Civilinė byla Nr. e2-79-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00497-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.1.9.5; 3.3.2.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ prašymą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paskirtą baudą civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nepatenkintas prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 951 straipsnį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „Best Fert“, uždarajai akcinei bendrovei „LITAGRA“, uždarajai akcinei bendrovei „Šešupės ūkis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

nustatė:

1.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nepatenkintas prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 951 straipsnį, 2025 m. kovo 20 d. nutartimi skyrė atsakovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodyta bauda atsakovei paskirta, nes ji ne pirmą kartą teikė prašymą taikyti strateginio ieškinio institutą (angl. strategic lawsuit against public participation, santr. – SLAPP), žinodama ir suprasdama, kad yra netinkamas subjektas, kuriam galėtų būti pareikštas SLAPP ieškinys, nes atsakovė nevykdo visuomenės informavimo ar kitokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos. Toks atsakovės procesinis elgesys nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, negali būti pateisintas, nes eikvojamas teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų laikas, nepagrįstai užvilkinamas bylos nagrinėjimas.

2.       Atsakovė prašo teismo panaikinti jai paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė prašymą grindžia tokiais argumentais:

2.1.       SLAPP institutas – naujas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Taisyklės, kada nurodytas institutas taikomas, keičiasi. Nėra baigtinio sąrašo požymių, kurie būtų pagrindas įvardinti ieškinį kaip SLAPP;

2.2.       Baudos paskyrimas už prašymo taikyti SLAPP institutą apribotų tokio instituto taikymą Lietuvoje. Tokia praktika prieštarautų Europos Sąjungos teisei;

2.3.       Atsakovė elgėsi sąžiningai, naudojosi jai suteikta įstatymo teise, manė, kad yra pagrindas taikyti SLAPP institutą. Anksčiau atsakovė nėra bausta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis;

2.4.       Atsakovė UAB „Belor“ – aktyviausia likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Arvi fertis“ kreditorė, siekia, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės, patenkinti jų reikalavimai, nemokumo procedūros vyktų skaidriai. Manė, kad užsiima veikla, susijusia su viešojo intereso gynimu. Po to, kai atsakovės iniciatyva LUAB „Arvi fertis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ieškovė UAB „UHB Agro“ pareiškė eilę ieškinių, kuriuose prašė priteisti iš atsakovės dideles sumas. Atsakovė teikė teismui prašymus taikyti SLAPP procedūrą, kai dar nebuvo suformuotos teismų praktikos. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kai kitose bylose nutartys, kuriomis atmesti prašymai taikyti SLAPP procedūrą, dar nebuvo įsiteisėję. Atsakovė nesiekė vilkinti proceso.

Teismas

konstatuoja:

Prašymas panaikinti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas.

3.       CPK 107 straipsnyje įtvirtinta asmens, kuriam paskirta bauda, teisė per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 107 straipsnyje nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-323-798/2025).

5.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021, 31 punktas).

6.       Atsakovė prašyme teisingai nurodo, kad SLAPP institutas – naujas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, nėra baigtinio sąrašo požymių, kurie būtų pagrindas įvardinti ieškinį kaip SLAPP. Vis dėlto nurodytos aplinkybės nėra pagrindas interpretuoti CPK 951 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinti aiškūs atsakovui, kaip SLAPP subjektą, įvardijantys kriterijai, t. y. jis vykdo visuomenės informavimo ar kitokią su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusią veiklą.

7.       Atsakovė teigia, kad teismas, skirdamas baudą neatsižvelgė į tai, kad prašymo taikyti SLAPP institute patekimo dieną dar nebuvo įsiteisėję teismo nutartys, kuriomis išspręsti tapatūs jos prašymai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nurodė, kad atsakovė – netinkamas subjektas, kuriam galėtų būti pareiktas SLAPP ieškinys, nes apeliantė nevykdo visuomenės informavimo ar kitokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos (civilinė byla Nr. e2-819-580/2025 (ankstesnis bylos Nr. e2-2042-580/2024). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (civilinė byla Nr. e2-7-464/2025). Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad nurodytoje byloje ieškinį pareiškė ne UAB „UHB Agro“, bet LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius, neturi esminės reikšmės sprendžiant atsakovei paskirtos baudos panaikinimo klausimą, nes teismai visose nutartyse įvertino atsakovę, kaip SLAPP subjektą, ir jos vykdomą veiklą. 

