Civilinė byla Nr. e3K-3-61-823/2023

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11689-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė) ir Alės Bukavinienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl įpareigojimo paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat tokių duomenų paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Žinių studija“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių redakcinės atsakomybės taikymą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl asmens, kurio garbė ir orumas buvo pažeisti, turėtų išlaidų, ginant savo pažeistas teises neteisminiu būdu, kreipiantis į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas, teisinio kvalifikavimo.   

2.       Ieškovas J. J. teismo prašė:

2.1.                      pripažinti, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Laida) viešai transliuoto reportažo metu, taip pat per šį reportažą paskelbtame interviu su atsakovu A. K. atsakovė ir atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, o būtent kad neva ieškovas įžeidinėjo tarptautinės pavežėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vairuotoją pavežėją (A. K.) necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, elgėsi agresyviai, nekultūringai, menkino pavežėjo (A. K.) kompetenciją, neatsiskaitė už suteiktą pavežėjimo paslaugą ir vairuotojui (A. K.) galbūt grasino, ir tokiu būdu atsakovai pažeidė ieškovo J. J. garbę ir orumą;

2.2.                      įpareigoti atsakovę per keturiolika kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos LNK televizijos eteryje panašiu metu, kada 2021 m. liepos 26 d. buvo rodoma laida „(duomenys neskelbtini)“, bei internete portalo www.lnk.lt pagrindiniame (tituliniame) puslapyje paskelbti LNK informacinės laidos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 26 d. reportaže apie ieškovą J. J. pateiktos neigiamos informacijos – jog ieškovas J. J. neva įžeidinėjo tarptautinės pavežėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vairuotoją pavežėją A. K. necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, elgėsi agresyviai, nekultūringai, menkino pavežėjo A. K. kompetenciją, neatsiskaitė už suteiktą pavežėjimo paslaugą ir pavežėjui A. K. galbūt grasino, – kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovo garbę, orumą bei reputaciją, paneigimą;

2.3.                      priteisti iš atsakovų solidariai 5747,50 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2021 m. liepos 26 d. per LNK televiziją transliuotoje Laidoje buvo publikuotas vaizdo reportažas apie ieškovą (toliau – Reportažas). Reportaže ieškovas Laidos vedėjų įvardytas kaip asmuo, kuris 2021 m. liepos 24 d. neva: kėlė vairuotojui reikalavimą suteikti pavežėjimo paslaugą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; elgėsi su vairuotoju itin nemandagiai ir agresyviai; neva sukėlė žodinį konfliktą su vairuotoju; galiausiai neatsiskaitė su vairuotoju už suteiktą pavežėjimo paslaugą ir pasišalino iš vairuotojo automobilio su nenustatyta moterimi.

4.       Pristatydami situaciją Laidos vedėjai aiškiai nurodė, kad šioje situacijoje dalyvavo ieškovas, aiškiai įvardydami jo vardą bei pavardę, nurodydami, jog ieškovas yra buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys. 

5.       Ieškovas teigė, kad Reportažas buvo sukurtas remiantis atsakovo interviu, kuriame šis nupasakoja situaciją, kai tarp jo ir vieno iš keleivių kilo konfliktas. Interviu metu atsakovas nurodė, kad pagal keleivio kelionės tikslo adresą rado tuo pačiu adresu registruotą įmonę, viešai skelbiamus duomenis apie įmonės vadovą. Suradęs internete pastarojo nuotraukų, atsakovas teigė supratęs, kad tai ne tas pats asmuo, ir, tęsdamas paiešką pagal pavardę „J.“, surado informaciją apie ieškovą ir padarė išvadą, jog konfliktą sukėlęs keleivis galėjo būti ieškovas. Šių savo išvadų pagrindu atsakovas kreipėsi į atsakovę.

6.       Ieškovas tvirtino, kad atsakovo teiginių, kuriais remiantis sukurtas viešai paskelbtas Reportažas, teisingumas nebuvo patikrintas. Reportaže taip pat sugretintos ieškovo ir atsakovo nufotografuoto keleivio nuotraukos, iš jų matyti, kad tai skirtingi asmenys. Tačiau Laidos vedėjai Reportažo metu akcentavo nuotraukų panašumą. Toks vertinimas Reportažo žiūrovams suponuoja išvadą, kad konfliktą su atsakovu sukėlė būtent ieškovas.

7.       Rengdamas Reportažą, trečiasis asmuo R. Š. (toliau – ir Žurnalistas) susisiekė su ieškovu ir pasiteiravo jo apie situaciją. Ieškovas aiškiai nurodė, kad atsakovo nupasakotoje situacijoje nedalyvavo, nesinaudoja taksi ar pavežėjų paslaugomis, tačiau atsakovė vis tiek parengė ir transliavo Reportažą. Laidos metu aptariamas konfliktas sąmoningai prilygintas kriminalinei situacijai, siekta dirbtinai sukelti kuo didesnį susidomėjimą išgalvotu „kriminalu“. Skelbdama Reportažą atsakovė siekė ne informuoti visuomenę, o ieškoti skandalų, taip didindama savo žiūrimumo reitingą.

8.       Ieškovas teigė, kad atsakovės paskelbtame Reportaže nurodyta informacija, Laidos vedėjų ir atsakovo interviu metu jo išsakyti teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Reportažu sudarytas itin neigiamas įspūdis apie ieškovo asmenį, daroma neigiama įtaka jo reputacijai, pažeidžiama jo garbė ir orumas. Atsakovė ir atsakovas sąmoningai siekė sukurti neigiamą įspūdį apie ieškovą.

9.       Ieškovas pažymėjo, kad, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi ne tik į atsakovę, kuri formaliai atsisakė pašalinti padarytą jo teisių pažeidimą, bet ėmėsi ir kitų veiksmų: kreipėsi į pavežimo paslaugą teikusią bendrovę dėl informacijos suteikimo, pateikė skundus Visuomenės informavimo etikos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai.

10.       Visuomenės informavimo etikos komisija 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pripažino, kad Laidoje buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 ir 6 straipsniai. Ieškovo pareiškimo pagrindu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, atmesdamas ieškovo skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti tyrimą, pripažino, jog kitiems asmenims, mačiusiems Reportažą, galėjo susiformuoti negatyvi nuomonė apie ieškovą.  

11.       Ieškovas teigė, kad Laidoje Žurnalisto išsakyti teiginiai: „[pavežėjas] patikino, kad susidūrė su tokiu įžūliu keleiviu, kokio dar, na, nebuvo matęs. Pasak vyro, jo vieno keleivio tonas pakilo, jis ėmė kreiptis į jį „tu“ griežtu tonu <...> keleivis pasiuto, jis ėmė keikti, koneveikti vairuotoją įvairiausiais žodžiais, grasino dideliais nemalonumais“, „pasak vairuotojo, vyras su moterimi išėjo nesumokėję keliolikos eurų už kelionę, esą keleivis dar nueidamas grasino nemalonumais“, taip pat atsakovo nurodyti teiginiai: „vyras, kuris kartu buvo, jis su juoda kauke tuo momentu dėvėjo, gal kokie 65 metai panašiai, vat, amžiaus, pakankamai tokiu valdingu balsu „tai kaip tu čia dabar iškart negali vežt mane“, nu iškart prasidėjo nuo tujinimo <...> prasidėjo įžeidinėjimai, kad <...> aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tą, kuo nesu iš viso, tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais, toliau <...> žmogus išlipo iš automobilio, aišku, nesumokėjo, trenkė durimis <...> kažką šaukiant, kažką rodant ant manęs <...> sako, kad tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu“, vertintini kaip tikrovės neatitinkančių faktų (melagingų, prasimanytų žinių) apie ieškovo veiksmus, galinčių pakirsti pasitikėjimą ieškovu, konstatavimas, o ne kaip faktų supratimas (nuomonė).

12.       Ieškovas laikė, kad Reportažą rengę žurnalistai turėjo pareigą patikrinti iš atsakovo gautą informaciją, tačiau sąmoningai to nepadarė. Atsakovės darbuotojai, net ir gavę iš ieškovo informaciją, turėjusią kelti akivaizdžių abejonių atsakovo pateiktų duomenų teisingumu, nebandė patikrinti viešai skelbtos informacijos teisingumo. Akivaizdu, kad atsakovės tikslas buvo ne skelbti teisingą informaciją, o „kurti skandalus“.

13.       Ieškovas nurodė, kad atsakovų paskleista nuomonė pažeidė jo neturtines teises – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją. Atsakovės paskelbta informacija išreikšta įžeidžiant ieškovą, siekiant jam pakenkti, jį žeminti ir menkinti. Atsakovas dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pagal savo pareigas, turimą kvalifikaciją, asmeninę patirtį atsakovas turėjo suprasti, kad jo atliktas „tyrimas“ nėra pakankamas pagrįstai konstatuoti, jog su juo važiavęs keleivis buvo ieškovas. Jis taip pat turėjo ir galėjo suprasti, kad jo nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad atsakovas kreipėsi į atsakovę, nes sąmoningai siekė pažeminti ieškovą, pažeisti jo garbę ir orumą, pakenkti jo reputacijai. Dėl reportaže nurodytos informacijos ieškovas turėjo teisintis artimiesiems, pažįstamiems asmenims, verslo partneriams, įrodinėti savo tiesą, reportaže pateiktos informacijos melagingumą.

14.       Ieškovas atkreipė dėmesį, kad žinių paskleidimo metu jis nebuvo viešasis asmuo, šiuo metu taip pat nevykdo jokių viešųjų funkcijų.

15.       Ieškovas laikė, kad jo pažeistos teisės ir teisėti interesai, visų pirma, turėtų būti ginami pripažįstant, jog atsakovai nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, taip pat įpareigojant atsakovę paskelbti apie ieškovą Laidoje pateiktos neigiamos informacijos paneigimą.

16.       Ieškovas nurodė, kad iš atsakovų turėtų būti priteistas jo patirtos žalos atlyginimas.

17.       Gindamas savo pažeistas teises privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ieškovas už advokato bei antstolio paslaugas sumokėjo 5747,50 Eur (už susipažinimą su ginčo situacija, dokumentų įvertinimą, ginčo veiksmų plano parengimą ir aptarimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą, reikalavimo dėl reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo parengimą, prašymo bendrovei „Bolt“ dėl informacijos pateikimo parengimą, prašymo atsakovei dėl informacijos pateikimo parengimą, skundų Visuomenės informavimo etikos komisijai ir žurnalistų etikos inspektoriui parengimą).

18.       Dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 10 000 Eur. Argumentavo, kad Laidoje paskelbta informacija diskredituoja jo asmenį. Dėl Laidoje paskleistų nepagrįstų teiginių ieškovas patyrė stresą, dvasinių išgyvenimų, didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugadinta jo reputacija, pažemintas autoritetas. Dėl patirto streso pablogėjo ieškovo sveikata (atsirado galvos svaigimas, nemiga, padidėjo jautrumas, paūmėjo skausmai širdies plote), jis lankėsi pas medikus. Ieškovas sugaišo daug laiko gindamas savo pažeistas teises, tai taip pat turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio:

19.1.                       Pripažino, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „(duomenys neskelbtini)“ viešai transliuoto reportažo metu, taip pat per šį reportažą paskelbtame interviu su atsakovu A. K. buvo paskelbta ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė, jog ieškovas J. J. galėjo būti atsakovo A. K. keleivis, atlikęs šiuos atsakovo A. K. nurodytus veiksmus:

19.1.1.                      „<..> tokiu valdingu balsu – „tai kaip tu čia dabar, iškart, negali vežt mane?“. Nu, iš karto prasidėjo nuo tujinimo“;

19.1.2.                      „Prasidėjo tujinimas eilinis, prasidėjo įžeidinėjimai. Kad.. Nu, jeigu cenzūriniais žodžiais, kad aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tuo, kuo nesu iš viso. Tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais. Toliau savo nuomonę išreiškė apskritai apie taksistus, kuriuos nekenčia, kaip apskritai, kaip profesijos, kurie yra žemo proto, žemo lygio. Vėl gi, jeigu tai skambėtų taip, kaip jisai kalbėjo, tai čia būtų banga rusiškų keiksmažodžių“;

19.1.3.                      „Žmogus išlipo iš automobilio, aišku nesumokėjo“;

19.1.4.                      „<..> Pradėjo eiti. Vėl kažką šaukė ant manęs. <...> Sako, kad „tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu.“

19.2.                       Priteisė ieškovui iš atsakovo A. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19.3.                       Kitą ieškinio dalį atmetė.

19.4.                       Išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

20.       Spręsdamas dėl Laidoje paskleistų teiginių teisinio kvalifikavimo, teismas, peržiūrėjęs į bylą pateikto Laidoje paskelbto Reportažo įrašą, nustatė, kad 2021 m. liepos 26 d. Laidoje per LNK televiziją buvo transliuotas reportažas apie atsakovo nupasakotą konfliktą, įvykusį tarp jo ir vieno iš keleivių.

21.       Teismas laikė, kad iš Reportažo turinio aišku, jog Laidoje paskelbta apie tai, kad atsakovas, teikdamas pavežimo paslaugą, su vienu iš keleivių pateko į konfliktą, jo metu keleivis kalbėjo pakeltu tonu, reikalavo vežti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, įžeidinėjo atsakovą, menkino jo kaip vairuotojo pavežėjo kompetenciją, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai ir nekultūringai, neatsiskaitė su atsakovu už jo suteiktą paslaugą, šaukė ant atsakovo ir jam grasino. Šiuos teiginius atsakovas išsakė kaip objektyviai buvusio įvykio, asmens elgesio apibūdinimą ir dėl to jie laikytini žinia apie įvykusį faktą – konfliktą tarp atsakovo ir vieno iš jo keleivių, konflikto aplinkybes.

22.       Teismas pažymėjo, kad kita atsakovo paskleistos informacijos dalis yra tiesiogiai susijusi su ieškovu. Visų pirma, atsakovas kaip objektyvius faktus nurodė teiginius, kad ieškovas yra buvęs Seimo narys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys, Sąjūdžio vienas iš įkūrėjų. Antra, nupasakodamas, kad po konflikto pradėjo domėtis, kas galėtų būti su juo konfliktavęs keleivis, atsakovas nurodė, jog surado informacijos apie ieškovą, jis atsakovui, sulyginus kliento ir ieškovo nuotraukas, pasirodė labai panašus į konfliktavusį keleivį.

23.       Teismas padarė išvadą, kad teiginį, jog keleivis, su kuriuo konfliktavo, gali būti ieškovas, atsakovas išsakė kaip savo subjektyvų įspūdį. Šį teiginį atsakovas išsakė ne kaip kategorišką išvadą, bet kaip asmeninį konkrečių duomenų (ieškovo ir keleivio nuotraukų palyginimo) įvertinimą, nuomonę, išreikštą prielaida dėl panašumo fakto („<...> jis man buvo labai panašus. <...> jis man pasirodė labai panašus“).

24.       Teismas atkreipė dėmesį, kad apie tai, jog būtent ieškovas galėjo būti keleivis, sukėlęs konfliktą, pasakoma (nors ir prielaidos forma) ne tik Laidos įžangoje, bet ir Reportaže. Reportažo metu parodomas ne vienas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas ieškovas, taip pat palyginama jo ir atsakovo padaryta keleivio nuotrauka. Ieškovo vardo ir pavardės pakartojimas, visos skelbtos informacijos vizualinis iliustravimas vaizdais su ieškovu sustiprina įspūdį, kad ieškovas iš tiesų galėjo būti keleivis, atlikęs atsakovo nurodytus veiksmus, tačiau, teismo vertinimu, atsakovės paskelbti teiginiai nesiekia tokio laipsnio, jog galėtų būti prilyginami žiniai. Teismas nusprendė, kad Laidoje nebuvo kaip neginčijamas faktas paskleista, jog ieškovas buvo atsakovo keleivis.

25.       Teismas konstatavo, kad Laidoje buvo paskleista žinia, jog atsakovas, teikdamas pavežimo paslaugą, susidūrė su keleiviu, kuris elgėsi konfliktiškai, nepagarbiai, nekultūringai, agresyviai, neatsiskaitė už jam suteiktą paslaugą, grasino atsakovui, ir atsakovo nuomonė (subjektyvus įspūdis), kad šis keleivis dėl išorinio panašumo galėjo būti ieškovas. Konfliktas tarp atsakovo ir keleivio buvo. Ieškovas ir neįrodinėja, kad atsakovas klaidingai apibūdino konflikto aplinkybes. Taigi vienintelė Laidoje paskleista informacija, kuri susijusi su ieškovu, tai aptarti teiginiai, kad keleivis galėjo būti ieškovas, šie išreikšti kaip prielaida (subjektyvus įspūdis), bet ne kaip faktas.

26.       Teismas laikė, kad dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimų, pareikštų atsakovei, pagrįstumas gali būti vertinamas tik ta apimtimi, ar informacija dėl galimo ieškovo dalyvavimo konflikte su atsakovu buvo paskleista tinkamai, o reikalavimų, pareikštų atsakovui, pagrįstumas – ta apimtimi, ar nuomonę jis išsakė sąžiningai, nepažeisdamas ieškovo teisių ir teisėtų interesų.

27.       Spręsdamas dėl atsakovo veiksmų paskleidžiant nuomonę apie ieškovą teisėtumo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pritarti atsakovo pozicijai, jog jis sąžiningai paskleidė pakankamai pagrįstą nuomonę, kad ieškovas panašus į su juo konfliktavusį keleivį. Anot teismo, priešingai, labiau tikėtina, kad atsakovas viešai išreiškė nuomonę pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad vien tik sulyginus dvi nuotraukas, iš kurių viena yra neaiški (keleivio veido bruožai nėra ryškūs), pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo analogiškoje situacijoje galėjo susidaryti objektyvų ir realiai pagrįstą įspūdį, jog ieškovas yra tiek panašus į keleivį, kad būtų galima viešai televizijos eteryje pareikšti įtarimą (nuomonę), jog ieškovas turėjo būti tas asmuo, kuris atliko aprašytus (konfliktinius) veiksmus.

28.       Teismas pabrėžė, kad Laida buvo transliuojama 2021 m. liepos 26 d., o konfliktas tarp atsakovo ir jo keleivio įvyko 2021 m. liepos 24 d. Dviejų dienų laiko tarpas tarp konflikto ir Laidos transliacijos rodo, kad atsakovas nedelsdamas kreipėsi į žiniasklaidos priemonę dėl susiklosčiusios situacijos paviešinimo. Atsakovo atstovas pripažino, kad atsakovas apie konfliktą pranešė ne vienai žiniasklaidos priemonei, tačiau tik Žurnalistas susidomėjo atsakovo pateikta informacija. 2021 m. liepos 24 d. atsakovas dėl kilusio konflikto taip pat užregistravo pranešimą policijos elektroninių paslaugų sistemoje epolicija. Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 3.2.1 punkte nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą nustatyta, jog konfliktą su atsakovu sukėlė ne ieškovas, o kitas asmuo. Sprendimą kreiptis į žiniasklaidos priemones atsakovas motyvavo tuo, kad nebuvo tikras, jog jo pranešimas bus operatyviai ar apskritai ištirtas.

29.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra buvęs policijos pareigūnas, įvykio metu ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto pareigas, turi aukštąjį išsilavinimą, patirties ir žinių vykdant administracinių nusižengimų teiseną. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad pagal savo profesinę patirtį, įgytas žinias atsakovas turėjo suprasti ir žinoti, kaip yra tiriami pranešimai apie galbūt padarytus administracinius nusižengimus, kiek tyrimai užtrunka, taip pat savo procesines teises, jų įgyvendinimo sąlygas administracinių nusižengimų bylose (pvz., kokias teises turėtų, jeigu tyrimas būtų nepagrįstai nutrauktas, ir pan.); dėl to atsakovo veiksmus paskleidžiant viešai ginčo nuomonę apie ieškovą vertino kaip atliktus protingo ir informuoto asmens.

30.       Teismas pripažino labiau tikėtina tai, kad atsakovas, nors galbūt ir nesiekdamas paskleisti melagingos informacijos apie ieškovą, savo nuomonę paviešino kaip reakciją į konfliktą ir manymą, jog konfliktą galėjo sukelti ieškovas. Teismo vertinimu, tai yra vienintelis racionalus atsakovo veiksmų paaiškinimas – noras paviešinti duomenis apie galbūt netinkamus ieškovo veiksmus, kad būtų padaryta įtaka ieškovo asmenybės vertinimui kitų visuomenės narių akyse. Atsakovo atsikirtimas, kad, taip veikdamas, jis siekė išvengti administracinio nusižengimo tyrimo vilkinimo ar nutraukimo, neturi objektyvaus pagrindo.

31.       Teismas nurodė, kad atsakovas galbūt galėjo suklysti dėl keleivio tapatybės. Tačiau vien tik tikėtina klaida dėl keleivio tapatybės pati savaime nereiškia, kad atsakovas nepažeidė pareigos elgtis rūpestingai. Administracinio nusižengimo tyrimo metu atsakovas policijai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pastebėjo daug ieškovo ir keleivio panašumų, tačiau tiksliai negali teigti, jog ieškovas buvo keleivis; manė, kad keleivis galėjo būti ieškovo sūnus; keleivis buvo apie 55–60 metų amžiaus. Taigi, atsakovas paskelbė ginčo įtarimą viešai, nors nebuvo juo tikras.

32.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas paskleidė ginčo nuomonę remdamasis vien tik subjektyviu nuotraukų palyginimu, prielaidomis dėl ieškovo ryšio su adresu, kuriuo vežė keleivius, nelaukdamas tyrimo pagal jo pranešimą pabaigos ar bent konkrečių policijos veiksmų atlikimo. Be to, atsakovo nuomonė apie galimą ieškovo dalyvavimą konflikte su atsakovu viešai paskleista akivaizdžiai neigiamame kontekste. Teismo vertinimu, toks atsakovo pareiškimas prilygsta piktnaudžiavimui teise skleisti informaciją, nes atsakovui nebuvo jokio objektyvaus poreikio imtis skubių veiksmų viešai pasidalyti savo subjektyviais įtarimais.

33.       Spręsdamas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, teismas pažymėjo, kad dėl aplinkybės, ar atsakovė atliko ieškovo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, spręstina atsižvelgiant į tai, koks buvo Laidos ir Reportažo turinys, jų pateikimo forma, taip pat ar egzistavo objektyvus poreikis skelbti ginčo informaciją.

34.       Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 27 d. pretenzijoje atsakovei, taip pat 2021 m. rugpjūčio 5 d. reikalavime dėl reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo ieškovas išskyrė, jog yra (duomenys neskelbtini) garbės konsulas, dviejų rajonų garbės pilietis, buvęs Seimo narys, verslininkas bei kitaip visuomenei nusipelnęs asmuo. Teismo vertinimu, visi šie ieškovo nurodyti duomenys apie jo buvusią politinę veiklą, einamas pareigas, viešą veiklą neabejotinai patvirtina, kad ieškovas reportažo paskelbimo metu, remiantis netgi ne vienu, o keliais faktiniais pagrindais, buvo viešasis asmuo, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 74 dalyje apibrėžtą viešojo asmens sąvoką ir kasacinio teismo praktiką.

35.       Teismas pažymėjo, kad Laidoje ir Reportaže faktiškai paskelbtas įtarimas, jog ieškovas galėjo sukelti su atsakovu konfliktą ir atlikti veiksmus, kurie objektyviai ir neabejotinai yra nesuderinami su viešajam asmeniui visuomenės keliamais etikos, moralės standartais. Teismo nuomone, nekyla reikšmingų abejonių, kad visuomenę turėtų dominti tokia informacija, kuri galėtų charakterizuoti viešąjį asmenį, prisidėti prie jo veiklos objektyvesnio vertinimo. Dėl to teismas nesutiko su ieškovo nuomone, kad Reportažo tema yra susijusi išimtinai su jo privačiu gyvenimu ir kad Laidos bei Reportažo paskelbimu galėjo būti siekta ne visuomenės informavimo viešojo intereso požymių turinčia tema, bet patenkinti visuomenės smalsumą apie ieškovo privatų gyvenimą.

36.       Teismas taip pat pažymėjo, kad vertinant, ar ginčo situacijoje atsakovė veikė tinkamai, aktualūs informacijos šaltinio, jo nurodytų faktų patikimumo aspektai. Atsakovė atskleidė informacijos šaltinį (atsakovą). Atsakovas yra buvęs policijos pareigūnas, tačiau Žurnalistas besąlygiškai juo nepasitikėjo. Žurnalistas susisiekė su ieškovu ir gavo jo poziciją, taip pat patikrino, ar policijoje yra registruotas atsakovo pranešimas. Pokalbio metu ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomas adresas, kuriuo atsakovas vežė keleivius, tačiau atsisakė tuo klausimu pateikti papildomus komentarus. Taigi Žurnalistas atliko bent minimalius veiksmus, kad įsitikintų, ar atsakovo išsakomi teiginiai turi realų faktinį pagrindą.

37.       Dėl Laidos ir Reportažo turinio, jų pateikimo formos teismas nurodė, kad nors atsakovo teiginius apie įvykio aplinkybes, jo įtarimus Laidoje ir Reportaže perpasakoja Žurnalistas, tačiau tai padaryta neiškraipant atsakovo teiginių, nepridedant papildomos informacijos.

38.       Teismas taip pat vertino kaip nereikšmingą aplinkybę, kad Reportažo tema pristatyta kaip kriminalas. Nurodė, kad atsakovas išdėstė teiginius apie galbūt padarytą teisės pažeidimą, o vien tik už situacijos rimtumo perdėjimą atsakovei civilinė atsakomybė negali kilti. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žurnalistų veiklos laisvė taip pat apima galimą pasinaudojimą tam tikru perdėjimu ar net provokavimu.

39.       Teismas nurodė, kad Laidos ir Reportažo turinys yra sudėlioti taip, jog formaliai sustiprinamas atsakovo įtarimų pagrįstumas. Tokį Laidos ir Reportažo vertinimą lemia ieškovo vardo ir pavardės paminėjimas kelis kartus, jo nuotraukų parodymas, taip pat vieno iš Laidos vedėjų bei Žurnalisto teiginiai, kad keleivis galėjo būti ieškovas, kad ieškovo ir keleivio, su kuriuo konfliktavo atsakovas, panašumas akivaizdus. Tačiau Reportaže paskelbta ir ieškovo pozicija dėl to, ar jis yra susijęs su ginčo įvykiu, bei atsakovo padaryta keleivio nuotrauka. Ši informacija objektyviai mažina teiginio, kuris yra subjektyvus įspūdis apie asmenų panašumą, panaudojimo Laidoje neigiamą reikšmę ieškovo interesams. Taigi, nuo Laidos žiūrovų nebuvo nuslėpta reikšminga informacija, jiems vizualiai sudaryta galimybė įvertinti ir susidaryti savo nuomonę, ar atsakovo įtarimai yra pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, neatsiribodama nuo atsakovo teiginių, nors ir galėjusių pakenkti ieškovo reputacijai, neperžengė žurnalistų veiklos ribų.

40.       Teismas laikė, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime išdėstyti motyvai, jog Laidoje buvo pažeisti konkretūs žurnalistų etikos reikalavimai, savaime negali lemti išvados, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai, paviešindama atsakovo nuomonę, atsakovė nepažeidė VIĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytų įpareigojimų, taip pat ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. Nenustatyta, kad Laida ir Reportažu atsakovė būtų siekusi ne informuoti visuomenę apie viešojo asmens galbūt padarytą pažeidimą, o skleisti aiškiai nepagrįstą neigiamą atsakovo išsakytą informaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovei civilinė atsakomybė už atsakovo išsakytą nuomonę negali kilti, todėl jai pareikštas ieškinys atmetamas.

41.       Pasisakydamas dėl ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimų, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nustatyta, jog Laidoje buvo paskleista nesąžininga atsakovo nuomonė, o ne žinia. Tokiu atveju, sprendžiant dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, tai daroma CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu taikant civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus jo pažeistų teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

42.       Teismas nurodė, kad nuomonės negalima paneigti, todėl ieškovo reikalavimą įpareigoti paskelbti paskleistos informacijos paneigimą atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad negali būti tenkinama ir ieškovo reikalavimų dalis pripažinti, kad Laidoje paskleista informacija neatitinka tikrovės, nes buvo paskleista ne žinia, o nuomonė.

43.       Teismas konstatavo, kad kita ieškovo reikalavimų dėl pripažinimo dalis, t. y. kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą, iš esmės yra pagrįsta. Tačiau ieškinyje suformuluota reikalavimo pripažinti, kad paskleista nuomonė žemina ieškovo garbę ir orumą, apimtis turi būti pakeista tam, kad atitiktų faktiškai paskleistos nuomonės turinį. Ieškinyje reikalavimas dėl pripažinimo kalbiniu požiūriu nėra tapatus tai informacijai, kuri paskelbta Laidoje, – paskleistą informaciją ieškovas perteikia apibendrintai, savais žodžiais, nesiedamas jos su konkrečiais pasakytais teiginiais. Pažeidimo pripažinimo apimtis turi atitikti paskelbtos nuomonės turinį, kad būtų išvengta nepagrįsto reikalavimo apimties išplėtimo. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovo garbę ir orumą pažemino paskleista nuomonė, jog ieškovas galėjo būti atsakovo keleivis, atlikęs sprendime (jo 20.1–20.4 punktuose) nurodytus veiksmus. Atsakovė nepaskleidė savarankiškos nuomonės, kuri žemintų ieškovo garbę ir orumą, todėl reikalavimas dėl pripažinimo aktualus tik atsakovo atžvilgiu.

44.       Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad atsakovė pagrįstai atsikerta, jog ieškovas į prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą įtraukė ne tik išlaidas, atitinkančias nuostolių požymius, bet ir procesinio pobūdžio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su šios bylos teisminiu procesu. Pastarąsias išlaidas ieškovas patyrė arba rengdamasis ginčo nagrinėjimui (629,20 Eur), arba naudodamasis privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nustatyta CK 2.24 straipsnio 2 dalyje (1101,10 Eur), arba rinkdamas įrodymus bei kitą informaciją ginčui nagrinėti (1500,40 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 ir 10 punktai). Teismas nurodė, kad procesinio pobūdžio išlaidos yra atlyginamos pagal CPK nustatytas taisykles. Taigi, dėl ieškovo reikalavimo priteisti procesinio pobūdžio išlaidų atlyginimą negali būti sprendžiama taikant materialiosios teisės normas.

45.       Teismas vertino, kad išlaidos, patirtos rengiant paklausimą atsakovei dėl informacijos pateikimo, taip pat paklausimus UAB „Bolt LT“, yra akivaizdžiai nepagrįstos, nes šių veiksmų tam, kad ieškovas galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, nebuvo būtina atlikti. Taigi, jeigu šios išlaidos ir būtų vertinamos kaip turtinė žala, atsakovui negalėtų kilti pareiga jas atlyginti, nes jos nebuvo būtinos ir nėra protingos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

46.       Teismas taip pat pažymėjo, kad išlaidos rengiantis ginčo nagrinėjimui, kaip galima spręsti iš ieškinyje nurodytų argumentų, be kita ko, apima ginčo veiksmų plano parengimą, šis apėmė skundų pateikimą Visuomenės informavimo etikos komisijai, žurnalistų etikos inspektoriui. Tačiau šiuos veiksmus ieškovas atliko atsakovės, o ne atsakovo atžvilgiu, taigi jie neturi ryšio su atsakovo veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Dėl to išlaidų, ieškovo patirtų rengiantis ginčo nagrinėjimui, jeigu jos ir būtų kvalifikuotos kaip nuostoliai, atlyginimas iš esmės negalėtų būti priteistas iš atsakovo, nes tam nėra vienos iš būtinųjų sąlygų.

47.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad bendrovių raštuose nurodyti duomenys įrodomosios reikšmės neturi, nes jie yra pernelyg abstraktūs, bendrovės yra savarankiški asmenys, tarp jų ir ieškovo reputacijos nėra jokio ryšio. Be to, ieškovas yra abiejų bendrovių dalyvis – asmuo, turintis galimybę daryti poveikį bendrovių reiškiamai pozicijai.

48.       Teismas laikė, kad medžiotojų klubo ir seniūno raštų įrodomąja reikšme nėra pagrindo abejoti. Tokių prielaidų nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Dėl to šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kitiems asmenims, peržiūrėjus Laidą ir Reportažą, galėjo susidaryti įspūdis, jog ieškovas galėjo būti atsakovo keleivis, sukėlęs konfliktą. Tačiau Laidoje, be kita ko, buvo parodyta ir atsakovo padaryta keleivio nuotrauka. Taigi Laidos žiūrovai galėjo patys palyginti ieškovo ir keleivio nuotraukas ir įvertinti jų panašumą. Ši aplinkybė objektyviai sumažino neigiamos informacijos poveikį. Ieškovo išdėstyta pozicija, kad iš keleivio nuotraukos akivaizdu, jog jis į ieškovą nėra panašus, kaip tik patvirtina, kad informacijos poveikis tam, kaip kiti asmenys vertina ieškovo asmenybę, neturėjo būti toks, kaip bando įrodyti ieškovas. Vis dėlto aptarti medžiotojų klubo, seniūno raštai patvirtina, kad tam tikra žala ieškovo vardui buvo padaryta.

49.       Teismas vertino, kad medicininių dokumentų išrašuose nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog skausmus širdies plote, nemigą, galvos svaigimą galėjo lemti Laidoje paskleista informacija.

50.       Atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylose, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

51.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo J. J. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus, 2023 m. birželio 9 d. nutartimi, atmetusi atsakovo apeliacinį skundą, o ieškovo – tenkinusi iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

51.1.                       „Ieškinį tenkinti iš dalies.

51.2.                       Pripažinti, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „(duomenys neskelbtini)“ viešai transliuoto reportažo metu, o taip pat šio reportažo metu paskelbto interviu su atsakovu A. K. metu buvo paskelbta ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė, kad ieškovas J. J. galėjo būti atsakovo A. K. keleivis, atlikęs šiuos atsakovo A. K. nurodytus veiksmus:

51.2.1.                      „<..> tokiu valdingu balsu – „tai kaip tu čia dabar, iškart, negali vežt mane?“. Nu, iš karto prasidėjo nuo tujinimo.“;

51.2.2.                      „Prasidėjo tujinimas eilinis, prasidėjo įžeidinėjimai. Kad.. Nu, jeigu cenzūriniais žodžiais, kad aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tuo, kuo nesu iš viso. Tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais. Toliau savo nuomonę išreiškė apskritai apie taksistus, kuriuos nekenčia, kaip apskritai, kaip profesijos, kurie yra žemo proto, žemo lygio. Vėlgi, jeigu tai skambėtų taip, kaip jisai kalbėjo, tai čia būtų banga rusiškų keiksmažodžių.“;

51.2.3.                      „Žmogus išlipo iš automobilio, aišku nesumokėjo.“;

51.2.4.                      „<..> Pradėjo eiti. Vėl kažką šaukė ant manęs. <...> Sako, kad „tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu.“.

51.3.                       Pripažinti, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „(duomenys neskelbtini)“ viešai transliuoto reportažo metu paskelbtas ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminantis laidos vedėjų komentaras pristatant situaciją kaip „kriminalą“.

51.4.                       Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo A. K. ir atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ solidariai 5747,50 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51.5.                       Kitą ieškinio dalį atmesti.“

51.6.                      Išsprendė bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo paskirstymo klausimus.

52.       Pasisakydamas dėl atsakovo atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovo garbę ir orumą pažemino paskleista nuomonė apie ieškovo galėjimą būti atsakovo keleiviu. Pažeidimo pripažinimo apimtis atitiko paskelbtos nuomonės turinį. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs nustatytas aplinkybes, pagrįstai tenkino dalį ieškinio pripažindamas informaciją apie ieškovo dalyvavimą nuomone.

53.       Vertindamas, ar atsakovas, duodamas interviu Žurnalistui, nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu padarė išvadą, kad atsakovo teiginiais nebuvo siekiama informuoti visuomenę apie kokį nors reikšmingą klausimą, t. y. ieškovo, kurį jis nurodė dar ir kaip buvusį Seimo narį, Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos narį, Sąjūdžio vieną iš įkūrėjų, netoleruotiną elgesį, o buvo skleidžiamos tik paskalos apie įvykį ir pateikiamas jo vertinimas, su kuriuo ieškovas nebuvo niekaip susijęs. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad per visuomenės informavimo priemonę buvo paskleista nesąžininga privataus, tačiau protingo, rūpestingo ir informuoto asmens (buvusio policijos pareigūno, įvykio metu ėjusio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto pareigas; turinčio aukštąjį išsilavinimą, patirties ir žinių vykdant administracinių nusižengimų teiseną) nuomonė, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog duodamas interviu Žurnalistui nuomonę apie ieškovą jis išsakė sąžiningai klysdamas.

54.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas aptariamais nesąžiningais veiksmais neprisidėjo prie jokios realios diskusijos visuomenei reikšmingu klausimu, nes tam nebuvo pagrindo. Dėl jo per visuomenės informavimo priemonę viešai ir skubotai paskleistų duomenų ieškovas patyrė žalą. Ieškovas dar ilgą laiką gavo paklausimų iš įvairių asmenų dėl savo galbūt amoralaus elgesio, taip pat sulaukė ir abejonių dėl galimo tolesnio bendradarbiavimo visuomeninėje veikloje bei privačiuose (komerciniuose) santykiuose. Atsakovas pagal einamas pareigas turėjo atsargiau, atsakingiau rinktis viešąją kalbą. Be to, reikšminga ir tai, kad atsakovas savo apsisprendimo paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis nepakeitė net tada, kai viešinti jo istoriją sutiko tik vienintelė iš kelių jo informuotų žiniasklaidos priemonių – atsakovė; taip pat tai, jog atsakovas, teikdamas paaiškinimus policijai, pripažino visai kitus faktus, t. y. kad konfliktavęs keleivis dėl savo panašumų į ieškovą galėjo būti ieškovo sūnus. Tačiau šie duomenys (atsakovo versija) 2021 m. liepos 26 d. Reportažo metu nebuvo nurodyti.

55.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas, skleisdamas ginčo teiginius, akivaizdžiai piktnaudžiavo informacijos laisve ir negerbė kitų asmenų teisių, todėl jam kyla pareiga atsakyti už šiuos pažeidimus.

56.       Pasisakydamas dėl atsakovės atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Reportaže buvo paskelbti ne tik aptarti atsakovo teiginiai, bet ir Laidos vedėjų bei Žurnalisto pasisakymai. Atsakovas išsakė įtarimą kaip privatus asmuo, o ne kaip valstybės pareigūnas, veikiantis pagal jam suteiktus įgaliojimus. Dėl to Žurnalistas negalėjo besąlygiškai pasitikėti atsakovo žodžiais ir privalėjo juos papildomai patikrinti, įsitikinti jų patikimumu.

57.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Laidos įrašu, nustatė, kad atsakovės informacinės laidos „(duomenys neskelbtini)“ vedėjas Paulius Skučas, pristatydamas Reportažą, nurodė, jog „prisijungė R. Š., kriminalų atstovas“, taip pat teigė, kad, kalbant apie situaciją, kurioje neva dalyvavo ieškovas, „beveik kriminalinė situacija jau buvo, ar ne?“. Pristatydami situaciją, ketinamą rodyti Reportažą, Laidos vedėjai konkrečiai įvardijo, kad šioje situacijoje neva dalyvavo ieškovas, nurodydami ieškovo vardą bei pavardę, taip pat tai, jog ieškovas yra buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys. Taigi patys Laidos vedėjai pristatė informaciją kaip „beveik kriminalą“.

58.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad pati atsakovė, jos laidos vedėjai ne tik citavo ar percitavo atsakovo interviu metu nurodytus teiginius ar aplinkybes, bet ir pateikė savo interpretacijas ar papildymus, „sutirštino“ iš atsakovo gautą informaciją, ją pristatė kaip „beveik kriminalą“, nors atsakovas savo interviu jokių galbūt nusikalstamų veikų neminėjo.

59.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Laidoje ir jos metu paviešintame Reportaže faktiškai nebuvo informacijos, susijusios su viešuoju interesu, pristatytas pavežėjo konfliktas su keleiviu neturi nei diskusijos, nei viešojo intereso elementų. Atsakovas, nurodydamas informaciją apie kilusį konfliktą visuomenės informavimo priemonei, o atsakovė, šios informacijos pagrindu parengdama Reportažą ir jį paviešindama, neatliko jokios svarbios ar politinės komunikacijos apie kokius nors pavojus ar teisės pažeidimus. Šiuo atveju taip pat nebuvo jokio poreikio informuoti visuomenę skubiai, nepatikrinus gautos informacijos, negavus duomenų iš policijos, nesulaukus galutinių tyrimų rezultatų.

60.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo (Žurnalistas), turėdami visą informaciją, įskaitant ir telefoninio pokalbio su ieškovu metu gautus duomenis apie tai, jog jis konflikto su pavežėju metu nebuvo Vilniuje ir tame konflikte tikrai nedalyvavo, nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie ieškovo dalyvavimą, negalėjo nežinoti ir nesuprasti planuojamos viešai paskelbti informacijos neteisingumo. Atsakovė aiškiai ir neginčijamai pripažįsta, kad ji sąmoningai skelbė žinomai neteisingą informaciją. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovu, kad atsakovės tikslas buvo ne informuoti visuomenę svarbiais klausimais, o dirbtinai kelti „skandalus“ ir didinti savo laidų žiūrimumą.

61.       Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad atsakovės cituojama praktikos taisyklė, jog visuomenės informavimo priemonės atsakomybė negalima, kai viešai paskelbiama pašnekovo pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006), šiuo atveju netaikytina, nes atsakovė savo Laidoje ir Reportaže ne tik parodė interviu su atsakovu, tačiau laidos vedėjai pateikė papildomą informaciją, savo interpretacijas, taigi viešai paskelbė ne tik atsakovo nurodytą informaciją.

62.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad viešai paskelbtą informaciją apie ieškovą sudaro ne tik Reportažas bei jo metu parodytas interviu su atsakovu, bet ir Laidos vedėjų papildomi teiginiai ir komentarai, visos situacijos pristatymas kaip „kriminalo“; to pats atsakovas savo interviu nesakė ir neminėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Laidoje ši informacija apie ieškovą buvo pateikiama ne kaip nuomonė ar komentaras, o kaip faktas. Paprastam, vidutiniškai išsilavinusiam Laidos žiūrovui toks situacijos pristatymas sudarė nuomonę apie ieškovą kaip apie „beveik kriminalus“ vykdantį asmenį. Atsakovės laidoje išsakytas jokiais duomenimis nepagrįstas teiginys, kad situacija yra „beveik kriminalinė“ (tai vidutiniam vartotojui yra suprantama kaip nusikalstamos veikos darymas), nėra meninės raiškos priemonė.

63.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas apie savo atlikto tyrimo metodą vežto keleivio tapatybei nustatyti papasakojo ir Žurnalistui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad atsakovė turėjo iš anksto suvokti, jog nuotraukų palyginimas internete nėra pakankama priemonė išvadoms dėl ieškovo asmens tapatybės padaryti. Atsakovė, žinodama atsakovo darbo patirtį bei kvalifikaciją (atsakovė pripažįsta, kad tuo domėjosi), o ir pati būdama savo srities profesionalė, kuriai taikomi protingumo ir atidumo reikalavimai, atsakovo atliktam „tyrimui“ pritaikė ne aukštesnius, o žemesnius reikalavimus ir jo nebetikrino, nors turėjo iš ieškovo gautų duomenų apie akivaizdų tokio „tyrimo“ rezultatų neteisingumą. Tai parodo šiurkštų atsakovės aplaidumą, savo pareigų nevykdymą, sistemingą bandymą sukurti skandalingas istorijas savo reitingams pakelti, nesiekiant informuoti visuomenės apie tikrus ir teisingus įvykius.

64.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju tenkintini ir ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovei; taip pat konstatavo, jog abu atsakovai yra solidariai atsakingi, nes abu tiesiogiai dalyvavo viešai paskelbiant akivaizdžiai nesąžiningą nuomonę apie ieškovą (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atliko visiškai nepagrįstus, paviršutiniškus „tyrimus“ ir, nesulaukęs policijos išvadų, kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę dėl viešo šios informacijos paskelbimo. Atsakovė, nepatikrinusi informacijos, atsakovo akivaizdžiai deklaratyvių prielaidų, net ir turėdama iš ieškovo gautus, atsakovo prielaidoms prieštaraujančius duomenis, šią informaciją paskelbė viešai ir Laidoje, pristatydama Reportažą bei jame aptariamą situaciją, pridėjo papildomos informacijos, pristatė situaciją kaip „kriminalą“, taip sustiprindama neigiamą įspūdį apie ieškovą bet kuriam vidutiniam Laidą žiūrėjusiam žiūrovui.

65.       Pasisakydamas dėl ieškovo prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovams taikytina deliktinė turtinė atsakomybė už bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

66.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) grindžia tuo, jog, gindamas savo pažeistas teises privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (šios ieškovas privalėjo laikytis, nes tai yra viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų), turėjo kreiptis į kvalifikuotus teisininkus ir patyrė išlaidų mokėdamas už advokato paslaugas. 

67.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovo nurodytos iki bylos iškėlimo teisme patirtos išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus.

68.       Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi VIĮ 461 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis Visuomenės informavimo etikos komisijos veiklą, taip pat VIĮ 50 straipsniu, reglamentuojančiu žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas, ir konstatavo, kad ieškovo pateiktose ataskaitose nurodyti ieškovo atlikti teisiniai veiksmai atitinka CK 2.24 straipsnyje ir VIĮ 44 straipsnyje nustatytą visuomenės informavimo priemonių pareigos paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, įgyvendinimo reglamentavimą. Teismo vertinimu, ieškovo veiksmai siekiant išspręsti ginčą neteismine tvarka ir kreipiantis į Visuomenės informavimo etikos komisiją bei žurnalistų etikos inspektorių atitinka šių institucijų kompetenciją (VIĮ 461, 49 straipsniai) ir, nors vertinant formaliai ir neprivalomi, tačiau pagrįsti siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 5747,50 Eur turtinės žalos (tiesioginių nuostolių) atlyginimo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

69.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 9 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo paskirstymo klausimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

69.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės redakcinę atsakomybę už atsakovo nesąžiningos nuomonės apie viešąjį asmenį paskelbimą, netinkamai taikė VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Atsakovė tvirtina, kad egzistavo visos jos, kaip visuomenės informavimo priemonės, redakcinės atsakomybės netaikymo sąlygos: 1) atsakovė nurodė skelbiamos informacijos šaltinį – atsakovą; 2) Reportaže esanti informacija buvo paskelbta ne kaip žinia, o kaip atsakovo nuomonė, komentaras, vertinimas.

69.2.                       Apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes nepagrįstai konstatavo atsakovės civilinę atsakomybę pagal CK 2.24 straipsnį. Laidos vedėjų teiginiai tebuvo atsakovo teiginių pristatymas juos perfrazuojant ir neiškraipant nuomonę sudarančios informacijos turinio. Taigi, Reportaže buvo paskleista ne žinia (duomenys, faktai), o nuomonė. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (nuomone, komentaru), asmens pažeistos teisės ginamos taikant pažeidimo pripažinimą, civilinę deliktinę atsakomybę ir kitus teisių gynimo būdus, tačiau tada netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnyje įtvirtinti teisių gynimo būdai – paskleistų teiginių pripažinimas neatitinkančiais tikrovės, jų paneigimas. Taigi CK 2.24 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje apskritai negalėjo būti taikytos. 

69.3.                       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovei redakcinę atsakomybę ne tik neatsižvelgdamas į VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo sąlygas, bet ir dėl to, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, pagrindžiančios atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimą:

69.3.1.                      Atsakovei nebūtų taikoma redakcinė atsakomybė netgi tuo atveju, jeigu atsakovas informaciją apie ieškovą būtų paskelbęs kaip tikrovės neatitinkančią žinią (duomenis, faktą) (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai). O šiuo atveju Reportaže buvo paskelbta atsakovo nuomonė, jai nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (VIĮ 2 straipsnio 31 dalis). Sutiktina, kad nuomonė gali būti nesąžininga (nepagrįsta jokiais faktais), tačiau neįmanoma pareiškiant nuomonę apkaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką – jeigu nuomonė nepagrįsta, joks vidutinio protingumo asmuo ja nepatikės.

69.3.2.                      Ieškovas yra viešasis asmuo (dėl to nėra šalių ginčo), todėl negali naudotis tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo ir privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui, net ir kai skelbiama nevisiškai tiksli informacija. Taigi ieškovas, kaip viešasis asmuo, neturi ir negali tikėtis, kad visa apie jį skelbiama informacija (o ypač nuomonė) bus absoliučiai tiksli, pagrįsta ir atitinkanti tikrovę. Tai ypač pabrėžtina aplinkybės, kad ginčo informacija yra neabejotinai susijusi su ieškovu (Reportaže jis pats nurodė, jog adresas (duomenys neskelbtini) jam yra žinomas), kontekste. Dėl to, net jeigu atsakovo vertinimas apie ieškovą ir buvo nepagrįstas, ieškovas, kaip viešasis asmuo, privalo tokios nuomonės paskelbimą toleruoti.

69.3.3.                      Atsakovė, skelbdama Reportažą, elgėsi sąžiningai, taigi nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų: 1) prieš paskelbdama Reportažą, atliko visus įmanomus veiksmus, kad įsitikintų ginčo situacijos egzistavimu (Reportažą rengęs žurnalistas įsitikino, ar tikrai policijoje yra užfiksuotas pareiškimas dėl atsakovo aptariamo incidento, taip pat susisiekė su UAB „Bolt Services LT“ atstovais patikrinti, ar iš tikrųjų įvyko atsakovo nupasakota kelionė); 2) surinkusi šiuos duomenis, taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra buvęs policijos pareigūnas, šiuo metu – Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas, parengė Reportažą, kuriame atsakovas išreiškė savo nuomonę, abejonę, kad ieškovas galbūt buvo jo klientas; taigi skelbiamą informaciją pateikė tuo metu atrodęs patikimas šaltinis; 3) atsakovė suteikė ieškovui atsakymo teisę pasiaiškinti dėl Reportaže skelbiamos informacijos, patikslinti arba paneigti atsakovo nuomonę (dar prieš paskelbiant informaciją, atsakovės žurnalistai kreipėsi į ieškovą siekdami išsiaiškinti, ar ieškovas dalyvavo atsakovo pristatomoje situacijoje; ieškovas šią informaciją paneigė, t. y. pašalino atsakovo iškeltą abejonę, o atsakovė tai paskelbė Reportaže); 4) atsakovė leido žiūrovams susidaryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas nebuvo atsakovo klientas: Reportaže pateikė dvi nuotraukas (viešai prieinamą ieškovo nuotrauką ir atsakovo padarytą jo kliento nuotrauką) jas sugretindama, kad Reportažo žiūrovai galėtų patys padaryti išvadą, ar atsakovo skelbiama nuomonė yra pagrįsta.

69.4.                       Atsakomybė dėl Laidos vedėjų teiginių atsakovei negalėjo būti pritaikyta vien dėl to, kad ieškovas ieškinyje nereiškė jokių reikalavimų dėl šių teiginių. Asmens garbės ir orumo gynimo bylose ieškovas, ne teismas, formuluoja ieškinio dalyką, t. y. nurodo teiginius, kuriuos reikalauja pripažinti neatitinkančiais tikrovės, paneigti. Šioje byloje ieškovas ieškinio reikalavimuose nenurodė jokių Laidos vedėjų teiginių, kurie, jo manymu, neatitinka tikrovės, pažeidžia jo garbę ir orumą. Atvirkščiai, ieškinio dalyke (reikalavimuose) yra išvardytos konkrečios citatos, kurios visos be išimties buvo paskleistos atsakovo interviu forma.

69.5.                       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Reportaže buvo paskelbta ne tik atsakovo nesąžininga nuomonė, bet ir faktas, jog Reportaže pristatoma situacija yra „kriminalas“. Laidos vedėjai, pristatydami Reportažą, iš tikrųjų nurodė, kad atsakovo pateikiama situacija yra „beveik kriminalas“. Šie Laidos vedėjų teiginiai tebuvo atsakovo nuomonės pristatymas ją perfrazuojant (vaizdingai pateikiant), tačiau neiškraipant ją sudarančios informacijos turinio. Apeliacinės instancijos teismas padarė nelogišką išvadą, kad nurodytu teiginiu Laidos vedėjai apkaltino ieškovą padarius nusikalstamą veiką, taip pat nepagrįstai kvalifikavo šį teiginį kaip tikrovės neatitinkantį faktą. Teiginiu „beveik kriminalas“ ieškovas buvo ne kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o tiesiog pristatoma, koks iš tikrųjų bus Reportažas: atsakovas teigs, kad ieškovas galbūt dalyvavo konflikte, o ieškovas vėliau visa tai paneigs, ir bet kokios abejonės dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų išnyks. Atsakovė laiko, kad visa tai patenka į žurnalistų laisvės pristatyti informaciją savo norimais būdais apimtį, nes teiginys „beveik kriminalas“ buvo vartojamas kaip meninė raiškos priemonė, o ne turint tikslą apkaltinti ieškovą. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas atsakovės redakcinę atsakomybę, skundžiamos nutarties motyvuose apskritai nebevartojo žodžio „beveik“, o akcentavo tik žodį „kriminalas“, lyg Laidos vedėjai būtų ištarę tik jį. Taigi situacija Reportaže nebuvo pristatyta „kaip kriminalas“, ir Laidos vedėjai neteigė jokių faktų, o tik pristatė Reportaže pateikiamą atsakovo nuomonę. Skundžiama nutartimi nebuvo atsižvelgta į EŽTT praktiką dėl žurnalistų laisvės pasirinkti skelbiamos informacijos pateikimo būdą.

69.6.                       Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui išlaidų advokato pagalbai, jo turėtų neprivalomose ikiteisminėse procedūrose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ir Visuomenės informavimo etikos komisijoje, taip pat ikiteisminiame tyrime, atlyginimą, nukrypo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl tiesioginių nuostolių ir procesinio pobūdžio išlaidų atskyrimo.

69.6.1.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovo prašytos atlyginti išlaidos advokato pagalbai rengiantis ginčui ir (ar) įgyvendinant privalomą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką, ir (ar) inicijuojant administracines procedūras yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos atitinkamų proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų atsakovės (ar atsakovo) veiksmų.

69.6.2.                      Konkrečiai išlaidos, ieškovo patirtos administraciniuose procesuose kreipiantis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Visuomenės informavimo etikos komisiją, yra atlygintinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, o išlaidos advokatui dėl teisinės pagalbos inicijuojant ikiteisminį tyrimą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Taigi šių išlaidų atlyginimo ieškovas turėjo reikalauti tuose procesuose, o ne šioje byloje. Be to, aptariamų išlaidų atlyginimas negalėjo būti priteistas ir dėl to, kad jos, kaip nuostoliai, yra pernelyg priežastiniu ryšiu nutolusios nuo šios bylos (CK 6.247 straipsnis) – šios išlaidos nebuvo privalomos ieškovui siekiant ieškiniu apginti savo teises; ne atsakovės neteisėti veiksmai nulėmė ieškovo išlaidas nurodytose procedūrose, o paties ieškovo sprendimas kreiptis dėl jų inicijavimo. Taigi šias išlaidas ieškovas patyrė savo rizika. Galiausiai, ieškovo išlaidos, patirtos advokato pagalbai dėl skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pateikimo, negali būti atlygintos ir dėl to, kad šis ieškovo skundas nebuvo nagrinėtas dėl jo inicijuoto ikiteisminio tyrimo (VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2, 5 punktai).

69.6.3.                      Vienintelės išlaidos, kurių atlyginimo ieškovas galėtų reikalauti šioje byloje, – tai išlaidos, patirtos dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros pagal CK 2.24 straipsnį (1101,10 Eur), bei kitos procesinės išlaidos, patirtos rengiantis šios bylos nagrinėjimui (2129,60 Eur). Tačiau jų atlyginimas apeliacinės instancijos teismo galėjo būti priteistas ne kaip tiesioginių, dėl atsakovės ir atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusių, nuostolių atlyginimas, o kaip procesinio pobūdžio (bylinėjimosi) išlaidų atlyginimas CPK nustatyta tvarka.

69.7.                       Apeliacinės instancijos teismas, nekvalifikuodamas nuostolių atsiradimo pagrindų ir priteisdamas jų atlyginimą iš atsakovės ir atsakovo solidariai, netinkamai taikė CK 6.279 straipsnį. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad skundžiama nutartimi ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas pagrįstai priteistas kaip tiesioginių nuostolių atlyginimas, šių ieškovo išlaidų atlyginimas negalėjo būti priteistas solidariai, nes šios ieškovo išlaidos nebuvo nulemtos bendrų atsakovės ir atsakovo veiksmų, skiriasi atsakovės ir atsakovo civilinės atsakomybės (ar prievolės atlyginti procesines išlaidas) atsiradimo pagrindai.

69.7.1.                      Visuomenės informavimo priemonės solidarioji atsakomybė už padarytą žalą, kai ji sukeliama interviu forma nesusijusiam asmeniui (pašnekovui) paskleidus informaciją, yra negalima. Tai lemia visiškai skirtingos šių asmenų atsakomybės atsiradimo sąlygos ir pagrindai. Visuomenės informavimo priemonė neatsako už trečiųjų asmenų išsakytos informacijos teisingumą, ji išimtiniais atvejais galėtų būti atsakinga nebent už itin nesąžiningą pašnekovų parinkimą, vulgarią pateikimo formą, informacijos iškraipymą, sumontavimą, nesuteikimą galimybės kritikuojamam asmeniui atsikirsti ar kitus veiksmus. Tačiau tokie veiksmai visiškai nesusiję ir jiems negali turėti įtakos vien tik interviu davęs asmuo (šiuo atveju atsakovas galutinio Reportažo turinio neturi galimybių paveikti). Ir atvirkščiai, visuomenės informavimo priemonė, norėdama būti sąžininga ir pasinaudoti savo atsakomybės ribojimais, negali keisti pašnekovo pasakytos informacijos interviu metu, ją privalo pateikti neiškraipytą. Pašnekovas, kaip interviu davęs asmuo, šiuo atveju atsako tik už savo išsakytus žodžius, jų atitiktį tikrovei ir (ar) nuomonės paskleidimo (ne)sąžiningumą. Taigi nėra jokių visuomenės informavimo priemonės ir pašnekovo veiksmų bendrumo dėl tų aplinkybių, kurios nulemia kiekvienam iš jų civilinės atsakomybės (ne)taikymą arba jos dydį. Dėl to solidarioji atsakomybė negalima, o nuostolių atlyginimas turi būti priteisiamas iš kiekvieno asmens (atsakovo ir atsakovės) atskirai, skirtingo dydžio, vertinant kiekvieno iš jų civilinei atsakomybei kilti reikšmingas sąlygas.

69.7.2.                      Be to, atsižvelgiant į specifines šios bylos aplinkybes, ieškovo procesiniai veiksmai inicijuojant administracines procedūras, privalomą išankstinį ginčo sprendimo ne teisme procesą pagal CK 2.24 straipsnį ir ikiteisminį tyrimą buvo nukreipti prieš skirtingus asmenis. Atsakomybės subjektas administracinėse procedūrose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje bei Visuomenės informavimo etikos komisijoje gali būti tik visuomenės informavimo priemonė, ir redakcinė atsakomybė yra taikoma tik jai. Tas pats pasakytina ir dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros pagal CK 2.24 straipsnį. Šios procedūros inicijuotos ne dėl atsakovo, o dėl atsakovės galbūt neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu, pagal BK 54 straipsnį, už šmeižimo nusikalstamą veiką atsako tik fizinis asmuo, taigi baudžiamosios atsakomybės subjektas galėjo būti tik atsakovas. Atitinkamai, skirtingose teisinėse procedūrose buvus skirtingiems teisinių santykių dalyviams, jose patirtų išlaidų atlyginimo prievolė turėjo atsirasti skirtingiems asmenims.   

70.       Ieškovas J. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti iš atsakovės kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

70.1.                       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės transliuotoje Laidoje buvo parodytas Reportažas, kuriame atsakovė sudarė sąlygas atsakovui viešai paskelbti nesąžiningą, neteisingą ir atsakovės nepatikrintą nuomonę apie ieškovą, atsakovui siekiant jį sukompromituoti, pažeminti jo garbę ir orumą. Atsakovė tokiems atsakovo veiksmams neužkirto kelio, nors tokią galimybę turėjo. Reportažo metu, be atsakovo nuomonės (teiginių), taip pat buvo pateikti Laidos vedėjų ir Žurnalisto savarankiški komentarai, interpretacijos, vertinimai, jais taip pat buvo siekiama ieškovą sukompromituoti, sumenkinti jo reputaciją, garbę ir orumą. Dėl to kasaciniame skunde išdėstyta pozicija dėl atsakomybės atsakovei netaikymo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir jas aiškinančiai jurisprudencijai, kad informacijos laisvės, suponuojančios ir žiniasklaidos laisvę, garantijos tokioje situacijoje kaip nagrinėjama netaikytinos.

70.2.                       Atsakovė, kasaciniame skunde teigdama, kad nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų, laikėsi žurnalistams keliamų etikos ir sąžiningumo reikalavimų, atliko visus veiksmus, kuriuos rengiant Reportažą privalėjo atlikti, ar kad neturėjo nesąžiningų tikslų, akivaizdžiai be jokio teisinio pagrindo ignoruoja šiuo metu galiojančiame Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime padarytas išvadas dėl Lietuvos visuomenės informavimo kodekso 3, 6 straipsnių Laidoje pažeidimo bei jas pagrindžiančius motyvus. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka neginčijo šio komisijos sprendimo, taigi, sutiko su juo. Dėl to pagrįstomis pripažintinos ir šiuo komisijos sprendimu paremtos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo vertinimo.

70.3.                       Atsakovė kasaciniame skunde neteisingai interpretuoja VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atleidimo nuo redakcinės atsakomybės sąlygas. Be to, atsakovė nepagrįstai siekia, kad VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos būtų taikomos neatsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo teisingai nustatytas faktines aplinkybes. Teismas nustatė, kad Laidoje nebuvo apsiribota tik atsakovo Žurnalistui pateiktos informacijos viešu pristatymu. Reportažo metu Laidos vedėjų ir Žurnalisto išsakyti komentarai, vertinimai, interpretacijos turėjo savarankišką reikšmę ir, be atsakovo teiginių, jie taip pat laikytini žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.

70.4.                       Neginčytina EŽTT sprendimų, juose pateikiamų išaiškinimų svarba nagrinėjant civilines bylas Lietuvos teismuose, tačiau EŽTT sprendimais visais atvejais turi būti remiamasi atsargiai, apdairiai ir pagrįstai. Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė jame pateikia tam tikruose EŽTT sprendimuose išdėstytų atskirų teisinio pobūdžio išaiškinimų formuluotes, bendras teisines frazes, niekaip jų nesiedama su EŽTT išnagrinėtų bylų faktine situacija. Šioje byloje nagrinėta faktinė situacija nėra analogiška ar iš esmės panaši į kasaciniame skunde nurodytose EŽTT bylose vertintas situacijas, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad skundžiama nutartis neatitinka skunde įvardytose bylose EŽTT priimtuose sprendimuose išdėstytos teisinės pozicijos.

70.5.                       Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieškovas pripažintinas viešuoju asmeniu, savaime nepateisina atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės, elgesio. EŽTT praktikoje daromas skirtumas tarp informacijos, kuri susijusi su viešojo asmens viešųjų funkcijų vykdymu ir kurios viešu paskelbimu siekiama sukelti diskusiją visuotinės svarbos klausimu, bei informacijos, kuri susijusi su viešojo asmens privačiu gyvenimu bei jo detalėmis, turint tikslą patenkinti žiniasklaidos auditorijos smalsumą. Tokiu atveju saviraiškos laisvė, EŽTT požiūriu, reikalauja siauresnio aiškinimo. Atsakovė kasaciniame skunde neginčija apeliacinės instancijos teismo pozicijos, kad Laidoje Reportažo metu apie ieškovą viešai paskleista informacija nebuvo siekiama prisidėti prie viešojo intereso diskusijos. Taigi atsakovė šiuo atveju negali pagrįstai remtis tomis EŽTT praktikoje pabrėžiamomis saviraiškos laisvės garantijomis, kuriomis žiniasklaidos priemonės, siekdamos prisidėti prie viešojo intereso diskusijos, disponuoja viešai paskleisdamos informaciją.

70.6.                       Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas netaikė atsakovei atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnį.

70.7.                       Vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą kasacine tvarka, neturi kompetencijos joje spręsti fakto klausimų. Laidos vedėjų, Žurnalisto veiksmai, atlikti rengiant Reportažą ir jį transliuojant, taip pat viešai paskelbiant Reportažo metu apie ieškovą atitinkamą informaciją (nuomonę), ir jų sąžiningumas yra fakto klausimai. Juos išsprendė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ir jų kitaip neįgaliotas spręsti kasacinis teismas. Nors atsakovė kasaciniame skunde nesutinka su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas šiuos fakto klausimus išsprendė, tačiau jo argumentų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimu negrindžia.

70.8.                       Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kad ieškovas Laidos vedėjų buvo apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką. Laidos vedėjų teiginį, kad nagrinėjama situacija yra „beveik kriminalinė“, teismas vertino tik per galimos (tikėtinos) Laidos žiūrovų reakcijos prizmę. Teismas tokiems Laidos vedėjų teiginiams ypatingą teisinę reikšmę suteikė siekdamas pabrėžti Laidos vedėjų savarankišką vaidmenį Reportažo metu skelbiant informaciją apie ieškovą, tokios informacijos netapatumą su atsakovo išsakytais teiginiais, taip pat argumentacijai, kad tokie Laidos vedėjų teiginiai šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomi meninės raiškos priemone, pagrįsti.

70.9.                       Sutiktina su atsakove, kad konkretus reikalavimas dėl Laidos vedėjų teiginių ieškinyje nebuvo suformuluotas, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog Laidos vedėjų komentaru ieškovas negrindė savo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos viešą paskelbimą Laidoje didelei auditorijai parodyto Reportažo metu. Iš ieškinio ir byloje priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad aplinkybė dėl nurodyto Laidos vedėjų komentaro, tokio komentaro turinio ir pobūdžio vertinimo sudarė šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyką sprendžiant dėl atsakomybės atsakovei taikymo. Dėl to vien ta aplinkybė, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas pripažino, jog paskelbtas toks ieškovo garbę ir orumą žeminantis Laidos vedėjų komentaras, nereiškia, kad ši skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas civilinės atsakomybės atsakovei taikymo klausimas, yra neteisėta.

70.10.                       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovo administraciniuose procesuose patirtos išlaidos yra atlygintinos ABTĮ nustatyta tvarka, o išlaidos advokatui už pagalbą inicijuojant ikiteisminį tyrimą – BPK nustatyta tvarka. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Visuomenės informavimo etikos komisijos veikla reglamentuojama ne ABTĮ, o VIĮ nuostatomis. VIĮ neįtvirtinta žurnalistų etikos inspektoriaus ir Visuomenės informavimo etikos komisijos įgaliojimų, priimant sprendimą pagal asmens skundą dėl visuomenės informavimo priemonės veiksmų tinkamumo, kartu išspręsti ir asmens tokioje administracinėje procedūroje patirtų išlaidų atlyginimo klausimą. Be to, Visuomenės informavimo etikos komisija priėmė 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo pripažino, kad atsakovė pažeidė Etikos kodekso 3, 6 straipsnius. Šiame sprendime nebuvo išspręstas ieškovo išlaidų, turėtų šioje administracinėje procedūroje, atlyginimo klausimas. Nurodytas sprendimas šiuo metu yra galiojantis, atsakovė neskundė jo administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, o ieškovui nebuvo tokio poreikio, nes jo skundas buvo iš esmės patenkintas. Dėl to akivaizdu, kad ieškovo išlaidos, turėtos dėl kreipimosi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, šiuo atveju atitinka požymius išlaidų, nurodytų CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose. Ieškovas ieškiniu neprašė priteisti iš atsakovų išlaidų, susijusių su ikiteisminio tyrimo inicijavimu, atlyginimo, todėl atsakovės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo ABTĮ ir (ar) BPK nustatyta tvarka yra nepagrįsti.

70.11.                       Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad tam tikrų išlaidų (patirtų dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros pagal CK 2.24 straipsnį) atlyginimas byloje galėjo būti priteistas ne kaip tiesioginių nuostolių, o kaip procesinių išlaidų atlyginimas CPK nustatyta tvarka, savaime nepagrindžia skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo.

70.12.                       Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ne atsakovės neteisėti veiksmai nulėmė aptariamas ieškovo išlaidas. Akivaizdu, kad ieškovui nebūtų poreikio bei pagrindo naudotis VIĮ nustatytomis teisėmis ir kreiptis į viešosios informacijos skleidėjų (rengėjų) veiklos kontrolės institucijas, jeigu VIĮ normų prasme nebūtų buvę neteisėtų, ieškovo garbę ir orumą žeminančių atsakovės veiksmų.

70.13.                       Kasaciniame skunde nurodyta tikrovės neatitinkanti priežastis, dėl kurios iki šiol žurnalistų etikos inspektorius nėra išnagrinėjęs ieškovo skundo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Iš tikrųjų ši aplinkybė yra nulemta ne ieškovo inicijuoto ikiteisminio tyrimo, o neteisėto žurnalistų etikos inspektoriaus atsisakymo išnagrinėti ieškovo skundą. Žurnalistų etikos inspektorius 2021 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą nutraukti ieškovo skundo tyrimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-1199-809/2022, šis žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas panaikintas, įpareigojant Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą iš naujo išnagrinėti ieškovo skundą.

70.14.                       Nagrinėjamos bylos atveju abu atsakovai tiesiogiai dalyvavo Laidoje viešai paskleidžiant akivaizdžiai nesąžiningą nuomonę (komentarus, vertinimus) apie ieškovą. Ir atsakovo teiginiai, ir Laidos vedėjų bei Žurnalisto komentarai apie ieškovą, interpretacijos ir jo vertinimai buvo viešai paskelbti iš esmės vienu metu, todėl neįmanoma atskirti, kokia apimtimi žala ieškovui atsirado dėl kiekvieno iš atsakovų veiksmų. Ta aplinkybė, kad Laidos vedėjai ir Žurnalistas Reportažo metu išsakė apie ieškovą vienokius teiginius, o atsakovas – kitokius, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl solidariosios atsakomybės taikymo, nes žala ieškovui padaryta dėl tokių atskirai atliktų veiksmų tarpusavio sąveikos. Abu atsakovus sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui solidariai iš atsakovų 5747,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, nepažeidė CK 6.279 straipsnio 1 dalies normų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

 

71.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

72.       Kasacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pripažinta, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „(duomenys neskelbtini)“ viešai transliuoto Reportažo metu, taip pat per šį Reportažą paskelbtame interviu su atsakovu A. K. buvo paskelbta ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė ir ieškovo garbę ir orumą žeminantis Laidos vedėjų komentaras, bei iš abiejų atsakovų solidariai ieškovui priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

73.       Teismų nustatyta ir kasaciniu skundu neginčijama, kad Reportaže buvo paskelbta nesąžininga, ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė. Kasaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo nutartis ginčijama tik civilinės atsakomybės taikymo atsakovei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ aspektu.

74.       Kasaciniame skunde iškelti šie teisės aiškinimo klausimai: 1) dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo redakcinės atsakomybės ir atleidimo nuo jos pagrindų; 2) dėl nuostolių ir procesinio pobūdžio (bylinėjimosi) išlaidų atribojimo; ir 3) dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, šioje nutartyje pasisakys nurodytais teisės aiškinimo klausimais.

 

Dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo redakcinės atsakomybės

 

75.       Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato VIĮ. Šio įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindinius visuomenės informavimo principus, nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

76.       Redakcinė atsakomybė VIĮ apibrėžiama kaip viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) kataloge (VIĮ 2 straipsnio 50 dalis). Viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (VIĮ 2 straipsnio 76 dalis).

77.       Teismų praktikoje pažymėta, kad sisteminė VIĮ analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (VIĮ 2 straipsnio 76 dalis, 43, 44 straipsniai). Aiškinant VIĮ nuostatas ir sprendžiant klausimą dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų, pabrėžtinas išskirtinis žiniasklaidos priemonių vaidmuo informuojant visuomenę, taip pat audiovizualinių žiniasklaidos priemonių betarpiškas ir itin platus poveikis visuomenės nuomonei (žr., pvz., 1991 m. balandžio 16 d. Europos žmogaus teisių komisijos sprendimą dėl priimtinumo byloje P. ir kiti prieš Airiją, peticijos Nr. 15404/89; EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje J. prieš Daniją 31 punktą), o tai savaime suponuoja žiniasklaidos priemonių pareigą visais atvejais vertinti, ar skleidžiama informacija nepažeis trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Kaip matyti iš teismų praktikos, tokiais atvejais vertinama, ar viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teise (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 6 d. nutarimą byloje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei T. ir partneriai prieš Lietuvos Respubliką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001).

78.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

79.       Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuoja CK 2.24 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo. 

80.       Pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir informacija paskelbta šios dalies 1–7 punktuose nurodyto subjekto ir (arba) nurodytu būdu. Tokiais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (VIĮ 54 straipsnio 2 dalis).

81.       Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės, turi pareigą įrodyti, kad kiti asmenys paskleidė asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, o viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas juos tik pakartojo (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai) arba pateikė kaip nuomonę, komentarą ar vertinimą (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat turi nurodyti duomenis pateikusį asmenį (informacijos šaltinį) (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, VIĮ 54 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021, 30 punktas).

82.       Teisės doktrinoje pažymima, kad visuomenės informavimo priemonės atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą ribojimas įstatyme nustatytas atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų darbo specifiką – tikslą kuo skubiau paskelbti visuomenei kaip tik tuo momentu aktualią informaciją. Dėl to šios kategorijos bylose svarbu nustatyti, ar žurnalistas sąžiningai suklydo, ar sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, norėdamas patenkinti skaitytojų ar žiūrovų smalsumą arba suintriguoti juos pikantiškais teiginiais ir pritraukti daugiau skaitytojų (žiūrovų), galbūt aplaidžiai atliko savo (žurnalisto) tiesiogines pareigas ir nepatikrino skelbiamos informacijos pagal žurnalisto etikos standartus. Sąžiningas žurnalistų elgesys pagal atleidimo nuo civilinės atsakomybės instituto pobūdį vertinamas visų pirma tikrinant, ar buvo laikomasi žurnalistikos etikos (Meškauskaitė, L. Žiniasklaidos teisė. Visuomenės informavimo teisė: teoriniai ir praktiniai aspektai. 2-asis papildytas leidimas. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 307).

83.       EŽTT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl žurnalisto atsakomybės už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą, būtina, be kita ko, atsižvelgti į konkrečią negatyvią informaciją, kaltinimų lygį, informacijos pateikimo stilių, būdą ir formą, taip pat ar žurnalistas vadovavosi etikos standartais, ar tikrino informaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. liepos 29 d. sprendimą byloje F. prieš Moldovą (Nr. 6).

84.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kadangi nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

85.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors kasaciniame skunde, be kita ko, argumentuojama, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovei atsakomybę pagal CK 2.24 straipsnį, kuris taikytinas tik žinių, o ne nuomonės paskelbimo atveju, iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, spręsdamas dėl atsakomybės atsakovei, kaip žiniasklaidos priemonei, taikymo, apeliacinės instacijos teismas rėmėsi ne CK 2.24 straipsniu, o VIĮ nuostatomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, taip pat CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.263 straipsnio 1 dalimi. Skundžiamoje nutartyje esanti nuoroda į CK 2.24 straipsnį susijusi tik su apeliacinės instancijos teismo atliktu ieškovo veiksmų, kreipiantis į atsakovę dėl Reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo, teisiniu įvertinimu, tačiau niekaip nesusijusi su atsakovės veiksmų kvalifikavimu kaip neteisėtų. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 2.24 straipsnio aiškinimo ir taikymo teisėjų kolegijos pripažįstami teisiškai nepagrįstais.

86.       VIĮ ir CK nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, kad redakcinė atsakomybė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui gali būti taikoma ne tik už tikrovės neatitinkančių duomenų, bet ir už nesąžiningos nuomonės, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimą (VIĮ 2 straipsnio 31 dalis, 53 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo atsakomybės už asmens garbę ir orumą žeidžiančios nuomonės paskleidimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į VIĮ 54 straipsnyje įtvirtintus redakcinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindus.

87.       Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad redakcinė atsakomybė jai buvo taikyta nepagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju egzistavo abi sąlygos taikyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą išimtį iš viešosios informacijos skleidėjo redakcinės atsakomybės: 1) buvo nurodytas skelbiamos informacijos šaltinis – atsakovas ir 2) informacija Reportaže buvo pateikta kaip atsakovo nuomonė. 

88.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio atsakovės argumento, visų pirma, pažymi, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką nėra pagrindo teigti, jog viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas visais atvejais besąlygiškai yra atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės, kai yra paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti trečiojo asmens nuomonė. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas (jo darbuotojai) elgėsi sąžiningai ir etiškai, laikėsi bendros pareigos užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (šios nutarties 77 punktas).

89.       VIĮ 2 straipsnio 31 dalyje nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Sistemiškai aiškinant VIĮ 2 straipsnio 31 dalies, 50 dalies ir 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už trečiojo asmens nuomonės paskelbimą, jei jis sąžiningai stengėsi užtikrinti (kontroliuoti) skelbiamos nuomonės atitiktį VIĮ 2 straipsnio 31 dalies reikalavimams.

90.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad Laidoje viešai transliuoto Reportažo metu buvo paskelbta ne tik ieškovo garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė, bet ir ieškovo garbę ir orumą žeminantis Laidos vedėjų komentaras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės Laidos vedėjai ne tik citavo ar percitavo atsakovo interviu metu nurodytus teiginius ar aplinkybes, bet ir pateikė savo interpretacijas ar papildymus, „sutirštino“ iš atsakovo gautą informaciją, ją pristatė kaip „beveik kriminalą“, nors atsakovas savo interviu jokių galbūt nusikalstamų veikų neminėjo. Teismas taip pat nurodė, kad, viešai paskelbdama informaciją apie ieškovo dalyvavimą konflikte su pavežėju (atsakovu), atsakovė žinojo ir suprato ar turėjo žinoti ir suprasti šios skelbiamos informacijos neteisingumą, tačiau sąmoningai skelbė žinomai neteisingą informaciją, turėdama tikslą ne informuoti visuomenę svarbiais klausimais, o dirbtinai kelti „skandalus“ ir didinti savo laidų žiūrimumą.

91.       Nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada atsakovė kasaciniame skunde, visų pirma, nurodo, kad pripažindamas Laidos vedėjų komentarą pažeidžiančiu ieškovo garbę ir orumą apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pats ieškovas ieškinyje šių Laidos vedėjų teiginių kaip pažeidžiančių jo garbę ir orumą nenurodė. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Kaip matyti iš byloje pareikšto ieškinio, ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ne tik atsakovo A. K., bet ir Laidos vedėjų veiksmus, be kita ko, situaciją pristatant kaip „kriminalą“ (patikslinto ieškinio 12 punktas), sąmoningai formuojant žiūrovų nuomonę, kad konflikte dalyvavęs asmuo buvo būtent ieškovas (patikslinto ieškinio 19, 22 punktai). Vien tai, kad ieškinyje nesuformuluotas reikalavimas paneigti konkrečius Laidos vedėjų teiginius, nesudaro pagrindo teigti, kad Laidos vedėjų veiksmų vertinimas šiuo atveju nepateko į bylos nagrinėjimo ribas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo jai pareikštų reikalavimų gynėsi, be kita ko, VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu jos atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindu.

92.       Atsakovė kasaciniame skunde taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Laidos vedėjų komentaras pažemino ieškovo garbę ir orumą. Anot atsakovės, Laidos vedėjų pavartoti žodžiai „beveik kriminalas“ tebuvo meninės išraiškos priemonė, panaudota pristatant Reportaže pateikiamą atsakovo nuomonę, ir tai atitinka EŽTT praktiką dėl žurnalistų laisvės pasirinkti skelbiamos informacijos pateikimo būdą. Taigi, kasaciniu skundu, be kita ko, keliamas klausimas, ar, apeliacinės instancijos teismui pritaikius atsakovei redakcinę atsakomybę, nebuvo nepagrįstai apribota Konstitucijos 25 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į saviraiškos (žiniasklaidos) laisvę.

93.       EŽTT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje H. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94, 46 punktas; 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje S. and M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, 87 punktas; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje F. prieš Moldovą, peticijos Nr. 22824/04, 26 punktas, ir kt.). 

94.       EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad Konvencijos 10 straipsnyje minimos pareigos ir atsakomybė, susijusios su naudojimusi saviraiškos laisve, reiškia, jog žurnalistams šio straipsnio apsauga taikoma tik jei jie veikia sąžiningai, remdamiesi tiksliais faktais, ir pateikia „patikimą ir tikslią“ informaciją, laikydamiesi žurnalistų etikos (žr., pvz., EŽTT 2000 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo byloje B. T. ir kiti prieš Norvegiją 53 punktą; 2002 m. liepos 11 d. sprendimo byloje G. prieš Jungtinę Karalystę 39 punktą; 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje F. ir R. prieš Prancūziją 54 punktą). Kai žurnalistai tik perduoda, ką sakė kiti, iš jų negali būti reikalaujama atsiriboti nuo tų teiginių. Tačiau jeigu žurnalistas tokius kitų asmenų išsakomus kaltinimus priima kaip savo, jis atsako už jų teisingumą (žr., pvz., EŽTT sprendimo 2008 m. vasario 14 d. R. I. prieš Bulgariją 62 punktą). Svarstant žurnalisto „pareigas ir atsakomybę“, galimas atitinkamos žiniasklaidos poveikis yra svarbus veiksnys, ir visuotinai pripažįstama, kad audiovizualinė žiniasklaida dažnai turi daug greitesnį ir stipresnį poveikį nei spausdinta žiniasklaida (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje J. prieš Daniją 31 punktą).

95.       Vertinant saviraiškos laisvės ribojimo pagrįstumą, t. y. kokia turėtų būti nustatoma saviraiškos laisvės ir kitų teisiškai reikšmingų ir saugomų gėrių pusiausvyra, atsižvelgiama į: informacijos (nuomonės) skleidimo formą (būdą), jos turinį, bendrą informacijos ar nuomonės pateikimo kontekstą ir jos skleidimo tikslą (ar informacijos paskelbimas atitiko viešąjį interesą – prisidėjo prie visuomenei svarbios diskusijos); taip pat į tai, kiek žinomas buvo asmuo, apie kurį buvo paskelbta informacija, ir kokia yra publikacijos tema (dalykas), koks buvo ankstesnis to asmens elgesys; kokiu būdu buvo gauta informacija ir ar ji buvo teisinga (tikra); kokio sunkumo nuobauda buvo paskirta žurnalistams ar leidėjams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo J. prieš Daniją 31 punktą; 2012 m. vasario 7 d. sprendimo byloje A. S. prieš Vokietiją 89–95 punktus, 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją 93 punktą, 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją). Kaip matyti iš EŽTT praktikos, kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar taikytini visi šie kriterijai ar tik kai kurie iš jų, skirtingose bylose gali skirtis atskirų kriterijų reikšmė (svarba), be to, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galimas ir papildomų kriterijų taikymas.

96.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

97.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl atsakovės redakcinės atsakomybės padarė išanalizavęs, įvertinęs bei aptaręs pirmiau nurodytus kriterijus, į kuriuos, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgtina vertinant saviraiškos laisvės ribojimo pagrįstumą: Laidoje parodyto Reportažo metu viešai paskelbtos informacijos turinį, temą (dalyką), jos paskleidimo formą (būdą), kiek žinomas buvo (yra) asmuo, apie kurį paskelbta informacija, kokiu būdu buvo gauta informacija ir ar ji patikima bei teisinga, būtinybę informaciją paskelbti nedelsiant (jos nebuvimą), bendrą ginčo teiginių pateikimo kontekstą ir jų paskleidimo tikslą. Apeliacinės instancijos teismas redakcinę atsakomybę atsakovei taikė nustatęs, kad šiuo atveju saviraiškos laisve buvo piktnaudžiaujama, siekiant ne sąžiningo visuomenės informavimo, o kitų tikslų (šios nutarties 90 punktas).

98.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, ar konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiksmai buvo sąžiningi, ar saviraiškos ir informacijos laisve buvo piktnaudžiaujama, nustatymas yra fakto klausimas, susijęs su konkrečioje byloje surinktų įrodymų vertinimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas yra fakto klausimas, nenagrinėtinas kasacinio teismo. Kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 40 punktą, kt.).

99.       Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, minėta, leidžia padaryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės redakcinės atsakomybės, įvertino šiam klausimui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tačiau kitaip, nei jas kasaciniame skunde vertina atsakovė. Redakcinė atsakomybė atsakovei buvo taikyta teismui nustačius, kad Laidoje nebuvo apsiribota atsakovo A. K. nuomonės paskelbimu, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti ir pačių Laidos vedėjų veiksmais, be to, paskleidžiant atsakovo nuomonę nebuvo veikiama sąžiningai ir etiškai. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas negali iš naujo vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatė žemesnės instancijos teismai. Kasacinis skundas šiuo aspektu proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimu nėra grindžiamas, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis nesivadovauti. Atitinkamai, esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms kaip nagrinėjamoje byloje, teisiškai nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo ar saviraiškos ir informacijos laisvės nepagrįsto apribojimo.  

 

Dėl ieškovo turėtų išlaidų kvalifikavimo kaip nuostolių (nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atribojimo)

 

100.       Nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi dėl 5747,50 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsakovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl ieškovo išlaidų nepagrįsto kvalifikavimo kaip tiesioginių dėl jos (ir (ar) atsakovo) neteisėtų veiksmų atsiradusių nuostolių ir šiuo aspektu nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl tiesioginių nuostolių aiškinimo, nuostolių ir procesinio pobūdžio išlaidų atskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

101.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, inicijavo kelias skirtingas procedūras: 1) pradėjo neprivalomas administracines procedūras, pateikdamas skundus: a) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir b) Visuomenės informavimo etikos komisijai, 2) kreipėsi 2021 m. liepos 27 d. raštu pats, taip pat 2021 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimu, atstovaujamas advokato, į atsakovę, prašydamas panaikinti Laidoje publikuotą, su ieškovo asmeniu susietą Reportažą ir viešai jo atsiprašyti; 3) padavė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 154 straipsnyje (šmeižimo). Gindamas savo pažeistas teises ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ieškovas už advokato bei antstolio paslaugas sumokėjo 5747,50 Eur:

101.1.                       pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/08-36 – 4961 Eur (629,20 Eur už susipažinimą su ginčo situacija, dokumentų įvertinimą, ginčo veiksmų plano parengimą bei aptarimą; 242 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą; 1101,10 Eur už reikalavimo atsakovei dėl Reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo parengimą; 393,25 Eur už prašymo UAB „Bolt Services LT“ dėl informacijos pateikimo parengimą; 393,25 Eur už prašymo atsakovei dėl informacijos pateikimo parengimą; 1101,10 Eur už skundo Visuomenės informavimo etikos komisijai parengimą ir pateikimą; 1101,10 Eur už skundo žurnalistų etikos inspektoriui parengimą);

101.2.                       pagal 2021 m. rugpjūčio 25 d. ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas, nurodytas 1 skiltyje, ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/08-54 – 471,90 Eur (už atsakymo UAB „Bolt Services LT“ parengimą);

101.3.                       pagal 2021 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/12-92 – 314,60 Eur (už teisines paslaugas ir dalyvavimą 2021 m. gruodžio 21 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdyje).

102.       Šias patirtas išlaidas – 5747,50 Eur – ieškovas ieškiniu reikalavo atlyginti kaip tiesioginius nuostolius, patirtus dėl neteisėtų bendrų atsakovės ir atsakovo veiksmų.

103.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad ieškiniu reikalaujamos priteisti išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl tokių išlaidų atlyginimo ieškovas turėjo reikalauti ne šioje byloje, o kituose atitinkamuose procesuose, juos reglamentuojančių proceso įstatymų (ABTĮ, BPK) nustatyta tvarka. Be to, ieškovo išlaidos, patirtos kreipiantis VIĮ nustatyta tvarka į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Visuomenės informavimo etikos komisiją ir inicijuojant ikiteisminį tyrimą, priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolusios nuo šios bylos – tokias išlaidas nulėmė ne atsakovės veiksmai, bet paties ieškovo apsisprendimas atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Anot atsakovės, ieškovas šioje byloje galėtų reikalauti priteisti nebent tik išlaidų, jo patirtų dėl privalomo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme pagal CK 2.24 straipsnį (1101,10 Eur), ir procesinių išlaidų, patirtų rengiantis bylos nagrinėjimui (2129,60 Eur), atlyginimą, tačiau ir šį – ne kaip nuostolių atlyginimą pagal CK, o kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK.

104.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš ieškovo procesinių dokumentų (ieškinio, patikslinto ieškinio) turinio ir kartu su jais pateiktų prašomo priteisti turėtų išlaidų atlyginimo dydį pagrindžiančių dokumentų (ataskaitų, sąskaitų) matyti, jog į nuostolių dydį ieškovas įtraukė tik administracinėse procedūrose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ir Visuomenės informavimo etikos komisijoje, taip pat kreipiantis į atsakovę su 2021 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimu patirtų atstovavimo išlaidų sumas ir neprašė priteisti iš atsakovų išlaidų, patirtų dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo, atlyginimo. Dėl to sutiktina su ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad atsakovės kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimu BPK nustatyta tvarka, nagrinėjamai bylai yra yra neaktualūs.

105.       Taigi, byloje iš esmės keliamas klausimas, ar, kreipiantis VIĮ nustatyta tvarka į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Visuomenės informavimo etikos komisiją, taip pat pateikiant atsakovei reikalavimą dėl Laidoje publikuoto, su ieškovo asmeniu susieto Reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo, ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos žala CK 6.249 straipsnio prasme ir išieškomos kaip tiesioginiai nuostoliai.

106.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

107.       Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

108.       Bylinėjimosi išlaidos teisės doktrinoje apibrėžiamos kaip įstatyme nustatytų rūšių byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo (valstybės) pozityviosios faktinės ar realios būsimos paprastai piniginės proceso išlaidos, kurios yra susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu. Tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, viena vertus, reiškia, kad jei byla nėra iškeliama, pareiškėjo išlaidos (pvz., ieškinio parengimui, įrodymų surinkimui ir kt.) nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Kita vertus, tai taip pat reiškia, kad tarp nagrinėjamos bylos ir išlaidų turi būti tam tikras priežastinis ryšys. Bylinėjimosi išlaidas galima laikyti viena iš turtinių praradimų (nuostolių), susijusių su civiliniu procesu, rūšių (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 25, 27, 31).

109.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022, 31 punktas). 

110.       Bylos nagrinėjimo išlaidas administracinėse bylose taip pat sudaro žyminis mokestis, kitos bylos nagrinėjimo išlaidos, kurių baigtinis sąrašas įstatyme neįtvirtintas (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ VI skyriaus „Bylos nagrinėjimo išlaidos“ nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-155-502/2022, 49 punktas).

111.       Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 13 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas).

112.       Taigi, bylinėjimosi išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka. Nuo tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos skiriasi, visų pirma, tuo, kad joms atlyginti įstatymas nustato specialią tvarką, t. y. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos toje byloje, kurioje jos patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 36 punktas), ir laikantis specialių proceso įstatyme nustatytų taisyklių. Kita vertus, ne visos išlaidos, kurios susijusios su konkrečių bylų nagrinėjimu, pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidomis laikytinos tik tos išlaidos, kurios nurodytos įstatyme (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 28).

113.       Visuomenės informavimo srityje pažeistas asmens teises, be kita ko, galima ginti neteisminiu būdu, kreipiantis į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas, kurių veiklą nustato VIĮ, – žurnalistų etikos inspektorių (VIĮ 49 straipsnis), Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIĮ 461 straipsnis), Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (VIĮ 47 straipsnis). Kreipimasis į nurodytas institucijas neatima iš asmens teisės kreiptis dėl savo pažeistų teisių teisminės gynybos, tačiau tokia ikiteisminė ginčų visuomenės informavimo srityje sprendimo procedūra nėra privaloma – kreipimasis į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas (pagal jų kompetenciją) yra savarankiška pažeistų asmens teisių gynimo ne teisme procedūra. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai, kad ieškovo išlaidos, turėtos ginant jo pažeistas teises viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijose (paduodant skundą žurnalistų etikos inspektoriui ir Visuomenės informavimo etikos komisijai), t. y. neprivaloma neteismine tvarka, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Vien tai, kad šios išlaidos yra procesinio pobūdžio (t. y. susijusios su pažeistos teisės gynimu), nėra pakankamas pagrindas šias išlaidas pripažinti specialia turtinių praradimų kategorija – bylinėjimosi išlaidomis.

114.       Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai nepagrįstu atsakovės argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui jo teisių gynimo viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų pradėtose procedūrose patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą kaip tiesioginius (materialiuosius) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilusius nuostolius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir 2016 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 suformuotos praktikos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

115.       Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 buvo sprendžiama dėl ieškovo baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų kaip materialiųjų nuostolių atlyginimo priteisimo civiline tvarka nagrinėtoje byloje. Kasacinis teismas konstatavo, kad atstovavimo išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, yra procesinio pobūdžio (t. y. bylinėjimosi) išlaidos, atlygintinos proceso įstatymo (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

116.       Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 ieškovė prašė kaip nuostolių atlyginimą priteisti jos patirtų išlaidų advokato pagalbai kreipiantis į teismą kitoje civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo atlyginimą, taip pat išlaidų advokato pagalbai kreipiantis dėl ginčo nagrinėjimo privaloma ikiteismine tvarka į darbo ginčų komisiją atlyginimą. Kasacinis teismas nurodė, kad išlaidos advokato pagalbai kreipiantis į teismą kitoje civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo yra procesinio pobūdžio išlaidos, jų atlyginimas sprendžiamas CPK nustatyta tvarka toje civilinėje byloje, kurioje jos buvo patirtos. Dėl prašomo priteisti išlaidų advokato pagalbai darbo ginčų komisijoje atlyginimo kasacinis teismas pažymėjo, kad išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti bei spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama atitinkamas CPK nuostatas, nes, pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ji savo veikloje vadovaujasi ir CPK. Kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Remdamasis šiais argumentais kasacinis teismas ieškovės prašytas priteisti išlaidas advokato pagalbai darbo ginčų komisijoje taip pat pripažino procesinio pobūdžio išlaidomis, atlygintinomis civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

117.       Taigi, aptartose kasacinio teismo bylose, kuriose pateiktais išaiškinimais remiamasi kasaciniame skunde, kitaip nei nagrinėjamoje byloje, išlaidos, kurių atlyginimo buvo prašoma kaip nuostolių atlyginimo, buvo aiškiai priskirtos bylinėjimosi išlaidų kategorijai pagal atitinkamus proceso įstatymus, buvo patirtos tam tikro teisminio (baudžiamosios bylos nagrinėjimo; civilinės bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo) arba su juo neatsiejamai susijusio (privalomo ikiteisminio nagrinėjimo) proceso metu ir jų atlyginimo klausimas arba buvo reglamentuotas atitinkamo proceso įstatymo, arba galimybė gauti tokių išlaidų atlyginimą remiantis proceso teisės normomis išplaukė iš kasacinio teismo suformuotos praktikos. 

118.       Kasaciniame skunde teigiama, kad administracinėse procedūrose, ieškovo iniciatyva vykusiose kompetentingose žurnalistų etikos (veiklos) stebėseną atliekančiose institucijose – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ir Visuomenės informavimo etikos komisijoje, patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo ieškovas turėjo reikalauti ne šioje byloje, o tuose atitinkamuose procesuose, be kita ko, pagal ABTĮ normas. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Kaip jau minėta, pagal ABTĮ VI skyriaus „Bylos nagrinėjimo išlaidos“ nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu. Administracinė procedūra kompetentingose žurnalistų etikos (veiklos) stebėseną atliekančiose institucijose – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ir (ar) Visuomenės informavimo etikos komisijoje – nėra ABTĮ reglamentuojamas administracinės bylos nagrinėjimo procesas. Atitinkamai pagal šio proceso įstatymo nuostatas negali būti sprendžiamas ir atstovavimo išlaidų, patirtų kreipiantis į nurodytas institucijas, atlyginimo klausimas. Aptariamų administracinių procedūrų inicijavimo tvarka ir vykdymas reglamentuojami ne ABTĮ, o VIĮ nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiose nuostatose nereglamentuojamas į nurodytus subjektus besikreipusio asmens išlaidų, patirtų pasitelkus kvalifikuotą teisinę pagalbą, atlyginimo (apmokėjimo) klausimas. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškovas neturėjo (ir negalėjo) reikalauti tokių dėl kreipimosi į kompetentingas žurnalistų etikos (veiklos) stebėseną atliekančias institucijas patirtų išlaidų atlyginimo šiose institucijose vykusiose procedūrose. Nurodytos institucijos nėra ir privalomi ikiteisminiai su asmens garbės ir orumo gynimu susijusius ginčus nagrinėjantys subjektai, todėl ieškovas negalėjo reikalauti šių išlaidų atlyginimą priteisti kaip bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atlyginimą.

119.       Kadangi nurodytos išlaidos (sumos, ieškovo sumokėtos advokatui už skundų Visuomenės informavimo etikos komisijai ir žurnalistų etikos inspektoriui parengimą, pateikimą, dalyvavimą 2021 m. gruodžio 21 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdyje) nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka, tačiau buvo ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovės padaryto pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nurodytos išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovų neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos.

120.       Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovo išlaidos, patirtos kreipiantis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Visuomenės informavimo etikos komisiją, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės padarytu pažeidimu, nes jas nulėmė ne atsakovės veiksmai, bet paties ieškovo apsisprendimas tokio pobūdžio veiksmus atlikti, teisėjų kolegijos taip pat pripažįstami teisiškai nepagrįstais. Sutiktina su atsakove, kad ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai kreipiantis į atitinkamas žurnalistų etikos stebėseną atliekančias institucijas susidarymo priežastis yra paties ieškovo apsisprendimas pasinaudoti įstatymo jam suteiktais būdais (ap)ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, tačiau, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškovo apsisprendimas inicijuoti administracinius procesus, kurių metu jis patyrė aptariamų išlaidų, neatsiejamai susijęs būtent su atsakovų veiksmais, kurie, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstai apeliacinės instancijos teismo pripažinti pažeidžiančiais ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ginčijamos išlaidos buvo tiesioginė neteisėtų atsakovų veiksmų pasekmė – jeigu atsakovai, skleisdami informaciją apie ieškovą, nebūtų netinkamai ir nesąžiningai naudojęsi saviraiškos laisve, ieškovui nebūtų kilusi būtinybė spręsti dėl kreipimosi su skundais į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir (ar) Visuomenės informavimo etikos komisiją ir jis nebūtų patyręs dėl to papildomų (būtinų) išlaidų. Šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai buvo žalos (nuostolių advokato pagalbos išlaidų forma) atsiradimo priežastis, nes ieškovas, nesutikdamas su atsakovų veiksmais, pagrįstai nusprendė ginti savo teises nurodytais būdais. 

121.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė kasaciniu skundu nepagrindė, kad ieškovo nurodytose institucijose turėtos atstovavimo išlaidos buvo neprotingos ir kad dėl to (ar kitų priežasčių) pats ieškovas turėtų būti pripažintas kaltu dėl nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai nusprendė pasinaudoti jam įstatymo suteikta galimybe ginti savo pažeistas teises neteismine tvarka, negali būti vertinama kaip ieškovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo – priešingu atveju asmens teisė pasinaudoti įstatyme įtvirtintais savarankiškais pažeistų teisių gynimo būdais visuomenės informavimo srityje būtų nepagrįstai apribota. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, asmens sąžiningas naudojimasis neteisminiais savo teisių gynybos būdais, siekiant išvengti teismo proceso, iš esmės yra skatintinas ir pagrįstas.

122.       Dalį ieškovo ataskaitose ir sąskaitose, kuriomis grindžiamas prašymas dėl nuostolių atlyginimo, nurodytų atstovavimo išlaidų (629,20 Eur už susipažinimą su ginčo situacija, dokumentų įvertinimą, ginčo veiksmų plano parengimą bei aptarimą, 242 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą, 393,25 Eur už prašymo UAB „Bolt Services LT“ dėl informacijos pateikimo parengimą; 393,25 Eur už prašymo atsakovei dėl informacijos pateikimo parengimą ir 471,90 Eur už atsakymo UAB „Bolt Services LT“ parengimą) atsakovė kasaciniame skunde įvardija procesinėmis išlaidomis, patirtomis rengiantis šios bylos nagrinėjimui, ir nurodo, kad šios išlaidos galėtų būti atlygintos (priteistos) ieškovui šioje byloje, tačiau ne kaip nuostolių atlyginimas pagal CK, o kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal CPK. Dėl šių kasacinio skundo argumentų pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog nurodyti dokumentai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, prašymai ir atsakymai atsakovei bei UAB „Bolt Services LT“), kuriems parengti ieškovas patyrė advokato pagalbos išlaidų, buvo teikti kartu su ieškovo 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir Visuomenės informavimo etikos komisijai. Taigi, pirmiau detalizuotos išlaidos, susijusios su įvairių dokumentų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, prašymų ir atsakymų) parengimu, taip pat ir išlaidos už susipažinimą su ginčo situacija, dokumentų įvertinimą, ginčo veiksmų plano parengimą bei aptarimą, sprendžiant pagal šių advokato pagalbos veiksmų atlikimo laiką ir ieškinio argumentus (tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas), vertintinos kaip patirtos dėl pasirengimo būtent ieškovo skundams Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ir Visuomenės informavimo etikos komisijoje nagrinėti. Šio vertinimo nekeičia tas faktas, kad vėliau, 2022 m. gegužės 18 d. kreipdamasis su ieškiniu į teismą ir jo pagrindu inicijuodamas procesą šioje byloje, ieškovas galėjo pasinaudoti atstovavimo veiksmų rengiantis administracinėms procedūroms rezultatu (tam tikrais surinktais duomenimis ir pan.). Taigi, atsakovė nepagrįstai šias sumas priskiria išlaidoms, ieškovo patirtoms advokato pagalbai rengiantis šios bylos nagrinėjimui, ir atitinkamai nepagrįstai teigia, kad šių išlaidų atlyginimas ieškovui galėjo būti priteistas tik pagal CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles.

123.       Teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad ieškovo išlaidos už reikalavimo atsakovei dėl Reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo parengimą, kadangi jos yra patirtos privalomoje neteisminėje šios bylos nagrinėjimo stadijoje ir dėl to neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisės normos pažeidimas, neturėjęs įtakos konkrečios bylos procesiniam rezulatatui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakovė, kasaciniame skunde nurodydama buvus pažeistas teisės normas šiuo aspektu, nepateikia jokių argumentų, kodėl nurodytos sumos vertinimas kaip nuostolių, o ne bylinėjimosi išlaidų (turint omenyje tai, kad atsakovė neginčija šių išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo) laikytinas pažeidžiančiu atsakovės teises (padariusiu įtaką nagrinėjamos bylos rezultatui). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nepagrindė padaryto pažeidimo esmingumo, sudarančio pakankamą pagrindą kasacine tvarka panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

 

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

 

124.       Atsakovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad net jeigu ir būtų pripažinta, jog skundžiama nutartimi ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas pagrįstai priteistas kaip nuostolių atlyginimas, šių ieškovo išlaidų atlyginimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti priteistas iš atsakovo ir atsakovės solidariai, nes: 1) ieškovo išlaidos nebuvo nulemtos bendrų atsakovo ir atsakovės veiksmų; pagal VIĮ nuostatas, visuomenės informavimo priemonė neatsako už trečiojo asmens išsakytos informacijos teisingumą, todėl jeigu žalos atsiradimą lemia nesusijusio asmens (pašnekovo) informacijos paskleidimas interviu forma, visuomenės informavimo priemonės solidarioji atsakomybė už tokią žalą negalima; 2) skiriasi atsakovės ir atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai (dėl atsakovo veiksmų buvo inicijuotas tik ikiteisminis tyrimas, o dėl teisinio santykio tarp ieškovo ir atsakovės buvo inicijuotos procedūros Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje, Visuomenės informavimo etikos komisijoje, taip pat stengtasi išspręsti ginčą taikiai, pateikiant pretenziją).

125.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, visų pirma, pažymi, kad šioje nutartyje jau konstatuota, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad neteisėtus veiksmus nagrinėjamu atveju atliko ne tik atsakovas A. K., bet ir pati atsakovė. Taigi, žalos atsiradimą ginčo atveju, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, lėmė ne tik nesusijusio asmens (pašnekovo) informacijos (atsakovo nesąžiningai išsakytos nuomonės) paskleidimas interviu forma, bet ir pačios atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės, veiksmai, neužtikrinant (nesukontroliuojant), kad atsakovo subjektyvi nuomonė viešai Laidos metu parodytame Reportaže būtų paskelbta sąžiningai ir etiškai.

126.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 24 punktas). Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovo išlaidos nebuvo nulemtos bendrų atsakovo ir atsakovės veiksmų, savaime nepagrindžia netinkamo solidariąją atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo.

127.       Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei atsakovai įrodys, kad toks pagrindas yra (kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu), atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 25 punktas).

128.       Vertindama kasacinio skundo argumentus, kad ieškovo turėtos išlaidos buvo patirtos prieš skirtingus atsakovus nukreiptuose procesuose, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sumos, priteistos kaip nuostolių atlyginimas ieškovui nagrinėjamoje byloje, buvo susijusios su teisinių procesų būtent prieš atsakovę, o ne atsakovą, išlaidomis. Taigi, atsakovė nepagrindė, kad jos veiksmai būtent šios, ieškiniu reikalautos priteisti, žalos nenulėmė. Kadangi ši kasacinė byla nagrinėjama tik pagal atsakovės kasacinį skundą, teisėjų kolegija nevertins, ar nurodytas sumas priteisus solidariai iš abiejų atsakovų nebuvo pažeistos atsakovo A. K. teisės, be kita ko, atsižvelgdama į CPK įtvirtintą draudimą priimti dėl kasatoriaus blogesnį sprendimą (CPK 353 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

129.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias redakcinės atsakomybės viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui taikymą, taip pat iš esmės tinkamai išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

130.       Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 2 dalis).

131.       Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Spręstinas atsiliepimą į kasacinį skundą ir prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas padavusio ieškovo J. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

132.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės visų jo atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą, t. y. 3539,25 Eur, argumentuodama šį prašymą tuo, kad parengtas atsiliepimas į kasacinį skundą yra didelės apimties procesinis dokumentas; atsiliepimo apimtis atspindi siekį tinkamai apginti ieškovo teises; šiam tikslui įgyvendinti buvo būtina pakartotinai išanalizuoti bylos medžiagą; pasirengimas atsiliepimo rašymo procesui apėmė konsultacijas su ieškovu, papildomą teismų praktikos bei nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų analizę, taip pat paties kasacinio skundo ir kasacijos pagrindų įvertinimą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, tačiau prašoma priteisti suma, priešingai nei nurodoma šiame prašyme, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį. Ieškovui atsiskaitant už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 3400,17 Eur.

133.       Šio ieškovo prašymo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

134.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

135.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

136.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

137.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, ieškovo atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, kasacijoje spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.

138.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atmetus atsakovės kasacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 3400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (j. a. k. 123026090) 3400 (tris tūkstančius keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

        Danguolė Bublienė

 

 

        Alė Bukavinienė