Administracinė
byla Nr. A444-673/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 4.5; 15.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir
Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei O. Ž. ,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės
ūkio ministerijos atstovams O. K. , A. B. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009
m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,
Alytaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė
žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), trečiajam
suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hidroprojektas“ dėl
įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir
pareiškėjas) skundu (T I, b. l. 3–9,
154–158) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 27 d. rašto
Nr. 3B-(9.5)-Ž-645-1124 5 dalyje antrame sakinyje išdėstytą teiginį „Žemės
sklypo Nr. 55 plane nurodyta, kad gretimybė G-H yra valstybinis ežeras Ragožė,
taigi atsižvelgiant į plane nurodytą informaciją žemės sklypui Nr. 55 0,03 ha
ežero niekada nepriklausė“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijos
2008 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 4-501-(1.28) persiųsto savo
padalinio žemės tvarkymo departamento Lazdijų žemėtvarkos skyriaus 2008 m.
liepos 28 d. rašte Nr. (1.32)I1-584 išdėstytą teiginį „Pažymime, kad
Ragožės ežeras, besiribojantis su dabar Jums priklausančiu žemės sklypu pagal
archyvinius dokumentus buvo valstybinis ežeras, todėl tuo metu 0,03 ha kaip
ežero plotas negalėjo būti priskaičiuojamas“, kaip nepagrįstus ir
prieštaraujančius pateiktai archyvinei medžiagai – Žemės tvarkymo departamento
1935 m. vasario 8 d. išduotiems K. S. žemės
nuosavybės dokumentams ir Pazapsių kaimo žemės išskirstymo vienkiemiais 1931 m.
plano, patvirtinto 1933 m. sausio 25 d. ir eksplikacijomis, ir
įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės
tarnybą ištaisyti klaidą, pripažinti, jog dalis Ragožės ežero buvo privati
nuosavybė ir pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,03 ha Ragožės ežero; 2)
įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per teismo nustatytą
terminą ištaisyti padarytas klaidas žemės nuosavybės dokumentuose patikslinant
sklypų sudėtį pagal pateiktus archyvinius dokumentus: sklypą Nr. 55 sudaro 22
ha 75 arai, į tą skaičių įeina 3 arai ežero; sklypą Nr. 98 sudaro 2 ha 75 arai,
į tą skaičių įeina 3 arai kelių; 3) priteisti iš Alytaus apskrities viršininko
administracijos 10 000 Lt neturtinės žalos, patirtos vilkinant jo
padalinio Lazdijų žemėtvarkos skyriaus padarytų klaidų ištaisymą.
Nurodė, kad 1993 m. pareiškėjo senelė kreipėsi į
Kučiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atstatymo į
jos tėvo turėtą žemę. Kreipiantis į Kučiūnų apylinkės agrarinės reformos
tarnybą, buvo pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės
tvarkymo departamento 1935 m. vasario 8 d. išduotas žemės nuosavybės K. S. dokumento originalas su žemės planu, kuriame nurodyta,
kad, remiantis Žemės tvarkymo įstatymo 73 paragrafu, K. S. duota
nuosavybės teisėms įrodyti (buv. Kučiūnų) Veisėjų valsčiaus Pazapsių kaimo
žemės išskirstymo viensėdžiais projekto plano, padaryto 1931 m. Išskirstymo
viensėdžiais plano projektas buvo patvirtintas Vyriausios žemės tvarkymo
komisijos 1933 m. birželio 12 d. nutarimu. Išduotame žemės nuosavybės
dokumente – sklype Nr. 55 žemės yra: naudojamos – 22 ha 72 arai, nenaudojamos –
3 arai, iš viso 22 ha 75 arai; sklype Nr. 98 žemės yra: naudojamos 2 ha 72
arai, nenaudojamos 3 arai, iš viso 2 ha 75 arai. Šiame dokumente nurodyta, kad
sklypo Nr. 55 nenaudojamą žemę sudaro 3 arai ežero, sklype Nr. 98 nenaudojamą
žemę sudaro 3 arai kelio. Bendrai kaimo nuosavybei pagal 1931 m. planą sklype
Nr. 68 girdykloms palikta 25 arai. Kučiūnų agrarinės reformos taryba išdavė
pažymą B. S. , kad K. S. 1940 m.
liepos 22 d. turėjo 25,50 ha žemės, iš jų 0,06 nenaudojamos, iš kurios
0,03 ha ežero. Iš 1994 m. gegužės 4 d. Lazdijų rajono valdybos
potvarkio Nr. 192-V pareiškėjas suprato, kad grąžinta 25,50 ha žemės;
potvarkyje nenurodyti sklypų numeriai, žemės plotų sudėtis neatitinka faktiškos
sudėties. Nurodė, kad kreipėsi į Lazdijų rajono valdybą, buvo atsakyta, kad
plotai dar tikslinami. 2000 m. kovo 23 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos
skyrius paruošė laikinąjį sklypo planą, kuriame visas žemės plotas – 25,50 ha,
sklypai Nr. 55 ir Nr. 98 atsirado viename žemės sklype Nr. 55, kurio plotas
buvo 22,75 ha. Pradėjus aiškintis dėl šios klaidos, buvo žadama ją ištaisyti.
2008 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai, su kuriais pareiškėjas nesutinka.
Alytaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į pareiškėjo
kreipimąsi, nurodė, kad Ragožės ežeras, prie kurio yra pareiškėjo žemės sklypas
Nr. 55, buvo valstybinis, ir 0,03 ha ežero jam niekada nepriklausė. Pareiškėjas
nesutinka su šiuo teiginiu. Ragožės ežeras buvo valstybinis, tačiau jo
pakraščiai buvo privatizuoti ir jie skirti žemės sklypui, kuris siejasi su šiuo
ežeru.
Pareiškėjo teigimu, dėl nepateisinamos klaidos ir
vilkinimo ją ištaisyti 15 metų buvo padaryta žala miškotvarkai, jis negalėjo
kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos, susirašinėdamas ir vaikščiodamas po
įvairias įstaigas parytė neturtinę žalą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į Lazdijų
žemėtvarkos skyrių buvo atsainiai priimamas ir jautė pažeminimą, nepatogumą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
ministerijos atsiliepime į skundą (T I, b. l. 83–86) nurodė, kad su skundu
nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas
neteisingai cituoja eksplikacijoje pateiktus duomenis apie žemės sklype Nr. 55
esančias žemės naudmenas. Eksplikacijoje nurodoma, kad 22,75 ha žemės sklype
Nr. 55 iš viso yra 0,03 ha netinkamos žemės, kuri užimta vandenų, bet ne ežero.
Iš Seinų apskrities, Veisiejų valsčiaus, Pazapsių kaimo žemės išskirstymo
vienkiemiais plano ir žemės sklypo Nr. 55 plano, išduoto kartu su Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo departamento 1935 m.
vasario 8 d. nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu Nr. 20030,
nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 55 riba, besiribojanti su žemės sklypais Nr.
59, 60 ir 61, eina tuo metu buvusio melioracijos griovio viduriu, taigi šiame
žemės sklype nurodytą 0,03 ha vandenų plotą ir sudaro melioracijos griovio
dalis. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad K. S. priklauso
0,03 ha Ragožės ežero, yra nepagrįsti. Kučiūnų apylinkės agrarinės reformos
tarnyba, parengdama B. S. pažymą dėl nuosavybės teisių atstatymo,
0,03 ha vandens plotą įrašė prie ežerų, kadangi pažymoje buvo tik trys grafos –
žemės ūkio naudmenos, miškas ir ežeras.
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija
atsiliepime į skundą (b. l. 132–133) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo
atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad V. Ž. nurodytuose
archyviniuose dokumentuose nėra nurodyta, kad K. S. valdė
Ragožės ežero dalį, pareiškėjas tik daro prielaidas. 1992 m. balandžio
2 d. inžinierius V. G. preliminariai pamatavo ir
paženklino žemės sklypą 25,50 ha B. S. privačiam ūkiui
steigti, suteikdamas žemės sklypui Nr. 6. Pagal matininko paskaičiavimus B. S. Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d.
potvarkiu suteikta 25,50 ha, dėl atkurtų nuosavybės teisių B.
S. pretenzijų nereiškė. 2007 m. UAB „Hidroprojektas“ atliko pareiškėjo
sklypo kadastrinius matavimus, tačiau pareiškėjas nesutiko suderinti žemės
sklypo plano, teigdamas, kad žemės sklypui turi priklausyti ir 0,03 ha Ragožės
ežero.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hidroprojektas“
atsiliepime į skundą (T I, b. l. 201) paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. vasario 8 d. įpareigojo atlikti
žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2007 m. sausio 15 d. UAB
„Hidroprojektas“ atliko kadastrinius matavimus ir parengė reikiamus dokumentus
dėl nuosavybės ploto tikslinimo. V. Ž. nepasirašė ant
parengto geodezinio plano, prašydamas palaukti, kol baigsis teisminis procesas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2009 m.
gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad šioje
byloje nagrinėja klausimą dėl pareiškėjo apskųstų aktų – Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 27 d. rašto
Nr. 3B-(9.5)-Ž-645-1124 ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės
tvarkymo departamento Lazdijų žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos
28 d. rašto Nr. (1.32)I1-584 teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi, kuria
nurodoma, kad pareiškėjo nuosavybes teise valdomam sklypui 0,03 ha Ragožės
ežero nepriklausė, taip pat dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti atsakoves
atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir priteisti iš šio atsakovės Alytaus
apskrities viršininko administracijos neturtinę žalą. Teismas taip pat žymėjo,
kad B. S. ar kiti suinteresuoti asmenys neapskundė
Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr.
17-622-27075 ir 1994 m. balandžio 4 d. Lazdijų rajono valdybos
potvarkio „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems žemę žemės
ūkio veiklai ir dėl žemės išpirkimo iš piliečių, išmokant pinigais“ Nr. 192-V,
nors apie šiuos sprendimus sužinojo, sudarydami dovanojimo sutartį, t. y. 1995
m. Nei pareiškėjas, nei jo atstovė šių sprendimų teismui neskundė, neprašė atnaujinti
termino skundui dėl šių sprendimų paduoti. Taigi šie sprendimai laikomi
teisėtais, o juose nurodyti duomenys teisingais.
Teismas nusprendė, kad iš byloje esančių
įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad į pareiškėjo nurodytų
žemės sklypų sudėtį įėjo ir dalis Ragožės ežero. Byloje nėra duomenų apie tai,
kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K.
S. nuosavybės teise valdė 0,03 ha ežero. Kitų įrodymų, pagrindžiančių
pareiškėjo poziciją, byloje taip pat nėra pateikta. Teismas pažymėjo, kad remiantis
valstybinio kadastro duomenų registro duomenimis pareiškėjui priklauso žemės
sklypas Lazdijų r., Kučiūnų apyl., Pazapsių k., kurį sudaro 1,2 ha žemės ūkio
naudmenų ploto (pievos ir natūralios ganyklos), 22,05 ha miškų, 0,25 ha kelių, tačiau
0,03 ha Ragožės ežero pareiškėjui nepriklauso. Pareiškėjas neginčijo kadastro
duomenų, todėl jie laikomi teisingais. Teismas taip pat pažymėjo, kad 1995 m.
sausio 24 d. privačios žemės sklypo dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad
dovanojama dalis Ragožės ežero. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas
konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl ginčijamose
raštų frazėse pripažinimo prieštaraujančiomis pateiktai archyvinei medžiagai
bei įpareigoti atsakovui ištaisyti klaidą, pripažįstant, jog dalis Ragožės
ežero buvo privati nuosavybė ir pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,03 ha
Ragožės ežero.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas
neprašo patikslinti nekilnojamojo turto kadastre esančių duomenų, o prašo
pakeisti 1994 m. gegužės 4 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkyje „Dėl
žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems žemę žemės ūkio veiklai ir
dėl žemės išpirkimo iš piliečių, išmokant pinigais“ Nr. 192-V ir 2000 m.
kovo 23 d. patvirtintame laikinajame žemės sklypo plane įtvirtintus
duomenis. Tačiau šie dokumentai nėra tyrimo dalykas šioje byloje. Atsižvelgęs į
nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo
įpareigoti atsakovę Alytaus apskrities viršininko administraciją per teismo
nustatytą terminą ištaisyti žemės nuosavybės dokumentuose padarytas klaidas,
patikslinant sklypų sudėtį pagal pateiktus archyvinius dokumentus: sklypą Nr.
55 sudaro 22 ha 75 arai, į tą skaičių įeina 3 arai ežero; sklypą Nr. 98 sudaro
2 ha 75 arai, į tą skaičių įeina 3 arai kelių.
Dėl neturtinės žalos priteisimo,
teismas nusprendė, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos
civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar
jo darbuotojo neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei
nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti
10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Alytaus apskrities
viršininko administracijos.
III.
Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir
apeliantas) apeliaciniu skundu (T II, b. l. 2-9) prašo panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde pateikia skunde pirmosios
instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad:
1. Apylinkės agrarinės reformos tarnybos išduotoje pažymoje
žemės plotas ir jo sudėtis atitiko pateiktame šiai tarnybai Žemės ūkio
ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1935 m. vasario 8 d.
išduotame K. S. žemės nuosavybės dokumente nurodytam
plotui ir sudėčiai. K. S. 1992 m. lapkričio
25 d. prašyme nuosavybė į 0,03 ha ežero nurodyta.
2. Teismas nesivadovavo įstatymo „Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3
straipsniu. Tuo metu valstybė nebuvo numačiusi grąžinti vandens telkinių ir
apskųsti 1994 m. balandžio 4 d.
Lazdijų rajono valdybos potvarkio nebuvo teisinio pagrindo. Teismas taip pat nesivadovavo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 145. Įrodinėti
juridinio fakto, jog K. S. valdė 0,03 ha vandens telkinį
nereikėjo, nes tai įrodė dokumentai. Nei viename Nacionalinės žemės tarnybos
pateiktame plane nėra matyti kito vandens telkinio ar griovio, išskyrus ežerą.
3. Teismas neigia dokumentų
tikrumą, kurie įrodo, kad K. S. priklausė 0,03 ha vandens
telkinio. Kadangi į vandens telkinio sąvoką įeina ir ežerai, nebūtina nurodyti
ežero pavadinimą. Pareiškėjas neginčija, jog ežeras buvo valstybinis, tačiau
teigia, kad ežero pakrantės buvo privati nuosavybė.
4. Teismas neįvertino ir
nekomentavo to fakto, kad pagal 1931 m. Pazapsių kaimo žemės išskirstymo
vienkiemiais 1931 m. plano, patvirtinto 1933 m. sausio 25 d.,
kaimo girdykloms palikta 0,25 ha vandens. Šis faktas nurodytas ir K. S. išduotame 1935 m. žemės nuosavybės dokumente.
5. Valstybinį žemės kadastrą
tvarko valstybinė žemėtvarkos tarnyba, kuri ir padarė klaidą žemės nuosavybės
dokumentuose. Pareiškėjas prašo šią klaidą, pripažintą 2000 m. kovo
23 d. patvirtintame laikinajame plane, ištaisyti, patikslinant žemės
nuosavybės duomenis pagal pateiktus dokumentus. Klaidos ištaisymas apima ir
Žemės kadastre įrašytų duomenų taisymą.