8.       Kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kad atsakovė UAB „Belor“ užsiimtų visuomenės informavimo veikla, būtų žurnalistas, leidėjas, žiniasklaidos organizacija, pranešėjas ar žmogaus teisių gynėjas ir pan. UAB „Belor“ nevykdo jokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2087-779/2024). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutraukė procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB „Belor“ atskirąjį skundą dėl pirmiau nurodytos nutarties, nes, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą, procesinio klausimo dėl ieškovės pareikšto ieškinio pripažinimo SLAPP (CPK 951 straipsnio 3 dalis) išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių (civilinė byla Nr. e2-775-370/2025)

9.       Dar vienoje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartyje teismas taip pat nenustatė, kad atsakovė UAB „Belor“ būtų žurnalistė, leidėja, žiniasklaidos organizacija, pranešėja ar žmogaus teisių gynėja, ir įvertino, kad bylos šalys nesusiję su visuomenės informavimo veikla, jos – pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie šioje byloje bylinėjasi dėl žalos, kilusios dėl reikalavimų perėmimo. Atsakovė nėra bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorė, ieškovė – bankrutuojančios įmonės kreditorė, kuri nevykdo viešojo intereso gynimo funkcijų. Aplinkybė, kad ieškovė – bankrutuojančios įmonės kreditorė, nėra pagrindas konstatuoti, kad ši byla susijusi su viešuoju interesu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-881-656/2025 (ankstesnis bylos Nr. e2-2234-560/2024)). Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 28 d.

10.       Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartyje taip pat įvertino atsakovės UAB „Belor“ nurodytas tas pačias aplinkybes ir padarė tokias pačias išvadas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. kovo 3 d. nutartimi byla pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties paskirta nagrinėti teismo posėdyje apeliacine tvarka. Taigi, iki pastarosios nutarties priėmimo jau buvo įsiteisėję pirmiau nurodyti pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, kuriuose įvertintos atsakovės nurodytos aplinkybės. Atsakovė nesiėmė veiksmų, kad procesas apeliacinės instancijos teisme būtų nutrauktas, t. y. siekė, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertintų tas pačias aplinkybes.

11.       Atsakovė teigia, kad teismas neteisingai interpretavo jos atstovo advokato L. L. paaiškinimus, teigia nenurodęs teismui, jog suprato, kad atsakovė neatitinka SLAPP sąlygų. Vis dėl to atsakovė prašyme panaikinti baudą nepaaiškino, kaip kitaip turėtų būti suprantami jo paaiškinimai išsakyti 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-881-656/2025).

12.       Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ne dėl to, kad ji apskundė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį, bet tenkino ieškovės UAB „UHB Agro“ prašymą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes apeliacinės instancijos teismas dar nebuvo išnagrinėjęs atsakovės atskirojo skundo, kuriuo atsakovė siekė, jog byla būtų nutraukta, bet ne išnagrinėta.

13.       Apeliantė teisingai nurodo, kad anksčiau ji nebuvo bausta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bet prašyme panaikinti baudą nenurodė argumentų, paneigiančių aplinkybę, kad kitoje byloje taip pat konstatuota, jog apeliantės procesinis elgesys turi piktnaudžiavimo požymių, nes ji savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, kurias teismai jau buvo įvertinę procesiniuose sprendimuose (civilinė byla Nr. eB2-2204-340/2023). Toks atsakovės nuolatinis procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Atsakovė prašyme tapatina šalies kreipimąsi į teismą, prašymų teikimą su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Akcentuotina tai, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas jas apginti, įstatymų nustatyta tvarka. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Tai, kad atsakovė yra aktyvi kreditorė nemokumo byloje, jos iniciatyva LUAB „Arvi fertis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, LUAB „Arvi fertis“ sudarytų sandorių ginčijimas, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovė net keturiose skirtingose bylose prašė taikyti CPK 951straipsnį. Prašymus grindė tomis pačiomis aplinkybėmis. Pirmiau nustatyta, kad atsakovės atstovas suprato, kad atsakovė negali būti SLAPP subjektu, bet nesiėmė jokių procesinių veiksmų, nesiekė ekonomiško ir koncentruoto proceso, nevertino teismo ir kitos proceso šalies laiko sąnaudų

14.       Kitose bylose nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir ir nemokumo administratoriaus nesąžiningu elgesiu, nesusiję su šioje nutartyje sprendžiamu klausimu – baudos, paskirtos atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimu. Dėl to teismas jų nevertina ir išsamiau nepasisako.

15.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ne dėl to, kad ji pateikė prašymą taikyti SLAPP institutą, bet dėl to, kad ji tokį prašymą pateikė teismui ne pirmą kartą, grindė tokiais pačiais argumentais, žinodama, jog ji nėra tinkamas SLAPP subjektas, t. y. ji sąmoningai siekė pasinaudoti procesine teise ne pagal jos paskirtį. Taigi, atsakovei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ne tik neformuoja praktikos, kuri apribotų SLAPP instituto taikymą Lietuvoje, bet užkerta kelią bylai vilkinti, teismo ir šalių laikui švaistyti, užtikrina proceso ir koncentracijos principų įgyvendinimą.

16.       Atsižvelgdamas į visa tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovei paskirtą 1 000 Eur baudą ar ją sumažinti, todėl jos prašymas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 107, 302, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ prašymą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovei paskirtą 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.