Civilinė byla Nr. e2S-1925-921/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17801-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.14.8.1; 3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26519-905/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Santra“, uždarajai akcinei bendrovei „M projektas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „D korpusas“, dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centras, A. K., I. Ž., J. J., uždaroji akcinė bendrovė „Legertas“, A. K. firma „SINERGA“, P. I., D. I., N. R. M., biudžetinė įstaiga Techninės pagalbos priemonių centras, uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „BALTICDECOR“, matininkas N. M.,

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama panaikinti matininko N. M. 2021 m. balandžio 27 d. atliktus statinio (unikalus Nr. 1096-5010-9196) kadastrinius matavimus ir priteisti ieškovei iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. 

3.       Teismas, įvertinęs reiškiamą ieškiniu reikalavimą, atkreipė dėmesį į kasacinio teismo suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 80 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 60 punktas).

4.       Atsižvelgęs į nurodytas teisės aiškinimo taisykles, teismas reiškiamus ieškinio reikalavimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir priimti nagrinėti pateiktą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1.        Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisės buvo pažeistos nekilnojamąjį daiktą – kitus inžinerinius statinius-kiemo įrenginius (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinus į keturis atskirus nekilnojamuosius daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip užimant (užvaldant) ieškovės nuosavybės teise valdomus kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – aikštelė), t. y. užimant (užvaldant) Aikštelės dalį – 14 m2. Ieškovė, vadovaudamasi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2024 m. liepos 15 d. skundu „Dėl registro ir kadastro duomenų pakeitimo neteisėto įregistravimo“ kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – Komisija), tačiau Komisija 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė skundą priimti. Dėl šios priežasties, teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovė neturi teisinių galimybių apginti pažeistą teisę ir įstatymų saugomus interesus.

5.2.       Teismas, priimdamas byloje procesinį sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neįvertinęs, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atliktų statinio kadastro duomenų (kadastrinių matavimų) teisėtumo. Tuo tarpu teismo cituotose kasacinio bylose skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo aktualus teisės klausimas dėl statinių kadastro duomenų (kadastrinių matavimų) nustatymo, jų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre (registre) ir t.t. Tvirtinant (pakeičiant) statinio kadastro duomenis (kadastrinius matavimus) sprendimas (administracinis aktas) nėra priimamas. Tvirtinant (pakeičiant) žemės sklypo kadastro duomenis, priimamas sprendimas (administracinis aktas), kurio pagrindu žemės sklypo kadastro duomenys (kadastriniai matavimai) tvirtinami (pakeičiami). Tuo tarpu tvirtinant (pakeičiant) statinio kadastro duomenis (kadastrinius matavimus), išimtinai vadovaujamasi matininko pateikta pastato kadastro duomenų byla (atliktais matavimais) ir atskiras sprendimas (administracinis aktas) nėra priimamas. Todėl šie veiksmai negali būti tapatinami. Už statinio kadastro duomenų bylose fiksuojamų duomenų nustatymą bei dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos išdavę asmenys, nagrinėjamos bylos atveju – matininkas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama panaikinti matininko N. M. 2021 m. balandžio 27 d. atliktus statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir priteisti ieškovei iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 80 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 60 punktas). Taigi, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikštu reikalavimu iš esmės siekiama faktinio pobūdžio aplinkybių teisinio įvertinimo, kuris ieškovei jokių materialinių teisinių pasekmių nesukels, todėl jis negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.

10.       Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi tik kasacinio teismo išaiškinimu bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių. Todėl pateikti kasacinio teismo išaiškinimai šioje byloje negali būti taikomi. Be to, ieškovė pažymi, kad vadovaudamasi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka 2024 m. liepos 15 d. skundu „Dėl registro ir kadastro duomenų pakeitimo neteisėto įregistravimo“ kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau Komisija 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė skundą priimti. Tokiu būdu teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovė neturi teisinių galimybių apginti pažeistą teisę ir įstatymų saugomus interesus.

11.       Taigi, nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar pateiktas ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12.       Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismams yra priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismų praktikoje daug kartų akcentuota, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus ir ieškovės nurodomas aplinkybes (ieškinio pagrindą) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14.       Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad kadastrinių matavimų panaikinimas pats savaime jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Statinių kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus, t. y. faktinio pobūdžio duomenis apie kadastro objektus. Taigi, šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų.

15.       Antra, iš pareikšto ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovės nuomone, padalinus ginčo statinį ir, neva, tik patikslinus jo ribas, buvo užimta (užvaldyta) ir ieškovės nuosavybės teise valdomos Aikštelės dalis, t. y. 14 m2, todėl ieškovė, pateiktu ieškiniu, prašydama panaikinti statinio kadastrinius matavimus, siekia panaikinti ginčo statinio registraciją atnaujintų kadastrinių duomenų pagrindu.

16.       Nors ieškovė atskirajame skunde pažymi, kad tvirtinant (pakeičiant) statinio kadastro duomenis (kadastrinius matavimus), išimtinai vadovaujamasi matininko pateikta pastato kadastro duomenų byla (atliktais matavimais) ir atskiras sprendimas (administracinis aktas) nėra priimamas, tačiau ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad siekiant šios nutarties 15 punkte nurodyto tikslo, ji kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisiją su skundu, prašydama panaikinti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą, kuriuo tenkintas AB „Santra“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. prašymas Nr. G-123838 ir įregistruoti išskaidytų statinių (buvęs unikalus Nr. 1096-2010-9196) nauji kadastriniai duomenys pagal matininko N. M. 2021 m. balandžio 27 d. atliktus matavimus. Taigi, pati ieškovė tokiu būdu pripažįsta, kad būtent minėtas administracinis sprendimas, kurį ieškovė skundė, ieškovei sukėlė teisines pasekmes.

17.       Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti ieškovės pateiktą skundą, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad teisės aktai Komisijai nesuteikia teisės priiminėti sprendimus dėl kadastro ir registro duomenų pakeitimo. Komisija nurodė, kad tokius sprendimus įgalioti priiminėti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojai.

18.       Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 6 punkte numatyta, kad kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, kuris nagrinėja skundus dėl kadastro tvarkytojo darbuotojų priimtų sprendimų (8.12 punktas). Nuostatų 9 punkte nurodoma, kad kadastro tvarkytojo darbuotojai šių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka: priima ir registruoja prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti ar išbraukti, atlikti kitus duomenų tvarkymo darbus; nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą, pakeičia, panaikina, pataiso (raštu informuodami ir kadastro duomenų teikėjus), perkelia į duomenų bazės archyvą. 

19.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės keliami ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su kadastro tvarkytojo veiksmais ir (arba) atsisakymu tokius veiksmus atlikti bei yra susiję tik su kadastro tvarkytojo administracinio pobūdžio procedūrų vykdymu ir (ar) atsisakymu jas vykdyti.

20.       Įvertinus ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, kreipdamasi ieškiniu į teismą, pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Nekilnojamo turto kadastro duomenų keitimui, panaikinimui nustatyta būtent administracinė procedūra. Tokiais atvejais asmuo savo pažeistas teises gali ginti kreipdamasis į teritorinį registratorių, o nesutinkant su jo sprendimu nekeisti ar nepanaikinti kadastro duomenų, skųsti tokį sprendimą centriniam registratoriui. Teisę į teisminę gynybą tokiu atveju asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl kadastro duomenų panaikinimo, bet Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, tačiau vien šis faktas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovės pareikštas reikalavimas – panaikinti statinio kadastrinius matavimus, negali būti savarankišku reikalavimo dalyku ir ginčo teisme objektu.

22.       Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė