Civilinė byla Nr. e2-4182-1125/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36812-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, Vilmai Aleksandravičiūtei,
dalyvaujant ieškovei A. K., ieškovės A. K. atstovui advokatui Sauliui Pikturnai,
atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovams A. A. ir J. B.-L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareikštu ieškiniu ieškovė A. K. prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijoje neteisėtu, įpareigoti atsakovę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademiją išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dirbo Lietuvos karo akademijos (toliau – LKA) Karo mokslų ir technologijų bibliotekoje (stažas – 39 m.), įstaigoje buvo vertinama ne tik kaip lojali, bet ir pareiginga, kompetentinga darbuotoja (sektoriaus vedėja, vyriausioji bibliotekininkė). Prasidėjus reorganizacijai, siekė prisitaikyti prie kintančių įstaigos poreikių, tobulino asmeninius įgūdžius, dalyvavo mokymuose. Paskutiniai kvalifikacijos tobulinimo kursai baigti 2020 m. liepos mėnesį.
3. Paaiškina, kad 2019 m. liepos 26 d. LKA viršininko įsakymu Nr. V-621 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijų bibliotekos vystymo įgyvendinimo plano tvirtinimo“ patvirtintas atsakovės vystymo įgyvendinimo planas. 2020 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-268 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos struktūros ir pareigybių, tarp jų ir pareigybių, kurias užimamiems asmenims reikia leidimų ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinta nauja LKA struktūra, kurioje nebeliko Karo mokslų ir technologijų bibliotekos (LKA padalinio, kuriame dirbo ieškovė), atsirado Karo mokslų informacijos ir leidybos centras. Naujoji LKA struktūra įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 1 d.
4. Nurodo, kad 2020 m. birželio 30 d. atsakovė, įteikė ieškovei įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, o 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dėl struktūrinių pertvarkymų atleido ieškovę iš darbo.
5. Ieškovės teigimu, atsakovė nederino darbuotojų atrankos kriterijų ir atrankos procedūros su darbo taryba ar profesine sąjungą, atrankos komisijos nariai nebuvo tinkamai parengti atlikti darbuotojų kompetencijos vertinimą, neaišku ar buvo parengti dokumentai pagal kuriuos buvo vertinama darbuotojų kompetencija. Be to, palikto dirbti asmens kvalifikacija yra žemesnė nei ieškovės ir neatitinka pačios atsakovės numatytam privalomam reikalavimui turėti magistro ir aukštesnį laipsnį. Taigi, atsakovė vykdydama darbuotojų atranką nesilaikė ir pažeidė pačios nustatytus atrankos kriterijus.
6. Atsiliepimu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademija prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įvyko struktūriniai darbo organizavimo pakeitimai. Struktūriniai pokyčiai buvo planuoti, vykdomi objektyviai pateisinamu tikslu ir sąlygoti būtinybės optimizuoti veiklą, skaitmenizuoti paslaugas ir padidinti efektyvumą. Struktūriniai pertvarkymai vykdyti vadovaujantis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-621 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijų bibliotekos vystymo įgyvendinimo plano tvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-268 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos struktūros ir pareigybių, tarp jų ir pareigybių, kurias užimamiems asmenims reikia leidimų ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo patvirtinimo“.
7. Paaiškina, kad vienas pagrindinių darbo organizavimo pakeitimo tikslų buvo - modernizuoti atsakovės valdomą padalinį iš standartinės bibliotekos į šiuolaikišką informacinį centrą. Buvo panaikinta akademijos Karo mokslų ir technologijų biblioteka (padalinyje, kuriame dirbo ieškovė) ir Redakcinis skyrius, kuriuose atitinkamai buvo 31 ir 5 pareigybės, bei įsteigtas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų informacijos ir leidybos centras (toliau – Karo mokslų informacijos ir leidybos centras). Naujajame akademijos padalinyje patvirtinta 17 pareigybių: iš jų 15 pareigybių – akademijos bibliotekos vykdytų funkcijų pagrindu, 2 pareigybės – Redakcinio skyriaus vykdytų funkcijų pagrindu. Į Redakcinio skyriaus funkcijų pagrindu Karo mokslų informacijos ir leidybos centre patvirtintas 2 pareigybes atranka nebuvo vykdoma – į jas perkeltos atitinkamas funkcijas Redakciniame skyriuje vykdžiusios darbuotojos. Į 15 pareigybių, patvirtintų Karo mokslų informacijos ir leidybos centro vykdytų funkcijų pagrindu, turėjo būti atrinkta 15 iš akademijos bibliotekoje tuo metu dirbusių darbuotojų, o su kitais darbo sutartys turėjo būti nutrauktos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad darbo vietų skaičius buvo sumažintas ir atsakovė neturėjo galimybių pasiūlyti visiems atleidžiamiems darbuotojams naujų pareigų atitinkančiųjų kompetenciją ir išsilavinimą, nes jų tiesiog nebuvo.
8. Atsakovės teigimu, atleidimo procedūra įvykdyta tinkamai ir atleidimas teisėtas. Atsakovė įgyvendindama struktūrinius darbo organizavimo pakeitimus ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad būtų tinkamai įvykdyti teisės aktuose nustatyti reikalavimai: sudaryta darbuotojų atrankos į Karo mokslų informacijos ir leidybos centrą komisija, patvirtinti darbuotojų atrankos kriterijai, ieškovė 2020 m. birželio 30 d. įspėjimu Nr. IS-534 „Dėl įspėjimo apie galimą atleidimą iš darbo“ buvo įspėta apie galimą darbo sutarties nutraukimą (ieškovė su įspėjimu supažindinta pasirašytinai). 2020 m. liepos 3 d. ieškovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas visų laisvų pareigybių sąrašas (ieškovė el. laišku atsakovei atsakė, kad pateikti pasiūlymai jos netenkina). Ieškovės prašymu, susitikimo metu ieškovei buvo pateikti paaiškinimai dėl vykdomos atrankos, jos kriterijų bei pačios atrankos rezultatų. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. rugpjūčio 31d. darbo santykiai su ieškove buvo nutraukti. Nutraukiant darbo santykius, su ieškove atsiskaityta DK nustatyta tvarka, išmokėta 2 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, iš anksto planuojami, nustatytas pareigybių skaičius, atsižvelgiant į darbo organizavimo pokyčius, mažesnis nei buvęs prieš struktūrinius pokyčius, atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo santykius su dalimi darbuotojų vadovaujantis minėtu straipsniu (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla).
9. Taip pat paaiškina, kad darbuotojų atranką vykdė darbuotojų atrankos į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų informacijos ir leidybos centro komisija (toliau – darbuotojų atrankos komisija), sudaryta akademijos viršininko 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-310 „Dėl darbuotojų atrankos į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centrą komisijos sudarymo“. Atranka buvo vykdoma vadovaujantis DK 57 straipsniu ir darbuotojų atrankos į Karo mokslų informacijos ir leidybos centrą tvarkos apraše (toliau – aprašas), kuris patvirtintas minėtu įsakymu, įtvirtintais atrankos kriterijais. Vadovaujantis aprašo 7 punktu, darbuotojų atrankos komisija atsižvelgdama į pareigybėms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kiekvienai pareigybei atrinko pagal kvalifikaciją tinkančius asmenis (toliau – kandidatai) ir sudarė kandidatų, pretenduojančių į konkrečias pareigas, sąrašą. Visų pirma, buvo vertinamas asmenų atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams (bendrieji ir specialieji pareigybei taikomi reikalavimai). Esant keliems kandidatams, kurie atitiko minėtus kvalifikacinius reikalavimus, bei siekiant nustatyti, ar gali būti taikoma pirmenybės teisė pretendentui pagal jo atitiktį aprašo 8.2.1-8.2.5 papunkčiuose nurodytiems pirmumo kriterijams, įvertinta pretendentų kvalifikacija. Esant keliems kandidatams, kurie kurių kvalifikacija vienoda, atranka buvo tęsiama pagal aprašo 8.2.1-8.2.5 papunkčiuose nurodytus kriterijus (sveikatos sutrikimai susiję su darbo funkcijų vykdymu, poreikis prižiūrėti vaikus, nepertraukiamo darbo stažas, likęs laikas iki senatvės pensijos ir pan.) – pirmenybė teisė būti paliktiems dirbti. Esant didesniam kandidatų skaičiui į atrenkamas darbo vietas nei turimas darbo vietų skaičius, atrankos vykdymas buvo tęsiamas atsižvelgiant į aprašo 8.2.6.1-8.2.6.3 papunkčiuose nurodytus papildomus atrankos kriterijus: kandidatų išsilavinimas (laipsnis), papildomai įgytos kompetencijos, nepertraukiamas darbo stažas institucijoje.
10. Teigia, kad atsakovė, kaip darbdavė, vertindama kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus nustatė, kad ieškovė priešingai nei kiti vertinami kandidatai turėjo mažesnę kvalifikaciją. Ieškovė išsilavinimą yra įgijusi dar 1986 metais. Kvalifikaciją tobulino nesistemingai (2006, 2009, 2018 ir 2020 m.), iniciatyvos tobulinti savo kvalifikacinius įgūdžius neišreiškė. Tuo tarpu palikta dirbti darbuotoja pasižymėjo nuolatiniu, tęstiniu ir kryptingu kvalifikacijos tobulinimu ir žinių atnaujinimu pagal pareigybe pavestas vykdyti funkcijas. Taip pat, pasižymėjo iniciatyvumu domėtis vykdoma veikla ir jos efektyvumo gerinimu. Įgyta kompetencija ir kvalifikacija, visuma kvalifikacijai įvertinti būtinų duomenų sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad paliktos dirbti darbuotojos kvalifikacija yra aukštesnė nei ieškovės.
11. Pažymi, kad darbuotojo kvalifikacija nėra vien įgytas išsilavinimo laipsnis. Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojų atrankos tikslas yra atrinkti geriausiai kvalifikuotą darbuotoją konkrečioms pareigoms. Atsižvelgiant į tai kvalifikacijos vertinimas negali remtis vien formaliu požiūriu, kai apie darbuotojo kvalifikaciją sprendžiama tik pagal įgytą išsilavinimą, tačiau turi būti vertinamas kvalifikacijos kėlimas, įgytos kompetencijomis, įgūdžiai atlikti pavestas funkcijas kiek įmanoma efektyviau, tai yra visi duomenys, kurie objektyviai patvirtina darbuotojo turimą kvalifikaciją.
12. Teigia, kad atrenkant ir skiriant darbuotojų atrankos komisijos narius atsakovei nekilo abejonių dėl darbuotojų atrankos komisijos narių kompetencijos įvertinus narių turimą išsilavinimą, kvalifikaciją, užimamas pareigas ir profesinę patirtį: komisijos pirmininku parinktas prorektorius, kuris ir kuruoja padalinio, kur buvo vykdoma atranka, veiklą, komisijos nariais buvo parinktas už personalo administravimą atsakingo padalinio vadovas, Studijų ir mokslo valdymo grupės patarėjas (pagal pareigybės aprašymą vykdantis patarėjo teisės klausimais funkcijas) ir akademijos Darbo tarybos atstovas (akademijos Darbo tarybos pirmininkė). Darbuotojų atrankos komisijos nariai turėjo pakankamai žinių ir patirties įvertinti darbuotojų atitiktį konkrečiai pareigybei, kompetencijas leidžiančias manyti, jog darbuotojas kvalifikuotas eiti konkrečias pareigas.
13. Be to, nors formaliai apraše nustatyti darbuotojų atrankos kriterijai nebuvo iki įsakymo priėmimo suderinti su akademijos Darbo taryba, tačiau jie iš esmės atitinka DK 57 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, pagrindo kažkaip apriboti darbuotojų teisių ar pažeisti teisėtus lūkesčius nebuvo. Su nustatytais kriterijais per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ buvo supažindinta Darbo tarybos pirmininkė, kuri kartu ir buvo paskirta darbuotojų atrankos komisijos nare. Nei susipažinus su pateiktais dokumentais, nei darbuotojų atrankos metu ar po to prieštaravimų dėl patvirtintų kriterijų taikymo ar vykdytos atrankos procedūros iš Darbo tarybos atstovės ar kitų tarybos narių nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad formalus derinimo proceso eigos neįvykdymas, kai iš esmės nustatyti darbuotojų atrankos kriterijai buvo pateikti susipažinti ir prieštaravimų nepateikta, neturėtų būti laikoma esminiu pažeidimu galėjusiu sukelti neigiamas pasekmes darbuotojų atrankos vertinimui ar kitaip pažeisti darbuotojų interesus. Be to, net pripažinus, jog atsakovė netinkamai įgyvendino formalų reikalavimą dėl kriterijų suderinimo su Darbo taryba, tai negali turėti ir neturi įtakos ieškovės kvalifikacijos vertinimui, kadangi ji nuo to nepakistų. Atsakovė atrenkant aukščiausią kvalifikaciją turinčius darbuotojus į atitinkamas pareigas, užtikrino darbuotojų ir darbdavio interesų pusiausvyrą.
14. Pažymi, kad teisės aktai darbdavei nenumato reikalavimo suderinti darbuotojų atrankos komisijos sudėtį su akademijos Darbo taryba. DK 57 straispnio 3 dalyje pateikiamas reikalavimas dėl darbdavio atstovo dalyvavimo darbdavio sudarytoje darbuotojų atrankos komisijoje. Šis reikalavimas yra įvykdytas, tai patvirtina Akademijos viršininko 2020 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-310 „Dėl darbuotojų atrankos į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centrą komisijos sudarymo“, kuriuo patvirtinta darbuotojų atrankos komisija.
15. Teismo posėdžio metu A. K. palaike ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad jai buvo žinoma, jog atrankos procesas vyks formaliai, atrankos kriterijumi bus laikomas magistro išsilavinimas.
16. Teismo posėdžio metu ieškovės A. K. atstovas advokatas Saulius Pikturna palaike ieškinio reikalavimus, ieškinyje nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad vykdant atranką turėjo būti vadovaujamasi nustatytais kriterijais. Teigė, kad nebuvo laikomasi procedūros dėl atrankos kriterijų suderinimo su darbo taryba.
17. Teismo posėdžio metu atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovas A. A. nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.
18. Teismo posėdžio metu atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovė J. B.-L. nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad atrankos procedūra buvo vykdoma formaliai, vadovaujantis darbo kodekso 57 straipsniu. Mano, kad magistro laipsnis nesuteikia prioriteto, nes vertintas kvalifikacijos kėlimas, dalyvavimas mokymuose. Ieškovės gebėjimai buvo prastesnis už pasirinko kandidato. Atsakant į teismo klausimus, kaip tikrinti gebėjimai, nurodė, kad gebėjimų vertinimo duodant užduotis ar panašiai nebuvo atlikta.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
19. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 27 d. darbo sutarties pagrindu ieškovė A. K. dirbo atsakovės padalinyje Lietuvos technikos bibliotekoje skaitytojų skyriuje, skyriaus vedėja (darbo sutarties 1.1. ir 1.2. punktai). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kurią nustatė Darbo ginčų komisija, jog bendras ieškovės stažas pas atsakovę 39 metai. Tą patvirtina ir byloje pateikta ieškovės Darbo knygelė.
20. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu „Dėl A. K. atleidimo iš darbo“ Nr. P-1027, nuspręsta atleisti A. K., Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijų bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkę, iš darbo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalį (dėl struktūrinių pertvarkymų) (įsakymo 1 punktas). Įsakyme taip pat aptarti kiti su atleidimu susiję klausimai.
21. Ieškovė pareikštu ieškiniu, kaip minėta prašo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu bei taikyti su tuo susijusias pasekmes, įpareigojant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
22. Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 53 straipsnio 2 punktas, 57 straipsnis). Įstatymų leidėjas, suteikdamas darbdaviui teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą šiuo pagrindu, įtvirtina baigtinį priežasčių, dėl kurių gali būti nutraukta darbo sutartis, sąrašą (DK 57 straipsnio 1 dalis).
23. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali lemti, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, t. y. darbdaviui pasikeičia darbuotojo darbo poreikis ir jo atliekama darbo funkcija tampa nereikalinga. Ši priežastis sudaro pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį su perteklinę darbo funkciją atliekančiu darbuotoju (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų.
24. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 2 dalimi, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Ši įstatymo nuostata lemia, kad teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu teisėtumo, turi įvertinti aplinkybes, susijusias su sprendimo nutraukti darbo sutartį priėmimu. Visų pirma tai susiję su priežasties, dėl kurios darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė, realumo įvertinimu. Antra, teismas turi įvertinti, ar ši priežastis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė. Esant ginčui, pareiga įrodyti šių DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų su sprendimo nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu priėmimu susijusių aplinkybių buvimą tenka darbdaviui.
25. Pagal bylos duomenis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos 2019 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-621 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijos bibliotekos vystymo įgyvendinimo plano tvirtinimo“ patvirtintas įstaigos vystymo įgyvendinimo planas. 2020 m. balandžio 1 d. Lietuvos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-268 „Dėl Generolo Jono Žemaičio karo akademijos struktūros ir pareigybių, tarp jų ir pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinta nauja įstaigos struktūra, kurioje nebeliko Karo mokslų ir technologijų bibliotekos (padalinio, kuriame dirbo ieškovė), o buvo įsteigtas Karo mokslų informacijos ir leidybos centras, naujoji struktūra įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 1 d. 2020 m. birželio 30 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl darbdavio struktūrinių pertvarkymų, tokių pertvarkymų realumo ieškovė neginčija.
26. Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas suponuoja, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryšys su darbuotojo atliekamų darbo funkcijų tapimu perteklinėmis, bet ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedūra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo (DK 57 straipsnio 2 dalis).
27. Būtent procedūriniais pažeidimais ir grindžiamas ieškovės ieškinys. Ieškovės teigimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė derino darbuotojų atrankos kriterijus ir atrankos procedūrą su darbo taryba ar profesine sąjunga, kad atrankos komisijos nariai buvo tinkamai parengti atlikti darbuotojų kompetencijos vertinimą, neaišku, ar buvo parengti dokumentai pagal, kuriuos buvo vertinama darbuotojų kompetencija. Pažymi, kad pagal byloje pateiktą darbdavio 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-310 „Dėl darbuotojų atrankos į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo informacijos ir leidybos centrą komisijos sudarymo“, patvirtintą atrankos komisijos narių sąrašą bei Darbuotojų atrankos į karo mokslų informacijos ir leidybos centrą tvarkos aprašą matyti, kad su darbo taryba nebuvo suderinti nei komisija, nei aprašas.
28. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalimi, jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jo nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys.
29. Kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad remiantis įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, darbuotojų atrankos procedūra, kai perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, susideda iš šių etapų: atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų suderinimo su darbo taryba, o kai jos nėra, – su profesine sąjunga; darbuotojų atrankos kriterijų patvirtinimo darbdavio sprendimu; atranką vykdysiančios komisijos sudarymo; atrankos pagal nustatytus kriterijus vykdymo. Pažymėtina, jog ši DK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbuotojų atrankos procedūra taikytina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).
30. Pažymėtina, kad atleidžiamų darbuotojų atrankos mechanizmo svarba yra ypatinga, iš to kyla aukštesni, procedūrai taikomi objektyvumo, nešališkumo, neformalumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad oficialaus atrankos kriterijų derinimo su darbo taryba nebuvo, tačiau pažymėjo, kad darbo tarybos atstovei atrankos kriterijai buvo žinomi ir prieštaravimų nebuvo gauta. Pagal byloje esančio Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2020 m. gegužės 13 d. įsakymą „Dėl darbuotojų atrankos į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centrą komisijos sudarymo“ Nr. V-310, 2 punktą nurodama, kad įsakoma komisijai atlikti LKA Karo mokslų informacijos ir leidybos centro darbuotojų atranką ir Komisijos protokolą pateikti tvirtinti iki 2020 m. liepos 1 d.
31. Byloje pateiktas 2020 m. birželio 15 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro darbuotojų atrankos protokolas Nr. VL-402, kuriame nurodyta, kad svarstyta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų informacijos ir Redakcinio skyriaus darbuotojų atranka į Karo mokslų informacijos ir leidybos centrą. Atranka vykdyta vadovaujantis LKA viršininko 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-310, šiuo įsakymu patvirtinu aprašu bei DK 57 straipsnio nuostatomis. Pagal minėtą protokolą matyti, jog Dr. R. K. M. pastebėjo, jog atrankos kriterijai nebuvo derinti su LKA darbo taryba. Atrinkti darbuotojai patvirtinti pagal bibliotekos direktorės siūlymą, nurodant, kad buvo vertinta – darbuotojų turimas išsilavinimas, kvalifikacija, gebėjimas vykdyti konkrečias darbo užduotis. Buvo atsižvelgta į G1 skyriaus Personalo ir administravimo poskyrio pateiktą informaciją apie atrankos kriterijus, suteikiančius pirmenybę būti atrinktiems dirbti. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atranka iš esmės nebuvo vykdyta, buvo pritarta išimtinai skyriaus vadovės siūlymui, ir darbuotojai atrinkti vienasmeniškai. Tokią procedūrą laikyti skaidria, objektyvia ir nešališka nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovei buvo teiktas oficialius rašytinis siūlymas užimti kitas laisvas vietas.
