Civilinė byla Nr. 2-820/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00628-2009-3

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Anlara“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. D., ir kreditoriaus akcinės bendrovės DNB bankas atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techneta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-2077-324/2012 pagal trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Anlara“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. D., ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techneta“, atstovaujamos  bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo bei administratorius ataskaitos patvirtinimo, byloje dalyvaujantis tretysis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Tretysis asmuo BUAB „Anlara“, atstovaujamas bankroto administratoriaus A. D., kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 3, Nr. 6, Nr. 7 ir gražinti kreditorių susirinkimui šiuos darbotvarkės klausimus nagrinėti iš naujo; pripažinti negaliojančiais 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 8; priteisti iš AB DNB bankas 2 964,50 Lt atstovavimo išlaidų.

BUAB „Techneta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, o kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir administratorius atlyginimo nustatymo grąžinti nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo. Be nurodytų reikalavimų taip pat prašė patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. kovo 14 d.

              Pareiškėjai nurodė, kad 2012 m. gegužės 18 d. įvyko BUAB „Techneta“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai: Nr. 3 „Administratoriaus veiklos ataskaitos netvirtinti“; Nr. 4 „Kreiptis į teismą dėl BUAB „Techneta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atstatydinimo“; Nr. 5 „Naujuoju BUAB „Techneta“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; Nr. 6 „Patvirtinti administratoriaus faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas 3718,45 Lt sumai. Netvirtinti administratoriaus nurodytų išlaidų darbo užmokesčiui, mokesčiams (VSDFV, VMI), teisinių paslaugų apmokėjimui“; Nr. 7 „Patvirtinti atlyginimą UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ už visą UAB „Techneta“ bankroto administravimo laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atstatydinimo iš UAB „Techneta“ bankroto administratoriaus pareigų iš viso 20 000 Lt (įskaitant PVM)“; Nr. 8 „Skirti 2229,64 Lt bankroto administravimo išlaidų dengimui iš AB DNB bankui įkeistų lėšų (85 099,54 Lt), visas kitas AB DNB bankui įkeistas lėšas, t.y. 82 869,90 Lt, įpareigoti administratorių per 10 dienų nuo šio susirinkimo dienos grąžinti (pervesti) į AB DNB bankas sąskaitą“.

              Pareiškėjų manymu, šie nutarimai, priimti išimtinai kreditoriaus AB DNB bankas balsais, pažeidžia kitų kreditorių interesus, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3

Pareiškėjai nurodė, kad administratoriaus ataskaitos tvirtinimo klausimas buvo nagrinėjamas 2012 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo priimtas nutarimas „Administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. kovo 14 d. netvirtinti. Įpareigoti administratorių kitam susirinkimui pateikti visus išlaidas pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus“. Dokumentų nepateikimas buvo vienintelė kliūtis administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimui. Administratorius 2012 m. gegužės 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu pateikė kreditoriams jų prašomus dokumentus, tačiau AB DNB bankas išreiškė niekuo nepagrįstą nuomonę, jog administratorius netinkamai atlieka jam pavestas funkcijas, todėl administratoriaus veiklos ataskaita nebuvo patvirtinta.

Dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 4 ir Nr. 5

Pareiškėjų manymu, atsakovo bankroto administratoriui 2012 m. gegužės 18 d. išsakyti kaltinimai yra formalūs ir nesudaro pagrindo atstatydinti bankroto administratoriaus.

Dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 6 ir Nr. 7

Ginčijamais nutarimais AB DNB bankas sprendė neskirti iki 2012 m. kovo 1 d. patirtų administravimo išlaidoms apmokėti 5602,31 Lt darbo užmokesčio pagal darbo sutartį su buhaltere, 2578,76 Lt mokesčių (VSDFV, VMI) susijusių su buhalterės darbo užmokesčiu, 4000 Lt teisinių paslaugų apmokėjimui, nurodęs, kad šios išlaidos turėtų įeiti į atlyginimą administratoriui. Pareiškėjų teigimu, apmokant buhalterines ir teisines paslaugas per administratorių (įtraukiant šias lėšas į nustatytą administratoriui atlyginimą), apmokestinant mokamas paslaugas PVM be teisės į pirkimo PVM atskaitą, administruojamos įmonės išlaidos padidėja 21 proc.; nesvarbu kaip, tiesiogiai su BUAB „Techneta“ ar su administratoriumi prievolėje yra paslaugas jai teikiantys asmenys, jų veikla ir/ar darbas turi būti sąžiningai atlygintas. Pareiškėjų teigimu, iš administratoriaus ataskaitos matyti, kad iki šio kreditorių sprendimo administratorius savo rizika mokėjo protingas išlaidas kompetentingiems asmenims, kurie tinkamai atstovavo ir atstovauja administruojamą įmonę civilinėse bylose, tačiau po ginčijamų sprendimų priėmimų akivaizdu, kad administratorius buhalterines ir teisines paslaugas teikiantiems asmenims apmokės iš savo likusio atlyginimo dalies, kas neleidžia pagrįstai tikėtis adekvačios ginčams kokybės atstovavimo.

Dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8

Pareiškėjų manymu, kreditorių susirinkimo kompetencija yra aiškiai apibrėžta ir įstatymas nesuteikia kreditorių susirinkimui teisių tvarkyti bankrutuojančios įmonės turtą, nes tai yra išimtinė administratoriaus kompetencija. Vadovaujantis CK 4.221 str. 1. d., kai prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistos lėšos, esančios įkaito davėjo banko sąskaitoje, įteikus skolininkui įspėjimą dėl išieškojimo, įkaito davėjo rašytiniu pareiškimu, o jei jis nesutinka, hipotekos teisėjo sprendimu, kreditoriui perduodama teisė tvarkyti įkaito davėjo banko sąskaitą. Nėra faktinių duomenų, kad AB DNB banko rašytinio pareiškimo ar hipotekos teisėjo sprendimo pagrindu AB DNB bankui buvo perduota teisė tvarkyti BUAB „Techneta“ sąskaitą. Speciali ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. norma lemia, kad, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Techneta“ iškėlimo, AB DNB bankas prarado galimybę realizuoti savo įkeitimo teisę LR CK 4.221 str. 1. d. nustatyta tvarka, t.y. UAB „Techneta“ sąskaitoje esančių lėšų įkeitimo prievolė pasibaigė, suėjus ĮBĮ nustatytam naikinamajam terminui (LR CK 6.124 str.).

Kreditorius AB DNB bankas su skundų reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

Dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3

Kreditoriaus teigimu, administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas nagrinėjamu atveju reiškia tai, kad būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pavedimo sutartyje nustatytas pareigas ir todėl turi teisę gauti administratoriaus atlyginimą (jo dalį). 2012 m. gegužės 18 d. BUAB „Techneta“ kreditorių susirinkimo protokole nurodyti konkretūs ir pagrįsti administratoriaus darbo trūkumai - į ataskaitą įtrauktos išlaidos, patirtos buhalterės darbui apmokėti, teisinėms išlaidoms, Įmonių bankroto valdymo departamento nurodyti administratoriaus darbo trūkumai. Nei administratoriaus, nei kreditoriaus BUAB „Anlara“ skunduose iš esmės nepaneigiami ir nepaaiškinami protokole konstatuoti administratoriaus darbo trūkumai. Kreditorių susirinkimui pritarus administratoriaus ataskaitai su joje nurodytais administratoriaus darbo trūkumais, įmonei tektų besąlygiška pareiga sumokėti atlyginimą ir padengti administratoriaus neteisėtai ir nepagrįstai patirtas išlaidas.

Dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 4 ir Nr. 5

Kreditoriaus manymu, susirinkimas, konstatavęs administratoriaus veiklos trūkumus, turėjo teisę pasinaudoti ĮBĮ 11 str. 8 d. numatyta teise motyvuotu prašymu kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, todėl nesant duomenų apie netinkamai priimtus nutarimus, nėra pagrindo prašyti juos pripažinti negaliojančiais.

Dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 6 ir Nr. 7

Kreditorius pažymi, kad visi pareiškėjų argumentai yra išimtinai susiję su administratoriaus atlyginimo dydžiu, o ne su kreditorių susirinkimo patvirtintomis ar nepatvirtintomis išlaidomis. Banko teigimu, kreditorių susirinkimas sprendimą 6 darbotvarkės klausimu priėmė, laikydamasis 2011 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartyje išreikštos pozicijos, kad išlaidos bendrovės administratorei, buhalterinėms, teisinėms paslaugoms turi būti apmokamos kaip administratoriaus atlyginimo dalis. Todėl konstatavus, kad buhalterinių ir teisinių paslaugų teikimas yra sudėtinė bankroto administratoriaus veiklos dalis, administratorius privalėjo užtikrinti tinkamą bankroto proceso administravimą minimaliomis sąnaudomis. Banko manymu, nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad tariamai į PVM atskaitą negali būti įtrauktas PVM mokestis už suteiktas buhalterines ar teisines paslaugas. Administratoriaus santykiai su paslaugų teikėjais ir atlyginimo už paslaugas būdo pasirinkimas (mokant kaip darbo užmokestį ar pagal civilinę sutartį) yra išimtinai administratoriaus veiklos klausimai ir negali būti perkeliami bankrutuojančios įmonės kreditorių atsakomybei. Vertinant administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstumą, banko vertinimu, turi būti atsižvelgta į tai, kad administratorius savo funkcijas vykdė netinkamai, o atlyginimas administratoriui turi būti mokamas tik už tinkamai jo suteiktas administravimo paslaugas ir tik tą laikotarpį, kai jos buvo teikiamos tinkamai ir laiku. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas, atsižvelgiant į administratoriaus veiklos kokybę, suteiktas paslaugas ir atliktus pavedimus, sugaištą laiką, banko manymu, yra pagrįstas, tinkamas ir pakankamas.

Dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8

Kreditorius nurodė, jog 2001 m. gruodžio 19 d. tarp AB DNB banko ir UAB „Techneta“ buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. 851. Tą pačią dieną tarp tų pačių šalių buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 02220010007269, kuriuo UAB „Techneta“ įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį užtikrinimui buvo įkeistos sandėlyje esančios prekių atsargos bei banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos. 2006 m. kovo 15 d. sudaryto susitarimo Nr. 4 dėl kredito linijos sutarties pakeitimo bendrosios dalies 18 p. numatyta, kad kredito gavėjas neatšaukiamai sutinka, jog visas pagal sutartį kredito gavėjo bankui mokėtinas sumas bankas, suėjus šių sumų mokėjimo terminui, nurašytų nuo sąskaitos. Nors bankroto byla BUAB „Techneta“ buvo iškelta 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi, tačiau dar 2010 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi UAB „Techneta“ buvo nustatytas visiškas turto administravimas, turto administratoriumi paskirtas G. G.. 2010 m. rugpjūčio 18 d. administratoriaus prašymu ir 2010 m. rugsėjo 16 d. banko sutikimu, administratorius vykdė bankui įkeistų prekių atsargų pardavimą, pinigines lėšas pervedant į bankui įkeistą UAB „Techneta“ banko sąskaitą. Tokiu būdu dar iki bankroto bylos iškėlimo (teismo nutarties įsiteisėjimo) į UAB „Techneta“ sąskaitą pateko piniginės lėšos, kurios kaip gautos už įkeistų bankui atsargų pardavimą ir kaip įkeistos bankui, 2011 m. birželio 10 d. buvo nurašytos. 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 30.58.17/7289 bankas informavo administratorių apie piniginių lėšų nurašymo iš ieškovo sąskaitos pagrindus ir tvarką, nurodė, kad lėšos buvo nurašytos dar negavus pranešimo apie bankroto bylos UAB „Techneta“ iškėlimą. Paaiškėjus bankroto bylos iškėlimo faktui, bankas ne kartą kreipėsi į administratorių, klausdamas, kokių veiksmų imsis administratorius AB DNB bankui įkeistų lėšų atžvilgiu, jei jos bus sugrąžintos BUAB „Techneta“. Atsakymų iš administratoriaus negavo. Bankas, matydamas, kad administratorius vengia bendrauti ir bendradarbiauti banko naudai įkeistų lėšų panaudojimo ir paskirstymo klausimu, siekdamas išvengti formalaus ir ilgai trunkančio bylinėjimosi, grąžino po bankroto bylos iškėlimo nurašytas 85 099,54 Lt lėšas į tą pačią AB DNB bankui įkeistą sąskaitą. Tokiu būdu, atkūrus iki formalaus teisės pažeidimo buvusią padėtį, šių BUAB „Techneta“ lėšų teisinis reglamentavimas likos tas pats - jos yra įkeistos AB DNB bankui. Pareiškėjai iš esmės neginčija BUAB „Techneta“ sąskaitos ir joje buvusių lėšų įkeitimo AB DNB banko naudai iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau teigia, kad pagal ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p., BUAB „Techneta“ iškėlus bankroto bylą, įkeitimo kreditorius AB DNB bankas „prarado galimybę realizuoti buvusią įkeitimo teisę“. Nei ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p., nei kitos teisės aktų nuostatos nenumato įkeitimo kaip daiktinės teisės pasibaigimo, įmonei iškėlus bankroto bylą. Pareiškėjų cituojama ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. nuostata reiškia, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusią banko įkeitimo teisę teisės aktų nustatyta tvarka (padengus įkeistam turtui tenkančias administravimo išlaidas), privalo realizuoti administratorius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bankas mano, kad darbotvarkės klausimu Nr. 8 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi skundus patenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu BUAB „Techneta“ kreditorių 2012 m. gegužės 18 d. susirinkimo nutarimą Nr. 3, kuriuo atsisakyta tvirtinti bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 2011 m. gegužės 27 d. – 2012 m. kovo 14 d. ataskaitos 1-7 dalis ir šias ataskaitos dalis patvirtino. Atmetė skundus dėl BUAB „Techneta“ kreditorių 2012 m. gegužės 18 d. susirinkimo nutarimų Nr. 4, Nr. 5 panaikinimo. Panaikino BUAB „Techneta“ kreditorių 2012 m. gegužės 18 d. susirinkimo nutarimus Nr. 6 ir Nr. 7. Administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo patvirtinimo klausimą perdavė kreditoriams nagrinėti iš naujo. Pripažino neteisėtu BUAB „Techneta“ kreditorių 2012 m. gegužės 18 d. susirinkimo nutarimą Nr. 8. Priteisė iš AB DNB banko 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų BUAB „Anlara“.

              Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 nurodė, jog AB DNB bankas nesutikdamas su skundų reikalavimais dėl sąmatos 1-7 dalių patvirtinimo, nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima spręsti apie teisėtą atsisakymą patvirtinti  administratoriaus ataskaitą. Kreditorius AB DNB bankas nepateikė įrodymų, jog administratorius nurodytų veiksmų neatliko ar būtų viršijęs 2011 m. birželio 17 d. teismo nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Kauno apygardos teismo išvados minėtoje nutartyje apie tai, kad yra nepagrįstai atskirai išskirtas darbo užmokestis administratorei, išlaidos VSDFV, VMI mokesčiams, Garantinio fondo įmokoms, išlaidos buhalterinėms paslaugoms ir išlaidos teisinėms paslaugoms nereiškia, jog šios paslaugos ir išlaidos, administruojant bankroto procesą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nėra būtinos. Nutarties esmė ta, kad jos įeina į administratoriaus atlyginimą, kurį nustatys kreditoriai. Vadovaujantis šiais argumentais teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino administratoriaus ataskaitos 1-7 dalių, todėl jas patvirtintino.

Teismas atmetė pareiškėjų prašymus panaikinti BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 4 ir Nr. 5, vadovaudamasis tuo, jog šis klausimas nagrinėjamas kreditoriui pateikus prašymą teismui dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kreditoriai nepagrįstai nusprendė netvirtinti administratoriaus pateiktos sąmatos, nesutiko su kreditorių sprendimu dėl atsisakymo įtraukti į administratoriaus atlyginimą buhalterinės apskaitos ir teisinės pagalbos išlaidas, mokesčius VMI ir VSDFV biudžetams, todėl atlyginimo administratoriui klausimą perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Teismas nurodė, jog nepriklausomai nuo to, kokioje sąskaitoje yra ginčo lėšos, 82 869,90 Lt yra įkeisti AB DNB. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮBĮ 14 straipsnį už bankrutuojančios įmonės lėšų tvarkymą yra atsakingas bankroto administratorius, kreditorių nutarimas pervesti jas į kitą sąskaitą yra neteisėtas.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Anlara“, atstovaujamas bankroto administratoriaus A. D., prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti: iš nutarties pašalinti motyvus, kad „Kauno apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Techneta“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną BUAB „Techneta“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvę 85 099,54 Lt, nepriklausomai nuo to, kokioje sąskaitoje jos ginčo momentu yra, liko įkeistos AB DNB banko naudai ir šio įkeitimo teisės realizavimas yra ĮBĮ nustatyta administratoriaus pareiga“; priteisti iš AB DNB bankas 2964,50 Lt BUAB „Anlara“ patirtų atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme; priteisti iš AB DNB bankas patirtas atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. BUAB „Techneta“ sąskaitoje bankroto bylos iškėlimo momentu buvę 85099,54 Lt/lėšos yra turtas/pinigai (ne daiktai), kuris negali būti pirkimo - pardavimo sandorio objektu, t.y. kreditorius negali reikalauti lėšų parduoti, o nepardavus, perduoti, kas lemia, kad AB DNB banko kreditorinis reikalavimas negali būti užtikrintas lėšų, esančių įkaito davėjo banko sąskaitoje, įkeitimu. Trečiojo asmens teigimu, ĮBĮ nenustato specialių normų, reglamentuojančių lėšų, esančių įkaito davėjo banko sąskaitoje, įkeitimo teisės realizavimo ypatumus, todėl šios, specifinės įkeitimo rūšies, realizavimui turi būti taikoma bendra CK 4.221 str. 1 d. norma, tačiau ji prieštarauja specialiosioms ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. ir 31 str. 3 p. normoms, todėl AB DNB bankas CK 4.221 str. 1 d. nustatyta tvarka savo įkeitimo teisės realizuoti negali. AB DNB banko negalėjimas realizuoti savo įkeitimo teisės CK 4.221 str. 1 d. nustatyta tvarka ir neturint teisės reikalauti perduoti įkeistas lėšas lemia, kad BUAB „Techneta“ sąskaitoje buvusių lėšų įkeitimo prievolė pasibaigė suėjus ĮBĮ nustatytam naikinamajam terminui, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Techneta“ iškėlimo, todėl iš Kauno apygardos teismo skundžiamos nutarties šalintini nurodyti motyvai.

2. Nors BUAB „Anlara“ Kauno apygardos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 2964,50 Lt atstovavimo išlaidų, teismas priteisė iš AB DNB banko tik 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Trečiojo asmens vertinimu, teismas neatsižvelgė į ginčijamų nutarimų skaičių ir nepagrįstai priteisė 1/3, o ne 2/3 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.

Atskiruoju skundu kreditorius AB DNB bankas prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundus atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas šioje byloje reiškia tai, kad būtent jam tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pavedimo sutartyje nustatytas pareigas ir todėl turi teisę gauti administratoriaus atlyginimą (jo dalį). Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokių konkrečių įrodymų ar administratoriaus pateiktų duomenų pagrindu administratoriaus veikla turi būti vertinama be priekaištų. Teismui patvirtinus administratoriaus ataskaitą, kuriai nepritarė įmonės kreditorių susirinkimas, yra paneigta kreditorių administratoriaus veiklos priežiūros teisė, administratoriaus atsakomybė kreditorių susirinkimui.

2. Pirmosios instancijos teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą 6 darbotvarkės klausimus, nurodydamas, kad visos administratoriaus išlaidos yra pagrįstos, tačiau su tuo kreditorius nesutinka ir mano, jog vien tai, kad bankroto administratorius pateikia patirtas išlaidas patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus, dar neįrodo, kad šios išlaidos buvo būtinos bankroto procedūrų vykdymui ir panaudotos efektyviai. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrindė administratoriaus nurodytų išlaidų apimties ir formos būtinumo bankroto procesui.

3. Kreditoriaus teigimu, tiek buhalterės, tiek teisinės išlaidos pagrįstai buvo įtrauktos į bendrą administratoriaus atlyginimą ir jos, kaip ir kitas administratoriaus atlyginimas, turi būti apmokamos ne pagal sąskaitos išrašymo faktą, o pagal administratoriaus atliktus konkrečius veiksmus, pasiektus rezultatus ir pan. Banko nuomone, teisininkų, buhalterių, kitų sričių specialistų paslaugų išlaidas turėtų dengti pats bankroto administratorius.

4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino neteisėtu BUAB „Techneta“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 8 dėl AB DNB bankui įkeistų 82 869,90 Lt lėšų pervedimo į DNB banko sąskaitą. Pažymėtina, kad teismo neteisėtu pripažintame nutarime taip pat buvo nutarta 2229,64 Lt lėšas skirti administravimo išlaidų dengimui. Dėl šios nutarimo dalies pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Todėl lieka neaišku, ar pirmosios instancijos teismo nutartimi ši nutarimo dalis taip pat panaikinama, ar lieka galioti.

5. BUAB „Anlara“ skunde atsakovu nurodyta BUAB „Techneta“. CPK nenumato galimybė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš trečiojo asmens, t.y. AB DNB banko, dėl to teismo nutartis ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš banko atlyginimo laikytina neteisėta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas BUAB „Anlara“, atstovaujamas bankroto administratoriaus A. D., prašo kreditoriaus AB DNB banko skundą atmesti, o BUAB „Anlara“ skundą tenkinti.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Administratorius įvykdė 2012 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime jam nustatytus įpareigojimus, pateikti visus išlaidas pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl faktinis pagrindas, dėl kurio buvo netvirtinta administratoriaus ataskaita 2012 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime, skundžiamo nutarimo priėmimo momentu buvo išnykęs.

2. Teismas pagrįstai skundžiama nutartimi naikino ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus dėl to, kad akivaizdžiai pagrįstų atsakovo naudai patirtų administravimo išlaidų, kreditorių susirinkimas išimtinai kreditoriaus balsais neįtraukė nei į administravimo išlaidų sąmatą, nei į administratoriaus atlyginimą. Toks akivaizdaus fakto neteisėtas kreditorių susirinkime ignoravimas buvo pakankamu ir objektyviu pagrindu naikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad fiksuota, su tam tikru įvykiu susieta, administratoriaus atlyginimo suma gali būti išreiškiama tada, kai galima nustatyti administratoriui pavedamų atlikti veiksmų iki siejamo įvykio apimtį. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar pats administratoriaus atstatydinimo įvykis iš viso įvyks.

3. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 8, yra neteisėtas, nes priimtas administratoriaus, o ne kreditorių susirinkimo, kompetencijos/kreditorinių reikalavimų tenkinimo klausimu.

