Civilinė byla Nr. 2A-819-790/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00090-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.4; 3.3.1.18.4

                                                                  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Budekos statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Budekos statyba“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos muzikos ir teatro akademijai dėl nepagrįstai nutrauktos viešojo pirkimo sutarties, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė Lietuvos draudimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Budekos statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovės UAB „Budekos statyba“ ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas jos nesutikimas su atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (toliau – ir LMTA) Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. sausio 3 d. sprendimu atsisakyti nagrinėti ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. pretenziją, yra pagrįsti ir pagal ieškovės pareikštą ieškinį išnagrinėti bylą iš esmės; 2) panaikinti LMTA Viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 751-SD išdėstytą sprendimą ir pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė LMTA ir UAB „Budekos statyba“ 2018 m. gruodžio 7 d. sudarytos rangos darbų sutarties 15.2 punkte nustatytus reikalavimus, pateikdama dokumentus, kurie užtikrina tiek šios sutarties įvykdymą, tiek ir avansinio mokėjimo grąžinimą; 3) pripažinti, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė rangos sutartį, niekada nebuvo atsisakiusi ją sudaryti ir tinkamai vykdyti, leisti ieškovei tęsti rangos darbų sutarties vykdymą; 4) netenkinus prašymo leisti ieškovei tęsti rangos darbų sutarties vykdymą, priteisti iš atsakovės 1 397,77 Eur žalai atlyginti (ieškovės patirtiems tiesioginiams nuostoliams, susijusiems su pradėta vykdyti rangos darbų sutartimi), ir taikyti atsakovei alternatyvią sankciją – skirti baudą, sudarančią 10 procentų rangos darbų sutarties vertės; 5) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė pastato, esančio (duomenys neskelbtini) remonto darbų pirkimą. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime ir kartu pateikė šio pasiūlymo galiojimo užtikrinimą – akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos draudimo išduotą laidavimo draudimo liudijimą, pasiūlymo laidavimo draudimo raštą ir sutartį. 2018 m. gruodžio 6 d. LMTA Viešųjų pirkimų komisija sudarė pasiūlymus pateikusių tiekėjų eilę. Ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja ir pakviesta pasirašyti sutartį. 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį. Vykdydama šios sutarties 15.2 punktą, ieškovė pateikė LMTA Viešųjų pirkimų komisijai rangos sutarties vykdymo ir avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą pagrindžiančius dokumentus: AB Lietuvos draudimo 2018 m. gruodžio 14 d. avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, sutartį ir laidavimo draudimo liudijimą, atlikimo laidavimo draudimo raštą, sutartį ir laidavimo draudimo liudijimą.

3.       2018 m. gruodžio 18 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo pateiktas atsakovės Viešųjų pirkimo komisijos 2018 m. gruodžio 18 d. raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovė iki 2018 m. gruodžio 14 d. nepateikė rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto) ir avansinio mokėjimo užtikrinimo dokumento (banko garantijos). Dėl šios priežasties atsakovė vertino, kad ieškovė atsisakė sudaryti rangos sutartį ir, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 11.4 punktu, nurodė sudarysianti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po ieškovės pasiūlymo. Ieškovė, nesutikdama su 2018 m. gruodžio 18 d. rašte išdėstytu sprendimu, 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją, tačiau pastaroji 2019 m. sausio 3 d. raštu informavo ieškovę, kad jos pretenzija nebus nagrinėjama ir yra atmetama, nes ji pateikta po sutarties pasirašymo ir įsigaliojimo dienos.

4.       Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad rangos sutartis bus vykdoma, todėl įvertinusi rangos sutartyje nurodytas darbų apimtis ir šių darbų įvykdymo terminus, ieškovė nuo 2018 m. gruodžio 7 d., kai buvo sudaryta rangos sutartis, iki 2018 m. gruodžio 18 d., kai buvo priimtas atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas, kuriuo rangos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, įgijo šio sutarties vykdymo pradiniam etapui reikalingų įrankių ir medžiagų. Dėl šios priežasties ji patyrė 747,77 Eur išlaidų. Ši suma, taip pat išlaidos, kurių ieškovė patyrė sudarydama prievolių vykdymo užtikinimo sutartis ir sumokėdama draudimo įmoką, sudaro ieškovės patirtą žalą.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti LMTA Viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 751-SD išdėstytą sprendimą, pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė 2018 m. gruodžio 7 d. rangos sutarties 15.2 punkte nustatytus reikalavimus ir pateikė dokumentus, kurie užtikrina šios sutarties įvykdymą ir avansinio mokėjimo grąžinimą, pripažinti, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė rangos sutartį ir niekada nebuvo atsisakiusi šią sutartį sudaryti ir ją tinkamai vykdyti, leisti ieškovei tęsti rangos sutarties vykdymą. Likusius ieškinio reikalavimus teismas atmetė.

6.       Teismas vertino, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją. Nagrinėjamu atveju rangos sutartis su UAB „Alža“ buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 18 d., o ieškovės pretenzija gauta 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. jau po rangos sutarties sudarymo. Atsakovė galėjo netaikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 8 dalies nuostatų dėl atidėjimo laikotarpio ir galėjo nedelsdama pasirašyti sutartį, kadangi šiuo atveju buvo vykdomas mažos vertės pirkimas. Be to, ieškovė pateikė pretenziją praleidusi VPĮ nustatytą 5 dienų terminą teikti pretenziją ir nereiškė prašymo atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą, nenurodė aptariamo termino praleidimo priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertino, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir negali ja pasinaudoti, todėl teismas nutraukė bylos dalį.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Tiek pirkimo sąlygose, tiek ir sudarytoje rangos sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė turi pateikti banko garantiją avansinio mokėjimo grąžinimui užtikrinti. Banko garantija ir draudimo bendrovės suteiktas laidavimas – tai skirtingi prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės teikti dokumentai (AB Lietuvos draudimo sutartis dėl avansinio mokėjimo grąžinimo) atitiko rangos sutartyje išdėstytus reikalavimus. Ieškovė teisės aktuose ir pirkimo sąlygose nustatyta tvarka neginčijo pirkimo sąlygų nuostatų, kuriose buvo įtvirtintas reikalavimas avansinio mokėjimo grąžinimą užtikrinti būtent banko garantija, taip pat ji neprašė patikslinti šių sąlygų, kurios vėliau buvo perkeltos į rangos sutartį. Taigi, ne atsakovė, o pati ieškovė netinkamai vykdė rangos sutarties sąlygas ir per nustatytą terminą nepateikė banko garantijos, kaip avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo priemonės.

8.       Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašo atlyginti jos išlaidas, kurių ji patyrė atsiskaitydama su AB Lietuvos draudimu, tačiau vadovaujantis pirkimo sąlygomis, perkančioji organizacija neturi atlyginti tiekėjams išlaidų, patirtų rengiant ir teikiant pasiūlymus. Ieškovei neatlygintinos ir jos išlaidos, kurių ji patyrė dėl medžiagų įsigijimo, kadangi šias medžiagas ieškovė įsigijo iki rangos sutarties įsigaliojimo, o ši sutartis neįsigaliojo dėl pačios ieškovės veiksmų šiai nepateikus tinkamo avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo. Pagal rangos sutartį, ieškovė buvo įpareigota suderinti su atsakove naudojamų statybinių medžiagų techninius duomenis.

9.       Teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą taikyti alternatyvias sankcijas atsakovei, kadangi ji nepažeidė VPĮ 86 straipsnio 8 dalies, 103 straipsnio 2 dalies ir 104 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Budekos statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

10.1.                      Teismas nepagrįstai vertino, esą ieškovė pateikė atsakovei pretenziją praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą. Atsakovės sprendimas buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 18 d., o penktą darbo dieną po šio sprendimo paskelbimo, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d., buvo pateikta pretenzija.

10.2.                      Teismas, nurodydamas, kad atsakovė gavo ieškovės pretenziją jau po sutarties su UAB „Alža“ sudarymo, neįvertino, kad minėta sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kai atsakovė priėmė sprendimą, kuriuo ieškovė buvo pašalinta iš pirkimo. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė per atsakovės nustatytą protingą terminą pateikti jai priimtinus avansinio mokėjimo grąžinimą užtikrinančius dokumentus, todėl atsakovė pažeidė VPĮ 45 straipsnyje nustatytus tiekėjų ir jų pateiktų paraiškų ir pasiūlymų vertinimo bendruosius principus, kurie šiuo atveju taikytini pagal analogiją.

10.3.                      Iki 2018 m. gruodžio 18 d., kai buvo priimtas atsakovės sprendimas, ieškovė neturėjo jokių abejonių dėl pirkimo dokumentuose išdėstytų sąlygų, be kita ko, dėl atsakovės pasirinktų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad pirkimo dokumentuose nurodyti alternatyvūs visų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, sudarant galimybę ieškovei pasirinkti ir pateikti atsakovei laidavimą arba garantiją. Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo pagrindo prašyti paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentų turinį arba teikti pretenzijas dėl pirkimo sąlygų.

10.4.                      Ieškovė patyrė turtinę žalą išimtinai tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių nepagrįstu rangos sutarties pripažinimu negaliojančia ir ieškovės eliminavimu iš pirkimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vien tik dėl atsakovės nerūpestingumo buvo parengti pirkimo dokumentai, kurių turinys yra dviprasmiškas, todėl ieškovė ir atsakovė skirtingai juos interpretavo. Be to, atsakovė nesuteikė ieškovei galimybės patikslinti pateiktus avansinio mokėjimo grąžinimą užtikrinančius dokumentus. Atsakovė padarė teisiškai nepagrįstas išvadas dėl garantijos perkančiosioms organizacijoms tariamai suteikiamų privilegijų lyginant su laidavimu.

10.5.                      Priimdamas sprendimą netaikyti atsakovei alternatyvių sankcijų, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė buvo parengusi netikslius, dviprasmiškus pirkimo dokumentus, be kita ko, ir rangos sutartį. Ieškovė suprato atsakovės reikalavimą užtikrinti prievolių įvykdymą, tačiau remdamasi netiksliu ir dviprasmišku sutarties punktu, kaip šių prievolių užtikrinimo būdą pasirinko laidavimą. Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų netikslumą, atsakovė privalėjo sudaryti ieškovei galimybę per jos nustatytą protingą terminą pateikti atsakovės poreikius atitinkančius avansinio mokėjimo grąžinimą užtikrinančius dokumentus, ir tik ieškovei nepateikus tokių dokumentų, galėjo sudaryti rangos sutartį su kitu tiekėju. Atsakovė taip pat galėjo atsižvelgti į tai, kad tiek garantija, tiek laidavimas pagal savo teisinę prigimtį užtikrina prievolių įvykdymą panašiomis sąlygomis, todėl ji galėjo priimti ieškovės pateiktą laidavimo sutartį ir sudaryti jai visas galimybes tinkamai įvykdyti rangos sutartį.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė LMTA prašo nutraukti civilinę bylą arba atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1.                      Ieškovė iškraipo teismo sprendime išdėstytus argumentus, nes atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike neteikė argumentų, kad ieškovė praleido terminą teikti pretenziją dėl atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike teigiama, kad ieškovė tariamus pirkimo dokumentų neaiškumus turėjo ginčyti per 5 darbo dienas nuo pirkimo paskelbimo (iki 2018 m. lapkričio 26 d.), o ne po sutarties pasirašymo.

11.2.                      VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti pretenzijas, kurios gautos iki sutarties pasirašymo. Ieškovė pateikė pretenziją 2018 m. gruodžio 28 d., o pirkimo sutartis su UAB „Alža“ buvo pasirašyta 2018 m. gruodžio 18 d., todėl atsakovė pagrįstai nenagrinėjo šios pretenzijos.

11.3.                      Ieškovė painioja pasiūlymų vertinimo procedūrą su sutarties įsigaliojimo sąlygomis. VPĮ 45 straipsnis, kuriuo remiasi ieškovė, teigdama, esą atsakovė turėjo suteikti jai terminą pateikti atsakovei priimtinus avansinio mokėjimo grąžinimą užtikrinančius dokumentus, reglamentuoja pasiūlymų vertimą, bet ne sutarties vykdymo ir įsigaliojimo sąlygas, todėl ši nuostata nėra aktuali nagrinėjamam ginčui. Rangos sutarties įsigaliojimo sąlygos buvo nustatytos šios sutarties 15.2 punkte, jose nebuvo numatyta galimybė patikslinti po pateikimo termino avanso grąžinimo užtikrinimą.

11.4.                      Ieškovės teiginiai, kad pirkimo sąlygų nuostata dėl avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo yra neaiški ir dviprasmiška, nėra pagrįsti jokiais argumentais. Ieškovė, nesibaigus terminui, per kurį ji turėjo pateikti avansinio mokėjimo užtikrinimą (banko garantiją), kreipėsi į atsakovės darbuotojus dėl užtikrinimo tinkamumo ir sužinojo, kad jos turimas avansinio mokėjimo užtikrinimas yra netinkamas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų pateiktas tinkamas avansinio mokėjimo užtikrinimas.

