Civilinė
byla Nr. 3K-3-276/2010
Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos
Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį
atsakovei R. B. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t
a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad
reikalavimo dalyku esančias lėšas – 20 000 Lt – ieškovė perdavė, atsakovė –
priėmė; šalių ginčas vyksta dėl pinigų perdavimo fakto įforminimo ir šalių
valios turinio pinigų perdavimo metu – ar jie padovanoti, ar paskolinti.
Atsakovė teigia, kad pinigus gavo ieškovės ir jos sutuoktinio iniciatyva ir
gera valia; lėšos skirtos atsakovės vyro baudžiamojoje byloje advokatui
pasamdyti; tuo tarpu ieškovė nurodė, kad pinigus perdavė atsakovei, būdama
suklaidinta šios nesąžiningų veiksmų; ieškovė galvojo, kad su atsakove yra
saistoma prievolinių teisinių santykių, kilusių iš 2000 m. vasario 1 d.
paskolos sandorio, esant susitarimui, jog ieškovės ir atsakovės dukters G. B. 2000 m. vasario 1 d. sudarytas 45 000 Lt paskolos
raštelis išlieka atsakovei perduotų 20 000 Lt grąžinimo garantas. Ieškovė
pažymėjo, kad pagal 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartį nebuvo perduota
45 000 Lt, nors apie sutarties sudarymą deklaruota Valstybinei mokesčių
inspekcijai; paskolos sutarties originalą turėjo G. B. tėvas
J. B. Ieškovė reiškė ieškinį dėl ginčo lėšų, kaip paskolos,
grąžinimo, tačiau ieškinį atsiėmė ir jis įsiteisėjusiu Palangos miesto
apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu paliktas nenagrinėtas, tuo
tarpu G. B. nuginčijo 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartį
CK 1.86 straipsnio pagrindu (civilinė byla Nr. 2-496-588/2007). Esant tokiai
situacijai, ieškovė šioje byloje pinigų grąžinimo reikalavimą grindė CK 6.237
straipsnio 2 dalies pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vertino, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina
ieškovės ir atsakovės paskolinių santykių, nenustačius atsakovės įsipareigojimo
grąžinti ieškovei šios perduotus pinigus; teismo vertinimu, ieškovė, perduodama
atsakovei 20 000 Lt, veikė savanoriškai, suvokė, kad neturi tokios pareigos.
Teismas akcentavo tą aplinkybę, kad ieškovė patvirtino žinojusi, jog 2000 m. vasario
1 d. paskolos sutartis sudaryta tik dėl akių; teismui tai leido spręsti, kad
ieškovė, galvodama, jog skolina pinigus, elgėsi skubotai, neįvertino visų
aplinkybių ir padarinių, nesilaikė bonus
pater familias elgesio standarto, įstatymo reikalavimų dėl paskolos
sandorio įforminimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės
nesąžiningumo, kaip ir nesąžiningų veiksmų įtakos ieškovei perduodant pinigus,
taip pat 2000 m. vasario 1 d. sutarties originalo ieškovei perdavimo 2005 m. balandžio mėn., kai buvo paskolinti atsakovei 20 000 Lt, fakto; pastarąją aplinkybę
patvirtino tik bylos baigtimi suinteresuoti ieškovė ir liudytojas – jos
sutuoktinis G. J. (CPK 178 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, paliko
nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą. Kolegija akcentavo įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo
2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-496-588/2007
nustatytų aplinkybių prejudiciją šioje byloje ir tai, jog tokiu atveju
nebereikia įrodinėti aplinkybių tariamam sandoriui pagrįsti, analizuoti 2000 m.
vasario 1 d. sandorio dalyko, vertinti šiuo klausimu šalių paaiškinimų.
Kolegijai tai suponavo pagrindą pripažinti nepagrįstu ieškovės teiginį, kad
2000 m. vasario 1 d. paskolos sutarties pripažinimas tariamu sandoriu neturi
įtakos ginčui dėl 20 000 Lt skolos išnagrinėti; pirmosios instancijos teismas,
kolegijos vertinimu, teisingai sprendė, kad ieškovė, elgdamasi protingai,
rūpestingai, teisingai bei laikydamasi bonus pater familias elgesio
standarto, privalėjo įvertinti, kad sandoris, kuriuo esą buvo užtikrintas 20
000 Lt grąžinimas, yra tariamas, sandorio šalys netapačios; paskolos sutartis
yra realinė; šalių teisiniai paskolos santykiai atsiranda tada, kai susitariama
dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų
gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos
davėjui. Šiuo atveju, neįforminus atsakovės įsipareigojimo dėl 20 000 Lt
grąžinimo raštu, nebuvo teisinio pagrindo išvadai, kad tokį įsipareigojimą
patvirtina kito sandorio šalies – G. B. – tariamas
įsipareigojimas grąžinti ieškovei 45 000 Lt. Ieškovei neįrodžius 20 000 Lt
paskolos fakto, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai
sprendė dėl CK 6.237 straipsnyje nustatyto pagrindo pinigams išreikalauti
nebuvimo; niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo
sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; 2000 m. vasario 1 d. paskolos sandorio pripažinimas
negaliojančiu neįrodo, kad atsakovė turtą įgijo neteisėtai ( CK 1.78 straipsnio
1 dalis). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė,
perduodama atsakovei 20 000 Lt, veikė savanoriškai, suvokė, jog neturi pareigos
tai daryti; ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir to, kad perdavė pinigus
dėl atsakovės nesąžiningumo, todėl negali jų iš atsakovės išreikalauti (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorė
(ieškovė) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą
ir nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 6.237 straipsnio
netinkamo aiškinimo ir taikymo, Pagal CK
6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę asmuo, kuris be teisinio
pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko
jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio
sąskaita tai buvo įgyta. Bylą nagrinėję teismai vertino šalis siejusius
teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas, kad savanoriškas turto
perdavimas asmens, žinojusio, jog jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės
kvalifikuotinas kaip dovanojimas, kad turtas iš jį gavusio asmens negali būti
išreikalautas ir kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų
sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams; išeitų, kad be pagrindo
įgytas turtas laikytinas iš esmės pateisinamas. Toks pirmiau nurodytos normos
aiškinimas neatitinka teismų praktikos nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis
civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr.
3K-3-81/2008, Teismų praktika 29, p. 124). Kasacinis teismas pirmiau
nurodytoje civilinėje byloje konstatavo, kad turto, perduoto asmens, kai tą
lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas negali būti laikomas
pateisinamu; turtą perdavusiam asmeniui įrodžius savo suklydimą dėl turtą
gavusio asmens nesąžiningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę
turėjimo ir atsakovui to nepaneigus, netaikytinas CK 6.241 straipsnio 1 dalies
3 punktas ir turtas, perduotas dėl suklydimo, turi būti grąžintas jo
perleidėjui.
2 Dėl CPK 176, 185
straipsnių pažeidimo. Pažeidžiant CPK 185
straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, pripažintina nepagrįsta
teismų išvada, kad kasatorė neįrodė atsakovės nesąžiningo elgesio; priešingai
nei vertino teismai, atsakovės nesąžiningą elgesį kasatorė įrodė, pateikusi
2000 m. vasario 1 d. paskolos sandorį ir įsiteisėjusį Palangos miesto apylinkės
teismo sprendimą, kuriuo šis sandoris pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo
momento; taigi nenuginčyti kasatorės argumentai, kad 2000 m. vasario 1 d.
paskolos sutartis sudaryta tik brangaus turto įgijimui deklaruoti, kad pagal
sutartį pinigai neperduoti ir atsakovė išvengti skolinės prievolės galėjo tik
tuo atveju, jeigu kasatorė nebūtų galėjusi panaudoti paskolos sutarties, t. y.
nebūtų jos turėjusi. Nors kasatorė negalėjo įrodyti, kad 2000 m. vasario 1 d.
paskolos sutarties jai įteikimo faktas sutapo su 20 000 Lt perdavimo atsakovei
momentu, tačiau šie kasatorės paaiškinimai labiau tikėtini, nei atsakovės, jog
jai nežinoma, kaip paskolos sutarties originalas pateko pas kasatorę. Teismų
konstatuota aplinkybė, kad kasatorė neatlygintinai perdavė atsakovei 20 000 Lt advokatui
samdyti, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir
proporcingumo principų. Kita vertus, teismai nepagrįstai vertino, kad šiam
ginčui išspręsti neturi įtakos aplinkybės, jog 2000 m. vasario 1 d. paskolos
sutartis negaliojo ir kasatorei apie tai buvo žinoma nuo jos sudarymo momento.
Atsakovei pasiūlius šią sutartį laikyti 20 000 Lt grąžinimo garantija,
susiklostė kiti šalių paskoliniai santykiai.
Atsiliepime į kasacinį
skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo
nutartį palikti nepakeistą, nes joje išsamiai išanalizuotos bylos faktinės
aplinkybės ir padarytos argumentuotos išvados. Kasaciniame skunde kasatorės
nurodomos aplinkybės nepagrįstos įrodymais. Tuo tarpu teismų išvada, kad šalys
nebuvo saistomos paskolinių santykių, yra pagrįsta, argumentuota ir teisėta.
Nors kasatorė teigia, kad atsakovė pasiūlė 2000 m. vasario 1 d. sudarytą
paskolos sutartį laikyti jai perduotų 20 000 Lt grąžinimo garantija, tačiau
tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais ir teismų teisingai
įvertinti, nes, minėta, šalys nebuvo saistomos paskolos sutarties.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl be pagrindo įgyto turto
Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta
tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių
teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (CK 1.137, 1.138
straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš
civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties
atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas, taikant skirtingus teisinius
mechanizmus. Nagrinėjamu atveju yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo ar turto
gavimo instituto taikymo klausimas.
CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be
teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo
įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti
asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK
6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto
praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios
sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus
veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima
išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko
veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą
pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto
praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis
civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto
savivaldybėje ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis
civilinėje byloje K. L. T. v. I. T.,
bylos Nr. 3K-3-111/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Transgesta Servis“ v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2010). Vadinasi, kai asmuo prašo teismo
išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi teisiškai
kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir
iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis
tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti
taikomas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja
be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu
teisės aktu ar sandoriu. Šioje byloje kasatorė turėjo įrodyti, kad atsakovė be
teisinio pagrindo gavo 20 000 Lt, šiai neginčijant pinigų gavimo fakto, bet
teigiant, jog pinigai perduoti neatlygintinai, esant tam tikroms aplinkybėms.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo tam tikrais atvejais
pripažįstamas pateisinamu turto gavimas be teisinio pagrindo arba taip gauto
turto išreikalavimas laikomas iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo
ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatyti atvejai, kai gauto
turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Pagal CK 6.241 straipsnio 1
dalies 3 punktą turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti
prievolės, negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas. Šios bylos
kontekste bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą išvadai, kad savanoriškas
turto perdavimas kasatorės, žinojusios, jog ji neprivalo vykdyti prievolės, iš
esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš ją gavusios atsakovės
negali būti išreikalautas. Dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai, kad
bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą,
nukrypo nuo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklės, jog turto,
perduoto asmens, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas
negali būti laikomas pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB
DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-81/2008, Teismų
praktika 29, p. 124). Šiuo atveju teismų išvadą lėmė byloje nustatytos
kitos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) ir kasatorės veiksmų
vertinimas.
Dėl CPK 176, 185 straipsnių taikymo
Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185
straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė,
jog kasatorė neįrodė atsakovės nesąžiningo elgesio.
Kasacinis teismas nenustato naujų faktinių bylos
aplinkybių, bet patikrina apskųstus sprendimus (nutartis) teisės taikymo
aspektu. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais,
kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka
konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines
aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse
išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai gauti ir ištirti CPK nustatyta
tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas
reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi
įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar
tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su
įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini ir patikimi. Teismas gali konstatuoti tam
tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka
byloje esančių įrodymų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bylą nagrinėję
teismai, laikydamiesi pirmiau nurodytų įrodinėjimo taisyklių, nustatė esmines
bylos aplinkybes ir teisingai pripažino, jog kasatorės veiksmai, šiai
perduodant pinigus atsakovei, yra neteisėti, neatitinka geros moralės normų,
jais siekta nepaisyti įstatymo nustatytų reikalavimų sutarčiai tinkamai
įforminti, todėl išvada, kad teismas neturi ginti neteisėtais veiksmais sukeltų
padarinių, yra teisėta ir pagrįsta. Kasacinio skundo argumentais dėl CPK 185
straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių pažeidimo
nepaneigta tokia teismų išvada.
Dėl išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas
patyrė 50,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Netenkinant ieškovės V. J. kasacinio skundo ir paliekant
nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a
r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 50,60 Lt
(penkiasdešimt litų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė,
neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas