Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-31][nuasmeninta nutartis byloje][2S-884-803-2019].docx
Bylos nr.: 2S-884-803/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Bankroto valdymas“ 302432894 atsakovas
"Bankroto valdymas" 302432894 atsakovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
CIVILINIS PROCESAS
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Laikinosios apsaugos priemonės

?

                                                                                Civilinė byla Nr. 2S-884-803/2019

                                                                                                    Teisminio proceso Nr.2-68-3-06820-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:          3.3.2.4.;3.1.18.1.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

 (S)

                                                                                                                          

                                          

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovams UAB Bankroto valdymas, M. M. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo M. P..

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą, prašydama perkelti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su namu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., varžytynių Nr. 165951 laimėtojo M. M. teises ir pareigas M. P..

2.       Ieškovė taip pat prašė nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas ieškovės ieškinys, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo M. M. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises, taip pat – uždrausti atsakovui M. M. patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

3.       Nurodė, kad ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB Bankroto valdymas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintas ieškovės mokumo atkūrimo planas, kuriame numatyta pardavinėti ieškovei priklausantį turtą – žemės sklypą su namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. (toliau – Turtas). Ieškovės bankroto administratorius vykdė ieškovės turto varžytynes. Turtas buvo parduotas už 155 000 Eur kainą. 2019 m. vasario 27 d. turto pardavimo iš varžytyniu aktu Nr. 1 bankroto administratorė nuosavybės teisę į ieškovei priklausantį turtą perleido M. M..

4.       Paaiškino, kad ieškovei iki varžytinių paskelbimo nebuvo sudarytos sąlygos pasiūlyti Turto pirkėją. M. M. jau buvo atvykęs su turto pardavimo iš varžytynių aktu ir elgėsi neadekvačiai – grasino namo gyventojams juos priverstinai iškeldinti, rengėsi nupjauti spynas ir jas pakeisti kitomis, pareiškė, kad yra užsakęs transportą išvežti baldus. Atvykęs 2019 m. kovo 4 d. vakarą išjungė elektros energijos tiekimą visam namui, dėl ko įvyko gedimas ir name atsijungė šildymo sistema, t. y. kovo mėn. pradžioje namas liko be šildymo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, M. M. gali toliau nevaržomai savivaliauti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises, taip pat uždraudė atsakovui M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12115-861/2019 įsiteisėjimo.

6.       Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui M. M.. Nurodė, kad fizinio asmens bankroto instituto tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismui tenkinus pareiškėjos pareiškimą bei iškėlus jai bankroto bylą, pareiškėjai priklausantis turtas privalo būti realizuojamas FABĮ nustatyta tvarka ir eiliškumu (FABĮ 27-29 straipsniai).

7.       Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau galimai tenkinus ieškovės ieškinį, kiltų grėsmė teismo sprendimo (dėl nekilnojamojo turto pirkėjo teisių perkėlimo) įvykdymui. Konstatavo, jog ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

8.       Atsakovas M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.       laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas;

8.2.       ieškinyje pareikšti reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Ieškiniu prašoma perkelti turto pirkėjo teises trečiajam asmeniui M. P., tačiau nėra pridedami jokie įrodymai apie tai, kad trečiasis asmuo disponuoja nekilnojamojo Turto kainos dydžio pinigų suma. Todėl net ir tenkinus ieškovės reikalavimą, teismo sprendimas galimai nebūtų vykdomas; 

8.3.       ieškovė su ieškiniu nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius apie tariamai netinkamą ir neteisėtą turto pardavimo iš varžytinių procesą; 

8.4.       atsakovas UAB Bankroto valdymas į bylą pateikė atsiliepimą, prie kurio pridėjo 2018 m. birželio 14 d. elektroninį laišką bei elektroniniu laišku siųstą 2018 m. birželio 14 d. pranešimą apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją, adresuotus ieškovei. Kartu pridėtas ir ieškovės atsakymas „sveiki, ačiū, informaciją gavau“. Taigi, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tariamai nesąžiningą turto pardavimo iš varžytinių procesą, neinformuojant ieškovės apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją, yra aiškiai neteisingos ir nepagrįstos;

8.5.       ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio apelianto nesąžiningą elgesį ar kitus atliekamus/atliktus veiksmus, nukreiptus į galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą.

9.       Ieškovė E. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.       teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai nustatė, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas atskirajame skunde ėmė detaliai analizuoti ieškinio argumentus, vertinti rašytinius įrodymus, t. y. perėjo į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, civilinėje byloje nėra analizuojamas ieškinio ir jame išdėstytų reikalavimų pagrįstumas ar kitos aplinkybės, tiesiogiai nepagrindžiančios rizikos dėl ateityje priimto teismo sprendimo nebuvimo;

9.2.       šiai dienai nuosavybės teisė į Turtą turto pardavimo iš varžytyniu aktu yra perleista varžytinių Nr. 165951 laimėtojui M. M.. M. M. gali nevaržomai disponuoti turtu. Atsakovas išdeklaravo seniūnijoje visus namo gyventojus, taip pat pateikė prašymus nutraukti elektros ir dujų tiekimo sutartis su E. P.. Todėl teismas pagrįstai areštavo Turtą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra ieškovės prašymu pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas.

11.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, prima facie įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, ginčija abiejų nurodytų sąlygų egzistavimą.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo disponuoja nekilnojamojo turto kainos dydžio pinigų suma, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimo, kadangi ieškovės pateiktų įrodymų įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. 

15.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tariamai nesąžiningą turto pardavimo iš varžytinių procesą, neinformuojant ieškovės apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją, yra aiškiai neteisingos ir nepagrįstos, kadangi iš atsakovo UAB Bankroto valdymas pateikto atsiliepimo ir prie jo pridėto 2018 m. birželio 14 d. pranešimo dėl galimybės siūlyti savo pirkėją bei elektronių laiškų matyti, kad ieškovei buvo nurodyta teisė siūlyti savo pirkėją kartu įmokant 250 000 Eur sumą į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Ieškovei nepasiūlius nurodytomis sąlygomis pirkėjo buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, joms neįvykus – antrosios turto varžytynes, o neįvykus ir šioms – pirmosios, kurias laimėjo atsakovas M. M.. Tačiau kaip nurodyta ieškinyje, ir ginčo dėl to nėra, turtas buvo parduotas ne už 250 000 Eur, o už 155 000 Eur kainą. Nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo, vertinant preliminariai, teisinio pagrindo ieškovės ieškinį vertinti kaip aiškiai nepagrįstą.

16.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo atmestini.

17.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, buvimą.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

19.       Nagrinėjamoje byloje draudimo perleisti nuosavybės teises į konkretų, turto pardavimo iš varžytynių aktu atsakovui M. M. perleistą nekilnojamąjį turtą, poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas – reikalavimas pirkėjo teises pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą perkelti trečiajam asmeniui M. P.. Draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą nustatymas užkerta kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas akivaizdžiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013). Dėl to aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas M. M. ketina perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės.

20.       Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nurodyto turto atžvilgiu, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

 

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

atsakovo M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėja                                                                                               Rūta Petkuvienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos