Civilinė byla Nr. e2A-641-912/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00320-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovelda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Širvintų rajono savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės Širvintų autobusų parko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autovelda“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Širvintų rajono savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Širvintų autobusų parkas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovui UAB Širvintų autobusų parkui iš atsakovės UAB „Autovelda“ 121 415,32 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad suteikiančioji institucija Širvintų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir suteikiančioji institucija), atstovaujama Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, ir koncesininkė atsakovė 2006 m. gruodžio 15 d. sudarė koncesijos sutartį Nr. 1 (toliau – Koncesijos sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas leidimas valdyti ir naudoti koncesijos objektą UAB Širvintų autobusų parką ir teikti keleivių vežimo paslaugas. Sutartimi atsakovė, be kita ko, įsipareigojo atnaujinti ir tinkamai prižiūrėti koncesijos objektą. Koncesijos objektas atsakovei perduotas 2006 m. gruodžio 21 d. priėmimo–perdavimo aktu, kurio 2.4 punkte nurodyta, kad suteikiančioji institucija neperduoda, o atsakovė nepriima prievolių ir teisių, atsirandančių dėl UAB Širvintų autobusų parko kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų; suteikiančioji institucija, kaip numato Sutarties 17.2 papunktyje, įsipareigoja savo sąskaita ir priemonėmis padengti šio akto 2.2 punkto 1 papunktyje nurodytus kreditorinius įsiskolinimus ir išsiieškoti šio akto 2.2 punkto 2 papunktyje nurodytus debitorinius įsiskolinimus. Širvintų rajono savivaldybė 2020 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 13-4882 informavo atsakovę, kad Koncesijos sutartis nebus pratęsiama. Širvintų rajono savivaldybės taryba priėmė 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-225, kuriuo Koncesijos sutartį laiko pasibaigusia nuo 2022 m. sausio 2 d.; įpareigoja Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorių perimti Koncesijos sutartimi atsakovei perduotą koncesijos objektą. Koncesijos sutarties šalys 2022 m. sausio 3 d. pasirašė UAB Širvintų autobusų parko ir jos turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo įformintas koncesijos objekto grąžinimas Širvintų rajono savivaldybei. Įvertinus UAB Širvintų autobusų parko finansinę būklę, nustatyta, kad UAB Širvintų autobusų parko įsiskolinimai yra 121 415,32 Eur, kreditoriniai įsipareigojimai atsirado Koncesijos sutarties galiojimo metu. Širvintų rajono savivaldybės administracija pareikalavo atsakovės ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 24 d. (įskaitytinai) atlyginti 121 415,32 Eur nuostolius, tačiau atsakovė nuostolių neatlygino. Atsakovė koncesijos objektą grąžino blogesnės būklės negu gavo, todėl privalo atlyginti visą žalą dėl koncesijos objekto būklės pablogėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB Širvintų autobusų parkui iš atsakovės 118 927,47 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas ieškovei Širvintų rajono savivaldybei iš atsakovės 7 644 Eur, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalis 106 Eur, iš atsakovės į valstybės biudžetą 1 870,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių byloje kilo ginčas dėl koncesininko (atsakovės) pareigos atlyginti suteikiančiajai institucijai žalą, kurią ieškovai grindžia aplinkybe, jog koncesijos objektas suteikiančiajai institucijai grąžintas blogesnės būklės.
5. Teismas išanalizavęs Koncesijos sutarties 4.5, 17.2, 17.5 ir 20.3 punktų nuostatas nustatė, kad: 1) atsakovė įsipareigojo užtikrinti koncesijos objekto finansavimą pagal ūkinį reikalingumą, išskyrus koncesijos objekto nuostolių, susidariusių iki koncesijos objekto perėmimo atsakovės žinion, padengimą; 2) pasibaigus Koncesijos sutarties terminui koncesijos objektas turėjo būti grąžintas suteikiančiajai institucijai ne blogesnės būklės (išskyrus natūralų nusidėvėjimą) negu buvo perduotas; 3) jeigu atsakovė, pasibaigus koncesijos terminui, grąžina suteikiančiajai institucijai koncesijos objektą blogesnės būklės negu gavo pagal Koncesijos sutartį tai atsakovė turi atlyginti suteikiančiajai institucijai visą žalą, susidariusią dėl koncesijos objekto būklės pablogėjimo.
6. Teismas remdamasis 2006 m. gruodžio 21 d. koncesijos objekto perdavimo atsakovei aktu nustatė, kad koncesijos objektas perduotas atsakovei be kreditorinių įsipareigojimų ir be iš debitorių gautinų sumų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad 2006 m. gruodžio 21 d. koncesijos objektą ji perėmė su skolomis. Iš 2007 m. pradžios dokumentų turinio teismas nustatė, kad UAB Širvintų autobusų parko 223 176,67 Lt kreditoriniai įsipareigojimai buvo padengti: Širvintų rajono savivaldybė 2007 m. sausio 30 d. perėmė 151 523,46 Eur UAB Širvintų autobusų parko kreditorinius įsipareigojimus, 56 876,37 Lt padengta UAB Širvintų autobusų parko atgautų debitorinių įsiskolinimų lėšomis (53 753,91 Lt)). Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 21 d. perduodant atsakovei koncesijos objektą buvo perduotas atsiskaitomosios sąskaitos likutis (49 330,66 Lt) ir kasos likutis (18 306,31 Lt). Iš UAB Širvintų autobuso parko sąskaitos teismas nustatė, kad mokėjimai UAB „Širvintų autobusų parkas“ kreditoriams atlikti iki koncesijos objekto perdavimo, nepatvirtina atsakovės teiginių, jog ji savo lėšomis mažino koncesijos objekto kreditorinius įsiskolinimus. Dėl šių aplinkybių atsakovė pretenzijų ieškovams neteikė. Iš 2022 m. vasario 10 d. UAB Širvintų autobusų parkas skolų (kreditorių) pažymos ir 2022 m. sausio 3 d. pažymų teismas nustatė, kad koncesijos objektas suteikiančiajai institucijai grąžintas su 121 415,32 Eur dydžio kreditoriniais įsipareigojimais, kurie atsirado laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir, su 2 487,85 Eur gautina įsiskolinimo suma (debitorių skolos). Teismas įvertinęs tai, kad koncesijos objektas atsakovei perduotas be kreditorinių įsipareigojimų ir be iš debitorių gautinų sumų, ir tai, kad koncesijos objektas suteikiančiajai institucijai grąžintas ne tik su kreditoriniais įsipareigojimais, bet ir su gautinomis sumomis nusprendė, jog kreditorinių įsipareigojimų suma turi būti mažinama debitorinių įsipareigojimų suma. Teismas įvertinęs tai kas anksčiau išdėstyta padarė išvadą, kad atsakovė grąžino suteikiančiajai institucijai blogesnės nei gavo finansinės būklės koncesijos objektą, turintį 118 927,47 Eur (121 415,32 Eur – 2 487,85 Eur) dydžio įsiskolinimus kreditoriams, apskaičiuotus iš kreditorinių įsiskolinimų atėmus debitorių įsiskolinimus.
7. Atsakovė teismo prašė sumažinti priteistinos žalos dydį UAB Širvintų autobusų parko neeksploatuojamų transporto priemonių pardavimo pajamų suma – 28 785,90 Eur, bei UAB Širvintų autobusų parko atsakovei neparduotų transporto priemonių kaina – 60 000 Eur. Teismas dėl šio prašymo nurodė, kad UAB Širvintų autobuso parkas 2022 m. sausio 26 d. pardavė 33 eksploatuoti netinkamas transporto priemones už 28 785,90 Eur sumą. Teismas išanalizavęs Koncesijos sutarties 4.5, 4.6 ir 7.2 punktų nuostatas padarė išvadą, kad atsakovė neturi teisės reikalauti, jog koncesijos objekto būklės pablogėjimo suma būtų mažinama koncesijos objekto turto pardavimo suma, nes ieškovų turtą atsakovė po Koncesijos sutarties pasibaigimo turėjo pareigą grąžinti ieškovams. Atsakovei pardavus UAB Širvintų autobusų parko turtą, ji negalėtų jo grąžinti pasibaigus Koncesijos sutarčiai, todėl būtų susidarę tie patys nuostoliai dėl turto netekimo.
8. Teismas atsakovės argumentus dėl ieškovų reikalaujamos žalos mažinimo atsakovės siūlyta autobusų pardavimo kaina (60 000 Eur) atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad atsakovė norėjo įsigyti iš UAB Širvintų autobusų parko autobusus už 60 000 Eur, tačiau ieškovai nesutiko. Atsakovė pagal Koncesijos sutarties 17.2 punktą įsipareigojo užtikrinti koncesijos objekto finansavimą pagal ūkinį reikalingumą, turėjo pareigą investuoti į transporto priemonių (autobusų) įsigijimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-44-180/2016), iš atsakovės investicijų sukurtas koncesijos objekto turtas nelaikytinas atsakovės turtu, sukurtu ar gautu naudojant koncesijos objektą taip kaip tai numatyta Koncesijos sutarties 7.2 papunktyje. Ieškovai neturėjo prievolės parduoti ar perduoti atsakovei šį turtą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovų neteisėtus veiksmus dėl kurių būtų galima mažinti atsakovės atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo.
9. Teismas nusprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo mažinti ieškovui priteistinos žalos atlyginimo dydį atsakovės nurodoma 6 025,92 Eur investicijų suma. Teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-44-180/2016 ir Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusioje 2023 m. balandžio 18 d. nutartyje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, kuriuo atsakovė įpareigota atlikti tam tikras investicijas, vykdymo nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovė nepateikė konkrečių savo atliktų investicijų skaičiavimų, įrodymų, patvirtinančių, koks konkretus koncesijos objekto turtas pagerintas, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė 6 025,92 Eur investicijų suma pagerino suteikiančiajai institucijai grąžintą koncesijos objektą. Be to, pagal Koncesijos sutarties 4.6 papunktį turtas grąžinamas suteikiančiajai institucijai su pagerinimais, kurių negalima atskirti nuo turto nepadarant jam žalos, šie pagerinimai perleidžiami neatlygintinai.
10. Dėl atsakovės teiginių, kad ji patyrė 66 414,09 Eur tiesioginių nuostolių teismas nurodė, kad šios atsakovės išlaidos patirtos mokant už kurą, audito paslaugas, darbuotojams. Teismas nusprendė, kad šios atsakovės išlaidos patirtos, vykdant savo iš Koncesijos sutarties 17.2 papunkčio kylančią pareigą užtikrinti koncesijos objekto finansavimą pagal ūkinį reikalingumą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad šie tiesioginiai nuostoliai susidarė dėl ieškovės Širvintų rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, jai pažeidus Koncesijos sutartį, nederinant keleivių vežimo tarifų taip, kad veikla nebūtų nuostolinga atsakovei, todėl pati suteikiančioji institucija ir yra atsakinga už byloje įrodinėjamų nuostolių atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje, išnagrinėjęs UAB „Autovelda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimo, kuriuo UAB „Autovelda“ ieškinys atsakovei Širvintų rajono savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo atmestas, konstatavo, jog nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo vienintelė UAB „Autovelda“ įvardytų nuostolių atsiradimo priežastis, taip pat šie atsakovės neteisėti veiksmai nelaikytini pakankamai susijusiais su ieškovui kilusiais nuostoliais – tarp Širvintų rajono savivaldybės byloje nustatytų neteisėtų veiksmų (netinkamo bendradarbiavimo su UAB „Autovelda“ nustatant keleivių vežimo tarifus, sprendimų neargumentavimo) ir UAB „Autovelda“ galimai patirtos žalos priežastinis ryšys ir neigiami padariniai yra pernelyg nutolę – ieškovė UAB „Autovelda“ byloje neįrodė, jog byloje nustatyti atsakovės Širvintų rajono savivaldybės neteisėti veiksmai būtų pakankamai susiję su ieškovei galimai kilusiais padariniais. Nutartyje, be kita ko, taip pat nurodyta, kad byloje nenustatyta, jog Širvintų rajono savivaldybė turėjo pareigą padidinti nurodytus tarifus vykdant šalių sudarytą Koncesijos sutartį ginčo laikotarpiu (nutarties 55 punktas). Teismas įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi konstatuotas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės Širvintų rajono savivaldybės atliktų neteisėtų veiksmų, pažeidus bendradarbiavimo pareigą, ir atsakovės nurodomų tiesioginių nuostolių priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nenustačius Širvintų rajono savivaldybės pareigos didinti keleivių vežimo tarifus, teismas šioje byloje pakartotinai šiuo aspektu suteikiančiosios institucijos veiksmų nevertino (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Teismas įvertinęs bylos medžiagą nusprendė, kad nėra pagrindo sumažinti ieškovų prašomą priteisti žalos atlyginimą atsakovės patirtomis išlaidomis koncesijos objekto išlaikymui ir veiklos vykdymui. Pažymėjo, kad pagal Koncesijos sutarties 5.3 papunktį atsakovė prisiėmė visą su šia sutartimi numatyta veikla susijusią riziką bei atitinkamas teises ir pareigas. Dėl to padarė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti atsakovės atsakomybę ar atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.259 straipsnio pagrindu.
12. Teismas patenkinęs ieškovų ieškinį priteisė ieškovams iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 118 927,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Autovelda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB Širvintų autobusų parkui iš atsakovės priteista 118 927,47 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. procesinės palūkanos, ieškovei Širvintų rajono savivaldybei iš atsakovės priteistos 7 644 Eur ir iš atsakovės į valstybės biudžetą 1 870,56 Eur bylinėjimosi išlaidos ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas koncesijos objekto būklę jo perdavimo metu, neįvertino aplinkybės, kad Širvintų rajono savivaldybė neperėmė mažiausiai 58 341,39 Lt (16 896,83 Eur) kreditorinių įsipareigojimų, nors privalėjo juos perimti Koncesijos sutarties 17.2 punkto pagrindu. 67 801,34 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus, kuriuos po Koncesijos sutarties sudarymo turėjo padengti Širvintų rajono savivaldybė, faktiškai padengė UAB Širvintų autobusų parkas ir (ar) apeliantė. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditoriniai reikalavimai, kurie padengti po Koncesijos sutarties sudarymo ir koncesijos objekto perdavimo, UAB Širvintų autobusų parko lėšomis laikytini tinkamu Širvintų rajono savivaldybės sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, yra neteisinga. Aplinkybė, kad apeliantė (ne)reiškė pretenzijų Širvintų rajono savivaldybei dėl nekompensuotų kreditorinių reikalavimų, perėmus koncesijos objektą, nepaneigia pačių kreditorinių reikalavimų faktų vertinant koncesijos objekto būklę jo perdavimo metu.
13.2. Jeigu Širvintų rajono savivaldybė padengė 151 5203,46 Lt – dalį kreditorinių reikalavimų, tai tokiu atveju nepadengta dalis liko 58 341,39 Lt (16 896,83 Eur); 53 753,91 Lt (15 568,2 Eur) atgauti iš debitorių, tai bendra Širvintų rajono savivaldybės nekompensuota dalis lieka 1 328,63 Eur. Dėl to apeliantės įsitikinimu ieškinio reikalavimų suma turėtų būti mažinama bent 1 328,63 Eur suma.
13.3. Ieškovų teisė į nuostolių atlyginimą negali būti ginama (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis), nes dėl Širvintų rajono savivaldybės žalingų veiksmų buvo nulemta UAB Širvintų autobusų parko ekonominė būklė (kreditoriniai įsipareigojimai), kai UAB Širvintų autobusų parkas buvo perimtas Širvintų rajono savivaldybės. Koncesijos sutarties galiojimo metu Širvintų rajono savivaldybė draudė apeliantei parduoti netinkamas eksploatuoti transporto priemones. Pardavus netinkamas eksploatuoti transporto priemones Koncesijos sutarties galiojimo metu UAB Širvintų autobusų parkas būtų gavęs pajamų, kuriomis būtų galėjęs padengti kreditorinius įsipareigojimus. Netinkamas eksploatuoti transporto priemones pardavus po Koncesijos sutarties (t. y. po dešimtmečio) buvo gauta mažesnė pajamų suma, nei ji galėjo būti gauta jas pardavus galiojant Koncesijos sutarčiai. Be to, netinkamos eksploatuoti transporto priemonės turėjo būti pakeistos į tinkamas eksploatuoti. Koncesijos sutarties galiojimo metu apeliantė savo lėšomis netinkamas eksploatuoti transporto priemones pakeitė į tinkamas eksploatuoti. Dėl to 28 785,9 Eur pajamos, gautos pardavus netinkamas eksploatuoti transporto priemones, turėtų būti atimamos iš ieškovų reikalaujamų atlyginti nuostolių.
13.4. Apeliantė 2021 m. gruodžio 15 d. informavo Širvintų rajono savivaldybę, kad atsižvelgiant į sudėtingą UAB Širvintų autobusų parko finansinę padėtį ir, vadovaujantis Koncesijos sutarties 7.2 papunkčiu, apeliantė nusprendė parduoti du UAB Širvintų autobusų parko mikroautobusus apeliantei už 60 000 Eur, o gautinomis pajamomis dalinai sumažinti UAB Širvintų autobusų parko kreditorinius įsipareigojimus. Šio turto pardavimas nebūtų turėjęs jokios neigiamos įtakos Širvintų rajono savivaldybei, nes jis nebuvo naudojamas UAB Širvintų autobusų parko veikloje. Tačiau Širvintų rajono savivaldybė draudė apeliantei ir UAB Širvintų autobusų parkui sudaryti bet kokius turto perleidimo sandorius. Taigi, Širvintų rajono savivaldybė ne tik pažeidė Koncesijos sutarties 7.2 papunktį, bet ir nesudarė galimybės UAB Širvintų autobusų parkui gauti 60 000 Eur pajamų, kurie galėjo būti panaudoti UAB Širvintų autobusų parko kreditoriniams įsipareigojimams sumažinti. Dėl to ieškovų reikalaujama atlyginti nuostoliai turėtų būti sumažinti 60 000 Eur.
13.5. Apeliantė į koncesijos objektą investavo 6 025,92 Eur, todėl šia suma turėtų būti mažinama ieškovų reikalaujam atlyginti nuostoliai. Apeliantė į koncesijos objektą investavo daugiau negu buvo įpareigota Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-44-180/2016. Aplinkybė, kad apeliantė į koncesijos objektą investavo daugiau negu privalėjo, konstatuota ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-203-589/2023.