32. Dar viena aplinkybė, kuria grindžiamas ieškinys yra ta, kad ieškovės teigimu, paliktos dirbti darbuotojos išsilavinimas yra bakalauro, t. y. žemesnis nei ieškovės, kuri turi magistro kvalifikacinį laipsnį, todėl ieškovės manymu, atsakovė vykdydama darbuotojų atranką nesilaikė ir pažeidė pačios nustatytus atrankos kriterijus. Pažymi, kad atsakovė aprašo 8.2.1. – 8.2.5. punktuose atkartojo DK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, o aprašo 8.2.6. punktas nustatė papildomus atrankos kriterijus. Aprašo 8.2.6.1. punkte nustatyta, kad pirmenybė būti paliktam toliau dirbti, suteikiama darbuotojui, kurio išsilavinimas aukštesnis, t. y. turinčiam magistro ir aukštesnį laipsnį.
33. Atsakovė atsikirsdama atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis parašo 7 punktu, darbuotojų atrankos komisija, atsižvelgdama į pareigybėms nustatytus kriterijus, kiekvienai pareigybei atrinko pagal kvalifikaciją tinkančius asmenis ir sudarė kandidatų, pretenduojančių į konkrečias pareigas, sąrašą. Pažymima, kad visų pirma, buvo vertinamas kvalifikacinių reikalavimų atitikimas (bendrieji ir specialieji pareigybei taikomi reikalavimai). Esant keliems kandidatams, kurie atitiko minėtus kvalifikacinius reikalavimus atranka buvo tęsiama pagal aprašo 8.2.1. bei 8.2.5. papunkčiuose nurodytus kriterijus – pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad kandidatų skaičius buvo didelis, atrankos vykdymas buvo tęsiamas atsižvelgiant į aprašo 8.2.6.1. – 8.2.6.3. papunkčiuose nurodytus papildomus atrankos kriterijus. Teigia, kad atsakovas, kaip darbdavys vertindamas kandidatus nustatė, kad ieškovė, priešingai nei kiti vertinti kandidatai turėjo mažesnę kvalifikaciją (atsižvelgiant į dokumentus, patvirtinančius papildomai įgytas kompetencijas). Pažymi, kad kvalifikacijos pažymėjimai buvo vienas iš vertinamų kriterijų.
34. Darbuotojų atrankos į karo mokslų informacijos ir leidybos centrą tvarkos aprašo, patvirtinto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-310, 8 punkte nurodyta, kad komisija atranką į pareigas vykdo vadovaudamasi DK 57 straipsnio nuostatomis bei papildomai atrankos kriterijais. Vienas iš kriterijų, apibrėžtas 8.2.3. punkte kur nurodoma, kad kai yra keletas kandidatų, atitinkančių pareigybei nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kandidatai atrenkami atsižvelgiant į kriterijus, tame tarpe ir kai kandidatai turi ne mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą esamoje darbovietėje, išskrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami LKA. Taip pat 8.2.6. punkte aptarti papildomi atrankos kriterijai: kandidatų išsilavinimas (turi magistro ar aukštesnį laipsnį) (8.2.6.1. punktas); jei kandidatai yra baigę kvalifikacijos kėlimo kursus, reikalingus pareigybėms priskirtoms funkcijoms atlikti (8.2.6.2. punktas); nepertraukiamą darbo stažą institucijoje (8.2.6.3. punktas).
