Civilinė byla Nr. e2-1104-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01118-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant ieškovės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovams advokatui Pauliui Snukiškiui, V. Ž.,

atsakovės viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“ atstovams advokatui Andriui Juoniui, M. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Meikštų dvaras“ dėl nepanaudoto avanso dalies ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Europos socialinio fondo agentūra“.

Teismas

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė biudžetinė įstaiga Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ieškovė arba Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Meikštų dvaras“ (toliau – atsakovė) 151 083,31 Eur nepanaudoto avanso dalį, 1 573,20 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-528 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 (toliau – Aprašas). Aprašas nustatė reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ finansuojamas veiklas, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimo priežiūrą (Aprašo 1 punktas). Galimas pareiškėjas, teikiantis paraišką pagal Aprašą finansuoti projektus, buvo ieškovė, o galimi jo partneriai – psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos, turinčios galiojančią licenciją trumpalaikei institucinei socialinei globai socialinės rizikos asmenims teikti (Aprašo 13 ir 15 punktai). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-811 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ buvo skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamam projektui „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ (toliau – Projektas). VšĮ „Europos socialinio fondo agentūra“ (toliau – Įgyvendinančioji institucija) ir Departamentas 2016 m. sausio 13 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.3.1-ESFA-V-411-01-0001 ,,Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ sutartį (toliau – Projekto sutartis). Pagal Projekto sutarties 2.1 punktą, Departamentas įsipareigojo, įgyvendindamas Projektą pasiekti Projekto sutarties 1 priede „Projekto aprašymas“ nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus.

3.       Ieškinyje taip pat nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. sausio 28 d. sudarė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį Nr. T15-9 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 punktą ieškovė ir atsakovė, kooperuodamos savo turtą, darbą, žinias, patirtį ir lėšas susitarė veikti kartu, įgyvendinant Projektą ir siekiant Apraše, Projekto sutartyje ir Sutartyje bei jos prieduose nustatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Atsakovė įsipareigojo pasiekti Sutarties II skyriuje ir Sutarties 2 priede „Projekto įgyvendinimo stebėsenos rodikliai ir Numatomos veiklos ir planuojamas finansavimas“ numatytus rezultato ir produkto rodiklius (Sutarties 9.2 punktas), o ieškovė įsipareigojo administruoti Projekto veiklas ir išlaidas Projekto įgyvendinimo metu (Sutarties 8.3 punktas). Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., vadovaudamasis Sutarties 12 punktu ir atsižvelgdamas į atsakovės prašymus, Departamentas pervedė atsakovei iš viso 312 500 Eur avanso. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš ieškovės pervesto atsakovei avanso sumos tinkamomis kompensuoti atsakovės išlaidomis buvo pripažinta 161 416,69 Eur. Atsakovė 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu išmokėti avansą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kuriuo prašė išmokėti atsakovei 204 556,16 Eur dydžio avansą, naudotiną Sutarties vykdymui, taip pat informavo Departamentą, kad nuo minėto prašymo surašymo dienos (t. y. 2020 m. vasario 6 d.) sustabdo Sutarties vykdymą, nes neturi finansinių galimybių savo lėšomis finansuoti tolimesnį Sutarties vykdymą. Apie aplinkybę, kad sustabdo Projekto vykdymą, ieškovę atsakovė taip pat informavo 2020 m. vasario 14 d. raštu „Dėl projekto sustabdymo“. Įvertinusi nurodytą atsakovės poziciją, ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. S-1358(1) „Dėl pranešimo apie vienašališką 2016 m. sausio 28 d. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties Nr. T-15-9 nutraukimą“ (toliau – Departamento 2020 m. gegužės 18 d. pranešimas), informavo atsakovę apie tai, kad po 30 dienų nuo Departamento 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo įteikimo dienos vienašališkai nutraukia Sutartį ir iki Sutarties nutraukimo įsigaliojimo reikalauja grąžinti nepanaudoto avanso dalį – 151 083,31 Eur.

4.       Pažymi, jog Departamento 2020 m. gegužės 18 d. pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2020 m. gegužės 19 d., todėl atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei nepanaudoto avanso dalį iki 2020 m. birželio 18 d. Per nustatytą terminą atsakovei negrąžinus ieškovei nepanaudoto avanso likučio, ieškovė 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. S-1750(1) „Priminimas apie vienašališką 2016 m. sausio 28 d. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties Nr. T15-9 nutraukimą ir avanso likučio sugrąžinimą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui“, kuris atsakovei buvo įteiktas 2020 m. liepos 3 d., priminė atsakovei apie jos pareigą grąžinti nepanaudoto avanso dalį ir paragino nedelsiant tai padaryti.

5.       Sutarties 40 punkte nustatyta, kad nutraukęs Sutartį, Departamentas turi teisę reikalauti iš atsakovės per vieną mėnesį grąžinti nepanaudoto avanso dalį ir tas lėšas, kurios nebuvo pripažintos tinkamomis kompensuoti išlaidomis. Ieškovei, vienašališkai Sutartyje nustatyta tvarka nutraukus Sutartį bei pareikalavus, jog atsakovė grąžintų nepanaudoto avanso dalį, tokį turtą atsakovė privalo grąžinti. Be to, toks turtas turi būti grąžintas ir dėl to, kad yra išnykęs pagrindas atsakovei jį valdyti. Atsakovė neįvykdė Sutarties 40 punkte nustatytos prievolės ir tokiu būdu pažeidė Sutartį. Nutraukus Sutartį, šiuo metu atsakovė be teisinio pagrindo valdo nepanaudoto avanso dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 151 083,31 Eur nepanaudoto avanso dalis. Laikytina, kad atsakovė yra praleidusi terminą grąžinti ieškovei nepanaudoto avanso dalį (151 083,31 Eur) ir nuo 2020 m. birželio 19 d. naudojasi ne savo pinigais, todėl atsakovės atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė už laiku negrąžintus pinigus. Atitinkamai už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. (kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu dienos) atsakovės mokėtinų ieškovei kompensacinių palūkanų suma sudaro 1 573,20 Eur (151 083,31 Eur x 5 procentai / 365 d. x 76 d.).

6.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

7.       Atsakovė nurodo, kad pradėjo veiklą 2001 m. rugpjūčio 6 d. apleistame Meikštų dvaro, esančio Meikštų k., Rimšės sen., Ignalinos r. sav., pastate ir tapo vienu didžiausiu priklausomybių reabilitacijos centru Lietuvoje. Atsakovės vykdomose reabilitacijos programose dalyvauja asmenys, turintys priklausomybę narkotinėms medžiagoms, alkoholiui ir vaistams. Vienu metu atsakovė vykdo daugiau kaip keturiasdešimties, priklausomybę turinčių asmenų, reabilitacijos programą, kurios metu minimi asmenys laikinai gyvena Meikštų dvare. Atsakovės veiklos vykdymui būtinas pinigines lėšas atsakovė įprastai gaudavo iš asmenų (paramos davėjų) aukojamų pinigų sumų bei atsakovės nedidele apimtimi vykdomos žemės ūkio veiklos, realizuojant atsakovės išaugintą žemės ūkio produkciją, ir atsakovės valdomų patalpų nuomos.

8.       Papildomai nurodo, jog Sutartimi bylos šalys kooperuodamos savo turtą, darbą, žinias, patirtį ir lėšas, susitarė vykdyti Projektą vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), Aprašu, preliminaria jungtinės veiklos sutartimi, Projekto sutartimi, Sutartyje ir teisės aktuose numatytomis sąlygomis ir nustatytais reikalavimais (Sutarties 1.2. punktas).

9.       Pagal Aprašo 32 punkte esančios lentelės 5 ir 7 eilutes bei Projekto sutarties 2 priedo „Finansavimo sąlygos“ 1.4.2. lentelės eilutėse Nr. FI-021 ir FI-022 ir 3 lentelės 7 eilutėje esančius įrašus, Projekto finansavimas Projekto vykdymo etape apima išimtinai tik šiuose dokumentuose numatytų tiesioginių atsakovės išlaidų bei netiesioginių išlaidų atlyginimą. Maksimalūs, atsakovės tiesiogines išlaidas Projekto vykdymo metu sudarantys, įkainiai apskaičiuojami remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. atlikto Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, reabilitacijos fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimu (toliau - Tyrimas) (Projekto sutarties 2 priedo „Finansavimo sąlygos“ 1.4.2. lentelės eilutėse Nr. FI-021 ir FI-022 stulpelis „Pastabos“). Projektu finansuojamos netiesioginės išlaidos yra detalizuotos Sutarties 11 punkte (išlaidos atsakovės vadovo ir/ar finansininko darbo užmokesčiui). Jokios kitos atsakovės Projekto vykdymo metu patiriamos išlaidos Projekto lėšomis nėra kompensuojamos, nepaisant to, kad atskovė tokias išlaidas Projekto vykdymo metu objektyviai patiria.

10.       Atsakovė taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Projekto metu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis kompensuojama tik dalis jos patiriamų išlaidų vykdant veiklą, dalyvių reabilitaciją, 2016 m. sausio 28 d. atsakovės vadovo įsakymu Nr. Į-004 atsakovė, remdamasi 2015 metų atskovės buhalterinės apskaitos duomenimis, patvirtino atsakovės lėšomis nekompensuojamas, tačiau atsakovės patiriamas veiklos išlaidas bei jų dydžius. 2017 m. gegužės 31 d. atsakovės vadovo įsakymu Nr. Į-006, atsakovė, remdamasi 2016 metų pastarojo buhalterinės apskaitos duomenimis, taip pat patvirtino Projekto lėšomis nekompensuojamas, tačiau Projekto metu patiriamas išlaidas bei jų dydžius. Projekto lėšomis nekompensuojamos atsakovės faktinės vidutinės išlaidos vienam dalyviui per vieną reabilitacijos mėnesį sudarė 250 Eur. 2017 m. gegužės 31 d. atsakovės vadovas įsakymais Nr. Į-007 ir Į-008 patvirtino vieno mėnesio Projekto lėšomis kompensuojamų reabilitacijos išlaidų dydį bei bendrą vieno mėnesio vieno asmens reabilitacijai vykdyti atsakovės patiriamą išlaidų dydį. Kartu siekiant informuoti interesantus apie galimybę dalyvauti Projekte, atsakovė 2017 m. gegužės 31 d. parengė įsakymą – informacinį biuletenį dėl nemokamų paslaugų ir papildomų išlaidų kompensavimo.

