Civilinė byla Nr. 3K-3-219-415/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00478-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.5; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. Č. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui V. A. Č. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo ribų nustatymą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo be atsakovo sutikimo patvirtinti jai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, parengtą matininko J. M. pagal 2013 m. spalio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nustatytas ribas ir 2013 m. spalio 29 d. žemės sklypo plane M1:500 įvardytas koordinates.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geodezininkai“ atliktus kadastrinius matavimus, patikslintą žemės sklypo planą ir valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 nustatytas koordinates; pripažinti teisę be ieškovės sutikimo įregistruoti UAB „Geodezininkai“ parengtą patikslintą žemės sklypo planą, kuriame ieškovės ir atsakovo žemės sklypų riba pažymėta Nr. 3-4; įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui naudotis ant šalių sklypų ribos esančiu šuliniu – ieškovės lėšomis pašalinti šulinį aptveriančią tvoros dalį arba įrengti vartelius; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Byloje nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkės. Ieškovė 2013 m. kreipėsi į J. M. IĮ dėl sklypo geodezinių matavimų atlikimo. 2013 m. spalio 26 d. atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovas nedalyvavo, nesutiko su naujai suformuotomis žemės sklypų ribomis. Ieškovės teigimu, atlikus kadastrinius matavimus, jos sklypo plotas liko nepakitęs, sklypo ribos atitinka faktinį jo naudojimą, su sklypo ribomis sutinka visi kaimynai, išskyrus atsakovą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla jau suformuota ir užregistruota VĮ Registrų centre (dvi iš keturių ieškovės sklypo koordinačių jau užfiksuotos).
5. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašymu pakeisti sklypų ribas, kreipėsi į UAB „Geodezininkai“ prašydamas parengti kadastrinių duomenų bylą ir nustatyti tikslias jam priklausančio žemės sklypo ribas bei plotą. UAB „Geodezininkai“ sklypo kadastro duomenų bylą parengė remdamasi pirminiais sklypų dokumentais, atsižvelgdama į faktiškai valdomų sklypų ribas, kurias aiškiai apibrėžia ieškovės pastatyta tvora. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centro raštą, atsakovo sklypo planas patikslintas, gretimybė 4–1 su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta nuo šio sklypo, kurio kadastriniai matavimai yra įregistruoti, ribos, į atsakovo sklypo plotą įtraukiant melioracijos įrenginius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį patenkino iš dalies – nustatė atsakovui ir ieškovei priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. atitinkamai (duomenys neskelbtini) ribą pagal UAB „Geodezininkai“ 2014 m. kovo 10 d. parengtą atsakovo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planą; įpareigojo ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui naudotis ant žemės sklypų ribos esančiu geriamojo vandens šuliniu, pašalinant dalį jį juosiančios tvoros; kitą priešieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktame UAB „Geodezininkai“ parengtame kadastrinių matavimų plane nustatytos bendros žemės sklypų ribos padėtis atitinka faktinę sklypų ribą (atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvorą), faktinio naudojimo trukmę), todėl ribų patvirtinimas pagal šį planą mažiausiai pažeistų šalių teises ir nesudarytų prielaidų naujiems ginčams. Patvirtinus ieškovės siūlomą sklypų ribą, reikėtų perkelti tvorą ir, permatavus atsakovo sklypą, jo riba su kitoje pusėje esančiu gretimu sklypu taip pat turėtų būti keliama į kito kaimyno sklypą ir taip turėtų būti padaryta visuose sklypuose; būtų iškreipta esama situacija, kiltų ginčų.
8. Sklypus skirianti tvora įrodo šalių faktiškai naudojamų žemės sklypų ribą, be to, tvora pastatyta ant griovelio, kuriais anksčiau buvo skiriami sodų bendrijos sklypai, byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų nusistovėjusi kitokia sklypų riba, nei ta, kurią žymi gan seniai pastatyta tvora.
9. Ieškovės kadastrinių matavimų byloje esančiame 1999 m. gruodžio 11 d. sodininkų bendrijos „Gervėna“ narės G. A. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane (M1:500) nuo ieškovės sodo namelio iki bendros sklypų ribos yra 1 m atstumas. Ieškovės pateiktame kadastrinių matavimų bylos plane ginčo riba nutolusi beveik 2,5 metro nuo sodo namelio. Kadangi nėra duomenų, kad ieškovė keitė namelio dydį ar jo išsidėstymą, tai teismas padarė išvadą, jog ieškovės siūlomos nustatyti sklypų ribos padėtis neatitinka ne tik faktinių, bet ir teisinių ribų.
10. Atsakovo pateiktuose kadastriniuose matavimuose sklypas suformuotas neviršijant leistinos (ribinės) ploto paklaidos; atliekant tikslius sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribų ilgiai nebūtinai turi atitikti juos formuojant atliktus preliminarius matavimus. Vertinant faktiškai naudojamą ir preliminariuose matavimuose nurodytą sklypų ribą, lemiamą reikšmę turi faktiškai naudojama sklypų riba.
11. Aplinkybė, kad viena ieškovei priklausančio žemės sklypo kraštinė (3-4) jau užfiksuota kadastriniais matavimais ir įregistruota, nėra reikšminga sprendžiant šalių ginčą, nes ji nustatyta tarp dviejų ieškovei priklausančių žemės sklypų ir derinta tik su pačia ieškove; atliekant sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus buvo pakeista jo ir sklypo (duomenys neskelbtini) riba (perkeliant ją 0,42 m į sklypo (duomenys neskelbtini) pusę).
12. Kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendros sklypų (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo, tai teismas pasisakė tik dėl šio klausimo, nevertino visos UAB „Geodezininkai“ parengtos kadastrinės bylos medžiagos atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl netenkino priešieškinio reikalavimų visa apimtimi – nenustatė visų atsakovo žemės sklypo ribų pagal UAB „Geodezininkai“ atliktus kadastrinius matavimus.
13. Teismas, remdamasis liudytojo D. S. parodymais, aplinkybe, kad šulinys pastatytas ant sklypus skiriančios ribos (iškasto griovelio), pripažino labiau tikėtina aplinkybę, jog šulinys buvo pastatytas abiejų kaimynų bendru darbu ir bendromis lėšomis, todėl, ieškovei įsigijus žemės sklypą iš buvusio savininko, šulinys priklauso abiem greta esantiems sklypams. Dėl to ieškovė įpareigota netrukdyti atsakovui naudotis ant sklypų ribos esančiu geriamojo vandens šuliniu, pašalinant dalį jį juosiančios tvoros (CK 4.46 straipsnio 2 dalis).
14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 8 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino; priešieškinį atmetė; nustatė ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pagal matininko J. M. parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiame 2013 m. spalio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nustatytas ribas ir 2013 m. spalio 29 d. žemės sklypo plane M1:500 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94.
15. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, kad, sprendžiant gretimų žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Žemės sklypų ribą nustačius pagal atsakovo pateiktą planą, jo žemės sklypo plotas nuo 620 kv. m padidėtų iki 641 kv. m. Kolegija sprendė, kad sklypų ribos negalima nustatyti pagal atsakovo pateiktą schemą, nes tokiu būdu nepagrįstai keičiasi jo nuosavybės teisių apimtis (padidėja sklypo plotas). Kadangi atsakovo sklypo kraštinės 1–4 koordinatė taške 4 patraukiama į ieškovės sklypo pusę 90 cm, tai nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo sklypo plotas nepadidėjo ieškovės sklypo sąskaita. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsakovo sklypą nepagrįstai padidino ieškovės sklypo sąskaita.
16. Sklypų ribą nustačius pagal atsakovo pateiktą UAB ,,Geodezininkai“ planą, pakistų tiek ieškovės, tiek atsakovo sklypų plotai, o tai padarius pagal ieškovės pateiktą J. M. IĮ parengtą planą, sklypų plotai nepakistų, tik nežymiai pasikeistų atsakovo sklypo konfigūracija (ilgis ir plotis). Kadangi pateikdamas patikslintą planą atsakovas sutiko į savo sklypą įtraukti melioracijos griovį ir ribą nustatyti nuo gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, tai sklypus skiriančią ribą nustačius pagal ieškovės siūlomą planą atsakovo teisės nebus pažeistos labiau, nei ieškovės teisės sklypų ribas nustačius pagal atsakovo pateiktą planą.
17. Kolegija sprendė, kad faktinė sklypus skiriančios tvoros buvimo vieta, jos pastatymo laikas ar kitos aplinkybės, susijusios su sklypo naudojimu, neturi reikšmės. Atlikus ieškovės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad ji faktiškai naudojasi mažesniu sklypo plotu, nei yra įsigijusi nuosavybėn pagal dokumentus; šis neatitikimas ištaisytinas sklypų ribą nustatant pagal ieškovės pateiktą planą.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad vandens šulinys sujungtas su ieškovės sodo namelio šildymo sistema, atsakovas neneigė, jog šulinys nuo jo sklypo atitvertas tvora ir juo ieškovė leisdavo naudotis atsakovo prašymu, savo sklype jis turi atskirą geriamojo vandens šulinį; įrodymų, kad atsakovas anksčiau reiškė pretenzijas ieškovei dėl naudojimosi šuliniu, nepateikta. Liudytojo parodymų, kad jis matė, kaip ankstesnis ieškovės sklypo savininkas įrengė ginčo šulinį kartu su atsakovu, kolegija nepripažino pakankamais išvadai, jog šulinys buvo pastatytas abiejų kaimynų bendru darbu ir lėšomis, todėl priklauso abiem greta esantiems sklypams. Byloje nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių kaimynų siekį sukurti bendrą nuosavybę, šulinys jau seniai atitvertas tvora nuo atsakovo sklypo. Dėl to kolegija sprendė, kad nebuvo pagrindo tenkinti šią priešieškinio dalį (CPK 176, 185 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktą, nes neatsižvelgė į tai, kad šalių sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl, atliekant tiksliuosius matavimus, jų ribų ilgiai galėjo keistis. Pagal kasatoriaus pateiktus kadastrinius matavimus sklypo ploto pokytis neviršijo nustatytos paklaidos, jos neviršija ir nežymiai pakitę sklypo kraštinių ilgiai; sklypo konfigūracija nepakito.
2. Nustatydamas sklypų ribą apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik vienu kriterijumi – sklypų plotu. Teismo išvada, kad faktinė tvoros buvimo vieta, jos pastatymo laikas ir kitos aplinkybės neturi reikšmės, prieštarauja CK 4.45 straipsnio 1 daliai ir neatitinka kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014; kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino visus teisės aktuose nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (nutarties 7–8 punktai) bei padarė pagrįstą išvadą, kad faktinę žemės sklypų ribą atitinka UAB „Geodezininkai“ parengtas patikslintas kadastrinių matavimų planas.
3. Kitų (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų kadastriniai matavimai nepaneigia faktinės šalių žemės sklypų ribos, pirminių dokumentų, pagal kuriuos kasatoriaus sklypo riba yra už 1 m nuo ieškovės sodo namelio. Sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei, todėl jo suformavimo faktas nėra teisiškai svarbus, šio sklypo ribos nustatytos neatsižvelgiant į faktines sklypo ribas, kurias apibrėžia plane pažymėta riba.
4. Ieškovės pateiktas matininko J. M. parengtas planas neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 14.6, 14.9 punktų nuostatų, nes parengtas vadovaujantis tik bendruoju sodo bendrijos planu, jame neišlaikytas pirminiuose sklypų dokumentuose nustatytas 1 m atstumas nuo ieškovės sodo namelio iki sklypų ribos, dalis kasatoriaus vaiskrūmių ir vaismedžių patenka į ieškovės sklypą arba labai prie jo priartėja.
5. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurias ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde (kad pagal kasatoriaus pateiktą planą pakito žemės sklypų plotai: kasatoriaus – padidėjo, ieškovės – sumažėjo, pakito nuosavybės teisių apimtis), taip pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalį.
6. Išvadą, kad kasatoriaus sklypo gretimybė nesutapatinta su sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba, o ieškovės siūlomas planas labiau atitinka reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas padarė pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą, remdamasis vien liudytojo J. M. parodymais, nenurodydamas ją patvirtinančių teisės aktų nuostatų ar kitų teisinių argumentų. Kadastriniai matavimai turi būti atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų, o ne vadovaujantis matininko subjektyviai nusistatytomis taisyklėmis, jo nuomone apie kito matininko atliktus matavimus.
7. Nepagrįstos teismo išvados dėl šulinio naudojimo, jos prieštarauja byloje esantiems įrodymams, padarytos nesilaikant CPK reikalavimų. Tai, kad kasatorius nepateikė rašytinių įrodymų, nepatvirtina, kad jis šulinio nekasė; tokia aplinkybė įrodinėta liudytojų parodymais, faktinėmis aplinkybėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalies, 186, 189 straipsniai). Kasatorius nereiškė pretenzijų atsakovei, tačiau tai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą; savo pažeistas teises jis gali ginti per visą ieškinio senaties terminą.
8. Skundžiamas sprendimas neatitinka objektyvumo reikalavimų, jis pagrįstas tik ieškovės pateiktais įrodymais, jos kviesto liudytojo parodymais, apeliaciniame skunde nurodytomis naujomis (pirmosios instancijos teisme nenagrinėtomis) aplinkybėmis. Teismas nevertino kasatoriaus nurodomų aplinkybių, pateiktų įrodymų ir dėl to pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
20. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas vertino abiejų šalių pateiktus kadastrinius matavimus, nustatė, kad ieškovės pateikti matavimai labiau atitinka šalių interesus (sumažėja abiejų sklypų plotai). Teismas teisingai sprendė, kad paklaida turi būti taikoma abiem sklypams, juos sumažinant po lygiai, kad vieno savininko teisės nebūtų varžomos kito naudai.
2. Apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik faktiškai valdomų sklypų ribas, bet ir jų pirkimo–pardavimo sandoriuose nurodytus plotus, preliminarius matavimus, kadastrinius matavimus, matininkų ir kitų liudytojų parodymus, todėl nepažeidė CPK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas atsižvelgė į gretimų žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau šios aplinkybės nevertino išskirtinai, sprendimą priėmė remdamasis ištyrus visus įrodymus padarytomis išvadomis.
3. Kasatorius netiksliai interpretuoja J. M. parodymus; matininkas atsižvelgė į pirminius planus, bet jais nesivadovavo, nes juose rado netikslumų; tačiau dėl to Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nebuvo pažeistos.
4. Ieškovė atsiliepimuose į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį teikė argumentus dėl šalims priklausančių sklypų ploto pasikeitimo, todėl nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl CPK 306 straipsnio pažeidimo. Skundžiamas sprendimas pagrįstas, paremtas CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų bei juos pagrindžiančių įrodymų teisiniu vertinimu; jį priimant nepažeistos CPK 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos.
5. Nuosavybės teisę į ginčo šulinį ieškovė įrodinėjo nuotraukomis, liudytojų parodymais, paties kasatoriaus teiktais paaiškinimais. Kasatorius remiasi tik liudytojo parodymais ir aplinkybe, kad šulinys atitvertas nuo jo sklypo. Tinkamai taikydamas CPK 185 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė savo reikalavimo, motyvuodamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

21. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismo tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-631-916/2015; kt.).
23. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. O. L. ir V. L.-B. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir B. M. B., bylos Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.).
24. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014).
25. Byloje nustatyta, o kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad ginčą dėl gretimų sklypų, priklausančių šalims, ribos nustatymo išsprendus taikant atsakovo pasiūlytą ribos nustatymo variantą, atsakovo sklypo plotas padidėtų ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sąskaita (nutarties 15 punktas). Tokia situacija suponuotų gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir teisiniu požiūriu reikštų, kad ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito sklypo savininko interesų sąskaita, pažeidžiant iš Konstitucijos ir įstatymų kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.45 straipsnis, 4.93 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei nukrypstant nuo nutarties 23 punkte nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų.
26. Vertinant kasatoriaus argumentus dėl faktinio žemės sklypų valdymo (nusistovėjusių ribų) reikšmingumo, pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014).
27. Faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę.
28. Nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis ieškovė negrindė savo reikalavimo pirmosios instancijos teisme (nutarties 19.5 punktas), nes, kaip matyti iš byloje esančio ieškovės rašytinio paaiškinimo (pasisakymo) (t. 3, b. l. 28), ieškovė kasatoriaus siūlomą sklypų ribų nustatymo variantą pagal jo teikiamą planą kritikavo dėl neteisėto kasatoriaus sklypo padidinimo.
29. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus siūlomą sklypų ribų nustatymo variantą pagal jo teikiamą planą įvertino kaip pažeidžiantį ieškovės teises, konstatavęs, kad pagal šį planą atsakovo sklypo kraštinės 1–4, besiribojančios su gretimu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatė taške 4 yra patraukiama į ieškovės sklypo pusę 90 cm, todėl pripažinta, kad atsakovo sklypo plotas padidėjo ieškovės sklypo sąskaita. O aplinkybė, kad atsakovo parengtame sklypo plane koordinatė 4 turi sutapti su gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai jau yra atlikti, koordinate 5, kurią 2015 m. kovo 25 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino atsakovo planą rengęs matininkas S. Š., apeliacinės instancijos teismo nurodyta pagrįstai ir vertintina kaip pateikto atsakovo žemės sklypo plano trūkumas, ką patvirtina ir kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai. Štai VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 17 d. rašte Nr. IŽ-519 „Dėl žemės sklypo plano išankstinės patikros“ (t. 2, b. l. 55–56), adresuotame atsakovo sklypo kadastrinius matavimus atliekančiai UAB „Geodezininkai“, kaip matavimų trūkumas nurodytas faktas, kad formuojama atsakovo žemės sklypo riba neatitinka po kadastrinių matavimų Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo bylos šalių sklypų riba nustatyta pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą, pripažintas neteisėtu ne dėl šių atsakovo pateikto plano trūkumų, o konstatuoto CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įregistruoto sklypo, pažeidimo pagrindu. Dėl to nėra teisinio pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatoriaus priešieškinio reikalavimo dalį dėl ieškovės įpareigojimo sudaryti sąlygas atsakovui naudotis ant ieškovės ir atsakovo sklypų ribos esančiu geriamojo vandens šuliniu, pašalinant dalį tvoros, juosiančios šį šulinį, sprendime nurodė, kokiais įrodymais remiasi ir kaip šiuos įrodymus vertina. Pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
31. Vertindamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį atmesti priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi šuliniu, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė pirmiau nurodytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, esančių kasacijos dalyku. O konkrečios faktinės aplinkybės nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl dėl kasaciniame skunde pateiktų argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių vertinimu, kasacinis teismas nepasisako.
32. Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo išsprendė nustatęs ir įvertinęs visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, užtikrindamas sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita, nepažeisdamas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo imperatyvų, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Kasatorius kasaciniu skundu prašė priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, šis prašymas netenkintinas.
35. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš kasatoriaus.
36. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, atmetus kasacinį skundą, ieškovei priteistinas iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
37. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apie šios nutarties priėmimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą.

Priteisti G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vytauto A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš V. A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,70 Eur (šešis Eur 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gintaras Kryževičius

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Donatas Šernas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Dalia Vasarienė