Civilinė byla Nr. e2A-801-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01498-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis paslaugų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SIA CLARITY LABS ir CGI Lithuania, uždaroji akcinė bendrovė, išvadą teikianti institucija byloje Viešųjų pirkimų tarnyba. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Innoforce“ pareiškė du ieškinius atsakovei UAB „Ignitis paslaugų centras“ dėl perkančiosios organizacijos spendimų, priimtų Sąskaitybos (Billing) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkime CVP IS Nr. 517219 (toliau – Pirkimas) panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. sausio 25 d. nutartimi abi civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovės UAB „Innoforce“ ieškinius, buvo sujungtos į vieną civilinę bylą.

2.       Ieškovė pirmuoju ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovės 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; įpareigoti atsakovę pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus ir grąžinti šį pasiūlymą į Pirkimo procedūras; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Ignitis paslaugų centras“ paskelbė ir vykdo Pirkimą konkurencinio dialogo būdu. Ieškovė, veikdama jungtinėje veikloje kartu su trečiuoju asmeniu SIA CLARITY LAB, pateikė pasiūlymą ir dalyvavo visuose Pirkimo etapuose, derėjosi su perkančiąja organizacija, teikė pasiūlymus bei paaiškinimus. Ieškovė centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis gavo pranešimą, kad jos pasiūlymas atmetamas vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 11.7.1.1 punktu, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų: i) pateikta informacija dėl pasiūlymo paaiškinimo / patikslinimo neįrodo siūlomo produkto atitikties nustatytam reikalavimui Sutarties vykdymo plano 3.2.3. punkte; ii) techninio pasiūlymo 137 punkte serverio Tipas „A“ ir Tipas „B“ siūlomo procesoriaus parametrai neatitinka Techninės specifikacijos priede Nr. 3 įvardintų serverių tipų procesorių branduolių skaičiaus ir reikalaujamo „Base Frequency“ dažnio. Taip pat perkančioji organizacija sprendimu patvirtino galutinę pasiūlymų eilę. Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė pretenziją atsakovei, kuria prašė perkančiosios organizacijos sprendimą panaikinti, sugrįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Atsakovė 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą ir informavo, kad toliau tęsia pirkimo procedūras.

3.       Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai, remdamasi formalistiniu požiūriu, atsisakė vertinti bet kokius ieškovės pateiktus paaiškinimus ar techninius argumentus, kurie buvo nurodyti pasiūlymo paaiškinime ir pretenzijoje. Kadangi perkančioji organizacija pasirinko pirkimą vykdyti konkurencinio dialogo būdu, o nustatytos pirkimo sąlygos leido tiekėjui teikti inovatyvius sprendinius, geriausiai atitinkančius perkančiosios organizacijos reikalavimus, atsakovė, spręsdama dėl galutinio pasiūlymo paaiškinimo turinio ir kartu teikiamos informacijos priimtinumo, privalėjo taikyti ne Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies taisykles, tačiau specialią VPĮ 70 straipsnio 5 dalies normą, kuri suteikia teisę tiekėjui ne tik paaikštinti, patikslinti, tačiau ir išsamiai apibūdinti galutinį pasiūlymą. Perkančioji organizacija, pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkte reikalavimų. Ieškovė kartu su galutiniu pasiūlymu pateikė visą reikalautą informaciją, kuri pagrindė ir įrodė, kad jos pasiūlymas atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Ieškovei paaiškinus pateiktą pasiūlymą, atsakovė ignoravo pateiktus paaiškinimus, jais nesirėmė atlikdama ieškovės pasiūlymo vertinimą. 

4.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vertindama ieškovės galutinį pasiūlymą Sutarties vykdymo plano reikalavimo 3.2.3 punkto atitikčiai, nustatė, kad kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktame dokumente „5-Techninis pasiūlymas_Ignitis_Billing_2021_10_26_FINAL“ skyriuje „3. Loginė sprendimo architektūra“ nurodyta, jog siūloma sistema suprojektuota naudojantis „S4/HANA ISU“ produktu, tačiau vertinamam reikalavimui pagrįsti pateiktas aprašymas (https://help.sap.com/doc/acd5ba39aadb4678a6d4c0424a5551ec/6.00.29/en-US/Chapter_40__IS-U_SAP_UtilitiesE_(2).PDF) skirtas kitam produktui/senai sprendinio versijai – „IS-U SAP Utilities SAP ERP ECC 6v.“ Perkančioji organizacija, neturėdama siūlomo Sprendinio („S4/HANA ISU“) duomenų mainų sąsajų aprašymo, (galutinio pasiūlymo dokumentacijoje jos nepateiktos) ir turėdama tik senos versijos („IS-U SAP Utilities SAP ERP ECC 6v.“) duomenų mainų sąsajų aprašymą, kurios įtraukimo į siūlomą Sprendinį ir / ar panaudojimo ieškovė galutinio pasiūlymo dokumentacijoje nenurodė, negalėjo palyginti ar duomenų mainų sąsajos skirtingose versijose yra tos pačios, taip pat įsitikinti reikalavimo atitiktimi Pirkimo sąlygoms, nes pateikta informacija skirta ne siūlomam sprendiniui. Atitinkamai kartu su galutiniu pasiūlymu nepateikti senos ir naujos siūlomo Sprendinio versijų ryšys / jų lygiavertiškumo ir / ar tapatumo duomenų mainų sąsajų prasme įrodymai.

5.       Ieškovė nurodė, kad, teikdama pasiūlymą, pateikė Sistemos sąsajų aprašymą bei objektų (angl. domain) sąrašą naudojamą integracijoms, kuriuos galima valdyti per Sistemoje esančius REST arba SOAP metodus.  SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats SAP ERP (angl. enterprise resource planning) produktas, tik S/4HANA yra naujausia jo versija, ERP ECC yra senesnė jo versija, tačiau naudojami atributai (sisteminiai objektai (angl. master data)) yra aktualūs abejoms versijoms. Versijų atitiktį patvirtina ekranvaizdis iš SAP help portalo, kuriame matyti išskleistos versijos, tame tarpe ir HANA. Techninio pasiūlymo 3.3 skyriuje minima nuoroda https://www.tcodesearch.com/sap-tables/list?module=is-u#IS-U-DM atspindi tuos pačius sisteminius objektus aprašytus dokumente, pateiktame nuorodoje https://help.sap.com/doc/acd5ba39aadb4678a6d4c0424a5551ec/6.00.29/en-US/Chapter_40__IS-U_SAP_UtilitiesE_(2).PDF, tik labiau koncentruotu formatu. Nepaisant to, kad ieškovės pateiktų dokumentų, nuorodų ar viešai prieinamos informacijos duomenų visuma aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina ieškovės pateikto pasiūlymo atitiktį Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punktui, tačiau atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

6.       Ieškovės teigimu, atsakovė, pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 70 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos priedo Nr. 3 įtvirtintų serverių tipų branduolių skaičiaus reikalaujamam „Base Frequency“ dažniui. Atsakovė netinkamai aiškino Techninės specifikacijos priede Nr. 3 nustatytus reikalavimus, kaip įpareigojančius teikiant pasiūlymą panaudoti visą nurodytą įrangą. Tiekėjo Techninio pasiūlymo 137 puslapyje pateikta informacija yra gamintojo rekomenduojama ir atitinka perkančiosios organizacijos Techninės specifikacijos priede Nr. 3 pateiktą informaciją – pateikiama minimali pirkimu siekiamam tikslui pasiekti reikalinga infrastruktūra.

7.       Ieškovė antruoju pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovės UAB „Ignitis paslaugų centras“ 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta; įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis paslaugų centras“ pateikti galimo Pirkimo laimėtojo trečiojo asmens CGI Lithuania, UAB kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktus šiuos dokumentus: siūlomą sprendinį, kurio apimtyje būtų pateikti visi reikalingi prekių ir paslaugų aprašymai įskaitant bet neapsiribojant: a) Funkcinis Sprendinio aprašymas, įskaitant Sistemos konfigūravimo galimybes; b) užpildyti Techninės specifikacijos priedai Nr. 1 (Detalūs Sistemos Funkciniai reikalavimai), Nr. 2 (Detalūs sistemos Nefunkciniai reikalavimai) .xlsx formatu bei visus jų užpildymą pagrindžiančius dokumentus; Sutarties vykdymo planą pagal Techninėje specifikacijoje (SPS Priedas Nr. 1) nurodytus reikalavimus; ketinamos siūlyti programinės įrangos gamintojo išduotą (-us) dokumentą (-us), patvirtinantį (-čius) tiekėjo teisę dirbti su Siūlomos sistemos programine įranga, teikti jos garantinę priežiūrą. Tuo atveju, jei tiekėjas yra siūlomos programinės įrangos gamintojas, šio reikalavimo patvirtinimui turi būti išduota tiekėjo deklaracija, patvirtinanti, kad tiekėjas yra siūlomos programinės įrangos gamintojas, turi teisę dirbti su atitinkama sistemos programine įranga teikti jos garantinę priežiūrą; sutarties vykdymo plane nurodytus loginės, techninės architektūros ir techninės infrastuktūros aprašymus, kurie užtikrina Techninės specifikacijos 5.2.6 punkte numatytus paslaugų lygio reikalavimus (angl. Service Level Agreement); priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. CVP IS priemonėmis pateikė du prašymus atsakovei: prašymą susipažinti su galimai laimėjusio tiekėjo pasiūlymu; prašymą pagal VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą susipažinti su galimo laimėtojo pasiūlymo santykiniais pranašumais. Perkančioji organizacija 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė dalį galimai laimėjusio tiekėjo pasiūlymą sudarančios informacijos, kartu informuodama, jog likusią informaciją perkančioji organizacija pateiks, nustačiusi, ar ši informacija gali būti pateikta, atsižvelgiant į pareigą užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą. Atsakovė 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė papildomus galimai laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenis. Ieškovė 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėto informacijos apie laimėjusį pasiūlymą neatskleidimo. Perkančioji organizacija 2021  m.  spalio 21 d., atsakydama į pretenziją, nurodė, kad ieškovės pretenziją palieka nenagrinėtą, kadangi pretenzija pateikta pavėluotai. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė nepraleido termino pateikti pretenziją.

9.       Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija, neatskleisdama galimo Pirkimo laimėtojo pasiūlymo nekonfidencialių duomenų, pažeidė VPĮ 20 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, bei apribojo ieškovės teisę įvertinti, ar perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti galimo pirkimo laimėtojo pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus yra pagrįstas ir teisėtas. Perkančioji organizacija ieškovei susipažinti pateikė tik dalį galimo pirkimo laimėtojo pasiūlymo dokumentų. Kiti dokumentai, sudarantys pačią pasiūlymo – pirkimo objekto – esmę, siūlomus galimo pirkimo laimėtojo sprendinius, jų detalizaciją, nebuvo pateikti. Galimo pirkimo laimėtojo techninis pasiūlymas bei jame pateikti siūlomi sprendiniai, jų detalizacija, tai pagrindžiantys dokumentai, yra esminė ir būtina informacija, kadangi jos pagrindu perkančioji organizacija ne tik vertino trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams, bet ir skyrė balus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, todėl jie negali būti laikomi konfidencialia informacija. Perkančioji organizacija, neatskleisdama galimo pirkimo laimėtojo pasiūlymo duomenų, pažeidė skaidrumo principą, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 20 ir 58 straipsnių nuostatas, lėmusias pamatinių tiekėjo teisių įsitikinti perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumu, pažeidimą. Dokumentų nepateikimas riboja galimybes ieškovei išsiaiškinti, ar perkančioji organizacija, vertindama tiek ieškovės, tiek ir galimo pirkimo laimėtojo pasiūlymus, jiems taikė tuos pačius reikalavimus, tiek dėl sprendinio atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, tiek ir siūlomos techninės infrastruktūros atitiktimi pirkimo dokumentuose nustatytiems kriterijams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinį atsakovei UAB „Ignitis paslaugų centras“ dėl pripažinimo neteisėtu bei panaikinimo atsakovės 2021 m. lapkričio 18 d. (25 d.) sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą bei įpareigojimo atsakovę pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus ir grąžinti šį pasiūlymą į Pirkimo procedūras; nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Ignitis paslaugų centras“ panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta; atmetė ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinį atsakovei UAB „Ignitis paslaugų centras“ dėl informacijos apie laimėjusį pasiūlymą neatskleidimo Pirkime; priteisė iš ieškovės UAB „InnoForce“ 12 800 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, CGI Lithuania, UAB.

Dėl ginčijamo sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą

11.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės vykdyto pirkimo būdo (modelio) bei jo įtakos sprendžiamiems klausimams, nurodė, kad atsižvelgus į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentare (2020 m.) išdėstytus išaiškinimus, teisinį reguliavimą bei Pirkimo sąlygų turinį (Specialiųjų pirkimo sąlygų 4.1, 4.4.5, 4.6, 5.1, 5.3 punktai; Bendrųjų pirkimo sąlygų11.8, 11.9 punktai, Techninės specifikacijos 2.4 punktas) aptariamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad jau tiekėjui pateikus galutinį pasiūlymą, jis turi teisę šį galutinį pasiūlymą dar plačiau paaiškinti, patikslinti ir(ar) apibūdinti, t. y. dar toliau vesti atitinkamą dialogą dėl pasiūlymo. Toks aiškinimas taip pat neatitinka ir sisteminio VPĮ nuostatų aiškinimo susiejant jas su VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostata.

12.       Įvertinęs tai, kad dalis sprendžiamų klausimų reikalauja specialių žinių, teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, ją pavesdamas atlikti V. P. bei ekspertui atsakyti į nutartyje suformuluotus klausimus.

13.       Pasisakydamas dėl byloje pateikto ekspertizės akto, teismas pažymėjo, kad: i) kai kurie klausimai nėra atsakyti taip kaip juos formavo teismas (pvz. 1, 2.1 atsakymai); ii) atsakymai nėra pakankami motyvuoti, vertinant, tai, kad teismui buvo reikalingos atitinkamos specialios žinios siekiant pasisakyti dėl tam tikrų aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad taip pat remsis ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, pasitelkto specialisto teiktais paaiškinimais.

14.       Teismo vertinimu, specialisto teikti paaiškinimai yra motyvuoti labiau negu eksperto atsakymai į suformuluotus klausimus, juose išsamiau yra pagrindžiama dėl teismo suformuluotų klausimų turinio, tačiau teismas taip pat įvertino ir aplinkybę dėl galimo specialisto suinteresuotumo, teikiant paaiškinimus atitinkamo subjekto naudai.

15.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovės argumentais, kad: i) teikiant paaiškinimą ieškovė nenurodė, kur ieškovės galutiniame pasiūlyme pateikiama informacija apie „esamas Sistemos sąsajas“; ii) su paaiškinimu ieškovė pateikė naują, galutiniame pasiūlyme neteiktą informaciją; iii) ieškovė galutiniame pasiūlyme nepateikė informacijos apie tai, kad SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats SAP ERP (enterprise resource planning) produktas.

16.       Teismas, vertindamas Pirkimo sąlygas, nesutiko su ieškovės argumentais, kad sutarties vykdymo plano (Techninės specifikacijos priede Nr. 3) 4 skyriaus nuostatas reikia suprasti, kaip nustatančius maksimalius perkančiosios organizacijos infrastruktūros reikalavimus, o tiekėjai galėjo pateikti savo nuožiūra kiek ir kokios techninės infrastruktūros iš šiame dokumente nurodytos reikės sistemos kūrimo, testavimo ir gamybinei aplinkoms. Toks ieškovės aiškinimas neatitinka Pirkimo sąlygų nuostatų. Be to, atitinkamas paaiškinimas, kuriuo remiasi ieškovė, grįsdama tokius teiginius, buvo teiktas ne ginčo Pirkimo, o rinkos konsultacijos metu, todėl juo taip pat nėra pagrindo vadovautis.  

17.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovės argumentais, kad: i) ieškovė nepateikė gamintojo informacijos, kad programinės įrangos gamintojas nepalaiko GPC standarte nurodytos įrangos; ii) ieškovės pasiūlymo serverio nei Tipas „A“, nei Tipas „B“, neatitinka Techninės specifikacijos priede Nr. 3 įvardintų serverių tipų procesorių dažnio reikalavimų; iii) ieškovės pasiūlymo branduolių skaičius neatitiko reikalaujamo. Tokias teismo išvadas dėl aplinkybių, kurios siejamos su serverių procesorių charakteristika patvirtinta ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, pasitelkto asmens atsakymai į jam suformuluotus klausimus dėl serverių procesorių charakteristikų.

18.       Teismas sutiko su atsakove, kad nenurodžius, kurioje galutinio pasiūlymo vietoje buvo pateikta atitinkama informacija, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti vertinamas kitaip, kaip tik neatitinkantis Pirkimo sąlygų, o visi papildomi ieškovės paaiškinimai traktuojami kaip pasiūlymo esmės keitimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovės 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą teismas laikė nepagrįstu.

19.       Teismas sprendė, kad, netenkinus ieškovės reikalavimo panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus ir grąžinti šį pasiūlymą į Pirkimo procedūras.

Dėl informacijos, siejamos su laimėtojo pasiūlymu, pateikimo 

20.       Iš bylos medžiagos bei atliktų veiksmų eiliškumo teismas nustatė: i) ieškovė 2021  m.  lapkričio  26 d. su atitinkamais prašymais kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos, susijusios su laimėtojo pasiūlymu, pateikimo; ii) perkančioji organizacija netinkamai nustatė momentą nuo kada skaičiuotinas pretenzijos pateikimo terminas, nurodydama tai 2021 m. lapkričio 25 d.; iii) perkančioji organizacija 2021 m. gruodžio 1 d.: a) teikė nuasmenintą galimai laimėtojo pasiūlymo informaciją, kuri negali būti laikoma konfidencialia, vadovaujantis VPĮ; b) pažymėjo, kad dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo kreipėsi į galimai laimėjusį tiekėją, kad vadovaujantis VPĮ 20 straipsnio 3 dalimi atitinkamas tiekėjas pagrįstų, kodėl su pasiūlymu jo pateikta informacija laikytina konfidencialia; c) pažymėjo, kad kai perkančioji organizacija įvertins pateikto pagrindimo turinį, tuomet priims sprendimą dėl pasiūlyme nurodytos konfidencialios informacijos pateikimo; iv) perkančioji organizacija 2021 m. gruodžio 10 d. teikė papildomą nekonfidencialią informaciją. Taigi ieškovei pateikus pretenziją 2021 m. gruodžio 20 d. darytina išvada, kad ji nepraleido įstatyme nustatyto termino teikti pretenziją.

21.       Teismas nurodė, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo (nenagrinėjimo; palikimo nenagrinėta) nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Teismas pripažino, kad ieškovės pateiktos pretenzijos palikimas nenagrinėta laikytinas nepagrįstu, ieškovė laikytina pasinaudojusia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, o byla pagal ieškovės pareikštą materialųjį reikalavimą nagrinėtina iš esmės.

22.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovės siekis yra susipažinti su ieškovės sprendiniu in corpore (visa apimtimi). Teismo vertinimu, tiekėjo (trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, CGI Lithuania, UAB) siūlomas sprendinys, kurio apimtyje būtų pateikti visi reikalingi prekių ir paslaugų aprašymai įskaitant bet neapsiribojant: a) Funkcinis Sprendinio aprašymas, įskaitant Sistemos konfigūravimo galimybes; b) užpildyti Techninės specifikacijos priedai Nr. 1 (Detalūs Sistemos Funkciniai reikalavimai), Nr. 2 (Detalūs sistemos Nefunkciniai reikalavimai).xlsx formatu bei visus jų užpildymą pagrindžiančius dokumentus (SPS 4.4.5 punktas) laikytinas jį siūliusio tiekėjo (trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, CGI Lithuania, UAB) komercine paslaptimi, atitinka komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis paslaugų centras“ pateikti jį ieškovei.

23.       Teismo vertinimu, tiekėjo (trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, CGI Lithuania, UAB) sutarties vykdymo planas pagal Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus bei sutarties vykdymo plane nurodyti loginės, techninės architektūros ir techninės infrastuktūros aprašymai, kurie užtikrina Techninės specifikacijos 5.2.6 punkte numatytus paslaugų lygio reikalavimus (angl. Service Level Agreement), laikytini tiekėjo (trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, CGI Lithuania, UAB) komercine paslaptimi, atitinka aukščiau komercinių paslapčių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis paslaugų centras“ pateikti juos ieškovei.

24.       Teismas pažymėjo, kad: i) ir pati ieškovė savo tokią pasiūlyme teiktą informaciją vertino kaip komercinę paslaptį; ii) pati ieškovė prašė pateikti atsakovės visą atitinkamo sprendinio informaciją (in corpore), tačiau neformulavo prašymų pateikti tam tikrų pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos turinio.

25.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į komercinės paslapties reikalavimus atitinkančią informaciją, taip pat kaip komercinė paslaptis vertintina ir informacija dėl ketinamos siūlyti programinės įrangos gamintojo išduoto (-ų) dokumento (-ų), patvirtinančio (-čių) tiekėjo teisę dirbti su siūlomos sistemos programine įranga, teikti jos garantinę priežiūrą ar tiekėjo deklaracija, patvirtinanti, kad tiekėjas yra siūlomos programinės įrangos gamintojas, turi teisę dirbti su atitinkama sistemos programine įranga, teikti jos garantinę priežiūrą. Be to, tokia informacija apskritai galėtų būti aktuali tik tuo atveju, jeigu būtų tenkintas prašymas pateikti aukščiau nurodytą informaciją.

26.       Teismas pažymėjo ir tai, kad pačios ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, ir nors ji ginčijo tokį sprendimą, tačiau šiuo teismo sprendimu ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtu bei panaikinimo atsakovės 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą bei įpareigoti atsakovę pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus ir grąžinti šį pasiūlymą į Pirkimo procedūras, atmesti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27.       Ieškovė UAB „InnoForce“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Teismas nesivadovavo naujausia teismų praktika dėl pasiūlymų vertinimo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, t. y. perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti sutartinių nuostatų atitikties ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymų  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022). Teismas nagrinėjamu atveju nevertino ir nekvalifikavo, ar tie Techninės specifikacijos reikalavimai, dėl kurių tariamo neatitikimo atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, buvo Techninės specifikacijos ar sutarties vykdymo sąlyga.

27.2.                      Vien paties dokumento pavadinimas – Sutarties vykdymo planas – suponuoja pagrįstą išvadą, kad Techninės specifikacijos reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti Billing diegimo įgyvendinimo planą, kuris turi būti pateikiamas pagal Techninės specifikacijos 3 lentelėje pateiktą formą, patvirtina, kad šis reikalavimas yra viešojo pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas, o ne Techninės specifikacijos reikalavimas pačiai siūlomai Billing sistemai, kaip pirkimo objektui. Tai, kad Sutarties vykdymo planas yra pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas, patvirtina ir paties plano turinys bei kiti Techninės specifikacijos reikalavimai.

27.3.                      Techninės specifikacijos 4 ir 5 lentelėse keliamų reikalavimų sutarties vykdymui, sistemiškai jas aiškinant su Techninės specifikacijos 3 lentele „Sutarties vykdymo planas“, turinys akivaizdžiai patvirtina, kad šie reikalavimai apibrėžia dokumentų, kuriuos Pirkimo laimėtojas turės parengti analizės ir projektavimo etape, turinį. Todėl akivaizdu, kad Techninėje specifikacijoje ir jos prieduose bei lentelėse aprašyti reikalavimai yra reikalavimai viešojo pirkimo sutarties vykdymui.

27.4.                      Teismas klaidingai vertino, kad duomenų, pagrindžiančių pasiūlymo atitikimą, galutiniame pasiūlyme ieškovė nepateikė. Dokumentai bei duomenys buvo pateikti, tačiau neišsamūs, kadangi ieškovė pateikė informaciją apie esamas objektų sąsajas iš senesnės programinės įrangos versijos, kurioje objektų sąsajos yra aktualios (tokios pat) ir naujausioje versijoje, kurią ieškovė ir siūlo pasiūlyme. Šis trūkumas galėjo būti pašalintas naudojantis pasiūlymų aiškinimo institutu, įgyvendinant ieškovės teisę į turiningąjį vertinimą.

27.5.                      Ieškovės paaiškinime pateiktos nuorodos nėra ir negali būti vertinamos kaip naujai pateikiama informacija, kadangi šios informacijos pateikimas buvo skirtas pagrįsti pačiam paaiškinimui bei įsitikinti jo tikrumu, jog S/4HANA yra SAP programinės įrangos SAP ERP ECC naujesnė versija ir jose abejose yra naudojamos tos pačios duomenų mainų sąsajos (IS-U-CA, IS-U-MD, IS-U-BI, IS-U-IN).

27.6.                      Nors ieškovė ir nepaaiškino pačiame galutiniame pasiūlyme, kad SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats SAP ERP produktas, tačiau šį neesminį trūkumą ištaisė ir pateikė paaiškinimą, pasinaudodamas VPĮ 70 straipsnio 5 dalimi, VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi ir turininguoju pasiūlymu vertinimu, todėl sistemiškai vertinant ieškovės pasiūlyme bei paaiškinime pateiktą informaciją, ieškovės pasiūlymas privalėjo būti pripažintas kaip atitinkantis Pirkimo sąlygas.

27.7.                      Pirkimu atsakovė nesiekė įsigyti techninės įrangos – fizinių serverių, todėl galutiniame pasiūlyme (Sutarties vykdymo plano (Techninės specifikacijos priede Nr. 3) 4 skyriuje) ieškovės nurodyta įranga apskritai neturėjo būti vertinama.

