaus sprendimą dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisų registravimo, pagrįstai kreipėsi tiesiogiai į Centrinį registratorių.
Centrinis registratorius, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ir tai motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atsisakymo tenkinti jo prašymą, netinkamai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, reguliuojančias ginčų sprendimo tvarką. Kadangi skundžiamas Centrinio registratoriaus sprendimas prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatoms, todėl buvo pagrindas jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą persiųsti pareiškėjo 2009 m. balandžio 10 d. skundą Nr. 26-0350 bei 2009 m. balandžio 10 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Nr. 26-0351 valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui spręsti, nes teritorinis registratorius nėra kompetentingas spręsti pareiškėjo skundą ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina.
Pareiškėjas, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir taip pat prašė įpareigoti atsakovą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. balandžio 10 d. skundą Nr. 26-0350.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.
Kadangi pareiškėjas praleido teritorinio registratoriaus sprendimo apskundimo terminą ir prašo jį atnaujinti, todėl pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo gali būti išnagrinėtas iš esmės išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tuo atveju, jeigu bus atnaujintas terminas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis šia Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostata, net ir atnaujinus skundo padavimo terminą atsakovas privalėtų spręsti, ar pareiškėjo skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.
Tiek skundo padavimo termino atnaujino, tiek skundo priėmimo klausimų sprendimas įstatymų yra priskirtas Centrinio registratoriaus kompetencijai. Administracinis teismas, spręsdamas šį ginčą, negali konstatuoti, ar yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą, ar pareiškėjo skundas, paduotas Centriniam registratoriui, atitinka administracinių bylų teisenos reikalavimus. Neišsprendus Centriniam registratoriui adresuoto skundo padavimo termino atnaujino bei jo priėmimo klausimų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti minėtą pareiškėjo skundą. Todėl atsakovas šiuo atveju tik įpareigotinas priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir dėl pareiškėjo skundo priėmimo.
Remiantis nurodytais motyvais, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo AB „Lifosa“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 143.
Įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą priimti sprendimą dėl pareiškėjo AB „Lifosa“ 2009 m. balandžio 10 d. prašymo Nr. 26-0351 atnaujinti skundo padavimo terminą.
Įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą priimti sprendimą dėl pareiškėjo AB „Lifosa“ 2009 m. balandžio 10 d. skundo Nr. 26-0350 priėmimo“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Roma Sabina Alimienė
Stasys Gagys
Dainius Raižys