11.5.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sudaryta rangos sutartis buvo pripažinta negaliojančia dėl atsakovės veiksmų. Ši sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, bet neįsigaliojo nepateikus rangos sutarties 15.2 punkte nurodyto avansinio mokėjimo užtikrinimo (banko garantijos).

11.6.                      Ieškovės reikalavimas taikyti alternatyvias sankcijas negali būti laikomas pagrįstu, nes ji nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, kad atsakovė pažeidė VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. rašte išdėstytą sprendimą, pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė rangos sutarties 15.2 punkte nustatytus reikalavimus ir pateikė dokumentus, kurie užtikrina šios sutarties įvykdymą ir avansinio mokėjimo grąžinimą, pripažinti, kad ieškovė sudarė rangos sutartį ir niekada nebuvo atsisakiusi šią sutartį sudaryti ir ją tinkamai vykdyti, leisti ieškovei tęsti rangos sutarties vykdymą (ieškinio 3 ir 4 reikalavimai), nurodydamas, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos – ieškovė pateikė atsakovei pretenziją po rangos sutarties su kita tiekėja sudarymo, praleidusi VPĮ nustatytą terminą pretenzijoms pateikti – ir jau negali šia tvarka pasinaudoti. Savo ruožtu ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir alternatyvių sankcijų taikymo teismas išnagrinėjo ir atmetė, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir VPĮ nustatytų alternatyvių sankcijų taikymo pagrindų.

13.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylos dalį dėl ieškinio 3 ir 4 reikalavimų yra nepagrįstas – ji pateikė pretenziją nepraleidusi VPĮ nustatyto 5 darbo dienų terimo pretenzijai pateikti (pateikė pretenziją penktą darbo dieną), be to, ji neturėjo galimybės pateikti pretenziją iki rangos sutarties sudarymo, nes rangos sutartis su UAB „Alža“ buvo sudaryta tą pačią dieną, kai ieškovei buvo pateiktas ginčijamas sprendimas, o jos reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir alternatyvių sankcijų taikymo tenkintini, nes ginčo situacija susiklostė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų parengiant neaiškias ir dviprasmiškas pirkimo sąlygas. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos viešųjų pirkimų bylose, žalos atlyginimo ir alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai taikymo.

14.       Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų pirkimą. 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame pirkime, o 2018 m. gruodžio 6 d. atsakovės raštu buvo informuota, kad jos pasiūlymas yra paskelbtas laimėjusiu pirkimą, todėl ji kviečiama pasirašyti rangos sutartį. 2018 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašyta rangos sutartis. Šios sutarties 15.2 punkte nustatyta, kad rangovė per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo turi pateikti užsakovei nurodyto dydžio avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą (banko garantijos raštą) visai sutarties sumai ir sutarties įvykdymo užtikrinimą (sutarties įvykdymas gali būti užtikrintas Lietuvos Respublikos ar užsienyje registruoto banko ar Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruotos draudimo bendrovės laidavimo raštu), kurių nepateikus, rangos sutartis neįsigalioja.

15.       Ieškovė, vykdydama pirkimo sutartyje nustatytą reikalavimą pateikti avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą ir sutarties įvykdymo užtikrinimą, pateikė atsakovei AB Lietuvos draudimo 2018 m. gruodžio 14 d. avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą ir tos pačios dienos AB Lietuvos draudimo darbų atlikimo laidavimo draudimo raštą. Tačiau atsakovė vertino, kad ieškovė, pateikusi pirmiau minėtus laidavimo draudimo raštus, tinkamai neįvykdė pirkimo sąlygų ir rangos sutarties nuostatų. 2018 m. gruodžio 18 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad ji per rangos sutartyje nustatytą 5 dienų terminą nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto) ir avansinio mokėjimo užtikrinimo dokumento (banko garantijos), todėl atsakovė laikė, kad ieškovė atsisako sudaryti rangos sutartį ir nurodė, kad, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 11.4 punktu, ji sudarys rangos sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po ieškovės pasiūlymo. Tą pačią dieną (2018 m. gruodžio 18 d.) atsakovė informavo UAB „Alža“, kurios pirkime pateiktas pasiūlymas buvo pasiūlymų eilės antroje vietoje, apie pirkimo laimėtojos (ieškovės) atsisakymą sudaryti rangos sutartį ir sudarė rangos sutartį su šia bendrove. 

16.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. rašte išdėstytu sprendimu, 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė jai pretenziją, kurioje prašė stabdyti pirkimo procedūras, panaikinti 2018 m. gruodžio 18 d. rašte išdėstytą sprendimą; pripažinti, kad ieškovė tinkamai vykdė rangos sutarties 15.2 punkto reikalavimus ir pateikė dokumentus, užtikrinančius sutarties įvykdymą ir avansinio mokėjimo grąžinimą; pripažinti, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė rangos sutartį, niekada nebuvo atsisakiusi ją sudaryti ir tinkamai vykdyti; leisti ieškovei toliau vykdyti rangos sutartį. Atsakovė 2019 m. sausio 1 d. raštu informavo ieškovę, kad jos pateikta pretenzija nebus nagrinėjama ir yra atmesta, be kita ko, nurodydama, kad vadovaujantis VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas pretenzijas, kurios yra gautos iki pirkimo sutarties sudarymo, o ieškovės pretenzija pateikta po rangos sutarties pasirašymo ir įsigaliojimo.

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo pripažinti, kad jos nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su atsakovės sprendimu atsisakyti nagrinėti pretenziją, yra pagrįsti, ir nagrinėti šioje byloje pareikštus reikalavimus iš esmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, vertino, kad atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją ir konstatavo, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Dėl šios priežasties teismas nenagrinėjo ieškinio 3 ir 4 reikalavimų iš esmės ir šią bylos dalį nutraukė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ieškovė, pateikdama atsakovei pretenziją, tinkamai įgyvendino savo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimą, taip pat ar pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylos dalį dėl ieškovės 3 ir 4 reikalavimų, yra pagrįstas.

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4232 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; žalos atlyginimo; pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį; pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. Pagal VPĮ 101 straipsnio 3 dalį, tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis).

19.       Iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad tiekėjai turi imperatyvią pareigą VPĮ nustatytais atvejais prieš pareikšdami reikalavimus teisme, laikytis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Tiekėjai, nesilaikę išankstinės privalomos ginčų nagrinėjimo tvarkos, turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką, be kita ko, riziką, kad jiems pareiškus ieškinį teisme, šį ieškinį gali būti atsisakyta priimti arba kad jų ieškinio pagrindu iškelta byla galės būti nutraukta.

20.       Kita vertus, CPK 4232 straipsnio 1 dalyje ir VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje išdėstytas reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad šiose normose įtvirtintas reikalavimas viešųjų pirkimų bylose laikytis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos yra taikomas visais atvejais. Kaip minėta, VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka yra privaloma tais atvejais, kai tiekėjas siekia nuginčyti teisme perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad po pirkimo sutarties sudarymo tiekėjas, siekiantis ginčyti perkančios organizacijos sprendimus, neturi pareigos laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir teikti pretenziją perkančiajai organizacijai, o perkančioji organizacija neturi nagrinėti pretenzijų, gautų po pirkimo sutarties sudarymo. Tokiais atvejais tiekėjo reikalavimai turi būti reiškiami tiesiogiai teisme.

21.       Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių (žr. šios nutarties 14–16 punktus), ieškovė dėl atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo pateikė pretenziją po pirkimo sutarties sudarymo – 2018 m. gruodžio 7 d. buvo sudaryta rangos sutartis su ja pačia, o 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovė sudarė rangos sutartį su UAB „Alža“ (pretenzija pateikta 2018 m. gruodžio 28 d.). Šioje nutartyje jau minėta, kad imperatyvus reikalavimas laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos yra taikomas tik tuo atveju, kai yra ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai iki pirkimo sutarties sudarymo, tuo tarpu sudarius pirkimo sutartį šis reikalavimas nėra taikomas ir tiekėjas, siekdamas pašalinti savo teisių pažeidimą, kilusį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, turi teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai teisme. Todėl ieškovė, siekdama nuginčyti atsakovės sprendimą, kai rangos sutartis jau buvo sudaryta, neturėjo pareigos laikytis VPĮ įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, bet turėjo teisę ginti savo galimai pažeistas teises teisme. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai kreipėsi su pretenzija į atsakovę, o atsakovė savo ruožtu pagrįstai atsisakė ją nagrinėti.

22.       Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos veiksmus po pirkimo sutarties sudarymo, neturėjo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir galėjo reikšti savo reikalavimus tiesiogiai teisme, konstatuotina, kad  pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo nutraukti bylos dalies dėl šios nutarties 12 punkte išvardintų ieškovės reikalavimų, motyvuodamas privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymu. Nutraukdamas minėtą bylos dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas – minėta, teismas nustatė, kad ieškovės pretenzija buvo pateikta atsakovei po rangos sutarties sudarymo, tačiau, atsižvelgdamas į tai, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir dėl šios priežasties nebegali reikšti teisme reikalavimų dėl atsakovės sprendimo nuginčijimo. 

23.       Pažymėtina, kad be nurodytų reikalavimų pripažinti negaliojančiu atsakovės sprendimą ir leisti vykdyti rangos sutartį, ieškovė pareiškė byloje ir alternatyvius reikalavimus, inter alia (be kita ko), reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, išdėstytais 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013, sprendė, kad reikalavimas atlyginti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų tiekėjos patirtą žalą gali būti nagrinėjamas prieš tai nepripažinus neteisėtu skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo. Todėl nutraukęs bylos dalį dėl atsakovės sprendimo panaikinimo, teismas išnagrinėjo iš esmės bylos dalį dėl žalos atlyginimo ir šią ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.

24.       Vertinant šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., pirmosios instancijos teismo minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013) iš tikrųjų dominavo aiškinimas, kad pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, kad tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą. Žinoma, tiekėjas galėjo pasinaudoti tokia peržiūros procedūra prieš perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procesą. Tokie ieškovo veiksmai palengvina jo procesinę padėtį vėliau sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).

25.       Tačiau naujausioje savo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018) kasacinis teismas pakeitė iki tol vyravusį aiškinimą ir suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas; tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad tiekėjų pareiga iš anksto nuginčyti neteisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą  per se (pati savaime) nesumenkina jų teisių gynybos veiksmingumo, o būtinybė nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą prieš pareiškiant jo neteisėtumu grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviams užtikrina didesnį stabilumą, kartu atitinka pagrindinį tiekėjo suinteresuotumą sudaryti sutartį, o ne gauti žalos atlyginimą.

26.       Vadinasi, pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, reikalavimas dėl žalos atlyginimo paprastai turėtų būti nagrinėjamas tik teismui pripažinus, kad perkančiosios organizacijos sprendimas yra neteisėtas. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą, šis ieškovės reikalavimas nebuvo išspręstas. Atitinkamai tokiu atveju teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ir ieškovės reikalavimo dėl žalos, sukeltos perkančiosios organizacijos veiksmais, atlyginimo.

27.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį ir iš esmės neišnagrinėjo ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovės sprendimą bei sudaryti sąlygas ieškovei vykdyti 2018 m. gruodžio 7 d. sudarytą rangos sutartį, antra, teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas aktualioje kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, išnagrinėjo ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo, jai nenuginčijus teisme atsakovės sprendimo teisėtumo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo nebuvo išspręsti visi byloje pareikšti reikalavimai bei bylos dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo galėjo būti neteisingai išspręsta. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti, nes būtent pirmosios instancijos teismas, nesant kitų procesinių kliūčių, turi pareigą iš esmės išnagrinėti visus ieškinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti ieškovės apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

28.       Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti įvertinta, ar ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jis yra neteisėtas, turi būti išspręstas kausimas dėl tokio neteisėto sprendimo priėmimo padarinių. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ji, visų pirma, siekia, kad jai būtų sudarytos sąlygos vykdyti rangos sutartį, ir tik teismui nusprendus netenkinti šio reikalavimo, prašo ginti jos teises alternatyviomis priemonėmis – priteisti jai žalos atlyginimą ir taikyti atsakovei alternatyvias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovei turėtų būti pasiūlyta patikslinti ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Kaip minėta, ieškovė įrodinėja, kad ji tinkamai vykdė jos ir atsakovės 2018 m. gruodžio 7 d. pasirašytoje rangos sutartyje išdėstytus reikalavimus ir pirmiausia siekia, kad jai būtų sudarytos sąlygos vykdyti šią sutartį. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė naują rangos sutartį su UAB „Alža“, todėl tuo atveju, jeigu ieškovė siekia, kad jai būtų sudaryta galimybė vykdyti 2018 m. gruodžio 7 d. rangos sutartį, ji taip pat turėtų reikšti reikalavimus dėl minėtos vėlesnės rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, tokiu atveju UAB „Alža“ turėtų būti įtraukta dalyvauti byloje. Tuo atveju, jeigu ieškovė nepalaikytų savo siekio vykdyti 2018 m. gruodžio 7 d. sutartį, ji turėtų teisę reikalauti pripažinti neteisėtu skundžiamą atsakovės sprendimą ir atlyginti žalą, nereikšdama reikalavimų dėl 2018 m. gruodžio 8 d. rangos sutarties vykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Marius Bajoras

         Kazys Kailiūnas

         Asta Radzevičienė