4. Tai, kad ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėjamas bankroto byloje, lemia formalią BUAB „Techneta“ kaip atsakovo procesinę padėtį, tačiau neteisėtus nutarimus priėmė ir ginčą dėl jų pralaimėjo AB DNB bankas, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai patirtas advokato pagalbos išlaidas priteisė iš AB DNB bankas.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas BUAB „Techneta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo kreditoriaus AB DNB banko skundą atmesti, o BUAB „Anlara“ skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra; priteisti iš AB DNB banko pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą į atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad administratorius būtų atlikęs tokius veiksmus arba neatlikęs veiksmų, kurie pagristų administratoriaus ataskaitos netvirtinimą, t. y. neegzistavo aplinkybės, pagrindžiančios administratoriaus veiklos ataskaitos neteisingumą ir/ar netinkama administratoriaus veikla. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad administratorius nurodytų veiksmų neatliko ar būtų viršijęs Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. teismo nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Todėl pirmosios instancijos teismas nenustatęs reikšmingų priežasčių, dėl kurių kreditoriai atsisakė patvirtinti ataskaitą, pagrįstai administratoriaus ataskaitą patvirtino.

2. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ĮBĮ nustato kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, siūlyti kito administratoriaus kandidatūrą, todėl siūlymo pagrįstumas svarstytinas ne šioje byloje dėl kreditorių nutarimų panaikinimo, o nagrinėjant konkretų kreditorių prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo.

3. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su bankroto procese patirtų išlaidų buhalterei ir advokato pagalbai apmokėti, ir konstatavo, kad nustatant atlyginimo administratoriui dydį, pastarųjų išlaidų kaip sudėtinės administratoriaus atlyginimo dalies kreditoriai neįvertino be pagrindo. AB DNB bankas nepateikė įrodymų, kad nurodytos išlaidos buvo netikslingos arba neprotingai didelės, kai tuo tarpu administratorius pateikė įrodymus dėl jų reikalingumo bei faktinio atlikimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo atskirąjį skundą patenkinti.

4. Ginčijant bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimus atsakovu visuomet yra nurodoma pati bankrutuojanti įmonė, tačiau tai nereiškia, kad už kreditorių nutarimų teisėtumą yra atsakinga bankrutuojanti įmonė. Nagrinėjamu atveju kreditorių nutarimus apskundė kreditorius BUAB „Anlara“, turėdamas pagrįstą reikalavimą, kad nutarimai būtų panaikinti. Pirmosios instancijos teismui nutarimus panaikinus, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas BUAB „Anlara“ naudai iš šis subjektas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo kreditoriaus BUAB „Anlara“ skundą atmesti, o AB DNB bankas skundą tenkinti.

Kreditoriaus vertinimu, banko sąskaitoje esančių lėšų įkeitimas yra savarankiška daiktinė teisė. Nei ĮBĮ, nei CK, nei kiti teisės aktai nenumato apelianto nurodomo įkeitimo teisės pasibaigimo pagrindo - bankroto bylos įkeisto daikto savininkui iškėlimo. Apelianto argumentai, kad įkeitimo teisė turi būti laikoma pasibaigusia, kadangi po bankroto bylos iškėlimo nėra galimybės pažodžiui įgyvendinti CK 4.221 str. numatytos kreditoriaus reikalavimo iš įkeistų lėšų tenkinimo procedūros, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kreditoriaus vertinimu, šiuo atveju CK 4.221 str. nuostatos įmonių bankroto proceso (ir jį reglamentuojančio įstatymo) kontekste turi būti aiškinamos kaip suteikiančios bankroto administratoriui teisę (ir pareigą) patenkinti įkeitimo kreditoriaus reikalavimą iš iki bankroto bylos iškėlimo buvusių įkeistų lėšų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis kuria, išspręstas BUAB „Techneta“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių komiteto susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atsižvelgdama į tai, kad kiekvieną kreditorių susirinkimo nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį skirtingais darbotvarkės klausimais apeliantai ginčija skirtingais argumentais, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, susijusio su kiekvienu iš skundžiamo nutarimo punktais.

Dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. kovo 14 d. tvirtinimas“.

Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintos administratoriaus ataskaitos 1-7 dalys, apeliantas iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas patvirtino administratoriaus ataskaitą, kai tuo tarpu Įmonių bankroto valdymo departamentas (toliau tekste - departamentas) nustatė administratoriaus veiklos pažeidimus, kreditoriai nustatė, jog administratorius neinicijavo įmonės turto pardavimo bei nepagrindė patirtų išlaidų būtinumo. Apelianto vertinimu, teismui patvirtinus pateiktą atskaitą sudarytos sąlygos administratoriui toliau netinkamai vykdyti savo pareigas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. kovo 14 d. buvo pateikta tvirtinti jau 2011 m. lapkričio 22 d. vykusiame kreditorių komiteto susirinkime, tačiau ji nebuvo patvirtinta, nustačius ataskaitoje klaidų bei nedetalizavus tam tikrų patirtų išlaidų (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 7, b.l. 6-7). Administratoriui pateikus minėtus duomenis ataskaita nebuvo patvirtina ir 2012 m. balandžio 18 d. susirinkime, nes kreditorius AB DNB bankas pareikalavo pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais patirtas išlaidas (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 7, b.l. 16-19). 2012 m. gegužės 18 d. minėti duomenys buvo pateikti (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 7, b.l. 37-199), tačiau ataskaitą buvo atsisakyti tvirtinti, didžiausiam bankrutuojančios įmonės kreditoriui išreiškus nepasitenkinimą administratoriaus darbu, kurį grindė departamento pateiktu raštu apie administratoriaus darbo trūkumus, taip pat motyvavo tuo, jog administratorius be kreditorių komiteto pritarimo viršijo nustatytą išlaidų sąmatą ir sudarė su buhaltere darbo sutartį, bei neinicijavo turto pardavimo.

ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu AB DNB banku, jog administratoriui tenka pareiga įrodyti atlikto darbo rezultatus, pagrįsti patirtas išlaidas, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, administratorius atliko tinkamai. Bylos medžiaga patvirtina, jog kreditorių komitetui įpareigojus pateikti visas išlaidas pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus, jie buvo pateikti (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 7, b.l. 37-199, civilinės bylos Nr. B2-2077-324/2012, t. 1, b.l. 8-200, t. 2. b.l. 4-45). Iš byloje esančios administratoriaus ataskaitos matyti, jog joje detaliai nurodyti vykstantys teisminiai ginčai dėl skolų išieškojimo, apibendrinta sutarčių analizė, aptarta finansinė įmonės situacija bei pagrįstos faktiškai patirtos išlaidos bei jų poreikis. Todėl kreditorių komitetui nustačius konkrečius įpareigojimus bankroto administratoriui ir jam juos tinkamai įvykdžius, kreditorių komitetas neturėjo pagrindo atsisakyti jos tvirtinti. Apelianto nurodomi argumentai, jog administratorius prastai atlieka jam pavestas funkcijas paremti tik departamento raštu, iš kurio matyti, jog departamentas atlikęs administratorius veiklos patikrinimą nustatė tam tikrus pažeidimus, tačiau pažymėtina, jog paties departamento išvadose nurodyta, jog pažeidimai nėra reikšmingi (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 8, b.l. 24-28), ir teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos. Be to, pažymėtina, jog administratorius pateikė ataskaitą po to kai buvo atliktas departamento vertinimas, todėl ataskaitoje detaliai atsakyta į tam tikrus departamento patikrinimo metu kilusius klausimus bei pašalintos abejonės dėl faktiškai patirtų išlaidų.

Apelianto teiginiai, jog administratorius neinicijuoja įmonės turto pardavimo atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog jau 2012 m. balandžio 18 d. kreditorių komiteto susirinkime buvo svarstomi klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 7, b.l. 16-21), kas akivaizdžiai paneigia apelianto teiginius dėl administratoriaus aplaidaus darbo.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi ir dėl to, jog jo vertinimu, teismas patvirtino administratoriaus ataskaitą, kuri viršijo teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Apelianto teigimu, teismas tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą nenumatė galimybės administratoriui naudoti lėšas teisininkų ar buhalterių paslaugoms apmokėti. Šiuo klausimu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir papildomai pažymi, jog teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi nustatydamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą tik pažymėjo, jog minėtos išlaidos turi įeiti į atlyginimą administratoriui, bet nepasisakė jog jos nėra būtinos (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 5, b.l. 166-167). Teismo teisė pradiniame bankroto proceso etape (iki kreditorių susirinkimo) nustatyti administravimo išlaidas reiškia ir tai, kad nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Minėtos nuostatos patvirtina, jog administratoriui tinkamai pagrindus papildomų išlaidų būtinumą ir pateikus jas patvirtinančius įrodymus, kreditorių komitetas turi galimybę šias išlaidas pripažinti ir leisti padidinti patvirtintas administravimo išlaidas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog bankroto administratoriaus veiklos ataskaitas – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog administratoriaus veiklos ataskaita paremta įrodymais ir bylos medžiaga, nėra klaidinga, joje atsakoma į kreditorių komiteto keliamus klausimus, o apeliantas nenurodė aplinkybių, dėl kurių administratorius ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. kovo 14 d. neturėtų būti tvirtinama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė patvirtinti bankroto administratorius ataskaitą už minėtą laikotarpį.

Dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais „Dėl UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atstatydinimo iš BUAB „Techneta“ bankroto administratoriaus pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimo“.

2012 m. gegužės 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta kreiptis į teismą dėl BUAB „Techneta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atstatydinimo iš administratoriaus pareigų ir naujuoju administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 8, b.l. 20-21). ĮBĮ numato įmonės kreditorių susirinkimui ar kreditoriui (kreditoriams), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 21 str. 2 d. 4 p.), teisę motyvuotu prašymu kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Bylos medžiaga patvirtina, jog kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimų (jų tarpe ir dėl nutarimų kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo) tvarka nebuvo pažeista, ginčo dėl to, jog ginčijamas sprendimas atitinka formalius teisėtumo reikalavimus, nėra, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog naikinti minėtų kreditorių susirinkimų nutarimų nėra pagrindo. Bankroto procesą ir bankroto administratoriaus atstatydinimo procedūrą reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, kad pats kreditorių komiteto nutarimas atstatydinti administratorių ir kreiptis dėl jo pakeitimo, jokių materialinių pasekmių nesukelia. Tokiu būdu tik sukuriama procesinė prielaida teismui svarstyti administratoriaus atstatydinimo ar pakeitimo klausimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog prašymas dėl BUAB „Techneta“ bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujojo administratoriaus skyrimo yra pateiktas teismui (civilinės bylos Nr. B2-1274-324/2013, t. 8, b.l. 8). Jį nuspręsta svarstyti įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai. Todėl teismas pagrįstai nevertino argumentų ir motyvų sudarančių klausimo dėl administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimo dalyką, kuris bus sprendžiamas ĮBĮ 11 str. 8 d. nustatyta tvarka. Apelianto AB DNB banko teiginiai dėl teismo proceso vilkinimo ir klausimo dėl administratoriaus pakeitimo neišsprendimo, nesusiję su nagrinėjamais klausimais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais „Dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo tvirtinimo“.

ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Be to, nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti administratoriaus faktiškai patirtas išlaidas ryšių, kanceliarinių, transporto bei turto priežiūros paslaugoms apmokėti, netvirtinant administratoriaus nurodytų išlaidų darbo užmokesčiui ir mokesčiams apmokėti, bei nustatė administratoriui 20 000 Lt dydžio atlyginimą iki administratoriaus atstatydinimo iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais ir perdavė šį klausimą kreditoriams nagrinėti iš naujo. Apelianto AB DNB banko nuomone skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi kreditorių susirinkimas pagrįstai, remiantis pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi išlaidų darbo užmokesčiui bei mokesčiams neskyrė prie administravimo išlaidų ir patvirtino jų manymu administratoriaus darbą atitinkantį atlyginimą, kuris apima ir administratoriaus savo nuožiūra pasiimtas išlaidas darbo užmokesčiui ir mokesčiams.

Iš skundžiamo 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo medžiagos matyti, kad administratorius pateikė prašymą patvirtinti jo faktiškai patirtas išlaidas, į kurias įtraukė ir išlaidas darbo užmokesčiui (buhalteriui ir teisininkui) bei su tuo susijusius mokesčius, taip pat atlyginimą administratoriui. Kreditorių komitetas, net ir esant visiems įrodymams, pagrindžiantiems patirtas išlaidas ir jų būtinumą, nevertino prašomų priteisti išlaidų ir jų dydžio nusprendęs, jog pagal pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį jos atlygintinos iš administratoriaus darbo užmokesčio, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos vertinimui, jog patvirtinant administravimo išlaidų sąmatą ir nustatant atlyginimo administratoriui dydį, kreditorių susirinkimas be pagrindo nevertino išlaidų darbo užmokesčiui ir su juo susijusių mokesčių, kaip sudėtinės administratorius atlyginimo dalies, dėl ko šiuos klausimus būtina perduoti spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, kuria nustatyta laikina administravimo išlaidų sąmata yra tik orientacinė. Teismas priimdamas minėtą nutartį realiai neturėjo galimybių spręsti, kokio dydžio administravimo išlaidos bus patirtos ateityje, todėl teismo teisė pradiniame bankroto proceso etape (iki kreditorių susirinkimo) nustatyti administravimo išlaidas reiškia ir tai, kad nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos. Kreditorių susirinkimo metu į šią aplinkybę (jog teismui patvirtinus laikinas administravimo išlaidas, gali atsirasti papildomų, būtinų išlaidų) neatsižvelgė ir laikė, jog teismui 2011 m. birželio 17 d. nutartimi nutartus į administravimo išlaidų sąmatą neįtraukti išlaidų darbo užmokesčiui ir mokesčiams, nėra pagrindo tvirtinti ir administratorius pateiktos išlaidų sąmatos dalyje dėl numatyto atlyginimo buhalterei, teisininkui bei privalomų mokėjimų, o šios išlaidos turi būti atlyginamos iš administratoriaus atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su kreditorių pozicija. Teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi nepaneigė papildomų ir būtinų išlaidų darbo užmokesčiui teisininkams ir buhalteriui poreikio, tik sprendė, jog šiuo metu jos netvirtintinos, neturint realių duomenų apie jų būtinumą. Tvirtindamas laikiną administravimo sąmatą teismas realiai negalėjo numatyti, ar administratoriui bus būtina kitų specialių žinių turinčių asmenų (buhalterių ir teisininkų) pagalba, kadangi šios aplinkybės paaiškėja administratoriui perėmus visus įmonės finansinius dokumentus, peržiūrėjus įmonės sudarytus sandorius ir nusprendus dėl jų ginčijimo, skolų tolesnio administravimo ir veiklos vykdymo, todėl administratoriui, vykdančiais bankroto administravimo procedūras, realiai patyrus būtinas išlaidas, jis turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą ir prašyti jas patvirtinti. Kreditorių susirinkimas tvirtindamas administravimo išlaidas iš esmės turi patikrinti ar patirtos išlaidos atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras (ĮBĮ 36 str.) Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog administratorius patvirtino jo prašomų priteisti išlaidų būtinumą, nurodė pagalbą pasitelktų asmenų faktiškai atliktus veiksmus. Be to, pateikti įrodymai ir administratoriaus argumentai sudaro pagrindą spręsti apie patirtų išlaidų būtinumą tinkamam bankroto procedūrų vykdymui. Todėl kreditorių komitetas turėjo svarstyti, ar nėra būtina pripažinti būtinomis nurodytas išlaidas ir jas patvirtinti, kadangi kreditorių susirinkimas taip pat turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti teismo pradiniame bankroto proceso etape patvirtintą sąmatą pagal administratoriaus prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Kreditorių susirinkimas nusprendė, jog patirtas išlaidas darbo užmokesčiui ir mokesčiams administratorius turi atlyginti iš savo atlyginimo, nevertindamas prašomų patvirtinti išlaidų dydžio ir santykio su tvirtinama administratoriaus alga ir patvirtino administratoriui 20 000 Lt dydžio atlyginimą iki administratorius atstatydinimo. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą. Administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kreditorių susirinkimas nustatydamas 20 000 Lt dydžio atlyginimą už visą bankroto administravimo laikotarpį iki bankroto administratorius atstatydinimo, pažeidė teisingumo ir protingumo kriterijus, bei asmens teisę gauti jo darbą atitinkantį atlyginimą. Pažymėtina, jog administratorius paslaugas teikia nuo 2011 metų gegužės 27 d. nustačius 20 000 Lt atlygį visas bankroto procesui, jau 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo metu faktiškai atlygis administratoriui sudarytų 1666 Lt per mėnesį. Nors kaip pažymi apeliantas, nagrinėjamoje byloje nėra didelių teisminių ginčų, įmonė netęsia veiklos, tačiau administratorius inicijuoja ginčus, sekdamas apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, administruoja skolas, atlieka kitus bankroto procedūroms būtinus veiksmus, bei, kaip nusprendė kreditoriai turi atlyginti buhalterių ir teisininko darbo užmokestį, todėl turi teisę į teisingą atlyginimą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu atlyginimo mokėjimo datos apibrėžimas įvykiu (iki bankroto administratoriaus atstatydinimo), kuris ateityje gali ir neįvykti, prieštarauja įstatymo normoms (CPK 73 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog administravimo sąmatos tvirtinimas neatsiejamai susijęs su administratoriaus atlyginimo tvirtinimu, kas nepriklauso teismo kompetencijai, todėl skundžiamus nutarimus panaikino ir perdavė klausimus dėl administravimo išlaidų sąmatos bei atlyginimo antstoliui patvirtinimo, kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu „Dėl AB DnB banko įkeistų lėšų“.

Kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta įpareigoti administratorių AB DNB bankui įkeistas lėšas grąžinti į banko sąskaitą, prieš tai iš įkeistų lėšų 2229,64 Lt skyrus administravimo išlaidų dengimui. Pirmosios instancijos teismas minėtą susirinkimo nutarimą pripažino neteisėtu nustatęs, jog kreditorių komitetas minėtu nutarimu viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nepaisant to, kad atitinkamas turtas yra įkeistas apeliantui, jis nuosavybės teise priklauso atsakovui BUAB „Techneta“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010 yra konstatavęs, kad: „įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonei, yra apribojama įmonės disponavimo jos turimu turtu teisė patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų ir bankroto bylos administravimo apimtimi“. Iš šių teisinių nuostatų bei kasacinio teismo praktikos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo momento jos turimu turtu turi teisę disponuoti tik bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl kreditorių komitetas neturi teisės įpareigoti administratorių atlikti tam tikrus veiksmus įmonės turto atžvilgiu ar nuo jų susilaikyti. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 8 pripažintas neteisėtu, teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nėra pagrindo.

Apeliantas BUAB „Anlara“ atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamos nutarties motyvus, dalyje kurioje pasisakoma, kad „Kauno apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Techneta“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną BUAB „Techneta“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvę 85 099,54 Lt, nepriklausomai nuo to, kokioje sąskaitoje jos ginčo momentu yra, liko įkeistos AB DNB banko naudai ir šio įkeitimo teisės realizavimas yra ĮBĮ nustatyta administratoriaus pareiga“, kadangi apelianto manymu, įkeitimo teisė turi būti laikoma pasibaigusia, nes po bankroto bylos iškėlimo nėra galimybės įgyvendinti CK 4.221 str. numatytos kreditoriaus reikalavimo iš įkeistų lėšų tenkinimo procedūros. Teisėjų kolegija netenkina minėto prašymo ir pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nei ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p., nei kitos teisės aktų nuostatos nenumato įkeitimo kaip daiktinės teisės pasibaigimo, įmonei iškėlus bankroto bylą. ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. nuostata reiškia ne CK 4.224 str. 1 dalies 4 punkte reglamentuotą teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo termino pasibaigimą, o tai, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusią banko įkeitimo teisę teisės aktų nustatyta tvarka, privalo realizuoti administratorius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nutarties motyvų.

Apeliantas AB DNB bankas papildomai pažymi, jog minėtu nutarimu buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl įpareigojimų administratoriui, bet ir dėl lėšų administravimo išlaidoms skyrimo iš įkeisto turto, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, jog kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai, susiję su administravimo ir administratoriaus atlyginimo tvirtinimo klausimais panaikinti ir perduoti spręsti kreditorių susirinkimui pakartotinai, todėl išsprendus minėtus klausimus ir patikslinus administravimui skirtinas sumas, bus pagrindas iš naujo svarstyti hipotekos kreditoriaus pareigą prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, nustatant jos apimtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė iš AB DNB banko BUAB „Anlara“ naudai 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Apelianto BUAB „Anlara“ teigimu, teismas priteisė jo naudai nepagrįstai mažą atstovavimo išlaidų dalį. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga nustatė, jog pateikdamas skundą dėl kreditorių sprendimo pripažinimo negaliojančiais, BUAB „Anlara“ pateikė įrodymus apie 2964,50 Lt dydžio patirtas atstovavimo išlaidas (civilinės bylos Nr. B2-2077-324/2012, t. 1, b.l. 11-13). Teismui tenkinus 66 proc. kreditoriaus skundo reikalavimų (kreditorius ginčijo 6 nutarimus, teismas skundą tenkino iš dalies ir 4 nutarimus panaikino), atstovavimo išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. BUAB „Anlara“ naudai iš AB DNB banko turėjo būti priteista 1956,57 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų suma (66 proc. nuo 2964,50 Lt). Minėta suma teisėjų kolegijos vertinimu pagrįsta byloje esančiais įrodymais, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliems dydžiams, dėl to priteistina. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, iš esmės nekeisdama skundžiamos nutarties, atsižvelgdama į patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių bei pirmosios instancijos priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą (1000 Lt), padidina iš AB DNB banko BUAB „Anlara“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, papildomai priteisiant iš AB DNB banko BUAB „Anlara“ naudai 956,57 Lt dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas AB DnB bankas nesutinka su teismo nustatyta pareiga apmokėti BUAB „Anlara“ patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi banko vertinimu jos turėjo būti priteistos iš priešingos šalies – atsakovo, nagrinėjamu atveju tai BUAB „Techneta“. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau teisėjų kolegija sutinka su BUAB „Techneta“ vertinimu, jog turi būti vertinamas ne formalus proceso dalyvių teisinis statusas, o jų pareikšti reikalavimai bei siekiamas tikslas. Kadangi BUAB „Anlara“ pateiktu skundu siekė apginti tiek BUAB ‚Techneta“, tiek jos kreditorių teises ir interesus, laikytina, jog jos naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš priešingą poziciją byloje užėmusio asmens – AB DNB banko.

Proceso dalyviai taip pat pateikė prašymus atlyginti išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. BUAB „Anlara“ nurodė, jog patyrė 847 Lt dydžio išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei 1694 Lt dydžio išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, BUAB „Techneta“ patyrė 750 Lt dydžio išlaidas už atsiliepimo parengimą (civilinės bylos Nr. B2-2077-324/2012, t. 2, b.l. 106-107, 123-124. 132-134). Kadangi BUAB „Anlara“ atskirasis skundas netenkintas, išlaidos patirtos atskirojo skundo surašymui neatlygintinos, todėl remiantis iš AB DNB banko BUAB „Anlara“ naudai priteistinos 1694 Lt išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, o BUAB „Techneta“ naudai priteistinos 750 Lt išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirieji skundai netenkinami, o Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Netenkinti atskirųjų skundų.

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB DNB banko BUAB „Anlara“ naudai 956,57 Lt (devynis šimtu penkiasdešimt šešis litus ir 57 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Priteisti iš AB DNB banko BUAB „Anlara“ naudai 1694 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis litus) atstovavimo išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Priteisti iš AB DNB banko BUAB „Techneta“ naudai 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Teisėjai                                                                                                                              Algirdas Gailiūnas

                                                                                                                                                          Kazys Kailiūnas

              Gintaras Pečiulis