Baudžiamoji byla Nr. 2K-319/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.4; 1.2.29.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant L. Baužienei,
dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,
gynėjui advokatei N. Grubliauskienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 35 MGL (3750 Lt) bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 45 MGL (5625 Lt) bauda, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. K., L. K. ir J. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria nuteistųjų J. B. ir R. V. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. V. nuteistas už tai, kad jis, bendrai veikdamas, padedant L. K., L. K. ir J. B., suklastojo tikrą dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. 2003 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, L. K., žinodamas, kad nėra išlaikęs valstybinio egzamino, suteikiančio teisę vairuoti C ir C1E kategorijų transporto priemones ir turėdamas tikslą įgyti suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti C ir C1E kategorijų transporto priemones, perdavė L. K. savo mokyklinio egzamino kortelę, medicininės apžiūros pažymą, 4 fotonuotraukas ir paso kopiją, kuri, suprasdama, kad L. K. neturi teisės įgyti vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti minėtų kategorijų transporto priemones, turėdama tikslą įgyti L. K. suklastotą vairuotojo pažymėjimą, dalyvaujant L. K., Vilkaviškyje, kavinėje, perdavė šiuos dokumentus J. B., kuris, žinodamas, kad L. K. neturi teisės įgyti vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti C ir C1E kategorijų transporto priemones, turėdamas tikslą įgyti L. K. suklastotą vairuotojo pažymėjimą, 2003 m. lapkričio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dokumentus perdavė Marijampolės PK specialistui, valstybės tarnautojui R. V., kuris, žinodamas, kad L. K. nėra išlaikęs valstybinio egzamino, suteikiančio teisę vairuoti C ir C1E kategorijų transporto priemones, ir turi tikslą įgyti suklastotą vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti C ir C1E kategorijų transporto priemones, paėmė minėtus dokumentus iš J. B. ir, iš dalies užpildytame L. K. prašyme išduoti (pakeisti) vairuotojo pažymėjimą, 2003 m. lapkričio 28 d. įrašė melagingus duomenis, patvirtinančius, kad L. K. turėjo teisę vairuoti C ir C1E kategorijų transporto priemones nuo 2002 m. balandžio 20 d., siekdamas, kad šių duomenų pagrindu L. K. būtų pagamintas tikras dokumentas su melagingais įrašais apie teisę vairuoti C ir C1E kategorijų transporto priemones, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2003 m. lapkričio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pažeisdamas 2002 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 588 „Dėl vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimus, kuriame nustatyta, kad, ,,...prieš teikdamas Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, atlieka pareiškėjo duomenų patikrinimą ieškomų asmenų, išduotų, prarastų ir sulaikytų vairuotojo pažymėjimų ir kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų bazėse. Jei policijos padalinio įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad asmens prašyme įrašyti duomenys yra melagingi, prašymas nepriimamas ir grąžinamas pareiškėjui“, priėmė iš neįgalinto paduoti dokumentus asmens (J. B.) L. K. prašymą išduoti (pakeisti) vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys, bei, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir pažeisdamas minėtų taisyklių 20 punkto reikalavimus, kuriame nustatyta, jog: „Sprendimas išduoti vairuotojo pažymėjimą vietoj prarastojo (pavogto) priimamas ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo pareiškėjo kreipimosi į policijos padalinį dienos“, 2003 m. gruodžio 17 d. (pagal 2003 m. lapkričio 28 d. prašymą) išdavė L. K. vairuotojo pažymėjimą su neteisingais įrašais, jog suteikiama teisė vairuoti ir C bei C1E kategorijų transporto priemones. Tokiais savo veiksmais R. V. padarė didelę žalą valstybei, nes minėtais veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje inkriminuotų nusikaltimų sudėties.
Kasatoriaus manymu, teismai neįrodė būtino BK 228, 300 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėčių subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios bei BK 228 straipsnyje numatyto požymio – didelės žalos padarymo valstybei, leidžiančio šią nusikalstamą veiką atskirti nuo drausminio nusižengimo. Kasatorius teigia, kad kategorijas nurašė nuo L. K. vairuotojo kortelės, kuri nesukėlė jokių įtarimų, be to, abejoti pateiktų duomenų tikrumu nebuvo pagrindo ir dėl to, kad prašyme buvo padarytos specialistės žymos. Beje, šiai specialistei, kuri padarė įrašus, neatitinkančius tikrovės, ir juos patvirtino savo parašu, įtarimai dėl dokumento suklastojimo pateikti nebuvo. Taip pat teismai nesirėmė S. K. ir R. P. parodymais apie tai, kad, nepaisant taisyklėse nustatytos tvarkos, turėtas vairuotojo kategorijas praktiškai tikrindavo tik specialistai, nes pareigūnai negalėjo to padaryti dėl didelio darbo krūvio. Tai patvirtina pateiktos kitų asmenų prašymų kopijos. Be to, tai, kad L. K. turėjo minėtų kategorijų vairuotojo pažymėjimą (galbūt suklastotą) patvirtina ta aplinkybė, kad jis 2003 m. lapkričio 28 d. kirto valstybės sieną kaip sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas. Dėl to, kasatoriaus manymu, L. K. galėjo turėti suklastotą ne tik vairuotojo pažymėjimą, bet ir vairuotojo kortelę, kurią pateikė pildydamas prašymą. Ši aplinkybė netirta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Kasatorius tvirtina, kad, rašydamas prašyme datą, padarė techninę klaidą, kuri lėmė ankstesnį vairuotojo pažymėjimo L. K. išdavimą, tačiau techninė klaida užtraukia drausminę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Taigi tokie veiksmai negali būti vertinami kaip tyčiniai, turint tikslą padaryti nusikaltimą, tiesiog įsivėlė klaidos dėl didelio darbo krūvio, kurį patvirtino liudytojai S. K. ir R. P. Minėti argumentai patvirtina, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, sudėties, o dėl to, kad šiais jo veiksmais realiai nebuvo padaryta jokia žala, todėl jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, sudėties.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinamas keliais aktyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas arba netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minėtų alternatyvių veiksmų. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, į oficialų dokumentą įrašoma informacija, kuri neatitinka tikrovės. Tokia veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismų sprendimais nustatyta, kad R. V., turėdamas tikslą išduoti L. K. tikrą vairuotojo pažymėjimą su melagingais įrašais apie turimą teisę vairuoti C, C1E kategorijų transporto priemones, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, L. K. prašyme išduoti (pakeisti) vairuotojo pažymėjimą įrašė melagingus duomenis apie jo turimas kategorijas, jų įgijimo laiką, priėmė šį prašymą iš neįgalinto paduoti dokumentus asmens ir išdavė L. K. suklastotą tikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B, C1, C ir C1E kategorijų transporto priemones. Kasatorius teisingai nurodo, kad BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, tačiau nepagrįstai teigia, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Bylos duomenys (jie išsamiai išdėstyti nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje) patvirtina, kad R. V. veikė tiesiogine tyčios forma, t. y. darydamas nusikalstamą veiką suprato pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nuosprendžiu nustatyta, kad R. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 588 „Dėl vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytą tvarką, L. K. prašymą išduoti (pakeisti) vairuotojo pažymėjimą priėmė iš neįgalinto paduoti dokumentus asmens, parašė ne tą priėmimo datą, padarė jame melagingus įrašus apie šio vairuotojo turimas kategorijas, ir šio suklastoto dokumento pagrindu buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas su neteisingais įrašais, jog L. K. suteikiama teisė vairuoti ir C bei C1E kategorijų transporto priemones. Taigi kasatoriaus atlikti veiksmai patvirtina, kad jis suprato pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo“.
Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Neturtinio pobūdžio žala (gali būti moralinė, politinė, organizacinė ar kt.) – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Tokią žalą yra sunkiau nustatyti ir įvertinti jos dydį, nes ji turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių pasekmių aspektas. Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį. Tokios žalos pobūdis ir dydis turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, kaltininko užimamų pareigų svarba ir pan. O įvertinant pažeistų objektų reikšmingumą, įvertinamas ir padarytos žalos dydis. Kaip didelė žala paprastai pripažįstamas valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, valstybės institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan. (žr., pvz., leidinyje Teismų praktika Nr. 22 skelbtas nutartis Nr. 2K-622/2004; 2K-512/2004).
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti R. V. veiksmai, kuriais jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentą, kurio pagrindu L. K. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas su neteisingais įrašais, jog jam suteikiama teisė vairuoti ir C bei C1E kategorijų transporto priemones, taip pat tais veiksmais sukeltos pasekmės, t. y. nurodyti visi būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Teismų nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad R. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad, veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir taip daro valstybei neturtinę žalą, ir norėjo taip veikti. Taip pat nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad R. V. veiksmais valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala, t. y. dėl R. V. tyčinių veiksmų asmeniui buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas su neteisingais įrašais, nustatyta tvarka nepatikrinus ir neįvertinus jo žinių ir gebėjimų, iš esmės pažeista valstybės nustatyta tvarka šioje sferoje, diskredituotas policijos pareigūno, privalančio užtikrinti saugų eismą, vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, vardas. Taigi teismas teisingai įvertino kasatoriaus nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą valstybei ir nenukrypo nuo teismų praktikos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai
Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina bei jais remiantis nustato faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinis teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 d.), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu įrodymų kasacinis teismas neturi teisės vertinti. Šiuo atveju kasatorius net nenurodo, kad renkant ir vertinant įrodymus buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasatoriaus argumentai, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymų vertinimą, paliktini nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Ona Aldona Budienė
Vytautas Masiokas