13.6. Apeliantė patyrė 66 414,09 Eur tiesioginius nuostolius dėl Širvintų rajono savivaldybės kliudymo (neteisėtų veiksmų) UAB Širvintų autobusų parkui gauti pajamas. Šie Širvintų rajono savivaldybės neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje Nr. e2A-890-302/2021. Širvintų rajono savivaldybė nebendradarbiavo su apeliante, todėl pažeidė Koncesijos sutarties 10.4 papunktį. Širvintų rajono savivaldybės sprendimai, kuriais nebuvo didinami keleivių vežimo reguliariais reisais tarifai, lėmė apeliantės netiesioginius nuostolius ir UAB Širvintų autobusų parko neigiamus veiklos rezultatus bei faktinę būklę koncesijos objekto perdavimo dieną. Tarifų peržiūrėjimo ir (ar) derinimo pareigą nustato ne tik Koncesijos sutartis, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalis. Teismo posėdyje UAB Širvintų autobusų parkas paaiškino, kad Širvintų rajono savivaldybei nutraukus Koncesijos sutartį ir perėmus koncesijos objektą tarifas nesikeitė, bet Širvintų rajono savivaldybė nedelsdama pradėjo mokėti priedą už nuvažiuotą kilometrą (62 centai), tai yra 30 000 Eur per mėnesį UAB Širvintų autobusų parko pajamų.
13.7. Pirmosios instancijos teismas anksčiau aptartų aplinkybių tinkamai neįvertino ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Širvintų rajono savivaldybės neteisėti veiksmai nėra pagrindas sumažinti 43 627,06 Eur (1 328,62 Eur + 28 785,9 Eur + 60 000 Eur + 6 025,92 Eur + 66 414,09 Eur) ieškinio reikalavimus atlyginti 118 927,47 Eur nuostolius. Dėl Širvintų rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų ir nebendradarbiavimo buvo neįmanoma koncesijos objektą grąžinti be kreditorinių įsipareigojimų.
14. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai Širvintų rajono savivaldybė ir UAB Širvintų autobusų parkas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Koncesijos objektas apeliantei 2006 m. gruodžio 21 d. perduotas be jokių kreditorinių įsipareigojimų. Koncesijos sutarties 4.1 ir 5.1 papunkčiuose šalys aiškiai susitarė dėl apeliantei perduodamo koncesijos objekto finansinės būklės. Apeliantės teiginys, kad Širvintų rajono savivaldybė neperėmė mažiausiai 58 341,69 Lt (16 896,83 Eur) kreditorinių įsipareigojimų, nėra paremtas objektyviais įrodymais. Apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad Širvintų rajono savivaldybė galėjo pasinaudoti jai suteikta teise padengti UAB Širvintų autobusų parko kreditorinius įsipareigojimus turimomis UAB Širvintų autobusų parko lėšomis (ir debitoriniais įsipareigojimais). Be to, apeliantė nereiškė pretenzijų ieškovams dėl netinkamo Koncesijos sutarties vykdymo ar priėmimo–perdavimo akto nuostatų, susijusių su UAB Širvintų autobusų parko kreditorinių ir (ar) debitorinių įsipareigojimų vykdymu.
14.2. Remdamasi Koncesijos sutarties 17.2 papunkčiu apeliantė privalėjo užtikrinti koncesijos objekto, t. y. ieškovo UAB Širvintų autobusų parko tinkamą finansavimą, o vadovaujantis Koncesijos sutarties 4.5 papunkčiu, pasibaigus Koncesijos sutarčiai, – grąžinti koncesijos objektą tokios pat finansinės būklės, kokios gavo – be jokių įsiskolinimų. Grąžinto koncesijos objekto pablogėjusi finansinė būklė, t. y. UAB Širvintų autobusų parko turimi 121 415,32 Eur kreditoriniai įsipareigojimai, leidžia daryti išvadą, jog apeliantė pažeidė (atliko neteisėtus veiksmus) Koncesijos sutarties 17.2 ir 4.5 papunkčių nuostatas.
14.3. Apeliantė turėjo grąžinti koncesijos objektą be kreditorinių įsiskolinimų, bet nesumažinus UAB Širvintų autobusų parko valdomo turto apimties (Koncesijos sutarties 4.6 papunktis). Apeliantė neįgijo teisėto lūkesčio parduoti UAB Širvintų autobusų parko transporto priemones, nepriklausomai nuo to, ar jos tinkamos eksploatuoti ar ne. Be to, apeliantė siekė parduoti nenaudojamus autobusus tik tuomet, kai pati nustatė, kad UAB Širvintų autobusų parko kreditoriniai įsipareigojimai yra dideli.
14.4. Koncesijos sutarties sudarymo konkursui pateiktuose apeliantės pasiūlymuose ji įsipareigojo: (i) pirmais koncesijos metais į pastatų remontą investuoti ne mažiau kaip 100 000 Lt; (ii) pirmais koncesijos metais autobusų įsigijimui skirti 800 000 Lt (autobusai bus ne senesni kaip 5–10 metų); (iii) pirmais koncesijos metais investuoti ne mažiau 500 000 Lt į autobusų stotį, kad autobusų stotis atitiktų nors antros kategorijos reikalavimus; (iv) antrais ir trečiais koncesijos vykdymo metais transporto priemonių (autobusų) įsigijimui bei mechaninių dirbtuvių modernizavimui skirti 1 000 000 Lt (pasiūlymų 2, 3 psl.). Pasibaigus Koncesijos sutarčiai, perduodant koncesijos objektą Širvintų rajono savivaldybei, apeliantės atliktos investicijos bus taip pat perduodamos. Tai pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-44-180/2016, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Taigi, apeliantė neįrodė savo teiginių dėl ieškovams priteistinos sumos mažinimo 60 000 Eur apimtimi.
14.5. Apeliantės atliktos investicijos (6 025,92 Eur ir 66 414,09 Eur) į koncesijos objektą nėra laikytinos pagrindu mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą nuostolių atlyginimą. Investicijas turėjo atlikti apeliantė. Apeliantės nurodomi nuostoliai jai nebuvo priteisti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
14.6. Apeliantė remiasi atskirais Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių išaiškinimais. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023 konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp Širvintų rajono savivaldybės atsisakymo kelti keleivių vežimo tarifus ir UAB Širvintų autobusų parko veiklos nuostolingumo. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl ieškovų nebendradarbiavimo.
14.7. Jeigu apeliantė būtų tinkamai įvykdžiusi Koncesijos sutarties 17.2 ir 4.5 papunkčių sąlygas ir koncesijos objektas būtų grąžintas be kreditorinių įsiskolinimų, žala ieškovams nebūtų atsiradusi. Koncesijos sutarties 20.3 papunktyje šalys aptarė apeliantės pareigą atlyginti suteikiančiajai institucijai visą žalą dėl koncesijos objekto būklės pablogėjimo, o Koncesijos sutarties 17.2 ir 4.5 papunkčiuose įtvirtintos apeliantės pareigos – užtikrinti koncesijos objekto finansavimą bei esamos šio objekto būklės išlaikymą iki pat Koncesijos sutarties pabaigos. Be to, Koncesijos sutarties 5.3 papunkčiu apeliantė prisiėmė visą su Koncesijos sutartimi numatyta veikla susijusią riziką bei atitinkamas teises ir pareigas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kelia klausimą, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo apeliantei (koncesininkei) grąžinus prastesnės būklės (su kreditoriais įsipareigojimais) koncesijos objektą (savivaldybės kontroliuojamą UAB Širvintų autobusų parką), teismas netinkamai išaiškino ir įvertino koncesiją suteikusios ieškovės Širvintų rajono savivaldybės kaltę, jos veiksmų įtaką nuostolių dydžiui, netinkamai įvertino tokių veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį, taip pat neteisingai nustatė ir įvertino aplinkybes bei įrodymus, susijusius su Koncesijos sutarties objekto būkle tiek jį perduodant koncesininkei (apeliantei), tiek jį grąžinant, kai pasibaigė Koncesijos sutartis.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė Širvintų rajono savivaldybė ir apeliantė UAB „Autovelda“ 2006 m. gruodžio 15 d. sudarė Koncesijos sutartį, pagal kurią atsakovei suteiktas leidimas valdyti ir naudoti koncesijos objektą ir teikti keleivių vežimo paslaugas (1 t, b. l. 12–18). Koncesijos objektas – UAB Širvintų autobusų parkas, kurio turto balansinė vertė – 1 217 973,36 Lt, ir autobusų stotis (keleivių laukimo paviljonas), kurios balansinė vertė – 54 851,76 Lt (sutarties 4.1 papunktis). Apeliantė įsipareigojo atnaujinti ir prižiūrėti koncesijos objektą (Koncesijos sutarties 5.1 papunktis).
19. Vadovaujantis Koncesijos sutarties 4.5 papunkčiu pagal sutartį koncesininkui perduotas suteikiančiosios institucijos turtas, nurodytas perdavimo–priėmimo akte, pasibaigus Koncesijos sutarties terminui turi būti grąžintas suteikiančiajai institucijai ne blogesnės būklės (išskyrus natūralų nusidėvėjimą) negu buvo perduotas.
20. Koncesijos sutarties 4.6 papunktyje įtvirtinta, kad pagal šią sutartį apeliantei perduotas suteikiančios institucijos kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas suteikiančiajai institucijai grąžinamas su pagerinimais, kurių negalima atskirti nuo turto nepadarant jam žalos. Pagerinimai kartu su turtu suteikiančiajai institucijai perleidžiami neatlygintinai.
21. Vadovaujantis Koncesijos sutarties 7.1 papunkčiu koncesininkui perduotas koncesijos objektas nuosavybės teise priklauso suteikiančiajai institucijai. Koncesijos sutarties 7.2 papunktyje nustatyta, kad koncesininko sukurtas turtas, pajamos, gaunamos naudojant koncesijos objektą, nuosavybės teise priklauso koncesininkui.
22. Pagal Koncesijos sutarties 10.4 papunktį koncesininkas įstatymų nustatyta tvarka su suteikiančiąja institucija derins keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais 1 km tarifus.
23. Pagal Koncesijos sutarties 17.2 papunktį apeliantė įsipareigojo užtikrinti koncesijos objekto finansavimą pagal ūkinį reikalingumą, išskyrus koncesijos objekto nuostolių, susidariusių iki koncesijos objekto perėmimo jos žinion, atlyginimą. Koncesijos objekto skolininkų skolos, susidariusios iki koncesijos objekto perėmimo apeliantės žinion, perėjo suteikiančiajai institucijai.
24. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi įpareigojo apeliantę UAB „Autovelda“ vykdyti įsipareigojimus pagal Koncesijos sutarties 17.2 papunktį ir investuoti lėšas į pastatus ir autobusus (įsigyjant naujus) (civilinė byla Nr. 2A-44-180/2016) (2 t., b. l. 126–134). Teismas įpareigojo apeliantę ne vėliau kaip per vienerius metus investuoti į Širvintų autobusų stotį 107 994,83 Eur, į transporto priemonių įsigijimą ir mechaninių dirbtuvių modernizavimą – 277 627,01 Eur, iš viso – 385 621,84 Eur.
25. Koncesijos sutarties 17.5 papunktyje susitarta, kad apeliantė visiškai atsako suteikiančiajai institucijai po Koncesijos sutarties pasibaigimo už koncesijos metu koncesijos objekte padarytą žalą ir teisės aktų pažeidimus.
26. Pagal Koncesijos sutarties 20.3 papunktį, jeigu apeliantė, pasibaigus koncesijos terminui, grąžina suteikiančiajai institucijai koncesijos objektą blogesnės būklės negu gavo pagal Koncesijos sutartį, išskyrus natūralų objekto nusidėvėjimą, tai ji turi atlyginti suteikiančiajai institucijai visą žalą, susidariusią dėl koncesijos objekto būklės pablogėjimo.
27. Koncesijos sutarties šalių 2006 m. gruodžio 21 perdavimo–priėmimo aktu apeliantei perduota UAB Širvintų autobusų parkas 100 proc. akcijų, nurodytos bendrovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurio vertė – 1 267 349,89 Lt. Akte nurodyta, kad koncesijos objekto finansinė būklė 2006 m. gruodžio 1 d. buvo tokia: skolos kreditoriams – 209 864,85 Lt; debitorinių (bendrovės skolininkų) skolos – 64 523,76 Lt; bendrovės lėšos atsiskaitomojoje sąskaitoje – 49 330,66 Lt, kasoje – 18 306,31 Lt.
28. Vadovaudamasi nurodyto akto 2.4 papunkčiu suteikiančioji institucija neperdavė, o apeliantė neperėmė ieškovės UAB Širvintų autobusų parko skolų kreditoriams ir šios bendrovės skolininkų skolų. Suteikiančioji institucija įsipareigojo sumokėti skolas UAB Širvintų autobusų parko kreditoriams ir atgauti skolas iš debitorių (skolininkų).
29. UAB Širvintų autobusų parkas 2007 m. sausio 23 d. rašte Širvintų rajono savivaldybei nurodė patikslintus savivaldybei perduotus debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus (3 t., b. l. 6): UAB Širvintų autobusų parkas 56 876,37 Lt apimtimi atsiskaitė su kreditoriais pagal 2007 m. sausio 1 d. įsiskolinimus, perduotus Širvintų rajono savivaldybei (3 t., b. l. 4, 5).
30. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2007 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė perimti UAB Širvintų autobusų parko kreditorinius (151 523,46 Lt) ir debitorinius (147 76,84 Lt) įsipareigojimus (2 t., b. l. 100).
31. UAB Širvintų autobusų parkas 2007 m. kovo 13 d. kreditorinio ir debitorinio įsiskolinimo aktu perdavė Širvintų rajono savivaldybės administracijai 151 523,46 Lt kreditorinį ir 14 776,84 Lt debitorinį įsiskolinimus (3 t., b. l. 30). Perduotos tokios skolos: 19 020,52 Lt skola savivaldybės finansų skyriui, 6 663,56 Lt skola UAB „Livena“ ir 125 839,38 Lt skola UAB „Luktarna“ (3 t., b. l. 31).
32. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2007 m. kovo 13 d. skolos perkėlimo sutartimis Nr. 59 ir Nr. 60 perėmė iš UAB Širvintų autobusų parko 6 663,56 Lt skolą kreditoriui UAB „Livena“ ir 125 839,38 Lt skolą kreditoriui UAB „Luktarna“ (2 t., b. l. 101, 102). Nurodytas skolas Širvintų rajono savivaldybės administracija sumokėjo 2027 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymais (2 t., b. l. 103, 104).
33. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2007 m. kovo 26 d. rašte, skirtame UAB Širvintų autobusų parkui, nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės finansų skyriui 2007 m. kovo 16 ir 23 d. pervesta 19 020,52 Lt ir 14 776,84 Lt (ši suma pervesta panaudojus atgautą debitorinį įsiskolinimą), kreditorėms UAB „Luktarna“ ir UAB „Livena“ dviem 2007 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymais pervesta atitinkamai 125 839,38 Lt ir 6 663,56 Lt (3 t., b. l. 33).
34. Ieškovė Širvintų rajono savivaldybė 2020 m. gruodžio 29 d. raštu pranešė apeliantei, kad nepageidaus pratęsti Koncesijos sutarties papildomam 10 metų terminui nuo 2022 m. sausio 1 d. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu nusprendė nepratęsti Koncesijos sutarties, nurodė, kad sutartis pasibaigs 2022 m. sausio 2 d. (1 t, b. l. 52).
35. Apeliantė 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė ieškovui UAB Širvintų autobusų parkui sprendimą parduoti du apeliantės nuomojamus autobusus „VW CRAFTER“ už 60 000 Eur, t. y. nurodė, kad už šią kainą nupirks autobusus iš UAB Širvintų autobusų parko (2 t., b. l. 161). Autobusai apeliantei neparduoti.
36. Savivaldybė ir apeliantė 2022 m. sausio 3 d. pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį apeliantė grąžino savivaldybei 100 proc. UAB Širvintų autobusų parko akcijų ir pastarosios turtą, nurodytą 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinyje (1 t., b. l. 55). Akte nurodyta pastaba, kad sutarties vykdymo metu, naudojant koncesijos objektą, koncesininko sukurtas turtas, taip pat ir pajamos, lieka koncesininko nuosavybe.
37. Pagal apeliantės pateiktą atliktų investicijų (mokėjimų) sąrašą nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. investavo į koncesijos objektą 747 279,70 Eur (2 t., b. l. 84).
38. Širvintų rajono savivaldybės administracija nustatė, kad savivaldybei grąžintas UAB Širvintų autobusų parkas yra su 121 877,76 Eur skolomis, atsiradusiomis nuo 2020 metų iki 2021 m. gruodžio 31 d. (UAB Širvintų autobusų parko 2022 m. vasario 10 d. pažyma prie įmonės skolų (kreditorių); ja patikslinta 2022 m. sausio 3 d. pažyma) (1 t., b. l. 58, 99). Administracija 2022 m. sausio 24 d. raštu pareikalavo, kad apeliantė nurodytą sumą sumokėtų į UAB Širvintų autobusų parko sąskaitą iki 2022 m. vasario 4 d.
39. UAB Širvintų autobusų parko 2022 m. vasario 10 d. pažymoje prie įmonės skolų (debitorių) nurodyta, kad šiai bendrovei skolininkai skolingi 2 487,85 Eur (1 t., b. l. 98) (ja patikslinta 2022 m. sausio 3 d. pažyma).
40. UAB Širvintų autobusų parkas 2022 m. sausio 26 d. sutartimi už 28 785,90 Eur pardavė pirkėjai UAB „Argimetas“ eksploatuoti netinkamas transporto priemones (3 t., b. l. 53–60).
41. Kitoje civilinėje byloje apeliantė ir UAB Širvintų autobusų parkas buvo pareiškę Širvintų rajono savivaldybei ieškinį dėl nuostolių, patirtų savivaldybei bent vieną kartą per metus neperžiūrint keleivių vežimo tarifų dydžio, atlyginimo. Nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „Autovelda“ ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e3K-3-108-381/2023). Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamo bendradarbiavimo su ieškove nustatant keleivių vežimo tarifus, sprendimų neargumentavimo) ir ieškovės įrodinėtos žalos (nurodytos kasacinio teismo nutarties 72, 82 punktai).
Dėl UAB Širvintų autobusų parko, kaip Koncesijos sutarties objekto, būklės jos perdavimo apeliantei (koncesininkei) metu vertinimo
42. Apeliantė prašo byloje taikyti mišrios kaltės institutą, pagal kurį žalos dydis gali būti mažinamas arba žalą padaręs asmuo gali būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu dėl žalos atsiradimo yra kaltas taip pat ir nukentėjęs asmuo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Širvintų rajono savivaldybės veiksmus, kurie, apeliantės manymu, pagrindžia taip pat savivaldybės kaltę dėl padidėjusių (nesumažėjusių) UAB Širvintų autobusų parko skolų.
43. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (6.259 straipsnio 1 dalis).
44. Pagal Koncesijos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) (toliau – Koncesijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą koncesija suprantama kaip vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.
45. Vadovaujantis Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, koncesijos sutartis – tai suteikiančiosios institucijos, kuri veikia valstybės ar savivaldybės vardu, ir koncesininko sudaryta rašytinė sutartis, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija.
46. Pagal Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 12 punktą vadovaujantis koncesijos sutartimi, koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, arba teikti viešąsias paslaugas viešosios transporto infrastruktūros srityje.
47. Pagal Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 9 dalį pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, pagal koncesijos sutartį koncesininko valdytas ir (ar) naudotas valstybės, savivaldybės ir (arba) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdytas ir (ar) naudotas turtas turi būti sugrąžintas ne blogesnės būklės, kurios jį gavo koncesininkas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba koncesijos sutartyje sulygtos būklės. Tokia pati nuostata išliko ir bylos šalių koncesijos sutarties pabaigos metu galiojusios redakcijos Koncesijų įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje.
48. Byloje nustatyta, kad pagal Koncesijos sutarties 4.2 papunktį UAB Širvintų autobusų parkas ir jo turtas apeliantei perduotas 2006 m. gruodžio 21 d. perdavimo–priėmimo aktu. Akto 2.4 papunktyje nustatyta, kad savivaldybė neperduoda apeliantei prievolių ir teisių, atsirandančių dėl UAB Širvintų autobusų parko kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų, būtent ji įsipareigojo padengti šio akto 2.2 papunktyje nurodytus kreditorinius įsiskolinimus ir išsiieškoti debitorinius įsiskolinimus. Nurodytose akto nuostatose įrašyta, kad koncesijos objekto finansinė būklė 2006 m. gruodžio 1 d. buvo tokia: skolos kreditoriams – 209 864,85 Lt; debitorinių (bendrovės skolininkų) skolos – 64 523,76 Lt; bendrovės lėšos atsiskaitomojoje sąskaitoje – 49 330,66 Lt, kasoje – 18 306,31 Lt (žr. šios nutarties 27 punktą). Nurodytiems iki Koncesijos sutarties sudarymo atsiradusiems UAB Širvintų autobusų parko įsipareigojimams įvykdyti galėjo būti panaudotos, ne tik savivaldybės, bet taip pat ir šios bendrovės lėšos. Apeliantė yra teisi, teigdama, kad Širvintų rajono savivaldybė nusprendė perimti 151 523,46 Lt perduodamo UAB Širvintų autobusų parko įsipareigojimų. Savivaldybė nurodytas skolas sumokėjo (žr. šios nutarties 33 punktą). Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pateiktu UAB Širvintų autobusų parko lėšų, kurias ši bendrovė nuo 2006 m. lapkričio 28 d. iki 2007 m. sausio 22 d. panaudojo skolos sumokėti, įvertinimu. UAB Širvintų autobusų parkas nurodytu laikotarpiu sumokėjo savo kreditoriams 59 309,65 Lt, taip įgyvendinant Koncesijos sutartyje numatytą teisę iki Koncesijos sutarties sudarymo atsiradusias skolas sumokėti panaudojant šios bendrovės lėšas. Bendra Širvintų rajono savivaldybės ir UAB Širvintų autobusų parko sumokėtų skolų suma yra 210 833,11 Lt. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino UAB Širvintų autobusų parko finansinę būklę ir jos skolų sumokėjimo aplinkybes Koncesijos sutarties sudarymo ir šios bendrovės perdavimo apeliantei metu bei teisingai nustatė, kad koncesijos objektas perduotas be įsipareigojimų ir be iš kreditorių gautinų sumų. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad Širvintų rajono savivaldybė nei pati, nei UAB Širvintų autobusų parkas debitoriniais įsipareigojimais nekompensavo 1 328,63 Eur šios apeliantei perduotos valdyti bendrovės skolų.
