Administracinė byla Nr. I-277-505/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01516-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8;
(S)
57.5.; 51.5; 55.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 11 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjo M. B. atstovei advokatei R. P., atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. J., trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei K. B.,
nedalyvaujant pareiškėjui M. B., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. B. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (10.9)S-38886 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-4117 bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui dvi neišmokėtas 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas bei priteisti iš atsakovo 851,2 Eur kompensacines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą teismo priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 117–121).
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui 2002 m. kovo 5 d. išduotame invalidumo pažymėjime yra nurodyta, kad jis pripažintas nedarbingu neterminuotam laikui, suteikta antra Invalidumo grupė, pripažinta transporto išlaidų kompensacija pagal invalidumo nustatymo tvarkos 14 punktą neterminuotai, t. y. pareiškėjui teisė į transporto išlaidų kompensaciją apima ir teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius, tačiau pareiškėjui ši kompensacija nemokama. Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 28 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, prašydamas išmokėti dvi 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas, taip pat delspinigius ir palūkanas už uždelstą išmokų išmokėjimo laiką. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.9)S-38886 pareiškėjui nurodė, jog pareiškėjas dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos į Kauno skyrių nesikreipė, - nepateikė prašymo skirti šią kompensaciją ir dokumentų, taip pat informavo pareiškėją, jog jei jam yra nustatytas specialus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir išduota atitinkama pažyma, jam gali būti mokama ši kompensacija bei kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Nesutikdamas su minėtu atsakymu, pareiškėjas 2018 m. birželio 26 d. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teigdamas, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nepagristai vadovaujasi teisės aktais, kurie negaliojo jo darbingumo netekimo nustatymo metu, jie netaikytini, taip pat nurodydamas, jog prašymą su dokumentais dėl transporto išlaidų kompensacijos skyrimo jis pateikė 2002 m. gegužės 2 d. Teigė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. liepos 4 d. raštu Nr. (6.5) 1-4117 atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, jog pagal surinktą informaciją specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis pareiškėjui nebuvo nustatytas, todėl teisės gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos neturi, o 2002 metais pareiškėjui buvo pripažinta tik transporto išlaidų kompensacija, kuri pareiškėjui paskirta nuo 2002 m. gegužės 5 d. ir mokama iki šiol. Taip pat informavo, jog dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos turėtų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjo įsitikinimu, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius nepagrįstai nurodė, jog ši kompensacija jam nenustatyta. Pareiškėjas savo reikalavimus dėl 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos išmokėjimo grindžia Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, teisę gauti dviejų rūšių kompensacijas - kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius, todėl pareiškėjo teigimu jam priklauso ši kompensacija ir turėjo būti mokama. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (1 t., b. l. 139–143).
Atsiliepime į patikslintą skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę: 1) kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; 2) vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius. Analogiška minėto įstatymo redakcija buvo ir pareiškėjo neįgalumo nustatymo metu, t. y. 2002 m. kovo 5 d. Teigė, kad Transporto lengvatų įstatymo redakcijos, galiojusios pareiškėjo neįgalumo nustatymo metu, 7 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pareiškėjo neįgalumo nustatymo metu galiojusi Transporto išlaidų ir specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimo sutrikusią judėjimo funkciją turintiems invalidams tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 92 (toliau – Tvarka, neteko galios 2005 06 14 įsakymu Nr. A1-165 nuo 2005 07 01), numatė sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims transporto išlaidų ir specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimą. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad teisę invalidams įsigyti specialų lengvąjį automobilį nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (VMSEK, dabar - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba). Asmenims, kuriems sutrikusios judėjimo funkcijos, kartą per 6 metus mokamos iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius (Tvarkos 12 p.). Asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų išmokėtos šios kompensacijos, pateikia SODROS teritoriniam skyriui arba miestų (rajonų) savivaldybių socialinės paramos skyriams šiuos dokumentus: prašymą, kuriame nurodoma, kada yra įsigytas specialus lengvasis automobilis (Tvarkos 13.1 p.); VMSEK išduotą specialaus automobilio įsigijimo pažymėjimą (Tvarkos 13.2 p.); asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr.083-1/a), kurioje nurodoma, kad asmuo gali vairuoti specialų lengvąjį automobilį arba vairuotojo pažymėjimą (Tvarkos 13.3 p.); notariškai patvirtintą lengvojo automobilio pirkimo- pardavimo sutartį arba lengvojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, arba lengvojo automobilio pirkimo kitoje valstybėje dokumentą (arba šių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka ar VĮ "Regitra" patvirtintas kopijas), arba prekiaujančios organizacijos, pardavusios automobilį, sąskaitą faktūrą ir kasos aparato ar kasos pajamų orderio kvitą (Tvarkos 13.4 p.); specialaus lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų sąskaitą-faktūrą ir kasos aparato ar kasos pajamų orderio kvitą (asmenims, pirkusiems jau techniškai pritaikytą specialų lengvąjį automobilį arba su automatine pavarų dėže, šios sąskaitos-faktūros pateikti nereikia) (Tvarkos 13.5 p.); tuo atveju, kai automobilis buvo remontuojamas, automobilį remontavusios įmonės remonto išlaidų sąskaitą-faktūrą ir kasos aparato ar kasos pajamų orderio kvitą arba prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (Tvarkos 13.6 p.); transporto priemonės registravimo liudijimą su įrašu "L. a. rankinis valdymas" (Tvarkos 13.7 p.); atestuoto nepriklausomo turtą vertinančio eksperto pažymą apie specialaus lengvojo automobilio rinkos vertę (Tvarkos 13.8 p.). SODROS teritoriniai skyriai iš sutrikusią judėjimo negalią turinčių asmenų priima 13 punkte nurodytus dokumentus ir šias kompensacijas išmoka ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo (Tvarkos 15 p.). Jeigu asmenys, įgiję teisę į šią kompensaciją, jau turimuose savo automobiliuose įrengia rankinį valdymą, jiems išmokamos kompensacijos iki 32 MGL dydžio, bet ne didesnės už faktines išlaidas (Tvarkos 16 p.). Kai asmenys vėl įgyja teisę į kompensacijas ir jie turimus specialius lengvuosius automobilius remontuoja, jiems kompensuojamos faktinės remonto išlaidos, bet ne didesnės kaip 32 MGL dydžio (Tvarkos 17 p.). Specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo transporto priemonės įregistravimo Valstybės įmonėje "Regitra" dienos (Tvarkos 20 p.). Pažymėjo, kad šiuo metu transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją vadovaujantis Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.A1-234. Vadovaujantis Aprašo 8 ir 13 punktais, asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų paskirtos ir išmokėtos kompensacijos, Fondo valdybos teritoriniams skyriams turi pateikti prašymus dėl atitinkamos kompensacijos skyrimo kartu su šiuose punktuose išvardintais kitais dokumentais. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, ši kompensacija mokama: jeigu asmuo įsigyja arba jau yra įsigijęs lengvąjį automobilį; jeigu asmuo įsigyja lengvąjį automobilį ir jį techniškai pritaiko; jeigu asmuo įsigyja lengvąjį automobilį ir jį remontuoja; jeigu asmuo įsigyja lengvąjį automobilį, jį techniškai pritaiko ir remontuoja; jeigu asmuo jau turimą lengvąjį automobilį techniškai pritaiko; jeigu asmuo jau turimą lengvąjį automobilį remontuoja; jeigu asmuo jau turimą lengvąjį automobilį techniškai pritaiko ir remontuoja. Lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidas sudaro rankinio valdymo įrengimo išlaidos. Aprašo 13 punkte nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų išmokėta lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, pateikia Fondo valdybos teritoriniams skyriams prašymą skirti kompensaciją ir kartu su prašymu Apraše įvardintus dokumentus. Pabrėžė, jog pareiškėjas dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos nėra pateikęs prašymo skirti šią kompensaciją teisės aktų nustatyta tvarka su Tvarkoje ar Apraše nurodytais reikiamais dokumentais, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius neturėjo ir dabar neturi teisinio pagrindo pareiškėjui skirti ir išmokėti aukščiau nurodytą kompensaciją. Nurodė, kad 2002 m. gegužės 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą skirti transporto išlaidų kompensaciją, kuri nuo 2002 m. kovo 5 d. jam buvo paskirta ir yra mokama iki šiol. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jis turi teisę į kompensaciją vien dėl to, kad ši teisė numatyta Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstas, kadangi asmuo, siekiantis įgyvendinti šią teisę ir gauti išmokas, turi pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius šią teisę, kaip numatyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose. Pažymėjo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius 2018 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. R-3711 nurodė, kad M. B. 2002 m. kovo 5 d., kreipusis dėl invalidumo grupės nustatymo, specialusis automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatytas nebuvo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau- ir VSDFV Kauno skyrius) 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. (10.9)S-38886 „Dėl transporto išlaidų kompensacijos ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir VSDFV) 2018 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. (6.5) 1-4117 „Dėl transporto išlaidų kompensacijos ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos“, kuriais atsisakyta M. B. skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. B. 2018 m. gegužės 28 d. su skundu (prašymu) kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas išmokėti dvi iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas, taip pat delspinigius ir palūkanas už uždelstą išmokų išmokėjimo laiką (1 t., b. l.150-151).
VSDFV Kauno skyrius 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (10.9)S-38886 pareiškėjui nurodė, jog pareiškėjas dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos į VSDFV Kauno skyrių nesikreipė, t. y. nepateikė prašymo skirti šią kompensaciją ir dokumentų. Taip pat informavo pareiškėją, jog jai jam yra nustatytas specialus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir išduota atitinkama pažyma, jam gali būti mokama ši kompensacija bei kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.
Nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2018 m. birželio 26 d. pateikė skundą VSDFV, teigdamas, jog VSDFV Kauno skyrius nepagristai vadovaujasi teisės aktais, kurie negaliojo jo darbingumo netekimo nustatymo metu, jie netaikytini, taip pat nurodydamas, jog prašymą su dokumentais dėl transporto išlaidų kompensacijos skyrimo jis pateikė 2002 m. gegužės 2 d. (pareiškėjo nuomone, šis prašymas apima ir specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją). Pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV Kauno skyrius 2018 b. birželio 13 d. sprendimą Nr. (10.9)S-38886 kaip nepagrįstą bei įpareigoti išmokėti jam priklausančią transporto išlaidų kompensaciją įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-4117 pareiškėjui nurodė, jog nustatė, kad skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagristas. Taip pat nurodė, jog pagal pareiškėjo 2018 birželio 26 d. skunde nurodytą informaciją bei informaciją, gautą iš NDNT pagal duomenų teikimo sutartį, specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis pareiškėjui nebuvo nustatytas, todėl teisės gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos neturi. 2002 metais pareiškėjui buvo pripažinta tik transporto išlaidų kompensacija, kuri pareiškėjui paskirta nuo 2002 m. gegužės 5 d. ir mokama iki šiol. Taip pat informavo, jog dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos turėtų kreiptis į NDNT.
Pareiškėjas nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimais, o taip pat mano, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius nepagrįstai nurodė, jog ši kompensacija jam nenustatyta. Pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, jog jam nustatyta teisė į transporto išlaidų kompensaciją apima ir teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.
Taigi, šio ginčo atveju, iš esmės keliamas teisės aktų, reglamentuojančių transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarką, taikymo klausimas.
Transporto lengvatų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 01 01 iki 2019 01 01) 7 straipsnio, numatančio teisę į transporto išlaidų kompensaciją, 1 dalyje nustatyta, kad neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę: 1) kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; 2) vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.
Transporto lengvatų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2000 05 01 iki 2002 04 09) 7 straipsnio, numačiusio teisę į transporto išlaidų kompensaciją, 1 dalyje (pareiškėjo neįgalumo nustatymo metu, t. y. 2002 m. kovo 5 d.) buvo nustatyta, kad invalidai, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę: 1) kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; 2) vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.
Transporto lengvatų įstatymo redakcijos, galiojusios pareiškėjo neįgalumo nustatymo metu, t. y. 2002 m. kovo 5 d., 7 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta (bylos nagrinėjimo metu- Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis (Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras)), kad transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pareiškėjo neįgalumo nustatymo (Kauno 1 medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2002 m. kovo 5 d. Ekspertizės aktas Nr. 01201) metu galiojusi Transporto išlaidų ir specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimo sutrikusią judėjimo funkciją turintiems invalidams tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 92 (toliau – ir Tvarka) numatė sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims transporto išlaidų ir specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimą.
Tvarkos 3.2 punkte buvo nustatyta, kad teisę į transporto išlaidų kompensaciją pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintą ligų sąrašą invalidams nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau - VMSEK).
Tvarkos 7 punkte nustatyta, kad ši kompensacija sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims mokama kas mėnesį 25 procentų minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio. Kompensacija mokama už einamąjį mėnesį asmeniui, jo tėvams arba globėjams (rūpintojams) ir naudojama pagal tikslinę paskirtį asmens transporto paslaugų poreikiui tenkinti. Kompensacija, negauta dėl asmens mirties, neišmokama. Pagal Tvarkos 8 punktą, asmenys, turintys teisę gauti šią kompensaciją, gyvenamosios vietos SODROS teritoriniams skyriams arba miestų (rajonų) savivaldybių socialinės paramos skyriams pateikia šiuos dokumentus: invalidumo pažymėjimą, kuriame turi būti įrašas dėl teisės gauti šią kompensaciją (Tvarkos 8.1 p.); prašymą skirti šią kompensaciją (Tvarkos 8.2 p.). Pagal Tvarkos 10 punktą Sprendimas dėl kompensacijų skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo SODROS teritoriniame skyriuje arba miestų (rajonų) savivaldybių socialinės paramos skyriuje dienos. Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo invalidumą nustatančių komisijų arba VMSEK sprendimo (ekspertizės pradžios) dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų reikiamų dokumentų kompensacijai skirti SODROS teritoriniame skyriuje arba miestų (rajonų) savivaldybių socialinės paramos skyriuje dienos.
Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad teisę invalidams įsigyti specialų lengvąjį automobilį nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (VMSEK, dabar - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba).
Asmenims, kuriems sutrikusios judėjimo funkcijos, kartą per 6 metus mokamos iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius (Tvarkos 12 p.).
Asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų išmokėtos šios kompensacijos, pateikia SODROS teritoriniam skyriui arba miestų (rajonų) savivaldybių socialinės paramos skyriams šiuos dokumentus: prašymą, kuriame nurodoma, kada yra įsigytas specialus lengvasis automobilis (Tvarkos 13.1 p.); VMSEK išduotą specialaus automobilio įsigijimo pažymėjimą (Tvarkos 13.2 p.); asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr.083-1/a), kurioje nurodoma, kad asmuo gali vairuoti specialų lengvąjį automobilį arba vairuotojo pažymėjimą (Tvarkos 13.3 p.); notariškai patvirtintą lengvojo automobilio pirkimo- pardavimo sutartį arba lengvojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, arba lengvojo automobilio pirkimo kitoje valstybėje dokumentą (arba šių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka ar VĮ "Regitra" patvirtintas kopijas), arba prekiaujančios organizacijos, pardavusios automobilį, sąskaitą faktūrą ir kasos aparato ar kasos pajamų orderio kvitą (Tvarkos 13.4 p.); specialaus lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų sąskaitą-faktūrą ir kasos aparato ar kasos pajamų orderio kvitą (asmenims, pirkusiems jau techniškai pritaikytą specialų lengvąjį automobilį arba su automatine pavarų dėže, šios sąskaitos-faktūros pateikti nereikia) (Tvarkos 13.5 p.); tuo atveju, kai automobilis buvo remontuojamas, automobilį remontavusios įmonės remonto išlaidų sąskaitą-faktūrą ir kasos aparato ar kasos pajamų orderio kvitą arba prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (Tvarkos 13.6 p.); transporto priemonės registravimo liudijimą su įrašu "L. a. rankinis valdymas" (Tvarkos 13.7 p.); atestuoto nepriklausomo turtą vertinančio eksperto pažymą apie specialaus lengvojo automobilio rinkos vertę (Tvarkos 13.8).
SODROS teritoriniai skyriai iš sutrikusią judėjimo negalią turinčių asmenų priima 13 punkte nurodytus dokumentus ir šias kompensacijas išmoka ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo (Tvarkos 15 p.). Jeigu asmenys, įgiję teisę į šią kompensaciją, jau turimuose savo automobiliuose įrengia rankinį valdymą, jiems išmokamos kompensacijos iki 32 MGL dydžio, bet ne didesnės už faktines išlaidas (Tvarkos 16 p.). Kai asmenys vėl įgyja teisę į kompensacijas ir jie turimus specialius lengvuosius automobilius remontuoja, jiems kompensuojamos faktinės remonto išlaidos, bet ne didesnės kaip 32 MGL dydžio (Tvarkos 17 p.). Specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo transporto priemonės įregistravimo Valstybės įmonėje "Regitra" dienos (Tvarkos 20 p.).
Ginčo sprendimų priėmimo metu transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos (toliau vadinama – kompensacijos) buvo skiriamos ir mokamos asmenims, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją vadovaujantis Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.A1-234.
Vadovaujantis Aprašo 8 ir 13 punktais, asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų paskirtos ir išmokėtos kompensacijos, Fondo valdybos teritoriniams skyriams turi pateikti prašymus dėl atitinkamos kompensacijos skyrimo kartu su šiuose punktuose išvardintais kitais dokumentais.
Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, asmenims, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir išduota atitinkama pažyma, kartą per 6 metus mokama iki 32 BSI dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, jeigu šie asmenys patys gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius. Ši kompensacija mokama: jeigu asmuo įsigyja arba jau yra įsigijęs lengvąjį automobilį (Aprašo 12.1 p.); jeigu asmuo įsigyja lengvąjį automobilį ir jį techniškai pritaiko (Aprašo 12.2 p.); jeigu asmuo įsigyja lengvąjį automobilį ir jį remontuoja (Aprašo 12.3 p.); jeigu asmuo įsigyja lengvąjį automobilį, jį techniškai pritaiko ir remontuoja (Aprašo 12.4 p.); jeigu asmuo jau turimą lengvąjį automobilį techniškai pritaiko (Aprašo 12.5 p.); jeigu asmuo jau turimą lengvąjį automobilį remontuoja (Aprašo 12.6 p.); jeigu asmuo jau turimą lengvąjį automobilį techniškai pritaiko ir remontuoja Lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidas sudaro rankinio valdymo įrengimo išlaidos (Aprašo 12.7 p.). Lengvojo automobilio remonto išlaidas sudaro automobilio kėbulo ir kitų dalių remonto, dažymo darbų bei dažymo medžiagų ir keičiamų dalių bei agregatų įsigijimo išlaidos.
Aprašo 13 punkte nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų išmokėta lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, pateikia Fondo valdybos teritoriniams skyriams prašymą skirti kompensaciją ir kartu su prašymu šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tos rūšies elektroninė paslauga ir dėl kompensacijos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu. Pranešimas apie prašymo gavimą ir vykdymo būklę tą pačią dieną perduodamas į elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulį (Aprašo 13.1 p.); specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymą (Aprašo 13.2 p.); asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a) (Aprašo 13.3 p.); Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą (Aprašo 13.4 p.); dokumentus, patvirtinančius lengvojo automobilio pirkimo išlaidas (Aprašo 13.5 p.): sąskaitą faktūrą ir pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kasos aparato kvitą ar kasos pajamų orderio antrąjį egzempliorių arba kasos pajamų orderio kvitą ar pinigų priėmimo kvitą, arba kredito ar mokėjimo įstaigos patvirtintą sąskaitą apie apmokėjimo įvykdymą kredito įstaigos internetinėje sistemoje, arba mokėjimo nurodymą dėl pinigų pervedimo įmonei ar organizacijai, pardavusiai automobilį), jei automobilį pardavė įmonė ar organizacija. Tuo atveju, kai pateikiamas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyti parduodamos ar perkamos prekės pavadinimas, kiekis, matavimo vienetai ir vieneto kaina, pateikti sąskaitą faktūrą nebūtina (Aprašo 13.5.1 p.); arba pirkimo–pardavimo sutartį, jei automobilis perkamas iš fizinio asmens Lietuvoje (Aprašo 13.5.2 p.); arba pirkimo užsienio valstybėje dokumentą ir šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą, jei automobilis perkamas užsienyje (Aprašo 13.5.3 p.); arba sąskaitą faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą, arba pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kasos aparato kvitą ar prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą), jei automobilis perkamas iš asmens, vykdančio individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą (Aprašo 13.5.4 p.); arba pirkimo–pardavimo kvitą, jei automobilis perkamas iš asmens, turinčio verslo liudijimą (Aprašo 13.5.5 p.); arba lizingo davėjo dokumentą (pažymą ar aktą) apie visos lizingo sutartyje numatytos kainos sumokėjimą ir nuosavybės teisės į automobilį perdavimą lizingo gavėjui, jei automobilis įsigytas lizingo būdu (Aprašo 13.5.6 p.); transporto priemonės registracijos liudijimą (Aprašo 13.6); nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą apie automobilio rinkos vertę (kai asmuo pageidauja gauti automobilio įsigijimo išlaidų kompensaciją); tokios ataskaitos pateikti nereikia, jei perkamas naujas automobilis (neeksploatuotas) (Aprašo 13.7); jei automobilis buvo techniškai pritaikomas ir (ar) remontuojamas, – automobilio techninį pritaikymą ir (ar) remontą atlikusios įmonės išduotą dokumentą, patvirtinantį techninio pritaikymo ir (ar) remonto išlaidas (Aprašo 13.8).
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pareiškėjas, turėdamas teisę į transporto išlaidų kompensaciją, VSDFV Kauno skyriui 2002 m. gegužes 2 d. pateikė prašymą dėl šios kompensacijos skyrimo, kuriuo prašė skirti būtent transporto išlaidų kompensaciją (prašyme tai pažymėjo ir nurodė I MSEK invalidumo pažymėjimą Nr.811779) (1 t., b. l. 144-146). Duomenų, jog pareiškėjas 2002 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją ir teisę gauti šią kompensaciją pagrindžiančius dokumentus, numatytus Tvarkos 4 ir 13 punktuose, byloje nėra. Tokiu būdu, VSDFV Kauno skyrius 2002 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 1589 nuo 2002 m. kovo 5 d. pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskyrė tik transporto išlaidų kompensaciją, kuri yra mokama iki šiol (1 t., b. l. 147).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei teisinį teisinių santykių reglamentavimą, pripažįsta, jog pareiškėjas dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos nėra pateikęs prašymo skirti šią kompensaciją teisės aktų nustatyta tvarka su Tvarkoje ar Apraše nurodytais reikiamais dokumentais (nagrinėjamu atveju pareiškėjas jų nepateikė ir 2018 m. gegužės 28 d. teikdamas skundą atsakovui ir bylos nagrinėjimo metu), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius neturėjo ir neturi nei teisinio (tik pareiškėjas gali realizuoti teisės aktų nustatytą teisę į kompensaciją, nes minėtas Transporto lengvatų įstatymas nenumato atsakovo pareigos ją skirti ir mokėti nesant pareiškėjo prašymo), nei faktinio pagrindo (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius 2018 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. R-3711 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad M. B. 2002 m. kovo 5 d. kreipusis dėl invalidumo grupės nustatymo, specialusis automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatytas nebuvo (1 t., b. l. 126)) pareiškėjui skirti ir išmokėti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Pareiškėjo argumentas, kad jis turi teisę į kompensaciją vien dėl to, kad ši teisė numatyta Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas, kadangi asmuo, siekiantis įgyvendinti šią teisę ir gauti išmokas, turi pareigą pateikti jau minėtus dokumentus, įrodančius šią teisę, kaip numatyta Tvarkoje ir Apraše.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir procesines palūkanas.
Teismų praktikoje yra aiškinta, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas), kadangi procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (10.9)S-38886 „Dėl transporto išlaidų kompensacijos ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-4117 „Dėl transporto išlaidų kompensacijos ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos“ bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2432 Eur (dvi neišmokėtas 32 MGL dydžio specialių lengvatų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas), priteisti 851,2 Eur kompensacines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą teismo priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (netenkinus patikslinto skundo), atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylą 2019 m. gegužės 15 d. patikslintą pažymą Nr. (2.15)NTP-7-3012 apie 294,11 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-18-P-4839-3601 nuspręsta M. B. teikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje paskiriant advokatę R. P..
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Daina Kukalienė
Algis Markevičius
Natalja Zelionkienė