Byla Nr. 1S-306-478/2023

Teisminio proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.1.7.2.6, 2.5.19

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Ernesto Rimšelio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       S. R. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, 111 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, 214 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendis pakeistas ir S. R. pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 9 ir 12 punktus nuteistas trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su kitomis bausmėmis ir S. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartimi S. R. padarytas nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8 ir 12 punktuose, perkvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; 1961 m. BK 105 straipsnio 8 ir 12 punktuose – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 2, 4, 9 ir 12 punktuose – pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus. Už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos su kitomis bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, ir S. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. S. R. paskirta turto konfiskavimo bausmė panaikinta.

4.       Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista: S. R. padarytas nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuotas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį; 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį; 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalyje – pagal BK 253 straipsnio 2 dalį; 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos su kitomis bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, ir S. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 12 punktą, 105 straipsnio 12 punktą S. R. atžvilgiu nutraukta.

5.       S. R. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. Ž. ir G. B. bendrais veiksmais savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė tariamas G. B. teises, ginčijamas A. L., grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarant didelę žalą jo teisėms; kad kartu su J. Ž., peržengdami bendro susitarimo su G. B. ribas, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė A. L.; kad be atitinkamo leidimo, tardymo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą; kad iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. Ž., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą užpuolė J. R. ir plėšimo būdu užvaldė jo įvairius daiktus bei dokumentus; kad iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas ginklą užpuolė A. L. bei A. K. ir atimdamas jiems galimybę priešintis pagrobė krepšį su pinigais – 32 000 Lt, taip užvaldė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą stambiu mastu; kad iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., būdamas anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė I. J.; kad šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, panaudodamas šaunamąjį ginklą, taip sukeldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tyčia du kartus iššovė į E. V., O. C. ir A. R., padarydamas E. V. ir O. C. lengvus kūno sužalojimus, sukėlusius trumpalaikius sveikatos sutrikdymus, o A. R. tyčinį sunkų kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei; kad iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B. užpuolė O. G., turėdamas tikslą užvaldyti jo turtą, ir panaudodamas šaunamąjį ginklą tyčia dėl savanaudiškų paskatų, būdamas anksčiau nusikaltęs tyčiniais nužudymais, pasikėsino nužudyti O. G., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios; kad įvairiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, juos laikė įvairiuose butuose, kuriuose tuo metu gyveno, šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nešiojo neturėdamas atitinkamo leidimo. Bausmės pradžia – 1996 m. kovo 6 d.

6.       Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimu Kauno apygardos teismui buvo siūloma S. R. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7.       Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais (drauge ir bičiuliais), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, skatintas 13 kartų, mokėsi ir įgijo pagrindinį išsilavinimą, taip pat mokėsi 12 klasėje, turi ateities planus (kurti šeimą, mokytis), neturi galiojančių drausminių nuobaudų, pataisos įstaigoje negauta vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Žemesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo jo siekį prasmingai išnaudoti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, išskirtinės, sudarančios pagrindą jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.  

II. Skundo argumentai bei prašymai

8.       Nuteistojo S. R. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir S. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8.1.                      Nuteistojo gynėjo nuomone, šiuo metu egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai pakeisti nuteistajam S. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas rėmėsi tik vienu bausmės tikslu – nubaudimu, nepaisant kitų bausmės tikslų, be to, iš esmės atsižvelgė tik į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra deklaratyvi, pagrįsta tik formaliais teiginiais ir neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties.

8.2.                      Apygardos teismas, remdamasis tuo, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis S. R. 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 7 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, padarė išvadą, jog S. R. elgesys visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nepriekaištingas. Tačiau, gynėjo manymu, su tokiu Kauno apygardos teismo vertinimu negalima sutikti. Pirmiausiai, S. R. bausmę atlieka jau daugiau nei 27 metus, taigi negalima vertinti, kad 10 vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų per 27 metus yra didelis pažeidimų skaičius. Šiuo atveju būtina atsižvelgti būtent į nuteistojo elgesio pokyčių kryptingumą ir dinamiką, o ne į vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus prieš daugelį metų. Gynėjas pažymi, kad paskutinį kartą nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas dar 2016 metais, taigi nuo paskutinio pažeidimo praėjo jau septyneri metai. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, kadangi, gynėjo vertinimu, septyneri metai be jokių drausminių pažeidimų yra pakankamai ilgas laikotarpis, leidžiantis tinkamai įvertinti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius. Akivaizdu, kad apygardos teismas atsižvelgė tik į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, formaliai nurodydamas S. R. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, iškraipydamas visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes neigiama linkme, net septynerius metus be drausminių pažeidimų įvertindamas neigiamai, kaip mažą laiko tarpą be reikalavimų pažeidimų. Anot gynėjo, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota bausme, vertintina, pirmiausiai, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant bei nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Todėl itin svarbu yra atsižvelgti būtent į teigiamą nuteistojo įvertinimą, jo elgesį, vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką bei akivaizdžią nuteistojo pažangą.

8.3.                      Kauno apygardos teismas vertino, kad S. R. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau tinkamai neatsižvelgė į tai, kad 2022 m. vasario 17 d. nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal 2023 m. balandžio 19 d. vertinimą padidėjo ne dėl pablogėjusio nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, o tik dėl objektyvių, iki tol neįvertintų, praeities faktų. Tokiu būdu, gynėjo manymu, nuteistajam S. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vėl yra siejama būtent su nuteistojo praeitimi ir jo padarytų nusikaltimų sunkumu, o ne su dabartiniu jo elgesiu.

8.4.                      Gynėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo pozicija, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kuris buvo įvertintas nuosprendžiu skiriant bausmę, yra svarbus analizuojant nuteistojo asmenybę, elgesio pokyčius ir bausmės poveikį. Nuteistojo gynėjas teigia, jog toks teismo požiūris prieštarauja BK 51 straipsnio 2 daliai, kurioje tiesiogiai nurodyta, kokias aplinkybes vertina ir į kokias aplinkybes atsižvelgia teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. BK 51 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kad teismai, nagrinėdami klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tuo labiau, gynėjo vertinimu, padarytos nusikalstamos veikos sunkumo vertinimas daro aptariamą baudžiamojo įstatymo normą beprasme, ypač atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir yra skiriamas tik už ypač sunkias ir pavojingas nusikalstamas veikas.

8.5.                      Gynėjas skunde pažymi, jog Kauno apygardos teismas, neatsižvelgdamas į BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios turi būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tiesiogiai nurodo, kad S. R. elgesio pokyčiai ir dinamika buvo vertinami būtent nuteistojo praeities kontekste. Taigi, Kauno apygardos teismas vertino nuteistojo elgesį ne objektyviai, o būtent atsižvelgdamas į nuteistojo praeitį, kurios nuteistasis pakeisti negali, į padarytą nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta daugiau nei prieš 27 metus, į šios nusikalstamos veikos pavojingumą, kuris jau buvo įvertintas nuosprendžiu, paskiriant S. R. bausmę.

8.6.                      Gynėjas sutinka su tuo, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, iš vienos pusės, yra susiję būtent su S. R. praeitimi, tačiau, gynėjo manymu, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, koks ilgas laiko tarpas praėjo po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat į tai, jog kitus kriminogeninius veiksnius įtakoja būtent laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kadangi toks ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje, tarp kitų nusikaltusių asmenų, be jokių abejonių paveikia kiekvieną asmenį. Be to, anot gynėjo, reikia atsižvelgti ir į tai, kad S. R. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme būdamas dar labai jauno amžiaus, todėl suprantama, kad jis gali stokoti socialinių įgūdžių ir pozityvios gyvenimo patirties, tačiau pakeitus S. R. laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu, nuteistasis turės dar didesnę ir žymesnę motyvaciją keistis teigiama linkme.

8.7.                      Gynėjas skunde pažymi, jog S. R. deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme jau aštuonerius metus, o tai objektyviai nėra mažas laiko tarpas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismas objektyviai nevertina S. R. elgesio, jo pokyčių bei bausmės poveikio nuteistajam, kaip tai yra numatyta BK 51 straipsnio 2 dalyje, atmesdamas visas pozityviai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei nuteistojo pastangas bei visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai vertindamas, kad aštuoneri metai teigiamų elgesio pokyčių yra nepakankami.

8.8.                      Gynėjo manymu, skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties nepagrįstumas akivaizdžiai pastebimas ir vertinant teismo pasisakymus dėl S. R. darbinės motyvacijos. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, ką teismas vertina neigiamai. Nors nutartyje ir yra pastebėta, kad S. R. nedirba dėl turimo neįgalumo (nustatyta 55 proc. nedarbingumas), tačiau, teismo vertinimu, nuteistasis turėtų dėti pastangas dirbti, kas leistų daryti išvadą, jog S. R. pasiruošęs grįžti į visuomenę. Gynėjas pažymi, kad visuomenėje asmenims, netekusiems daugiau kaip 45 procentų darbingumo, yra užtikrintos tam tikros išmokos, tokia teisė asmenims yra užtikrinta būtent dėl to, jog yra pripažįstama, kad asmenų, netekusių daugiau kaip 45 procentų darbingumo, galimybė dirbti yra ribota. Gynėjo vertinimu, nesuprantama, kaip apygardos teismas gali daryti neigiamas išvadas dėl S. R. darbinės motyvacijos, jeigu laisvėje esantys asmenys, netekę daugiau kaip 45 procentų darbingumo, turi ribotas galimybes dirbti ir dėl šios priežasties gauna paramą, o S. R., teismo vertinimu, galėtų dirbti ir esant laisvės atėmimo vietoje, kur darbinės galimybės yra dar labiau ribotos. Atsižvelgiant į amžių, kurio būdamas buvo nuteistas S. R., nepagrįstas yra ir teismo pasisakymas, kad iki bausmės paskyrimo nuteistasis niekur nedirbo. 

8.9.                      Bausmė iki gyvos galvos yra suderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu, tik jei asmuo yra kalinamas tol, kol egzistuoja teisėti penitenciniai pagrindai – tokie kaip bausmė, atgrasymas, visuomenės apsauga bei reabilitacija. Gynėjo manymu, S. R. atveju bausmė iki gyvos galvos jau negali būti laikoma suderinama su Konvencijos 3 straipsniu, nes visi minėti tikslai šiuo metu jau negali būti laikomi egzistuojančiais, kadangi S. R. savo pozityviais elgesio pokyčiais per paskutinius aštuonerius metus įrodė, jog tolesnė reabilitacija jo atveju yra įmanoma jam esant visuomenėje, nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad turėtų būti ir toliau laikomas izoliuotas nuo visuomenės, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daugiau nei 27 metai, taigi tolesnis laisvės atėmimo iki gyvos galvos atlikimas yra betikslis ir nepagrįstas.

9.       Nukentėjusioji H. J. atsiliepime į nuteistojo S. R. gynėjo advokato O. Šibkovo skundą prašo skundą atmesti ir palikti R. R. paskirtą bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

9.1.                       Nukentėjusioji nurodo, kad dėl R. R. kaltės žuvo jos vyras, kurį R. R. šaltakraujiškai nužudė, ji liko našle su trejų metų sūnumi, jos vyro mama liko be sūnaus. Nukentėjusiosios teigimu, nei ji, nei jos sūnus niekada iš R. R. nesulaukė nei atsiprašymo, nei moralinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios manymu, R. R. neturi jokių socialinių įgūdžių gyventi visuomenėje, nedarydamas nusikaltimų, išėjęs į laisvę R. R. kels grėsmę ne tik visuomenei, bet ir jai bei jos sūnui.    

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. R. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

10.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.

11.       Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

12.       Nuteistasis S. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 1996 m. kovo 6 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.

13.       Iš nuteistojo S. R. asmens byloje esančios 2023 m. rugpjūčio mėn. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-7147 matyti, jog nuteistajam 2019 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Maža rizika taip pat buvo nustatyta dar tris kartus atlikus vertinimus 2020 m. birželio 15 d., 2021 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. vasario 17 d. Atvykus į tuometinius Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją, nuteistajam S. R. 2022 m. balandžio 28 d. buvo atliktas pakartotinis rizikos vertinimas, rizika buvo nustatyta vidutinė. Rizikos vertinimo metu rizika padidėjo ne dėl nuteistojo pablogėjusio elgesio atlikto vertinimo metu, o dėl ankstesnių vertinimų metu neįvertintų faktinių aplinkybių, susijusių su teistumu. Paskutinio vertinimo metu Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 19 d. S. R., atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją), buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistajam S. R. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – statiniai: smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; ir dinaminiai: neturi arba turi mažą nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; buvo arba yra įtakojama asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta (asmens bylos t. 4, b. l. 129–135). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, S. R. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis S. R. nėra pavojingas visuomenei.

14.       Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, šiuo metu S. R. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: noras keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Iš 2023 m. spalio 16 d. gautų papildomų S. R. charakterizuojančių dokumentų matyti, kad S. R. dalyvavo ir išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programą, skirtą asmenims, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų; pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad minėta įmonė priims dirbti į vadybininko–konsultanto pareigas S. R. ir suteiks gyvenamąjį plotą. Prie papildomai pateiktų dokumentų yra pateikta ir Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos (toliau – LKKA) kapeliono T. B. charakteristika apie nuteistąjį, kurioje nurodyta, kad S. R. lankosi LKKA organizuojamuose susitikimuose, dvasinės–socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, kapelionas yra pastebėjęs akivaizdžius nuteistojo pasikeitimus į teigiamą pusę, ypač siekiant dvasinių tiesų pažinimo. Nurodyta, kad nuteistasis aktyviai lanko įvairius kitus rengiamus socialinius užsiėmimus, yra rimtas, atsakingas, atviras, nuoširdus ir dėmesingas, nekeliantis jokios grėsmės aplinkiniams. Taip pat pateikta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus išsami pažyma apie S. R. dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose (teikimo Nr. T-288 medžiaga, b. l. 30–37). Nuteistasis S. R. buvo skatintas 13 kartų. Kita vertus, nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. elgesys pradėjo keistis teigiama linkme tik nuo 2015 m., kai jis iš esmės pripažino kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų ir pradėjo kritiškai vertinti savo neigiamą elgesį (asmens byla 2 t., 2 d., b. l. 127) bei iš esmės tik nuo 2016 m. pradėjo aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Be to, iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog S. R. paprastajai grupei priskirtas tik praėjus septyneriems metams (2003 m. liepos 1 d.), o iš linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitos išbrauktas tik praėjus devyneriems metams (2005 m. liepos 27 d.) nuo bausmės atlikimo pradžios (1996 m. kovo 6 d.); ilgą laiką pataisos įstaigos administracijos buvo charakterizuojamas patenkinamai; iki 2018 m. gruodžio 3 d. stebėtas jo abejingumas resocializacijai, gynybiška reakcija į aplinką, taip pat siūlomas intervencines priemones, buvo motyvuotas tik pozityviam užimtumui be poreikio asmeniniams pokyčiams ir rizikos valdymui, išlaikė neigiamas nuostatas pareigūnų atžvilgiu, pagrinde bendravo su nusikalstančiais ir drausmės taisyklių nesilaikančiais nuteistaisiais, kurie jam darė neigiamą įtaką; iki 2021 m. lapkričio 15 d. iš dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; dešimt kartų pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir jam septynis kartus skirtos nuobaudos, taip pat už šiurkščius pažeidimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu, pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymu. Paskutinė nuobauda S. R. skirta 2016 m. spalio 28 d., tačiau jis 2022 m. vasario 17 d. ir vėl pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus nevykdydamas pataisos įstaigos administracijos nurodymo. Nors nuobauda už minėtą pažeidimą S. R. nebuvo skirta, buvo apsiribota tik jo elgesio svarstymu drausmės komisijoje (asmens byla 4 t., 2 d., b. l. 89) ir šiuo metu nuteistasis S. R. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau ši aplinkybė kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių bei reikalavimų laikymąsi, o tuo pačiu paneigia gynėjo skundo argumentą apie nepriekaištingą nuteistojo elgesį jau aštuonerius paskutiniuosius metus. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį S. R. ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga, koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

