Civilinė byla Nr. e2-232-357/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01667-2022-1

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.2;

                                                                                        2.1.1.3.1; 2.1.1.3.6; 2.1.1.3.11; 2.2.2.3.2.1;

                                                                                          2.6.11.4.1

                        (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl perkančiosios institucijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „CGI Lithuania“ ir CLARITY LABS.

           Teismas, išnagrinėję bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „InnoForce“ pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ prašo: 1) panaikinti atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „(2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“ procedūras; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ tęsti Pirkimo procedūras; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ visas ieškovės UAB „InnoForce“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „(2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“, pirkimas buvo vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas sąlygas. UAB „InnoForce“, veikdama jungtinėje veikloje su SIA Clarity Lab, pateikė pasiūlymą pirkime, dalyvavo visuose pirkimo etapuose, derėjosi su perkančiąja organizacija, 2021 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą pirkime, 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei galutinio pasiūlymo paaiškinimą, 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovė CVP IS priemonėmis gavo atsakovės pranešimą dėl pasiūlymo atmetimo, kuriuo atsakovė informavo, kad jos galutinis pasiūlymas atmetamas dėl neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją,  kuri atmesta. 2021 m. gruodžio 27 d. pateiktas ieškinys Vilniaus apygardos teismui, t. y. pradėtas teisminis procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-361-378/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė nutartį, kuria nutarė įskaitant, bet neapsiribojant, panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo bei įpareigoti atsakovę toliau tęsti pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus. Konstatavo, kad ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas dėl sutarties vykdymo plano aprašyme nurodytos informacijos neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, kadangi ieškovės parengtas sutarties vykdymo planas pagal pirkimo sąlygas apskritai neturėjo būti vertinamas pasiūlymų vertinimo etape. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. gruodžio 5 d. ji gavo atsakovės raštą „Dėl 2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkimo“, kuriuo informavo ieškovę kad nutraukia pirkimo procedūras. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė, nesutikdama su sprendimu dėl pirkimo nutraukimo, pateikė atsakovei pretenziją „Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, kuria prašė atsakovės panaikinti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo ir tęsti pirkimo procedūras. 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad atmeta pretenziją kaip nepagrįstą.

3.       Teigia, kad šio ginčo esmė yra neteisėti atsakovės veiksmai siekiant visais įmanomais būdais nutraukti pirkimą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi įpareigojo atsakovę tęsti bei iš naujo įvertinti tiekėjų, įskaitant ir ieškovės, kurios pasiūlymas neteisėtai buvo atmestas, pasiūlymus. Ieškovė kategoriškai nesutinka su sprendimo dėl pirkimo nutraukimo, taip pat su sprendimo dėl pretenzijos atmetimo Nr. 2 motyvais. Nurodo, kad nei vienas atsakovės sprendime dėl pirkimo nutraukimo ir spendime dėl pretenzijos atmetimo Nr. 2 nurodytas argumentas nėra ir negali būti laikomas teisėtu pagrindu nutraukti pirkimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 str. 3 d. Atsakovė, priimdama sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, neleistinai plačiai taikė VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtintą pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo teisę (pareigą), kuri teismų praktikoje yra aiškinama ir taikoma ypač siaurai, kaip kraštutinė priemonė. Todėl ieškovė vertina, kad neteisėtu ir nepagrįstu sprendimu dėl pirkimo nutraukimo yra užslėptai siekiama vienintelio tikslo – atmesti tinkamą ieškovės pasiūlymą. Pažymi, kad atsakovė, priimdama formalų ir nepagrįstą sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, nesilaikė (nevykdė) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuri turi prejudicinę galią, ir kartu pažeidė tiekėjų nediskriminavimo, skaidrumo principus (VPĮ 17 str. 1 d.), sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principą (VPĮ 17 str. 3 d.). Mano, kad atsakovės argumentai, išdėstyti tiek skundžiamame sprendime (3 priedas), tiek sprendime dėl pretenzijos atmetimo Nr. 2 (5 priedas), yra išimtinai formalūs, tinkamai nemotyvuoti (VPĮ 19 str.), pagrįsti ne faktais, o prielaidomis, todėl turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

4.       Pažymi, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pirkimą (VPĮ 29 str. 3 d.). Atsakovė pirkimo procedūras nutraukė, visų pirma, remdamasis VPĮ 29 str. 3 d. dėl tariamo viešųjų pirkimų principų pažeidimo, kurį, atsakovės vertinimu, lemia tariamai neteisėtos (su klaidomis) pirkimo sąlygos. Atsakovė savo argumentais siekia sudaryti įspūdį, kad po LAT nutarties priėmimo tariamai paaiškėjo, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos, dėl ko atsakovei kilo pareiga nutraukti pirkimo procedūras, siekiant išvengti potencialaus viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 str. 1 d.) pažeidimo. Tačiau su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka, nes LAT nutartyje nekonstatavo pirkimo sąlygų neteisėtumo. Priešingai, LAT įpareigojo atsakovą tęsti pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus. Ieškovė nurodo, kad pirkimo sąlygose niekur nebuvo nurodyta, kad sutarties vykdymo planas bus vertinamas pasiūlymų vertinimo stadijoje. Pirkimo sąlygų 4.4.5.3 p. buvo numatyta, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu privalo pateikti sutarties vykdymo planą pagal pirkimo sąlygose pateiktą formą, tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad šis dokumentas bus vertinamas kaip techninės specifikacijos reikalavimas. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jeigu tiekėjai būtų žinoję, kad sutarties vykdymo planas nebus vertinamas, tiekėjai būtų siūlę techninę įrangą ženkliai pigiau arba nemokamai. LAT konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vertino ieškovės pasiūlymo atitikimą sutarties vykdymo planui ir tuo pagrindu atmetė ieškovės pasiūlymą, kadangi tai yra sutarties vykdymo sąlyga, o ne pasiūlymo atitikimo techninei specifikacijai reikalavimas (nutarties 42 p., 45 p. 56-59 p.).

5.       Sutarties vykdymo plane nurodyta informacija, t. y. rizikų, komunikacijos valdymo, programinės įrangos, techninės infrastruktūros bei kita aprašomojo pobūdžio informacija objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos pasiūlymų kainai, kadangi pasiūlymo formos lentelės 11 išnašoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tiekėjai privalo pasiūlyti tokią infrastruktūrą, kuri maksimaliai užtikrintų tiekėjo siūlomos programinės įrangos veikimą viso sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu sutarties vykdymo metu paaiškėtų, jog yra reikalingas didesnis techninės įrangos (kuri šiuo pirkimu nėra perkama) poreikis, tiekėjui tenka atsakomybė padengti tiesioginius nuostolius dėl nurodytų prekių ir paslaugų įsigijimo. Esant tokioms pirkimo sąlygoms, nė vienas tiekėjas nebūtų prisiėmęs rizikos ir nebūtų pasiūlyme nurodęs, jog techninės įrangos kaina lygi nuliui arba nebūtų jos siūlęs ženkliai pigiau. Tai konstatavo ir LAT nutarties 57 p., ir pažymėjo, kad „byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė užpildė pasiūlymo formą, įskaitant pirmiau nurodytos lentelės 7 punktą, todėl perkančioji organizacija galėjo tarpusavyje palyginti jos ir kitų tiekėjų pasiūlymus“ (nutarties 58 p.). Pažymi, kad pirkimas buvo vykdomas konkurencinio dialogo būdu, kas reiškia, kad iki galutinio tiekėjų pasiūlymų pateikimo atsakovė dialogo metu su kiekvienu dalyviu, įskaitant ir ieškovę, atskirai nagrinėjo siūlomą sprendinį, siekiamą rezultatą bei tuo pagrindu buvo aptariamos sutarties sąlygos ir tvarka. Nepriklausomai nuo to, ar sutarties vykdymo planas būtų vertinamas kaip sutarties vykdymo sąlyga (kaip nagrinėjamu atveju), ar kaip techninės specifikacijos dalis, šiame dokumente aprašytas tiekėjų siūlomas sprendinys bei su tuo susijusi informacija niekaip negalėjo turėti įtakos tiekėjų pasiūlyme nurodytai techninės įrangos kainai.

6.       Ieškovė pažymi, kad tiekėjų pasiūlymai jų vertinimo metu tarpusavyje (techninių parametrų aspektu) apskritai nėra lyginami pagal pasiūlymuose pateiktą informaciją. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti, ar konkretaus tiekėjo pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, o ne kitų tiekėjų pasiūlymus. Tik įvertinus kiekvieno pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, kiekvienam pasiūlymui skyrus ekonominio naudingumo balus, pasiūlymai tarpusavyje lyginami tik gautų ekonominių naudingumo balų prasme, siekiant sudaryti pasiūlymų eilę. LAT konstatavus, jog sutarties vykdymo planas apskritai neturėjo būti vertinamas pasiūlymų vertinimo metu ir įpareigojus atsakovą tęsti pirkimo procedūras bei grįžti į pasiūlymų vertinimą, atsakovė privalėjo atlikti pasiūlymų vertinimą pagal pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, nevertinant sutarties vykdymo plano aprašymo turinio. Tiekėjų pasiūlymai yra vertinami pagal tas pačias taisykles, tačiau atsakovė ne tik to nepadarė, bet priešingai, nutarė nutraukti pirkimą tam nesant teisėto pagrindo, įtvirtinto VPĮ 29 str. 3 d. Todėl atsakovės argumentai, kad po LAT Nutarties priėmimo, tariamai, tapo neįmanoma palyginti tiekėjų pasiūlymų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

7.       Tiekėjai, kurie nepateikė pasiūlymo pirkime, po LAT nutarties priėmimo neatsidūrė blogesnėje padėtyje, kadangi pirkimo sąlygose nuo pat pirkimo paskelbimo buvo reikalavimas pateikti kartu su pasiūlymu sutarties vykdymo planą, tačiau nebuvo nurodyta, kad atsakovė vertins, ar tiekėjo pateiktas sutarties vykdymo planas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Nurodytos sąlygos visiems tiekėjams, tiek pateikusiems pasiūlymus pirkime, tiek ir nepateikusiems pasiūlymų pirkime, buvo vienodai aiškios ir suprantamos. Reikalavimas parengti ir kartu su pasiūlymu pateikti aprašytą siūlomą sprendinį, kurio apimtis gali būti pakankamai didelė, pagal sutarties vykdymo plano iš anksto parengtą formą taip pat objektyviai neturi jokios įtakos teikėjų apsisprendime dalyvauti pirkime. Todėl tiekėjų sprendimas dalyvauti/nedalyvauti pirkime jokiu būdu ir apimtimi negali pagrįsti pirkimo nutraukimo teisėtumo. LAT nutartis neturi įtakos tiekėjų kainos pasiūlymo apskaičiavimui. Kainos, skirtos pasiūlymų palyginimui, apskaičiavimas visiškai nepasikeitė, t. y. vadovaujantis pasiūlyme pateiktais tiekėjų įkainiais (kainomis) bei atsižvelgiant į Ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, pasiūlymų kainos apskaičiuojamos įtraukiant pasiūlymo formos lentelės 7.4 p. esančią techninės įrangos kainą. Atsakovės teiginiai, jog pakartotinis pasiūlymų vertinimas pagal LAT nutarties išaiškinimus neapima daug duomenų turinio ir kainos (pasiūlymo formos lentelės 7.4 p.), neturi teisinės reikšmės, vertinant VPĮ 29 str. 3 d. nurodytų pirkimo nutraukimo sąlygų egzistavimą.

8.       Nurodo, jog tai, kad skirtingi tiekėjai pasiūlymuose nurodė skirtingus techninės įrangos įsigijimo kaštus tik parodo, jog vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, tiekėjai gali pasiūlyti ir pasiūlo skirtingus sprendimus, kas neabejotinai reiškia ir skirtingus techninės įrangos įsigijimo kaštus kitame viešajame pirkime. Atsakovės argumentas niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad skirtinga techninės įrangos kaina gali turėti įtakos pasiūlymų palyginamumui. Galutinius pasiūlymus pagal sudarytą pasiūlymų eilę ankstesniame ginčo pirkime pateikė tik du tiekėjai – ieškovė ir UAB „CGI Lithuania“, kuri buvo pripažintas laimėtoju. Pagal pasiūlymų Ekonominio naudingumo vertinimo metodiką buvo numatyti trys pasiūlymų vertinimo kriterijai. Kasacinis teismas nutarties 58 p. nurodė, kad „byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė užpildė pasiūlymo formą, įskaitant pirmiau nurodytos lentelės 7 punktą, todėl perkančioji organizacija galėjo tarpusavyje palyginti jos ir kitų tiekėjų pasiūlymus.“ Nepaisant to, kad techninė įranga nebuvo perkama pirkimo, kurį atsakovė nutraukė neteisėtai, metu, LAT konstatavus, kad tiekėjų pasiūlymai kainos prasme gali būti tarpusavyje palyginami, atsakovė tą galėjo ir privalėjo padaryti užuot papildomai ieškojusi įvairių priežasčių nutraukti pirkimą. Todėl atsakovės argumentai negali būti teisėtu pagrindu nutraukti pirkimą, vadovaujantis VPĮ 29 str. 3 d.

9.       Papildomai dublike ir paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad atsakovė pateikia naujus, teisiškai nereikšmingus argumentus, kuriais nesirėmė nei sprendime dėl pirkimo nutraukimo, nei atsakydama į pretenziją, kas vadovaujantis suformuota teismų praktika perkančiosioms organizacijoms yra draudžiama. Nereikšmingi argumentai, susiję su naujos VPĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2023 m. sausio 1 d., teisės normomis, reglamentuojančiomis perkančiųjų organizacijų teisę nutraukti pirkimo procedūras. LAT nutartis ir jos motyvai šios bylos kontekste nėra ir negali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis; LAT nutartis ir jos motyvai šios bylos kontekste nėra ir negali būti laikomi teisėtu pagrindu nutraukti pirkimą; po LAT nutarties nepasikeitė nei pirkimo sąlygų apimtis, nei turinys, nei atsakovės galimybės įvertinti galutinius tiekėjų pasiūlymus, nevertinant sutarties vykdymo plano. Atsakovės cituojama teismų praktika dėl Borta kriterijų yra neaktuali ir teisiškai nereikšminga nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi pirkimo sąlygų turinys ir apimtis nepasikeitė. LAT įpareigojus atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimą, tiekėjų pasiūlymai ne tik galėjo, bet ir turėjo būti vertinami, nevertinant sutarties vykdymo plano turinio, ir tai nebūtų pažeidę viešųjų pirkimų principų. Nurodė, kad tiekėjų pasiūlymai gali būti palyginami ir tai visiškai nepažeis viešųjų pirkimų principų. Atsakovės argumentai, jog tariamai susidarė tokia situacija, kad nei atsakovė gali patikslinti pirkimo sąlygas, nei tiekėjai gali patikslinti pasiūlymus, yra teisiškai nepagrįsti. Pirkimo sąlygos teisėtos ir galiojančios, po LAT nutarties jos nepasikeitė, todėl atsakovė privalėjo įvertinti galutinius tiekėjų pasiūlymus, įskaitant ir ieškovės, tačiau tikslingai to nepadarė. Pažymėjo, kad sutarties vykdymo plano pateikimas neturėjo jokios tiesioginės įtakos tiekėjų pasiūlymuose nurodytai kainai. Pirkimo sąlygose (SPS 4.4.5.3 p., 4.4.7. p., TS 6.1.1 p.) numatyta pareiga pateikti sutarties vykdymo planą niekaip negalėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime, kadangi ši sąlyga buvo išviešinta pirkimo sąlygose nuo pat pirkimo paskelbimo pradžios. Iš atsakovės argumentacijos akivaizdu, kad sutarties vykdymo plano nevertinimas pasiūlymų pateikimo metu (ką konstatavo LAT) šiame pirkime jai yra ypatingai nepalankus, kadangi ji neturi jokio kito teisinio įrankio (pagrindo) atmesti tiekėjų, kurie atsakovei yra nepriimtini, pasiūlymus. Šias ieškovės abejones papildomai patvirtina ir atsakovės viešai skelbiamų sudarytų sutarčių su UAB „CGI Lithuania“ skaičius. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta klaidų, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi įverti galutinių tiekėjų pasiūlymų.

10.       Ieškovė dėl viešųjų pirkimų tarnybos išvadų papildomai nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai pasiūlymų vertinimo etape vertino pirkimo dalyvių, įskaitant ir ieškovės, pasiūlymo atitiktį sutarties vykdymo planui, kadangi šis planas yra sutarties vykdymo sąlyga, o ne techninės specifikacijos reikalavimas. Atsakovė iki neteisėto pirkimo nutraukimo siekė įsigyti sąskaitybos (Billing) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugas. Toks pat pirkimo objektas išliko ir LAT konstatavus neteisėtus atsakovės sprendimus dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo kitoje civilinėje byloje. Pirkimu atsakovė nesiekė įsigyti techninės įrangos, ši informacija buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išviešinta pirkimo sąlygose. Pasiūlymo formoje buvo nurodyta, kad techninė įranga nėra šio pirkimo objektas, o pasiūlymo formoje nurodyta techninės įrangos kaina, yra skirta tik pasiūlymų palyginimui. Pirkimo objektas tiek iki LAT nutarties, tiek po LAT nutarties išliko toks pat. Jokie techninės įrangos parametrai neturėjo būti vertinami pirkimo, kuris neteisėtai nutrauktas, metu, kadangi jokia techninė įranga šiuo pirkimu nebuvo įsigyjama. Tarnybos išvadose pateiktas vertinimas neatspindi faktinės situacijos ir pirkimo sąlygų reikalavimų visumos.

11.       Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ prašo atmesti ieškovės UAB „InnoForce“ 2022 m. gruodžio 30 d. ieškinį pilna apimtimi, priteisti atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ naudai iš ieškovės UAB „InnoForce“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2022 m. lapkričio 22 d. perkančioji organizacija, grįžusi į pasiūlymų vertinimo stadiją, panaikino 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei paprašė pirkime galutinius pasiūlymus pateikusių tiekėjų pratęsti galutinių pasiūlymų galiojimo terminus. Keturi tiekėjai, įskaitant ieškovę, sutiko pratęsti savo galutinių pasiūlymų galiojimo terminą, Perkančioji organizacija, pakartotinai vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal LAT nutartyje išdėstytus argumentus bei pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, nustatė, kad pirkimo nėra galimybės užbaigti kitaip (t. y. išrenkant laimėtoją ir su juo pasirašant viešojo pirkimo sutartį) kaip nutraukiant pirkimo procedūras, todėl, vadovaudamasi VPĮ 29 str. 3 d., priėmė ginčijamą sprendimą. Perkančioji organizacija dalyviams, įskaitant ieškovę, išsamiai pagrindė pirkimo procedūrų nutraukimo priežastis. 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovė ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras teisėtas ir atitinkantis imperatyviąsias VPĮ normas, sprendimas nepažeidžia LAT nutarties prejudicinės (ar res judicata) galios, o kaip tik atitinka teismų ir perkančiųjų organizacijų kompetencijų pasidalijimą.

12.       Atsakovė atkreipė dėmesį į bendrą šalių ginčo problematiką ir ieškovės poziciją. Šiuo metu naudojamos net 4 skirtingos, tarpusavyje nesusietos, privačių ir verslo klientų elektros ir dujų sąskaitybos sistemos, perkančioji organizacija, paskelbdama pirkimą, suinteresuota ne tik mažinti veiklos kaštus, bet ir sukurti naujus technologinius funkcionalumus sau ir savo klientams. Pagal paskelbtas pirkimo sąlygas tapo nebeįmanoma pasiekti užsibrėžto tikslo įsigyti sąskaitybos sistemą, būtent sprendimu siekiama užtikrinti šio poreikio (ir viešojo intereso) patenkinimą kaip įmanoma greičiau. Pirkimas paskelbtas prieš daugiau nei 2-ejus metus, dėl bylos 2 naujos sąskaitybos sistemos sukūrimas dar labiau nukeliamas į neapibrėžiamą ateitį. Po LAT nutarties, tai pripažįsta ir pati ieškovė, pirkimas negali būti vykdomas pagal paskelbtas sąlygas ir tiekėjų pateiktus galutinius pasiūlymus. Ginčijamais atsakovės veiksmais siekiama užtikrinti atitiktį viešųjų pirkimų principams, įskaitant lygiateisiškumą, ir garantuoti sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pažymėjo, kad procesinę baigtį kasaciniame teisme iš esmės lėmė tai, jog, ieškovė apeliaciniame skunde iškėlė naują, ikiteisminėje ginčo stadijoje nenagrinėtą klausimą dėl sutarties vykdymo plano kvalifikavimo kaip sutartinio pobūdžio nuostatos, apeliacinės instancijos teismas ex officio išplėtė ginčo ribas. Ieškovė savo teisių gynybą siekia pristatyti labai supaprastintu būdu, neva jos pasiūlymas yra visiškai atitinkantis pirkimo sąlygas, o perkančioji organizacija formaliais pagrindais siekia ją pašalinti iš pirkimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė iš esmės ignoruoja nagrinėtinų teisinių klausimų turinį ir reikšmę, kuri jai buvo pristatyta sprendime ir atsakyme į pretenziją bei 2022 m. gruodžio 5 d. Viešojo pirkimo komisijos (Komisija) protokolu dėl pirkimo nutraukimo, o akcentuoja tik atskirą aplinkybę (jos atsakovė niekada ir neginčijo), kad LAT nutartimi jos ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Ieškovė izoliuotai remiasi tam tikromis LAT nutarties formuluotėmis ir neatsižvelgia į bendrą susidariusios situacijos kontekstą, todėl nepagrįstai aiškina kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų reikšmę ir padarinius.

13.       Nurodė, kad po LAT nutarties ginčo šalys ir net tiesiogiai pirkime nedalyvavę subjektai atsidūrė visiškai naujoje teisinėje ir faktinėje realybėje, kai didelės apimties ir perkančiajai organizacijai ypač svarbios (esminės) pirkimo sąlygos tapo normes mortes (negyvos normos), t. y. de facto egzistuojančios, bet de jure išimtos iš teisinės apyvartos – netaikytinos nei pirkime, nei jokiame kitame viešajame konkurse. Byloje sprendžiami teisės klausimai, susiję ne vien tik su viešojo pirkimo procedūrų nutraukimu, bet ir bylos prejudicialumu, viešojo pirkimo sąlygų, pripažintų kaip sutartinio pobūdžio nuostatomis, padariniais. Kasacinio teismo praktika dėl sutartinio pobūdžio nuostatų reikšmės vertinant tiekėjų pasiūlymus pradėta formuoti tik kiek daugiau nei prieš metus (Teisingumo Teismo keliais mėnesiais anksčiau). LAT nutarties išaiškinimai dėl informacinės sistemos sukūrimo paslaugų pirkimo reikalavimų techninei infrastruktūrai, įskaitant sąlygas dėl jos kaštų, apskritai yra naujos, prieš tai jokiame ginče nepritaikytos taisyklės. Atsakovė byloje kelia dar teismų praktikoje nenagrinėtą klausimą – kaip reikia suderinti sutartinio pobūdžio reikalavimų instituto ir viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo instituto (BORTA kriterijai) nuostatas.

14.       Pažymėjo, kad ieškovė ydingai aiškina perkančiųjų organizacijų teisės nutraukti viešojo pirkimo procedūras turinį, netinkamai cituoja aktualius išaiškinimus, neatsižvelgia į įstatymo leidėjo tikslus ir VPĮ aiškiai išreikštą jo valią. Teisingumo Teismo praktikoje perkančiųjų organizacijų teisė nutraukti viešojo pirkimo procedūras niekada nebuvo kvalifikuota kaip išskirtinė priemonė, kurios taikymas būtų susietas su išimtinėmis aplinkybėmis. Ieškovė netinkamai cituoja Teisingumo Teismo praktiką, kurioje perkančiųjų organizacijų teisė nutraukti pirkimo procedūras anaiptol nėra išimtinė, išskirtinė ir dėl to beveik nenaudojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi iš esmės tų pačių perkančiųjų organizacijų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo pagrindų. Nacionalinės teisės normos ir jų aiškinimas teismų praktikoje tapačiai nukreipti į imperatyvų - viešųjų pirkimų principų, tikslo užtikrinti konkurenciją ir racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas - laikymąsi. Pagal kasacinio teismo praktiką viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pagal Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei egzistuoja realios (o ne subjektyvios, t. y. dėl pasikeitusio vertinimo) priežastys, dėl kurių neįmanoma toliau tęsti viešojo pirkimo konkurso, o tokios padėties negalima ištaisyti jokiomis protingomis perkančiosios organizacijos pastangomis, laikytina, kad sprendimas nutraukti procedūras yra objektyvaus pobūdžio, teisėtas ir leistinas. Su tokia teismų praktikos principine idėja koreliuoja tiek sprendimo priėmimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu galiojantis VPĮ reguliavimas. 

15.       Įstatymų leidėjas ne tik nustatė perkančiųjų organizacijų teisę, bet tam tikrais atvejais – net ir pareigą, esant objektyvioms ir nebepataisomoms priežastims, nutraukti pirkimo procedūras. Pagal teisinį reguliavimą (ir jį aiškinančią teismų praktiką) perkančiosios organizacijos turi teisę (pareigą) pačios nutraukti viešojo pirkimo procedūras, o ne tik įgyvendinti Viešųjų pirkimų tarnybos ar teismų įpareigojimus tai padaryti. Atsakovė ginčijamą sprendimą grindė objektyviomis priežastimis (LAT nutartimi ir jos sukeltais padariniais), dėl kurių nebeįmanoma toliau vykdyti pirkimo procedūrų nepaneigiant sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir nepažeidžiant imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų - pirmiausia viešųjų pirkimų principų. VPĮ 29 str. 3 d. expressis verbis įtvirtinta, kad perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga nutraukti pirkimo procedūras, jei buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.

16.       Atsižvelgdami į pirkimo sąlygose įtvirtintą pareigą pasiūlymuose pateikti sutarties vykdymo planus, tiekėjai, įskaitant pačią ieškovę, pirkimo procedūrų vykdymo metu siekė įrodyti savo pasiūlymų atitiktį šiam reikalavimui – rengė individualizuotus sutarties vykdymo planus, siekė, kad šie atitiktų keliamus reikalavimus, o atsakovei nustačius konkrečias sutarties vykdymo plano neatitiktis techninės specifikacijos reikalavimas – dalyviai bandė juos tinkamai ištaisyti. Jei pirkimo sąlygose (SPS 4.4.5.3 p.) nebūtų aiškiai įtvirtinta tiekėjų pareiga pasiūlymuose pateikti sutarties vykdymo planus (o taip nagrinėjamu atveju nėra), perkančioji organizacija vis tiek turėtų teisę iš tiekėjų prašyti paaiškinti, kaip jų pasiūlymai atitinka šias Techninės specifikacijos nuostatas. Sutarties vykdymo planas buvo tiesiogiai susijęs su tiekėjų pasiūlymuose nurodoma kaina. Vadinasi, nagrinėjamu atveju tiekėjai pateikdami pasiūlymus pirkime bet kokiu atveju bent iš dalies aiškiai deklaravo atitiktį sutarties vykdymo planui. Tai, kad techninės įrangos įsigijimo ir techninės infrastruktūros kaštai (7 p.) turėjo atsispindėti tiekėjų pasiūlymuose akivaizdžiai matoma iš pasiūlymo formos 1 lentelės. Pasiūlymo formoje tiekėjai turėjo įvardyti būsimus kaštus, susijusius su diegiamos sistemos infrastruktūra (kurios aprašymas, kaip nurodyta pirmiau, ir turėjo būti pateikiamas sutarties vykdymo plane). Tai reiškia, kad sutarties vykdymo plane nurodomos aplinkybės prisidėjo ir prie tiekėjų pasiūlymuose nurodomų įkainių, o šie buvo naudojami tiekėjų pasiūlymų palyginimo tikslais. Atitinkami techninės infrastruktūros kaštai buvo itin reikšmingi tiek perkančiajai organizacijai (atsižvelgiant į reikalavimus, keliamus visuose pirkimo dokumentuose), tiek tiekėjams, nes jų netinkamai atliktas kainos paskaičiavimas ir nurodymas pasiūlyme sudarė prielaidas taikyti sankcijas ateityje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė savo pasiūlyme pateikė techninės infrastruktūros kaštus.

17.       Ieškovė pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl jos pasiūlymo atmetimo, toks perkančiosios organizacijos sprendimas nebuvo kvestionuojamas tuo pagrindu, jog pirkime nebuvo galima (ar nebuvo poreikio) vertinti pateikto individualaus sutarties vykdymo plano. Ieškovė apeliaciniame procese iškėlė naują, ikiteisminėje ginčo stadijoje nenagrinėtą argumentą dėl sutarties vykdymo plano kvalifikavimo, atsakovė procese laikėsi kitos pozicijos. Atsižvelgiant į ieškovės teisių gynybos byloje 1 turinį, ji ribotina byloje 2 laikytis priešingos pozicijos. Antrame procese šalys gali ginčyti tik tokių teisių ar jų suvaržymų rezultatą (apimtį), bet ne pačias jų atsiradimo priežastis. Ieškovei atskirai keliant argumentus dėl LAT nutarties prejudicialumo, jos pačios pasikeitusi pozicija suponuoja ieškinio argumentų nenuoseklumą. Sutarties vykdymo planas pradinėje pirkimo sąlygų versijoje (nurodytoje skelbime) buvo aiškiai įtvirtintas kaip dokumentas, kuris bus vertinamas pirkimo metu, jo pagrindu bus tikrinama tiekėjų pasiūlymų atitiktis ir priimamas sprendimas atmesti pasiūlymą, jei tiekėjo parengtame sutarties vykdymo plane bus nustatyta trūkumų. Ieškovė apie keliamus sutarties vykdymo plano reikalavimus žinojo, suprato jų tikslą, žinojo, kad šie aspektai bus vertinami pirkime ir turės įtakos pirkimo laimėtojui išrinkti. Nagrinėjamu atveju tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje keliamos priešingos prielaidos yra visiškai nepagrįstos ir neatitinka faktinės situacijos.

18.       Nurodo, kad sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir leido ieškovei suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų turinį ir esmę. Ieškovės argumentai yra dviprasmiški, nors teigiama, kad atsakovė nepakankamai motyvavo sprendimą, tačiau procesiniuose dokumentuose ieškovė pristato išsamią perkančiosios organizacijos argumentaciją dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Vienintelė aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su sprendime (ir atsakyme į pretenziją) nurodytais argumentais, nesuponuoja pagrindo spręsti, jog šie perkančiosios organizacijos parengti dokumentai yra neaiškaus turinio, neišsamūs ir nekonkretūs bei neužtikrino šios tiekėjos galimai pažeistų teisių gynybos veiksmingumo. Ieškovė cituoja perkančiųjų organizacijų sprendimų, įskaitant atsakymus į pretenzijas, aktualią teismų praktiką, tačiau ji netaikytina šioje byloje, nes nurodomos teisės aiškinimo taisyklės suformuluotos dėl visiškai kitokių faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į sprendimo ir atsakymo į pretenziją išsamumą, detalumą ir teksto apimtį, nepagrįsta remtis jurisprudencija, kuri suformuluota dėl atvejų, kai perkančiosios organizacijos apskritai nemotyvuodavo savo sprendimų arba tai padarydavo itin lakoniškai (pvz., vienu sakiniu). Nagrinėjamu atveju visa reikalinga informacija ir duomenys ieškovei buvo pateikti tiek sprendime, tiek atsakyme į pretenziją, t. y. ginčo objektas suformuluotas pilna apimtimi ikiteisminėje ginčo stadijoje. Sprendimas ir atsakymas į pretenziją atitiko tokiems dokumentams keliamus turinio ir apimties reikalavimus, užtikrino pirkimo procedūrų skaidrumą, atitiko viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principą ir suponavo realias ieškovės galimybes veiksmingai ginti savo interesus teisme. Pirkimo procedūrų nutraukimas buvo nulemtas nenumatytų aplinkybių ir tapo neišvengiamas, sprendimas priimtas, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų – tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos - įgyvendinimą ir laikantis proporcingumo. LAT nutarties motyvai ir jų padariniai laikytini nenumatyta aplinkybe. Dėl LAT nutarties kilo tokio pobūdžio padarinių, dėl kurių tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas pažeistų viešųjų pirkimų principus. Sprendime nurodyta, kad pirkimo procedūros nutraukiamos dėl LAT nutarties motyvų ir jais sukeliamų padarinių, dėl kurių susiklosčiusi situacija tampa nesuderinama su viešųjų pirkimų principais ir tiekėjų sąžiningos konkurencijos imperatyvais bei šios (situacijos) nebeįmanoma išvengti ar pakeisti, įskaitant pirkimo sąlygų ar tiekėjų galutinių pasiūlymų pakeitimo negalimumą. LAT nutartyje pirkimo sąlygas kvalifikavo kaip nesusijusias nei su pirkimu, nei su sudarysima viešojo pirkimo sutartimi, todėl toks vertinimas patvirtino bendrą teismo išvadą, kad sutarties vykdymo planas yra ne pirkimo metu taikytinas dokumentas. Perkančioji organizacija Sprendimą grindė papildomais šešiais argumentais. Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad po LAT nutarties teisinė ir faktinė realybė tiek pasikeitė, kad toks, koks buvo paskelbtas pirkimas de jure šiuo metu nebeegzistuoja, todėl nėra teisėtų galimybių jo tęsti. Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų tarpusavio nepalyginamumas ir jų padėtis pirkime nedalyvavusių ūkio subjektų atžvilgiu suponuoja nebepataisomą viešųjų pirkimų principų pažeidimo situaciją. VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas atitinkamos padėties negalima ištaisyti, taip pat nenurodyta, kas ir kokia yra ta padėtis. Įvertinus LAT nutartyje išdėstytą techninės infrastruktūros vertinimą bei atsižvelgiant į tai, kad siūlomos infrastruktūros kaina buvo įtraukta į pasiūlymo formą ir yra reikšminga tiek pasiūlymų eilei sudaryti, tiek ir laimėtojui nustatyti, šie duomenys apie infrastruktūrą nebegali būti keičiami sugrįžus į pasiūlymų vertinimą (po galutinių pasiūlymų pateikimo). Dėl to atsakovė atsidūrė situacijoje, kai nei perkančioji organizacija gali patikslinti pirkimo sąlygas (reikalavimus pasiūlymams, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus), nei tiekėjai patikslinti galutinius pasiūlymus. Atsižvelgiant į pasiūlymo bendros kainos sudėtinių dalių tarpusavio santykį, tiekėjų galimybę įvairiai modeliuoti savo kainodarą (pavyzdžiui, vienus kaštus derinti prie kitų), po LAT nutarties iš naujo vykdomas tiekėjų pasiūlymų bendrų kainų vertinimas, neįtraukus vienos reikšmingos jos dalies (įrangos kaštų), pranyksta pirkimo sąlygomis nustatytos pirkimo organizavimo tvarkos prasmė ir tikslai, be to, iškreipiamas sąžiningas ūkio subjektų varžymasis.

19.       Teikdami pasiūlymus tiekėjai vertino visus pirkimo dokumentų reikalavimus, įskaitant ir Specialiųjų pirkimo sąlygų 4.4.7 p., įpareigojantį juos sutarties vykdymo plane nurodyti loginės, techninės architektūros ir techninės infrastuktūros aprašymus, kurie užtikrintų Techninės specifikacijos ir jos priedų reikalavimus. Perkančiosios organizacijos vertinimu, sutarties vykdymo plane tiekėjų nurodomos aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos jų pasiūlymų kainai ir šių pasiūlymų palyginamumui. LAT nutartyje nurodė, kad techninio pobūdžio duomenys nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, galėjo pasiūlymo kainą nurodyti, įvertinę siūlomus įkainius infrastruktūrai ir tai, kad šie įkainiai turės įtakos bendram ekonominio naudingumo vertinimui. Jei kasacinio teismo argumentai dėl sutarties vykdymo plano nevertinimo būtų buvę žinomi iki galutinių pasiūlymų pateikimo momento, neabejotinai tai būtų turėję įtakos tiekėjų pasiūlymo formoje nurodytų įkainių pokyčiams (tikėtina, kad pasiūlymo formos skiltyje „kliento būsimi kaštai, susiję su diegiamos Sistemos infrastruktūra“ būtų nurodomos ne sumos nuo 138 tūkst. Eur be PVM iki 1,5 mln. Eur be PVM, o atitinkama infrastruktūra būtų siūloma nemokamai arba bent ženkliai pigiau). Akivaizdžiai skirtingą techninės įrangos įkainojimą lėmė ne tariamai skirtingi sprendiniai, pateikti konkurencinio dialogo metu, o tiekėjų nevienodai įvertinti ir prisiimama rizika. Kita vertus, techninės infrastruktūros kaštų eilutė įtvirtinta pasiūlymo formoje, kurią neabejotinai tiekėjai turėjo užpildyti, nepriklausomai nuo pirkimo sąlygų aiškinimo. Tik po LAT nutarties paaiškėjo, kad į tiekėjų pasiūlymo dalį reikia neatsižvelgti nors buvo reikalaujama, kad siūloma techninė įranga būtų pateikta pagal GSC Techninės Infrastruktūros Standartą ir atitinkamai įkainota, o atitinkamas įkainojimas atsispindėtų pateiktoje pirkimo pasiūlymo formoje. Pažymi, kad vienodas skirtingų situacijų vertinimas arba skirtingas tapačių situacijų vertinimas neišvengiamai lemia tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą.

20.       Jei pirkimo sąlygose būtų iš anksto nurodyta, kad sutarties vykdymo planas nebus vertinamas, o pasiūlymo laimėtojo atsirinkimui neturės įtakos tiekėjų pasiūlymo formos 1 lentelės 7 pozicija (kaštų, susijusių su diegiamos sistemos infrastruktūra), tai vienareikšmiškai būtų lėmę didesnę tiekėjų konkurenciją (dėl reikalingo mažesnio įsitraukimo, resursų delegavimo pirkimo metu), sutarties vykdymo planas turėjo didelės įtakos tiekėjams rengiant pasiūlymus. Ieškovė nepagrįstai kelia abejonę atsakovės teikiamos informacijos patikimumu dėl pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičiaus. Atsakovė paaiškina, kad ieškovė daro klaidingą prielaidą, jog neva pirkime dalyvavo tik du tiekėjai. Atkreipia dėmesį, kad į pasiūlymų eilę yra įtraukiami tik tie tiekėjų pasiūlymai, kurie atitiko visus pirkimo dokumentų reikalavimus, tačiau eilėje esančių tiekėjų skaičius niekaip neatspindi kiek pirkime iš viso buvo gauta pasiūlymų. Atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija, vykdydama kasacinio teismo įpareigojimus, grįžo į pirkimo procedūras ir jas pakartojo, iš naujo vertindama tiekėjų pasiūlymus ir spręsdama dėl galimybės teisėtai tęsti pirkimo procedūras, atsižvelgė į visų dalyvių pasiūlymus, kurie ankstesniais perkančiosios organizacijos sprendimais buvo atmesti dėl neatitikties pirkimo sąlygoms. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pagrįsti ne šių pasiūlymų atitikties pirkimo sąlygoms vertinimu, o bendros situacijos, kaip visi pasiūlymus pateikę dalyviai suprato pirkimo sąlygas, kaip jie užpildė pasiūlymo formą, įskaitant infrastruktūros kaštus, kaip detaliai jie pateikė individualius sutarties vykdymo planus.  Sutarties vykdymo planas ir jo vertinimas pagal pirminę pirkimo sąlygų versiją neišvengiamai turėjo įtakos kitų tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime. Sutarties vykdymo plano nevertinimas pirkimo metu būtų lėmęs kitokį pirkimo dalyvių suinteresuotumą, daug didesnį jų susidomėjimą.

21.       Pakartotinis pasiūlymų vertinimas pagal LAT nutartyje pateiktus išaiškinimus turėtų neapimti daug reikšmingų pirminių duomenų tiek turinio (sutarties vykdymo planas), tiek kainos (pasiūlymo formos lentelės 7 p.) atžvilgiu, visi pasiūlymus pateikę tiekėjai neišvengiamai atsiduria geresnėje padėtyje už pirkime nedalyvavusius tiekėjus. Tokiu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešojo pirkimo sąlygų keitimo (BORTA kriterijai) pateikti išaiškinimai, kad kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai sutarties vykdymo planas (taip pat infrastruktūros ir jos įkainojimo reikalavimai) buvo ne tik aiškiai išviešintas pirkimo sąlygose, bet ir šio dokumento vertinimas viešojo pirkimo procedūrų metu buvo žinomas iš anksto, šios aplinkybės ir jų pasikeitimas po LAT nutarties, neišvengiamai pažeistų BORTA kriterijus. Paaiškėjus, kad sutarties vykdymo plano dalis dėl techninės infrastruktūros, turinti įtakos jos kaštams nustatyti, nėra susijusi su ketinama sudaryti sutartimi, atitinkamai lemia išvadą, jog ir toks pasiūlymų vertinimo kriterijus bei dalis pasiūlymo formos, kurią ūkio subjektai turėjo užpildyti, yra nustatytas ydingai – nėra susijęs su ketinama sudaryti sutartimi. Šiuo atveju tampa aktualus teisinis reguliavimas dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų sąsajumo su pirkimo objektu (VPĮ 55 str. 4 d.). 