Dėl aplinkybių, susijusių su Širvintų rajono savivaldybės atsisakymu leisti parduoti UAB „Širvintų autobusų parkas“ nenaudojamas transporto priemones bei leisti apeliantei nusipirkti iš UAB „Širvintų autobusų parkas“ du mikroautobusus, vertinimo
49. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės Širvintų rajono savivaldybės elgesį, kuris, apeliantės nuomone, įrodo Širvintų rajono savivaldybės kaltę dėl to, jog nepagrįstai buvo nesumažinti iki Koncesijos sutarties nutraukimo atsiradę UAB Širvintų autobusų parko įsipareigojimai kreditoriams. Apeliantė nurodo, kad Širvintų rajono savivaldybė nepagrįstai Koncesijos sutarties galiojimo metu atsisakė leisti parduoti UAB Širvintų autobusų parko nenaudojamas trisdešimt tris transporto priemones, kaip metalo laužą, bet leido jas parduoti po to, kai pasibaigė Koncesijos sutartis, todėl UAB Širvintų autobusų parko skolos galėjo būti sumažintos 28 785,90 Eur dydžiu (t. y. suma, kuri gauta pardavus nenaudojamas transporto priemones). Be to, galiojant Koncesijos sutarčiai, UAB Širvintų autobusų parkas apeliantei buvo išnuomojęs du mikroautobusus „VW CRAFTER“ ir apeliantė norėjo juos iš UAB Širvintų autobusų parko nupirkti už 60 000 Eur, bet Širvintų rajono savivaldybė nesutiko to padaryti.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Koncesijos sutarties 4.5 ir 4.6 papunkčius apeliantė turėjo pareigą grąžinti UAB Širvintų autobusų parką, kaip koncesijos objektą, be skolų ir nesumažinusi nurodytos bendrovės turto (žr. šios nutarties 19, 20 punktus). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, remiantis Koncesijos sutarties nuostatomis, apeliantė neturi teisės reikalauti, kad koncesijos objekto būklės pablogėjimo suma būtų mažinama koncesijos objekto turto pardavimo suma, nes apeliantė, pasibaigus Koncesijos sutarčiai, turėjo pareigą grąžinti ieškovams jų turtą; apeliantei pardavus UAB Širvintų autobusų parko turtą, ji negalėtų jo grąžinti, pasibaigus sutarčiai, todėl būtų susidarę tie patys nuostoliai dėl turto netekimo. Pasisakant dėl apeliantės pasiūlymo nupirkti mikroautobusus už 60 000 Eur, pažymėtina, kad šios transporto priemonės buvo UAB Širvintų autobusų parko nuosavybė. Bendrovė jas išnuomojo apeliantei. Nei Koncesijos sutartyje, nei teisės aktuose nebuvo nustatytos UAB Širvintų autobusų parko pareigos parduoti šiuos mikroautobusus apeliantei. Akcentuotina, kad pagal Koncesijos sutartį apeliantė buvo įsipareigojusi investuoti į koncesijos objektą ir be kita ko atnaujinti UAB Širvintų autobusų parko turimus autobusus, senus pakeisti naujais (Koncesijos sutarties 17.2 papunktis) (žr. šios nutarties 23 punktą). Aptariami apeliantės įsipareigojimai patvirtinti ir kitoje byloje teismui išnagrinėjus bylą dėl apeliantės įpareigojimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir skirti konkretaus dydžio investicijas autobusams atnaujinti (žr. šios nutarties 24 punktą). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl ieškovų reikalaujamos atlyginti žalos mažinimo apeliantės pasiūlyta mikroautobusų, kurie apeliantei neparduoti, kaina.
Dėl apeliantės nurodomų investicijų perviršio ir su keleivių vežimo tarifo nepadidinimu susijusių nuostolių vertinimo
51. Apeliantė nurodo, kad į Koncesijos sutarties objektą investavo 6 025,92 Eur daugiau negu ją įpareigojo investuoti Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi ir patyrė 66 414 Eur nuostolių dėl Širvintų rajono savivaldybės kliudymo gauti didesnes pajamas, nepagrįstai atsisakant derinti keleivių vežimo tarifą, taikomą vienam nuvažiuotam kilometrui, bei jį padidinti taip, jog Koncesijos sutarties pagrindu vykdoma keleivių ir krovinių pervežimo veikla būtų nenuostolinga.
52. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė antstolės pareiškimą dėl teismo sprendimo dėl apeliantės įpareigojimo investuoti į koncesijos objektą vykdymo tvarkos pakeitimo. Nurodytoje nutartyje teismas nustatė, kad apeliantė investavo į mechaninių dirbtuvių modernizavimą didesnę sumą negu įpareigota Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi, bet Koncesijos sutarties šalys žodžiu susitarė pakeisti investicijų proporcijas, t. y. sutarė, kad apeliantė investuos didesnę sumą mechaninėms dirbtuvėms modernizuoti, bet mažiau į autobusų stotį. Apeliantė remiasi investicijų (mokėjimų) sąrašu (žr. šios nutarties 37 punktą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas mokėjimų sąrašas yra neišsamus, ir iš jo nėra galimybės nustatyti, kuriai konkrečiai investicijų daliai išvardinti mokėjimai atlikti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje apeliantės atstovas nepaaiškino, kam buvo investuotos konkrečios išvardintos lėšos. Tokių duomenų į bylą nepateikta taip pat ir vėliau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde. Pagal Koncesijos sutartį apeliantei perduotas koncesijos objektas ir jo turtas suteikiančiajai institucijai grąžinamas su pagerinimais, kurių negalima atskirti nuo turto nepadarant jam žalos ir tokie pagerinimai kartu su turtu perleidžiami neatlygintinai (žr. šios nutarties 20 punktą). Taigi, apeliantei nepateikus konkrečių investicijų dalių apskaičiavimų, taip pat įrodymų, koks konkretus turtas pagerintas, ar tuos pagerinimus galima ar negalima atskirti nuo pagerinto turto jam nepadarant žalos, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog turi teisę atgauti 6 025,92 Eur investicijų dalį ir šia apimtimi turėtų būti sumažintas iš jos ieškovų reikalaujamas atlyginti žalos dydis.
53. Kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas išanalizavo aplinkybes, susijusias su Širvintų rajono savivaldybės pareigos bendradarbiauti su apeliante derinant keleivių vežimo tarifo dydžio klausimą pažeidimu ir nustatė, kad nurodytos pareigos pažeidimo priežastinis ryšys pernelyg nutolęs nuo apeliantės toje byloje nurodytų patirtų nuostolių (žr. šios nutarties 41 punktą). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantė neteisingai aiškina aptariamą kasacinio teismo nutartį, teigdama, jog kasacinis teismas neva nustatė buvus priežastinį ryšį tarp Širvintų rajono savivaldybės atsisakymo derinti su apeliante tarifo dydžio pakeitimo klausimą ir apeliantės veiklos nuostolių valdant koncesijos objektą.
54. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų išsamiau nepasisakoma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
55. Dėl visų pirmiau išvardintų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apskųstame sprendime teismas tinkamai aiškino Koncesijos sutarties sąlygas, nustatė apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas dėl, pasibaigus Koncesijos sutarčiai, grąžinto blogesnės finansinės būklės koncesijos objekto, pagrįstai netaikė mišrios kaltės instituto ir nustatė teisingą žalos dydį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
56. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos, teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė Širvintų rajono savivaldybė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 058,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl ieškovei Širvintų rajono savivaldybei iš atsakovės priteisiamos 1 058,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Širvintų rajono savivaldybei (juridinio asmens kodas 111105217) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovelda“ (juridinio asmens kodas 254307510) 1 058,75 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt aštuonių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai
|
| Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Tomas Venckus
|