Civilinė byla Nr. e2S-2471-259/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00177-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.12.2.;3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TIS LT“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės UAB „Biodegra“ ieškinį atsakovei UAB „TIS LT“ dėl 34 394 Eur skolos priteisimo paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, ieškovės atstovui antrą kartą neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir teismui neatvykimo priežasčių nepripažinus svarbiomis.
2. Atsakovė UAB „TIS LT“ 2017 m. liepos 14 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas 1 359,84 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymą grindė CPK 94 straipsnio 1 dalies, 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, taip pat pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės UAB „Biodegra“ atsakovei UAB „TIS LT“ 1 359,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas sprendė, kad šis klausimas išspręstinas priimant papildomą nutartį.
5. Iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei banko mokėjimo nurodymo teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 1 359,84 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, įskaitant ir 21 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad atsakovės sumokėtos advokatui sumos už procesinių dokumentų parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 8.2, 8.7, 8.15, 8.16 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, o už advokato P. Č. pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti suma 543,17 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytų maksimalių dydžių.
6. Teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostata ir spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertino, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir pasyvus. Nurodė, kad ieškovės atstovas (direktorius) du kartus neatvyko į parengiamuosius teismo posėdžius, nors apie posėdžių datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Ieškovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad jos atstovas (direktorius) į 2017 m. gegužės 30 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl ligos. Likus vienai dienai iki 2017 m. birželio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio ieškovė pateikė prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, dėl ieškovės atstovo (direktoriaus) atostogų, kurios buvo paskirtos ieškovės akcininko 2017 m. birželio 23 d. įsakymu, t. y. likus keletui dienų iki 2017 m. birželio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio. Teismas ieškovės atstovo neatvyko priežastis į parengiamuosius teismo posėdžius laikė nesvarbiomis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai, neteikė jokių paaiškinimų dėl atsakovės naujai pateiktų įrodymų, nesirūpino tinkamu proceso vedimu ir savo pačios interesų atstovavimu teisme, nors įmonėje dirba teisininkė ir ieškinyje buvo nurodyta, kad byla bus vedama per įmonės teisininkę.
7. Teismas sprendė, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo ir pasyvaus procesinio elgesio, todėl atsakovės prašymą patenkino ir atsakovei iš ieškovės priteisė 1 359,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Bioderga“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. nutartimi nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisminis nagrinėjimas šioje byloje vyko nuo 2017 m. sausio mėn., t. y. ilgiau nei 8 mėnesius, o ieškinio padavimo momentas identifikuotinas nuo 2016 m. kovo 7 d., todėl teiginiai apie laiko ir galimybių trūkumą reikalavimui pateikti yra labiau nei abejotini.

8.2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. CPK 93 straipsnis nenumato šių išlaidų atlyginimo ieškinį palikus nenagrinėtą, todėl teismas neturi teisės vertinti šalių teisumo procese iki ieškinys nebus išnagrinėtas iš esmės. Be to, palikus ieškinį nenagrinėtą, iš ieškovo nėra atimama teisė teikti ieškinį bendra tvarka dar kartą, todėl tokio proceso eigoje išlaidų priteisimas nei vienai pusei nėra teisiškai pagrįstas ir nėra motyvuotas.

9. Atsakovė UAB „TIS LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Apeliantės argumentas, kad atsakovė neturėjo galimybių patekti įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nėra pagrįstas, nes prašymus bei įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų šalis gali teikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nors teisminis procesas vyko ilgą laiką, ieškovė procesą vilkino, per vienerius metus nuo ieškinio pateikimo dar nebuvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos. Atitinkamai, atsakovei nebuvo žinoma, kiek dar papildomai susidarys bylinėjimosi išlaidų iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl iki teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu priėmimo dienos, atsakovė negalėjo pateikti įrodymų dėl visų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

9.2. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad palikus ieškinį nenagrinėtu, teismas negali vertinti šalių teisumo procese ir tuo pagrindu paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. LR CPK 94 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (šiuo atveju palikus ieškinį nenagrinėtą), teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Esamoje byloje, kaip ir nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio – nepagrįsto nedalyvavimo teismo posėdžiuose, nepateikiant paaiškinimų dėl pateiktų įrodymų ir tokiu būdu vilkinant teismo procesą, dėl ko atsakovės patiriamos bylinėjimosi išlaidos vis didėjo. Toks ieškovės netinkamas ir pasyvus procesinis elgesys ir buvo priežastis to, kad teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, t. y. neišsprendė ginčo iš esmės. Tuo tarpu atsakovė buvo sąžininga proceso šalis — tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, dalyvavo teismo posėdžiuose, laiku teikė dokumentus ir atsiliepimus. Taigi šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į netinkamą ieškovės procesinį elgesį, pagrįstai atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria priteistos iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pažymėtina, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
13. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl papildomo sprendimo priėmimo galimybės bylinėjimosi išlaidų klausimu, ieškinį palikus nenagrinėtą; teismas neteisingai įvertino atsakovės galimybes pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
14. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
15. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla buvo pradėta 2016 m. sausio 7 d. pagal  UAB „Biodegra“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „TIS LT“. Skolininkei pareiškus prieštaravimus, pradinis ieškinys pateiktas 2016 m. kovo 7 d. Civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinys dėl 34 394,25 Eur skolos priteisimo iš atsakovės atmestas. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovė UAB „Biodegra“ 2017 m. vasario 1 d. pateikė patikslintą ieškinį. Teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 2017 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė parengiamojo posėdžio datą. 2017 m. birželio 28 d. parengiamojo posėdžio metu teismas priėmė nutartį, kuria ieškinį paliko nenagrinėtu, ieškovės atstovui antrą kartą neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir teismui neatvykimo priežasčių nepripažinus svarbiomis. Byla teismo posėdyje nebuvo paskirta nagrinėti. Taigi, bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad šalys dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
18. Atsakovė pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti jai iš ieškovės jos turėtų 1 359,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu su šiuo pareiškimu atsakovė pateikė šių išlaidų detalizaciją ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus tik dėl 56,07 Eur išlaidų, turėtų už advokato pasirengimą ir atstovavimą paskutiniame 2017 m. birželio 28 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu ir buvo priimta nutartis ieškinį palikti nenagrinėtu. Šių atstovavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų datos yra vėlesnės, nei teismo nutarties ieškinį palikti nenagrinėtu priėmimo data, todėl pripažintina, jog atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl šių išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog kitas atsakovės turėtas išlaidas pagrindžiantys apmokėjimo dokumentai jau buvo byloje pateikti iki teismui priimant nutartį ieškinį palikti nenagrinėtą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, neturėjo būti taikomos. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį klausimą išsprendė priimdamas papildomą nutartį. Priešingu atveju būtų suvaržoma byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovės interesą asmenų teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Nustatytų aplinkybių ir nurodytu motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismai neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu.
19. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad skundžiama nutartis naikintina, nes palikus ieškinį nenagrinėtu, teismas negali vertinti šalių teisumo procese ir tuo pagrindu paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. LR CPK 94 straipsnio 1 dalis  numato, jog tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo ir pasyvaus procesinio elgesio – nepagrįsto nedalyvavimo teismo posėdžiuose, nepateikiant paaiškinimų dėl pateiktų įrodymų, nesirūpinimo tinkamu proceso vedimu ir savo pačios interesų atstovavimu teisme, nors įmonėje dirba teisininkė, ir tokiu būdu vilkinant teismo procesą, dėl ko atsakovės patiriamos bylinėjimosi išlaidos vis didėjo. Toks ieškovės netinkamas ir pasyvus procesinis elgesys ir buvo priežastis to, kad teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, taigi, teismo sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo priimtas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, įvertinęs proceso šalių elgesio tinkamumą, ir spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
20. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir pasyvus, dėl šios priežasties atsakovė turėjo išlaidų, patirtų dėl advokato surašytų procesinių dokumentų ir atstovavimo teismo posėdžiuose, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir tinkamai išsprendė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurių dydžio apeliantė neginčijo ir kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 8.2, 8.7, 8.15, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
22. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis), o skundžiama pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atsakovė UAB „TIS LT“ pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 140,17 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.15 punkte nurodyto dydžio, todėl atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovei priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
24. Ieškovei iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Biodegra“ (juridinio asmens kodas 123919953) atsakovei UAB „TIS LT“ (juridinio asmens kodas 302585018) 140,17 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų, 17 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                                            Arvydas Žibas