Civilinė byla Nr. 2A-1388/2014

Proceso Nr. 2-55-3-02365-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

44.2.4.; 44.5.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Montažo darbai“ ieškinį atsakovams M. M., L. M. ir J. L. (J. L.) dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys A. A., S. S., uždaroji akcinė bendrovė „Dakartas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Disca Baltic“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. M. ir L. M. 741 775 Lt nuostolių atlyginimą; priteisti solidariai iš J. L. ir M. M. 245 071,26 Lt nuostolių atlyginimą; priteisti solidariai iš J. L. ir L. M. 8 350 Lt nuostolių atlyginimą; priteisti iš L. M. 372 020 Lt nuostolių atlyginimą; priteisti iš J. L. 48 202,18 Lt nuostolių atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Montažo darbai“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė žalos įmonei padarymo faktą. Atsakovė L. M. yra buvusi įmonės akcininke ir direktore. Atsakovas M. M. (L. M. sutuoktinis) pagal įgaliojimą įmonės vardu atlikdavo tam tikras operacijas. Atsakovas J. L. tam tikru laikotarpiu taip pat buvo UAB „Montažo darbai“ direktorius. L. M., būdama UAB „Montažo darbai“ direktore, nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 16 d. iš bendrovės sąskaitos grynais pinigais paėmė 372 020 Lt, M. M. tuo pačiu laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos grynais pinigais paėmė 741 775 Lt. Duomenų, kad šios grynųjų pinigų sumos būtų įneštos į UAB „Montažo darbai“ kasą ar panaudotos UAB „Montažo darbai“ reikmėms nėra. Šios pinigų sumos, kurios nebuvo įneštos į bendrovės kasą ar kitaip apskaitytos, vertintinos kaip likusios pas atsakovus ir/ar iššvaistytos, ši pinigų suma traktuotina kaip įmonei padaryta žala. L. M., kaip buvusi UAB „Montažo darbai“ direktorė, yra atsakinga už šių pinigų panaudojimą ir/ar praradimą. L. M. yra atsakinga ir už M. M. paimtus pinigus, nes privalėjo kontroliuoti jo veiksmus ir reikalauti, kad pinigai būtų tinkamai apskaityti. Be to, M. M. yra atsakingas už savo veiksmus ir kaip asmuo veikęs pagal įgaliojimą (CK 2.150 str.). Taigi, M. M. ir L. M. abu solidariai atsako už 741 775 Lt, o L. M. vienasmeniškai už 372 020 Lt įmonės lėšų praradimą. Nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. J. L. būnant UAB „Montažo darbai“ direktoriumi iš įmonės sąskaitos grynais pinigais paimta 289 895 Lt. Juos paėmė M. M. (281 545 Lt) ir L. M. (8 350 Lt). Duomenų, kad šie pinigai būtų įnešti į UAB „Montažo darbai“ kasą nėra. Pagal UAB „Dakartas“ atliktus skaičiavimus, yra pateikti dokumentai, pateisinantys 36 473,74 Lt. M. M. iš bankų paimtos grynųjų pinigų sumos, kurios nebuvo įneštos į bendrovės kasą ar kitaip tinkamai apskaitytos, mažintinos 36 473,74 Lt. Kita suma – 245 071,26 Lt vertintina kaip likusi pas atsakovą M. M. ir/ar kaip iššvaistytos lėšos. Tuo metu buvęs įmonės direktorius J. L. leido M. M. ir L. M. paimti pinigus grynais iš įmonės sąskaitos, neužtikrino, kad šie pinigai būtų įnešti į įmonės kasą ar kitaip tinkamai apskaityti, todėl iš banko paimtos grynųjų pinigų sumos, kurios nebuvo įneštos į bendrovės kasą ar kitaip apskaitytos, vertintinos kaip iššvaistytos. J. L. būnant UAB „Montažo darbai“ direktoriumi į įmonės kasą grynais pinigais iš skolininkų buvo gauta 48 202,18 Lt. Šių pinigų BUAB „Montažo darbai“ kasoje nėra, kaip ir nėra pačių kasos dokumentų. Tokiu atveju įmonei padaryta 48 202,18 Lt žala. Už šių pinigų, turėjusių būti įmonės kasoje, praradimą yra atsakingas tuo metu įmonės direktoriumi buvęs J. L..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų M. M. ir L. M. 741 775 Lt; solidariai iš atsakovų M. M. ir J. L. 245 071,26 Lt; solidariai iš atsakovų J. L. ir L. M. 8 350 Lt; iš atsakovės L. M. 372 020 Lt; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų M. M. ir L. M. po 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo M. M. 10 658 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš L. M. – 14 953 Lt, o iš J. L. – 3 475 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas M. M. visą ieškovo nurodytą 2007-2009 metų laikotarpį buvo asmuo, realiai vykdęs UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigas, o sutartys su L. M. ir J. L. eiti direktoriaus pareigas buvo sudarytos fiktyviai, siekiant pridengti tikrąjį M. M. teisinį santykį su UAB „Montažo darbai“. Teismas konstatavo, kad šios sutartys yra niekinės, negaliojančios nuo sudarymo momento ir tokiomis teismo pripažįstamos ex officio, kartu taikant CK 1.87 straipsnio 1 dalį ir nurodant, kad šioje byloje turi būti taikomos sandorio, kurį buvo siekiama pridengti taisyklės. Teismas tais pačiais pagrindais taip pat konstatavo ir J. L. 2008 m. birželio 18 d.  bei L. M. (Kasinavičiūtės) 2007 m. vasario 6 d. M. M. išduotų įgaliojimų negaliojimą. Teismas nustatė, kad atsakovas M. M. nuo 2007 02 14 iki 2009 04 17 asmeniškai gavo 1 387 375 Lt grynais pinigais pagal banko išrašą ir čekius. Atsakovas M. M., gavęs įmonės pinigus ir neužtikrinęs, kad tų pinigų panaudojimas patektų į bendrovės buhalterinę apskaitą, neturintis ir negalintis nurodyti įrodymų, patvirtinančių pinigų panaudojimą bendrovės veikloje ir jos naudai, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atlikimo bendrovė neteko galimybės disponuoti ieškovo nurodomos sumos dydžio lėšomis. Teismas pripažino įrodyta aplinkybe, kad dėl tokių atsakovo M. M. veiksmų UAB „Montažo darbai“ prarado ieškovo nurodomą sumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. M. veikė kaip įmonės direktorius, suvokdamas arba privalėdamas suvokti savo pareigas užtikrinti tinkamą bendrovės pinigų panaudojimo apskaitą, bet to nepadarė, todėl jo veiksmus kvalifikavo neteisėtais ir nustatė jo kaltę, pasireiškusią pasekmių (įmonės lėšų tinkamos apskaitos nebuvimu, dėl ko įmonė prarado neapskaitomų lėšų kontrolę, vadinasi – ir pačias lėšas) sukėlimu arba sąmoningu leidimu tokioms pasekmėms kilti. Teismas nustatė atsakovo M. M. kaltę tyčios formos DK 255 straipsnio 1 punkto prasme, taip konstatavo įstatyme numatytą pagrindą atsakovo visiškai materialinei atsakomybei (DK 257 str. 2 d.) kilti, netaikant DK 254 straipsnyje nustatyto ribojimo. Teismas pažymėjo, kad direktorius atsako už pinigų panaudojimą įmonėje, taigi – ir už jų praradimą, todėl sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo M. M. žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė, kad L. M. ir J. L. veikė kartu su M. M., suvokdami, kad jie neatlieka įstatymu ir bendrovės įstatais direktoriui priskirtų funkcijų, neturi realių įgalinimų vadovauti įmonei, tačiau laisva valia atliko neteisėtus veiksmus – sudarė fiktyvius sandorius, kuriais sutiko pridengti M. M. realų vadovavimą įmonei ir neteisėtą pinigų panaudojimą bei žalos jai padarymą. Teismas padarė išvadą, kad šie atsakovai, kiekvienas nepriklausomai, bet veikdami bendrai su M. M., atliko veiksmus, kuriais M. M. buvo talkinama ir be kurių M. M. neteisėtas veikimas, padaręs ieškovui žalą, būtų neefektyvus, todėl nustatė įstatymu preziumuojamą M. M. ir L. M. bei M. M. ir J. L. solidariosios pareigos pagrindą (CK 6.6 str. 3 d.), L. M. ir J. L. atsakomybę grindė bendrosiomis deliktinės atsakomybės normomis (CK 6.245 str., CK 6.263 str.), solidaraus skolininko M. M. atsakomybę grindė darbuotojo materialinę atsakomybę nustatančiomis normomis (DK 253 str. 6 p.).

Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teismas nustatė, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2010 m. spalio 14 d., o bankroto administratorius ieškinį teisme pareiškė 2011 m. rugpjūčio 24 d., todėl sprendė, kad  trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. 

Teismas nustatė, kad M. M. nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 16 d.  gavo 741 775 Lt, o L. M. tuo pačiu laikotarpiu – 372 020 Lt ir už tuos pinigus įmonei neatsiskaitė. Bendrovės lėšas gavusiems atsakovams nepateikus tokių lėšų panaudojimą bendrovės naudai patvirtinančių įrodymų, nesant paimtų lėšų įmonės apskaitoje, teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovai bendrais veiksmais nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 16 d. padarė ieškovui bendrą 1 113 795 Lt žalą, už kurią šie atsakovai yra solidariai atsakingi. Kadangi ieškovas šioje reikalavimų dalyje solidariai prašė iš atsakovų priteisti tik 741 775 Lt, teismas ieškinį šioje reikalavimų dalyje tenkino neperžengdamas ieškovo reikalavimo ribų, likusią 372 020 Lt dalį žalos priteisdamas tik iš atsakovės L. M.. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. M. M. gavo 289 895 Lt UAB „Montažo darbai“ priklausančių lėšų, o atsakovė L. M. – 8 350 Lt. Pagal buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės pateiktus duomenis, buvo pateikti dokumentai, nurodomu laikotarpiu pateisinantys 36 473,74 Lt panaudojimą UAB „Montažo darbai“ naudai, todėl šia suma teismas sumažino ieškovui padarytos žalos dydį. Už 245 071,26 Lt (289 895 – 36 473,74) žalą solidariai atsakingi bendrais veiksmais žalą padarę asmenys – M. M., asmeniškai gavęs ir panaudojęs gautus UAB „Montažo darbai“ pinigus, ir atsakovas J. L., fiktyvia sutartimi pridengęs M. M. veiksmus. Už 8 350 Lt praradimą solidariai atsakingi bendrai žalą padarę asmenys – visi atsakovai. L. M. pinigus asmeniškai išgryninus, atsakovui J. L. veikus kaip M. M. priedanga ir sudarius galimybę L. M. pinigus paimti ir nekontroliuojamai perduoti M. M., o M. M. pinigus panaudojus be įrodymų apie jų panaudojimą įmonės naudai. Teismas pažymėjo, kad ieškovui pareiškus solidarų reikalavimą dėl 8 350 Lt priteisimo tik dviem atsakovams – L. M. ir J. L., teismas ir šią reikalavimo dalį tenkino tik tokia apimtimi, kokia yra pareikštas reikalavimas. Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. gegužės 22 d. į UAB „Montažo darbai“ kasą buvo perduoti 48 202,18 Lt. Vėliau ši suma nebuvo apskaitoma įmonės buhalteriniuose dokumentuose, tačiau byloje nėra duomenų, kad pinigus iš kasos būtų paėmęs atsakovas J. L.. Teismas sprendė, kad nepakanka įrodymų apie atsakovų neteisėtus veiksmus, sukėlusius šių ieškovo lėšų praradimą, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

Iš dalies patenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovų ieškovui šio patirtas atstovavimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsižvelgęs į pripažintą atsakovų solidarumą ir nustatytas priteisiamas sumas, ieškovo patirtas 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidas atitinkamai paskirstė tarp atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas J. L. (J. L.) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui solidariai iš M. M. ir J. L. priteisti 245 071,26 Lt, solidariai iš L. M. ir J. L. priteisti 8 350 Lt ir 3 475 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, panaikinti ir ieškinį atsakovui J. L. atmesti kaip nepagrįstą ir paduotą praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Nei ieškovas, nei teismas nenurodė atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti jo, kaip įmonės vadovo materialinė atsakomybė. Vilnius apskrities VMI patikrinimo akte nėra konstatuoti jo neteisėti veiksmai, jis nėra nubaustas administracine tvarka, o tai patvirtina, kad atsakovo veiksmuose nėra darbuotojo materialinę atsakomybę sąlygojančių aplinkybių.