11.       Ne visi į atsakovę besikreipiantys asmenys, turintys priklausomybę narkotinėms medžiagoms, alkoholiui ir vaistams, tapdavo dalyviais. Į atsakovę kreipęsis asmuo, atitinkantis Projekto reikalavimus, būdavo informuojamas apie galimybę dalyvauti Projekte, kartu paaiškinant, kad tapti dalyviu pastarasis galės tik tuo atveju, kai esamas dalyvis baigs reabilitacijos programą ir atsilaisvins dalyvio vieta Projekte. Tuo atveju, kuomet Projekto reikalavimus atitinkantis asmuo pageidaudavo tapti dalyviu, pastarajam iki atsilaisvins Projekto dalyvio vieta, atsakovė teikdavo reabilitacijos paslaugas bendra tvarka, tarp atsakovės ir tokio asmens sudarytos sutarties, numatančios dalies atsakovės patiriamų faktinių reabilitacijos išlaidų kompensavimą, pagrindu. Vėliau, atsilaisvinus dalyvio vietai, atsakovė ir asmuo, pageidaujantis tapti Projekto dalyviu, sudarydavo kitą sutartį, numatančią, jog atsakovė teiks dalyviui neatlygintinai Projekto lėšomis finansuojamas reabilitacijos paslaugas (apgyvendinimas, maitinimas, nuvežimas į sveiktos priežiūros, mokymosi įstaigas, policiją, darbo biržą, teismą), būtinų higienos ir sanitarinių prekių įsigijimo išlaidos). Teigia, kad atsakovė niekuomet neslėpė ir viešai deklaravo tiek potencialiems dalyviams, tiek ir kitiems, atsakovės vykdomoje reabilitacijoje bendra tvarka dalyvaujantiems bei su jais susijusiems, asmenis, jog Projekto lėšomis yra kompensuojama tik dalis vykdant dalyvių reabilitaciją atsakovės patiriamų išlaidų, kartu nurodydama ir Projekto lėšomis nekompensuojamų atsakovės išlaidų dalį, patvirtintą atsakovės lokaliniais norminiais aktais, kurios buvo apmokamas atsakovės lėšomis. Asmenys nuo tapimo dalyviais momento niekuomet ir jokiomis aplinkybėmis nemokėjo atsakovei piniginių lėšų.

12.       Pagal Sutarties 1.3. punktą, Projekto sutarties 3.2. punktą bei Aprašo 30 punktą, visas Projekto veiklų išlaidas, kurios nebuvo apmokamos Projekto lėšomis, atsakovė įsipareigojo apmokėti savo lėšomis. Būtent savo lėšomis atsakovė ir apmokėjo patirtas išlaidas, kurios nebuvo apmokamos Projekto lėšomis. Kadangi Atsakovas turi paramos gavėjo teisinį statusą, dalies atsakovės veiklai vykdyti būtinų piniginių lėšų šaltinis – paramos davėjų ar kitų asmenų neatlygintinai atsakovei perduotos piniginės lėšos. Likusi atsakovės veiklai vykdyti būtina pinigų suma yra gaunama iš atsakovės nedidele apimtimi vykdomos žemės ūkio veiklos bei patalpų nuomos. Būtent minimomis lėšomis, kurios nuo jų gavimo momento yra laikytinos atsakovės nuosavybe, atsakovė apmoka ir apmokėjo kitas Projekto veiklos išlaidas, kurios nėra apmokamos Projekto lėšomis.

13.       2017 metais atsakovės vadovo M. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, atitinkančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. FNTT manymu, atsakovė, pažeisdama Projekto sutarties 6.10. punkto ir Sutarties 9.9. punkto nuostatas, iš dalyvių galimai ėmė mokestį už dalyviams suteiktas paslaugas įgyvendinant Projekto veiklas. Gavusi informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Įgyvendinančioji institucija pradėjo pažeidimo tyrimą Projekte. Pažeidimo tyrimo išvadoje Įgyvendinančioji institucija 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 bei sprendimo dėl pažeidimo papildymą (toliau – Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas), kuriais konstatavo, kad atsakovė, pažeisdama Projekto sutarties 6.10 punktą, ėmė mokestį iš dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas ir: (i) nustatė pažeidimą; (ii) pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 134 961,14 Eur; (iii) nusprendė išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš mokėjimų prašymuose nurodytos sumos. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimo, kurio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas dar nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, pagrindu atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš avansu sumokėtų 312 500 Eur dydžio pinigų sumos tinkamomis kompensuoti atsakovės išlaidomis pripažino tik 161 416,69 Eur.

14.       Įgyvendinančioji institucija (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Europos socialinio fondo agentūra“) atsiliepimu į ieškinį teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.

15.       Atsiliepime nurodo, kad projektų įgyvendinimo metu Įgyvendinančioji institucija atlieka projektų administravimą ir priežiūrą (tikrina projektų vykdytojų mokėjimo prašymus, atlieka pažeidimo tyrimus, vykdo patikras vietoje ir kt.). Projekto įgyvendinimo metu Įgyvendinančioji institucija gavo informaciją, jog atsakovės atžvilgiu FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), požymius. Vadovaudamasi gauta informacija, Įgyvendinančioji institucija Projekte Taisyklių nustatyta tvarka atliko pažeidimo tyrimą ir, išanalizavusi visas aplinkybes, priėmė sprendimą nustatyti pažeidimą, pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas – 134 961,14 Eur tiesioginių išlaidų ir jas susigrąžinti. Pažeidimas nustatytas dėl to, kad ieškovės partnerė (atsakovė) iš projekto dalyvių ar su jais susijusių asmenų ėmė mokestį ir nepagrįstai gavo 134 961,14 Eur, nors Projekto sutarties 6.10 punkte numatytas draudimas imti mokestį iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas (t. y. projekto dalyviai paslaugas turi gauti nemokamai). Įgyvendinančioji institucija šią su pažeidimu susijusią sumą išskaičiavo iš ieškovės teikiamų mokėjimo prašymų Įgyvendinančiajai institucijai, taigi šios išlaidos, vadovaujantis Projekto sutartimi, buvo nekompensuotos ieškovei, o ieškovė, savo ruožtu vadovaudamasi jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, nekompensavo jų atsakovei. Pažymi, kad Projekto sutartis sukuria teisinį santykį tarp Įgyvendinančiosios institucijos ir ieškovės (projekto vykdytojos), kuri atsako Įgyvendinančiajai institucijai visais Projekto vykdymo klausimais, todėl po išlaidų nekompensavimo ieškovei, tolesnė šių išlaidų padengimo schema Įgyvendinančiajai institucija nėra aktuali (nekompensavus su pažeidimu susijusių išlaidų Projekto vykdytojui, ta dalimi Europos Sąjungos finansinė parama jau laikoma apsaugota nuo netinkamo jos panaudojimo).

