Administracinė byla Nr. I-1706-386/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00491-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
2016-07-11 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5-7) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2016-03-17 iki 2016-03-22 reguliariai buvo etapuojamas į Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK ir ten laikomas laikino sulaikymo patalpoje nuo 9.00 val. iki 17.00 val. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Nurodo, jog laikino sulaikymo patalpoje negalėjo pasinaudoti tualetu ir atsigerti vandens, nes patalpoje buvusio klozeto bakelis sudaužytas, o čiaupas nulaužtas. Taip pat nurodo, jog jam nebūdavo duodama valgyti. Teigia, kad dėl minėtų aplinkybių patyrė psichologinį ir emocinį sukrėtimą, pažemintas jo orumas, dėl negalėjimo visą dieną pasinaudoti tualetu kentė žarnyno skausmus.
Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 1-14) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas 2016-03-17, 2016-03-18, 2016-03-21 ir 2016-03-22. Nurodo, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintą Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukciją (toliau – Instrukcija) į laikino sulaikymo patalpas asmuo gali būti uždarytas ne ilgiau kaip 5 valandoms, o teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių projektavimo, patalpų planavimo, įrengimo, higienos ir kitus reikalavimus nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymu Nr. V-492 (2010-03-31 įsakymo Nr. 5-V-236 redakcija) patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai). Argumentuoja, jog Palangos miesto PK laikino sulaikymo patalpos atitinka Reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėjas 2016-03-17 laikinai sulaikytas, su juo buvo atliekami procesiniai veiksmai, jis vežtas į Palangos miesto apylinkės teismą, todėl 2016-03-17 nuo 10.15 val. iki 16.31 val., 2016-03-18 nuo 10.11 val. iki 15.00 val., 2016-03-21 nuo 10.35 val. iki 14.21 val., 2016-03-22 nuo 10.17 val. iki 14.46 val. pareiškėjas buvo Palangos miesto PK pareigūnų žinioje. Pažymi, kad Palangos miesto PK operatyvaus valdymo padalinyje laikomų asmenų tualetas yra įrengtas šalia laikino sulaikymo patalpų ir esant poreikiui pareiškėjas galėjo juo naudotis, taip pat atsigerti vandens. Nurodo, kad pareiškėjas jo laikymo laikino sulaikymo patalpoje metu tokio noro nereiškė, nors visą laiką buvo stebimas pareigūnų ir turėjo galimybę tiesiogiai su jais bendrauti. Taip pat galėjo pasinaudoti tualetu ar atsigerti prieš išvykdamas į teismą, prieš atliekant procesinius veiksmus, jiems vykstant ar grįžus. Pažymi, kad 2016-03-17 pareiškėjas vakarienę gavo nustatytu laiku, 2016-03-18, 2016-03-21, 2016-03-22 pusryčius ir vakarienę gavo laiku, o grąžinti pareiškėją pietų į Klaipėdos AVPK nustatytu laiku nebuvo galimybės, todėl pietūs jam buvo paliekami ir grįžus patiekiami šilti. Argumentuoja, kad Areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 62 punkte numatytas 7 valandų maitinimo intervalas nepažeistas. Atsakovo atstovo teigimu, neegzistuoja CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovo atstovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi (bylai aktuali 2016-06-02 redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje, atlyginimo priteisimo.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš, jo teigimu, negalėjimo naudotis tualetu ir to, kad nebuvo maitinamas, laikymo Palangos miesto PK laikino sulaikymo patalpoje. Pareiškėjo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 2 punktas numato, kad sulaikymo patalpos – tai specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal Instrukcijos 39.2 punktą į laikino sulaikymo patalpas gali būti uždarytas sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, išimtiniais atvejais, kol asmuo bus perkeltas į ilgalaikio sulaikymo patalpas ar policijos areštinę, bet ne ilgiau kaip 5 valandas; taip pat pagal 39.5 punktą asmuo, laikinai (procesiniams veiksmams atlikti) pristatytas iš policijos areštinės ar kitų laisvės atėmimo vietų, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol asmuo bus išvežtas į policijos areštinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau kaip 5 valandas (neįskaičiuojamas laikas, kai buvo atliekami procesiniai veiksmai). Teismas pabrėžia, kad 2010-06-30 Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Instrukcija nedetalizuoja laikino sulaikymo kameros įrengimo. Instrukcijoje nėra įtvirtinti laikino sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo, aprūpinimo minkštuoju inventoriumi ir pan. reikalavimai, skirtingai nuo ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų. Toks reglamentavimas iš esmės pagrįstas, nes laikino sulaikymo patalpos skirtos asmenims laikyti ne ilgiau kaip 5 valandas.
Iš Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2016-05-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas 2016-03-17 apie 10.15 val. laikinai sulaikytas ir 10.18 val. patalpintas į Palangos miesto PK laikino sulaikymo patalpas (b.l. 15). Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016-04-26 tarnybiniame pranešime (b.l. 18) nurodyta, kad, kad pareiškėjas iš laikino sulaikymo patalpų 12.17 val. išvežtas į Palangos miesto apylinkės teismą, 12.41 val. parvežtas į Palangos miesto PK, o 16.31 val. išvežtas į Klaipėdos APK areštinę. 2016-03-18 9.56 val. pareiškėjas pristatytas į Palangos miesto PK, 13.59 val. išvežtas procesiniams veiksmams atlikti, 14.17 val. grąžintas į PK, o 15.12 val. išvežtas į Klaipėdos AVPK. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016-04-25 tarnybiniame pranešime (b.l. 17) nurodyta, kad 2016-03-21 apie 10.35 val. procesiniams veiksmams atlikti pristatytas pareiškėjas, apie 14.21 val. jis išvežtas atgal į Klaipėdos apskrities VPK areštinę. 2016-03-22 iš Klaipėdos apskrities VPK apie 10.17 val. pristatytas pareiškėjas, kuris apie 12.38 val. išvežtas į Palangos miesto apylinkės teismą, iš kurio 13.48 val. parvežtas atgal, o 14.46 val. išvežtas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės viršininko 2016-05-02 tarnybiniame pranešime (b.l. 16) išdėstytos aplinkybės.
Pareiškėjo teiginius dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu ir gauti geriamo vandens paneigia 2016-04-25 ir 2016-04-26 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, iš kurios matyti, kad į laikino sulaikymo patalpą yra tiekiamas geriamas vanduo, pareiškėjas galėjo naudotis tualetu ir laikymo Palangos miesto PK metu nusiskundimų, prašymų ar pageidavimų dėl laikymo sąlygų nereiškė. Teismo vertinimu, pagrįstas ir logiškas atsiliepimo argumentas, jog pareiškėjas pasinaudoti tualetu ar atsigerti galėjo ir iš laikino sulaikymo patalpos išvykdamas į teismą ar atlikti procesinių veiksmų, o iš atsiliepimo duomenų matyti, kad tokio prašymo jis nereiškė.
Pareiškėjui argumentuojant, jog buvimo laikino sulaikymo patalpose metu nebuvo maitinamas, pažymėtina, jog vadovaujantis Klaipėdos AVPK viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. 30-V-227 patvirtintomis Klaipėdos AVPK, Klaipėdos AVPK struktūrinių padalinių areštinėse bei teismo patalpose laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklėmis, pusryčiai Klaipėdos AVPK areštinėje patiekiami 7.30 val. – 8.30 val., pietūs 12.00 val. - 13.00 val., vakarienė 17.00 – 18.00 val. Iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016-05-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas areštinėje gaudavo pusryčius ir vakarienę nustatytu laiku, o pietūs jam būdavo paliekami ir patiekiami šilti, grįžus iš Palangos miesto PK. Teismas neturi pagrindo netikėti Areštinės viršininko tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, juo labiau, jog ir pats pareiškėjas nenurodo, kad jam nebūtų tiektas maistas Klaipėdos AVPK areštinėje. Maitinimas laikant asmenis laikino sulaikymo patalpose, kaip jau minėta, teisės aktuose nėra numatytas atsižvelgiant į tokių patalpų paskirtį.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, netinkamas sulaikymo sąlygas ir jų tiesioginį poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant sulaikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Be to, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas nesiskundė dėl sveikatos būklės ar policijos pareigūnų veiksmų.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsnyje nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad laikino sulaikymo patalpose pareiškėjas būtų laikomas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą ir jam kokiu nors būdu sąmoningai bloginamos sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs laikomas kankinančiomis, t.y., pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio, sąlygomis. Nenustačius neteisėtų veiksmų, neįrodžius neturtinės žalos, t.y. nesant privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (bylai aktuali 2016-06-02 redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01),
teismas
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą T. K. skundą dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė