Civilinė byla Nr. 2-1028-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00154-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos P. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. B2-626-555/2019 dalies, kuria iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi kredito unijai „Taupkasė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėja P. A. kreipėsi į bankrutuojančios kredito unijos „Taupkasė“ bankroto administratorę UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, prašydama patvirtini jos 3 918,88 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro neišmokėta prastova ir kompensacija.

2.       Atsakovės bankrutuojančios kredito unijos „Taupkasė“ bankroto administratorė pateikė teismui prieštaravimą dėl pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo dydžio, nurodydama, kad pareiškėja netinkamai skaičiuoja savo finansinį reikalavimą. Teiktinas tvirtinti tinkamai apskaičiuotas pareiškėjos finansinis reikalavimas – 1 436,63 Eur. Be to, bankroto administratorė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už susipažinimą su pareiškėjos kreditoriniu reikalavimu ir jo priedais, pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, papildomų įrodymų surinkimą ir analizę, papildomų paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi kredito unijos „Taupkasė“ bankroto byloje buvo patvirtintas P. A. 1 436,63 Eur finansinis reikalavimas, todėl šiuo atveju nagrinėjamas klausimas tik dėl 2 482,25 Eur dydžio reikalavimo dalies.

4.       Teismas konstatavo, kad bankroto administratorės teismui pateiktas tvirtinti pareiškėjos P. A. finansinis reikalavimas yra apskaičiuotas tinkamai. Tuo tarpu pareiškėja, skaičiuodama savo finansinį reikalavimą, į vidutinio darbo užmokesčio dydį nepagrįstai įtraukė darbdavio iniciatyva skirtas premijas, todėl teismas atsisakė tvirtinti papildomą 2 482,25 Eur finansinį reikalavimą.

5.       Kadangi pareiškėjos papildomą finansinį reikalavimą buvo atsisakyta tvirtinti, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovės naudai priteisi jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė, nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, teikė teismui papildomus įrodymus ir paaiškinimus, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė iki 30 minučių. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2, 7, 8.16, 8.17, 8.19 ir 8.20 punktais, teismas sprendė, kad prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl sumažino jas iki pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių dydžių, t. y. iki 674,02 Eur ir šią sumą priteisė atsakovei iš pareiškėjos.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėja P. A. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl darbo teisės nuostatų taikymo, o pareiškėja yra darbuotoja, todėl Kauno apygardos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į tai, kad darbuotojas yra laikomas silpnąja šalimi, ir proporcingai mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

6.2.                      Teismas turėjo vadovautis ne tik Rekomendacijomis, bet ir atsižvelgti į kitus bylinėjimosi išlaidų paskirstymui svarbius kriterijus. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Šiuo atveju vyko trys teismo posėdžiai. 2019 m. vasario 27 d. posėdyje, kurio trukmė 2 min., atsakovės atstovė (advokato padėjėja) pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti. 2019 m. balandžio 8 d. posėdyje, kurio trukmė 5 min., atsakovės atstovė paprašė posėdį atidėti dėl to, kad reikėjo patikrinti, ar pareiškėjos pateikti dokumentai buvo tikri.  2019 m. balandžio 24 d. posėdyje, kurio trukmė 15 min., atsakovės atstovė pripažino, kad pareiškėjos pateikti į bylą dokumentai buvo tikri ir palaikė savo poziciją dėl atsikirtimo. Visi šie atsakovės prašymai galėjo būti pateikti ir raštu per EPP sistemą, fiziškai nedalyvaujant teismo posėdyje ir dėl to nepatiriant papildomų išlaidų, tokių kaip advokato padėjėjos kelionė iš Vilniaus į Kauno apygardos teisme vykstantį posėdį. Be to, atsakovė jokių naujų įrodymų nepateikė, vadovavosi išimtinai pareiškėjos į bylą pateiktais dokumentais. Pareiškėja pati teikė kreditorinio reikalavimo skaičiavimą bei tą pagrindžiančius įrodymus bei paaiškinimus, o atsakovė, turėdama pakankamai savo vidinių resursų (UAB „Klaipėdos administratorių biuras“) ir kompetencijos teisės bei finansų srityse, pasitelkė brangių advokatų iš Vilniaus teisinę pagalbą.

6.3.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatomis, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju pareiškėja nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, operatyviai ir greitai reagavo į kitos šalies procesinius veiksmus, laiku teikė įrodymus bei paaiškinimus ir neteikė teismui perteklinių prašymų, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ir pan. Tuo tarpu atsakovė nebuvo operatyvi, nesivadovavo ekonomiškumo ir proporcingumo principais, dalyvaudama teismo procese teikė perteklinius prašymus ir t. t. Taigi iš pareiškėjos priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai per didelė ir turėtų būti mažinama iki adekvačios sumos, kuri neprieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principams.

7.       Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose su pareiškėjos prašymu nesutiko.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl bylinėjimosi išlaidų sumos, priteistos iš pareiškėjos P. A. bankrutuojančiai kredito unijai „Taupkasė“, apskaičiavimo. Pareiškėjos nuomone, iš jos priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti sumažinta.  

10.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

11.       CPK 98 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

12.       Bankrutuojančios kredito unijos „Taupkasė“ prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad už susipažinimą su kreditorės P. A. kreditoriniu reikalavimu bei jo priedais, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, papildomų įrodymų surinkimą bei jų analizę, papildomų paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atliginimo parengimą bankrutuojanti kredito unija „Taupkasė“ patyrė 900 Eur išlaidų (išlaidos už kiekvieną iš nurodytų teisinių paslaugų atskirai nenurodytos).

13.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašomos priteisti išlaidos viršija pagal Rekomendacijų 2, 7, 8.16. 8.17, 8.19 ir 8.20 punktus nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos iki maksimalaus dydžio – 674,02 Eur.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad bankrutuojančios kredito unijos „Taupkasė“ procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl mažinti jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, todėl dokumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. pareiškėjos darbo užmokesčio apskaičiavimu, teikimas teismui negali būti laikomas piktnaudžiavimu. 

15.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų 2 punkto nuostatas.

16.       Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. 

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi klausimai – ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, nuo kurio priklauso pareiškėjos kreditorinio reikalavimo dydis, apskaičiavimo. Bankroto administratorius savo
2019 m. sausio 22 d. patikslintame prašyme dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo buvo išdėstęs savo poziciją, kaip turi būti skaičiuojamas pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis. Vėlesniuose jau Bankroto administratoriaus atstovės advokato padėjėjos I. K. teismui teiktuose paaiškinimuose jokie sudėtingi skaičiavimai neatliekami, iš esmės detaliau išaiškinama bankroto administratoriaus išdėstyta pozicija. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byla buvo nesudėtinga, nereikalaujanti daug specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, todėl pasiruošimas bylai neturėjo pareikalauti didelių advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovei iš pareiškėjos turėtų būti priteisti ne maksimalūs pagal Rekomendacijas apskaičiuoti dydžiai, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, bet priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti papildomai mažintinas, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Rekomendacijų nuostatas, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus nagrinėjamu atveju atitinka 350 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteistina iš P. A. bankrutuojančios kredito unijos „Taupkasė“ naudai.

19.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies
4 punktas) ir bankrutuojančiai kredito unijai „Taupkasė“ iš pareiškėjos P. A. priteistinas 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš pareiškėjos P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios kredito unijos „Taupkasė“ (juridinio asmens kodas 302680384) naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“ 

Teisėjas                                                                                  Artūras Driukas