Pranešėja R. Bartašienė                                                             Civilinė byla Nr. 2S-292-357/2013

Teisėja V. Žostautienė                                                                 Proceso Nr. 2-70-3-00905-2013-2

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 106.8.4.                     

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės  R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I.     Ginčo esmė

Ieškovė R. A. ieškiniu (1–4 b. l.) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti sūnaus O. C. A. ir dukters M. C. A. gyvenamąją vietą su ieškove R. A.,  nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, priteisti  iš atsakovo A. C. M. po 250 eurų per mėnesį sūnaus ir dukters išlaikymui iki jų pilnametystės.  

                                      II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi (6 b. l.) atsisakė priimti  ieškovės ieškinį ir nurodė, kad 2011-05-30 Pirmojo Gandios Smurto prieš moterį teismo sprendimu buvo nustatyta vaikų gyvenamoji ir bendravimo su jais tvarka, priteistas išlaikymas, todėl yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

                                  III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:

1. 2011-05-30 Pirmojo Gandios Smurto prieš moteris teismui priėmus sprendimą, pasikeitė faktinės aplinkybės: ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą, todėl ankstesniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nebeįmanoma vykdyti, kadangi bendravimas buvo nustatytas gyvenimo Ispanijos Karalystėje sąlygomis. Minėtame sprendime yra nurodyta, kad ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą, reikės priimti naują sprendimą, todėl bendravimo su vaikais tvarka turi būti peržiūrėta. Be to, ieškovei grįžus gyventi į Lietuva, ji neteko dalies pajamų, kurias  uždirbdavo Ispanijoje. Svarbia aplinkybe, sudarančia prielaidą peržiūrėti išlaikymo dydį, laikytina ir tai, kad  padidėjo dukters M. C. A. poreikiai.

                     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Ieškovė R. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti sūnaus O. C. A. ir dukters M. C. A. gyvenamąją vietą su ieškove R. A., nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo A. C. M. po 250 eurų per mėnesį  sūnaus ir dukters išlaikymui iki jų pilnametystės (1 – 4 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Smurto prieš moterį teismo Nr. 1, Gandia (Valensija) sprendimu Nr. 20/11 iš atsakovo A. C. M. vaikams yra priteistas išlaikymas 200 eurų vyresniojo ir 100 eurų jaunesniojo vaiko išlaikymui, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.  Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ji prašo pakeisti  priteisto išlaikymo dydį ir bendravimo su vaikais tvarką dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.

Siekiant sureguliuoti tarpvalstybinius santykius, užtikrinti išlaikymo kreditorių interesų gynimą ir skatinti tinkamą teisingumo vykdymą Europos Sąjungoje,  2008 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.  Minėto Reglamento 49 straipsnyje nurodyta, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam išlaikymo išmokų išieškojimui, kiekviena valstybė paskiria centrinę instituciją, kuri bendradarbiauja viena su kita, įgyvendindamos šį Reglamentą. Minėto Reglamento 56 straipsnio 1 dalies „e“ punktas numato, kad  kreditorius, siekdamas išieškoti išlaikymo išmokas, gali pateikti prašymą dėl teismo sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje narėje (šiuo atveju – Ispanijos  karalystėje) keitimo.

Iš nurodyto matyti, kad šioje byloje, ieškovei siekiant pakeisti jau priimtą Smurto prieš moterį teismo sprendimą, turi būti vadovaujamasi auksčiau nurodytu Reglamentu.  Vadovaujantis  šiuo reglamentu, ieškovė R. A. prašymą dėl  vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo padidinimo ir vaikų bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo turi pateikti centrinei institucijai Lietuvoje – Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Rinktinės g. 48A, LT-09318, Vilnius), kuri ieškovės prašymą perduos Ispanijos centrinei institucijai, sprendžiančiai su išlaikymo prievolėmis susijusius klausimus (Reglamento 58 str.). Kokie dokumentai turi būti pateikti Vaikų išlaikymo fondui numato Reglamento 57 straipsnis.  Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė priimti ieškovės R. A. ieškinį.

Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Smurto prieš moterį teismo Nr. 1 sprendimo nuostata, kad motinai pakeitus gyvenamąją vietą į tokią, kurioje nebegalios ši jurisdikcija, reikės priimti naują sprendimą, apsvarstant naujas aplinkybes ir nurodo, kad byla turi būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. Teismas mano, kad ši sprendimo nuostata taikytina tik tuo atveju, jeigu ieškovė pakeistų gyvenamąją vietą toje pačioje valstybėje, t. y. Ispanijos karalystėje. Pakeitus gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, tarpvalstybiniams santykiams reguliuoti išlaikymo prievolių srityje taikytinas 2008-12-18 Tarybos reglamentas  (EB) Nr. 4/2009.

Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :  

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                             Rasa Bartašienė