Administracinė byla Nr. eI-476-281/2017

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02139-2016-7

                           Procesinio sprendimo kategorija: 55.1.3.; 7.6.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos U. R. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėja U. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016-05-24 elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Valdyba) 2016-05-11 sprendimą atsisakyti nagrinėti 2016-04-11 prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį Nr. (11.1E)I-2844, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – Vilniaus skyrius) 2014-08-08 sprendimą Nr. 6-24-11679 ir Vilniaus skyriaus 2014-11-11 sprendimą Nr. 6-24-17522 bei priteisti 5 431,14 Lt arba 1 572,94 € motinystės pašalpos nepriemoką; 2) netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti Valdybos 2016-05-11 sprendimą atsisakyti nagrinėti 2016-04-11 prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį Nr. (11.1E)I-2844, Vilniaus skyriaus 2014-08-08 sprendimą Nr. 6-24-11679 ir Vilniaus skyriaus 2014-11-11 sprendimą Nr. 6-24-17522 bei įpareigoti Valdybą perskaičiuoti ir išmokėti motinystės pašalpos nepriemoką pagal teisinį reguliavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas; 3) panaikinti Valdybos 2016-04-28 sprendimą atsisakyti nagrinėti 2016-04-12 prašymą dėl motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo Nr. (11.1E)I-2544, Vilniaus skyriaus 2014-12-12 sprendimą Nr. 6-24-19257 bei priteisti 2 030,02 € motinystės pašalpos nepriemoką; 4) netenkinus trečiojo prašymo, panaikinti Valdybos 2016-04-28 sprendimą atsisakyti nagrinėti 2016-04-12 prašymą dėl motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo Nr. (11.1E)I-2544, Vilniaus skyriaus 2014-12-12 sprendimą Nr. 6-24-19257 bei įpareigoti Valdybą perskaičiuoti ir išmokėti motinystės pašalpos nepriemoką pagal teisinį reguliavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-30 nutartimi priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimai, kuriais prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-05-11 sprendimą atsisakyti nagrinėti 2016-04-11 prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį Nr. (11.1E)I-2844; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-04-28 sprendimą atsisakyti nagrinėti 2016-04-12 prašymą dėl motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo Nr. (11.1E)I-2544; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Kitus skundo reikalavimus atsisakyta priimti.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad nesutinka su 2016-05-11 VSDF sprendimu atsisakyti nagrinėti jos 2016-04-11 prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį ir 2016-04-28 sprendimu atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2016-04-12 prašymą dėl motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarime konstatavo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 5 d. tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad nurodytos teisės aktų nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tapo akivaizdu, kad administraciniai sprendimai: 1) 2014-08-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-24-11679 ir 2) 2014-11-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-24-17522 buvo priimti remiantis antikonstituciniais teisės aktais, dėl to susidarė motinystės pašalpos nepriemoka, dėl ko buvo teisinis pagrindas kreiptis į VSDF, kad šie administraciniai aktai būtų įvertinti iš naujo ir panaikinti arba priimti nauji (papildomi) administraciniai sprendimai, kurie ištaisytų Konstitucijai prieštaraujančią padėtį. VSDF 2016-05-11 rašte bei 2016-04-28 rašte nurodyti argumentai, kad pareiškėjos 2016-04-11 bei 2016-04-12 prašymai negali būti nagrinėjami, nes buvo pateikti praleidus 20 darbo dienų terminą sprendimams apskųsti, o pareiškėjos nurodytos svarbios priežastys nelaikytinos tokiomis per se, nes nėra objektyvios ir nuo mano valios nepriklausančios, yra nepagrįsti. Pareiškėjos teigimu, nespręsdama prašymų iš esmės ir motyvuodama, jog pareiškėja yra praleidusi 20 darbo dienų terminą skundui paduoti, VSDF užkerta kelią apginti savo pažeistas teises ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio, datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pareiškėjos 2016-04-11 skundas dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-08-05 sprendimo Nr. 6-24-11679 ir 2014-11-11 sprendimo Nr. 6-24-17522, kuriais pareiškėjai buvo paskirta motinystės pašalpa, buvo pateiktas Fondo valdybai praleidus 20 darbo dienų skundo padavimo terminą. Pareiškėjos 2016-04-12 skundas dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-12-12 sprendimo Nr. 6-24-19257, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, buvo pateiktas Fondo valdybai taip pat praleidus 20 darbo dienų skundo padavimo terminą. Skunde teismui pareiškėja nepateikia jokių teisinių argumentų, dėl kurių skundžiami Fondo valdybos sprendimai turėtų būti panaikinti kaip neteisėti. Pareiškėja tik nurodo, kad Konstitucinio Tesimo 2016-03-15 nutarimu Nr. KT8-N5/2016 teisės aktų nuostatos, kurios buvo taikytos pareiškėjos atžvilgiu Fondo valdybos Vilniaus skyriui priimant sprendimus dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų pareiškėjai skyrimo, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Terminas apskųsti Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus ar veiksmus (neveikimą) yra pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamo sprendimo priėmimo ar veiksmo atlikimo (neatlikimo), bet ne nuo kažkokios bet kada ateityje įvyksiančios aplinkybės (Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, ar kt.), dėl kurios asmeniui gali atsirasti „pagrindas abejoti“ priimtų sprendimų teisėtumu.

Atsakovės VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014-08-05 sprendimu Nr. 6-24-11679 nusprendė skirti U. A.-R. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014-07-21 iki 2014-11-23 pagal nurodytą apskaičiavimą.

VSDFV Vilniaus skyrius 2014-11-11 sprendimu Nr. 6-24-17522 nusprendė skirti U. A.-R. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014-11-24 iki 2014-12-07 pagal nurodytą apskaičiavimą.

VSDFV Vilniaus skyrius 2014-12-12 sprendimu Nr. 6-24-19257 nusprendė skirti U. A.-R. motinystės pašalpą nuo 2014-12-08 iki 2016-09-24 pagal nurodytą apskaičiavimą.

Pareiškėja U. R. 2016-04-11 kreipėsi į VSDFV, prašydama priimti atitinkamus sprendimus, kurių pagrindu pareiškėjai būtų išmokėta teisėtai priklausanti motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

Pareiškėja U. R. 2016-04-12 kreipėsi į VSDFV, prašydama priimti atitinkamus sprendimus, kurių pagrindu pareiškėjai būtų išmokėta teisėtai priklausanti motinystės pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį.

VSDFV 2016-04-21 raštu Nr. (11.1E) I-2383 pareiškėjai pasiūlė pateikti VSDFV paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius priežastis, dėl kurių skundo padavimo Fondo valdybai terminas buvo praleistas.

VSDFV 2016-04-28 sprendimu konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-12-12 sprendimo paduoti, terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos 2016-04-12 skundas nebus nagrinėjamas.

Pareiškėja U. R. 2016-05-02 prašymu paaiškino, kad 20 dienų sprendimų apskundimo terminas nebuvo praleistas, nes apie galimą savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo susipažinusi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu.

VSDFV 2016-05-11 sprendimu konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-08-05 sprendimo bei 2014-11-11 paduoti, terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos 2016-04-11 skundas nebus nagrinėjamas.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimų atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį bei motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, 2013-12-30 redakcija) 37 str. 2 dalį, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą.

Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (2013-01-17 redakcija), 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pagal Taisyklių 20 punktą, tuo atveju, jeigu yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Pagal Taisyklių 31 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad VSDFV nustačiusi, kad pareiškėja kreipėsi praleidusi terminą skundui paduoti, 2016-04-21 raštu Nr. (11.1E) I-2383 paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus dėl termino praleidimo. VSDFV įvykdė Taisyklių 20 punkte nustatytus įpareigojimus (paaiškėjus, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuoti pareiškėją, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjančiam valstybės tarnautojui informuoti apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą), taigi pareiškėjos teisė ginti savo galimai pažeistas teises pateikiant paaiškinimus ir įrodymus patvirtinančias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl sumažintos motinystės pašalpos paduoti, nebuvo apribota. Pareiškėja 2016-04-11 ir 2016-04-12 skunduose rėmėsi Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu, nurodydama, kad tik nuo šio nutarimo priėmimo dienos sužinojo, jog motinystės išmokos jai buvo apskaičiuotos remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis ir pagrindais, dėl ko jai nebuvo išmokėta priklausanti motinystės pašalpa. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra suteikta VSDFV direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Konstitucinis Teismas pareiškėjos nurodomame nutarime pažymėjo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Ginčo faktines aplinkybes vertinant aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamais sprendimais pritaikiusi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktą, pagrįstai pareiškėjos skundus paliko nenagrinėtus. Tokia išvada darytina dėl to, kad pareiškėja skunduose nenurodė jokių individualių, nuo pareiškėjos valios nepriklaususių aplinkybių, pateisinančių skundų padavimo termino praleidimą ir kuriomis remianti būtų pagrindas atnaujinti terminą skundams paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik nuo Konstitucinio Teismo 2015-03-15 nutarimo priėmimo, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Taigi buvo nustatyta, kad pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, taip pat nenurodė ir individualaus pobūdžio priežasčių dėl kurių praleido terminą skundams dėl Vilniaus skyriaus sprendimų paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėjos delsimas ir reikalavimas nagrinėti skundą nepaisant skundo padavimo terminų, neatitinka ne tik rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų, todėl atsakovė skundžiamais sprendimais įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-05-11 sprendimas atsisakyti nagrinėti 2016-04-11 prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį Nr. (11.1E)I-2844 bei 2016-04-28 sprendimas atsisakyti nagrinėti 2016-04-12 prašymą dėl motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo Nr. (11.1E)I-2544 priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjos U. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                    Mefodija Povilaitienė

                                                                                           Henrikas Sadauskas

                                                                                                            Liudmila Zaborovska