16.       Avanso mokėjimo prašymus Įgyvendinančiajai institucijai taip pat teikia ieškovė, kaip Projekto vykdytoja, o gautas avanso lėšas ji paskirsto visiems Projekto partneriams pagal jų faktinį poreikį. Jeigu avanso lėšos yra naudojamos netinkamai arba sumažėja avanso lėšų poreikis, Įgyvendinančioji institucija priima sprendimą jį susigrąžinti iš projekto vykdytojo arba atitinkama dalimi sumažina pagal patvirtintą mokėjimo prašymą projekto vykdytojui išmokėtiną sumą.

17.       Įgyvendinančioji institucija papildomai nurodo, kad už atsakovės padarytus šiurkščius pažeidimus įgyvendinant projektą jau yra priėmusi minėtą sprendimą dėl pažeidimo (šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atmetė atsakovės skundą, kaip nepagrįstą, toliau byla pagal atsakovės apeliacinį skundą nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Taip pat šiuo metu Projekte yra užregistruotas dar vienas pažeidimo tyrimas dėl naujų įtariamų atsakovės pažeidimų (FNTT pateikė informaciją, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta naujų veikų, turinčių požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas)). Nepaisant to, kad aptarti atsakovės veiksmai, kurie buvo atlikti įgyvendinant Projektą ir paaiškėjo pažeidimų tyrimų metu, Įgyvendinančiajai institucijai kelia pagrįstų abejonių atsakovės patikimumu ir sąžiningumu vykdant projekte prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, pažymi, kad ieškinio dalykas neapima reikalavimų, kuriuos šiuo metu turėtų Įgyvendinančioji institucija į ieškovę ar atsakovę.

18.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad atsiliepime nurodytos aplinkybės nepaneigia Atsakovės pareigos grąžinti Departamentui 151 083,31 Eur nepanaudoto (neužskaityto) avanso dalį. Atsakovė itin didelį dėmesį skiria faktinėms aplinkybėms, susijusioms su jos veikla vykdant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.3.1-ESFA-V-411-01-0001 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“. Minėtais aspektais aprašiusi savo veiklą, atsakovė laikosi pozicijos, kad, vykdydama Projektą, ji galėjo imti iš dalyvių pinigines lėšas tam, kad, vykdant Projektą, padengtų dalį atsakovės patirtų išlaidų. Pirmiau nurodyta pozicija nesudaro pagrindo atsakovei toliau disponuoti nepanaudoto avanso dalimi. 2016 m. sausio 13 d. tarp Departamento ir viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros (toliau – Įgyvendinančioji institucija) buvo sudaryta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.3.1-ESFA-V-411-01-0001 ,,Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ sutartis (toliau – Projekto sutartis), kurios 6.10 punkte buvo įtvirtintas draudimas imti mokestį iš dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas. Analogiška nuostata buvo numatyta ir 2016?m. sausio 28?d. tarp Departamento ir Atsakovės sudarytos jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties Nr. T15- 9 (toliau – Sutartis) 9.9 punkte. Taigi, priešingai, nei laikosi pozicijos atsakovė, pirmiau nurodytose sutartyse, įgyvendinant Projekto veiklas, yra įtvirtintas aiškus draudimas atsakovei imti mokestį iš dalyvių už jiems suteiktas paslaugas. Atsiliepime minimos aplinkybės, jog dalyviai ar su jais susiję asmenys kompensuodavo dalį atsakovės patirtų išlaidų teikiant dalyviams paslaugas, yra niekaip nesuderinamos su Projekto sutarties 6.10 punktu ir Sutarties 9.9 punktu. Atsakovės pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2?straipsnio 2 dalyje įtvirtintai paramos esmei, pagal kurią paramos dalykai yra teikiami savanoriškai ir neatlygintinai. Departamento įsitikinimu, prieš priimdama sprendimą tapti Projekto partnere, atsakovė turėjo įvertinti Projekto sutarties 6.10 punkte, taip pat Sutarties 9.9 punkte nurodytas sąlygas dėl draudimo imti mokestį iš dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas. Tai, kad vykdant Projektą paaiškėjo, jog dalis atsakovės patiriamų išlaidų negali būti kompensuojama, nesudaro pagrindo atsakovei nesilaikyti Projekto sutarties 6.10 punkte, taip pat Sutarties 9.9?punkte nurodytos sąlygos. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., vadovaudamasis Sutarties 12 punktu ir atsižvelgdamas į Atsakovės prašymus, Departamentas pervedė atsakovei iš viso 312?500 Eur avanso iš kurio, atsižvelgiant į byloje esantį Departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. žiniaraštį sąskaitai, tinkamomis kompensuoti atsakovės išlaidomis buvo pripažinta 161?416,69?Eur, o nepanaudoto (neužskaityto) avanso dalis yra 151 083,31 Eur. Kadangi Sutartį su atsakove Departamentas vienašališkai nutraukė apie tai informuodamas 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. S-1358(1) „Dėl pranešimo apie vienašališką 2016 m. sausio 28 d. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties Nr.?T-15-9 nutraukimą“, todėl atsakovė, vadovaujantis Sutarties 40?punktu, privalėjo Departamentui grąžinti nepanaudoto (neužskaityto) avanso dalį, tačiau to iki šiol nėra padariusi.

19.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad niekuomet ir jokiomis aplinkybėmis neėmė atlygio iš Projekto dalyvių ar juolab su jais susijusių asmenų už Projektines veiklas, o Sutarties 9.9. punktas net ir nenustatė draudimo imti atlygį (mokestį) iš ne Projekto dalyvių. Atsakovas dar kartą pabrėžia, kad visas avansu Sutarties pagrindu iš Ieškovo gautas pinigų sumas panaudojo Sutartyje numatytam tikslui bei pateikė ieškovui tai patvirtinančius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms Atsakovas neturi teisinės pareigos grąžinti Ieškovui Sutarties pagrindu gautų pinigų sumų. Taip pat nurodo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir administracinės bylos Nr. eA-2235-438/2020 yra tiesioginis teisinis ryšys, ir tik išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eA-2235-438/2020 šioje byloje teismas galės priimti procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Priešingu atveju šioje byloje teismas turės spręsti identiškus administracinėje byloje sprendžiamiems klausimus, in concreto ESFA sprendimo, lėmusio Ieškovo sprendimą nepripažinti 151 083,31 Eur dydžio pinigų sumos (avanso dalies) Atsakovo panaudotos Projekto veikloms vykdyti tinkama finansuoti Projekto lėšomis.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

20.       Reiškiant reikalavimą CK 6.237 straipsnio pagrindu dėl nepagrįsto praturtėjimo, teismas, visų pirma, turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir, atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-528 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 (toliau – Aprašas). Aprašas nustatė reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ finansuojamas veiklas, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimo priežiūrą (Aprašo 1 punktas). Galimas pareiškėjas, teikiantis paraišką pagal Aprašą finansuoti projektus, buvo ieškovė, o galimi jo partneriai – psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos, turinčios galiojančią licenciją trumpalaikei institucinei socialinei globai socialinės rizikos asmenims teikti (Aprašo 13 ir 15 punktai). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-811 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ buvo skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamam projektui „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ (toliau – Projektas). VšĮ „Europos socialinio fondo agentūra“ (toliau – Įgyvendinančioji institucija) ir Departamentas 2016 m. sausio 13 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.3.1-ESFA-V-411-01-0001 ,,Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ sutartį (toliau – Projekto sutartis). Pagal Projekto sutarties 2.1 punktą, Departamentas įsipareigojo, įgyvendindamas Projektą pasiekti Projekto sutarties 1 priede „Projekto aprašymas“ nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus.

22.       Projektui įgyvendinti ieškovė ir atsakovė 2016 m. sausio 28 d. sudarė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį Nr. T15-9 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 punkto nuostatas ieškovė ir atsakovė, kooperuodamos savo turtą, darbą, žinias, patirtį ir lėšas susitarė veikti kartu, įgyvendinant Projektą ir siekiant Apraše, Projekto sutartyje ir Sutartyje bei jos prieduose nustatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų.

23.       Ieškovė, vadovaudamasis Sutarties 12 punktu bei atsižvelgdama į atsakovės prašymus, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d., pervedė atsakovei iš viso 312 500 Eur avanso. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš pervesto atsakovei avanso sumos tinkamomis kompensuoti atsakovės išlaidomis buvo pripažinta 161 416,69 Eur.

24.       Europos socialinio fondo agentūra 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 pripažino, kad dėl partnerio VšĮ „Meikštų dvaras“ veiksmų nustatytas pažeidimas (projekto partneris VšĮ „Meikštų dvaras“ ėmė mokestį iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas, tuo pažeidžiant sutarties 6.10 punktą) bei pripažinta netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos – 134 961,14 Eur.

25.       Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovės skundą dėl Europos socialinio fondo agentūra 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo panaikinimo, 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. gruodžio 22 d. išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad atsakovė į sutartis su Projekto dalyviais įtraukdama sąlygą dėl dalies su Projekto veikla susijusių patiriamų išlaidų kompensavimo ir vėliau tas lėšas gaudama, pažeidė Projekto sutarties 6.10 punktą, todėl Europos socialinio fondo agentūra turėjo teisinį pagrindą nepagrįstai gautą 134 961,14 Eur sumą pripažinti netinkamoms finansuoti Projekto sutarties išlaidomis.

26.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės pareigos Sutarties 40 punkto pagrindu grąžinti nepanaudoto avanso dalį, kurį sudaro 151 083,31 Eur. 

27.       Pažymėtina, kad avansas atsakovei buvo mokamas, o vėliau užskaitomas Sutarties IV skyriuje nustatyta tvarka ir sumokėto avanso dalys buvo užskaitomos atsižvelgiant į tinkamomis pripažintų Projektui finansuoti lėšų sumą. Sutarties IV skyrio 10 punkte nustatyta, kad partnerio išlaidos Projekte pripažįstamos tinkamomis ir apmokamos vadovaujantis Taisyklių, Aprašo ir Vykdytojo pasirašytos Finansavimo sutarties sąlygomis ir nustatyta tvarka. Tinkamomis pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su faktiškai pasiektais projekto kiekybiniais ir kokybiniais fiziniais veiklos įgyvendinimo ir stebėsenos rodikliais ir atitinkančios šiame punkte nurodytų teisės aktų dokumentų reikalavimus. Sutarties 20 punkte nustatyta, kad projekto partneriui kompensuojamos tik tos išlaidos, kurias Įgyvendinanti institucija pripažino tinkamomis, vadovaujantis Taisyklių, Aprašo, Finansavimo sutarties bei kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais. Sutarties 21 punkte nustatyta, kad Projekto Partneris pripažintas netinkamomis finansuoti jo išlaidas Projekte, taip pat taikytas finansavimo korekcijas, nuoskaitas ar kitas nenumatytas išlaidas padengia iš savo lėšų.

28.       Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pateikė prašymą išmokėti 204 556,16 Eur dydžio avansą jungtinės veiklos sutarties pagrindu bei informavo ieškovę, kad „nuo šio kreipimosi surašymo ir iki sutartimi sulygto šiame kreipimesi nurodyto dydžio avanso faktinio gavimo dienos LR Civilinio kodekso 6.207 straipsnio 1 dalies pagrindu VšĮ „Meikštų dvaras“ sustabdo sutarties vykdymą, nes neturėdama sutartyje numatyto avanso neturi finansinių galimybių savo lėšomis finansuoti tolimesnį sutarties vykdymą“. Papildomai atsakovė 2020 m. vasario 14 d. raštu informavo ieškovę, kad laikinai sustabdo projektą, kadangi prašomos avansinės lėšos nebuvo pervestos atsakovei.

30.       Ieškovė 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-1140(7) „Dėl projekto „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ Nr.08.3.1-ESFA-V-411-01-01-0001 partnerio VšĮ „Meikštų dvaras“ 2016 m. sausio 28 d. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties Nr.T15-9 vykdymo“ nurodė, kad 2020 m. kovo 1 d. atsakovės gauto avanso likutis 208 500 Eur, patirtų tinkamomis deklaruota 57 416,69 Eur suma bus užskaityta avansui padengti, likusi neužskaityta avanso suma yra 151 083, 31 Eur; taip pat paprašė pateikti poziciją dėl tolimesnio Projekto Sutarties vykdymo ar nutraukimo, nurodant, kad Sutarties sustabdymą laiko Sutarties vykdymo pažeidimu, nes nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nebuvo gauta jokios informacijos apie Projekto veiklų įgyvendinimą.

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. S-1358(1) „Dėl pranešimo apie vienašališką 2016 m. sausio 28 d. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties Nr. T-15-9 nutraukimą“ informavo atsakovę apie tai, kad po 30 dienų nuo Departamento 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo įteikimo dienos vienašališkai nutraukia Sutartį ir iki Sutarties nutraukimo įsigaliojimo reikalauja grąžinti nepanaudoto avanso dalį – 151 083,31 Eur. Rašte nurodoma, kad atsakovės deklaruotą sutarties sustabdymą ieškovė pripažino sutarties vykdymo pažeidimu, nes atsakovė nuo 2020 m. vasario 14 d. nevykdo projekto veiklos pagal Sutarties įsipareigojimus, sąlygas ir tvarką, kas yra esminis sutarties pažeidimas.

32.       Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).

33.       Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 1.1 punkto nuostatas atsakovė įsipareigojo kartu su ieškove, kooperuojant savo turtą, darbą, žinias, patirtį ir lėšas veikti kartu, įgyvendinant Projektą ir siekiant Apraše, Projekto sutartyje ir Sutartyje bei jos prieduose nustatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Atsakovė įsipareigojo pasiekti Sutarties II skyriuje ir Sutarties 2 priede „Projekto įgyvendinimo stebėsenos rodikliai ir Numatomos veiklos ir planuojamas finansavimas“ numatytus rezultato ir produkto rodiklius (Sutarties 9.2 punktas), o ieškovė įsipareigojo administruoti Projekto veiklas ir išlaidas Projekto įgyvendinimo metu (Sutarties 8.3 punktas). Sutarties 7 punkte nustatyta, kad vykdydamos šią sutartį, šalys įsipareigoja elgtis atsakingai, sąžiningai ir rūpestingai (Sutarties 7.1 p. p.); teikti viena kitai pagalbą visais organizaciniais ir administraciniais klausimais, susijusiais su šios Sutarties vykdymu, ir visokeriopai bendradarbiauti vykdant įsipareigojimus pagal šią Sutartį. Jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai vykdyti šią Sutartį, kiekviena Šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių priemonių toms kliūtims pašalinti (Sutarties 7.2 p. p.).

34.       Pažymėtina, kad prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai); jie galioja be išlygų visais prievolinių santykių raidos etapais, gali kisti nebent jų turinys. Prievolės vykdymas yra prievolės šalių tikslų įgyvendinimas. Sąžiningumo prievoliniuose santykiuose reikalavimas reiškia pareigą vykdant prievolę būti pakankamai apdairiam ir rūpestingam, kad būtų pasiektas tikslas – prievolė tinkamai įvykdyta (CK 6.188 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007).

35.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pažeidė teisinę pareigą elgtis prievoliniuose santykiuose sąžiningai ir nepagrįstai sustabdė sutarties vykdymą. Teismo vertinimu ieškovė turėjo pagrindą sutarties sustabdymą pripažinti sutarties esminiu pažeidimu, nes dėl atsakovės veiksmų kilo grėsmė, jog nebus pasiekti Sutarties II skyriuje ir Sutarties 2 priede numatyti produkto ir rezultato rodikliai bei nebus tinkamai įgyvendinamas Projektas. Todėl laikytina, kad ieškovė negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, jos teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl nustatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusios atsakovės veiksmų, o tai lemia esminį sutarties pažeidimą.

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-596-313/2015).

37.       Sutarties 39.7 punkte nurodyta, kad vykdytojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu partneris nevykdo kitų šia sutartimi priimtų įsipareigojimų ir tai yra esminis šios sutarties pažeidimas, dėl kurio kyla grėsmė sėkmingam projekto įgyvendinimui, o įgyvendinančioji institucija gali pradėti pažeidimo procedūrą ir nutraukti Finansavimo sutartį.

38.       Konstatavus, kad atsakovei sustabdžiusi sutarties vykdymą, kilo grėsmė sėkmingam projekto įgyvendinimui, darytina išvada, kad ieškovė, remdamasi Sutarties 39.7 punktu, turėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai (CK 6. 217 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad prievolių pagal sutartį neįvykdymas sudarė pagrindą ieškovei nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta laiku ir tinkamai (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

39.       Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų, pateisinančių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Nors atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pateiktame prašyme išmokėti 204 556,16 Eur dydžio avansą nurodė, kad CK 6.207 straipsnio 1 dalies pagrindu sustabdo sutarties vykdymą, nes neturėdama sutartyje numatyto avanso neturi finansinių galimybių savo lėšomis finansuoti tolimesnį sutarties vykdymą, teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatų. Jungtinės veiklos Sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad atsižvelgiant į Aprašo 30 punktą, Partnerio Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia Projektui skiriamo finansavimo lėšos, bus finansuojamos iš partnerio lėšų. Aprašo 30 punkte nustatyta, kad projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio lėšų. Pagal Sutarties 21 punkto nuostatas Projekto Partneris pripažintas netinkamomis finansuoti jo išlaidas Projekte, taip pat taikytas finansavimo korekcijas, nuoskaitas ar kitas nenumatytas išlaidas padengia iš savo lėšų. Taigi Projekto dalyvio įsipareigojimas netinkamomis finansuoti išlaidas padengti iš savo lėšų buvo viena iš sutarties sąlygų. Todėl Įgyvendinančios institucijos priimti sprendimai dalį išlaidų nepripažinti tinkamomis finansuoti, nesudaro pagrindo atsisakyti vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą tapti Projekto partnere, turėjo įvertinti, kad dalis patiriamų išlaidų gali būti nekompensuojamos. Todėl pasirašant sutartis numatytomis sąlygomis, atsakovė tuo pačiu prisiėmė ir riziką dėl ateityje galinčių kilti neigiamų finansinių pasekmių.

40.       Atsakovė nurodo, kad viešai deklaravo tiek potencialiems dalyviams, tiek ir kitiems, atsakovės vykdomoje reabilitacijoje bendra tvarka dalyvaujantiems bei su jais susijusiems, asmenis, jog Projekto lėšomis yra kompensuojama tik dalis vykdant dalyvių reabilitaciją atsakovės patiriamų išlaidų, kartu nurodydama ir Projekto lėšomis nekompensuojamų atsakovės išlaidų dalį, patvirtintą atsakovės lokaliniais norminiais aktais, kurios buvo apmokamas atsakovės lėšomis.

41.       Teismo vertinimu šie atsakovės argumentai nepagrįsti, nes Projekto sutarties 6.10 punkte įtvirtintas draudimas imti mokestį iš dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas. Analogiška nuostata, draudžianti projekto vykdytojui imti bet kokius mokesčius iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas,  numatyta ir Sutarties 9.9 punkte. Nagrinėjamu atveju atsakovės pozicija prieštarauja ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2?straipsnio 2 dalyje  nustatytai paramos esmei, pagal kurią paramos dalykai yra teikiami savanoriškai ir neatlygintinai. Tai, kad vykdant Projektą paaiškėjo, jog dalis atsakovės patiriamų išlaidų negali būti kompensuojama, nesudaro pagrindo atsakovei nesilaikyti Projekto sutarties 6.10 punkte, taip pat Sutarties 9.9?punkte numatytų sąlygų. Atsakovė yra projekto dalyvė, kuriai turėjo būti žinomos Projekto sutarties, Jungtinės veiklos sutarties nuostatos dėl draudimo imti mokestį iš dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinat projektą. 

42.       Minėta, kad Įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas - 134 961,14 Eur. Sprendimas buvo priimtas nustačius, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš projekto dalyvių ir su jais susijusių asmenų papildomai gavo 134 961,14 Eur. Įgyvendinančioji institucija šią su pažeidimu susijusią sumą išskaičiavo iš ieškovės teikiamų mokėjimo prašymų Įgyvendinančiajai institucijai, taigi šios išlaidos, vadovaujantis Projekto sutartimi, buvo nekompensuotos ieškovei, o ieškovė, savo ruožtu vadovaudamasi jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, nekompensavo jų atsakovei.

43.       Taip pat byloje pateiktas Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. spalio 16 d. pranešimas apie mokėjimo prašymo Nr. 12 MPD3 dalies patvirtinimą Nr. MP012_MPD3 tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 13 833,74 Eur; Europos socialinio fondo agentūros 2019 m. sausio 16 d. pranešimas apie mokėjimo prašymo Nr. 13 MPD3 dalies patvirtinimą Nr. MP013_MPD3 tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 8 781,90 Eur;  Europos socialinio fondo agentūros 2019 m. balandžio 17 d. pranešimas apie mokėjimo prašymo Nr. 14 MPD3 dalies patvirtinimą Nr. MP014_MPD3 tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 7 199,23 Eur; Europos socialinio fondo agentūros 2019 m. liepos 2 d. pranešimas apie mokėjimo prašymo Nr. 15 MPD3 dalies patvirtinimą Nr. MP015_MPD3 tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 4 084,59 Eur. Taigi pateikti duomenys patvirtina, kad Įgyvendinančioji institucija papildomai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 33 899,46 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad grąžintino avansu gauta suma, kuri nustatyta tvarka nebuvo pripažinta tinkamomis išlaidomis - 168 860,60 Eur (134 961,14 Eur +33 899,46 Eur). 

44.       Nors ieškovė reiškia reikalavimą dėl mažesnės sumos, t. y. 152 656,51 Eur priteisimo, tai nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko nustatymas yra ieškovo teisė. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą.

45.       Pažymėtina, kad pagal Sutarties13 punkto nuostatas gautas avansas gali būti naudojamas tik partnerio biudžete (Sutarties 2 priedas) numatytomis tinkamomis išlaidomis apmokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovės 2016 m. vasario 19 d., 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., prašymus ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pervedė atsakovei iš viso 312 500 Eur avanso (SEB banko 2016m. vasario 19 d., 2018 m. birželio 7 d., 2018 m. spalio 11 d. sąskaitos išrašai).  Ieškovės pateiktas 2020 m. rugpjūčio 13 d. žiniaraštis sąskaitai - išankstiniai apmokėjimai kitiems subjektams (projekto dalyviams) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. iš pervesto avanso sumos tinkamomis kompensuoti išlaidomis pripažinta 161 416,69 Eur.

46.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei prievolė sumokėti ieškovei 152 656,51 Eur (312 500 Eur – 161 416,69 Eur) kilo, be kita ko, Sutarties 40 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad nutraukęs sutartį, Vykdytojas turi teisę reikalauti iš Partnerio per vieną mėnesį grąžinti nepanaudoto avanso dalį ir tas lėšas, kurios nebuvo pripažintos tinkamomis kompensuoti išlaidomis. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta. Pažymėtina, kad ši pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog, jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-313/2015). 

47.       Taigi nagrinėjamu atveju nutraukus sutartį, išnyko nepanaudotos avanso dalies įgijimo pagrindas, todėl atsakovei atsiranda pareiga grąžinti 151 083,31 Eur ieškovei. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. S-1358(1) „Dėl pranešimo apie vienašališką 2016 m. sausio 28 d. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties Nr. T-15-9 nutraukimą“ informavo atsakovę apie tai, kad po 30 dienų nuo 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo įteikimo dienos vienašališkai nutraukia Sutartį ir iki Sutarties nutraukimo įsigaliojimo reikalauja grąžinti nepanaudoto avanso dalį – 151 083,31 Eur.

48.       Nagrinėjamu atveju 2020 m. gegužės 18 d. pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2020 m. gegužės 19 d., todėl atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei nepanaudoto avanso dalį iki 2020 m. birželio 18 d. Per nustatytą terminą atsakovei negrąžinus ieškovei nepanaudoto avanso likučio, ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. liepos 1 d. raštą Nr. S-1750(1) „Priminimą apie vienašališką 2016 m. sausio 28 d. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties Nr. T15-9 nutraukimą ir avanso likučio sugrąžinimą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui“, kuris atsakovei buvo įteiktas 2020 m. liepos 3 d., kuriuo priminė atsakovei apie jos pareigą grąžinti nepanaudoto avanso dalį ir paragino nedelsiant tai padaryti.

49.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Utenos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-277/2021, kurioje atsakovės vadovui M. S. pateikti kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo ir apgaule kito asmens (atsakovės) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. kaltinamas padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Tai, kad ši baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, nepaneigia teismo išvadų dėl prievolės grąžinti avansu gautas lėšas, nes baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001).

50.       Apibendrinant teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovė nėra grąžinusi nepanaudoto avanso dalies, ieškinys tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 151 083,31 Eur (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo.

51.       CK 6.210 ir 6.261 straipsniais reglamentuotas kompensacinių palūkanų mokėjimas ir numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

52.       Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003; 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006).

53.       Todėl atsakovės pareiga mokėti ieškovės reikalaujamas priteisti kompensavimo palūkanas yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę, taigi tai yra sutarties neįvykdymo teisiniai padariniai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas CK 6.210 normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodė, jog būtinos trys šios normos taikymo sąlygos: neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta; kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

54.       Nagrinėjamu atveju atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą grąžinti nepanaudoto avanso dalį, todėl už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. (kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos) ieškovei priteistinos 1 573,20 Eur dydžio kompensacinės palūkanos (151 083,31 Eur x 5 procentai / 365 d. x 76 d.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, CK 6.261 straipsnis). 

Dėl procesinių palūkanų.

55.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

56.       Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteisiamos 152 611,51 Eur  (151 038,31 Eur + 1 573,20 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

57.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58.       Ieškovė prašo priteisti 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina visa prašomų atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 200 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“, juridinio asmens kodas 155639518,  ieškovės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, juridinio asmens kodas 302610311, naudai 151 083,31 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno tūkstančio aštuoniasdešimt trijų eurų 31 ct) nepanaudoto avanso dalį.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“, juridinio asmens kodas 155639518,  ieškovės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, juridinio asmens kodas 302610311, naudai 1 573,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 20 ct) palūkanų.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“, juridinio asmens kodas 155639518,  ieškovės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, juridinio asmens kodas 302610311, naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 152 611,51 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų vienuolikos eurų 51 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“, juridinio asmens kodas 155639518,  ieškovės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, juridinio asmens kodas 302610311, naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                  Rosita Patackienė