22.       Perkančioji organizacija, vykdydama LAT nutartį ir joje nurodytus įpareigojimus, pradėjusi pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymus nustatė, kad yra neišvengiama rizika pažeisti viešųjų pirkimų principus, nustatyta padėtis negali būti ištaisyta šiame pirkimo procedūrų etape (po galutinių pasiūlymų pateikimo). Dėl perkančiosios organizacijos ginčijamo sprendimo nurodo, kad sprendimas nepažeidžia LAT nutarties prejudicinės (ar res judicata) galios, o kaip tik atitinka teismų ir perkančiųjų organizacijų kompetencijų pasidalijimą. Prejudiciniu faktu, nustatytu LAT nutartyje, laikytinas tik atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtumo konstatavimas, atsakovės sprendimas nepažeidžia nustatyto prejudicinio fakto. Perkančioji organizacija, grįžusi į pirkimo procedūras, nebekvestionavo sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą atitikties VPĮ normoms. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo procedūros buvo nutrauktos pirkime esant galiojančių pasiūlymų. Atsakovė ne tik nesiekė, bet ir de jure neturėjo galimybių pažeisti LAT nutarties prejudicinės galios. Priešingai nei nurodo ieškovė, LAT nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas atsakovei tęsti pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus nekvalifikuotinas prejudiciniu faktu, aptariamas teismo įpareigojimas atsakovei yra tiesiog padarinys, kilęs nustačius, kad pirkime pateikti tiekėjų pasiūlymai negalėjo apimti sutarties vykdymo plano nuostatų, kurių pagrindu perkančioji organizacija galėtų juos vertinti. Atsakovė visiškai įvykdė LAT Nutartyje nustatytus įpareigojimus, tai yra, grįžo į Pirkimo procedūras, iš naujo vertino tiekėjų pasiūlymus, tačiau susidūrė su realiomis ir objektyviomis kliūtimis užbaigti Pirkimo procedūras konkretaus laimėtojo išrinkimu, nes tai neišvengiamai lemtų viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir tiekėjų konkurencijos iškraipymą. Perkančiosios organizacijos sprendimas nepažeidė LAT nutarties prejudicinės, ar res judicata galios, nes bendro pobūdžio įpareigojimas toliau tęsti pirkimo procedūras savaime nedraudė atsakovei dėl objektyvių priežasčių šias procedūras nutraukti.

23.       Atsakovė papildomai triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė netinkamai aiškina ginčijamo sprendimo teisinius pagrindus (VPĮ 29 str. 3 d.), juos susiedama išimtinai su viešųjų pirkimų principų pažeidimu. Ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų dėl LAT nutarties reikšmės nagrinėjamam šalių ginčui ir šio procesinio sprendimo padarinių tolesnėms pirkimo procedūroms, neįrodė, kad atsakovės sprendimas yra neteisėtas, pagrįstas formaliomis priežastimis, prielaidomis, o ne objektyviais pagrindais, ieškovė nepagrindė, kaip sprendimu pažeidžiama kasacinio teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo prejudicinė galia.

24.       Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodo, kad ieškovė ginčija atsakovės sprendimą dėl procedūrų nutraukimo, t. y. byloje keliamas klausimas, ar buvo teisėti pagrindai atsakovei nutraukti pirkimo procedūras. Kasacinis teismas pripažino, kad tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti atmesti dėl siūlomų sutarties vykdymo planų neatitikčių Techninės specifikacijos nuostatoms. Sprendime dėl procedūrų nutraukimo vertinant nurodytas nutraukimo priežastis bei sprendžiant teisėtumo klausimą, svarbūs šie aspektai ir klausimai. Reikšmingas yra LAT nutarties turinio aiškinimas, kadangi, kaip matyti iš procesinių dokumentų, šalys skirtingai jį vertina. Nustačius, kad LAT nutartimi buvo konstatuoti pirkimo dokumentų trūkumai, vertintina tokių trūkumų reikšmė ir įtaka galimybei tęsti pirkimo procedūras. Neaišku, ar aplinkybė, kad LAT nutartimi konstatavus, jog sutarties vykdymo planas, pateikiamas kartu su pasiūlymu yra sutarties vykdymo sąlyga, nereiškia iš esmės pirkimo objekto pasikeitimo. Vertina, kad objekto apimties pasikeitimas būtų pagrindas nutraukti pirkimo procedūras. Tarnybos nuomone, VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai kartu su kitomis įstatymo nuostatomis (pvz., racionaliu lėšų panaudojimu, tiekėjų konkurencijos užtikrinimu ir pan.). Bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais. Iš procesinių dokumentų nėra aišku, kuo remiantis atsakovė teigia, kad skirtingi techninės infrastruktūros parametrai tapo leistini ir būtent kurie parametrai. Kita vertus, sutarties projekto 2.1 punkte įtvirtinta sutarties dokumentų pirmenybės tvarka, tai yra 2.1.1. Techninė specifikacija ir jos priedai; 2.1.2. Ši sutartis; 2.1.3. Paslaugų teikėjo Galutinis pasiūlymas, todėl Techninės specifikacijos reikalavimai yra privalomai taikomi sutarties vykdymo metu.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25.       UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą (toliau – Pirkimas) Nr. (duomenys neskelbtini) „(2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“. Pirkimas buvo vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas sąlygas, įsigyti sąskaitybos informacinę sistemą, kuri būtų parengta tiekėjo jėgomis sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei pritaikyta perkančiosios organizacijos poreikiams. Pirkimas buvo vykdomas konkurencinio dialogo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 63, 67-70 str. nuostatomis. Ieškovė UAB „InnoForce“, veikdama jungtinėje veikloje su SIA Clarity Lab, pateikė pasiūlymą Pirkime. 2021 m. spalio 5 d. perkančioji organizacija, užbaigusi konkurencinį dialogą, tiekėjams išplatino galutines Pirkimo sąlygas, 2021 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą Pirkime. 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovė CVP IS priemonėmis paprašė ieškovės paaiškinti Pirkime pateiktą galutinį pasiūlymą. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei galutinio pasiūlymo paaiškinimą. 2021 m. lapkričio 25 d. perkančioji organizacija atmetė ieškovės galutinį pasiūlymą, patvirtino pasiūlymų eilę ir nustatė Pirkimo laimėtoją - UAB „UAB „CGI Lithuania“. Sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo grindžiamas argumentais: 1) pateikta informacija dėl pasiūlymo paaiškinimo (patikslinimo) neįrodė siūlomo produkto atitikties nustatytam reikalavimui, įtvirtintam Sutarties vykdymo plano 3.2.3 p.; 2) pasiūlyme nurodytų serverių - Tipas “A” ir Tipas “B” - procesorių parametrai neatitiko Techninės specifikacijos priede Nr. 3 „GPC Techninės Infrastruktūros Standartai“ nurodytų procesorių branduolių skaičiaus ir reikalaujamo „Base Frequency“ dažnio.

26.       2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti Sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovė informavo, kad atmetė Pretenziją kaip nepagrįstą ir toliau tęsia Pirkimo procedūras.

27.       2021 m. gruodžio 27 d. ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, pradėjo teisminį procesą. 2022 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-361-378/2022, pradėtą pagal ieškovės ieškinį atsakovei, priėmė nutartį (toliau – LAT Nutartis), kuria nutarė panaikinti atsakovės Sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo bei įpareigoti atsakovę toliau tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus. LAT Nutartyje konstatavo, kad ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas dėl Sutarties vykdymo plano aprašyme nurodytos informacijos neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, kadangi ieškovės parengtas Sutarties vykdymo planas pagal Pirkimo sąlygas apskritai neturėjo būti vertinamas pasiūlymų vertinimo etape (tai – Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga).

28.       2022 m. lapkričio 22 d. perkančioji organizacija grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją, panaikino 2021m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, paprašė Pirkime galutinius pasiūlymus pateikusių tiekėjų pratęsti galutinių pasiūlymų galiojimo terminus. Keturi tiekėjai pateikė sutikimus pratęsti galutinių pasiūlymų galiojimo terminą. 2022 m. gruodžio 5 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) nutraukti pirkimą. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją „Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, kuria prašė atsakovės panaikinti Sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo ir tęsti Pirkimo procedūras.

29.       2022 m. gruodžio 20 d. atsakovė ieškovės pretenziją atmetė ir nurodė, kad: (1) jei tiekėjai iki galutinių pasiūlymų pateikimo momento būtų žinoję, kad Sutarties vykdymo planas nebus vertinamas, tiekėjai infrastruktūrą, tikėtina, būtų siūlę nemokamai arba ženkliai pigiau; (2) nevertinant Sutarties vykdymo plano, nėra galimybės palyginti tiekėjų pasiūlymų; (3) esant aiškiai aplinkybei, kad Sutarties vykdymo planas nebus vertinamas pasiūlymų vertinimo metu, galimai pirkimu būtų susidomėjęs didesnis skaičius tiekėjų; (4) pakartotinis pasiūlymų vertinimas pagal LAT Nutarties išaiškinimus neapima daug duomenų turinio ir kainos (pasiūlymo formos lentelės 7.4 p.; 7 priedas), todėl iš esmės keičia Pirkimo sąlygas, o tai reiškia, kad galimai pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų; (5) pasiūlymų vertinimo kriterijus - siūlomos techninės įrangos įsigijimo kaštai - nėra susijęs su pirkimo objektu; (6) kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tiekėjų negali būti pripažįstamas teisėtas interesas sudaryti sutartį.

30.       Ieškovė ginčija atsakovės Sprendimą dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumo. Sprendimas dėl nutraukimo priimtas grįžus į Pirkimo procedūras (pasiūlymų vertinimą), kaip įpareigojo LAT Nutartimi – įpareigojo atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ toliau tęsti Sąskaitybos („Billing“) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus.

Dėl LAT Nutarties įpareigojimo įvykdymo

31.       Ieškovė nurodo, kad Sprendimas pažeidžia LAT Nutarties prejudicinę galią. Atsakovės vertinimu, ieškovė ydingai aiškina nurodomas teisės normas ir jurisprudenciją, dėl to jos išvados teisiškai nepagrįstos.

32.       CPK 182 str. 2 d. įtvirtinta prejudicinių faktų pakartotinio neįrodinėjimo taisyklė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.e3K-3-466-403/2018).

33.       LAT Nutartyje panaikino ginčijamą atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir įpareigojo atsakovę toliau tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus. Šioje byloje teismas sprendžia, kad atsakovė įvykdė nurodytus įpareigojimus ir pritaria atsakovės argumentams šiuo aspektu. Perkančioji organizacija, grįžusi į Pirkimo procedūras, nebekvestionavo sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymo atitikties VPĮ normoms. Sutarties vykdymo planas kvalifikuotinas sutartinio pobūdžio nuostata ir pakartotinių Pirkimo procedūrų vykdymo metu Sutarties vykdymo planas nebuvo taikytas sprendžiant dėl ieškovės pasiūlymo atitikties. Viešojo pirkimo procedūros gali būti nutrauktos, kai viešajame pirkime lieka galiojančių pasiūlymų, kai visi pasiūlymai yra atmetami ar juos atsiima patys tiekėjai, viešojo pirkimo procedūros baigiasi įstatymo pagrindu be papildomo perkančiųjų organizacijų įsikišimo (VPĮ 29 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.).

34.       Atsakovė pagrįstai pažymi, kad LAT Nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas atsakovei tęsti pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus nekvalifikuotinas prejudiciniu faktu, t. y. aplinkybe, kuri buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Aptariamas įpareigojimas atsakovei yra padarinys, kilęs nustačius, kad Pirkime pateikti tiekėjų pasiūlymai negalėjo apimti Sutarties vykdymo plano nuostatų, kurių pagrindu perkančioji organizacija galėtų juos vertinti. Ši aplinkybė nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, todėl pagal CPK 182 str. 2 p. neatsiranda to fakto prejudicija. Atsakovės įpareigojimas toliau tęsti procedūras įtvirtintas nutarties rezoliucinėje dalyje, išplaukia iš viešosios teisės normų reguliavimo ir teismo pareigos jas taikyti, nepriklausomai nuo ieškovės pareikšto reikalavimo.

35.       LAT Nutartyje pažymėta, kad techninė infrastruktūra nesusijusi su Pirkimo procedūromis ir sutartimi, todėl tokie duomenys nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties. Šioje byloje pripažintina, kad LAT Nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas, nors ir nelaikytinas prejudiciniu faktu, tačiau teisiškai svarbus, nes atsakovė įpareigota toliau tęsti Pirkimo procedūras, tačiau ginčo šalims sukuriami teisiniai padariniai gali būti vertinami teismo procesinio sprendimo res judicata (galutinio teismo sprendimas) galios aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad galioja: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo procesinis sprendimas res judicata šalims turi įstatymo galią.

36.       Kaip nurodo atsakovė, Byloje 1 ginčijamas atsakovės sprendimo neteisėtumas buvo grindžiamas neleidimu paaiškinti, patikslinti ir išsamiai apibūdinti galutinį pasiūlymą (VPĮ 70 str. 5 d.), o šioje byloje (Byloje 2) – dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinumo pobūdžio pažeidimo (VPĮ 29 str. 3 d.). Atsakovės poziciją, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas nepažeidžia LAT Nutarties res judicata galios, patvirtina kasacinio teismo praktikoje suformuluoti teisės išaiškinimai dėl šalių grįžimo (grąžinimo) į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir kompetencijų pasidalijimo. Pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų, tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtas, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas.

37.       Nagrinėjamu atveju atsakovė ir ieškovė (kartu su kitais Pirkimo dalyviais) grįžo į pakartotines Pirkimo procedūras, perkančioji organizacija, vykdydama šias pirkimo procedūras, kreipėsi į 4 dalyvius, kad šie pratęstų (atnaujintų) pasiūlymų galiojimo terminą, iš naujo vertino šių dalyvių pasiūlymus. Kaip nurodo atsakovė, Pirkimo dalyvių pasiūlymo vertinimo metu nustatė, kad Pirkimo toliau tęsti nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų neįmanoma, būtent dėl šios įvykių sekos ir priežasčių perkančioji organizacija priėmė Sprendimą.

38.       Šalių gražinimas į viešojo pirkimo procedūras savaime nereiškia, kad tiekėjas (ieškovė), kurio pasiūlymo atmetimas buvo pripažintas neteisėtu, turi būti pripažintas laimėtoju. Šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį institutas turi du pagrindinius tikslus – realiai apginti besiskundžiančiojo tiekėjo pažeistas teises bei neapriboti perkančiosios organizacijos veiksmų laisvės daugiau nei nustato VPĮ. Taigi, pripažintina, kad atsakovė įvykdė LAT Nutartyje nustatytus įpareigojimus, tai yra, grįžo į Pirkimo procedūras ir  iš naujo vertino tiekėjų pasiūlymus. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuotina, kad perkančiosios organizacijos Sprendimas nepažeidė LAT Nutarties prejudicinės, ar res judicata galios, nes bendro pobūdžio įpareigojimas toliau tęsti Pirkimo procedūras savaime nedraudė atsakovei dėl objektyvių priežasčių šias procedūras nutraukti.

Dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti viešųjų pirkimų procedūras

39.       Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai kartu su kitomis įstatymo nuostatomis (pvz., racionaliu lėšų panaudojimu, tiekėjų konkurencijos užtikrinimu ir pan.). Perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais.

40.       Ieškovė nurodo, kad LAT Nutartyje nekonstatavo Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pirkimo sąlygose (4.4.5.3 p.), nors ir buvo reikalaujama, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu pateiktų Sutarties vykdymo planą, tačiau nei viename Pirkimo sąlygų punkte nebuvo nurodyta, kad šis dokumentas bus vertinamas pasiūlymų vertinimo metu ir kad jo pagrindu atsakovas įgis teisę atmesti tiekėjų pasiūlymus. Sutarties vykdymo plane nurodyta informacija, t. y. rizikų, komunikacijos valdymo, programinės įrangos, techninės infrastruktūros bei kita aprašomojo pobūdžio informacija objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos pasiūlymų kainai. LAT konstatavus, jog Sutarties vykdymo planas apskritai neturėjo būti vertinamas pasiūlymų vertinimo metu ir įpareigojus atsakovę tęsti pirkimo procedūras bei grįžti į pasiūlymų vertinimą, reiškia, kad atsakovė privalėjo atlikti pasiūlymų vertinimą pagal Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, nevertinant Sutarties vykdymo plano aprašymo turinio. LAT Nutartis neturi įtakos tiekėjų kainos apskaičiavimui, kainos, skirtos pasiūlymų palyginimui, apskaičiavimas visiškai nepasikeitė, pasiūlymų kainos apskaičiuojamos įtraukiant pasiūlymo formos lentelės 7.4 p. esančią techninės įrangos kainą. Nepaisant to, kad techninė įranga nebuvo perkama Pirkimo, kurį atsakovė nutraukė neteisėtai, metu, LAT konstatavus, kad tiekėjų pasiūlymai kainos prasme gali būti tarpusavyje palyginami, atsakovė tą galėjo ir privalėjo padaryti. Teigia, kad atsakovė, vykdydama Pirkimą, nesiėmė absoliučiai jokių priemonių, kad būtų išsaugotas Pirkimas ir sudaryta Pirkimo sutartis. Atsakovė Sprendime dėl Pirkimo nutraukimo formaliai nurodė, kad Pirkimas nutraukiamas, vadovaujantis VPĮ 29 str. 3 d., siekiant nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tačiau, siekdama pagrįsti tokio sprendimo teisėtumą, atsakovė nurodė ne konkrečius faktus, bet rėmėsi išimtinai deklaratyviomis prielaidomis.

41.       Ieškovė dublike papildomai pažymi, kad LAT nekonstatavo Pirkimo sąlygų neteisėtumo, priešingai, įpareigojo atsakovę tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti galutinius tiekėjų pasiūlymus. Priešingai, nei teigia atsakovė, Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta klaidų, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi įvertinti galutinių tiekėjų pasiūlymų. Taip pat LAT nutartyje nekonstatavo, kad Pirkimo sąlygos yra neteisėtos.

42.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais, nurodo, kad ginčijamą Sprendimą grindė objektyviomis priežastimis (LAT Nutartimi ir jos sukeltais padariniais), dėl kurių nebeįmanoma toliau vykdyti Pirkimo procedūrų nepaneigiant sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir nepažeidžiant imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų – pirmiausia viešųjų pirkimų principų. Reikalavimas pateikti Sutarties vykdymo planą, atitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimus, nebuvo savitikslis, o atskleistas Techninės specifikacijos 6.3 p. t. y. nustatytas siekiant įsitikinti, kaip siūlomi sprendiniai atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Sutarties vykdymo planas buvo tiesiogiai susijęs su tiekėjų pasiūlymuose nurodyta kaina. Be to, tai, kad techninės įrangos įsigijimo ir techninės infrastruktūros kaštai turėjo atsispindėti tiekėjų pasiūlymuose, akivaizdžiai matoma iš pasiūlymo formos 1 lentelės. LAT Nutarties motyvai ir jais sukeliami padariniai buvo neprognozuojami, visi Sutarties vykdymo plano aspektai tapo nebeaktualūs vertinant tiekėjų pasiūlymus. Tai reiškia, kad tiekėjai pasiūlymus teikė esant vienoms aplinkybėms, o Pirkimo laimėtojas turėtų būti pasirenkamas esant jau visiškai kitokiai faktinei ir teisinei situacijai.

43.       Įvertinus LAT Nutartyje išdėstytą techninės infrastruktūros vertinimą bei atsižvelgiant į tai, kad siūlomos infrastruktūros kaina buvo įtraukta į pasiūlymo formą ir yra reikšminga tiek pasiūlymų eilei sudaryti, tiek ir laimėtojui nustatyti, šie duomenys apie infrastruktūrą nebegali būti keičiami sugrįžus į pasiūlymų vertinimą (po galutinių pasiūlymų pateikimo). Atsakovės teigimu, LAT Nutarties padariniai yra tokie, kad skirtingi techninės infrastruktūros, pateiktos pasiūlymuose, parametrai tapo leistini, nes į juos neatsižvelgiama pakartotinėse Pirkimo procedūrose, nepriklausomai nuo to, jog pirminiuose pasiūlymuose ši reikšmingą jų dalį sudaranti informacija tarp tiekėjų akivaizdžiai išsiskyrė. Susiklostė nepalyginamų pasiūlymų situacija, dėl aukščiau nurodytų motyvų tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas, kai lyginamos galutiniuose pasiūlymuose tiekėjų pateiktos techninės infrastruktūros, atitinkančios Pirkimo dokumentų reikalavimus ir tos, kurios atitinkamų reikalavimų neatitiko, pirmiausia reikštų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą. Jei Pirkimo dokumentuose iš anksto būtų nurodyta, kad Sutarties vykdymo planas turės būti rengiamas ir vertinamas tik sudarius sutartį, o pasiūlymuose pakaks nurodyti tik funkcinio sprendinio aprašymą ir užpildytą vieno lapo apimties pasiūlymo formą, tai būtų lėmę iš esmės didesnę tiekėjų konkurenciją Pirkime. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų paaiškėjus, kad Sutarties vykdymo plano dalis dėl techninės infrastruktūros, turinti įtakos jos kaštams nustatyti, nėra susijusi su ketinama sudaryti sutartimi, atitinkamai, tai lemia išvadą, jog ir toks pasiūlymų vertinimo kriterijus bei dalis pasiūlymo formos, kurią ūkio subjektai turėjo užpildyti, yra nustatytas ydingai – nėra susijęs su ketinama sudaryti sutartimi.

44.       Teismas pažymi, kad LAT Nutartyje buvo konstatuota, jog „nesutiktina su ieškovės kasaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad techninės specifikacijos nuostatomis gali būti pripažįstami tik Techninės specifikacijos 1 ir 2 prieduose įtvirtinti reikalavimai, nes dėl jų atitikties perkančioji organizacija sprendė demonstracijos metu. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, Sutarties vykdymo plane tiekėjai turėjo pateikti siūlomo techninio sprendinio (informacinės sistemos) veikimo aprašymą, t. y. parodyti, kaip suteiksimos paslaugos atitiks funkcinius reikalavimus ir (ar) norimą rezultatą“. Perkančioji organizacija, siekdama Pirkimu įsigyti informacinės sistemos sukūrimo paslaugas, kurias sudaro šios sistemos analizės, aprašymų ir kitos dokumentacijos parengimas, tam tikra dalimi įpareigoja tiekėjus šiuos veiksmus atlikti jau ikisutartinių santykių stadijoje, kita vertus, nors šių veiksmų trūkumai lemia pasiūlymo atmetimą, tačiau tinkamas Sutarties vykdymo plano parengimas per se nereikš, kad jo bus laikomasi visa apimtimi vykdant sutartį. Nurodė, kad „kaip nurodyta šios nutarties 52 punkte, pirkimo objektą sudaro įvairios sistemos aprašymo, diegimo ir vystymo paslaugų bei licencijų įsigijimas, tačiau serveriai ir kita techninė infrastruktūra ginčo Pirkimu neįsigyjama“. „Taigi, nors perkančioji organizacija techninės įrangos įsigijimo kainas vertino lygindama pasiūlymus, tačiau šios įrangos ginčo Pirkimu nesiekė įsigyti, pati deklaravo, kad serveriai ir kita įranga bus įsigyjama atskiru pirkimu po šešių mėnesių nuo sistemos sukūrimo paslaugų sutarties sudarymo. Be to, nors techninės įrangos parametrai detalizuoti Techninėje specifikacijoje („GPC infrastruktūra“), pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad būtent tokie parametrai bus išlaikyti skelbiant atskirą pirkimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė užpildė pasiūlymo formą, įskaitant pirmiau nurodytos lentelės 7 punktą, todėl perkančioji organizacija galėjo tarpusavyje palyginti jos ir kitų tiekėjų pasiūlymus“. Taip pat nurodyta, kad „vis dėlto patys reikalavimai dėl techninės infrastruktūros yra ne tik nesusiję su ginčo Pirkimo procedūromis (t. y. perkančiosios organizacijos veiksmais pasiūlymų vertinimo stadijoje), bet ir apskritai su sudarysima viešojo paslaugų pirkimo sutartimi. Dėl to tokie techninio pobūdžio duomenys nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms“. Šia nutartimi kasacinis teismas pripažino, kad tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti atmesti dėl siūlomų Sutarties vykdymo planų neatitikčių Techninės specifikacijos nuostatoms.

45.       Atsakovės Sprendime dėl pirkimo procedūrų nutraukimo nurodyta, kad įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 išdėstytą techninės infrastruktūros vertinimą bei atsižvelgiant į tai, kad ji buvo įtraukta į pasiūlymo formą, reikšminga tiek pasiūlymų eilės sudarymui, tiek ir laimėtojo nustatymui, ji nebegali būti keičiama sugrįžus į pasiūlymų vertinimą. Pirkimo procedūrų nutraukimą pagrindžia šie teisiniai motyvai. Sutarties vykdymo planas buvo tiesiogiai susijęs su tiekėjų pasiūlymuose nurodoma kaina. Susiklosčiusi situacija lemia, kad tiekėjų pasiūlymai (juos vertinant neatsižvelgiant į Sutarties vykdymo plane nurodomus parametrus) yra nepalyginami. Sutarties vykdymo planas galėjo turėti (ir tikėtina, turėjo) įtakos tiekėjams rengiant pasiūlymus, ir, konkrečiai, nustatant savo pasiūlymo kainą. Esant tokiai situacijai, kuomet Sutarties vykdymo planas tampa nebereikšmingas lyginant pasiūlymus, Pirkime pateiktų tiekėjų pasiūlymų nėra įmanoma tinkamai palyginti. Sutarties vykdymo planas ir jo vertinimas būtent tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu, taip pat galėjo turėti įtakos kitų tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime. Sutarties vykdymo plane reikėjo pateikti gana išsamų siūlomo techninio sprendinio veikimo aprašymą. Šis išsamus ir tikslus aprašymas neabejotinai reikalavo iš tiekėjų daug resursų, pasiūlymo teikimo administravimo. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinis pasiūlymų vertinimas pagal teismo išaiškinimus turėtų neapimti daug reikšmingų pirminių duomenų tiek turinio (Sutarties vykdymo planas), tiek kainos (pasiūlymo formos lentelės 7.4 p.) atžvilgiu, visi pasiūlymus pateikę tiekėjai neišvengiamai atsiduria geresnėje padėtyje už Pirkime nedalyvavusius tiekėjus. Nutartyje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl Specialiųjų pirkimo sąlygų 4.4.7 p. neteisėtumo, bet motyvuojamoje dalyje teismo padarytos išvados leidžia spręsti apie jo neteisėtumą. Perkančioji organizacija identifikavo, kad iš esmės yra atsidūrusi tokioje situacijoje, kai įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartyje suformuotus įpareigojimus dėl identifikuotų klaidų Pirkimo dokumentuose, susijusių su Pirkimo objekto specifikavimu, pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimu, tam tikrų Pirkimo sąlygų nustatymo ir jų priskyrimo techninės specifikacijos sąlygoms – neįmanoma užbaigti pasiūlymų vertinimo laikantis Pirkimo dokumentų reikalavimų.

46.       Atsiliepime ir triplike atsakovė akcentuoja, kad šiuo metu naudojamos net 4 skirtingos, tarpusavyje nesusietos, privačių ir verslo klientų elektros ir dujų sąskaitybos sistemos, kurių vystymas ir palaikymas kainuoja virš šimto tūkstančių eurų per mėnesį. Perkančioji organizacija, paskelbdama Pirkimą, suinteresuota ne tik mažinti veiklos kaštus, bet ir sukurti naujus technologinius funkcionalumus sau ir savo klientams. Nauja sąskaitybos sistema turėjo suteikti perkančiajai organizacijai ir jos klientams (apie 1,2 mln. buitinių vartotojų ir 20 tūkst. verslo klientų) šias galimybes: siūlyti vartotojams naujus, palankesnius paslaugų planus, remiantis ne tik mėnesiniais, bet ir valandiniais elektros energijos suvartojimo duomenimis ir tarifais, atsižvelgiant į faktines rinkos kainas, ir taip skatinant vartotojus reguliuoti elektros energijos suvartojimą, mažinant vartojimą brangiausiu metu; įgyvendinti lankstesnius gaminančių vartotojų elektros energijos gamybos, kaupimo, suvartojimo ir perkėlimo apskaitos modelius ir taip skatinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą bei mažinti priklausomybę nuo importuojamų energetinių išteklių; pateikti vienoje sąskaitoje mokėjimų informaciją už to paties vartotojo kelis objektus ir skirtingas paslaugas (elektrą, dujas, elektromobilių įkrovimą ir kt.), taip sumažinant atsiskaitymo išlaidas (bankų ar kitų tarpininkų mokesčius už kiekvieną sąskaitą ir pavedimą, kita). Visų šių funkcionalumų įdiegimas užtikrintų atsakovės konkurencingumą elektros ir dujų rinkose, o taip prisidėtų šių procesų modernizavimo.

47.       Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, kad pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas tapo nebeįmanoma pasiekti užsibrėžto tikslo įsigyti sąskaitybos sistemą, būtent Sprendimu siekiama užtikrinti šio poreikio (ir viešojo intereso) patenkinimą kaip įmanoma greičiau. Pirkimas paskelbtas prieš daugiau nei 2-ejus metus, dėl šio viešojo pirkimo ieškovė inicijavo jau antrą peržiūros procedūrą, per visą šį laiką perkančiosios organizacijos poreikis turėti naują sąskaitybos sistemą taip ir liko nepatenkintas, o dėl Bylos 2 naujos sąskaitybos sistemos sukūrimas dar labiau nukeliamas į neapibrėžiamą ateitį.

48.       Ieškovė ginčija Pirkimo procedūrų nutraukimą, bet atsakovės vertinimu, Pirkimo procedūrų tęsimas po LAT Nutarties neišvengiamai būtų lėmęs kitų dalyvių (ar net Pirkime nedalyvavusių tiekėjų) pretenzijas dėl pasiūlymų vertinimo pagal pasikeitusias aplinkybes - sumažėjusią Pirkimo sąlygų apimtį ir pakitusį jų turinį, pasiūlymų kainų korekcijas. Sprendimu iš esmės grįžtama į stadiją prieš Pirkimo paskelbimą, nes po LAT Nutarties Pirkimas negali būti vykdomas pagal paskelbtas sąlygas ir tiekėjų pateiktus galutinius pasiūlymus.

49.       Sutiktina su atsakovės pastebėjimu, jog ieškovė nebepalaiko argumentų dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo kaip ultima ratio priemonės. Ieškovė šiais argumentais įrodinėjo, kad perkančioji organizacija nesiėmė priemonių išsaugoti Pirkimą, kad Sprendimas yra formalus, nepagrįstas faktais, o tik prielaidomis, viešojo pirkimo procedūrų išimtinumą ieškovė siejo su VPĮ 29 str. 3 d. taikymo sąlygomis.

50.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, priešingai nei Teisingumo Teismo praktikoje, nustatomi pirkimo procedūrų vertinimo kriterijai, ne tik bendrieji pagrindai. Teismų praktikoje akcentuojamas imperatyvus viešųjų pirkimų principų, tikslo užtikrinti konkurenciją ir racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas, laikymasis. Pirmiausia atsižvelgiama į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų vertinimą), lėmusias VPĮ nuostatų taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Dėl procedūrinių pirkimo nutraukimo sąlygų yra pasisakyta: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji, antroji sąlyga - vertinamoji. VPĮ nenurodomi šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje ir neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado - iki pirkimo pradžios ar jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.e3K-3-437-916/2017.

51.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nepripažįstamos subjektyvaus pobūdžio pirkimo procedūrų nutraukimo priežastys, jei iš tiesų neegzistuoja realių (faktinių ar teisinių) kliūčių sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, svarbu nustatyti perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius, pirkimą nutraukti galima tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi visas kitas įmanomas teisėtas priemones. Atsakovė akcentuoja, kad pagal Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei egzistuoja realios (o ne subjektyvios, t. y. dėl pasikeitusio vertinimo) priežastys, dėl kurių neįmanoma toliau tęsti viešojo pirkimo konkurso, o tokios padėties negalima ištaisyti jokiomis protingomis perkančiosios organizacijos pastangomis, laikytina, kad sprendimas nutraukti procedūras yra objektyvaus pobūdžio, teisėtas ir leistinas. Šiuo atveju atsakovės Sprendimas atitiko minėtas nuostatas.

52.       Teismas pažymi, kad Sprendimo priėmimo metu galiojantis VPĮ reguliavimas numatė pirkimo procedūrų nutraukimą kaip nulemtą objektyvaus ir neišvengiamo poreikio. VPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022-07-12 iki 2023-01-01) 29 str. 3 d. nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra teisėtas tuo atveju, jei: 1) atsirado tam tikrų aplinkybių, dėl kurių viešasis pirkimas turi būti nutraukiamas, o perkančioji organizacija įrodo, kad tų aplinkybių ji negalėjo numatyti, 2) vykdant viešojo pirkimo procedūras tam tikrais veiksmais ar sprendimais buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, o atitinkamos padėties kitaip nei nutraukiant viešojo pirkimo procedūras jau neįmanoma ištaisyti.

53.       Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius (LAT 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

54.       Atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai pagrindžia, kad ginčijamą Sprendimą nulėmė objektyvios priežastys, dėl kurių nebeįmanoma toliau vykdyti Pirkimo procedūrų nepaneigiant sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir nepažeidžiant imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų, pirmiausia viešųjų pirkimų principų. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras teisėtas ir atitinkantis imperatyviąsias VPĮ normas.

Dėl nenumatytų aplinkybių pagrindo

55.       Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė izoliuotai remiasi tam tikromis LAT Nutarties formuluotėmis ir neatsižvelgia į bendrą susidariusios situacijos kontekstą. Ginčo šalys ir net tiesiogiai Pirkime nedalyvavę subjektai atsidūrė naujoje teisinėje ir faktinėje situacijoje. Atsakovė byloje kelia klausimą, kaip reikia suderinti sutartinio pobūdžio reikalavimų instituto ir viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo instituto (BORTA kriterijai) nuostatas. Ieškovė cituoja kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tam, kad būtų galima nutraukti viešąjį pirkimą pagal VPĮ 29 str. 3 d., be kita ko, turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, t. y. jos yra objektyvios, ne subjektyvios. Atsakovė laikosi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos objektyviai negali iš anksto numatyti ginčų teisminio nagrinėjimo pabaigos momento, kuris svarbus dėl galimybės laiku įgyvendinti struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, jos taip pat negali iš anksto nuspėti šių ginčų baigties.

56.       Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje akcentavo, kad 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinta Direktyva 2004/18/EB preambulėje (109) nurodyta, kad „sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį“.

57.       Kasacinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 yra pažymėjęs, kad nenumatytos aplinkybės yra vertinamoji pirkimo procedūrų nutraukimo sąlyga. Viešųjų pirkimų įstatyme neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi, nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (LAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir kt.). Be to, vertinant, ar konkrečiu atveju egzistuoja viešųjų pirkimų principų pažeidimai, dėl kurių kyla pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūras, svarbi LAT praktika, pagal kurią sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, kaip tokio, (ne)egzistavimo, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatose ar viešojo pirkimo dokumentuose. Grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (žr., LAT 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Kiekvienu atveju reikia tirti perkančiosios organizacijos veiksmų pobūdį bei padarinius. Atsižvelgtina į perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (LAT 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012)..

58.       Atsakovė akcentuoja, kad Byloje 1 ginčo išnagrinėjimo rezultatas laikytinas iš anksto nenumatyta aplinkybe VPĮ 29 str. 3 d. taikymo prasme, nes kilo tokio pobūdžio padarinių, dėl kurių tolesnis Pirkimo procedūrų vykdymas pažeistų viešųjų pirkimų principus.

59.       Vienas iš esminių perkančiosios organizacijos argumentų, išdėstytų Sprendime, buvo susijęs su motyvais dėl techninės infrastruktūros parametrų ir šios infrastruktūros įkainojimo. LAT Nutartyje Pirkimo sąlygos kvalifikuotos kaip nesusijusios nei su Pirkimu, nei su būsima viešojo pirkimo sutartimi. Perkančioji organizacija ginčijamą Sprendimą grindė papildomais šešiais argumentais, tai yra, kad Sutarties vykdymo planas susijęs su pasiūlymų kaina, tiekėjų pasiūlymai tapo nebepalyginami, pradinis Sutarties vykdymo plano taikymas Pirkimo metu galėjo atgrasyti kai kuriuos ūkio subjektus nuo dalyvavimo Pirkime, pakartotinis tiekėjų pasiūlymų vertinimas lemia geresnę jų padėtį pasiūlymų nepateikusių tiekėjų atžvilgiu, LAT Nutartimi netiesiogiai spręsta dėl ginčui aktualių Pirkimo sąlygų neteisėtumo, dėl to nė vienam ūkio subjektui – tiek atitinkančiam, tiek neatitikusiam ginčytas Pirkimo sąlygas – nekyla teisėti lūkesčiai į sutarties sudarymą.

60.       Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad po LAT Nutarties teisinė ir faktinė realybė tiek pasikeitė, kad toks, koks buvo paskelbtas Pirkimas de jure šiuo metu nebeegzistuoja, todėl nėra teisėtų galimybių jo tęsti. Atsakovė pažymėjo, kad pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų tarpusavio nepalyginamumas ir jų padėtis Pirkime nedalyvavusių ūkio subjektų atžvilgiu suponuoja nebepataisomą viešųjų pirkimų principų pažeidimo situaciją. Visi Sutarties vykdymo plano aspektai tapo nebeaktualūs vertinant tiekėjų pasiūlymus, tai reiškia, kad tiekėjai pasiūlymus teikė esant vienoms aplinkybėms, o Pirkimo laimėtojas turėtų būti pasirenkamas esant jau visiškai kitokiai faktinei ir teisinei situacijai.

61.       VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kas ir kokia yra ta padėtis. Siekiant VPĮ tikslų ir nuoseklaus aiškinimo, šios sąvokos turi būti aiškinamos siaurai (griežtai). VPĮ komentare nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje: (1) ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų; (2) ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui.

62.       Atsakovė akcentuoja, kad įvertinus LAT Nutartyje išdėstytą techninės infrastruktūros vertinimą bei atsižvelgiant į tai, kad siūlomos infrastruktūros kaina buvo įtraukta į pasiūlymo formą ir yra reikšminga tiek pasiūlymų eilei sudaryti, tiek ir laimėtojui nustatyti, šie duomenys apie infrastruktūrą nebegali būti keičiami sugrįžus į pasiūlymų vertinimą (po galutinių pasiūlymų pateikimo). Perkančioji organizacija negalėjo patikslinti Pirkimo sąlygų, o tiekėjai galutinių pasiūlymų. Iš naujo vykdomas tiekėjų pasiūlymų bendrų kainų vertinimas, neįtraukus vienos reikšmingos jos dalies (įrangos kaštų), pranyksta Pirkimo sąlygomis nustatytos Pirkimo organizavimo tvarkos prasmė ir tikslai, be to, iškreipiamas sąžiningas ūkio subjektų varžymasis. Sutarties vykdymo plane tiekėjai turėjo pateikti siūlomo techninio sprendinio (informacinės sistemos) veikimo aprašymą, t. y. parodyti, kaip suteiksimos paslaugos atitiks funkcinius reikalavimus ir (ar) norimą rezultatą, taip pat aprašyti diegiamos sistemos infrastruktūrą, o vėliau ir nurodyti galimus šios infrastruktūros kaštus. Ekonominio naudingumo vertinimo balo pasiūlymo vertinimo dalis „kliento būsimi kaštai, susiję su diegiamos Sistemos infrastruktūra“, skirtingų keturių tiekėjų, pateikusių galutinius pasiūlymus Pirkime ir sutikusių pratęsti savo pasiūlymų galiojimų terminą, pasiūlymuose sudarė nuo 138 tūkst. Eur be PVM iki 1,5 mln. Eur be PVM, o tai sudarė iki 39 procentų jų nurodytos pasiūlymų kainos. Taigi, perkančiosios organizacijos vertinimu, Sutarties vykdymo plane tiekėjų nurodomos aplinkybės turėjo įtakos jų pasiūlymų kainai ir šių pasiūlymų palyginamumui. Akivaizdžiai skirtingą techninės įrangos, kuri pagal Pirkimo sąlygas įtvirtinta kaip nekintantis standartas, įkainojimą lėmė ne skirtingi sprendiniai, pateikti konkurencinio dialogo metu, o tiekėjų nevienodai įvertinta ir prisiimama rizika. Atsakovė akcentavo, kad Sutarties vykdymo plano netaikytinumas kyla ne dėl Pirkimo sąlygų pradinės versijos (formuluočių), išankstinis žinojimas apie Sutarties vykdymo plano netaikytinumą, pakeistų tiekėjų prisiimamos rizikos laipsnį. Jei vieni tiekėjai laikėsi GSC Techninės Infrastruktūros Standarto, pagal jį pasiūlytą įrangą atitinkamai įkainojo, kiti tiekėjai šio standarto nesilaikė, todėl potencialiai galėjo pateikti konkurencingesnes kainas.

Dėl Sutarties vykdymo plano 

63.       Ieškovė nurodo, kad Sutarties vykdymo planas, nors ir buvo įtvirtintas Pirkimo sąlygose, tačiau jis neturėjo būti vertinamas, taigi ir jo pagrindu neturėjo būti priimami jokie sprendimai, įskaitant Pirkimo procedūrų nutraukimą.

64.       Atsakovė akcentuoja tai, kad pagal Pirkimo sąlygas dalyviai privalėjo savo pasiūlymuose pateikti užpildytą Sutarties vykdymo planą, kurio pagrindu buvo sprendžiama dėl pasiūlymų tinkamumo ir laimėtojo nustatymo. Būtent po to, kai Sutarties vykdymo planas kvalifikuotas kaip sutartinio pobūdžio nuostatos, suponavo neišvengiamą Perkančiosios organizacijos poreikį, užtikrinant viešųjų pirkimų principus ir sąžiningą tiekėjų konkurenciją, Pirkimo procedūras nutraukti. Būtent skirtinga Sutarties vykdymo plano reikšmė pagal pradinę Pirkimo sąlygų versiją ir LAT Nutarties išaiškinimus (padarinius) ir suponuoja Sprendimo priėmimo prasmę ir jo tikslus.

65.       Pažymėtina, kad Pirkimo galutinių specialiųjų pirkimo sąlygų (SPS) 4.4.5.3 p. buvo nustatyta, jog tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti Sutarties vykdymo planą, parengtą pagal Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Sutarties vykdymo plano turiniui nuo Pirkimo paskelbimo buvo keliami Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai. Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų neįvykdymas tai yra dokumento nepateikimas ar jo pateikimas su trūkumais, ar trūkumų neištaisymas iki galutinio pasiūlymo pateikimo termino, lėmė Bendrųjų pirkimo sąlygų 11.7.1.1 p. taikymą bei galutinio pasiūlymo atmetimą kaip neatitinkantį pasiūlymui keliamų reikalavimų. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad tuo atveju, kai viešojo pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) įtvirtinta pareiga su pasiūlymu pateikti atitinkamus dokumentus, perkančiosios organizacijos turi patikrinti, ar jie pateikti ir ar jie patvirtina pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms. Nurodo, net jei Pirkimo sąlygose (SPS 4.4.5.3 p.) nebūtų aiškiai įtvirtinta tiekėjų pareiga pasiūlymuose pateikti Sutarties vykdymo planus (o taip nagrinėjamu atveju nėra), perkančioji organizacija vis tiek turėtų teisę iš tiekėjų prašyti paaiškinti, kaip jų pasiūlymai atitinka šias Techninės specifikacijos nuostatas. Šiuo aspektu atsakovė atkreipė dėmesį, kad Sutarties vykdymo planas buvo tiesiogiai susijęs su tiekėjų pasiūlymuose nurodoma kaina, vadinasi, tiekėjai pateikdami pasiūlymus Pirkime bet kokiu atveju bent iš dalies aiškiai deklaravo atitiktį Sutarties vykdymo planui. Techninės specifikacijos 6.1.2.3 p. nustatyta, kad Sutarties vykdymo plano aprašymas turi atitikti Techninėje specifikacijoje pateiktą lentelę Nr. 3 „Sutarties vykdymo planas“, o, vadovaujantis Techninės specifikacijos lentelės Nr. 3 reikalavimais, tiekėjai savo Sutarties vykdymo plane taip pat turėjo pateikti techninės įrangos įsigijimo ir techninės infrastruktūros parengimo aprašymą. Be to, tai, kad techninės įrangos įsigijimo ir techninės infrastruktūros kaštai (7 p.) turėjo atsispindėti tiekėjų pasiūlymuose akivaizdžiai matoma iš pasiūlymo formos 1 lentelės. Pasiūlymo formoje tiekėjai turėjo įvardyti būsimus kaštus, susijusius su diegiamos sistemos infrastruktūra, šie kaštai buvo itin reikšmingi tiek Perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams, nes jų netinkamai atliktas kainos paskaičiavimas ir nurodymas pasiūlyme sudarė prielaidas taikyti sankcijas ateityje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė savo pasiūlyme pateikė techninės infrastruktūros kaštus.

66.       Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad antrame procese šalys gali ginčyti tik tokių teisių ar jų suvaržymų rezultatą (apimtį), bet ne pačias jų atsiradimo priežastis. Priešingi veiksmai reiškia pavėluotą ir netinkamą pirmajame procese priimto teismo sprendimo kvestionavimą. Sutarties vykdymo planas pradinėje Pirkimo sąlygų versijoje (nurodytoje skelbime) buvo įtvirtintas kaip dokumentas, kuris bus vertinamas Pirkimo metu, jo pagrindu bus tikrinama tiekėjų pasiūlymų atitiktis ir priimamas sprendimas atmesti pasiūlymą, jei tiekėjo parengtame sutarties vykdymo plane bus nustatyta trūkumų.

67.       Atsakovė pagrindė, kad ginčo išnagrinėjimo rezultatas objektyviai negalėjo būti numatytas iš anksto, nes iš esmės konstatuotas atitinkamų Pirkimo sąlygų neteisėtumas (netaikytinumas) ir po nutarties paskelbimo pasikeitė Pirkimo sąlygų esmė, turinys ir apimtis. Perkančiosios organizacijos Sprendimas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis (priežastimis), o ne subjektyviu ir pasikeitusiu Pirkimo sąlygų aiškinimu.

68.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pagal Pirkimo sąlygas Sutarties vykdymo planą reikėjo pateikti, bet jo pagrindu perkančioji organizacija neketino vertinti tiekėjų pasiūlymų. Atsakovė nurodo, kad tokio reikalavimo ir jo atitiktį pagrindžiančio didelės apimties dokumento pateikimo Pirkime nustatymo poreikis, įrodo priešingai. Sutarties vykdymo planas tiekėjams buvo privalomas teikti ir Pirkimo metu atsakovės vertintas dokumentas, išplaukia iš Pirkimo dalyvių, įskaitant ieškovę, veiksmų, nes konkurencinio dialogo metu tiekėjai teikė tarpinius pasiūlymus, kuriuose buvo pateiktos pirminės sutarties vykdymo planų versijos. Galutiniuose pasiūlymuose tiekėjai pateikė, jų vertinimu, išbaigtus individualizuotus Sutarties vykdymo planus. Perkančiajai organizacijai pakartotinai nustačius pasiūlymų neatitiktį šio dokumento turiniui, jie tikslino bei koregavo individualizuotus sutarties vykdymo planus. Atsakovė pažymėjo, kad Bendrųjų pirkimo sąlygų 11.9.2 p., išraiška neleido kitaip aiškinti Pirkimo sąlygas, konkurencinio dialogo Bendrosios pirkimo sąlygos tai numatė.

69.       Pažymėtina, kad šalys remiasi ta pačia LAT Nutartimi, tačiau nurodo priešingas išvadas. Atsakovė teigia, kad dėl techninės specifikacijos (techninės įrangos) ir pasiūlymo ekonominio naudingumo (kainos) nuostatų vertinimo kaip nesusijusių nė su viena kategorija (viešųjų pirkimų teisinių santykių stadija) kasacinis teismas pasisakė pirmą kartą. Atsakovė susidūrė su specifine situacija, dėl kurio ir buvo priimtas Sprendimas. Atsakovės vertinimu, Sutarties vykdymo planas ir techninės įrangos įkainojimas buvo vienos esmingiausių Pirkimo nuostatų. Ūkio subjektai turėjo ne tik pateikti techninės įrangos kainą ir šiuo pagrindu tarpusavyje varžytis, bet šie kaštai vėlesniuose santykiuose galėjo tapti jų civilinės atsakomybės objektu. Skirtingi ūkio subjektai nevienodai vertino jiems galimai teksiančią riziką. Ieškovė pripažįsta, kad tiekėjai labai skirtingai įkainojo techninę infrastruktūrą, taigi jie skirtingai įvertino ne tik pirkimo objektą, bet ir sutartinėms pareigoms nustatė nevienodą atlygį ir siekiamą gauti pelną. Byloje nėra ginčo dėl to, kaip įvairūs tiekėjai de facto savo pasiūlymuose įkainavo techninę įrangą. Dėl to teisiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad verslo logika suponuoja tai, kad tiekėjai bet kokiu atveju negalėjo pigiai siūlyti techninės įrangos kaštų. Šiems aspektams po LAT Nutarties tapus nebetaikytiniems Pirkime, tiekėjų prieš tai vykęs konkuravimas tapo nebeaktualus, tiekėjų pasiūlymai tapo nebepalyginami, skirtingi techninės infrastruktūros parametrai tapo leistini.

70.       Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodoma, kad svarbu, ar LAT Nutartimi nustatyti Pirkimo sąlygų trūkumai sąlygojo tiekėjų galimybę suprasti ir vienodai aiškinti Pirkimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ar tiekėjai vienodai suprato Pirkimo sąlygas. Kaip teigia atsakovė, susiklostė tokia situacija, kad dėl LAT Nutarties negalint vertinti Sutarties vykdymo plano, įskaitant techninės įrangos parametrų, tiek ieškovės pasiūlymas, neatitinkantis Pirkimo sąlygų, tiek kitų ūkio subjektų pasiūlymai, kuriuose tokių trūkumų buvo nenustatyta, tapo lygiaverčiai. Kai perkančioji organizacija aspektus išsiaiškina konkurencinio dialogo metu, ji tiekėjams skelbia galutines pirkimo sąlygas, o ūkio subjektų varžymasis vyksta kaip atvirame konkurse.

71.       Sutiktina su atsakove, kad konkurencinio dialogo būdas, niekaip nepatvirtina nei Sprendimo neteisėtumo, nei ieškovės nurodomų tiekėjų pasiūlymų kainų ar individualių sutarties vykdymo planų pateikimo. Susiklostė situacija, dėl kurios iš esmės grįžtama į Pirkimo sąlygų rengimo stadiją, daroma įtaka tiekėjų varžymuisi ir viešojo pirkimo procedūrai bei jos esmei. Pirkimo sąlygose nustatyto Sutarties vykdymo plano negalint vertinti, Pirkimo objektas - paslaugos - būtų įsigyjamos visiškai kitokiu būdu, nei buvo nustatyta iš pradžių.

Dėl perkančiosios organizacijos Sprendimo motyvavimo

72.       Ieškovė nurodo, kad perkančioji organizacija nemotyvavo Sprendimo, o atsakovės argumentai dėl Pirkimo nutraukimo yra formalūs, paremti ne faktais, o prielaidomis. Teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas ir leido ieškovei suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų turinį ir esmę. Tai, kad ieškovė nesutinka su Sprendime (ir atsakyme į pretenziją) nurodytais argumentais, nesuponuoja pagrindo spręsti, jog šie perkančiosios organizacijos parengti dokumentai yra neaiškaus turinio, neišsamūs ir nekonkretūs bei neužtikrino šios tiekėjos galimai pažeistų teisių gynybos veiksmingumo. Tokia pati išvada darytina dėl ieškovės teiginių apie Sprendimo argumentų deklaratyvumą ir pripažinimą prielaidomis. Ieškovė cituoja šioje srityje (perkančiųjų organizacijų sprendimų, įskaitant atsakymus į pretenzijas) aktualią teismų praktiką, tačiau ji netaikytina šioje byloje, nes nurodomos teisės aiškinimo taisyklės suformuluotos dėl kitokių faktinių aplinkybių. Bylos dokumentai patvirtina, kad visa reikalinga informacija ir duomenys ieškovei buvo pateikti tiek Sprendime, tiek atsakyme į pretenziją. Sprendimas ir atsakymas į pretenziją atitiko tokiems dokumentams keliamus turinio ir apimties reikalavimus, užtikrino Pirkimo procedūrų skaidrumą, atitiko viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principą.

Dėl VPĮ principų užtikrinimo

73.       VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtinta, kad perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga nutraukti pirkimo procedūras, jei buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Viešųjų pirkimų principai ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvai, akivaizdu, nėra faktinės aplinkybės, tačiau būtent šioms imperatyviosioms teisės normoms pripažįstamas savarankiškas vaidmuo, vien jų pagrindu galima priimti ir (ar) ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek jį aiškinančią teismų praktiką viešųjų pirkimų principų užtikrinimas ir tiekėjų konkurencijos skatinimas yra perkančiųjų organizacijų sprendimų, įskaitant ir dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, priėmimo pagrindas. 

74.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sprendimas priimtas taikant VPĮ 29 str. 3 d. nuostatas. Atsakovės Sprendimas buvo grindžiamas atsakovės pareigos nutraukti procedūras, nustačius dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimų kilusius nebeištaisomus padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo pirkimo sąlygose negali būti įtvirtintas ir (ar) taikomas alternatyvus tiekėjų pasiūlymų vertinimo modelis, nes taip sukuriamos nelygiavertės tiekėjų pasiūlymų vertinimo situacijos. Perkančioji organizacija negali nustatyti tokių pirkimo sąlygų ar jas taikyti tokiu būdu, kad tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami pagal skirtingo turinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, būtent tai, kad vienodai vertinami tiekėjai, pateikę skirtingų parametrų serverius, lemia lygiateisiškumo principo pažeidimą, todėl nereikšmingi ieškovės motyvai, kad pagal Pirkimo sąlygas individualūs sutarties vykdymo planai vertinti ne tarpusavyje, o tik atitikties Pirkimo sąlygoms aspektu. Atsakovė pagrįstai teigia, kad tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas, kai lyginamos galutiniuose pasiūlymuose tiekėjų pateiktos techninės infrastruktūros, atitinkančios Pirkimo dokumentų reikalavimus ir tos, kurios atitinkamų reikalavimų neatitiko, pirmiausia reikštų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą. Jei Pirkimo sąlygose būtų iš anksto nurodyta, kad Sutarties vykdymo planas nebus vertinamas, o pasiūlymo laimėtojo atsirinkimui neturės įtakos tiekėjų pasiūlymo formos 1 lentelės 7 pozicija (kaštų, susijusių su diegiamos sistemos infrastruktūra), tai vienareikšmiškai būtų lėmę didesnę tiekėjų konkurenciją (dėl reikalingo mažesnio įsitraukimo, resursų delegavimo Pirkimo metu). Pasiūlymus pateikusių ir vėliau pratęsusių savo galutinių pasiūlymų galiojimą tiekėjų pasiūlymų skaičius Pirkime yra keturi. Ieškovė daro klaidingą prielaidą, jog neva Pirkime dalyvavo tik du tiekėjai ir atkreipia dėmesį, kad į pasiūlymų eilę yra įtraukiami tik tie tiekėjų pasiūlymai, kurie atitiko visus Pirkimo dokumentų reikalavimus, tačiau eilėje esančių tiekėjų skaičius niekaip neatspindi kiek Pirkime iš viso buvo gauta pasiūlymų, kiek iš jų buvo atmesti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ir į pasiūlymų eilę neįtrauktas.

75.       Atsakovė iš naujo vertindama tiekėjų pasiūlymus ir spręsdama dėl galimybės teisėtai tęsti Pirkimo procedūras, atsižvelgė į visų dalyvių pasiūlymus, kurie ankstesniais perkančiosios organizacijos sprendimais buvo atmesti dėl neatitikties Pirkimo sąlygoms ir Sutarties vykdymo planui. Kaip nurodo atsakovė, keturių dalyvių, įskaitant ieškovę, parengtų ir Pirkimui teiktų individualių sutarties vykdymo planų apimtys (lapų skaičius) skiriasi ir sudaro nuo 62 iki 326 lapų. Šiems dokumentams parengti reikėjo ne tik didelio įsitraukimo iš tiekėjų pusės, skirtingų kompetencijų bet ir skirtingų kompetencijų tarpusavio darbo rezultato derinimo, siekiant pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantį, sutarties vykdymo planą. Sutarties vykdymo planas ir jo vertinimas pagal pirminę Pirkimo sąlygų versiją neišvengiamai turėjo įtakos kitų tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime. Sutarties vykdymo plane reikėjo pateikti išsamų siūlomo techninio sprendinio (informacinės sistemos) veikimo aprašymą, įskaitant ir konkrečių pagrindinių bei papildomų ekspertų roles, atsakomybių aprašymą ir pan. Perkamas sprendinys reikalauja aukštai apmokamų informacinių technologijų specialistų kompetencijų įsitraukimo ir ne visi tiekėjai gali sau leisti deleguoti itin aukštos kompetencijos resursus dėl pasiūlymo medžiagos ruošimo. Jei Pirkimo dokumentuose iš anksto būtų nurodyta, kad Sutarties vykdymo planas turės būti rengiamas ir vertinamas tik sudarius sutartį, o pasiūlymuose pakaks nurodyti tik funkcinio sprendinio aprašymą ir užpildytą vieno lapo apimties pasiūlymo formą, tai būtų lėmę iš esmės didesnę tiekėjų konkurenciją Pirkime.

76.       Akcentuotina, kad atsakovės Sprendimui nutraukti pirkimo procedūras, turėjo įtakos neteisėta pripažintos viešojo pirkimo sąlygos turinys ir tai, kokią reikšmę tiekėjų konkurencijai turi šios sąlygos įtvirtinimas ir panaikinimas. Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, kad pakartotinis pasiūlymų vertinimas pagal LAT Nutartyje pateiktus išaiškinimus turėtų neapimti daug reikšmingų pirminių duomenų tiek turinio (Sutarties vykdymo planas), tiek kainos (pasiūlymo formos lentelės 7 p.) atžvilgiu, visi pasiūlymus pateikę tiekėjai neišvengiamai atsiduria geresnėje padėtyje už Pirkime nedalyvavusius tiekėjus. Šiuo atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešojo pirkimo sąlygų keitimo (BORTA kriterijai) pateikti išaiškinimai, kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Teisingumo Teismo sprendimas 2021-07-08 byloje Nr.C-295/20).

77.       Ieškovės nepagrįstai nurodyta pozicija reikštų, kad atsakovė turėtų ne tik netaikyti atitinkamų Pirkimo nuostatų, bet ir vertinti tik dalį pateiktų pasiūlymų. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad bendrieji teisės išaiškinimai ieškovės pateikti visiškai kitoms faktinėms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Sutarties vykdymo planas (taip pat infrastruktūros ir jos įkainojimo reikalavimai) buvo ne tik aiškiai išviešintas Pirkimo sąlygose, bet ir šio dokumento vertinimas viešojo pirkimo procedūrų metu buvo žinomas iš anksto.            Atsakovė akcentuoja, kad 50 proc. pasiūlymo ekonominio naudingumo balo sudaro pasiūlymo kaina (vertinimo kriterijus „A“), kuris susideda iš „kliento būsimų kaštų, susijusių su diegiamos Sistemos infrastruktūra“. Šiuos kaštus tiekėjas turėjo įvertinti konkrečia pinigų suma, kuri tiesiogiai lėmė tiekėjo pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo rezultatą. Pasiūlymo kainos lentelės 7.4 eilutėje reikalaujama įvertinti būsimus kliento techninės įrangos įsigijimo kaštus, t. y. kaštus, kuriuos užsakovas patirtų, šalims vykdant sutarties vykdymo planą. Tiekėjai teikdami pasiūlymus, galėjo pasiūlymo kainą nurodyti, įvertinę siūlomus įkainius infrastruktūrai ir tai, kad jie turės įtakos bendram ekonominio naudingumo vertinimui, taigi dėl to jie galėjo koreguoti kitus įkainius. Gražinus iš naujo į pradinę pirkimų stadiją, sutarties vykdymo plano dalis dėl techninės infrastruktūros, turinti įtakos jos kaštams nustatyti, nėra susijusi su ketinama sudaryti sutartimi. Toks pasiūlymų vertinimo kriterijus bei dalis pasiūlymo formos, kurią ūkio subjektai turėjo užpildyti, yra nustatytas ydingai, nėra susijęs su ketinama sudaryti sutartimi. Šiuo atveju tampa aktualus teisinis reguliavimas dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų sąsajumo su pirkimo objektu (VPĮ 55 str. 4 d.). Konstatavus, kad Specialiųjų pirkimo sąlygų 4.4.7 p. nėra susijęs su pirkimo objektu, tai lemia ir su Sutarties vykdymo planu susijusių pasiūlymų vertinimo kriterijų neteisėtumą.

78.       Ieškovė teigia, kad atsakovė, priimdama Sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo, nesiekė išsaugoti Pirkimo. Atsakovė pagrindė, kad pradėjusi pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymus nustatė, jog yra neišvengiama rizika pažeisti viešųjų pirkimų principus, nustatyta padėtis negali būti ištaisyta šiame Pirkimo procedūrų etape (po galutinių pasiūlymų pateikimo). Atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tokia bendro pobūdžio taisyklė teismų praktikoje taikoma visų tiekėjų – tiek atitinkančių, tiek neatitinkančių neteisėtas viešojo pirkimo sąlygas – atžvilgiu. Taigi, pirkimas nutrauktas pagrįstai, laikantis VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtintų sąlygų, nulemtas nenumatytų aplinkybių, Sprendimas priimtas laikantis proporcingumo principo ir atitinka viešųjų pirkimų principų, tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos įgyvendinimą.

Dėl perkančiosios organizacijos kitų argumentų 

79.       Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad neaišku, kuo remiantis atsakovė teigia, kad skirtingi techninės infrastruktūros parametrai tapo leistini ir būtent kurie parametrai, ir ar apskritai tai reikšminga aplinkybė, turint omeny LAT Nutarties dalį, kurioje LAT konstatavo, jog patys reikalavimai dėl techninės infrastruktūros yra ne tik nesusiję su ginčo Pirkimo procedūromis (t. y. perkančiosios organizacijos veiksmais pasiūlymų vertinimo stadijoje), bet ir apskritai su sudarysima viešojo paslaugų pirkimo sutartimi.

80.       Atsakovė šiuo aspektu patikslino, kad skirtingi techninės infrastruktūros, pateiktos pasiūlymuose, parametrai tapo leistini, nes į juos neatsižvelgiama pakartotinėse Pirkimo procedūrose. Paaiškėjo, kad į šią tiekėjų pasiūlymo dalį reikia neatsižvelgti nors buvo reikalaujama, kad siūloma techninė įranga būtų pateikta pagal GSC Techninės Infrastruktūros Standartą ir atitinkamai įkainota, o atitinkamas įkainojimas atsispindėtų pateiktoje Pirkimo pasiūlymo formoje. Tokiu būdu susiklostė nepalyginamų pasiūlymų situacija, vienodas skirtingų situacijų vertinimas arba skirtingas tapačių situacijų vertinimas neišvengiamai lemia tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Atsižvelgiant į Sutarties vykdymo plano turinį ir apimtį, tokio dokumento parengimas reikalavo laiko, specialistų, pasirengimo kaštų. Kai kurių tiekėjų parengtas apie 300 psl. dokumentas neprilygsta trumpo išrašo iš viešo registro pateikimui. Aptariama nuostata daro įtaką tiek visų potencialių tiekėjų, tiek konkrečių dalyvių teisių apimčiai, kurios turinys skiriasi priklausomai nuo Sutarties vykdymo plano (ne)taikymo ar (ne)vertinimo. Vertina, kad buvo nustatyti esminiai Pirkimo sąlygų, kurios galėtų sąlygoti tiekėjų suinteresuotumą dalyvauti Pirkime, trūkumai, nes Sutarties vykdymo planas ir techninės įrangos įkainojimas - vienos esmingiausių Pirkimo nuostatų.

81.       Atsakovė pateikė Pirkimo sąlygų 6 priedo („Pasiūlymo forma“) ištraukas, pagrindžiančias nurodytus argumentus ir paaiškino, kad eilutėje – kliento būsimi kaštai, susiję su diegiamos Sistemos infrastruktūra, dydis parenkamas įvertinus Billing sistemos duomenų poreikį 3 metams. Bendra pasiūlymo kaina naudojama tik kaip ekonominio naudingumo kriterijus, tiekėjų eilei bei laimėtojui nustatyti. Kaina Eur be PVM apskaičiuojama iš Bendros pasiūlymo kainos atėmus 7.1., 7.2., 7.3, 7.4, 7.5 punktuose nurodytas sumas ir naudojama tik nustatymui ar pasiūlymo suma neviršija preliminarios pirkimo vertės nurodytos specialiosiose pirkimo sąlygose. Sutartis bus sudaroma 4.000.000,00 Eur be PVM sumai.

82.       Teisiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad Pirkimo sąlygose įtvirtinti reikalavimai tiekėjų pasiūlymuose pateikti individualizuotą sutarties vykdymo planą ir įkainoti techninę infrastruktūrą, nedarė įtakos tiekėjų pateikiamoms galutinėms kainoms ar sudėtinėms jų dalims. Kaip išsamiai pagrįsta atsakovės, būtent pirmiau nurodytos Pirkimo sąlygos lėmė tai, kad tiekėjų pateikiami sutarties vykdymo planai išsiskyrė savo apimtimi (puslapių skaičiumi), Pirkimo dalyvių pasiūlymuose nurodytas techninės infrastruktūros įkainojimas svyravo esmingai: nuo 138 tūkst. Eur be PVM iki 1,5 mln. Eur be PVM. Atsakovė akcentuoja, kad tiekėjai savo pasiūlymus teikė individualiai įvertinę Pirkimo sąlygas, galimybes prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir riziką, šias kategorijas atskirai įkainojo ir dėl to varžėsi tarpusavyje. Akivaizdu tai, kad šiems aspektams po LAT Nutarties tapus nebetaikytiniems Pirkime, tiekėjų prieš tai vykęs konkuravimas tapo nebeaktualus. Po LAT Nutarties nebevertinant sutarties vykdymo planų ir neatsižvelgiant į techninės infrastruktūros kaštus, tiekėjų pasiūlymai tapo nebepalyginami.

83.       Pasisakydama dėl išvadoje nurodyto neaiškumo, kad po LAT Nutarties skirtingi techninės infrastruktūros parametrai tapo leistini, atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pateikė tokius techninės infrastruktūros parametrus, kurie neatitiko privalomo Pirkimo sąlygose įtvirtinto standarto, todėl, šiuo pagrindu jos pasiūlymas buvo atmestas. LAT Nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai pakeisti ne dėl kitokio faktinių aplinkybių vertinimo, o dėl kokybiškai naujo Pirkimo sąlygų kvalifikavimo. Negalint vertinti Sutarties vykdymo plano, įskaitant techninės ?rangos parametrų, tiek ieškovės pasiūlymas, neatitinkantis Pirkimo sąlygų, tiek kitų ūkio subjektų pasiūlymai, kuriuose tokių trūkumų buvo nenustatyta, de jure tapo lygiaverčiai. Tai absoliučiai prieštarauja viešųjų pirkimų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo – principų turiniui ir esmei. Sutarties vykdymo plano apimtis, turinys, tiekėjams tekusi našta ir kaštai pagal jį parengiant individualius planus patvirtina tiek perkančiosios organizacijos poreikių svarbą, tiek pačių dalyvių pasiūlymų esmę. Individualių sutarties vykdymo planų rengimas ir teikimas vertinti nebuvo savitikslis, šiuo reikalavimu buvo siekiama realiai įsitikinti konkretaus tiekėjo galimybėmis ir pasiryžimu tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Šie perkančiosios organizacijos užsibrėžti tikslai tapo nebepasiekiami.

84.       Atsakovė pateikė Viešojo pirkimo komisijos 2022-12-05 protokolo priedą Nr. 1, kuriame pagrindžiamas Pirkimo procedūrų nutraukimo poreikis ir pagrindas. Paaiškino, kad šio tarnybinio (vidaus) rašto turinys buvo atspindėtas Sprendime ir atsakyme į pretenziją, todėl jis neturi papildomos teisinės reikšmės.

85.       Sutarties projekto 2.1 punkte įtvirtinta Sutarties dokumentų pirmenybės tvarka: „2.1.1. Techninė specifikacija ir jos priedai; 2.1.2. Ši Sutartis; 2.1.3. Paslaugų teikėjo Galutinis pasiūlymas, todėl sutiktina su viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, kad Techninės specifikacijos reikalavimai būtų privalomai taikomi Sutarties vykdymo metu. Nustačius, kad LAT Nutartimi buvo konstatuoti Pirkimo dokumentų trūkumai, tokių trūkumų reikšmė ir įtaka vertintina kaip apribojanti perkančiosios organizacijos galimybę tęsti Pirkimo procedūras. Konstatavus, jog Sutarties vykdymo planas, pateikiamas kartu su pasiūlymu yra sutarties vykdymo sąlyga, galima spręsti apie Pirkimo objekto pasikeitimą. Įvertinus aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad objekto apimties pasikeitimas buvo pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras.              Teismas daro išvadą, kad ieškovės pretenzijos atmetimas ir priimtas Sprendimas atitinka viešųjų pirkimų principus, įskaitant lygiateisiškumą, ir garantuoja sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, todėl ieškovės ieškinys atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidos

86.       Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

87.       Atmetus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ patyrė 14 489,51 Eur (11 974,80 Eur išlaidos teisininkų pagalbai apmokėti + 2514,71 Eur – PVM mokestis) bylinėjimosi išlaidas: 8674,37 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 5815,14 Eur už tripliką. Atsakovė nurodo, kad PVM mokestis (2 514,71 Eur), kurį sumokėjo atsakovė, nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu, kadangi yra mokamas valstybei, taigi šio pobūdžio faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlygintos visa apimtimi. Su tokia atsakovės pozicija teismas sutinka ir ja vadovaujasi.

88.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004, pasisakydamas dėl šaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų, taip pat konstatavo, kad „CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Advokatūros įstatymo nuostatomis. Pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnį advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jeigu teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis“.

89.       Pažymėtina, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

90.       Remiantis Rekomendacijų 8. punktu, už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; 8.3. už dubliką, tripliką – 1,5. Vadovaujantis Rekomendacijų 7. punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių): 2022 m. III ketvirtis – bruto 1799,0 Eur. Taigi, maksimali suma už atsiliepimą sudarytų 4497,5 Eur, už tripliką – 2698,5 Eur. Atsakovė už atsiliepimą patyrė 7168,90 Eur išlaidų be PVM, už tripliką – 4805,90 Eur be PVM. Nors atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teismas, įvertinęs, kad atsakovės pateikti procesiniai dokumentai buvo didelės apimties, juose analizuojama aktuali teismų praktika, pateikiama išsami teisės aktų analizė, įvertinęs byloje sprendžiamų klausimų specifiką ir sudėtingumą, daro išvadą, kad atsakovės patirtos 14 489,51 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, todėl jos priteistinos iš ieškovės UAB „Innoforce“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl perkančiosios institucijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 303200016, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, juridinio asmens kodas 302676496, 14 489,51 Eur (su PVM) (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                       Rasa Bartašienė