6. Valstybinės valdžios
darbuotojai neveikė taip kaip turėjo veikti, neatliko tinkamai savo pareigų,
dėl ko atsirado civilinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad byloje pakako įrodymų nustatant
neturtinę žalą ir nebuvo įstatyminio pagrindo jos nepriteisti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo
atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir priimti sprendimą, negrąžinant bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (T II, b. l. 14-16)
prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį
skundą iš esmės grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir atsiliepimą į skundą
pirmosios instancijos teismui.
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija
atsiliepimu į apeliacinį skundą (T II, b. l. 18) prašo apeliacinį skundą
atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais
pačiais motyvais, kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 27 d. rašto
Nr. 3B-(9.5)-Ž-645-1124 5 dalyje antrame sakinyje išdėstytą teiginį „Žemės
sklypo Nr. 55 plane nurodyta, kad gretimybė G-H yra valstybinis ežeras Ragožė,
taigi atsižvelgiant į plane nurodytą informaciją žemės sklypui Nr. 55 0,03 ha
ežero niekada nepriklausė“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m.
rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 4-501-(1.28) persiųsto savo padalinio žemės
tvarkymo departamento Lazdijų žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos
28 d. rašte Nr. (1.32)I1-584 išdėstytą teiginį „Pažymime, kad Ragožės
ežeras, besiribojantis su dabar Jums priklausančiu žemės sklypu pagal
archyvinius dokumentus buvo valstybinis ežeras, todėl tuo metu 0,03 ha kaip
ežero plotas negalėjo būti priskaičiuojamas“, kaip nepagrįstus ir
prieštaraujančius pateiktai archyvinei medžiagai – Žemės tvarkymo departamento
1935 m. vasario 8 d. išduotiems K. S. žemės
nuosavybės dokumentams ir Pazapsių kaimo žemės išskirstymo vienkiemiais 1931 m.
plano, patvirtinto 1933 m. sausio 25 d. ir eksplikacijomis, ir
įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės
tarnybą ištaisyti klaidą, pripažinti, jog dalis Ragožės ežero buvo privati
nuosavybė ir pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,03 ha Ragožės ežero; 2)
įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per teismo nustatytą
terminą ištaisyti padarytas klaidas žemės nuosavybės dokumentuose patikslinant
sklypų sudėtį pagal pateiktus archyvinius dokumentus: sklypą Nr. 55 sudaro 22
ha 75 arai, į tą skaičių įeina 3 arai ežero; sklypą Nr. 98 sudaro 2 ha 75 arai,
į tą skaičių įeina 3 arai kelių; 3) priteisti iš Alytaus apskrities viršininko
administracijos 10 000 Lt neturtinės žalos.
Pirmuoju reikalavimu pareiškėjas iš esmės prašo
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m.
rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 3B-(9.5)-Ž-645-1124 ir Alytaus apskrities
viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų žemėtvarkos
skyriaus 2008 m. liepos 28 d. rašto Nr. (1.32)I1-584 dalis ta
apimtimi, kuria nurodoma, kad pareiškėjo nuosavybes teise valdomam sklypui 0,03
ha Ragožės ežero nepriklausė, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius pateiktai
archyvinei medžiagai bei įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidas, pripažįstant,
kad dalis Ragožės ežero buvo privati nuosavybė ir pareiškėjui nuosavybės teise
priklauso 0,03 ha Ragožės ežero. Pastebėtina, kad administraciniai teismai
nenagrinėja bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, todėl
nagrinėjamoje byloje tiriamas tik viešojo administravimo subjektų priimtų aktų
teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo teigimu, Seinų apskrities (buv. Kučiūnų)
valsčiaus, Pazapsių kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planas, padarytas 1931
m. ir eksplikacijos (T I, b. l. 19–23, 135) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1935 m. vasario 8 d. išduotas
raštas Nr. 20030 (T I, b. l. 10–12, 92, 94, 95) patvirtina, kad K. S. nuosavybės teise valdė 0,03 ha ežero. Minėto Pazapsių
kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plano, padaryto 1931 m., 3 lape esančios eksplikacijos
46 punkte nurodoma, kad K. S. priklausančiame sklype
Nr. 55 yra 0,03 ha netinkamos žemės – vandenų. Detalesnio paaiškinimo, kas
laikoma vandenimis šioje eksplikacijoje nėra nei plane, nei kituose
dokumentuose, iš pačiame plane nurodyto sklypo Nr. 55 ribų taip pat nematyti,
jog sklypui priklauso dalis ežero. Šiame plane ežeras Ragožė pažymėtas raidė
„d“, o plano 3 lape dalyje „Gretimos žemės“ nurodyta, jog raide „d“ pažymėtas
valstybinis ežeras Ragožė. Taigi ežeras nurodomas kaip kaimui gretima žemė bei
kaip valstybinis. Žemės tvarkymo departamento 1935 m. vasario 8 d.
rašte Nr. 20030 nurodyta, kad sklype Nr. 55 yra 22 ha 72 arai naudojamos ir 3
arai nenaudojamos žemės, minėti 3 arai nenaudojamos žemės priskirti vandenims,
tačiau taip pat nenurodant, kas laikoma vandenimis. Plane raidėmis „G“ ir „H“ pažymėta
sklypo riba nurodyta valstybinis ežeras Ragožė. Teisėjų kolegija, įvertinusi
minėtus dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,
kad iš minėtų dokumentų (Seinų apskrities (buv. Kučiūnų) valsčiaus, Pazapsių
kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plano, padaryto 1931 m. ir eksplikacijos bei
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1935 m.
vasario 8 d. išduoto rašto Nr. 20030) negalima daryti
vienareikšmiškos išvados, kad į pareiškėjo nurodytų žemės sklypų sudėtį įėjo ir
dalis Ragožės ežero. Pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad byloje
nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas,
kad K. S. nuosavybės teise valdė 0,03 ha ežero. Apeliantas
nurodo, kad juridinio fakto, jog K. S. valdė 0,03 ha
vandens telkinį, nustatinėti nereikėjo, kadangi tai įrodė dokumentai. Kaip
minėta aukščiau, iš Pazapsių kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plano,
padaryto 1931 m. ir eksplikacijos bei Žemės tvarkymo departamento 1935 m.
vasario 8 d. išduoto rašto matyti, kad K. S. priklausė
0,03 ha vandenų, tačiau nenurodyta, jog priklausė 0,03 ha ežero. Pareiškėjo
pateikti kiti dokumentai – Kūčiūnų seniūnijos žemėlapis, 1984 metų karinio
žemėlapio fragmentas, iš kurių pareiškėjo teigimu matyti, kad alternatyvių vandens
telkinių nenurodyta, taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybės, jog K. S. nuosavybės teise valdė 0,03 ha ežero. Pastebėtina, kad
šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nustatyti, koks vandens telkinys nurodomas
archyviniuose dokumentuose, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar
pareiškėjo nurodomų dokumentų pagrindu galima konstatuoti, jog atsakovo
nurodyti teiginiai yra nepagrįsti.
Apelianto argumentas, kad Pazapsių kaimo žemės
vienkiemiais išskirstymo 1931 m. plane ir Žemės tvarkymo departamento 1935 m.
vasario 8 d. rašte nurodoma, jog kaimo girdykloms palikta 0,25 ha vandens
ir iš to darytina išvada, kad būtent iš šio ploto atitinamai kranto ilgiui ir
buvo 1935 m. žemės nuosavybės dokumente nurodyta nuosavybė į 0,03 ha vandens, nelaikytinas
pagrįstu. Minėtuose dokumentuose nurodoma, kad bendrai Pazapsių kaimo nuosavybė
paliekama 25 arų girdykla, kurios sklypo Nr. 68.
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra teisinio
pagrindo pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
2008 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 3B-(9.5)-Ž-645-1124 5 dalyje
antrame sakinyje išdėstytą teiginį „Žemės sklypo Nr. 55 plane nurodyta, kad
gretimybė G-H yra valstybinis ežeras Ragožė, taigi atsižvelgiant į plane
nurodytą informaciją žemės sklypui Nr. 55 0,03 ha ežero niekada nepriklausė“ ir
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 27 d.
raštu Nr. 4-501-(1.28) persiųsto savo padalinio žemės tvarkymo departamento
Lazdijų žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 28 d. rašte Nr.
(1.32)I1-584 išdėstytą teiginį „Pažymime, kad Ragožės ežeras, besiribojantis su
dabar Jums priklausančiu žemės sklypu pagal archyvinius dokumentus buvo
valstybinis ežeras, todėl tuo metu 0,03 ha kaip ežero plotas negalėjo būti
priskaičiuojamas“, prieštaraujančiais pateiktai archyvinei medžiagai – Žemės
tvarkymo departamento 1935 m. vasario 8 d. išduotiems K. S. žemės nuosavybės dokumentams ir Pazapsių kaimo žemės
išskirstymo vienkiemiais 1931 m. plano, patvirtinto 1933 m. sausio
25 d. ir eksplikacijomis, ir įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą, pripažįstant,jog
dalis Ragožės ežero buvo privati nuosavybė ir pareiškėjui nuosavybės teise
priklauso 0,03 ha Ragožės ežero.
Pareiškėjas antru reikalavimu prašė įpareigoti Alytaus
apskrities viršininko administraciją ištaisyti padarytas klaidas žemės
nuosavybės dokumentuose patikslinant sklypų sudėtį pagal pateiktus archyvinius
dokumentus: sklypą Nr. 55 sudaro 22 ha 75 arai, į tą skaičių įeina 3 arai
ežero; sklypą Nr. 98 sudaro 2 ha 75 arai, į tą skaičių įeina 3 arai kelių. Kaip
matyti iš skundo bei pareiškėjo atstovės paaiškinimų prašoma įpareigoti
atsakovą ištaisyti klaidas 1994 m. gegužės 4 d. Lazdijų rajono
valdybos potvarkyje „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems
žemę žemės ūkio veiklai ir dėl žemės išpirkimo iš piliečių, išmokant pinigais“
Nr. 192-V ir 2000 m. kovo 23 d. patvirtintame laikinajame žemės
sklypo plane.
Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos
teismas, Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d.
sprendimas Nr. 17-622-27075, kuriuo B. S. atstatytos
nuosavybės teisė į 22,78 ha žemės, 2,72 ha miško, esančius Lazdijų rajono,
Kučiūnų apylinkės, Pazapsių kaime, grąžinant natūra 22,78 ha žemės, iš jų 19,33
ha mišku apaugusios žemės ir 2,72 ha miško (T I, b. l. 107), 1994 m.
gegužės 4 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkis „Dėl žemės suteikimo
naudotis asmenims, susigrąžinantiems žemę žemės ūkio veiklai ir dėl žemės
išpirkimo iš piliečių, išmokant pinigais“ Nr. 192-V, kuriuo B.
S. suteikta žemė naudotis nuosavybės teise Kučiūnų ap., Pazapsių km, bendro
25,50 ha ploto, iš jo 1,20 ha žemės ūkio naudmenų, 0,25 ha kelių, 2,00 ha
pelkių, 22,05 ha miškų; iš bendro 25,50 ha ploto grąžinti natūra privačiai
nuosavybei 22,78 ha žemės (19,33 ha apaugusi mišku) ir 2,72 ha miško (T I, b.
l. 14) ir 2000 m. kovo 23 d. žemės sklypo laikinasis planas (T I, b.
l. 16) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. B. S. ar kiti
suinteresuoti asmenys minėtų dokumentų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė,
neprašė atnaujinti termino skundui dėl šių sprendimų paduoti, šie sprendimai
laikomi teisėtais, o juose nurodyti duomenys teisingais.
Pagal valstybinio žemės kadastro duomenų registro
duomenis, pareiškėjui priklauso žemės sklypas Lazdijų raj., Kučiūnų apyl.,
Pazapsių k., kurį sudaro 1,2 ha žemės ūkio naudmenų ploto, 22,05 ha miškų, 0,25
ha kelių, 2 ha pelkės. Šie plotai atitinka 1994 m. gegužės 4 d.
Lazdijų rajono valdybos potvarkyje Nr. 192-V nurodytus plotus. 1995 m.
sausio 24 d. privačios žemės sklypo dovanojimo sutartyje, kuria B. S. jai priklausantį 25,50 ha (iš jų: 1,2 ha žemės ūkio
naudmenų, 0,25 ha kelių, 22,05 ha miško, 2,00 ha kitos žemės) žemės sklypą,
esantį Lazdijų r., Kučiūnų apyl., Pazapsių k., padovanojo V.
Ž. , nurodyti iš esmės tie patys duomenys. Nei viename iš minėtų dokumentų
nėra nurodyta, kad pareiškėjui priklauso 0,03 ha Ragožės ežero. Apelianto
argumentai dėl to, kad dovanojimo sutartyje nenurodyta, kas sudaro 2 ha kitos
žemės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad į šią žemę įeina ežeras, tuo tarpu
iš aukščiau nurodytų kitų dokumentų darytina išvada, jog dovanojimo sutartyje
nurodomi 2 ha kitos žemės yra 2 ha pelkės.
Kaip minėta aukščiau, dokumentai, kuriais atkurtos
nuosavybės teisės B. S. , nėra šios bylos nagrinėjimo
dalykas. Šie dokumentai, kol nėra nuginčyti, laikomi teisėtais. Todėl
pareiškėjo argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese išduotų tarpinių
dokumentų (prašymo, pažymų, išvadų ir kt.) šioje byloje taip pat nevertinami. Dėl
šių priežasčių apelianto argumentas, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos
Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 145 „Dėl kai kurių Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir nekilnojamojo turto
grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo“, atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat pažymėtina, kad nekilnojamojo turto kadastre
įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie
nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Apelianto argumentas, kad kadastrui
klaidingus duomenis pateikė žemėtvarkos tarnyba, atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, registro, sudaryto 1994 m. gegužės
25 d. (T I, b. l. 101-102), juridinis pagrindas – 1994 m. gegužės
4 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkis Nr. 192-V, registro, sudaryto 1995 m.
vasario 7 d. (T I, b. l. 99-100), juridinis pagrindas – 1995 m.
sausio 24 d. privačios žemės dovanojimo sutartis. Teisėjų kolegija pažymi,
kad nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą, keitimą, tikslinimą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Tačiau pareiškėjas nekilnojamojo
turto kadastre esančių duomenų patikslinti neprašo ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo
dalykas.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija
sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą
terminą ištaisyti žemės nuosavybės dokumentuose padarytas klaidas, patikslinant
sklypų sudėtį pagal pateiktus archyvinius dokumentus: sklypą Nr. 55 sudaro
22 ha 75 arai, į tą skaičių įeina 3 arai ežero; sklypą Nr. 98 sudaro 2 ha 75
arai, į tą skaičių įeina 3 arai kelių.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 10 000 Lt
neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia
bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų
veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Civilinei atsakomybei
atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK
6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247
str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta
žala (CK 6.249 str.). Įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali
atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės, viešoji (valstybės) atsakomybė
CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms:
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų
(neveikimo) ir žalos ryšiui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos
teismo padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė
būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios
institucijos ar jo darbuotojo neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos,
valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui
priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo apeliacinis skundas
atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas
nepakeistas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį
skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Laimė Baltrūnaitė
|
|
|
Artūras Drigotas
|
|
|
Virgilijus
Valančius
|