35. Byloje taip pat pateiktas Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro teminio bibliotekininko pareigybės aprašymas Nr. 1, patvirtintas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-398, kurio 5 punkte nurodoma, kad darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus: turi būti įgijęs aukštąjį universitetinį bibliotekinį arba jam prilygintą išsilavinimą (bakalauro arba magistro kvalifikacinis laipsnis). Minėtos pareigybės parašymo 6 punkte bei jo papunkčiuose, 7 punkte bei jo papunkčiuose, 8 punkte bei jo papunkčiuose, taip pat 9 ir 10 punktuose nurodyta, ką darbuotojas turi žinoti, mokėti ir kokius kitus reikalavimus atitikti. Taip pat pateikti pareigybių aprašymai: Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro teminio bibliotekininko pareigybės aprašymas Nr. 2, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro teminio bibliotekininko pareigybės aprašymas Nr. 3, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekininko (kataloguotojo) pareigybės aprašymas Nr. 1, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekininko (kataloguotojo) pareigybės aprašymas Nr. 2, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekininko (komplektuotojo) pareigybės aprašymas, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekininko (metodininko) pareigybės aprašymas, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekininko (duomenų bazių) pareigybės aprašymas, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekos tarnautojo pareigybės aprašymas Nr.1, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekos tarnautojo pareigybės aprašymas Nr.2, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekos tarnautojo pareigybės aprašymas Nr.3, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos karo mokslų informacijos ir leidybos centro bibliotekos tarnautojo pareigybės aprašymas Nr.4.
36. Atsakovė byloje neginčijo, kad ieškovė atitinka pareigybės aprašyme nustatytus kriterijus, nenurodė pagal kuriuos pareigybės punktus ieškovė kriterijų neatitinką, tai nebuvo vertinta bei nurodyta ir atrankos metu, tačiau kaip minėta, tiek atsikertant į ieškinio reikalavimus atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovės atstovams duodant paaiškinimus, palaikė poziciją, kad į laisvą darbo vietą buvo pasirinkta kandidatė, kuri labiau atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus, o kitos kandidatės pasirinkimą iš esmės lėmė tai, kad nors ji nors ir turėjo žemesnį kvalifikacini laipsnį, t. y. bakalauro, tačiau ji buvo išklausiusi daugiau mokymų ir aktyviau kėlė kvalifikaciją.
37. Visų pirma pažymėtina, kad pats darbdavys, patvirtindamas 33 šio sprendimo punkte minimą atrankos į karo mokslų informacijos ir leidybos centrą tvarkos aprašą, nustatė ir apibrėžė labai aiškius kriterijus, kuriais pats privalėjo vadovautis atkindamas darbuotojus. Pagal turimus bazinius duomenis, asmuo, kuris buvo atrinktas turi bakalauro išsilavinimą, asmens stažas ženkliai trumpesnis nei ieškovės, dėl ko taip pat ginčo byloje nėra. Tačiau kaip argumentavo atsakovės atstovai šis asmuo buvo paliktas pareigose ir turėjo pranašumą prieš ieškovę dėl to, kad aktyviai kėlė kvalifikaciją. Į bylą pateiktoje darbdavio parengtoje lentelėje pavadinimu „Ieškovės ir priimto asmens į Teminio bibliotekininko pareigybę asmenų išsilavinimo ir kvalifikacijos duomenų palyginimo lentelė“ nurodoma, kad ieškovės kvalifikacija – aukštasis išsislavinimas – magistras (bibliotekininkystė ir bibliografija); palikto dirbti asmens – bakalauras (komunikacija ir informacija). Papildomai baigti kursai ieškovės – 3 kvalifikacijos kėlimo kursai; palikto asmens – 10 kvalifikacijos kėlimo kursų; tai pat apie kiekvieną kandidatą pateiktą charakteristika. Kriterijai, kuriuos pats darbdavys nustatė darbuotojų atrankos į karo mokslų informacijos ir leidybos centrą tvarkos aprašu, patvirtintu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-310, nevertinti ir lentelėje neatsispindi. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų, jog ieškovė neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų kriterijų.
38. Posėdžio metu atsakovės atstovų buvo išsakyta pozicija, kad ieškovės gebėjimai dirbti su duomenų bazėmis prastesni, nes ji neturi patirties. Atsakant į teismo klausimus, kaip šie gebėjimai buvo įvertinti, nebuvo nurodyta jų vertinimo tvarka ir, kad apskritai toks ieškovės gebėjimų vertinimas buvo atliekamas. Esminiai atsakovės argumentai, kaip minėta buvo tai, kad atrinkta darbuotoja intensyviau kėlė kvalifikaciją. Paminėtina, kaip ir aptarta aukščiau, nei pagal atrankos kriterijus kvalifikacijos kėlimas nebuvo vienintelis ir prioritetinis kriterijus, nei pareigybės aprašyme nurodyta, kad darbuotojui keliamas reikalavimas būti išklausius atitinkamą kiekį ar atitinkamos temos kursų. Tuo tarpu ieškovė atitiko visus atrankos kriterijus pagal 8.2.6 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad 8.2.6.2 papunktyje taip pat nėra nurodyta kiek ir kokių kursų asmuo turi baigti, jog būtų taikomas šis kriterijus, todėl nėra pagrindo išvada, kai šis kriterijus ieškovei negalėjo būti taikomas.
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog atsakovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija nesilaikė atleidimo procedūros reglamentuotos DK 57 straipsnyje, iš esmės neatliko darbuotojų pretenduojančių į tą pačią poziciją vertinimo, todėl ieškovės A. K. ieškinys pareikštas atsakovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai tenkintinas ir pripažintina, jog atsakovė A. K. iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atleista neteisėtai.
40. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
41. Apeliacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pirmuoju atveju darbuotojui priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Antruoju atveju priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1474-910/2020).
42. Ieškovė A. K. reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademiją išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
43. Nustačius, jog ieškovė iš darbo pas atsakovę atleista neteisėtai, yra pagrindas taikyti nurodytas teisines pasekmes. Pažymėtina, kad darbdavys neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo pateikti teismui pažymą apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį, tačiau pagal į bylą pateiktą darbdavio apskaičiavimą dėl galutinio atsiskaitymo su ieškove (tabelio Nr. 10885) matyti, kad ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė 58, 25 Eur sumą. Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo 5.1 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus.
44. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2020 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21,1 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Taigi, 2020 m. patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21.1 darbo dienos, atsakovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 58, 25 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis 1 229, 08 Eur.
45. Ieškovė atleista iš atsakovės įstaigos 2020 m. rugpjūčio 31 d., todėl atsižvelgiant į nurodyta aplinkybes teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 8 778, 31 Eur (1 229, 08 Eur x 7 mėn.+ už tris darbo dienas 2021 balandžio mėnesį) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 58, 25 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.
46. Ieškovė A. K., taip pat, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
47. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją, taip pat nurodyti argumentus, dėl kurių yra mažinama ši kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 50 punktas).
48. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt.).
49. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė pas atsakovę viso dirbo 39 metus, dėl šios aplinkybės ginčo šalys nekėlė, ieškovei per visą darbo pas atsakovę laiką jokių drausminių nuobaudų nebuvo taikyta, ieškovė dirbo sąžiningai, tinamai, priešingų įrodymų byloje nėra. Jokių įrodymų apie šiuo metu esamą sunkią finansinę padėti atsakovė neteikė, teismas pažymi, kad teismas aktyvus gindamas darbuotojo interesus ir renka įrodymus, susijusius su darbo ginčui reikšmingomis aplinkybėmis. Tokia pozicija pateikiama ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011). Tuo tarpu darbdavys jam reikšmingas aplinkybes įrodinėja pats, šiuo atveju kaip minėta duomenų, kurie sudarytų pagrindą mažinti ieškovės prašomą priteisti kompensacijos dydį atsakovė nepateikė, todėl teismas tenkina ieškovės prašymą priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ir priteisia ieškovei iš atsakovės 7 374, 48 Eur kompensaciją (1 229, 08 Eur x 6 mėn.) prieš mokesčius, teismo vertinimu, kaip minėta, nurodyto dydžio kompensacija šiuo konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgiant į ieškovės nepertraukią darbo stažą pas atsakovę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, kurios paminėtos aukščiau. Teismas pažymi, kad atsakovė yra nurodžiusi, jog ieškovei buvo išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensacija, todėl vykdymo procese turėtų būti sprendžiama dėl nurodytos kompensacijos įskaitymą į priteistą sumą.
50. Teismas atsakovei išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu dėl turtinės (finansinės) padėties ar kitų aplinkybių atsakovei būtų sudėtinga iš karto įvykdyti visą sprendimą, ji turi teisę pateikti įrodymais pagrįstą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
51. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 500 Eur, tenkinus ieškinį visiškai šios išlaidos ieškovės naudai priteisiamos iš atsakovės.
52. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, j. a. k. 211959040, atleido ieškovę A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtai.
Laikyti, kad ieškovė A. K. atleista iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ir technologijų bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkės pareigų šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, j. a. k. 211959040, 8 778, 31 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 58, 25 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 7 374, 48 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė