Byla Nr. PK-1250-908/2015

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00013-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.2.;2.9.11.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 8

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Editai Petkuvienei,

dalyvaujant nukentėjusiojo L. T. K. atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu, J. L.,

asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, atstovui advokatui Pauliui Jablonskui,

nedalyvaujant nukentėjusiajam L. T. K.,

taikinamojo posėdžio metu nagrinėdama pareiškėjo nukentėjusiojo L. T. K. atstovo advokato Algimanto Šindeikio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka J. L. dėl šmeižimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 154 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. sausio 27 d. buvo gautas nukentėjusiojo L. T. K. atstovo advokato Algimanto Šindeikio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma J. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už šmeižimą. Skunde nurodoma, kad J. L. 2014-11-27 (11.00 val.) naujienų agentūros BNS (UAB „BNS“ Jogailos g. 9/1, Vilniuje, LT-01116 Vilnius) spaudos konferencijų salėje (Jogailos g. 9, 4 aukštas) tyčia, tikrai žinodamas, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės, kad jos yra įžeidžiančios, šmeižiančios ir melagingos, kad jos nepagrįstos jokiais įrodymais, yra prisimanytos, sistemingai, šališkai, neobjektyviai ilgą laiką per visuomenės informavimo priemonę BNS paskleidė apie L. T. K. tikrovės neatitinkančias žinias neva nukentėjęs asmuo yra padaręs nusikaltimus, inter alia ir sunkius. Pateikiamos galimai L. T. K. šmeižiančios žinios (kalba netaisyta):

1. „Klastojama informacija, ties šita vieta, vėlgi, įkūrėjus nušalinus nuo bendrovės valdymo, tai yra valdyba ir direktoriaus pozicija, teikiama įkūrėjams, tai yra akcininkams, suklastota informacija dėl įmonės veiklos rezultatų, dėl investuotojų ir panašiai. Tai yra šituo momentu visos vat šitos informacijos mes apskritai netgi neturėjome."
2. „Vėliau neteisėtai išperkamos akcijos, šiek tiek vėliau apie tai papasakosiu, reiškias, tuo metu mes atsibudom, pradėjom suprasti, kas vyksta, pradėjom blokuoti T. K. įmonių veiksmus, tada atsirado neteisėtos paskolos. Maža to, kad didžioji dalis skolų yra iš susijusių asmenų, didžioji dalis jų yra suteikta, neteisėtais būdais. Neteisėtai tai reiškias prieštaraujant įmonės tikslam ir įstatam. Tai yra negaunant įstatuose numatytų organų pritarimo. Tai yra įmonės vadovas pasirašė paskolos sutartis neturėdamas tam įgaliojimo"
3. „Nepavykus schemai pramesti A. E., pabandyta eiti tuo išmaniuoju išmaniojo bankroto būdu".
4. „Akivaizdu, kad iš visų vat šitų minėtų aplinkybių, matome ne tik tyčinio bankroto požymius, tačiau ir jo motyvą, tai yra siekį neteisėtai pusvelčiui perimti įkūrėjų nuosavybę. Salia visa to yra ir tokie, turbūt, tai labiau būtų atsakymai į klausimus. Reiškias, aš tai pavadinau turto prievartavimo grasinimais ir spaudimo priemonėm".
5. „<...> negalime nei pakeisti direktoriaus, nei pakeisti kitos vadovybės, kuri veikia prieš patį (duomenys neskelbtini), veikia T. K. interesais, o ne (duomenys neskelbtini) interesais"
6. „Kurpiama baudžiamoji byla, vėlgi, priminsiu T. K. yra buvęs prokuroras"

7.              „<...> įvyko neteisėtas bandymas išpirkti A. E. akcijas".

8. „Reiškias, keliamas klausimas, kad pagal susitarimą paskola yra tik 400 tūkst., o šiam momentui suteiktas paskolos dydis 815 tūkstančių litų, tai yra sutartys sudaromos atbuline data".
9. „Šiuo atveju tyčinis bankrotas jis kitoks, reiškias, vėlgi, vat žiūrint į tą kreditorių schemą, tai yra tiesiog sumažintas turtas apskaitoj. Atrodo, kad turto yra nedaug tai yra klaidinantis toks veiksmas. Yra mažai skolų tretiesiems asmenim, ir yra vadinkim dirbtinai sukeltos skolos susijusiems asmenims"
10. „Mes neturim teisės dalyvauti byloj jokiais pagrindais. Iš mūsų perėmimas tas turtas tyčinio bankroto forma".
11. „Tai yra sukčiavimas akivaizdus, didelės vertės sukčiavimas ir ne primą kartą šitų veikėjų vykdomas, ane?"
12. „Visų pirma, norėtųsi atidengti tą skraistę nuo tų sisteminių bankrotų, sisteminių ir tyčinių bankrotų, kad jais domėtųsi. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas, apskritai, kai mes esam maži ir stovim prieš didelius su dideliais pinigų maišais"

13. „Tai čia yra toks jų požiūris, nu reiškias, jis Įgyvendinamas buvo per va tokius tris dalykus: pirmiausia nesąžiningas konkuravimas, bandyti tiesiog iškelti verslą; supratus, kad tai taip paprastai nepavyks bandyta išpirkt neteisėtai, ir reiškias, mums jau tą visą dalyką blokavus, tai yra perėmus didžiąją dalį sau, bandant pakeisti vadovybę ir iškuopt visą tą nesąmonę, buvo tiesiog pasirinktas tyčinio bankroto sudarant atbuline data sutartis".

Skunde teigiama, kad J. L. paskleistos žinios bei jų pobūdis L. T. K. paniekino ir pažemino bei pakirto pasitikėjimą nukentėjusiu asmeniu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti nukentėjusiojo L. T. K. atstovo pareiškimą, grąžinant jį padavusiam asmeniui, nurodant, kad skundas neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų (nukentėjusiojo L. T. K. atstovas advokatas A. Šindeikis nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. T. K. pats negali pasinaudoti nukentėjusiojo teisėmis ir už jį pareiškimą turi paduoti jo atstovas).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo L. T. K. atstovo advokato A. Šindeikio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 nutarties, šią teismo nutartį panaikino ir perdavė pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškimo priėmimo.

Į 2015 m. spalio 2 d. vykusį taikinamąjį posėdį neatvyko nukentėjusysis L. T. K., nors teismas jo dalyvavimą pripažino būtinu. Teismo šaukimas, siųstas nukentėjusiojo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteiktas. Nukentėjusiojo nurodytu elektroninio pašto adresu su juo teismui susisiekti nepavyko. Teismo šaukimas, siųstas į nukentėjusiojo darbovietę, grįžo įteiktas, todėl teismas laiko, kad apie taikinamojo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai.

Teismo posėdžio metu advokatas A. Šindeikis teismui pateikė kopiją nukentėjusiojo L. T. K. 2015-09-29 pareiškimo dėl taikinamojo posėdžio ir baudžiamosios bylos sustabdymo, kuriuo nukentėjusysis prašo: nekviesti jo į jokių pasekmių negalintį sukelti taikinamąjį posėdį, nes nemato jokių susitaikymo galimybių; sustabdyti baudžiamosios bylos Nr. PK1250-908/2015 nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1999-262/2015 dėl žalos atlyginimo, kurioje bus nustatomi svarbūs teisiniai faktai dėl J. L. neteisėto veikimo, pasisavinant domeną (duomenys neskelbtini) ir taip padarant didelę žalą bendrovei ir jos akcininkams. Šiame pareiškime nukentėjusysis L. T. K. nurodo, kad šiuo metu yra verslo reikalais išvykęs į Pietų Afriką, kur vykdo komercinę veiklą, jo dalyvavimas taikinamajame posėdyje reikšmingai padidintų šio privataus kaltinimo proceso išlaidas.

Nukentėjusiojo L. T. K. atstovas taikinamojo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamasis yra išvykęs, o jis turi visus įgaliojimus tinkamai atstovauti nukentėjusįjį, nes su juo yra sudaryta atstovavimo sutartis, kuri suteikia teisę būti jo atstovu ir privataus kaltinimo byloje. Nurodė, kad jis ketina atstovauti nukentėjusįjį ir teisiamajame posėdyje. Prašė tenkinti nukentėjusiojo pareiškime išdėstytą prašymą.

Asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, bei jo atstovas prašė nutraukti procesą dėl skundo, kadangi privataus kaltinimo bylos nagrinėjimas nėra galimas nedalyvaujant nukentėjusiajam. Prašė palikti J. L. priešpriešinį skundą nenagrinėtą bei iš privataus kaltintojo priteisti 750 Eur atstovavimo išlaidų.

Bylos procesas dėl pareiškimo pradėti privataus kaltinimo bylą nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos teismo formuojamoje doktrinoje išaiškinta, kad privataus kaltinimo bylų procesas – tai specifinis teisinis konfliktų sprendimo būdas, kai tam tikro konflikto juridizavimą (kriminalizavimą) ir asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lemia ne valstybės institucijų (pareigūnų), bet nukentėjusiojo valia kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas, ir kai iki pat asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, pripažinimo kaltu arba nekaltu konflikto šalys turi galimybę susitaikyti ir šitaip sudaryti teisines prielaidas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Vertinant privataus kaltinimo bylų instituto ypatybes, pastebėtina tai, kad subjektyvus elementas šiose bylose yra bene svarbiausias, nes būtina nustatyti nukentėjusiojo poziciją ir valią, įvertinant, ar iš tikrųjų buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios yra prašoma pradėti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka. Minėto instituto specifika suponuoja nukentėjusiojo, kaip aktyvaus privataus kaltinimo bylos proceso dalyvio vaidmenį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 408 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju. Analizuojant šias procesines normas, darytina išvada, kad privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme turi palaikyti nukentėjusysis, išskyrus BPK 408 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis. Tai nereiškia, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis negali pasinaudoti profesionalia teisininko pagalba, tačiau, nenustačius BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, nukentėjusiojo atstovas privataus kaltinimo byloje teisme gali padėti nukentėjusiajam teisiniais klausimais, tačiau negali iš esmės perimti privataus kaltintojo pareigų.

Nagrinėjamu atveju nei nukentėjusysis, nei jo atstovas, pateikęs pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo, nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nukentėjusysis L. T. K. dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis ir atlikti jo pareigų, todėl nepripažintina, jog jo atstovas BPK 408 straipsnio 2 dalies pagrindu gali palaikyti kaltinimą šioje byloje, atlikdamas privataus kaltintojo funkcijas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas pripažino nukentėjusiojo L. T. K. dalyvavimą procese būtinu.

Vertinant nukentėjusiojo elgesį, susijusį su jo dalyvavimu privataus kaltinimo procese, svarbu pastebėti tai, kad nagrinėjant šį pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, ne vieną kartą buvo priimtas sprendimas atidėti taikinamąjį posėdį. 2015 m. birželio 10 d. taikinamojo posėdžio metu L. T. K. atstovas informavo teismą, kad jo atstovaujamasis yra išvykęs ir posėdžiuose nedalyvaus. Paaiškino, kad nors jo atstovaujamojo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau jis gyvena Pietų Afrikos Respublikoje. Pareiškime dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka nurodytas nukentėjusiojo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, o ne faktinės gyvenamosios vietos adresas. Nukentėjusiojo atstovas taip pat paaiškino, kad jis turi visus įgaliojimus atstovauti L. T. K. privataus kaltinimo byloje. Teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad į taikinamąjį posėdį neatvyko tiek nukentėjusysis, tiek asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat įvertinęs ir tą aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2015 m. birželio 2 d. patvarkymu byla buvo perduota nagrinėti kitai teisėjai, atidėjo taikinamąjį posėdį. Į 2015 m. liepos 2 d. vykusį taikinamąjį posėdį atvykęs nukentėjusysis L. T. K. patvirtino, kad pareiškime dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka yra teisingai nurodytas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, tačiau paaiškino, kad tai nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nes jis pastoviai būna išvykęs. Nukentėjusysis atsisakė nurodyti teismui adresą, kuriuo jam būtų galima siųsti procesinius dokumentus, tačiau nurodė elektroninio pašto adresą. Šio taikinamojo posėdžio metu asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, prašė atidėti taikinamąjį posėdį dėl to, kad norėjo būti atstovaujamas advokato. Teismas, tenkindamas šį J. L. prašymą ir atidėdamas taikinamąjį posėdį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis, kuris patvirtino suprantantis, jog šioje byloje jis yra privatus kaltintojas ir turi dalyvauti posėdžiuose, nurodė, jog Lietuvos Respublikoje bus tik iki rugpjūčio vidurio. Nepaisant to, kad taikinamojo posėdžio data buvo derinama su nukentėjusiojo buvimu Lietuvos Respublikoje, į kitą taikinamąjį posėdį, kuris vyko 2015 m. liepos 10 d., nukentėjusysis L. T. K. neatvyko. Jo atstovas paaiškino, kad nukentėjusysis turėjo netikėtai išvykti, prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų, kuriuose tiriamos aplinkybės, susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) domeno pasisavinimu ir bankrotu. Taikinamąjį posėdį, be tos priežasties, kad neatvyko nukentėjusysis, teismas atidėjo ir dėl to, kad buvo nuspręsta kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl informacijos pateikimo apie pradėtus ikiteisminius tyrimus. Į 2015 m. rugsėjo 9 d. vykusį taikinamąjį posėdį ir vėl neatvyko nukentėjusysis L. T. K.. Teismo šaukimas, siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteiktas. Teismui bandant susisiekti su nukentėjusiuoju elektroniniu paštu, kurį posėdžio metu nurodė pats L. T. K., to padaryti nepavyko, nes į teismo pranešimus elektroniniu paštu nukentėjusysis neatsakė. Nukentėjusiojo atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamasis yra išvykęs iš Lietuvos dėl to, kad turi įsipareigojimus kitose šalyse, susijusius su jo darbu, tačiau jis žino, kad vyksta procesas, yra išreiškęs savo poziciją dėl susitaikymo. Atstovas taip pat paaiškino, kad jis turi visus reikiamus įgaliojimus, todėl gali tinkamai atstovauti nukentėjusįjį. Teismas, išklausęs asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, atstovo pareiškimą, kad bylos nagrinėjimas negali vykti be nukentėjusiojo, taip pat vadovaudamasis BPK 408 straipsnio 1 dalimi bei tiesioginio nagrinėjimo teisme principu, atidėjo taikinamąjį posėdį ir pripažino nukentėjusiojo L. T. K. dalyvavimą būtinu bei įpareigojo jo atstovą pasirūpinti, kad nukentėjusiajam apie posėdžio vietą ir laiką būtų pranešta. Kaip nurodyta aukščiau, į taikinamąjį posėdį nukentėjusysis L. T. K. vėl neatvyko, nurodęs, kad to padaryti negali dėl užsienyje turimų verslo reikalų, didelio užimtumo ir didelių proceso išlaidų, prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1999-262/2015.

Analizuojant nukentėjusiojo elgesį, yra pagrindas išvadai, kad L. T. K. neketino ir toliau neketina dalyvauti teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka buvo surašytas ir pasirašytas ne jo paties, o atstovo, kuris pirmojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis bylos nagrinėjime nedalyvaus. Į vieną iš posėdžių nukentėjusysis visgi buvo atvykęs, tačiau dėl svarbių priežasčių, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus, taikinamasis posėdis buvo atidėtas. Nukentėjusiajam paaiškinus, kad jam neįmanoma įteikti procesinių dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, šis atsisakė teismui nurodyti kitą jo gyvenamosios vietos adresą, šitaip užkirsdamas kelią tinkamai informuoti jį apie posėdžio vietą ir laiką paštu. Nukentėjusysis nurodė savo elektroninio pašto adresą, kuriuo teismas gali siųsti procesinius dokumentus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo elektroniniu paštu teismui su nukentėjusiuoju susisiekti taip pat nepavyksta. Pastebėtina ir tai, kad posėdžius teismas skirdavo atsižvelgdamas ir į nukentėjusiajam patogų laiką, tačiau net ir tuo laiku nukentėjusysis neatvyko.

Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusysis, kuris laiko, kad buvo pavojingai pažeisti jo interesai ir kuris privataus kaltinimo byloje turi būti aktyvus proceso dalyvis, nerodo iniciatyvos dalyvauti procese, vengia komunikuoti su teismu. Byloje įvairiais pagrindais pateikiami prašymai bylos nagrinėjimą atidėti, sustabdyti neapibrėžtam laikui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nesant BPK 408 str. 2 dalyje numatytų pagrindų, privataus kaltinimo procesas nedalyvaujant nukentėjusiajam prieštarautų privataus kaltinimo instituto paskirčiai, abiejų šio proceso šalių – kaltinimo ir gynybos – procesiniam lygiateisiškumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis L. T. K. patvirtino suprantantis, kad jis yra privatus kaltintojas ir turi dalyvauti posėdžiuose, tačiau į taikinamąjį posėdį neatvyksta, pateisinamų priežasčių nenurodo, todėl teismas daro išvadą, kad L. T. K. piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkindamas procesą, į teismą neatvyksta be svarbios priežasties, o pats teismas išnaudojo visas galimybes prisikviesti nukentėjusįjį.

Pažymėtina tai, kad pagal BPK 37 straipsnio 1 dalį svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys: 1) laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo;2) nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos;3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą;4) šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis;5) ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą;6) šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė;7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta: ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Nepaisant to, kad tiek nukentėjusiojo pareiškimo kopijoje, tiek jo atstovo teigimu, L. T. K. nedalyvauja bylos nagrinėjime dėl to, kad yra išvykęs iš Lietuvos, nes turi įsipareigojimus kitose šalyse, kurie yra susiję su jo darbu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog darbinės pareigos nėra svarbi nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-174/2015), juolab, kad nepateikti jokie konkretūs tai patvirtinantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teisme gautos Gyventojų registro tarnybos 2015-07-02 pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad duomenų, apie L. T. K., deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išvykimą į užsienį nėra. Iš SODROS pažymos apie asmens įdarbinimus už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-09-30 matyti, kad L. T. K. yra UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatęs, kad nukentėjusysis L. T. K., teismui pripažinus jo dalyvavimą būtinu, į taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, teismas, remdamasis BPK 413 straipsnio 6 dalies nuostatomis, laiko, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė, todėl procesas dėl skundo nutrauktinas.

Byloje asmuo, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, J. L. pateikė priešpriešinį skundą. 2015-10-02 vykusio posėdžio metu asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, atstovas išsakė savo ir atstovaujamo asmens poziciją, kad J. L. priešpriešinis skundas atsiimtinas ir paliktinas nenagrinėtu. Atsižvelgus į tai, asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu J. L. priešpriešinis skundas paliktinas nenagrinėtu.

Asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, atstovo prašymas iš privataus kaltintojo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju tokia galimybė baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta.

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408, 413 straipsnio 6 dalimis,

n u t a r i a :

Nutraukti bylos procesą, pradėtą pagal nukentėjusiojo L. T. K. atstovo advokato Algimanto Šindeikio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka J. L., kaltinant jį padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

J. L. pateiktą priešpriešinį skundą palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja                                                                                    Eglė Gruodienė