15.       Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, vertinant nuteistojo S. R. elgesio korekciją, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, reikšmės turi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, o taip pat nuteistojo gynėjo skundo argumentų, nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo dėl turimo neįgalumo (nuteistajam nustatytas 55 procentų nedarbingumas). Nors, turint tik 45 procentų darbingumo lygį, galimybė dirbti iš tiesų yra ribota, tačiau, atsižvelgiant į S. R. diagnozuotus sveikatos sutrikimus (2004 m. lapkričio 25 d. išduotame Invalidumo pažymėjime (duomenys neskelbtini), pridėtame prie nuteistojo asmens bylos, nurodyta invalidumo priežastis – (duomenys neskelbtini)), tai pat į asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas, surašytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime 2002 m. gruodžio 23 d., 2003 m. gruodžio 23 d., kuriose nuteistojo sveikatos būklė įvardinta – praktiškai sveikas, darbingas (asmens bylos t. 2, 2 d., b. l. 31, 36), 2008 m. sausio 2 d. charakteristiką, kurioje nurodyta, jog nuteistasis S. R. noriai sportuoja įstaigoje organizuojamuose krepšinio čempionatuose (asmens bylos t. 2, 2 d., b. l. 92), įsidarbinimo pataisos įstaigoje ir atitinkamų darbų atlikimo galimybė nėra neįmanoma. Esminę reikšmę šiuo atveju turi stebima itin žema S. R. motyvacija dirbti. Asmens byloje esančioje 2011 m. vasario 19 d. charakteristikoje, taip pat paties S. R. rašytuose raštuose nurodyta, jog nuo pasiūlyto darbo nuteistasis ne kartą atsisakė, motyvuodamas tuo, jog yra invalidas (asmens bylos t. 2, 2 d., b. l. 83, 121, 124). Be to, ir iki bausmės paskyrimo nuteistasis S. R. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, jo nusikalstamos veikos susijusios su materialinės naudos siekimu, kaip minėta, pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat nerodo iniciatyvos dirbti, yra pilnai išlaikomas kitų asmenų, kas rodo, kad ir turėdamas galimybę nuteistasis nededa maksimalių pastangų įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją, dirbti jo sveikatos būklę atitinkančius darbus ir tokiu būdu keisti savo elgesį teigiama linkme. Gynėjo skundo argumentas, jog iki nusikaltimų padarymo ir bausmės atlikimo pradžios nuteistasis nedirbo dėl jauno amžiaus, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, kadangi 1996 metais, kuomet S. R. pradėjo atlikinėti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nuteistasis buvo beveik dvidešimt vienerių metų amžiaus, o tokio amžiaus asmuo turėjo visas galimybes dirbti ir turėti oficialų pragyvenimo šaltinį. Noras dirbti ir mokytis yra svarbūs faktoriai, mažinantys nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Darbinių įgūdžių atkūrimas yra viena iš socialinės reabilitacijos formų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo dedamos pastangos (išsilavinimo siekimas, noras įgyti kvalifikaciją, savanoriškai pagal sveikatos galimybes atliekami darbai ir pan.) ir teigiamas požiūris į darbą leistų daryti išvadą, kad jis yra pasiruošęs grįžti į visuomenę. 

16.       Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad S. R. yra nuteistas už vienuolikos nusikaltimų padarymą, be kita ko, labai sunkius smurtinius nusikaltimus – kvalifikuotą dviejų žmonių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną žmogų sunkinančiomis aplinkybėmis, padarytus dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe ir panaudojant šaunamuosius ginklus. Tai rodo itin didelį S. R. pavojingumą visuomenei, tuo labiau, kad jo indėlis į nusikaltimų padarymą buvo didžiausias. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam ir negali būti vertinama, kaip pakartotinis baudimas dėl tų veikų, dėl kurių nuteistasis iki gyvos galvos jau yra nuteistas pačia griežčiausia bausme. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. R. vis dar yra linkęs minimizuoti savo indėlį į nusikaltimus teigdamas, jog pats nebūtų pasiryžęs jų padaryti, nors būtent jis buvo nusikaltimų organizatorius ir telkė bendrininkus. Išdėstytos aplinkybės atskleidžia vis dar netinkamą S. R. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius.

17.       Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis S. R. šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu skatintas 13 kartų, neturi galiojančių nuobaudų, pataisos įstaigoje negauta vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis S. R. jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo S. R. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog S. R. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo S. R. (S. R.) gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                        Jūratė Jakubonienė

Regina Pocienė

           Ernestas Rimšelis