2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas J. L. leido M. M. ir L. M. paimti grynais pinigus iš įmonės sąskaitos banke, tam suteikė įgaliojimus, davė nurodymus ar kitaip įtakojo minimų sumų pasisavinimą. Darbuotojo kaltė negali būti preziumuojama ar laikytina įrodyta prielaidomis, o ne faktais.

3. Žalos atlyginimui yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Iš darbo santykių kylantiems reikalavimams DK 27 straipsnio 2 dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą. Net jei pareikštas ieškinys turėtų teisinį pagrindą, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kadangi darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti 2009 m. liepos 21 d., o teismas ex officio pripažino darbo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nuo šios datos ieškovas turėjo teisę per trejus metus, t. y. iki 2011 m. birželio 17 d. pareikšti ieškinį, tačiau savo subjektine teise nepasinaudojo.

4. Ieškovui bankroto byla iškelta 2010 m. spalio 14 d. Po atsakovo direktoriumi buvo S. S., todėl nėra suprantama, kodėl ieškinys pareikštas priešpaskutiniam, o ne paskutiniam direktoriui. Atsakovas neturi įrodinėti, kad jis nėra padaręs žalos ieškovui, kuomet jis dirbo direktoriumi, nes pasibaigus darbo santykiams jokių pretenzijų nei akcininkai, nei naujasis direktorius jam nepareiškė. Įrodinėjimo našta šiuo atveju priklauso ieškovui, o ieškovas yra pateikęs abstraktų ieškinį, kuriuo bando iš atsakovo J. L. priteisti sumas, dėl kurių galimo iššvaistymo nėra jokios jo atsakomybės.

5. M. M. nedirbo pas ieškovą tuo metu, kai direktoriumi dirbo atsakovas J. L., todėl ieškovo reikalavimas solidariai atlyginti žalą kaip įmonės vadovui kartu su asmeniu, kuris nėra to juridinio asmens darbuotojas motyvuojant, kad atsakovas J. L. leido M. M. paimti pinigus grynais iš įmonės sąskaitos, vertintinas kaip argumentum ad absurdum. Atsakovas negali nei ką nors leisti, nei drausti ką nors M. M., nes jie neturi tarpusavyje nei horizontalaus, nei vertikalaus pavaldumo, todėl ieškovo teiginiai apie atsakovo atsakomybę neturi loginio ryšio.

6. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad su atsakovu yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Apeliantas, kaip juridinio asmens vadovas, neatliko teisėtų ar neteisėtų veiksmų, kadangi faktiškai nevykdė juridinio asmens vadovo funkcijų, o teismo išvada apie apelianto neteisėtus veiksmus nepagrįsta faktais.

7. Teismui ex officio pripažinus apelianto darbo sutartį niekine, nesant atliktų teisėtų ar neteisėtų apelianto veiksmų, apeliantas negali būti atsakingas už žalą, kurios atsiradimo jis negalėjo paveikti ar numatyti. Faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl apelianto veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, todėl tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti dėl apelianto, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei apelianto kaltės.

8. Net jei ieškovas mano, kad yra pažeistos jo teisės ir jis patyrė žalą, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

9. Ieškinį patenkinęs iš dalies teismas priteisė ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prašo atsakovo J. L. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas bei teismas nenurodė atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti jo, kaip įmonės vadovo, materialinė atsakomybė. Ieškinyje nurodyta bei pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad J. L. nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. buvus įformintam UAB „Montažo darbai“ direktoriumi, buvo išduotas 2008 m. birželio 18 d. įgaliojimas M. M., pagal kurį iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais nuo 2008 m. birželio 18 d. iki 2009 m. balandžio 17 d. M. M. paėmė 281 545 Lt. Šie pinigai nebuvo įforminti įmonės kasoje ar pateikti kokie nors jų panaudojimą įmonės labui pateisinantys dokumentai. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos M. M. neteisėtai veikti ir padaryti žalą ieškovui. J. L., būdamas įformintas UAB „Montažo darbai“ direktoriumi, nesiėmė veiksmų įmonės piniginėms lėšoms apskaityti, panaudoti įmonės labui ir/ar išsaugoti.

2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo atsakomybei atsirasti yra suėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas teisingai nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos datos, nuo kurios bankroto administratorius galėjo padaryti išvadą apie galimus kreditorių teisių pažeidimus. Bankroto byla ieškovui iškelta 2010 m. spalio 4 d., o ieškinys atsakovams pareikštas 2011 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

3. Atsakovas neteisus, kad jo atsakomybei atsirasti nėra būtinų įstatyme nustatytų sąlygų. Teismas pagrįstai nurodė, kad savo veiksmais J. L., veikdamas kartu su M. M. bei L. M., sudarė sąlygas šiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus – paimti pinigus iš banko sąskaitos, kurių panaudojimo apskaita nebuvo užtikrinta ir dėl to buvo prarasta jų kontrolė bei prarastos piniginės lėšos. Teismas sprendime išsamiai aprašė kaltų dėl žalos padarymo atsakovų, tarp jų ir J. L., neteisėtas veikas, priežastinį ryšį ir padarytą žalą bei nurodė (įvardino) apelianto kaltę dėl padarytos žalos ir atsakomybės ribas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Montažo darbai“ iškelta bankroto byla (1 t., 5 b. l.). Teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė žalos įmonei padarymo faktą. Atsakovė L. M. (buvusi pavardė Kasinavičiūtė) nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 17 d. ėjo UAB „Montažo darbai“ direktorės pareigas (1 t., 7, 9 b. l.). UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigas nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. ėjo J. L.. Atsakovas M. M. pagal 2007 m. vasario 6 d. L. M. išduotą įgaliojimą ir 2008 m. birželio 18 d. J. L. išduotą įgaliojimą buvo besąlygiškai įgaliotas atstovauti, derėtis, tarpininkauti, gauti ir išmokėti bendrovės pinigus ir kitaip veikti kaip paskirtas ir įgaliotas UAB „Montažo darbai“ atstovas visuose oficialiuose sandoriuose, taip pat pasirašyti įvairias sutartis, kontraktus bei kitus dokumentus (1 t., 28 b. l., 3 t., 5 b. l.). Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos 2011 m. liepos 20 d. patikrinimo akte nustatyta, kad nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2010 liepos 21 d. iš UAB „Montažo darbai“ sąskaitų, esančių AB SEB banke ir AB Swedbank, grynaisiais pinigais ir pagal čekius išimta 1 387 375 Lt (2 t., 11-39, 40-93, 94-225 b. l., 3 t., 3-4 b. l.). Iš šios sumos M. M. paėmė 1 007 055 Lt, o L. M. – 380 370 Lt (3 t., 3-4 b. l.). L. M., būdama UAB „Montažo darbai“ direktore, nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 16 d. iš bendrovės sąskaitos grynais pinigais paėmė 372 020 Lt, M. M. tuo pačiu laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos grynais pinigais paėmė 741 775 Lt (1 t., 13-14 b. l.). J. L., būnant UAB „Montažo darbai“ direktoriumi, nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. iš įmonės sąskaitos, esančios AB SEB banke, grynaisiais pinigais paimta 289 895 Lt – atsakovas M. M. paėmė 281 545 Lt, o atsakovė L. M. 2008 m. liepos 17 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. čekiais išsigrynino 8 350 Lt (1 t., 18, 19-20 b. l.). Pagal UAB „Montažo darbai“ buhalterinę apskaitą vedusios UAB „Dakartas“ atliktus skaičiavimus yra pateikti tik 36 473,74 Lt panaudojimą pateisinantys dokumentai. Kitų duomenų, kad ginčo grynųjų pinigų sumos būtų įneštos į UAB „Montažo darbai“ kasą ar panaudotos šios įmonės reikmėms, nėra.

Bylos duomenimis teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliantas neginčija, tačiau įrodinėja, kad jam netaikytina nei darbuotojo materialinė atsakomybė, nei civilinė atsakomybė, motyvuodamas tuo, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų ir dėl įmonės lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo jo kaltės nėra. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Dėl atsakovo J. L. atsakomybės

Atsakovo J. L. sudarytą darbo sutartį dėl UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigų bei atsakovo 2008 m. birželio 18 d. M. M. išduotą įgaliojimą pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino apsimestiniais sandoriniais ir konstatavo, kad M. M. nuo 2007 metų iki 2009 metų buvo asmuo, realiai vykdęs UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigas, o sutartys su J. L. ir L. M. yra fiktyvios. Taigi teismas konstatavo, kad apelianto ir UAB „Montažo darbai“ darbo teisiniai santykiai nesiejo. Dėl šių priežasčių apeliantas nepagrįstai vadovaujasi darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nepagrįstai nurodo apie darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas ir jų nebuvimą, taip pat nepagrįstai vadovaujasi akcinės bendrovės vadovo teisinį statusą ir jo atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis bei teismų praktika, kadangi spręsdamas dėl apelianto pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą teismas taikė apeliantui deliktinę civilinę atsakomybę. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą nenagrinėti ir nevertinti atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su darbuotojo materialinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų ar bendrovės vadovo atsakomybės sąlygų nustatymu.

Byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo J. L. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir jo solidariosios prievolės atlyginti bendrovei padarytos žalos dalį. Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nenustatė jo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovas nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. buvo priimtas į UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigas. Pagal jo 2008 m. birželio 18 d. išduotą įgaliojimą M. M. buvo besąlygiškai įgaliotas atstovauti, derėtis, tarpininkauti ir kitaip veikti kaip paskirtas ir įgaliotas UAB „Montažo darbai“ atstovas visuose oficialiuose sandoriuose, taip pat pasirašyti įvairias sutartis, kontraktus bei kitus dokumentus. Atsakovui  būnant UAB „Montažo darbai“ direktoriumi nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. M. M. ir L. M. iš įmonės sąskaitos, esančios AB SEB banke, grynaisiais pinigais paėmė 289 895 Lt – atsakovas M. M. paėmė 281 545 Lt, o atsakovė L. M. 2008 m. liepos 17 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. čekiais išsigrynino 8 350 Lt (1 t., 18, 19-20 b. l.). UAB „Montažo darbai“ buhalteriniuose dokumentuose nebuvo apskaityti 253 421,26 Lt, todėl teismas pagrįstai konstatavo žalos bendrovei padarymo faktą.

Bendrovės vadovui įstatymai nustato tam tikrų pareigų vykdymą. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. CK 2.4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Taigi bendrovės vadovas atsakingas tiek už įmonės buhalterinę apskaitą, tiek už bendrovės kasdieninės veiklos organizavimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, kad buvo tik formalus įmonės vadovas, sprendimų nepriiminėjo, nesprendė įmonės turto likimo, visu įmonės turtu disponavo M. M., įmonėje įsidarbino, kad savo vardu gautų socialinio draudimo įmokas įmonės sąskaita, tačiau supratimo apie įmonės valdymą ir veiklą neturėjo. Teismas konstatavo, kad apeliantas sudarė apsimestinę sutartį dėl UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigų, lygiai taip pat M. M. išdavė įgaliojimą dėl įmonės atstovavimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sudarė darbo sutartį neketindamas vykdyti bendrovės vadovo kompetencijai skirtų funkcijų, todėl sudarydamas darbo sutartį suprato, jog vadovo funkcijų nevykdys, tačiau tokią sutartį pasirašė, taip pat M. M. išdavė įgaliojimą veikti įmonės vardu. Tokie atsakovai veiksmai nesuderinami su CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, ir negali būti pripažinti teisėtais. Nors tiek darbo sutartis, tiek įgaliojimas teismo buvo pripažinti niekiniais nuo jų sudarymo momento, konstatavus bendrovės faktiniu vadovu visą laikotarpį buvus M. M., apelianto veiksmai, kai jis, neketindamas realiai vykdyti bendrovės vadovo funkcijų, pasirašė darbo sutartį dėl UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigų ir, realiai neketindamas kontroliuoti įgaliotinio veiksmų, išdavė M. M. įgaliojimą, pagrįstai pripažinti neteisėtais, kadangi tokiais veiksmais apeliantas sudarė sąlygas tiek M. M., tiek L. M. iš UAB „Montažo darbai“ sąskaitos paimti pinigus, kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalteriniuose dokumentuose, ir tokiu būdu bendrovei buvo padaryta žala.

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Dėl bendrovei padarytos žalos yra apelianto kaltė, nes jis, suprasdamas, jog realiai direktoriaus pareigų nevykdys, pasirašė darbo sutartį ir vėliau M. M. išdavė įgaliojimą. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas veikė suvokdamas, jog bendrovės direktoriaus pareigų neatlieka, nevykdo įstatymo ir bendrovės įstatais priskirtų funkcijų, neturi realių įgalinimų vadovauti įmonei, tačiau, sudarydamas apsimestinius sandorius, kuriais sutiko pridengti M. M. realų vadovavimą ir neteisėtą pinigų panaudojimą bei žalos bendrovei padarymą, laisva valia atliko neteisėtus veiksmus. Būtent dėl šių atsakovo veiksmų M. M. ir L. M. buvo sudaryta galimybė iš bendrovės sąskaitos nusiimti pinigus ir tokiu būdu padaryti bendrovei žalos. Nustatytas priežastinis ryšys tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir bendrovei padarytos žalos yra pakankamas konstatuoti apelianto deliktinę civilinę atsakomybę ir solidariąją prievolę kartu su kitais atsakovais atlyginti bendrovei padarytos žalos dalį.

CK 6.6. straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos žalos atsiradimui sąlygas sudarė apeliantas, t. y. M. M. išdavė įgaliojimą veikti įmonės vardu ir sutikdamas pasirašyti darbo sutartį neketino vykdyti bendrovės direktoriui įstatymo nustatytų pareigų, teismas pagrįstai sprendė, kad tokiais savo veiksmais apeliantas bendrai su kitais atsakovais padarė bendrovei turtinės žalos, o tai sąlygojo jo solidariosios prievolės, kylančios iš deliktinės atsakomybės, atlyginti žalą atsiradimą.

Tai, kad Vilniaus apskrities VMI 2011 m. liepos 20 d. patikrinimo akte nėra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, nereiškia, kad šioje byloje jie negali būti nustatyti. Mokesčių inspekcijos atliktame patikrinime nustatyti tam tikri su įmonės finansine apskaita susiję faktai, tačiau patikrinimo metu nebuvo sprendžiama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl akte negalėjo būti konstatuota atsakovo atsakomybė.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 185 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto neteisėtus veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktą ir dydį, teismas nustatė priežastinį ryšį tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir bendrovei padarytos žalos, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą spręsti dėl apelianto solidariosios prievolės atlyginti bendrovei padarytą žalą buvimo, todėl teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų  nepažeidė.

Dėl ieškinio senaties termino

Apelianto manymu, teismo atsisakymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, ieškinys jam turi būti atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad trejų metų ieškinio senaties terminas, atsižvelgiant į tai, kad jo darbo sutartis pripažinta niekine, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. birželio 17 d., kuomet su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Ieškinį atsakovams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo pareiškė įmonės bankroto administratorius. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų bendrovei padarytos žalos atlyginimą, kuri buvo padaryta nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2009 m. liepos 21 d. Svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės administratoriaus, ginančio visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, todėl senaties termino pradžios nustatymui yra tam tikrų ypatumų. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas paskiria bankroto administratorių, o pagal 6 punktą nustato laikotarpį, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iškėlimo, ir tik gavęs bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą, tai tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą. Tiksli dokumentų bankroto administratoriui perdavimo data nagrinėjamu atveju nėra svarbi, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo iki ieškinio pareiškimo nėra praėję nei metai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2010 m. spalio 14 d., o ieškinį dėl žalos atlyginimo bankroto administratorius pareiškė 2011 m. rugpjūčio 24 d., todėl padarė teisingą išvadą, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, ir pagrįstai sprendė dėl pagrindo atmesti ieškinį pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį nebuvimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas teigia, kad ieškinį patenkinęs iš dalies teismas proporcingai atmestų reikalavimų daliai nepriteisė iš ieškovo jo (atsakovo) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas pateikė UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ išrašytą 3 660 Lt sąskaitą už teisines paslaugas ir ataskaitą už suteiktas paslaugas (3 t., 185, 188 b. l.), tačiau nepateikė įrodymų, kad už šias paslaugas atsiskaitė. Apelianto pateikti kasos pajamų orderiai (3 t., 186, 187 b. l.) nėra tinkami įrodymai, patvirtinantys atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, kadangi atsakovo nurodytos sumos sumokėtos antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0018/13/00773. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui nepateikus įrodymų apie faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai šių išlaidų nepriteisė pagrįstai (CPK 98 str. 1 d.).

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusi ginčą, tinkamai taikė įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo apelianto deliktinės atsakomybės sąlygų visumą ir padarė teisingą išvadą dėl solidariosios apelianto pareigos atlyginti dalį bendrovei padarytos žalos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                     Danutė Gasiūnienė    

Audronė Jarackaitė

Gintaras Pečiulis