Civilinė byla Nr. e2A-138-267/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03932-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 1.3.9.2.2; 3.2.4.11.; 1.3.7.5.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8609-251/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilkas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. J. 1350,54 eurų žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu R. J. sudaryta Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 03 13 atsakovas pradėjo įmonėje dirbti tolimųjų reisų vairuotoju- ekspeditoriumi. Darbo funkcijoms vykdyti buvo paskirtas vilkikas MAN TGX, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 03 16 atsakovas, būdamas komandiruotėje Norvegijoje, dėl nežinomų priežasčių nusuko nuo pagrindinio kelio ir toliau maršrutą tęsė šalutiniu keliu. Vairuotojas prisnigtame kelyje dėl aplaidumo važiavo neuždėjęs specialių grandinių ant transporto priemonės ratų. Transporto priemonė negalėjo įvažiuoti į įkalnę ir pariedėjo atbuline eiga. Transporto priemonė toliau važiuoti negalėjo, buvo kviečiama techninė pagalba atlikti gelbėjimo darbus. Vykdant avarijos likvidavimo darbus, atsakovo vežamam kroviniui perkrauti į kitą transporto priemonę buvo iškviesta techninė pagalba, specialus kranas ir savivartis, atvežęs skaldos. 2019 03 17 atsakovo vairuota transporto priemonė su puspriekabe buvo pristatyta į techninę pagalbą teikusios įmonės teritoriją. 2019 03 21 atsakovas savavališkai atkabino priekabą ir išvyko į Lietuvą. 2019 03 29 transporto priemonė buvo perduota automechanikams įvertinti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas dėl savo neatsargių veiksmų sukėlė avarinę situaciją, dėl ko ieškovei padaryta 1350,54 Eur žala. Žalą turi atlyginti atsakovas, kuris elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, vykdė visus darbdavio nurodymus, nepažeidė jokių krovinio gabenimo taisyklių, saugaus eismo kelyje ir kelių eismo taisyklių. Atsakovui nebuvo surašytas joks protokolas, kad jis būtų pažeidęs galiojančias eismo saugumo taisykles ir dėl to būtų sukeltas eismo įvykis, taigi šiuo atveju nėra jokių atsakovo materialinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Be to, taro ieškovės patirtų remonto išlaidų ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio.

Ieškovė UAB „Vilkas“ nurodė, kad darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės prašymą dėl žalos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnyje nustatyta, kad dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, atsiranda materialinė atsakomybė. Pagal DK 246 straipsnio nuostatas, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra šių sąlygų visuma: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. pasirašydamas vairuotojo-  ekspeditoriaus pareiginę instrukciją ir įsipareigodamas ją vykdyti, prisiėmė ir atsakomybę pagal instrukcijos (duomenys neskelbtini) punktą už saugų autotransporto priemonės eksploatavimą, (duomenys neskelbtini) už bendrovei padarytus nuostolius, už transporto priemonės saugumą (50–51 b. l.). Iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad vairuotojas laikėsi UAB „Vilkas“ darbuotojų nustatyto krovinio vežimo maršruto. Kelyje nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, kad yra kelio susiaurėjimas, atsakovui nebuvo pateiktas joks kitas maršrutas, kuriuo jis galėjo pristatyti krovinį. Atsakovui nebuvo surašytas protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovas elgėsi pakankamai rūpestingai ir jokių neteisėtų veiksmų dėl žalos atsiradimo neatliko.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovė neįrodė realios atsakovo veiksmais jai padarytos žalos.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vilkas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-18 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8609-251/2019 ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Vilkas“ ieškinį dėl 1 350,54 Eur materialinės žalos priteisimo iš atsakovo ir priteisti iš R. J. apeliantės UAB „Vilkas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nagrinėjamoje byloje egzistavo visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Apeliantė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 3 059,42 Eur transporto priemonės remonto išlaidų. Ginčo, jog apeliantė realiai patyrė tokio dydžio žalą, byloje nebuvo. Įvertinus žalos susidarymo aplinkybes bei atsakovo kaltės formą (didelis neatsargumas), atlygintinos žalos ribos galėjo sudaryti ne daugiau kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumą (DK 153 str. 1 d.). Vidutinis atsakovo darbo užmokestis sudarė 225,09 Eur sumą, dėl to apeliantė prašė priteisti 1350,54 Eur (6 x 225,09 Eur = 1350,54 Eur) žalos.

Atsakovo padaryti neteisėti veiksmai pasireiškė visų būtinų saugumo priemonių nesiėmimu, kai tai akivaizdžiai buvo reikalinga. Atsakovas, būdamas vairuotojas profesionalas, nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kadangi nepanaudojo visų jam suteiktų priemonių, skirtų transporto priemonės slydimui išvengti, dėl to atsakovo veiksmai laikytini neteisėtu neveikimu (neatlikti veiksmai, kurie turėjo ir galėjo būti atlikti esamomis aplinkybėmis). Be to, atsakovas nesilaikė ir jam, kaip vairuotojui, keliamų kelių eismo taisyklių, saugaus vairavimo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir apeliantės patirtos žalos buvo priežastinis ryšys, kadangi, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (t. y. transporto priemonės be specialių grandinių vairavimas ir pasirenkant nesaugų kelią), eismo įvykis nebūtų buvęs sukeltas, o apeliantės transporto priemonė nebūtų buvusi apgadinta ir apeliantė jokių nuostolių nebūtų patyrusi.

Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantės vilkikas buvo apgadintas ir apeliantė patyrė žalą dėl eismo įvykio, kuris buvo sukeltas dėl atsakovo didelio neatsargumo. Atsakovas šioje situacijoje nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kiek akivaizdžiai buvo būtina tomis aplinkybėmis, t. y. neįvertinęs oro ir eismo sąlygų pasirinko šalutinį provėžuotą kelią ir juo važiuodamas nesiėmė visų būtinų (galimų) saugumo priemonių, kad išvengtų žalos atsiradimo. Atsakovas būdamas vairuotojas profesionalas žinojo, jog siaurame ir (ar) snieguotame kelyje sunkiasvorei transporto priemonei apsisukti ar grįžti atbuline eiga yra praktiškai neįmanoma, dėl to kelio ruožo pavojingumą būtina įvertinti dar prieš įvažiuojant į jį. Atsakovui važiuojant slidžiame kelyje yra būtina tinkamai paruošti transporto priemonę, t. y. užsidėti apsaugines specialias grandines, kurios atsakovui buvo perduotos prieš išvykstant į komandiruotę. Visų saugumo priemonių nesilaikymas sąlygojo transporto priemonės nuslydimą nuo kelio ir jos apgadinimą. Ieškovė dėl transporto priemonės remonto patyrė išlaidų, už kurių susidarymą yra atsakingas atsakovas. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju egzistavo atsakovo didelis neatsargumas, kaip viena iš asmens kaltės formų.

Apeliantė ir atsakovas žalos atsiradimo metu buvo susiję darbo santykiais ir pats žalos atsiradimas buvo susijęs su atsakovo vykdyta darbine veikla. Atsakovas sukėlė eismo įvykį vykdydamas tolimųjų reisų vairuotojo-ekspeditoriaus funkcijas, kurias vykdė apeliantės įmonėje pagal 2019 m. kovo 12 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 193.

Atsakovas R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės UAB „Vilkas“ atsakovui R. J. 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nagrinėjamoje byloje nėra atsakovo materialinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų: pirma, nėra jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, o nepadarius neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju materialinė atsakomybė apskritai negali kilti; antra, nėra atsakovo kaltės, o nagrinėjamu atveju atsakomybė be kaltės (griežtoji) negalima; trečia, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų atsakovo veiksmų bei žalos; ketvirta, ieškovas neįrodė realios atsakovo padarytos žalos.

Atsakovas nesutinka, jog jis pažeidė ieškovės apeliaciniame skunde išvardytas kelių eismo taisyklių ir pareigines nuostatas. Ieškovė tik išvardijo minėtuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų, kad atsakovas jas būtų pažeidęs. Tai, kad teismo išvados nesutampa su ieškovo nuomone, nesudaro pagrindo tvirtinti apie netinkamai atliktą įrodymų vertinimą.

Esamomis aplinkybėmis atsakovas elgėsi tinkamai, laikėsi kelio ženklų, ieškovo (darbdavio) nurodyto maršruto ir kitaip įvykdyti krovinio pervežimo negalėjo. Teismas nustatė, kad atsakovas laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, atsižvelgė į važiavimo sąlygas, laikėsi saugumo reikalavimų, Kelių eismo taisyklių, buvo atidus ir rūpestingas, kiek esamomis sąlygomis buvo įmanoma. Teismas nustatė, jog kelyje nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, kad yra kelio susiaurėjimas, atsakovui nebuvo pateiktas joks kitas maršrutas, kuriuo jis galėjo pristatyti krovinį. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovui nebuvo surašytas protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių ieškovė visiškai nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas elgėsi labai neatsargiai. Dideliu darbuotojo neatsargumu yra laikomas aiškiai aplaidus darbuotojo pareigų atlikimas. Šiuo atveju atsakovo darbo funkcijų vykdymas pagal darbdavio nurodymus negali būti prilyginamas aiškiai aplaidžiam darbuotojo pareigų atlikimui.

Reikšminga nagrinėjamu atveju ir tai, kad įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta tik labai nežymiai – buvo sulaužytas tik galinis žibintas bei apgadinti valstybiniai numeriai. Kiti transporto priemonės apgadinimai atsirado dėl atliekamų techninės pagalbos kelyje veiksmų – atliekant šiuos veiksmus buvo sulaužytas transporto priemonės aptakas ir transporto priemonės kabinos laikytuvas. Techninės pagalbos kelyje veiksmus atliko Norvegijos įmonė „Viking Redningstjeneste“ AS. Taigi tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtų remonto išlaidų nėra priežastinio ryšio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

1.                      Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliantė argumentuoja, jog nagrinėjamoje byloje egzistavo visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, įskaitant žalą ir neteisėtus veiksmus.

2.                      Teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinis teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

3.                      Teismas pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai, DK 151 straipsnis). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

4.                      Apeliantė argumentuoja, kad atsakovo padaryti neteisėti veiksmai pasireiškė visų būtinų saugumo priemonių nesiėmimu, kai tai akivaizdžiai buvo reikalinga. Atsakovas būdamas vairuotojas profesionalas nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kadangi nepanaudojo visų jam suteiktų priemonių, skirtų transporto priemonės slydimui išvengti, dėl to atsakovo veiksmai laikytini neteisėtu neveikimu (neatlikti veiksmai, kurie turėjo ir galėjo būti atlikti esamomis aplinkybėmis). Apeliantė argumentuoja, kad atsakovas nesilaikė pareiginių nuostatų (duomenys neskelbtini) p., (duomenys neskelbtini) p. ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

5.                      Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. UAB „Vilkas“ direktorės 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintų vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad vairuotojas-ekspeditorius atsakingas už saugų autotransporto eksploatavimą ir remonto darbus, o (duomenys neskelbtini) p. nustatyta, kad vairuotojas-ekspeditorius atsakingas už transporto priemonės saugumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyti reikalavimai iš esmės atitinka bendro pobūdžio įpareigojimą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau jie nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas privalo naudoti priemones, skirtas transporto priemonės slydimui išvengti. Apeliantė taip pat neįrodė, kad būtų supažindinusi atsakovą su instrukcijomis, nurodančiomis, kokiomis aplinkybėmis atsakovas privalo naudoti priemones, skirtas transporto priemonės slydimui išvengti. Teismas sprendžia, kad, nesant aiškių ir nedviprasmiškų nurodymų, kada vairuotojas-ekspeditorius privalo naudoti transporto priemonės slydimui išvengti skirtas priemones, atsakovas turėjo teisę ir pareigą atidžiai ir apdairiai įvertinęs oro sąlygas ir kelio dangos būklę bei atsižvelgęs į perspėjančius kelio ženklinimus ir kitas aplinkybes pats savo nuožiūra nuspręsti, kada reikia naudoti minėtas priemones.

6.                      Spręsti apie atsakovo neteisėtus veiksmus būtų galima tik tuo atveju, jei ieškovė įrodytų, kad atsakovas turėjo galimybę numatyti artėjančią įkalnę ir slidžią kelio dangą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas R. J. paaiškino, kad kroviniui pristatyti skirtą navigacijos maršrutą ir koordinates nurodė darbdavio UAB „Vilkas“ vadybininkai, o pats atsakovas jokių duomenų suvesti negalėjo. Atsakovas nurodė, kad važiuodamas pagal navigacijos nurodymus nusuko nuo pagrindinio kelio, kuris netrukus susiaurėjo, o po posūkio prasidėjo įkalnė, į kurią įvažiuoti nepavyko. Atsakovas paaiškino, kad kelio ženklų, rodančių kelio susiaurėjimą arba įpareigojančių papildomai užsidėti grandines, nebuvo, iš pagrindinio kelio susiaurėjimo ir įkalnės nesimatė, o minėtas kelias buvo vienintelis, kuriuo galima buvo nuvykti į miestelį. Atsakovas paaiškino, kad pradėjus slysti siaurame kelyje jokių grandinių uždėti nebuvo įmanoma. Apeliantė neįrodė, kad kelyje buvo įspėjamieji kelio ženklai dėl kelio susiaurėjimo, kad atsakovui buvo pateiktas kitas maršrutas, kuriuo jis galėjo saugiai pristatyti krovinį ar kad atsakovas turėjo realią galimybę iš anksto numatyti kelyje būsiančias kliūtis. Be to, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad atsakovas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtina tai, kad R. J. nebuvo surašytas protokolas už saugaus eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas elgėsi pakankamai rūpestingai ir jokių neteisėtų veiksmų dėl žalos atsiradimo neatliko.

Dėl žalos dydžio

7.                      Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai (neveikimas), nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

8.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) rašytiniame pasiaiškinime nurodyta, kad dėl atsakovo sukelto įvykio buvo pažeisti sunkvežimio galinis žibintas ir valstybiniai numeriai. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad kiti pažeidimai atsirado vykdant gelbėjimo darbus, kuomet vairavo įmonės „Viking“ darbuotojas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, kad visi ieškovei priklausančios transporto priemonės pažeidimai atsakovo veiksmų pasekmė.

9.                      Be to, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas, ieškovė tiesioginius nuostolius įrodinėjo (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 3059,42 Eur suma, tačiau joje nurodyti skaičiai rodo tik tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų sutartą kainą, o ne ieškovės realiai patirtą žalą, paslaugų pirkimo objekto realią vertę, nėra aišku, naujos ar naudotos detalės buvo dedamos į tvarkomą transporto priemonę, ar buvo įvertintas remontuojamų automobilio detalių nusidėvėjimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė realios atsakovo padarytos žalos, todėl sprendžia, kad ieškinys atsakovo R. J. atžvilgiu yra nepagrįstas ir pagrįstai skundžiamu sprendimu buvo atmestas. 

10.                      Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo pagrindus, dėl to šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11.                      Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 300 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ (j. a. k. 302656764) atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                    Danutė Burbulienė