27.8.                      Teismas, įvertinęs tai, kad ekspertas neatsakė į visus klausimus arba atsakė netiksliai, nustatė prieštaravimus tarp eksperto ir specialisto vertinimo, privalėjo paskirti papildomą ekspertizę, tiek pats užduodamas ekspertui patikslinančius klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 219 straipsnio 1 dalis), tiek sudarydamas galimybę tai padaryti civilinės bylos šalims, tačiau to nepadarė. Be to, teismas nepagrįstai išimtinai vadovavosi specialisto, kuris buvo pasitelktas suinteresuoto trečiojo asmens, vertinimu. Tokiu būdu teismas netinkamai vertino byloje įrodymus ir padarė procesinį pažeidimą.

27.9.                      Teismas neužtikrino ieškovės, kaip informacijos prašytojos ir trečiojo asmens, kaip informacijos turėtojo, interesų derinimo ir tinkamos pusiausvyros, kadangi, pripažindamas visą trečiojo asmens techninį pasiūlymą (in corpore) konfidencialiu, trečiojo asmens interesus iškėlė aukščiau nei ieškovės, taip pažeisdamas ieškovės pagrindinę teisę į veiksmingą jo pažeistų teisių gynybą.

27.10.                      Teismas nukrypo nuo suformuotos Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad visas pasiūlymas (in corpore) negali būti pripažįstamas konfidencialiu. Teismas byloje pateiktų visų įrodymų pagrindu bei suformuota teismų praktika privalėjo kritiškai įvertinti atsakovės sprendimą neatskleisti pasiūlymo informacijos.

27.11.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad visi trečiojo asmens techninį pasiūlymą sudarantys dokumentai atitinka komercinės paslapties kriterijus. Paties gamintojo viešai skelbiama informacija, kurią kartu su pasiūlymu turėjo pateikti trečiasis asmuo, nėra laikoma konfidencialia. Kaip matyti iš trečiojo asmens argumentacijos bei kitų ieškovės dublike pateiktų argumentų, tariamas viso techninio pasiūlymo konfidencialumas iš esmės yra paremtas išimtinėmis licencijų sąlygomis, o ne siūlomo sprendinio unikalumu – naujo produkto, skirto išimtinai atsakovei, sukūrimu. Trečiasis asmuo, siūlydamas šiam Pirkimui standartinę Oracle programinę įrangą, nesukūrė naujo, rinkoje neegzistuojančio produkto, todėl akivaizdu, kad komercine paslaptimi galėtų būti pripažinta ne visas techninis pasiūlymas, o tik jo dalis, susijusi su Oracle licencijų sąlygomis, jeigu teismo vertinimu, ta informacija tikrai atitiktų visus tris komercinės paslapties požymius.

28.       Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ atsiliepime į ieškovės apeliacinė skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

28.1.                      Apeliaciniame skunde keliami nauji kartu su pretenzija ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neteikti motyvai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo naujausia teismų praktika dėl pasiūlymų vertinimo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams ir vertinti šios techninės įrangos (fizinių serverių) atitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams, net jeigu jie ir būtų priskirti reikalavimai pirkimo objektui, neturėjo teisės.

28.2.                      Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 suformuota remiantis ankstesniais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT išaiškinimais, kurie ieškovei turėjo būti žinomi pretenzijos ir ieškinio teikimo metu, tačiau ieškovė tokių argumentų nenurodė ir atitinkamų reikalavimų nekėlė.

28.3.                      Pirkimo sąlygos, kurių neatitiko ieškovė, negali būti laikomos deklaratyviomis, nes buvo reikalaujama aiškiai nurodytos informacijos dėl atitikties Techninės specifikacijos priedo Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkto reikalavimams. Analogiškos pozicijos, kad techninės specifikacijos nuostatos laikytinos deklaratyviomis, kai nereikalaujama pagrindžiančių dokumentų, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

28.4.                      Ieškovės motyvai, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė turiningojo aiškinimo principų, yra nepagrįsti. Turiningas vertinimas negali būti suprantamas, kaip galimybė tiekėjui pateikti naują informaciją ar informaciją, kuri iš esmės pakeistų pasiūlymą. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pasiūlymo paaiškinimu institutu paprašė nurodyti, kur pateiktame galutiniame pasiūlyme yra reikalaujama informacija. Perkančioji organizacija laikė, kad jei ieškovė nurodys, kurioje galutinio pasiūlymo vietoje buvo pateikta atitinkama pagal Techninę specifikaciją reikalaujama informacija, toks galutinio pasiūlymo trūkumas pagal savo pobūdį galėtų būti priskirtinas prie leidžiamų pataisyti pateikiant paaiškinimą. Ieškovei į pateiktą klausimą neatsakius (nenurodžius, kurioje galutinio pasiūlymo vietoje buvo pateikta atitinkama informacija), jos pasiūlymas negalėjo būti vertinamas niekaip kitaip, tik kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų, o visi papildomi ieškovės paaiškinimai traktuojami kaip pasiūlymo esmės keitimas.

28.5.                      Ieškovė pripažįsta, kad jos galutinis pasiūlymas buvo pateiktas su trūkumais, t. y. jame nebuvo paaiškinta ar SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats SAP ERP produktas, Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą.

28.6.                      Ieškovės teiginys, kad teismas nepagrįstai netaikė CPK normų dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, yra nepagrįstas. Byloje teismas buvo suteikęs galimybę į tokius pačius kaip ir ekspertui užduotus klausimus atsakyti Pirkimo laimėtojo specialistui, kurio pateikti paaiškinimai akivaizdžiai yra išsamesni, labiau argumentuoti, todėl teismas priimdamas sprendimą tinkamai vertino visus byloje pateiktus įrodymus, įskaitant eksperto išvadą ir specialisto paaiškinimus.

28.7.                      Ieškovės Techninio pasiūlymo 137 puslapyje pateikta informacija nėra gamintojo rekomenduojama, pateikta pačios ieškovės, suinteresuotos Pirkimo rezultatu ir negali būti vertinama kaip programinės įrangos gamintojo informacija ir (ar) informacija apie GPC standarte nurodytos įrangos nepalaikymą. Ieškovės pateikta informacija yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka sutarties vykdymo plano 4 dalyje nustatytų reikalavimų Techninės įrangos įsigijimo ir techninės infrastruktūros parengimui.

28.8.                      Iš atsakovės 2022 m. sausio 19 d. į bylą pirmos instancijos teisme pateiktos informacijos, kurią atsakovė atskleidė ieškovei, matyti, kad atsakovė atskleidė didelę dalį dokumentų, informacijos apie trečiojo asmens pasiūlymą ir ieškovės iš esmės turi didžiąją dalį dokumentų, o nepateikta informacija laikytina konfidencialia trečiojo asmens informacija: Techninis pasiūlymas, kuriame yra Sutarties vykdymo planas bei užpildyti detalūs sistemos funkciniai reikalavimai ir detalūs sistemos nefunkciniai reikalavimai. Todėl ieškovės teiginiai, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, jog visas pasiūlymas (in corpore) negali būti pripažįstamas konfidencialiu, neatitinka faktinės situacijos.

28.9.                      Prašoma susipažinti su Pirkimo laimėtojo pasiūlymo informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar kitaip prieinama ieškovei, atitinkama informacija jos naudotojui suteikia konkurencinį pranašumą, o jos atskleidimas pažeistų Pirkimo laimėtojo ir jo partnerių interesus. Todėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo dalis, kuri nebuvo atskleista ieškovei, yra laikytina konfidencialia informacija, ji atitinka teismų praktikoje suformuluotus komercinės paslapties kvalifikavimo kriterijus (slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti).

28.10.                      Kadangi atitinkamą informaciją, neatskleistiną kitiems tiekėjams, nurodo ir ieškovė, tai patvirtina, kad vertinant tiek trečiojo asmens, tiek ir ieškovės šiame ginčo Pirkime pateiktą informaciją nei vienam iš tiekėjų nėra suteikiamas pranašumas, o priešingai – ieškovės reikalavimų patenkinimas iš esmės prieštarautų jos pačios pasiūlymo informacijai ir pažeistų viešųjų pirkimų principus.

29.       Trečiasis asmuo UAB „CGI Lithuania“ atsiliepime į ieškovės apeliacinė skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

29.1.                      Ieškovė argumentą, kad Techninėje specifikacijoje nurodytos sąlygos yra laikytinos sutarties vykdymo sąlygomis, o ne Technine specifikacija, iškėlė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama.

29.2.                      Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuris neatitiko Techninės Specifikacijos „Sutarties vykdymo planas“ 3.2.3 punkto, nes pasiūlyme nebuvo nurodyta informacija, kuri buvo reikalaujama pagal nurodytą punktą, o su paaiškinimu dar papildomai buvo pateikta ieškovės galutiniame pasiūlyme nenurodyta, nauja informacija. Teismas, priešingai nei teigia ieškovė, vadovavosi turiningojo vertinimo principu, ir Pirkimo sąlygų, pateikto pasiūlymo bei ieškovės paaiškinimo nevertino formaliai.

29.3.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nepateikė pasiūlymo dėl techninės įrangos pilno atitikimo Perkančiosios organizacijos GSC Techninės Infrastruktūros Standartui, t. y. pasiūlė įrangą su mažiau Ghz. Nepateikus įrangos atitinkančios GSC Techninės Infrastruktūros Standartą pagal Pirkimo sąlygas ieškovė turėjo pateikti informaciją, kad a) įrangos gamintojas nepalaiko GPC standarte nurodytos įrangos ir b) pateikti informaciją iš gamintojo, patvirtinančią nestandartinės įrangos pasirinkimą. Tačiau ir šio reikalavimo ieškovė neįvykdė, todėl atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų.

29.4.                      Ieškovės cituojama kasacinio teismo 2022 m. kovo 21 d.  nutartimi civilėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 nėra pagrindo remtis, kad kadangi minėta byla nėra tapati nagrinėjamai bylai.

29.5.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino turiningojo pasiūlymo vertinimo aspekto. Priešingai, teismas nagrinėjo šį klausimą ir plačiai pasisakė, kodėl nagrinėjamojoje situacijoje ieškovės pasiūlymas ir paaiškinimas neatitinka turiningojo pasiūlymo vertinimo aspektų. Teismas padarė išvadą, kad nenurodžius, kurioje galutinio pasiūlymo vietoje buvo pateikta atitinkama informacija, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti vertinamas kitaip, kaip tik neatitinkantis pirkimo sąlygų, o visi papildomi ieškovės paaiškinimai traktuojami kaip pasiūlymo esmės keitimas.

29.6.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK normas dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, ieškovė buvo susipažinusi eksperto išvadomis, atsakovės bei trečiojo asmens CGI Lithuania, UAB argumentais dėl tokios išvados ydingumo, tačiau pati savo iniciatyva nesiūlė nei pakartotinės, nei papildomos ekspertizės.

29.7.                      Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad visas trečiojo asmens CGI Lithuania, UAB pasiūlymas in corpore buvo pripažintas konfidencialiu ir tai pažeidžia teismų praktikoje suformuotas taisykles. Teismas nevertino viso pasiūlymo konfidencialumo in corpore, nes ieškovė reikalavo tik konkrečių Techninio pasiūlymo dalyje esančių dokumentų, todėl vertinimas buvo atliekamas tik šių dokumentų atžvilgiu.

29.8.                      Pirkimo objektu nebuvo standartiniai produktai, kuriuos perkančioji organizacija gali įsigyti tiesiogiai iš gamintojo (pvz. Oracle, SAP), o konkretus tiekėjo sukurtas sprendinys. Pirkime trečiojo asmens pasiūlytas sprendinys yra CGI Lithuania, UAB ir jos partnerių, unikaliai pagal perkančiosios organizacijos poreikius sukurtas specialus sprendinys.

29.9.                      Trečiasis asmuo CGI Lithuania, UAB pagrindė, kad ieškovės prašoma informacija sudaro jos komercinę paslaptį, t. y. buvo nurodyta komercinė jos vertė, slaptumas ir CGI Lithuania, UAB pastangos ją išsaugoti. Trečiasis asmuo ir ieškovė laikytini konkurentais, todėl atsižvelgiant į pasirinktą Pirkimo būdą – konkurencinį dialogą, kuriuo buvo siekiama gauti inovatyvius sprendimus, pritaikytus perkančiosios organizacijos poreikiams, viso pasiūlymo atskleidimas yra ypatingai komerciškai jautrus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

31.       Atsakovė UAB „Ignitis paslaugų centras“ paskelbė ir vykdo Sąskaitybos (Billing) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkimą CVP IS Nr. 517219. Pirkimas buvo vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Ieškovė UAB „InnoForce“, veikdama jungtinėje veikloje kartu su trečiuoju asmeniu SIA CLARITY LAB, pateikė pasiūlymą.

32.       Atsakovė 2021 m. lapkričio 15 d. CVP IS priemonėmis paprašė ieškovės paaiškinti pateiktą galutinį pasiūlymą, nepateikiant naujos informacijos ir/ar medžiagos. Ieškovė 2021 m. lapkričio 18 d., atsakydama į atsakovės prašymą, pateikė paaiškinimus. 

33.       Atsakovė 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Atsakovė taip pat patvirtino galutinių pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir laimėjusiu pasiūlymu pripažino trečiojo asmens CGI Lithuania, UAB pateiktą galutinį pasiūlymą.

34.       Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą tiekėjo pasiūlymą atmesti; panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę pirkime; grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir pakartotinai vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą, pripažinti jį atitinkančiu pirkimo sąlygas ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.

35.       Atsakovė 2021 m. gruodžio 14 d. atsakymu atmetė pretenziją kaip nepagrįstą.

36.       Ieškovė 2021 m. lapkričio 26 d. CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei prašymą pateikti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, nurodant skirtus balus už atitinkamus kriterijus ir kitą aktualią informaciją, taip pat laimėtojo pasitelktų subtiekėjų, ūkio subjektų pavadinimus, kurie yra žinomi.

37.       Ieškovė 2021 m. lapkričio 26 d. kitu prašymu kreipėsi į perkančiąją organizaciją, nurodydama, kad, atsižvelgiant į tai, jog informacijos apie laimėjusį pasiūlymą pateikimas dėl konfidencialumo aspektų gali užtrukti ilgiau nei informacijos apie laimėjusio pasiūlymo santykinius pranašumus, atskiru pranešimu prašė CVP IS priemonėmis pateikti visą laimėjusio dalyvio pasiūlymo informaciją, kuri laikytina nekonfidencialia.

38.       Atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. pranešime nurodė, kad: i) teikia nuasmenintą galimai laimėtojo pasiūlymo informaciją, kuri negali būti laikoma konfidencialia, vadovaujantis VPĮ; ii) taip pat paaiškina, kad dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo perkančioji organizacija kreipėsi į galimai laimėjusį tiekėją, kad vadovaujantis VPĮ 20 straipsnio 3 dalimi atitinkamas tiekėjas pagrįstų, kodėl su pasiūlymu jo pateikta informacija laikytina konfidencialia. Galimai laimėjusiam tiekėjui, vadovaujantis VPĮ 20 straipsnio 3 dalimi, suteiktas 5 darbo dienų terminas prašomam pagrindimui pateikti, t. y. atitinkamas pagrindimas turės būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 6 d. imtinai. Kai Perkančioji organizacija įvertins pateikto pagrindimo turinį, tuomet priims sprendimą dėl pasiūlyme nurodytos konfidencialios informacijos pateikimo. Atsakovė 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė ieškovei papildomą nekonfidencialią informaciją.

39.       Ieškovė 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją, kuria prašė pateikti galimo Pirkimo laimėtojo CGI Lithuania, UAB kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktus pretenzijoje nurodytus dokumentus.

40.       Atsakovė 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu paliko ieškovės 2021 m. gruodžio 20 d. pretenziją nenagrinėtą.

41.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtais sprendimais atmesti ieškovės pasiūlymą ir palikti 2021 m. gruodžio 20 d. pretenziją nenagrinėtą, pateikė ieškinius teismui, kuriuose nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kurie buvo nurodyti abiejose pretenzijose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovės pateiktos pretenzijos palikimas nenagrinėta laikytinas nepagrįstu, ieškovė laikytina pasinaudojusia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka ir bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta nutraukė, tačiau kitų ieškovės ieškinio (ieškinių) reikalavimų netenkino ir konstatavo, kad byloje ginčijami atsakovės sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

Dėl Pirkimo sąlygų kvalifikavimo

42.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo naujausia teismų praktika dėl pasiūlymų vertinimo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, kurioje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti sutartinių nuostatų atitikties ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022). Todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlyga kvalifikuotina kaip techninės specifikacijos sąlyga, ar kaip sutarties vykdymo sąlyga, kadangi nuo to priklauso tiekėjo pasiūlymo vertinimas. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ir nekvalifikavo, ar tie Techninės specifikacijos reikalavimai, dėl kurių tariamo neatitikimo atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, buvo Techninės specifikacijos ar Sutarties vykdymo sąlyga. Ieškovė nurodo, kad Techninės specifikacijos reikalavimai, pateikti Techninės specifikacijos 3 lentelėje „Sutarties vykdymo planas“ yra sutarties vykdymo sąlygos, todėl atsakovė apskritai neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės vertinti ieškovės galutinio pasiūlymo atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams ir juolab jį atmesti.

43.       CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo praktikoje dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CPK ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, 2020 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2020).

44.       Kasacinis teismas šiuo klausimu taip pat yra konstatavęs, kad priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) principui, lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti perkančiųjų organizacijų veiksmus, paneigtų ikiteisminę ginčo stadiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).

45.       Iš ieškovės 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovei teiktos pretenzijos ir ieškinio turinio matyti, kad ieškovė neginčijo Techninės specifikacijos reikalavimų ir iš esmės laikė, kad jos pasiūlymas atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau perkančiosios organizacijos buvo nepagrįstai atmestas. Ieškovė argumentą, kad Techninėje specifikacijoje nurodytos sąlygos yra laikytinos sutarties vykdymo sąlygomis, o ne technine specifikacija, iškėlė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

46.       Taigi, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika bei nustatytomis aplinkybėmis (žr. šios nutarties 42-45 punktus), teisėjų kolegija sprendžia, jog, viena vertus, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kurie nebuvo pretenzijos dalykas, todėl jie neturėtų būti vertinami nagrinėjamo ginčo apimtyje. Kita vertus, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos pretenzijos nagrinėjimo metu, o tik pateikė jų teisinį vertinimą pasikeitusios kasacinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl apeliantės nurodytų naujų argumentų.

47.       Pirma, sutiktina su trečiojo asmens CGI Lithuania, UAB atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad Techninės specifikacijos Sutarties vykdymo plano 3.2.3 skyriuje reikalauti pateikti sąsajų aprašymas ir objektų (angl. domain) sąrašas, naudojamas integracijoms, reikalingi perkančiajai organizacijai siekiant įvertinti tiek galimybes įgyvendinti kitas būtinąsias integracines sąsajas su kitomis jos naudojamomis informacinėmis sistemomis, tiek tokių papildomų integracinių sąsajų įgyvendinimo preliminarius kaštus ir įgyvendinimo terminus (užsakant paslaugas, numatytas Techninės specifikacijos 3.3 ir 3.6 punktuose, ar perkančiajai organizacijai savarankiškai, be tiekėjo pagalbos, įgyvendinant naujas sąsajas su kitomis perkančiosios organizacijos naudojamomis informacinių technologijų sistemomis). Taigi, Techninės specifikacijos 3 lentelės „Sutarties vykdymo planas“ 3.2.3 punkte nurodyti reikalavimai yra susiję su reikalavimu aprašyti siūlomo Billing sprendimo loginę architektūrą, todėl tokie reikalavimai negali būti laikytini sutarties vykdymo sąlyga, nes šiuo atveju yra reikalaujama pateikti būtent siūlomo sprendinio aprašymą, o ne įrodyti, ar sutartis tikrai bus įvykdyta pagal šį reikalavimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Techninės specifikacijos sąlygos pavadinimas (Sutarties vykdymo planas) pats savaime taip pat nepagrindžia, kad tokia Techninės specifikacijos sąlyga turėtų būti kvalifikuojama kaip Sutarties vykdymo sąlyga (CPK 185 straipsnis).

48.       Antra, ieškovė apeliaciniame skunde grįsdama savo teiginius, kad Techninės specifikacijos reikalavimai, pateikti Techninės specifikacijos 3 lentelėje „Sutarties vykdymo planas“, yra sutarties vykdymo sąlygos, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 pateiktais išaiškinimais, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad „pirkimų dokumentuose nebuvo įtvirtintas nei reikalavimas pasiūlyme nurodyti maisto gamybos (išvežimo) vietą, nei tvarką, kuria vadovaujantis būtų tikrinama tiekėjo pasiūlymo atitiktis Techninių specifikacijų reikalavimui <...>. Perkančioji organizacija po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iš esmės pakeitė Pirkimų sąlygas – nustatė pasiūlymų atitikties Techninių specifikacijų reikalavimui patikrinimo tvarką. Ginčo atveju perkančiosios organizacijos atliktas pirkimų sąlygų aiškinimas (modifikavimas) ne tik sukūrė neigiamus padarinius ieškovei, pateikusiai iš anksto išviešintas Pirkimo sąlygas visiškai atitinkančius pasiūlymus, bet ir neatitiko kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos.“. Tuo tarpu nagrinėjamo ginčo atveju Pirkimo sąlygose yra aiškiai įvardintos techninės sąlygos ir reikalavimai pateikti tų sąlygų atitikimą pagrindžiančius dokumentus, aprašymus. Pažymėtina, kad ieškovė pati vykdė tokias sąlygas, pildė pateiktas lenteles, teikė dokumentus, aprašymus ir grindė savo pajėgumas ir pasirengimą įvykdyti pirkimo sutartį.

49.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Techninės specifikacijos 3 lentelės 3.2.3 punkte nurodyta sąlyga dėl esamų sąsajų aprašymo ir sąrašo objektų (angl. domain), naudojamų integracijoms, kurias galima valdyti per Sistemoje esančius REST arba SOAP metodus, kvalifikuotina, kaip Techninės specifikacijos sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata nelaikytina sutarties vykdymo sąlyga, ir atsižvelgiant į tai, kad buvo pateiktas reikalavimas pateikti dokumentus (aprašymus) dėl atitikties, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės tikrinti pasiūlymo atitiktį nurodytoms nuostatoms, įskaitant ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu.

Dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo

50.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nesilaikė turiningojo aiškinimo principų ir nepagrįstai ieškovės paaiškinimų dėl atitikties Techninės specifikacijos 3 lentelės „Sutarties vykdymo planas“ 3.2.3 punkto nepripažino pasiūlymo paaiškinimu. Be to, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo Pirkimu atsakovė siekia įsigyti techninę įrangą (fizinius serverius), o ieškovės pasiūlyme nurodyta techninė įranga (fiziniai serveriai) yra blogesnių parametrų nei reikalaujama Techninės specifikacijos priede Nr. 3.

51.       VPĮ 45 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.

52.       Vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).

53.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad perkančioji organizacija ieškovei teiktame prašyme paaiškinti nurodė, kad tiekėjo pateikto pasiūlymo dokumente „5-Techninis pasiūlymas_Ignitis_Billing_2021_10_26_FINAL“ skyriuje „3.Loginė sprendimo architektūra“ yra nurodoma, kad siūloma sistema suprojektuota naudojantis „S4/HANA“ Digital Core produktu, tačiau 3.3 punkte aprašant esamas sistemoje duomenų mainų sąsajas pateikiama nuoroda į kitą produktą – „SAP ERP ECC“ 6v., kuris neplanuojamas naudoti siūlomame sprendime, todėl perkančiajai organizacijai neįmanoma įvertinti kokios yra standartinės sistemoje jau esančios duomenų mainų sąsajos. Perkančioji organizacija paprašė ieškovės paaiškinti šiuos neatitikimus, nurodant, kur tokia informacija aprašyta (jei aprašyta) pateiktoje pasiūlymo medžiagoje, nepateikiant naujos informacijos ir / ar medžiagos.

54.       Ieškovė, atsakydama į perkančiosios organizacijos raštą, nurodė, kad SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats SAP ERP (enterprise resource planning) produktas, tik S/4HANA yra naujausia jo versija, ERP ECC yra senesnė jo versija, tačiau naudojami atributai (sisteminiai objektai (angl. master data)) yra aktualūs abejoms versijoms. Taip pat pažymėjo, kad pateiktoje nuorodoje yra pateikiami sisteminiai objektai, kurių perdavimas/gavimas/keitimasis su integruojama informacine sistema techniškai bus realizuojami per SAP Process Orchestrator produktą. Informacija apie integracijų realizacijai naudojamą produktą SAP Process Orchestrator pateikta byloje „8. Pasiūlymo formos priedas Nr. 2 Detalizacija.xlsx“ nuoroda https://help.sap.com/doc/saphelp_nw75/7.5.5/en-US/f1/24e6e6f548480b85197bde372d13c9/frameset.htm. Nurodė, kad versijų atitiktį patvirtina pridėdama ekranvaizdį iš SAP help portalo, kuriame matyti išskleistos versijos tame tarpe ir HANA. Techninio pasiūlymo 3.3 skyriuje minima nuoroda https://www.tcodesearch.com/saptables/list?module=is-u#IS-U-DM atspindi tuos pačius sisteminius objektus aprašytus dokumente, pateiktame nuorodoje https://help.sap.com/doc/acd5ba39aadb4678a6d4c0424a5551ec/6.00.29/en-S/Chapter_40__ISU_SAP_UtilitiesE_(2).PDF, tik labiau koncentruotu formatu. Nurodė, kad šią nuorodą pridėjo kaip papildomą, siekdama palengvinti susipažinimą su sisteminiais atributais.

55.       Ieškovė taip pat paaiškino, kad Techninio pasiūlymo 137 punkte nurodyti „Base Frequency“ dydžiai yra minimalūs reikalingi sistemos veikimui atlikus techninės įrangos dydžio vertinimo veiksmus pagal pirkime keliamus reikalavimus. Techninės specifikacijos priede Nr. 3 įvardinti serverių tipų procesorių branduolių skaičiaus ir „Base Frequency“ dažnis nurodyti didesni dydžiai, t. y. techninio pasiūlymo aprašyme nurodyti minimalūs reikalingi dydžiai, o jei bus pateikti didesni, kaip nurodyta Techninės specifikacijos priede Nr. 3 tai tik dar labiau pagerins sistemos veikimo charakteristikas. Taip pat pažymėjo, kad tipas „C“ nurodytas Techninės specifikacijos priede Nr. 3 apskritai nereikalingas, dėl ko jis dalinai yra prijungtas prie Tipo „B“ (4 core pavidalu). Techninio pasiūlymo 137 punkto tikslas yra parodyti, kad sistema šiems parametrams yra lanksti ir poreikis tipų poreikis yra ženkliai mažesnis nei pateikiamas TS priede Nr. 3.

56.       Perkančioji organizacija, atmesdama ieškovės pasiūlymą, nurodė, kad <...> Tiekėjo pateikto pasiūlymo dokumente „5-Techninis pasiūlymas_Ignitis_Billing_2021_10_26_FINAL“ skyriuje „3. Loginė sprendimo architektūra“ yra nurodoma, kad siūloma sistema suprojektuota naudojantis „S4/HANA“ Digital Core produktu praplečiant sprendimo galimybes kitais paminėtais produktais, tačiau 3.3 punkte aprašant esamas sistemoje duomenų mainų sąsajas pateikiama nuoroda „https://help.sap.com/doc/acd5ba39aadb4678a6d4c0424a5551ec/6.00.29/en-US/Chapter_40__IS-U_SAP_UtilitiesE_(2).PDF“ , t. y. į kitą produktą – „SAP ERP ECC“ 6v., kuris neplanuojamas naudoti siūlomame sprendime. Kartu su galutiniu pasiūlymu nebuvo pateikta informacija, kad šią dokumentaciją galima naudoti siūlomam produktui (informacijos pagrindžiančios produkto lygiavertiškumą). Informacijos kuri yra pateikiama 3.3 skyriaus nuorodoje „https://www.tcodesearch.com/saptables/list?module=is-u#IS-U-DM“ iš internetinės svetainės www.tcodesearch.com perkančioji organizacija negali naudoti, kadangi svetainėje pateikiama informacija apie ryšių su SAP AG nebuvimą: „TCodeSearch.com is not associated with SAP AG. We have made every effort to make sure provide relevant search results, use the content on this site at your own risk.“.

57.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir išsamiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas, patikslinimas, išsamus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų. Kasacinio teismo šioje srityje konstatuota, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Formalių trūkumų ištaisymas nelaikytinas esminiu pasiūlymo keitimu, nesuponuoja netinkamo pasiūlymo pakeitimo į tinkamą; tokia išvada koreliuoja ir su Direktyvos 2004/18 nuostatų aiškinimu ESTT praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

58.       Pažymėtina, kad viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Formalūs netikslumai gali sutrukdyti siekti viešųjų pirkimų tikslų, todėl tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

59.       Kasacinio teismo ne kartą pabrėžto turinio viršenybės prieš formą principo viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus, esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad šiuo atveju buvo pažeistas turiningojo vertinimo principas, iš esmės neįvertina, kokia informacija buvo pateikta ieškovės galutiniame pasiūlyme, kokią informaciją ieškovė pateikė paaiškinime ir tai, ar pasiūlymu ir paaiškinimu buvo atsakyta į perkančiosios organizacijos prašymą pateikti paaiškinimą. Kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė iš esmės pripažįsta, kad jos galutinis pasiūlymas buvo pateiktas su trūkumais, t. y. jame nebuvo paaiškinta ar SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats SAP ERP produktas, tačiau ieškovė šį trūkumą vertina kaip neesminį, kurį galėjo ir tinkamai ištaisė pateikdama atsakovei papildomą paaiškinimą po galutinio pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad turiningo vertinimo aspektas negali būti suprantamas, kaip galimybė tiekėjui pateikti naują informaciją ar informaciją, kuri iš esmės pakeistų pasiūlymą. Šiuo atveju perkančioji organizacija, vadovaudamasi pasiūlymo paaiškinimu institutu, paprašė nurodyti, kur pateiktame galutiniame pasiūlyme yra reikalaujama informacija. Tačiau teikdama paaiškinimą ieškovė nenurodė, kur jos galutiniame pasiūlyme pateikiama informacija apie „esamas Sistemos sąsajas“ ir „objektų sąrašas“, taip pat neįrodė, kad SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats produktas, kuriam būdingi tie patys sisteminiai atributai, be to, tokios informacijos ir nebuvo pasiūlyme.

61.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenurodžius, kurioje galutinio pasiūlymo vietoje buvo pateikta atitinkama informacija, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti vertinamas kitaip, kaip tik neatitinkantis pirkimo sąlygų, o visi papildomi ieškovės paaiškinimai traktuojami kaip pasiūlymo esmės keitimas. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų buvę pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

62.       Nors ieškovė šiuo atveju akcentuoja, kad atsakovė, vertindama ieškovės paaiškinimus ir atmesdama ieškovės pasiūlymą, elgėsi formaliai, pažymėtina, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, taip pat turi pareigą elgtis tiksliai pagal savo suformuluotus pirkimo dokumentus ir vertinti tiekėjų pasiūlymus laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo ir viešųjų pirkimų principų. Šiuo atveju ieškovei pateikus ne siūlomo produkto (SAP S/4HANA), o kito produkto (SAP ERP ECC) aprašymą ir nepateikus reikalaujamo sąsajų aprašymo bei objektų (angl. domain) sąrašo, naudojamo integracijoms, kurias galima valdyti per Sistemoje esančius REST arba SOAP metodus, pasiūlymas negali būti laikomas atitinkančiu Pirkimo sąlygas.

63.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo Pirkimu atsakovė siekia įsigyti techninę įrangą (fizinius serverius). Priešingai, nei teigia ieškovė, skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kad perkančioji organizacija šiuo Pirkimu perka nurodytą techninę įrangą.

64.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertindamas Pirkimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakove, kad tiekėjams buvo nurodyta, kokią standartinę techninę įrangą naudoti bei nurodyta galima išimtis, jog tiekėjai gali naudoti kitokią nei GPC standarte nurodytą įrangą, jeigu išpildo tam tikras sąlygas: 1) programinės įrangos gamintojas nepalaiko GPC standarte nurodytos įrangos; 2) pateikta informacija iš gamintojo, patvirtinanti nestandartinės įrangos pasirinkimą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nepateikė gamintojo informacijos, kad programinės įrangos gamintojas nepalaiko GPC standarte nurodytos įrangos; ieškovės pasiūlymo serverio nei Tipas „A“, nei Tipas „B“, neatitinka Techninės specifikacijos priede Nr. 3 įvardintų serverių tipų procesorių dažnio reikalavimų; ieškovės pasiūlymo branduolių skaičius neatitiko reikalaujamo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokias išvadas dėl aplinkybių, kurios siejamos su serverių procesorių charakteristika, patvirtinta ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, pasitelkto asmens atsakymai į jam suformuluotus klausimus dėl serverių procesorių charakteristikų.

Dėl ekspertizės vertinimo

65.       Ieškovė skundą grindžia taip pat ir pirmosios instancijos teismo padarytu procesinių teisės normų pažeidimu. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė byloje pakartotinės ar papildomos ekspertizės (CPK 219 straipsnis). Be to, pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė ne byloje pateiktam ekspertizės aktui, o trečiojo asmens pasirinkto specialisto išvadai. Tokiai ieškovės pozicijai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti.

66.       Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas gali paskirti ekspertizę išsiaiškinti byloje kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių žinių. Taigi, specialiųjų žinių poreikis lemia ir ekspertizės akto vertinimą: remiantis CPK 218 straipsniu, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

67.       Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

68.       Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

69.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje pateiktame ekspertizės akte: i) kai kurie klausimai nėra atsakyti taip kaip juos formavo teismas (pvz. 1, 2.1 atsakymai); ii) atsakymai nėra pakankami motyvuoti, vertinant, tai, kad teismui buvo reikalingos atitinkamos specialios žinios siekiant pasisakyti dėl tam tikrų aplinkybių.

70.       Ieškovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad kai kurie klausimai nėra atsakyti taip kaip juos formavo teismas, tačiau laikosi pozicijos, kad teismas šiuo atveju privalėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 219 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, CPK nenumato pareigos teismui skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės. Pažymėtina, kad ieškovė, susipažinusi su ekspertizės išvadomis, taip pat įvertinusi šalių pateiktus paaiškinimus dėl ekspertizės turinio, savo iniciatyva papildomos ar pakartotinės ekspertizės nesiūlė skirti.

71.       CK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad trečiojo asmens pateikti specialisto paaiškinimai yra motyvuoti labiau, negu eksperto atsakymai į suformuluotus klausimus, juose išsamiau yra pagrindžiama dėl teismo suformuluotų klausimų turinio. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, taip pat įvertino ir aplinkybę dėl galimo specialisto suinteresuotumo, teikiant paaiškinimus atitinkamo subjekto naudai. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo negrindė išimtinai vien specialisto išvada, tačiau išvadas padarė įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, sutikti su apeliante, kad teismas byloje netinkamai vertino surinktus įrodymus, tarp ir jų ir eksperto bei specialisto išvadas, nėra pagrindo.

Dėl reikalavimo pateikti pirkimą laimėjusio tiekėjo kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktus dokumentus

72.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis paslaugų centras“ pateikti galimo pirkimo laimėtojo CGI Lithuania, UAB kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktus šiuos dokumentus:

72.1.                      Siūlomą sprendinį, kurio apimtyje būtų pateikti visi reikalingi prekių ir paslaugų aprašymai, įskaitant bet neapsiribojant: a) funkcinis sprendinio aprašymas, įskaitant Sistemos konfigūravimo galimybes; b) užpildyti Techninės specifikacijos priedai Nr. 1 (Detalūs Sistemos Funkciniai reikalavimai), Nr. 2 (Detalūs sistemos Nefunkciniai reikalavimai).xlsx formatu bei visus jų užpildymą pagrindžiančius dokumentus;

72.2.                      Sutarties vykdymo planą pagal Techninėje specifikacijoje (SPS Priedas Nr. 1) nurodytus reikalavimus;

72.3.                      Ketinamos siūlyti programinės įrangos gamintojo išduotą (-us) dokumentą (-us), patvirtinantį (-čius) tiekėjo teisę dirbti su Siūlomos sistemos programine įranga, teikti jos garantinę priežiūrą. Tuo atveju, jei tiekėjas yra siūlomos programinės įrangos gamintojas, šio reikalavimo patvirtinimui turi būti išduota tiekėjo deklaracija, patvirtinanti, kad tiekėjas yra siūlomos programinės įrangos gamintojas, turi teisę dirbti su atitinkama sistemos programine įranga, teikti jos garantinę priežiūrą.

72.4.                      Sutarties vykdymo plane nurodytus loginės, techninės architektūros ir techninės infrastuktūros aprašymus, kurie užtikrina Techninės specifikacijos 5.2.6 punkte numatytus paslaugų lygio reikalavimus (angl. Service Level Agreement).

73.       VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. VPĮ 20 straipsnio 4 dalyje atskirai įtvirtinta suinteresuotų dalyvių subjektinė teisė susipažinti su konkurento, laimėjusio pirkimą, pasiūlymu. Tačiau nurodyta įstatymo nuostata draudžia atkleisti informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.

74.       Informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.

75.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 82, 83 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

76.       Kasacinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos kvalifikavimo kriterijų; nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38, 50 punktus).

77.       Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai neleista susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad galimo laimėtojo dokumentai, sudarantys pasiūlymo – pirkimo objekto – esmę, siūlomus pirkimo laimėtojo sprendinius, jų detalizaciją nebuvo pateikti, o tokia informacija negali būti laikoma konfidencialia informacija.

78.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tiekėjo (trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, CGI Lithuania, UAB) siūlomas sprendinys, kurio apimtyje būtų pateikti visi reikalingi prekių ir paslaugų aprašymai laikytini tiekėjo (trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, CGI Lithuania, UAB) komercine paslaptimi, atitinka aukščiau paminėtus komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis paslaugų centras“ pateikti jį ieškovei. 

79.       Teisėjų kolegijos vertinimu, informacija apie Pirkime siūlomą unikalų sprendinį, sutarties vykdymo planą ir kita ieškovės reikalaujama informacija, laikytina konfidencialia, nes ši informacija pasižymi slaptumo požymiu. Byloje nėra ginčo, kad ši informacija nėra prieinama nei CVP IS, nei kitose viešai prieinamose informacinėse sistemose ir tokios informacijos negali laisvai gauti ar ją sužinoti kiti asmens. Be to, kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo CGI Lithuania, UAB, faktą, kad informacijos negalima viešai rasti patvirtina ir pačios perkančiosios organizacijos paskelbtas pirkimo būdas (konkorencinis dialogas) bei pirkimo objektas: perkančioji organizacija ieškojo inovatyvių sprendimų, o taip pat ieškojo būdų, kaip esamas sistemas suintegruoti į naujai siekiamą vystyti Bilingo sistemą, kad ji atitiktų esamos infrastruktūros reikalavimus.

80.       Minėta informacija, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat laikytina konfidencialia, nes yra vertinga. Sutiktina su trečiojo asmens CGI Lithuania, UAB argumentais, kad ši informacija sudaro trečiojo asmens ir partnerių ypatingą ir konkrečiai sukurtą produkto (sprendimo) know-how; jis yra unikalus tuo, kad trečiasis asmuo jį sukūrė konkrečiai Perkančiajai organizacijai pagal Pirkimo reikalavimus, suderindami atskiras standartines ir viešai prieinamas jo dalis bei trečiojo asmens ir partnerių neviešą know-how į unikalų sprendimą. Be to, Pirkimo techninės specifikacijos 2.2 punkte įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija siekia įsigyti Sistemą, kuri būtų parengta tiekėjo jėgomis Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei bus visiškai pritaikyta Perkančiosios organizacijos poreikiams. Minėta nuostata paneigia ieškovės argumentus, kad Pirkimo objektas nėra unikalus, o yra standartinis rinkoje siūlomas produktas.

81.       Trečiasis asmuo CGI Lithuania, UAB taip pat pagrindė, kad deda protingas pastangas išsaugoti tokios informacijos slaptumą – pateikė įrodymus, kad ėmėsi priemonių, siekdama išsaugoti nurodytos informacijos slaptumą.

82.       Atmestinas ieškovės argumentas, kad Pirkimą laimėjusio trečiojo asmens CGI Lithuania, UAB komercinė paslaptis gali būti atskleidžiama vien dėl to, kad CGI Lithuania, UAB ir ieškovė nėra laikomi konkurentais. Vien aplinkybė, kad šiame Pirkime ieškovė siūlė sprendinį, paremtą SAP gamintojo produktais, o trečiasis asmuo CGI Lithuania, UAB – Oracle, nereiškia, kad abu šie ūkio subjektai negali būti laikomi konkurentais. Ieškovė neginčija, kad abi įmonės veikia informacinių technologijų srityje, dalyvauja įvairiuose viešuosiuose pirkimuose. Be to, pati ieškovė dublike patvirtino, kad šios įmonės laikomos konkurentais, nurodydama, kad jos konkuravo tarpusavyje dėl viešojo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, siūlydami optimaliausius, geriausiai atsakovės poreikius atspindinčius sprendinius, pritaikytus būtent jai.

83.       Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad trečiojo asmens „CGI Lithuania“, UAB visas pasiūlymas (in corpore) laikytinas konfidencialiu. Atsakovė 2022 m. sausio 19 d. į bylą pateikė CGI Lithuania, UAB pasiūlymo dokumentus, kuriuos atsakovė pateikė ieškovei. Taigi, dalis CGI Lithuania, UAB pasiūlymo dokumentų buvo pateikta ieškovei, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas užkirto kelią ieškovei susipažinti su visu trečiojo asmens pasiūlymu, nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

84.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

85.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

86.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

88.       Trečiasis asmuo CGI Lithuania, UAB pateikė prašymą atlyginti jo 4 259,20 Eur dydžio už atstovavimui apeliacinėje instancijoje suteiktas teisines paslaugas patirtas išlaidas.

89.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kad šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui dar nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010). Trečiajam asmeniui nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad realiai buvo atsiskaityta su ją atstovavusia advokatų kontora, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas tik 2022 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra, netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Danguolė Martinavičienė

                                                                                Žilvinas Terebeiza

                                                                        Alma Urbanavičienė