Civilinė byla Nr. e2-926-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00458-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2.1; 3.3.2.6; 3.3.1.17

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Leoresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria panaikintas turto areštas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksilabirus“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2158-432/ 2021 buvo iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eksilabirus“ restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Tigesta“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo planas.

2.       Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-977-619/2021 (naujas Nr.  e2-447-852/2022) pagal ieškovės UAB „Ramo pastoliai“ (UAB „Leoresta“) ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai UAB „Eksilabirus“ dėl atsiskaitymo už darbus, palūkanų ir nuostolių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl darbų kainos sumažinimo. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 22 d. nutartimi tenkino UAB „Ramo pastoliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 74 548,09 Eur vertės atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Eksilabirus“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovės piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, dalį, leidžiant vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškove, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti. Atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui prašymą leisti į teismo sąskaitą sumokėti 74 548,09 Eur dydžio sumą, kad tokiu būdu būtų panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 22 d. nutartimi taikytas atsakovės nekilnojamojo turto areštas. Atsakovės prašymas buvo tenkintas, teismui 2020 m. lapkričio 24 d. priėmus rezoliuciją. Atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad atsakovės vardu į teismo depozitinę sąskaitą 74 548,09 Eur sumą įmokėjo UAB „Financial Figures“ pagal 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Financial Figures“ ir UAB „Eksilabirus“ (toliau – Paskolos sutartis). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo panaikintas teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi taikytas atsakovės turto areštas 74 548,09 Eur sumai. 2021 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Tigesta“ kreipėsi į civilinę bylą Nr. e2-977-619/2021 nagrinėjantį teismą, prašydama grąžinti UAB „Eksilabirus“ sumokėtą 74 548,09 Eur sumą, motyvuodama tuo, kad 2021 m. birželio 21 d. UAB „Eksilabirus“ iškelta restruktūrizavimo byla Nr. eB2-2158-432/2021 ir šios į teismo depozitinę sąskaitą pervestos lėšos yra reikalingos atsakovės gyvybingumui palaikyti ir išsaugoti bei kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-977-619/2021 restruktūrizavimo administratorės prašymą dėl 74 548,09 Eur depozito grąžinimo atmetė. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d., Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2-1151-516/2021, nutartį palikus nepakeistą.

3.       2022 m. sausio 25 d. UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-760-432/2022 buvo gautas UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Tigesta“ prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-977-619/2021 taikytą areštą UAB „Eksilabirus“ priklausančioms 74 548,09 Eur piniginėms lėšoms, sumokant iš teismo depozitinės sąskaitos 74 548,09 Eur sumą į UAB „Eksilabirus“ atsiskaitomąją banko sąskaitą. Prašymas grįstas tuo, kad atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą bei patvirtinus UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatoms, sulaikyta 74 548,09 Eur suma prieštarauja restruktūrizavimo proceso tikslams ir pažeidžia kitų kreditorių interesus, kadangi kreditorė UAB „Ramo pastoliai” yra geresnėje padėtyje nei likę UAB „Eksilabirus“ kreditoriai, o pagal JANĮ 113 straipsnį visų kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami vadovaujantis lygiateisiškumo principu. Be to, 74 548,09 Eur suma reikalinga restruktūrizuojamos UAB „Eksilabirus“ gyvybingumui išsaugoti, todėl turi būti grąžinama atsakovei tam, kad būtų pasiekti įmonės restruktūrizavimo byloje numatyti tikslai įmonės gyvybingumui palaikyti ir išsaugoti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-977-619/2021 pritaikytą areštą UAB „Eksilabirus“ priklausančioms piniginėms lėšoms 74 548,09 Eur, sumokant šias lėšas iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos į UAB „Eksilabirus“ atsiskaitomąją sąskaitą.

5.       Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, o Vilniaus apygardos teismui 2022 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtinus UAB „Eksilabirus“ restruktūrizavimo planą, siekiant efektyvaus įmonės restruktūrizavimo proceso, būtina panaikinti restruktūrizuojamos įmonės turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatas ir teismų praktiką, sprendė, jog restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti dėl restruktūrizuojamos įmonės turtui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III.                       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Suinteresuotas asmuo UAB „Leoresta“ (buvusi UAB „Ramo pastoliai“) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir atmesti atsakovės nemokumo administratorės „Tigesta“ prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiems Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniams sprendimams, priimtiems byloje. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi byloje atmetė tapatų administratorės prašymą, motyvuodamas tuo, kad piniginės lėšos teismo depozitinėje sąskaitoje buvo deponuotos ne užsakovės, o kito juridinio asmens – UAB „Financial Figures“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi, peržiūrėjęs minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad nepaisant to, jog užsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla – nėra pagrindo šių piniginių lėšų grąžinti užsakovei. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas grindė aiškiais ir konkrečiais motyvais, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jų nepaisė – priešingai, teismas ne tik neaptarė Lietuvos apeliacinio teismo pateiktų išaiškinimų, bet skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo priimtam procesiniam sprendimui.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Financial Figures“ į teismo sąskaitą sumokėtos piniginės lėšos priklauso atsakovei. Visų pirma, apeliantės nuomone, paskolos sutartis buvo surašyta atgaline data, nes ji į bylą sprendžiant tapatų klausimą nebuvo pateikta, nors klausimas kam įmokos atlikimo metu priklausė piniginės lėšos buvo keltas. Šiuo atveju piniginių lėšų nuosavybės klausimas apskritai negali būti nustatinėjamas iš naujo, o juo labiau vadovaujantis vien paskolos sutarties tekstu. Antra, aplinkybę, kad piniginės lėšos priklauso užsakovei, o ne UAB „Financial Figures“, administratorė turėjo įrodinėti byloje, nes ši aplinkybė buvo ginčo nagrinėjimo dalykas. Trečia, UAB „Financial Figures“ ir užsakovė yra susijusios vienai įmonių grupei priklausančios bendrovės, siekiančios bendro tikslo – ekonominės naudos jų galutiniams naudos gavėjams. Dėl šios priežasties ir užsakovei, ir UAB „Financial Figures“ yra naudinga, kad piniginės lėšos būtų kvalifikuojamos užsakovės, o ne UAB „Financial Figures“ piniginėmis lėšomis, nes tokiu atveju neva egzistuoja pagrindas šias pinigines lėšas grąžinti užsakovei, kuri jas gali panaudoti savo nuožiūra ir tuo pačiu neatsiskaityti su rangove.

6.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo depozitinėje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas laikė atsakovės turto areštu, t. y. kad atsakovei yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantė nurodė, kad atsakovės turto (įskaitant ir piniginių lėšų) areštas buvo panaikintas dar 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, byloje UAB „Financial Figures“ sumokėjus rangovės (UAB „Leoresta“) reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Šis įmokėjimas negali būti tapatinamas su turto areštu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovė gali įkeisti turimą turtą ieškovės naudai. Taigi, šioje nuostatoje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos ne tik kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, t. y. laidavimu, įkeitimu, ar, kaip yra šiuo atveju, reikalaujamos sumos sumokėjimu į depozitinę sąskaitą. UAB „Financial Figures“, įmokėdama pinigines lėšas į teismo depozitinę sąskaitą, pateikė savarankišką prievolės įvykdymo užtikrinimą, kuris atlieka mokėjimo funkciją ir nuo šių piniginių lėšų įskaitymo į teismo depozitinę sąskaitą dienos, šios piniginės lėšos negali būti laikomos nei UAB „Financial Figures“, nei užsakovės nuosavybe. Šios piniginės lėšos yra skirtos teismo sprendimui vykdyti. Tokio pobūdžio pateikti prievolių užtikrinimo būdai, kaip ir įkeitimas ar laidavimas, iškėlus restruktūrizavimo bylą nėra naikinami.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nepervedus piniginių lėšų atsakovei, bus pažeisti restruktūrizavimo tikslai, kitų kreditorių interesai. Visų pirma, mokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą buvo atliktas 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. iki atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ji iškelta 2021 m. birželio 21 d.). Tuo metu JANĮ nuostatos, nustatančios kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę, nebuvo taikomos. Bankroto atveju bankrutuojančios įmonės į depozitinę sąskaitą sumokėtos piniginės lėšos nėra laikomos bankrutuojančios įmonės nuosavybe, dėl to nėra pagrindo atsakovei perleisti pinigines lėšas, kurias UAB „Financial Figures“ pervedė teismui iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Antra, nei administratorė prašymuose, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kam konkrečiai pinigines lėšas yra numatoma panaudoti. Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad ši suma yra priskirta prie atsakovės debitorių sąrašo. Jame numatyta, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į šią sumą, nes Vilniaus apygardos teismo prievolės grąžinti šią sumą terminas nėra suėjęs. Tai reiškia, kad administratorė, teigdama, jog ši suma yra būtina atsakovės gyvybingumui palaikyti, turėjo įrodyti, kad atsakovė turi vykdytiną reikalavimo teisę į šią sumą, t. y. terminas grąžinti šią sumą yra suėjęs. Trečia, Vilniaus apygardos teismo prievolė grąžinti atsakovei į depozitinę sąskaitą sumokėtas lėšas yra ne terminuota, o sąlyginė, tai yra šia įmoka yra siekiama užtikrinti prievolės įvykdymą esant sąlygai – palankiam teismo sprendimui. Teismas grąžinti pinigines lėšas jas sumokėjusiam asmeniui turi pagrindą, kai egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis) pagrindai (ką ir patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas) arba kai įsiteisėja ieškovui nepalankus teismo sprendimas.

6.5.                      Pirmosios instancijos teismo nutartimi pasisakyta dėl į bylą neįtraukto suinteresuoto asmens teisių, tai yra teismas pasisakė dėl suinteresuoto asmens teisės išsiieškoti savo reikalavimą iš atsakovės iš į teismo depozitinę sąskaitą UAB „Financial Figures“ įmokėtų piniginių lėšų.

7.       Atsakovė reorganizuojama UAB „Eksilabirus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Apeliantė neįrodė, kad tarp atsakovės ir UAB „Financial Figures“ sudaryta 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartis yra suklastota. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė kartu su 2021 m. liepos 30 d. prašymu civilinėje byloje Nr. e2-977-619/2021 nepateikė teismui 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutarties, nereiškia, jog ji suklastota, negaliojanti ir pan. Tarp atsakovės ir UAB „Financial Figures“ sudaryta 2020 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartis pagrindžia, kad UAB „Financial Figures“ suteikė tikslinę 74 548,09 Eur dydžio paskolą, kurią pervedė ne į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, o tiesiogiai į teismo depozitinę sąskaitą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją byloje Nr. e2-977-619/2021, nes taip buvo numatyta ne tik paskolos sutartyje, tačiau tokį veiksmą atlikti buvo ekonomiškiau, išvengta papildomų bankinių mokėjimų už pinigų perlaidas. Be to, paskolos sutartyje numatyta, kad UAB „Financial Figures“ suteiktą paskolą su palūkanomis turi grąžinti atsakovė. Dėl to, apeliantės argumentai nepagrįsti ir prieštaraujanti rašytiniams byloje esantiems įrodymams.

7.2.                      Atsakovė nurodė, kad nesvarbu kaip skundžiamoje nutartyje buvo įvardintos teismo depozitinėje sąskaitoje buvusios atsakovės 74 48,09 Eur piniginės lėšos, tačiau jų paskirtis buvo užtikrinti UAB „Leoresta“ reikalavimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. e2-977-619/ 2021, jei jos ieškinys teismo būtų patenkintas. Skundžiama nutartis savo prasme laikytina teisinga ir pagrįsta, nes kaip nurodyta imperatyvioje JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatoje ir kaip ją aiškina Lietuvos apeliacinis teismas savo jurisprudencijoje, įmonės restruktūrizavimo bylos metu draudžiama užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą, nes tai pažeistų kreditorių lygiateisiškumą bei jų reikalavimų proporcingą patenkinimą.

