Civilinė byla Nr. 3K-3-481/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

72; 118.3 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Penki kontinentai“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Kapitalo valdymo grupė“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Universalios valdymo sistemos“, trečiajam asmeniui A. S. dėl mokėtinos pagal taikos sutartį sumos sumažinimo ir baudos priteisimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo teisinių padarinių.  

Įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinta 2009 m. gegužės 7 d. bylos šalių sudaryta taikos sutartis. Pagal vieną iš šios sutarties sąlygų ieškovas UAB ,,Penki kontinentai“ privalėjo taikos sutartyje nustatytu terminu (iki 2009 m. rugpjūčio 26 d.) sumokėti 1 761 987 Lt atsakovui UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“. Nustatytu terminu ieškovas sumokėjo 918 500 Lt ir nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu UAB ,,Penki kontinentai“ ir UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ prašė teismo 875 530,52 Lt dydžiu sumažinti mokėtiną pagal taikos sutartį sumą, pripažinti, kad atsakovas UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ iš esmės pažeidė taikos sutartį, taip pat priteisti iš atsakovo permokėtus pagal taikos sutartį 32 043,52 Lt. Ieškovai taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 000 000 Lt baudą už esminį taikos sutarties pažeidimą ir 12,7 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje reikalavimai grindžiami tuo, kad pagal taikos sutartį ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už šio parduodamą UAB ,,Kriptonika“ 50 proc. akcijų paketą. Ieškovo UAB ,,Penki kontinentai“ teigimu, nustačius UAB ,,Kriptonika“ turto už 875 530,52 Lt trūkumą, ieškovas sulaikė nurodytos sumos sumokėjimą pagal taikos sutartį ir informavo atsakovus, kad ši suma bus išmokėta tik po to, kai atsakovai ištaisys trūkumą. Nurodyto trūkumo nepašalinus, ieškovų tvirtinimu, atsakovų veiksmais padarytas esminis taikos sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovai reikalauja sumažinti pagal taikos sutartį mokėtiną sumą ir priteisti iš atsakovų solidariai taikos sutartyje nustatytas netesybas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi byla nutraukta. Teismas nurodė, kad pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinta ieškovų ir atsakovų taikos sutartis. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas pažymėjo tai, kad CPK nustatyta aiški įsiteisėjusių teismo sprendimų ar jais patvirtintų taikos sutarčių vykdymo tvarka ir specialios taisyklės, taikomos tuo atveju, jei skolininkas ar taikos sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo teismo sprendime ar taikos sutartyje nustatytas sąlygas. Teismas konstatavo, kad šalių ginčas išspręstas nurodyta teismo patvirtinta taikos sutartimi, todėl civilinė byla nutrauktina.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovų UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ atskirasis skundas atmestas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis palikta nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovų prašomų priteisti 2 000 000 Lt netesybų sąlygos ir jų taikymas turėtų būti nustatytas nagrinėjant atskirą bylą ginčo teisenos tvarka. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai patvirtinti šalių taikos sutartį, sutarties sąlygų įgyvendinimo tvarka negali būti naujos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, o turi būti sprendžiama vykdymo procese. Kaip ir įsiteisėję teismų sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai, ji šalims yra privaloma ir turi būti tinkamai vykdoma (CPK 18 straipsnis). Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis šalims įgyja privalomąją galią, tai šalys negali nukrypti nuo teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų ir privalo ją besąlygiškai vykdyti. Teismas, gavęs iš taikos sutarties vykdymo sąlygų kylantį ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 1 dalis 4 punktu, privalėtų tokį ieškinį atsisakyti priimti, nes dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra patvirtinta taikos sutartis. Šioje byloje buvo prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškiant ieškinį, tačiau toks prašymas negalėjo būti sprendžiamas, nes pagal tokį reikalavimą byla negalės būti iškelta, taigi negali būti užtikrinamas ir būsimas ieškinys, kuris reiškiamas neteisėtai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovai UAB ,,Penki kontinentai“ ir UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Kasatorių teigimu, teismai nutraukė bylą pažeisdami taikos sutarties vykdymą reglamentuojančias tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kai taikos sutartyje yra nuostatų, kurių vykdymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų ar šalies veiksmų, tai tokios sutarties vykdymo klausimas sprendžiamas ne tik pagal CPK vykdymo proceso teisės normas, bet ir pagal materialiosios teisės normas, dėl to kilęs ginčas spręstinas teisme ieškinio teisenos tvarka. Teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė saistoma taikos sutarties sąlygų, kurių vykdymą reglamentuoja ne tik CPK, bet ir CK teisės normos. Kasatoriai pažymi, kad byloje kilo ginčas ne tik dėl taikos sutartyje nurodytų netesybų sumokėjimo, bet ir dėl taikos sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo, t. y. ar atsakovų veiksmai reiškia esminį taikos sutarties pažeidimą, dėl kurio ieškovai įgijo teisę reikalauti baudos priteisimo (CK 6.217 straipsnis). Šiuo atveju atsižvelgtina į CK 6.207 straipsnio 2 dalį - kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Be to, vienas iš ieškinio reikalavimų yra sumažinti priklausančią mokėti pagal taikos sutartį sumą dėl to, kad paaiškėjo aplinkybių, kurių ieškovai nežinojo dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų sudarydami sutartį, tai galėtų lemti taikymą materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Ieškovų inicijuojamas ginčas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo, jos sąlygų teisinio aiškinimo reiškia savarankišką teisinį ginčą, o ne ginčą dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, kurie buvo išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad ginčai, kylantys iš sutarties vykdymo ir esantys materialinės teisinės prigimties, yra sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės, o ne antstolio savo nuožiūra vykdomojoje byloje. Ieškinio materialinių teisinių reikalavimų pobūdis byloje lemia tai, kad turi būti įvertinta, ar taikos sutarties sąlygų netinkamas vykdymas yra esminis sutarties pažeidimas ir ar toks pažeidimas lemia ieškovų prašomų netesybų taikymą.

2. Išnagrinėtoje kasacine tvarka ankstesnėje byloje kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.985 straipsnio 1 dalyje ir CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas. Taigi teismo patvirtintos taikos sutarties neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas (sutartyje nustatyto termino praleidimas) reiškia atsirandančias procesines sankcijas sutartį nevykdančiai šaliai. Kita vertus, teismo procesiniu sprendimu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis antstolis R. Vižainiškis v. T. M., K. J. M. byloje Nr. 3K-3-261/2005). Tai, kad teismo tvirtinama taikos sutartis reglamentuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartyje J. S. v. K. V., E. V. ir kt. byloje Nr. 3K-3-108/2010. Kasatoriai daro išvadą, kad kasacinis teismas neapribojo šalių teisės reikalauti peržiūrėti taikos sutartį ir kitais sutarčių peržiūrėjimo pagrindais, pvz., CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“, UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ ir trečiasis asmuo A. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį pakeisti, paliekant nenagrinėtus ieškinio reikalavimus dėl mokėtinos sumos pagal taikos sutartį atsakovui UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ sumažinimo 875 530,52 Lt dydžiu ir iš šio atsakovo pagal taikos sutartį permokėtų 32 043,52 Lt priteisimo; dėl kitos bylos dalies pagal ieškinio reikalavimą dėl taikos sutartyje nurodytos 2 000 000 Lt baudos priteisimo solidariai iš atsakovų – perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal ieškinio (ginčo) teisenos taisykles. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Atsiliepime į kasacinį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovai pateikė 2009 m. gruodžio 21 d. prašymą procesą atnaujinti byloje, kurioje įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovų ir atsakovų sudaryta taikos sutartis. Prašyme procesą atnaujinti suformuluotas reikalavimas sumažinti ieškovo UAB ,,Penki kontinentai“ pagal taikos sutartį atsakovui UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ mokėtiną sumą 875 530,52 Lt ir nurodytam ieškovui iš šio atsakovo priteisti permokėtus pagal taikos sutartį 32 043,52 Lt. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi prašymas procesą atnaujinti atmestas, ieškovai dėl šios nutarties yra pateikę atskirąjį skundą, kurio nagrinėjimas paskirtas teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme 2010 m. spalio 27 d. Atsakovų teigimu, ieškovų reikalavimai reiškia siekį pakeisti taikos sutarties sąlygas, reglamentuojančias sutarties šalių pinigines prievoles. Taikos sutartis yra patvirtinta teismo nutartimi, kurios peržiūrėjimas galimas tik CPK reglamentuojama proceso atnaujinimo tvarka. Atsakovai pažymi, kad ieškovų reikalavimai dėl taikos sutartyje nurodytos mokėtinos kainos sumažinimo ir permokėtos sumos priteisimo yra tapatūs ieškovų reikalavimams prašyme procesą atnaujinti. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į tai, kad toks prašymas yra nagrinėjamas teisme ir nėra užbaigtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, turėjo ne nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o bylos dalį, kurioje ieškinio reikalavimai yra tapatūs reikalavimams prašyme atnaujinti procesą, palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Jeigu byla dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo galėtų būti nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka, tai reikštų sąlygas formuotis praktikai, kai įsiteisėjusi teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo būtų keičiama kita nutartimi, tačiau tai neatitiktų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumo ir stabilumo principo. Be to, ieškovai nenurodė ir byloje neįrodinėjo taikos sutarties kaip sandorio negaliojimo pagrindų, dėl to kasacinio skundo argumentai dėl taikos sutarties sudarymo neva dėl apgaulės ar dėl kurių nors kitų sandorių negaliojimo pagrindų yra nepagrįsti.

2. Atsiliepime į kasacinį skundą iš esmės sutinkama su ieškovų kasaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad taikos sutarties šalies reikalavimas kitai sutarties šaliai dėl sutartyje nustatytų netesybų priteisimo gali sudaryti atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalyką pagal dėl to pareikštą CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka ieškinį. Dėl netesybų vykdymo procese negali būti sprendžiama, nes CPK 771 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, neįvykdžius įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, taikoma, kai tokiame teismo procesiniame sprendime yra nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai. Pagal CK nuostatas sutarties šalies teisė iš kitos šalies reikalauti netesybas sumokėti yra teisė taikyti sutartį pažeidusiai šaliai civilinę atsakomybę netesybų forma, ši teisė gintina teismo (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Sutarties pažeidimo atveju atsirandantis pagrindas ieškovams reikalauti solidariai iš atsakovų sutartinės baudos nėra reikalavimas dėl procesinių poveikio priemonių taikymo vykdymo procese.

3. Atsakovų ir trečiojo asmens teigimu, CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir pagrindo. Byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, išnagrinėtas taikos sutarties teisėtumas, jos atitiktis įstatymo reikalavimams, o nagrinėjamos bylos dalykas – netesybų pagal taikos sutartį taikymas, t. y. bylų nagrinėjimo dalykai ir pagrindai yra skirtingi, dėl to neegzistuoja procesinių sąlygų teismui nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje iš esmės nepagrįstai sutapatintas pagrindinę prievolę užtikrinančio sandorio (taikos sutarties) atsiradimo momentas ir užtikrinančios prievolės (netesybų) pagal šį sandorį atsiradimo momentas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko pagal pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinančią papildomą (užtikrinančią) prievolę atsiranda ne nuo sutarties, kuria susitarta dėl pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo taikymo, sudarymo dienos, bet nuo tada, kada pagrindinė prievolė yra pažeidžiama, t. y. nuo pagrindinės prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis AB ,,ORLEN Lietuva“ v. Švedijos įmonė Baltic Bitumen AB byloje Nr. 3K-3-87/2010). Atsiliepime į kasacinį skundą daroma išvada, kad byloje nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį šia nutartimi buvo išspręstas ginčas, susijęs su taikos sutarties vykdymu ir joje nustatytų sutartinių netesybų taikymu, nes tuo metu nebuvo ir negalėjo būti tokio ginčo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties nevykdymo teisinių padarinių

 

Byloje ginčas kilo dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo (esminio sutarties pažeidimo) konstatavimo ir dėl to ieškovų prašomų teisinių padarinių taikymo (taikos sutartyje nurodytos kainos sumažinimo ir netesybų priteisimo).

Byloje priimtose ir kasacine tvarka skundžiamose teismų nutartyse konstatuota, kad byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas), nes ginčas teismo jau yra išspręstas patvirtinus taikos sutartį, su kurios vykdymu visi susiję klausimai spręstini ne atskiroje byloje ieškinio teisenos tvarka, o toje pačioje byloje įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką reglamentuojančių CPK normų pagrindu.

Pažymėtina tai, kad byloje tiek ieškovai, teik atsakovai išreiškė bendrą teisinę poziciją, kad taikos sutarties nevykdymo teisinių padarinių (netesybų priteisimo) klausimas yra spręstinas ne teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo proceso tvarka, o atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka, joje įrodinėjant tiek sutarties nevykdymo (pažeidimo) faktą, tiek priteistinų netesybų dydį. Kitoje nagrinėtoje kasacine tvarka civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, tos pačios taikos sutarties ir iš jos kylančių netesybų priteisimo, kurioje atsakovas (nagrinėjamoje byloje) buvo asmeniu, pareiškusiu ieškinį, buvo išspręstas teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo teisinių padarinių klausimas – nurodytoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartyje UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB ,,Penki kontinentai“, ,,Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (bylos Nr. 3K-3-372/2010) konstatuota, kad teismo nutartimi patvirtintos sutarties  teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o iš tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. Vykdant sutartį ir kilus šalių ginčui dėl netesybų tik teismas, nagrinėdamas suinteresuotos šalies reikalavimą, gali nustatyti, ar buvo sutarties pažeidimas, ar yra pagrindas taikyti už padarytą pažeidimą civilinę atsakomybę ir kokio dydžio netesybos priteistinos. Kasacinis teismas nurodytoje byloje padarė išvadą, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas dėl netesybų gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Kasacinis teismas nurodyta nutartimi perdavė bylą nagrinėti iš naujo, iš esmės sprendžiant dėl ieškinio faktinio ir teisinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismui, šioje byloje šalių ginčas nėra išspręstas galutiniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Aptariamoje byloje kasacinio teismo išaiškinimai turi ne tik precedentinę reikšmę nagrinėjamos bylos atžvilgiu (CPK 4 straipsnis), tačiau taip pat konstatuoti faktai ir pateiktas jų teisinis įvertinimas yra reikšmingi kaip prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes analogiškoje byloje dalyvavo tie patys asmenys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK reglamentuojančių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką teisės normų pagrindu bendra tvarka spręstini klausimai dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo, įpareigojimo kurią nors iš sutarties šalių įvykdyti sutartį pagal joje nurodytas sąlygas ir kiti su tuo susiję klausimai vykdymo procese (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tačiau nagrinėjamoje byloje bylos šalims iškėlus teisinį ginčą dėl taikos sutarties nevykdymo (esminio sutarties pažeidimo) konstatavimo ir tokio nevykdymo atsirandančių teisinių padarinių, kuriuos prašo taikyti ieškovai, t. y. sumažinti taikos sutartyje nurodytą kainą ir priteisti sutartines netesybas, toks teisinis ginčas reiškia būtinumą teisiškai kvalifikuoti šalių materialinius teisinius santykius ir nustatyti sutarties nevykdymo bei iš to kylančių teisinių padarinių (jų apimčių) faktus – šie faktai gali būti nustatomi tik atskiroje byloje ieškinio teisenos tvarka atliekant įrodinėjimo procesinius veiksmus dėl aptariamų įrodinėtinų aplinkybių. Šią išvadą patvirtina kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluoti išaiškinimai, kad netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl jas galima taikyti tik tuo atveju, jeigu yra visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Kilus ginčui dėl netesybų išieškojimo (sutarties sąlygų pažeidimo), skolininkas privalo įrodyti, kad sutartį vykdė tinkamai (CK 6.75 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis AB ,,Mažeikių nafta“ v. Švedijos įmonė ,,Baltic Bitume AB“ byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“ byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Pirmiau nurodyta, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ buvo pateikęs analogišką ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl taikos sutarties nevykdymo pripažinimo ir dėl to atsiradusių teisinių padarinių taikymo. Kiekviena taikos sutarties šalis teigia, kad priešinga šalis yra padariusi esminį sutarties sąlygų pažeidimą, ir ieškiniais siekia viena iš kitos prisiteisti taikos sutartyje nustatytas netesybas, nagrinėjamos bylos atveju ieškovai taip pat siekia sumažinti taikos sutartyje nurodytą mokėtiną kainą dėl atsakovų perduoto daikto pagal taikos sutartį trūkumų. Taigi nagrinėjamoje byloje vienas iš ieškinio reikalavimų - sumažinti mokėtiną kainą, nurodytą taikos sutartyje, už atsakovų perduotą mažesnės, nei buvo numatyta taikos sutartyje, vertės daiktą, toks reikalavimas kvalifikuotinas ne kaip reiškiamas įpareigojimas kitą taikos sutarties šalį įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą (t. y. juo patvirtintą taikos sutartį – taip teisiškai ginčą kvalifikavo bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai), o kaip reikalavimas dėl taikos sutarties pažeidimo ir jo padarinių likvidavimo, t. y. nuostolių už perduotą mažesnės vertės (turinčio kokybės trūkumų) daikto priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareikštu reikalavimu prašydami sumažinti mokėtiną pagal taikos sutartį kainą įskaitė dėl nekokybiško daikto (atsakovo ieškovui perduoto UAB ,,Kriptonika“ 50 proc. akcijų paketo, prieš tai atsakovui sumažinus šios bendrovės valdomą turtą) patirtus nuostolius (nurodytos bendrovės turto vertės netekimus). Aptarti ieškinio reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrįstumas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina tai, kad iš naujo nustatytini pagal taikos sutartį kainos ir (ar) netesybų dydžiai nereiškia, kad yra dalomos taikos sutarties pagrindu atsiradusios šalių prievolės (CK 6.983 straipsnio 2 dalis), nes jos nevykdytinos dalimis, nebent dėl dalinio vykdymo susitaria sutarties šalys (CK 6.25 straipsnio 1 dalis). CK 6.25 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nedalomosios prievolės kreditorius gali reikalauti įvykdyti visą prievolę. Tai reiškia, kad vienai šaliai įvykdžius prievolę pagal taikos sutartį kaip skolininkui, jam, kaip priešinės prievolės kreditoriui, kita šalis taip pat privalo įvykdyti visus įsipareigojimus pagal šią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis K. O. v. K. J. M., T. M. byloje Nr. 3K-3-354/2008).

Dėl išdėstytų motyvų kasacinio teismo teisėjų kolegija negali sutikti su teisiškai nepagrįsta byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijų nutarčių išvada, kad bylos šalių ginčas išspręstas teismo patvirtinta taikos sutartimi ir kad dėl to civilinė byla nutrauktina. Byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė aptartas materialiosios ir proceso teisės normas, priimtomis nutartimis nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys naikintinos ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 56,40 Lt tokių išlaidų.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK  360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                        Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                                    Janina Januškienė

 

 

        Gintaras Kryževičius