7.3.                      Apeliantė neįrodė, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes priešingu atveju būtų iš esmės pažeisti proporcingumo bei kreditorių lygiateisiškumo principai, kadangi vieno kreditoriaus reikalavimas būtų iškeltas aukščiau kitų kreditorių reikalavimų.

7.4.                      JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Tai reiškia, kad nepaisant to, ar suinteresuotas asmuo būtų prieštaravęs 74 548,09 Eur lėšų grąžinimui atsakovei ar ne, atsakovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas būtų priėmęs tokį procesinį sprendimą, nes tai jį įpareigoja atlikti JANĮ 28 ir 30 straipsniai. Dėl to, suinteresuoto asmens teiginys, kad skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nes ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nurodytas išimtis.

9.       Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui; procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal šio straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi, nurodytas terminas – naikinamasis, todėl jam pasibaigus, išnyksta teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties), tai yra naikinamasis terminas teismo negali būti atnaujinamas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018).

10.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas yra naikinamasis, o tai reiškia, jog pasibaigus šiam terminui, procesinė teisė paduoti skundą dėl teismo procesinio sprendimo išnyksta ir toks terminas nebegali būti atnaujinamas, be to, šis terminas dėl CPK 338 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomas ne tik apeliacinių skundų, tačiau ir atskirųjų skundų padavimo atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-186/2018, 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-798/2018).

11.       Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens UAB „Leoresta“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties buvo gautas 2022 m. rugpjūčio 1 d., tai yra praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamos nutarties priėmimo. Nors atskirasis skundas buvo priimtas teisėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija „Priimti“, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad terminas atskirajam skundui paduoti jau yra praleistas, jog yra suėjęs naikinamasis terminas.

12.       Įvertinus tai, kad apeliantė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties padavė pasibaigus trijų mėnesių nuo nutarties priėmimo (paskelbimo) dienos terminui, kuris yra naikinamasis, konstatuotina, jog teismas negalėjo priimti atskirojo skundo – šis skundas turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 3 dalis, 335 straipsnis, 338 straipsnis).

13.       Aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo nebuvo įtrauktas į restruktūrizavimo bylą ir apie skundžiamą nutartį sužinojo tik 2022 m. liepos 25 d., nesudaro pagrindo kitaip vertinti paminėtą situaciją atsižvelgiant į įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą dėl atskirųjų skundų teikimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-77-464/2020 14 punktą).

14.       Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs suinteresuoto asmens UAB „Leoresta“ atskirąjį skundą, pažeidė aptartas CPK nuostatas, kas lemia apeliacinio proceso, pradėto pagal atskirąjį skundą, nutraukimą, nes atskirasis skundas pateiktas praleidus naikinamąjį procesinį terminą tokiam procesiniam dokumentui paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis) (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756-180/2015).

15.       Nutraukus apeliacinį procesą, apeliantei grąžinamas 47 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2022 m. liepos 29 d. Lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų prijungimo

16.       Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo ir prašė prijungti naujus įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 22 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį, atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą, 2020 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį, administratorės 2021 m. liepos 30 d. prašymą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, administratorės 2021 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, suinteresuoto asmens 2022 m. liepos 12 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. atsakymą, 2022 m. liepos 25 d. elektroninį laišką.

17.       Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis procesas dėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties nutraukiamas, minėtų dokumentų prijungimo prie bylos klausimas nesprendžiamas (CPK 314 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Leoresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Leoresta“ (juridinio asmens kodas 304097932) 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. liepos 29 d. Lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

        Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Teisėjas                           Irmantas Šulcas